Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026-11-05 · Civilinė byla Nr. e2S-2459-653/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2026-06-12Kauno apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2026-09-24Klaipėdos apygardos teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2026-11-05Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-05
Bylos Nr.
e2S-2459-653/2026
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-12190-2025-2
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Pareiškėjas
V. C., I. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2459-653/2026Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12190-2025-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18; 3.3.2.6.1; 3.5.14 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) I. C. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutarties, priimtos pagal pareiškėjų V. C. ir I. C. prašymus dėl vykdomųjų raštų išdavimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. C. ir I. C. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys akciju sabiedriba „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Aktiva Finance Group OU, akcinė bendrovė „Swedbank“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

2026 m. sausio 16 d. teisme gautas pareiškėjo V. C. (toliau – ir pareiškėjas) prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. e2YT-27424-877/2025. Prašyme nurodyta, jog pareiškėjui iki 2025 m. gruodžio 15 d. I. C. privalėjo pervesti į banko sąskaitą 20 000,00 Eur. Šiuo metu skolos likutis yra 17 053,00 Eur, kuris nėra pervestas, todėl prašo išduoti šiai sumai vykdomąjį raštą.

Atsiliepimas

I. C. pateikė atsiliepimą į prašymą, kuriame nurodė, jog su prašymu nesutinka. Paaiškino, jog nors sutartyje buvo nurodyta konkreti data – 2025 m. gruodžio 15 d., ši data faktiškai buvo formali ir orientacinė. Sudarant sutartį, šalys žodžiu susitarė, kad pinigai bus pervedami dalimis per kelis mėnesius po santuokos nutraukimo, atsižvelgiant į I. C. finansines galimybes. Kadangi santuokos nutraukimas vyko bendru sutarimu, tarp šalių nebuvo kilęs realus ginčas dėl piniginių lėšų, todėl pareiškėjas sutiko palaukti, kol I. C. pilnai atsiskaitys. Pareiškėjas buvo suinteresuotas ir aiškiai sutiko, jog sutarta suma būtų mokama ne vienkartiniu mokėjimu, bet ir dengiama jo skolų forma. Per laikotarpį nuo 2025 m. gruodžio 15 d. iki šios dienos I. C. pareiškėjui pervedė pinigines lėšas ir dalinai padengė jo skolas, taigi, bendra skolos padengimo suma sudaro 14 946,63 Eur. Be to, pagal 2025 m. lapkričio 10 d. sudarytos sutarties 7 punktą I. C. patvirtino, jog dukros L. C., gimusios 2010 m. rugpjūčio 2 d., išlaikymui iki pilnametystės esą yra gavusi iš pareiškėjo 5 000 Eur. Jokie pinigai iš pareiškėjo nebuvo faktiškai gauti nei grynaisiais pinigais, nei bankiniu pavedimu.

2026 m. kovo 16 d. teisme gautas pareiškėjos I. C. (toliau – ir pareiškėja) prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriuo prašoma išduoti vykdomąjį raštą pagal 2025 m. gruodžio 11 d. įsiteisėjusio sprendimo 7 punktą. Nurodė, jog šalys sutarties 7 punktu sulygo: „I. C. patvirtina, kad dukros L. C., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui už laikotarpį iki dukros pilnametystės yra gavusi iš V. C. penkis tūstančius eurų.“ Paaiškino, kad jokie pinigai iš pareiškėjo faktiškai nebuvo gauti nei grynaisiais pinigais, nei bankiniu pavedimu. Pažymėjo, kad 2025 m. lapkričio 10 d. sutartis tarp šalių buvo sudaryta skubotai, galimai dalyvaujant pareiškėjo atstovei, tačiau apie jos sudarymą nepranešus ir nepakvietus tuo metu pareiškėją atstovavusios advokatės. Dėl to I. C. neturėjo realios galimybės tinkamai įvertinti visų sutarties sąlygų ir galimų pasekmių, o suinteresuotas asmuo, pasinaudodamas situacija bei pareiškėjos siekiu taikiai ir kuo greičiau nutraukti santuoką, galėjo siekti sau palankesnių sąlygų.

