Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jurgita Jasinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. C. patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuoti asmenys V. C., AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, „Swedbank“, akcinė bendrovė, Aktiva Finance Group OÜ.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja buvo netikėtai įkalbinta pareiškėjo dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu sutarties pasirašymo. Šie veiksmai buvo atlikti nedalyvaujant pareiškėjos atstovei. Sutarties pasirašymo metu pareiškėja negalėjo tinkamai įvertinti galimų teisinių pasekmių, ypač to, kad pasirašius sutartį, kurioje pareiškėja patvirtina, jog nepilnamečio vaiko išlaikymas yra sumokėtas, pareiškėja neteks teisės ateityje reikalauti 5 000 Eur sumos, nurodytos sutartyje. Pažymima, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartį suruošė pareiškėjo atstovė advokatė K. Č..

Pareiškėjas, siekdamas kuo greičiau nutraukti santuoką, įkalbėjo pareiškėją susitikti ir nurodė, kad į susitikimą atsineš jo atstovės parengtą sutartį. Susitikimas įvyko nedalyvaujant abiejų šalių atstovams. Susitikimo metu sutuoktinis pareiškėjai pateikė iš anksto parengtą sutartį, kurią ji pasirašė. Pareiškėjai buvo paaiškinta, kad sutartis yra tik formalumas, reikalingas siekiant sumažinti bylinėjimosi išlaidas ir paspartinti santuokos nutraukimo procesą, o faktiniai susitarimai dėl piniginių klausimų galės būti įgyvendinami vėliau šalių susitarimu.

Šalių susitikimo metu buvo žodžiu sutarta, jog pareiškėja yra skolinga pareiškėjui 20 000 Eur už jos asmeninio turto pagerinimą, o pareiškėjas įsipareigojo nepilnamečio vaiko išlaikymui iki pilnametystės sumokėti 5 000 Eur, kai tik turės visą sumą. 2026 m. balandžio 21 d. posėdžio metu dėl vykdomojo rašto išdavimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalys paaiškino sutarties pasirašymo aplinkybes ir patvirtino, kad sutartis buvo parengta pareiškėjo atstovės, o pareiškėjos atstovė apie ketinimą ją pasirašyti nebuvo informuota ir su sutartimi nebuvo supažindinta. Minėtoje byloje pareiškėjas teigė, kad pareiškėja jam nemoka piniginių lėšų ir vengia įsipareigojimo, nors iš bylos aplinkybių matyti, kad pareiškėja buvo suinteresuota mokėti pareiškėjui ir dalį sutartos sumos buvo sumokėjusi dar iki teismo sprendimo paskelbimo dienos. Pareiškėjas atsiliepime į prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nurodo, kad I. C. tariamai patvirtino gavusi iš pareiškėjo 5 000 Eur, tačiau iki šiol nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šių pinigų perdavimą. Be to, minėto teismo posėdžio metu nei pareiškėjas, nei jo atstovė negalėjo patvirtinti pinigų perdavimo fakto, taip pat nepatvirtino, kad buvo sudarytas atskiras rašytinis susitarimas, patvirtinantis, jog pareiškėja pinigus faktiškai gavo. Pareiškėjas apgavo ne tik pareiškėją, siekdamas pasipelnyti jos sąskaita, vengia išlaikyti šalių nepilnametę dukrą, bet ir siekia suklaidinti teismą. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nuo pat santuokos nutraukimo proceso pradžios veikė nesąžiningai ir melavo pareiškėjai.

Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo pasirašyta akivaizdžiai vieno sutuoktinio nenaudai, pažeidžiant vaiko interesus, be pareiškėjos atstovės bei tikslingai neišaiškinus neigiamų pasekmių pareiškėjos atžvilgiu. Pareiškėjo atstovė pateikė santuokos nutraukimo pasekmių sutartį teismui tvirtinti. Teismas nepakankamai įvertino nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymą – nebuvo tinkamai nustatytas išlaikymo dydis ir išlaikymo forma, taip pat neišnagrinėta, ar išlaikymas faktiškai yra teikiamas ar buvo suteiktas santuokos nutraukimo metu, taip pat nebuvo iš šalių pareikalauta sumokėjimą patvirtinančių įrodymų. Šiuo metu vaiko išmokos dydis yra 129,50 Eur, todėl orientacinis išlaikymo dydis tenkantis vienam iš tėvų, jų turtinei padėčiai esant lygiavertei, yra apie 423 Eur neatskaičius vaiko universalios išmokos, o atskaičius išmoką – 358 Eur per mėnesį.

