- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-06
- Bylos Nr.
- e2A-3452-880/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02082-2025-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Zinkevičius
- Pareiškėjas
- SUA1, Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra
- Suinteresuotas asmuo
- SUA1
- Išvadą teikia
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 3.3.1.19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius (vienasmeniškai),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo SUA1 apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. liepos 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešąjį interesą, pareiškimą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, suinteresuotas asmuo SUA1, išvadą teikianti institucija – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
Šalies argumentai
Pareiškėja Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama: 1) paskirti SUA1 teismo psichiatrijos ekspertizę, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus ekspertams; 2) Teismo psichiatrijos ekspertizei nustačius, kad SUA1 dėl savo psichinės sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar (ir) jų valdyti pripažinti jį neveiksniu šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais; asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo; paveldėjimo teisinių santykių; bei šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių, sveikatos priežiūros; asmens dokumentų tvarkymo; socialinių paslaugų gavimo; teisinių santykių su viešojo administravimo subjektais. Pareiškime nurodė:
Šiaulių apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriuje gautas 2025 m. birželio 11 d. prokuroro tarnybinis pranešimas, kuriuo prašoma įvertinti ar nėra pagrindo inicijuoti SUA1 veiksnumo įvertinimo procedūrą. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-29242-24 įtariamajam SUA1 atlikus ambulatorinę kompleksinę teismo psichiatrijos ekspertizę, buvo gautas ekspertizės aktas, kurio išvadoje nurodyta, kad SUA1 tiek baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, tiek ir po jos padarymo bei ekspertizės atlikimo metu konstatuotas (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo bei negali jų valdyti.
Prokuroro tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie SUA1 sveikatos būklę, kurie pasak pareiškėjos patvirtino suinteresuoto asmens SUA1 psichinės sveikatos sutrikimus, kurie reikšmingai trikdo socialinę ir kasdienę jo veiklą, apriboja galimybę jam orientuotis, integruotis, būti ekonomiškai savarankišku, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti, jis yra priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens SUA1 atstovė advokatė Jovyta Piekienė pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos prašymas pripažinti SUA1 neveiksniu pareiškime nurodytose srityse galėtų būti tenkinamas tik tuo atveju, jeigu byloje bus surinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu bus galima įsitikinti reikalavimo pagrįstumu. Atsiliepime nurodė, kad:
Advokatė susisiekė ir bendravo su SUA1. Jis bendravo noriai, į užduodamus klausimus atsakinėjo logiškai, prisistatė ir papasakojo, kad gyvena vienas, o apačioje gyvena kaimynai. Jis turi draugę, ji gyvena atskirai. Turi tėvą ir mamą. Finansinius reikalus SUA1 tvarko pats, nueina į parduotuvę apsipirkti, už prekes atsiskaito grynais arba banko kortele. Paprašius atlikti skaičiavimo veiksmus atsakymus pateikia teisingus. Jis pats tvarkosi namus, gamina maistą, pasirūpina malkomis, nusiperka dujų. Jis žino, kas yra notaras, po močiutės mirties priėmė palikimą. Žino, kam reikalingi asmens dokumentai. SUA1 nurodė jį gydančių daktarų pavardes, paaiškino, kaip reikėtų išsikviesti medicinos pagalbą, kaip reikėtų užsiregistruoti į gydymo įstaigą; papasakojo, kad nuo 2019 metų nebevartoja alkoholio, yra rūkantis. SUA1 sportuoja. Žino, kas yra Lietuvos Respublikos Prezidentas, dalyvauja rinkimuose, juose norėjo dalyvauti ir toliau.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2026 m. liepos 3 d. sprendimu pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešą interesą, pareiškimą tenkino. Teismas nurodė, kad:
SUA1, kurį buvo prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, nustatyta (duomenys neskelbtini), nepertraukiama eiga, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, priklausomybės sindromas, psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, abstinencijos būklė, dėl kurių jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti.
