Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-10-01 · Civilinė byla Nr. e2S-2544-880/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-01
Bylos Nr.
e2S-2544-880/2026
Teisminio proceso Nr.
2-29-3-01829-2026-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Linas Zinkevičius
Pareiškėjas
PRS1
Kategorijos
  • 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
Civilinė byla Nr. e2S-2544-880/2026Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01829-2026-6Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 1 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Linas Zinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolė Elena Miliauskienė, AB SEB bankas.

Apeliacinės instancijos teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su 2026 m. gegužės 23 d. skundu dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Telšių apylinkės teismas 2026 m. gegužės 27 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolio veiksmų.

Teismas pažymėjo, kad gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti, tačiau skundas bet kokiu atveju pirmiausia turi būti teikiamas pačiam antstoliui (CPK 510 straipsnio 1, 2 dalys). Tik tada, jei antstolis per nustatytą terminą neišnagrinėja skundo arba visiškai ar iš dalies skundo nepatenkinęs neperduoda jo teismui, asmuo turi teisę tiesiogiai teismui pateikti: 1) skundą dėl antstolio neveikimo; 2) skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo ar neperdavė teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Šalies argumentai

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundu dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pateikė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl skundą atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti/ spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui, taikyti užtikrinimo priemones (CPK 144 straipsnio 1 dalies) – areštuoti antstolės E. Miliauskienės turtą, asmenines lėšas (apriboti disponavimą jomis), nes dėl jos, tokios tikslingos, sąmoningos ir, tyčinės elgsenos/veikos/ neveikimo ir, nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo (užtikrinti jam teisę į gyvybę [Konstitucija 18 str.] – disponuoti asmeninėmis lėšomis, oriam pragyvenimui...) įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas/ nebereikalingas.

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Apeliacijos objektą sudaro Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo PRS1 skundą dėl antstolės Elenos Miliauskienės veiksmų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne)prijungimo prie bylos

Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

Apeliantas kartu su atskiruoju skundu teismui pateikė 2026 m. gegužės 2 d. jo parengtą pranešimą dėl apygardos teismų šališkumo.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pateiktas apelianto įrodymas nėra susijęs su bylos nagrinėjimo dalyku, pateiktą įrodymą atsisako priimti (CPK 314 straipsnis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, pasisakydamas dėl skundžiamos nutarties nepagrįstumo, neatsižvelgdamas į pirmosios instancijos teismo motyvus, pakartotinai dėsto argumentus, kuriuos išsamiai ir visapusiškai įvertino ir dėl jų pasisakė pirmosios instancijos teismas. Atskirajame skunde pareiškėjas iš esmės kartoja skunde pateiktus teiginius bei prašo apeliacinės instancijos teismo juos pakartotinai įvertinti. Akcentuodamas skundžiamos nutarties nepagrįstumą apeliantas didžiojoje atskirojo skundo dalyje išreiškia savo nuomonę, kritiką antstolės ir teismų, teisininkų darbui, cituoja patarles, posakius, taip pat pasisako kitais klausimais. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei skundžiamos nutarties turinį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė pareiškėjo skundžiamą procesinį klausimą, pasisakė dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių bei savo išvadas tinkamai pagrindė. Dėl nurodytų priežasčių, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir teisinį reguliavimą, o atsisakydamas priimti skundą priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atskirojo skundo argumentų.

CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

CPK įtvirtinta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, kuri skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013; 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017). Tai reiškia, kad pareiškėjui kreipiantis į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų tiesiogiai atsiranda tik tada, kai antstolis pateikto skundo neišnagrinėja per nustatytą terminą. Pareiškėjui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų CPK 510 straipsnio 4 dalies pagrindu, jis teismui turi pateikti tiek patį skundą dėl antstolio veiksmų / neveikimo, tiek ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas buvo pateikęs skundą dėl antstolės veiksmų tiesiogiai pačiai antstolei ir antstolė neatliko veiksmų, numatytų CPK 510 straipsnio 3 dalyje. Šių aplinkybių apeliantas nenurodė nei skunde dėl antstolio veiksmų, nei atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodyta ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka yra privaloma, o nesant duomenų apie antstolės neveikimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo spręsti, kad antstolė neišnagrinėjo pareiškėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ir dėl to pareiškėjas įgijo teisę skundą dėl antstolės neveikimo pateikti tiesiogiai teismui (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių nurodo, jog bylose, nagrinėjamose pagal asmenų skundus dėl antstolio veiksmų, tais atvejais, kai skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių turi pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju nustatyta, kad pareiškėjas nesilaikė išankstinės neteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismas, nepriimdamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, pagrįstai nesprendė ir laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo klausimo. Taip pat byloje nėra ir duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas laikėsi CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytos tvarkos, t. y. pateikė skundą antstolei ir vieną skundo egzempliorių kartu su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė apylinkės teismui.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to apelianto atskirasis skundas atmetamas, o Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kiti atskirajame skunde išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį teismą

CPK 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu yra pagrindas manyti, jog įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Konstituciją ar įstatymus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Įstatyme nustatytas tik vienas pagrindas, kada teismas privalo kreiptis: kai teismui konkrečioje byloje kyla pagrįstų abejonių dėl taikytino įstatymo ar kito teisės akto konstitucingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2017, 57 punktas). Dalyvaujančio byloje asmens prašymas bylą nagrinėjančio teismo nesaisto ir neįpareigoja. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją teismo nesikreipimas ar atsisakymas konkrečiu klausimu kreiptis į Konstitucinį Teismą netgi negali būti tikrinamas instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje kilusius klausimus ir juos reglamentuojančias teisės normas, pagrindo kreiptis į Konstitucinį Teismą neįžvelgia.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

apelianto PRS1 atskirąjį skundą atmesti.

Telšių apylinkės teismo 2026 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjas Linas Zinkevičius