Pareiškėjai sutarties 7 punkte susitarė, kad V. C. po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko išlaikymui periodinių išmokų nemokės, kadangi tariamai perdavė vaiko motinai I. C. 5 000 Eur. Pažymėtina, kad šiuo metu šalių nepilnametei dukrai yra (duomenys neskelbtini) metų. Taigi, net ir laikant, kad 5 000 Eur suma būtų faktiškai perduota, ją paskirsčius laikotarpiui iki dukros pilnametystės, mėnesinis išlaikymo dydis sudarytų apie 150 Eur. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nei pasirinktas išlaikymo teikimo būdas, nei nustatytas išlaikymo dydis neatitinka įstatymų numatytų minimalių orientacinių išlaikymo standartų bei nepilnamečio vaiko interesų. Atsižvelgiant į tai, teismas, tvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, turėjo įvertinti, kad nustatytas išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per mažas ir neatitinka net minimalių nepilnamečio vaiko poreikių bei orientacinių išlaikymo standartų. Teismas turėjo įpareigoti šalis atitinkamai pakoreguoti sutartį ir susitarti dėl tokio išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, kuris būtų ne mažesnis nei minimalus orientacinis išlaikymo dydis (ne mažiau kaip 358 Eur per mėnesį), arba, alternatyviai, pareikalauti iš pareiškėjo pagrįsti, kodėl jis negali mokėti tokio dydžio išlaikymo, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Tačiau teismas nenustatė termino sutarties trūkumams pašalinti ir nesiėmė veiksmų įsitikinti, ar sutartis buvo sudaryta laisva abiejų šalių valia. Priešingai, akivaizdu, kad sutartis buvo sudaryta vieno sutuoktinio nenaudai bei pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus.

Šiuo atveju jokie dokumentai, patvirtinantys pareiškėjo nurodomą 5 000 Eur perdavimą vaiko išlaikymui, neegzistuoja. Tai patvirtina, kad sutartyje nurodytos aplinkybės neatitinka realios faktinės situacijos, ypač kai kalbama apie nepilnamečio vaiko išlaikymą. Šalys buvo susitarusios žodžiu atsiskaityti tarpusavyje vėliau, kai turės finansinių galimybių, tačiau pareiškėjas, vos tik įsiteisėjus teismo sprendimui, nedelsdamas pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame nurodė, jog pareiškėja jam yra skolinga daugiau kaip 17 000 Eur pagal pasirašytą sutartį.

Pareiškėja apie tokį buvusio sutuoktinio veiksmą sužinojo netikėtai, kadangi tarp šalių buvo aiškus žodinis susitarimas dėl vėlesnio atsiskaitymo. Be to, pareiškėja buvo pradėjusi vykdyti savo įsipareigojimus ir pervedinėjo sutartas sumas dalimis, todėl informacija apie inicijuotą vykdomąjį procesą dėl daugiau kaip 17 000 Eur sumos jai buvo netikėta. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas nuo pat pradžių veikė nesąžiningai, bando pasipelnyti pareiškėjos sąskaita ir nesilaikė tarp šalių sudaryto žodinio susitarimo. Pareiškėja, sužinojusi apie prašymą išduoti vykdomąjį raštą jos atžvilgiu, suskubo sumokėti įsiskolinimą ir pervedė pareiškėjui dalį sutartos sumos. Suinteresuotas asmuo V. C. faktiškai nėra perdavęs pareiškėjai jokių piniginių lėšų vaiko išlaikymui, o tokio perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų nėra ir negali būti. Teismas, tvirtindamas sutartį, neįvertino esminių aplinkybių, jog tarp šalių sudaryta sutartis yra aiškiai nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, o būtent nepilnametės dukros išlaikymo dalyje. Pareiškėja liko apgauta, o suprato tai tik tada, kai sužinojo apie pareiškėjo prašymą išduoti vykdomąjį raštą 17 000 Eur sumai. Pareiškėja, pasirašydama santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, veikė sąžiningai ir pagrįstai tikėjosi, kad pareiškėjas laikysis tarpusavio žodinių susitarimų ir sumokės žadėtą sumą. Sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudarymo metu tarp šalių nebuvo konfliktinių santykių, todėl pareiškėja turėjo pagrįstą lūkestį, kad pareiškėjas elgsis sąžiningai ir prisidės prie vaiko išlaikymo. Sutartis tarp šalių buvo sudaryta skubotai, nedalyvaujant ir nežinant apie tai pareiškėjos atstovei. Dėl to pareiškėja neturėjo realios galimybės tinkamai įvertinti visų sutarties sąlygų ir galimų pasekmių, o pareiškėjas, pasinaudodamas situacija bei pareiškėjos siekiu taikiai ir kuo greičiau nutraukti santuoką, galėjo siekti sau palankesnių sąlygų. Sutarties 7 punktas neatitinka nei pareiškėjos, nei šalių nepilnamečio vaiko interesų, nes pareiškėjas iki šiol nevykdo prievolės mokėti išlaikymą vaikui ir faktiškai nusišalino nuo pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Tokiu būdu yra pažeidžiamos nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai.