Nustatė, kad Telšių apylinkės teismas 2025 m. birželio 30 d. nutartimi SUA1, nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, taikė priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą specializuotoje įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro rėžimo sąlygomis. Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartimi SUA1 pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis viešojoje įstaigoje (toliau – VŠĮ) „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“, įvertinus tai, kad SUA1 psichikos būsena išlieka nepakankamai stabili.
Iš byloje esančio 2026 m. kovo 31 d. – gegužės 28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos ekspertizės akto
Nr. 75U-A-42/2026 išvados (toliau – ir Ekspertizės aktas) matyti, kad SUA1 diagnozuota (duomenys neskelbtini), šis sutrikimas yra negrįžtamojo pobūdžio. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad dėl savo psichinės sveikatos būklės SUA1 negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali juos valdyti šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto prekių pirkimas, komunalinių mokesčių apmokėjimas); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymo, susijusio su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamo ir nekilnojamojo turto naudojimo, valdymo ir disponavimo juo (kilnojamojo – nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai); dalyvavimo ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimo, buvimo juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.); paveldėjimo teisiniuose santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); asmeninių neturtinių santykių srityse: sveikatos priežiūra (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykiai (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisiniai santykiai (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); asmens higienos priežiūra; laisvalaikio planavimas; savitvarkos įgūdžiai (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); pilietinių teisinių santykių (teisė rinkti atstovus į renkamas valstybės ir savivaldybių institucijas; teisė būti renkamam bei išrinktam į valstybės ir savivaldybių institucijas); atstovavimo valstybinėse ir savivaldybės įstaigose, kitose organizacijose, bendruomenėje; asmens dokumentų gavimo. Taip pat dėl sveikatos būklės SUA1 negali dalyvauti teismo posėdyje, jam negalima įteikti teismo dokumentų.
Vertindamas bylos medžiagą, atsižvelgdamas į psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, iš kurių matyti, kad SUA1 nustatytas psichinės sveikatos sutrikimas, kuris reikšmingai trikdo socialinę ir kasdienę jo veiklą, apriboja galimybę jam orientuotis, integruotis, būti ekonomiškai savarankišku, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti, jis yra priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos, t. y. jis negali savarankiškai pasirūpinti savimi, tinkamai realizuoti savo teisių ir vykdyti pareigų valstybės bei savivaldybės institucijose, pats savarankiškai priimti sprendimus ir už juos atsakyti, teismas sprendė, kad yra pagrindas tenkinti prašymą ir pripažinti jį neveiksniu.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas SUA1 apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2026 m. liepos 3 d. Šiaulių apylinkės teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2YT-1550-1174/2026 ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
Ekspertizės akte nurodyta, kad SUA1 negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau ekspertizės aktas teismui nėra privalomas ir yra tik vienas iš įrodymų.
SUA1 bendraujant su advokate į klausimus atsakinėjo logiškai, teigė, kad jo atžvilgiu nėra priimto jokio dokumento dėl priverstinio gydymo. Advokatei pasakius, kad yra priimtas dokumentas dėl jo priverstinio gydymo, jis prieštaravo ir pasakė, kad eis aiškintis pas prokurorę ir vėliau paskambins, bet daugiau advokatei neskambino. Advokatei įtarimų kėlė tik jo skundai kaimynu. SUA1 teigė, kad kaimynas nori pasisavinti jo butą ir jį iškraustyti. Visais kitais klausimais jis atsakinėjo, protavo logiškai.
Teismas atmetė prašymą iškviesti SUA1 į teismo posėdį. Teismui reikėjo kviesti SUA1 į teismo posėdį ir jį išklausyti, tam, kad teismas įsitikintų ar yra būtina pripažinti jį neveiksniu pareiškime nurodytose srityse. Apie vyksiantį teismo posėdį SUA1 advokatė nepranešė, nes nežinojo kur jis yra. Teismo posėdžio metu iš prokurorės sužinojo, kad SUA1 tebegydomas VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“.