Atsiliepimas

V. C. atsiliepimu į pareiškėjos prašymą prašė prašymą atmesti. Nurodė, jog 2025 m. lapkričio 10 d. sutartis pareiškėjai buvo pateikta susipažinti iki sutarties pasirašymo, kurią ji galėjo analizuoti, vertinti ne tik viena, bet ir su kitų asmenų pagalba. Sutartis buvo pasirašyta, pateikta teismui tvirtinimui. Iki tvirtinimo dienos teisme, pareiškėja nereiškė jokių pretenzijų, prieštaravimų, neprašė jos netvirtinti. Sutartis buvo patvirtina 2025 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimu, kuriam skųsti buvo nustatytas trisdešimties dienų terminas, per kurį pareiškėja turėjo galimybę teikti skundą, tačiau jo neteikė. Iškėlė versiją dėl pinigų negavimo aplinkybės tik po to, kai V. C. paprašė teismo išduoti vykdomąjį raštą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė nurodė, kad likusi I. C. skola – 5 053,00 Eur, o kitos pagal sprendimą mokėtinos sumos sumokėtos. Pareiškėjas patvirtino, kad I. C. prieš pasirašant sutartį sumokėjo 5 000,00 Eur grynaisiais, tačiau atskiras pinigų perdavimo dokumentas nebuvo pasirašytas. Pasirašant sutartį dalyvavo tik šalys be atstovų, o kompensacijai sumokėti I. C., pareiškėjo žiniomis, ketino imti paskolą.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovė nurodė, kad I. C. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pirmą kartą gavo ir perskaitė kavinėje, pasirašymo dieną, o advokatę apie jos pasirašymą informavo kitą dieną. Prašymas dėl kompensacijos pervedimo pasirašytas 2025 m. lapkričio 28 d. I. C. patvirtino, kad kompensaciją ketino mokėti iš Akademinės kredito unijos suteiktos 40 000,00 Eur paskolos, išmokamos dalimis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi nutarė tenkinti V. C. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo; išduoti V. C. vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-27424-877/2025 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą, dėl nesumokėtos 5 053,37 Eur kompensacijos; atmesti I. C. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys neginčijo, jog 2025 m. lapkričio 28 d. V. C. prašė I. C. iš jam priklausančios kompensacijos padengti skolas. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad I. C. 2025 m. lapkričio 29 d. pervedė 1 532,00 Eur antstoliui Valdui Zubinui, 1 200,00 Eur UAB „GelvoraSergel“ ir 214,63 Eur antstolei Redai Stašenienei, o 2026 m. sausio 25 ir 26 d. – atitinkamai 7 000,00 Eur ir 5 000,00 Eur V. C.. Mokėjimų paskirtyse nurodyta, kad lėšos mokamos pagal taikos sutartį iš V. C. priklausančios kompensacijos. Taigi, I. C. pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punktą iš viso sumokėjo 14 946,63 Eur, o nesumokėta kompensacijos dalis sudaro 5 053,37 Eur.

Teismas nesutiko su I. C. argumentu, kad V. C. neturi teisės reikalauti likusios apie 5 000 Eur kompensacijos dalies, nes pats nevykdo pareigos išlaikyti vaiką. I. C. argumentai dėl skuboto sutarties pasirašymo ir kompensacijos sumokėjimo termino nustatymo aplinkybių neturi teisinės reikšmės sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą.

I. C., pasirašydama sutartį, jos 13 punktu patvirtino, kad supranta sutarties turinį ir teisines pasekmes bei ją pasirašo laisva valia. Be to, santuokos nutraukimo byloje jai atstovavo advokatė, todėl I. C. turėjo galimybę gauti profesionalią teisinę pagalbą. Nors I. C. teigia sutartį pasirašiusi skubotai, nuo 2025 m. lapkričio 13 d., kai byla buvo paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo 2026 m. sausio 13 d. nei ji, nei jos atstovė nepateikė prieštaravimų dėl sutarties sąlygų, jų sąžiningumo ar per trumpo kompensacijos sumokėjimo. Teismas konstatavo, kad I. C. turėjo pakankamai galimybių įvertinti prisiimtus įsipareigojimus, todėl jos nurodyti argumentai nepaneigia sutartyje nustatytos ir iš dalies neįvykdytos prievolės.