Šiuo atveju bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos faktinės aplinkybės, ar santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje numatytas vaiko išlaikymo modelis atitinka minimalius nepilnamečio vaiko poreikius. Taip pat nustatytas išlaikymo dydis neatitinka net minimalių įstatymų numatytų orientacinių išlaikymo standartų. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įvertinta ir tai, ar išlaikymas faktiškai buvo sumokėtas ir ar jis realiai buvo gautas. Teismas 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimu, patvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, padarė aiškias teisės normų taikymo klaidas – netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192 straipsnio ir 3.196 straipsnio dalis, reglamentuojančias nuostatas dėl vaikų išlaikymo teikimo ir tokiu būdu pažeidė CK 1.5 straipsnį, 3.53 straipsnio 4 dalį, nes nesiaiškino, ar pateikta sutartis atitinka tikrąją šalių valią, ar šalys teisingai supranta joje nustatytas sąlygas ar nebus pažeisti vieno iš sutuoktinių teisėti interesai ir teisės, o šiuo atveju ir šalių nepilnamečio vaiko teisės.

2025 m. lapkričio 10 d. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia šalių nepilnamečio vaiko ir pareiškėjos interesus, todėl teismas nepagrįstai ją patvirtino 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimu padarydamas aiškias teisės taikymo klaidas, todėl yra teisinis pagrindas atnaujinti procesą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje

Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, o atnaujinus procesą civilinėje byloje atmesti pareiškėjų prašymą patvirtinti 2025 m. lapkričio 10 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, civilinę bylą sustabdyti ir įpareigoti pareiškėjus I. C. ir V. C. patikslinti sutartį dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo.

Pareiškėja, pasirašant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, negalėjo viena įvertinti teisinių pasekmių ir nematė kliūčių sutarties nepasirašyti, todėl sutarties dalis dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo bei išlaikymo dydžio nebuvo įvertinta teisiškai. Teismas, tvirtindamas sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turėjo įvertinti realias aplinkybes dėl vaiko interesų, kadangi šiuo atveju jo yra pažeistos. Taigi, pareiškėja apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, sužinojo 2026 m. sausio 21 d., kai per EPP sistemą pareiškėjos atstovei advokatei G. B. buvo pateiktas pareiškėjo prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo ir ji apie tai informavo pareiškėją. Teismo sprendimas byloje buvo priimtas 2025 m. gruodžio 11 d., o įsiteisėjo 2026 m. sausio 13 d. Pareiškėjas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo teismui pateikė 2026 m. sausio 16 d. Gavusi informaciją apie pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėja suprato, kad buvo suklaidinta, taip pat kad iš jos siekiama nepagrįstai išieškoti reikšmingą pinigų sumą. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad trijų mėnesių terminas nuo aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti procesą, sužinojimo dienos nėra praleistas.