Advokatė 2026 m. liepos 14 d. Rokiškio psichiatrinei ligoninei parašė raštą, prašydama, jei SUA1 sveikata leidžia (ekspertizės akte nurodyta, kad dėl sveikatos būklės jam nerekomenduojama įteikti procesinių dokumentų ir kviesti į teismo posėdį), pranešti, kad byla dėl SUA1 pripažinimo tam tikrose srityse neveiksniu yra baigta ir SUA1 gali su sprendimu susipažinti. Ligoninės administracija advokatės prašymą patenkino, vadinasi SUA1 sveikatos būklė nėra tokia bloga.
Atsiliepimas
Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorė, ginanti viešąjį interesą, atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, priimtas tinkamai pritaikius materialiosios bei procesinės teisės normas, bei pagrįstas, nes padarytos išvados atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
Ekspertizės akte konstatuota, kad SUA1 serga negrįžtamojo pobūdžio psichikos sutrikimu, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti visose turtinių santykių srityse ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse. Ekspertizės akte taip pat nurodyta, kad SUA1 dėl esamos sveikatos būklės nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant klausimus dėl jo pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, taip pat įteikti teismo dokumentus, nes dalyvavimas teisme gali pabloginti jo esamą psichikos būklę, be to, dėl jam nustatyto psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis.
Sprendžiant asmens veiksnumo ribojimo klausimą, teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kuris turi būti įvertintas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą pripažinti SUA1 neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, vertino ne tik ekspertizės akto išvadą, bet ir kitus byloje surinktus įrodymus.
Akcentuoja, kad ekspertizės akte ne tik konstatuota, jog SUA1 serga negrįžtamojo pobūdžio psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini), bet ir nurodyta, kad dėl esamos sveikatos būklės SUA1 nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant klausimus dėl jo pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, taip pat įteikti jam teismo dokumentus, nes dalyvavimas teisme gali pabloginti jo esamą sveikatos būklę, be to, dėl jam nustatyto psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis. Teismas, atsižvelgdamas į tokias ekspertizės akto išvadas ir siekdamas išvengti galimos žalos SUA1 sveikatai, bei įvertinęs tai, kad SUA1 interesus civiliniame procese atstovavo kvalifikuota teisininkė – advokatė Jovyta Piekienė, pagrįstai atsisakė iškviesti į teismo posėdį suinteresuotą asmenį SUA1 ir išnagrinėjo civilinę bylą jam nedalyvaujant.
Nors Ekspertizės akte ir konstatuota, kad SUA1 dėl savo sveikatos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, teismas, siekdamas kaip galima mažiau apriboti SUA1 veiksnumą, pripažino jį neveiksniu tik keturiose turtinių santykių srityse ir penkiose asmeninių neturtinių santykių srityse, kurios yra aktualiausios pačiam SUA1 ir kuriose reikalinga jo interesų apsauga, tokiu būdu išvengdamas perteklinio SUA1 veiksnumo apribojimo.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys).
Apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo
2026 m. liepos 3 d. sprendimas, kuriuo pareiškėjos Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės, ginančios viešą interesą, pareiškimas dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse buvo tenkintas.
Dėl žodinio bylos nagrinėjimo
Apeliantas prašo bylą apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau prašymo niekaip nemotyvavo.
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas.
Plėtodamas CPK 322 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimą ir taikymą, kasacinis teismas išskyrė, kad nepriklausomai nuo to, jog CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suteikia teismui diskreciją spręsti dėl poreikio skirti bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, ši teisė ribojama – toks teismo sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2013). Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-611/2022, 28 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, o apeliantas nepateikė motyvuoto prašymo ir nepagrindė išimtinių aplinkybių, dėl kurių jo apeliacinis skundas galėtų būti nagrinėjamas teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju bylos žodinis nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi savo poziciją bylai reikšmingais klausimais apeliantas pakankamai išsamiai išdėstė procesiniuose dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas netenkinamas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naują įrodymą – 2026 m. liepos 14 d. apelianto advokatės Jovytos Piekienė prašymą VŠĮ „Rokiškio psichiatrijos ligoninė“ įteikti SUA1 pirmos instancijos teismo sprendimo kopiją.