Šalies argumentai

I. C. taip pat prašė išduoti vykdomąjį raštą pagal sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punktą, kuriame ji patvirtino gavusi iš V. C. 5 000 Eur dukros išlaikymui iki jos pilnametystės. Tačiau pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad ši sutarties nuostata tik patvirtina lėšų gavimo faktą ir nenustato V. C. vykdytinos prievolės, todėl negali būti priverstinai vykdoma.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliantė (pareiškėja) I. C. atskiruoju skundu prašo: 1) panaikinti Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2VP-5071-877/2026, kaip nepagrįstą; 2) grąžinti bylą nagrinėti į pirmąją instanciją iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutarties 7 punktas tik patvirtina faktines aplinkybes ir nenustato vykdytinos prievolės. Apeliantės teigimu, nors sutartyje nurodyta, kad ji gavo 5 000 Eur dukros išlaikymui, faktiškai šios lėšos nebuvo perduotos nei grynaisiais pinigais, nei bankiniu pavedimu, o jų perdavimą patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Be to, apeliantė nurodo, kad sutartis sudaryta skubotai, nedalyvaujant jos advokatei, todėl ji negalėjo tinkamai įvertinti sutarties pasekmių. Apeliantės vertinimu, V. C. nevykdant pareigos išlaikyti dukrą, pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai, todėl teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą yra nepagrįstas. Vien formalus sutarties įrašas apie lėšų gavimą, neįrodo faktinio jų perdavimo, todėl priešingas aiškinimas prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 straipsnis);

Šalies argumentai

apeliantė nurodo, kad sutarties 7 punktas faktiškai panaikina V. C. pareigą ateityje teikti vaikui išlaikymą, todėl sukelia teisines pasekmes ir neužtikrina tinkamos nepilnamečio vaiko interesų apsaugos;

pasirašydama sutartį ji veikė sąžiningai, tačiau buvo suklaidinta, nes šalys buvo susitarusios, kad I. C. kompensaciją mokės dalimis, o V. C. 5 000 Eur vaiko išlaikymui perduos vėliau, atsiradus finansinėms galimybėms. I. C., laikydamasi šio susitarimo, kompensaciją mokėjo dalimis, tačiau V. C., pats neįvykdęs įsipareigojimo dėl vaiko išlaikymo, inicijavo priverstinį išieškojimą. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino jos suklaidinimo aplinkybių ir V. C. nesąžiningo elgesio, todėl nepagrįstai tenkino jo prašymą išduoti vykdomąjį raštą;

Šalies argumentai

apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teisę į tinkamą teismo procesą, pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė procesinės bei materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Atsiliepimas

V. C. pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, kuriuo teismo prašo: palikti skundžiamą nutartį nepakeistą ir apeliantės atskirąjį skundą atmesti, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

2025 m. spalio–lapkričio mėn. šalys derėjosi dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu, piniginės kompensacijos ir išlaikymo dydžio. Sutarties projektas dar lapkričio pradžioje buvo perduotas apeliantei per advokatės K. Česnauskienės atstovaujamąjį, o vėliau, šalims galutinai susitarus, pakoreguotas. Taigi, kategoriškai atmestinas teiginys, kad sutartis buvo sudaryta skubotai, derybos ir dokumentų rengimas vyko nuosekliai, šalims derinant esmines sąlygas bei paskolos gavimo procedūras. Apeliantė turėjo pakankamai laiko konsultuotis su advokate ir kitais asmenimis, todėl jos teiginiai apie apgaulę ir skubotą sutarties sudarymą yra neįtikinami;

apeliantė teismo posėdyje pripažino paskolą gavusi 2025 m. gruodį. Būtent atsižvelgiant į numatytą paskolos gavimo laiką, sutartyje buvo nustatytas 2025 m. gruodžio 15 d. galutinis atsiskaitymo terminas;

nepagrįsti apeliantės teiginiai apie sąžiningą sutarties vykdymą ir piniginių lėšų mokėjimą V. C.. Byloje pateikti mokėjimo pavedimai patvirtina, kad iki sutartyje nustatyto 2025 m. gruodžio 15 d. termino su V. C. nebuvo atsiskaityta – jo prašymu antstoliams pervesta tik nedidelė sumos dalis, o kiti mokėjimai atlikti tik 2026 metais;

2025 m. lapkričio 10 d. šalių pasirašytos sutarties sąlygos, įskaitant 7 punktą, yra aiškios ir suprantamos. Sutarties 7 punkte numatyta prievolė buvo įvykdyta jos pasirašymo metu, todėl sutartyje pagrįstai užfiksuotas I. C. pinigų gavimo faktas. Atskiro pinigų gavimo patvirtinimo dokumento nereikėjo, nes šią aplinkybę patvirtina pačių šalių pasirašyta sutartis;

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).

Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktai, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacijos objektą sudaro 2026 m. balandžio 30 d. pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atmestas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų (ne) pridėjimo prie bylos apeliacinės instancijos teisme.

V. C. kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naują rašytinį įrodymą: 2025 m. lapkričio 10 d. – V. C. advokatei pateiktas raštas bei advokatės V. C. adresuota žinutė.

Pagal CPK 314 straipsnyje suformuluotą taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų turinį, sprendžia, kad šis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. V. C. nenurodė aplinkybių, objektyviai sutrukdžiusių šiuos įrodymus pateikti anksčiau. Atsižvelgiant į tai, V. C. įrodymą atsisakytina priimti.

Dėl apeliacinio skundo argumentų.

Iš bylos duomenų nustatyta, jog Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-27424-877/2025 nutraukė I. C. (iki santuokos – L.) ir V. C. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino 2025 m. lapkričio 10 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – Sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių).

2026 m. sausio 16 d. pateiktas teismui V. C. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3 punkte nevykdomo numatyto įsipareigojimo.

Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 3 punktu šalys susitarė, jog: „I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įsipareigoja V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėti 20 000 Eur piniginę kompensaciją už nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) pagerinimus iki 2025 m. gruodžio 15 d.; Pinigai pervedami į V. C. nurodytą banko sąskaitą ar/ir sumokami grynais pinigais“.

2026 m. kovo 16 d. pateiktas teismui I. C. prašymas išduoti vykdomąjį raštą dėl Sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punkte įtvirtintos nuostatos.

Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 7 punktu šalys susitarė, jog „I. C. patvirtina, kad dukros L. C., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui už laikotarpį iki dukros pilnametystės yra gavusi iš V. C. penkis tūkstančius eurų“.

CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: viena – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu, kita – kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu.

Priklausomai nuo to, ar vykdomasis dokumentas išduodamas vykdytino įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nevykdomos teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pagrindu, skiriasi vykdomojo rašto išdavimo tvarka. Kai nevykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis).

Kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus taikos sutarties sąlygų vykdymo įrodymus, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje nustatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjams vykdomuosius raštus išdavė (atmetė) pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį, reglamentuojančią vykdomojo rašto išdavimo tvarką, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2026 m. rugsėjo 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-7-68-684/2026, išaiškino, jog tuo atveju kai yra nevykdoma teismo sprendimu, kuriuo nutraukta santuoka, patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, vykdomojo rašto išdavimo klausimas turi būti sprendžiamas taikant ne CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatytas taisykles, o pagal CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatytą tvarką, tai yra sprendžiant su tokio sprendimo dalies vykdymu susijusius klausimus, turi būti taikomos bendrosios vykdymo procesą reglamentuojančios teisės normos. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, teismas teismo sprendimo vykdymo aplinkybių netiria ir nesiaiškina, o vykdomąjį raštą išduoda dėl priverstinai vykdytinos teismo sprendimo dalies. Dėl teismo sprendimų patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų, neturinčių vykdytinumo savybės negali būti išduodamas vykdomasis raštas.

Teismas, išduodamas vykdomąjį raštą, nesprendžia tarp šalių kilusių ginčų ir išduoda vykdomuosius raštus pagal vykdytinus teismo sprendimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019).

Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo pritarti apeliantės argumentams, kuriais ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atmestas I. C. prašymas išduoti vykdomąjį raštą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 7 punkte įtvirtinta nuostata, kuria I. C. patvirtino gavusi iš V. C. 5 000 Eur nepilnametės dukros išlaikymui iki jos pilnametystės, yra konstatuojamojo pobūdžio ir nenustato V. C. pareigos atlikti kokius nors veiksmus ateityje. Taigi, ši sutarties sąlyga neturi vykdytinumo požymio, todėl jos pagrindu negali būti išduodamas vykdomasis raštas. Apeliantės argumentai, kad nurodytos lėšos faktiškai nebuvo perduotos, šios išvados nepaneigia, nes sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį, kaip jau minėta šioje nutartyje, nėra sprendžiami šalių ginčai dėl sutarties sąlygos teisėtumo.