Jeigu teismas manytų, kad yra praleistas trijų mėnesių terminas nuo dienos, kai pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui, prašoma šį terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjimo metu pareiškėjas savo iniciatyva susisiekė su pareiškėja dėl galimo taikaus susitarimo sudarymo. Sekančią dieną buvo pasirašyta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis nedalyvaujant pareiškėjos atstovei. Pareiškėja neturėjo galimybės objektyviai įvertinti situacijos ir suprasti, kad dėl tokios sutarties jos nepilnametis vaikas realiai liks be tinkamo išlaikymo. Sutartis buvo pasirašyta pareiškėją suklaidinus, remiantis tik žodiniais pažadais ateityje sumokėti vaiko išlaikymą, kuris, be to, neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėja neturi teisinio išsilavinimo, todėl jai nebuvo žinomos teisės normos, reglamentuojančios nepilnamečio vaiko išlaikymą, jo dydį ir privalomą nustatymą tokio pobūdžio bylose. Pareiškėja pasitikėjo ne tik pačiu pareiškėju, bet ir ą sutartį paruošusia advokate. Tiek santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, tiek procesinius dokumentus rengė ir teismui teikė pareiškėjo atstovė advokatė K. Č.. Teismas, tvirtindamas sutartį, neišaiškino pareiškėjai jos teisinių pasekmių, t. y. kad ji faktiškai neteks teisės gauti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir kad nesumokėtos lėšos ateityje nebus išieškotos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja pagrįstai tikėjosi gauti sutartą 5 000 Eur išlaikymą vaikui vėliau, o tik sužinojusi apie pareiškėjo veiksmus suprato, kad buvo apgauta, darytina išvada, jog ji negalėjo anksčiau suvokti tikrųjų sutarties pasekmių. Be to, šiuo atveju sprendžiamas ne tik šalių tarpusavio santykių, bet ir nepilnamečio vaiko teisių bei interesų klausimas. Vaiko teisė į tinkamą išlaikymą yra prioritetinė, o jos neužtikrinimas reiškia esminį vaiko interesų pažeidimą. Taigi, net ir tuo atveju, jei terminas būtų laikomas praleistu, jis praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti.

Vertinant prašymo pagrįstumą svarbu įvertinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo aplinkybes, kurios tuo metu buvo aktualios sutuoktinių gyvenime, kurios nulėmė pasirašymo datą, sąlygas dėl piniginės kompensacijos išmokėjimo termino ir pan. V. C. kategoriškai neigia, kad skubino sutuoktinę, kad apgavo, suklaidino sutuoktinę, kad pasinaudojo ja, siekiant greičiau nutraukti santuoką bendru sutikimu. Pareiškėja, prašydama atnaujinti procesą byloje, nutyli reikšmingas aplinkybes, kurios nulėmė dokumentų pasirašymo datą, laiką. Nors pareiškime nurodoma apie kažkokius kitus susitarimus, apie pasitikėjimą vienas kitu, tačiau nieko panašaus tuo metu nebuvo. Abi šalys nepasitikėjo viena kita, viską sprendė su advokatų pagalba, norėjo apsidrausti pasirašomais abipusiais dokumentais, kad nebūtų apgauti. Šalys 2025 m. spalio-lapkričio mėnesį tarėsi dėl civilinės bylos nutraukimo bendru sutikimu ir susitarus, kad V. C. bus išmokama piniginė kompensacija, pareiškėja nurodė, kad tam tikslui jai būtina gauti paskolą, nes ji neturės galimybės išmokėti pinigus. Pirmas sutarties projektas 2025 m. lapkričio pradžioje buvo perduotas pareiškėjai, tačiau ji nesutiko sumokėti 35 000 Eur kompensacijos ir reikalavo ne tik ją sumažinti, bet ir sumokėti išlaikymą dukrai vienkartine suma. Pagaliau sutuoktiniams galutinai susitarus dėl piniginės kompensacijos dydžio (buvo sumažinta) už V. C. įdėjimus į pareiškėjos žinioje liekantį jos asmeninį nekilnojamąjį turtą bei dukros išlaikymo vienkartinės sumos dydžio, advokatė K. Č. sutartį pakoregavo ir sutartis buvo pateikta pareiškėjai. Sutartis nebuvo sudaryta skubiai per vieną dieną ar kelias valandas, o jos datą nurodė pati pareiškėja pagal jai aktualias gyvenimo aplinkybes.