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Asmuo, siekdamas pasinaudoti tokia išimtimi, apeliacinės instancijos teismui turi pateikti ir atitinkamą prašymą dėl naujų įrodymų priėmimo, ir pagrįsti šį prašymą svariais argumentais, dėl ko jam taikytina nurodyta išimtis iš bendrosios taisyklės.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis). Toks draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkertant kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalinama (arba sumažinama) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas). Tam tikrais išskirtiniais atvejais apeliacinės instancijos teismas, naudodamasis jam suteikta diskrecijos teise, gali pritaikyti išimtį, bet prieš tai turi įsitikinti, ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise ir ar naujai prašomas priimti įrodymas (įrodymai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą (nagrinėjamu atveju sprendžiant procesinį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).
Nagrinėjamu atveju apeliantas nesuformulavo prašymo priimti naujus įrodymus ir nenurodė, kodėl šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo pateikiant apeliacinį skundą, t. y. nemotyvavo išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo poreikio. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas apeliantės pateiktų įrodymų priėmimo klausimo nesprendžia. Be to, teismo vertinimu šis įrodymas neturi jokios teisinės reikšmės šiai bylai.
Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo
Apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas vadovavosi ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, kad SUA1 negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tačiau Ekspertizės aktas teismui nėra privalomas ir yra tik vienas iš įrodymų.
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, apelianto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad šie apelianto apeliacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.
Iš pirmos instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas priimdamas sprendimą vadovavosi šiais byloje esančiais duomenimis:
uždarosios akcinės bendrovės Mažeikių psichinės sveikatos centro 2025 m. birželio 17 d. raštu Nr. S-494, kuriame nurodyta SUA1 sveikatos sutrikimų atsiradimo ir nustatymo eiga;
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Asmenų aptarnavimo ir dokumentų valdymo skyriaus duomenimis apie SUA1 dalyvumo lygį;
biudžetinė įstaigos Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybos 2025 m. birželio 27 d. socialinės darbuotojos išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus Nr. TF10-21, kurioje pateikta informacija apie sritis kuriose SUA1 geba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, bei aprašytos SUA1 buities sąlygos.
Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės pateiktu 2025 m. balandžio 1-17 d. Teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 86TPK-89/2025 baudžiamojoje byloje
Nr. 01-1-029242-24, kuriame nurodyta, kad SUA1 baudžiamuoju įstatymo uždraustos veikos padarymo metu (2024 m. liepos 21 d.) ir tuo metu kai surašytas aktas konstatuojamas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir negalėjo juos valdyti. Gretutinė diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas.
Telšių apylinkės teismo 2025 m. birželio 30 d. nutartimi, kuria SUA1 taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas specializuotoje įstaigoje, bei Panevėžio apylinkės teismo 2026 m. vasario 3 d. nutartimi, kuria pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė.
2026 m. kovo 31 d. – gegužės 28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos ekspertizės aktu Nr. 75U-A-42/2026, kuriam aptarta SUA1 sveikatos būklė, bei įvardytos sritys, kuriose jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės.
Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro išrašu iš kurio nustatyta, kad duomenų apie SUA1 pateiktus išankstinius nurodymus nėra.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad yra du būtini neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichikos liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichikos būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichikos ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas (dalinis negalėjimas) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Tiek medicininis asmens, dėl kurio pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) kreiptasi į teismą, vertinimas, teismui skiriant ir kompetentingiems asmenims atliekant teismo psichiatrijos ekspertizę, tiek asmens negalėjimo (iš dalies) suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti svarstymas (juridinis kriterijus) yra sudėtinės asmens neveiksnumo (riboto veiksnumo) nustatymo proceso dalys, kurios yra būtinos ir vienodai svarbios kiekvienoje byloje dėl asmens pripažinimo neveiksniu (ribotai veiksniu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008; 2013 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2013; 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. 3K-3-151-403/2018, 26 punktas; 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje
Nr. e3K-3-319-1075/2021, 33 punktas, 2025 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-131-781/2025, 17 punktas).