Taigi, apeliantės argumentai dėl sutarties sudarymo aplinkybių nepaneigia jos 7 punkto konstatuojamojo pobūdžio ir nesudaro pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.

Remiantis LITEKOII duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), matyti, kad I. C. 2026 m. balandžio 21 d. kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo (duomenys neskelbtini), kurį vėliau patikslino (duomenys neskelbtini), prašydama atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2YT-27424-877/2025 dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo; atnaujinus procesą įpareigoti pareiškėjus I. C. ir V. C. patikslinti sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių bendru sutuoktinių sutikimu. Prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Kauno apylinkės teismas 2026 m. birželio 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-27424-877/2025. Klaipėdos apygardos teismas, veikdamas Kauno apygardos teismo vardu, 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nutarė Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Be kita ko, Klaipėdos apygardos teismas minėtoje nutartyje (jos 41 punkte) nurodė, kad, nors apeliantė proceso atnaujinimo būtinybę grindžia tuo, kad 2025 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimu patvirtintos Sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 7 punkte nustatytas išlaikymas neatitinka nepilnamečio vaiko interesų ir yra nepakankamas, pažymėtina, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms sutarties sąlygos gali būti keičiamos teismine tvarka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).

Taigi, atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą savaime nepaneigia nepilnamečio vaiko teisės į išlaikymą ir neužkerta kelio šią teisę ginti kitais įstatymuose nustatytais būdais, tame tarpe kreiptis į teismą dėl nepilnamečiam vaikui nustatyto išlaikymo dydžio ar formos pakeitimo.

Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo nutartis, kuria yra išduodamas vykdomasis raštas, negali būti skundžiama atskiruoju skundu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1751/2014; 2022 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-866-330/2022; 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-821-464/2023, 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-481-407/2024). Teismui išdavus vykdomąjį raštą, nėra užkirstas kelias tolesnei bylos eigai pagal CPK normas, reglamentuojančias vykdymo procesą. Dėl to nutartis išduoti vykdomąjį raštą neskundžiama atskiruoju skundu (CPK 646 straipsnio 1 dalis) (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-715-936/2024). Taigi, skundžiama nutarties dalis, kuria teismas tenkino pareiškėjo V. C. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo CPK 646 straipsnio 1 dalies pagrindu, negali būti apeliacijos objektas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nutartis yra skundžiama, priėmė atskirąjį skundą, šiuo atveju nėra reikšminga, kadangi teismas nutartimi negali pakeisti įstatymo nuostatų.

Dėl procesinės baigties.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų prašymus dėl vykdomųjų raštų (ne)išdavimo išnagrinėjo vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, nors nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma šio straipsnio 1 dalis. Vis dėlto, netinkamos proceso teisės normos taikymas savaime nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties dalies, kuria atsisakyta išduoti I. C. vykdomąjį raštą, kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė, jog Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių 7 punktas yra konstatuojamojo pobūdžio ir nenustato priverstinai vykdytinos prievolės.

Taigi, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą 2026 m. balandžio 30 d. nutartį dalyje dėl atmesto pareiškėjos I. C. prašymo išduoti vykdomąjį raštą, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinis procesas dėl skundžiamos nutarties dalies, kuria V. C. išduotas vykdomasis raštas, nutraukiamas, kadangi ši nutarties dalis pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis, 338 straipsnis).

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

V. C. apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos (150,00 Eur) už atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą neviršija Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už procesinių dokumentų paruošimą dydžių, taigi, yra priteistinos V. C. iš apeliantės I. C. (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 5 dalimi, 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjos I. C. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. balandžio 30 d. nutartį dalyje dėl atmesto pareiškėjos I. C. prašymo išduoti vykdomąjį raštą palikti nepakeistą, kitoje skundžiamos nutarties dalyje dėl išduoto vykdomojo rašto pareiškėjui V. C. apeliacinį procesą nutraukti.

Iš pareiškėjos I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti V. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 150,00 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Jelena Šiškina