Pareiškėja tuo metu ieškojo būdų, galimybių atsiskaityti, derino procedūras dėl paskolos gavimo, dėl turto įkeitimo, todėl logiška, dėsninga, įtikėtina, kad visame procese, kuris truko ne vieną ir ne dvi dienas, turėjo galimybę viską aptarti su visais jai reikšmingais asmeninis, taip pat ir su advokate. Suinteresuotas asmuo veikė sąžiningai, bendradarbiavo su pareiškėja siekiant santuoką nutraukti bendru sutikimu, netrukdė paskolos gavimo procesui, rizikavo pasirašydamas sutikimą įkeisti ginčo turtą, nors teismui buvo pateikęs priešieškinį dėl sandorio – povedybinės sutarties užginčijimo. Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 10 d. po santuokos nutraukimo dokumentų pasirašymo kavinėje iš karo su pareiškėja nuvyko į notarų biurą pasirašyti sutikimą dėl hipotekos. Pateikus 2025 m. lapkričio 11 d. teismui prašymą, sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, paskyrus rašytinį procesą, priėmus teismo sprendimą, nebuvo gauta jokių prieštaravimų, prašymų, skundų iš pareiškėjos. Byloje dalyvavo ir pareiškėjos advokatė, kuri matė procesinius dokumentus, įvertino, aptarė juos su atstovaujamąja, tačiau irgi neteikė jokių prašymų, prieštaravimų ir teismas sutartį patvirtino rašytinio proceso tvarka 2025 m. gruodžio 11 d. Visi prieštaravimai, nesutikimai atsirado tik po to, kai buvo paprašyta išduoti vykdomąjį raštą, kas patvirtina pareiškėjos ir atstovės nesąžiningumą, siekimą išvengti piniginės prievolės vykdymo pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Dėl dukros išlaikymo vienkartinės sumos dydžio apskritai nekilo jokių nesutarimų, o apie mokėjimą dalimis ar mokėjimo datą nebuvo net kalbama, tariamasi, nes ši sutarties dalis (punktas) buvo vykdomas tuo pačiu metu kaip ir sutarties sudarymas, pasirašymas. Atitinkamai advokatė ir parengė sutarties 7 punktą, nenurodant jokio mokėjimo termino, priešingai nei piniginės kompensacijos mokėjimui, ir surašė būtuoju, o ne būsimuoju laiku: „I. C. patvirtina, kad dukros L. C., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui už laikotarpį iki dukros pilnametystės yra gavusi iš V. C. penkis tūkstančius eurų.“ Dėl pinigų, kurie turėjo būti sumokami ateityje, atitinkamai sutarties 3 punkte formuluojama kaip įsipareigojimas ateityje sumokėti, nurodant terminą ir būdą. CK 6.189 straipsnis reglamentuoja, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. CK 6.193 straipsnis reglamentuoja sutarčių aiškinimo taisykles ir nurodo, kad visos sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Taip pat nurodoma kaip reikia aiškinti sutartį, jeigu yra neaiškumų, abejonių. Šiuo atveju sutarties sąlygos 3 ir 7 punktai dėl tarpusavio atsiskaitymo yra labai aiškios, suprantamos ir pareiškėja negali šiuo metu improvizuoti, aiškinti sutartį klaidingai ir dar kaltinti suinteresuotą asmenį apgaule. Tuo pačiu jaučiasi kaltinama ir advokatė, kuri sąžiningai, kruopščiai parengė sutartį, neturėdama jokių ketinimų apgauti pareiškėją. Tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių abu tėvai įvertino nepilnametės dukros interesus. Aptariant sutarties sąlygas sistemiškai buvo įvertinti ir suderinti visi punktai, atsižvelgta į abiejų sutuoktinių valią ir pageidavimus: buvo suderinti piniginės kompensacijos dydis, mokėjimo terminai, išlaikymo dydis ir mokėjimas sutarties sudarymo metu. Šį mokėjimą nulėmė tai, kad pareiškėjai tuo metu buvo labai reikalingi pinigai dokumentų tvarkymui. Pareiškėja ne tik nesąžininga, nurodo tikrovės neatitinkančius duomenis teismui, bet ir prieštaringa savo argumentuose. Pirma, suinteresuotas asmuo turėjo teisėtą lūkestį, kad teismo patvirtinta sutartis bus vykdoma nurodytais terminais, t. y. jis tikėjosi kad iki 2025 m. gruodžio 15 d. iš gautos paskolos pareiškėja jam sumokės piniginės kompensacijos likusią dalį. Negavęs pinigų, jis realizavo įstatyme įtvirtintą teisę gauti vykdomąjį raštą. Pareiškėja visiškai nepagrįstai jį kaltina. Antra, sutarties 7 punkte nebuvo numatyta vienkartinės išlaikymo pinigų sumos sumokėjimo data, nes šis punktas buvo įvykdytas, todėl pareiškėjos argumentai apie tariamą vykdymą ateityje visiškai nepagrįsti. Visiškai nepagrįsti ir nesuprantami teiginiai, kad ir 20 000 Eur piniginės kompensacijos išmokėjimas buvo „tik kaip kontekstas ir nesąžiningo elgesio patvirtinimas“, šalys nesiginčijo dėl vienkartinės išlaikymo išmokos dydžio, abu įvertino dukros interesus bei kitas santuokos nutraukimo aplinkybes, kad sutuoktinei lieka nekilnojamas turtas, į kurį suinteresuotas asmuo investavo ne tik lėšas, bet ir laiką, darbą, kad lieka pareiškėjai kitas kilnojamas turtas namuose, kad tėvas nori prisidėti prie dukros gerovės natūra pirkdamas tam tikrus daiktus, skirti lėšų susitikimų su dukra metu, kad tėvas neturi jokio kito turto ir kt. Sutarties pasirašymo dieną dukrai buvo (duomenys neskelbtini). Iki pilnametystės likę (duomenys neskelbtini), todėl išmokėta suma paskirstytina po 152,90 Eur. mėnesiui be indeksacijų. Darytina išvada, kad materialinės teisės normos nebuvo pažeistos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.