Kasacinio teismo konstatuota, kad asmens nesugebėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, sudarantis pagrindą pripažinti asmenį neveiksniu pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį, turi būti įrodinėjamas teismo psichiatrijos ekspertizės išvados duomenimis ir gali būti įrodinėjamas kitomis CPK nurodytomis įrodinėjimo priemonėmis, tačiau šių įrodinėjimo priemonių visuma turi suformuoti neabejotiną (o ne tikėtiną) išvadą, kad asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, turi tokių psichikos sutrikimų (medicininis kriterijus), dėl kurių jis nesugeba suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti taip, kad jam reikalinga globa (juridinis kriterijus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008).
Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs ir įvertinęs visus į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą vadovavosi ne tik Ekspertizės aktu, tačiau byloje esančių įrodymų visuma. Teismo sprendimas yra motyvuotas ir priimtas išanalizavus bylos medžiagą ir grindžiamas byloje esančiais įrodymais.
Taip pat, apelianto teigimu, pirmos instancijos teismas turėjo kviesti SUA1 į teismo posėdį ir jį išklausyti, tam, kad teismas įsitikintų ar yra būtina pripažinti jį neveiksniu pareiškime nurodytose srityse.
Pirmos instancijos teismas sprendime nurodė, kad atsižvelgiant į ekspertizės išvadą, jog SUA1 dėl jo sveikatos būklės nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje ir jam negalima įteikti procesinių dokumentų, prašomas pripažinti neveiksniu SUA1 į teismo posėdį nebuvo kviečiamas.
Pagal CPK 464 straipsnio 1 dalį byloje dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu ar ribotai veiksniu dalyvaujantys asmenys, be pareiškėjo, yra asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat globos (rūpybos) institucija. Teismas kaip dalyvaujančius byloje suinteresuotus asmenis gali įtraukti asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, artimuosius giminaičius ar kartu gyvenančius jo šeimos narius. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu fizinio asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu ar ribotai veiksniu, dėl sveikatos būklės, patvirtintos eksperto išvada, negalima iškviesti ir apklausti teisme ar įteikti jam teismo dokumentus, teismas bylą nagrinėja šiam asmeniui nedalyvaujant.
Kasacinis teismas, aiškindamas šią proceso įstatymo nuostatą, yra išaiškinęs, kad CPK 464 straipsnio 1 dalyje nurodyta proceso dalyvių sudėtis yra būtina, išskyrus atvejį, kai asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, dėl savo sveikatos būklės, patvirtintos eksperto išvada, negali dalyvauti teismo posėdyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008, 2020 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-253-684-2020, 31 punktas).
Byloje esančioje 2026 m. kovo 31 d. – gegužės 28 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos ekspertizės akto Nr. 75U-A-42/2026 išvadoje nurodyta, kad SUA1 dėl esamos sveikatos būklės nerekomenduojama dalyvauti teismo posėdyje nagrinėjant klausimus dėl jo pripažinimo neveiksniu tam tikrose srityse, taip pat įteikti teismo dokumentus, nes dalyvavimas teisme gali pabloginti jo esamą psichikos būklę, be to, dėl minėto psichikos sutrikimo jis nebus pilnavertis teismo proceso dalyvis.
Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmos instancijos teismas turėjo kviesti SUA1 į teismo posėdį ir jį išklausyti. Pirmos instancijos teismas neturėdamas specialiųjų medicininių žinių, pagrįstai vadovavosi į bylą pateiktu Ekspertizės aktu, kuriame įvertinus SUA1 psichikos būklę, ekspertas nurodė, kad dalyvavimas teisme gali pabloginti jo esamą psichikos būklę.
Dėl procesinės bylos baigties
Teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, išanalizavęs faktinius bylos duomenis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai vertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių, tinkamai taikė ginčui aktualias materialiosios ir proceso teisės normas, nenukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos praktikos ginčo klausimais, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio panaikinti remiantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad tiek Europos Žmogaus Teisių Teismas, tiek kasacinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje Ruiz Torija prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2022 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-403/2022).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apelianto SUA1 apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. liepos 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.