Dėl termino prašymui atnaujinti procesą paduoti

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, t. y. teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: 1) įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); 2) asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); 3) prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Šių normų analizė leidžia padaryti išvadą, kad įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl to, kada asmuo turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, teismų praktikoje vertinama, ar asmuo būtų galėjęs sužinoti apie šias aplinkybes, jeigu atitinkamoje situacijoje būtų veikęs kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235/2009).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašė abu pareiškėjai. Apie teismo posėdį 2025 m. gruodžio 11 d. 15.00 val., kuriame rašytinio proceso tvarka buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, pareiškėjų atstovėms pranešta 2025 m. lapkričio 14 d. teismo pranešimais. 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimas dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių patvirtinimo išsiųstas

2025 m. gruodžio 11 d. pareiškėjų atstovėms ir įteiktas 2025 m. gruodžio 12 d. CPK 175¹ straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Įvertinus tai, kad pareiškėja pati dalyvavo derinant sutarties sąlygas ir kad pati pasirašė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, darytina išvada, kad pareiškėjai jau sutarties sudarymo ir pasirašymo metu buvo žinoma, kokio turinio sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo pateikta tvirtinti teismui, taip pat buvo žinoma sprendimo priėmimo ir paskelbimo data ir laikas. Be to, pareiškėjai turėjo būti žinoma ir suprantama, kad teismas 2025 m. gruodžio 11 d. priėmė ir paskelbė sprendimą, į kurį teismas perkėlė sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas.

Pažymėtina, kad paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011, 2022 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-943/2022).

Nustatytų aplinkybių pagrindu spręstina, kad pareiškėjai apie procesą Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir apie joje 2025 m. gruodžio 11 d. priimtą sprendimą buvo žinoma, todėl laikytina, kad pareiškėjai CPK 368 straipsnyje nustatytas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo 2025 m. gruodžio 11 d. bei laikoma, kad pareiškėja kreiptis dėl proceso atnaujinimo turėjo iki 2026 m. kovo 11 d.

Pareiškėja nurodo, jog apie sprendime padarytą aiškią teisės normos taikymo klaidą sužinojo tik po to, kuomet buvęs sutuoktinis (suinteresuotas asmuo) pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir apie pateiktą prašymą sužinojus pareiškėjus atstovei 2026 m. sausio 21 d. Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėja pateikė 2026 m. balandžio 21 d., t. y. praėjus trims mėnesiams nuo jos nurodomo sužinojimo termino pradžios bei praėjus daugiau nei 4 mėnesiams nuo teismo nurodomo sužinojimo termino pradžios momento. Visgi teismas, remdamasis 9 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika, laiko, kad pareiškėja praleido CPK 368 straipsnyje nustatytą terminą prašymui atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pateikti, nes jis skaičiuotinas nuo 2025 m. gruodžio 11 d.

Pažymėtina, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui (CPK 75 straipsnio 1 dalis). Remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Sprendžiant praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo klausimą būtina atsižvelgti į tikslus, kurių siekta įstatymu nustatant konkrečius procesinius terminus. Proceso atnaujinimas yra išimtinis būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, kuris taikomas tik esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Dėl to praleistas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, kai jo praleidimo priežastys yra svarbios. Ar prašymo padavimo termino praleidimo priežastis yra svarbi, kiekvienu atveju, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, sprendžia teismas savo nuožiūra, įvertindamas pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 78 straipsnis). Klausimą, ar konkrečios procesinio termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti atsižvelgdamas į bylos esmę, pareiškėjo, prašančio atnaujinti terminą, elgesį, procesinio termino paskirtį ir į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Be kita ko, turi būti įvertinta, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Be to, svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą procesinį terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik šio termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020; 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019). Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, yra palikta teismo diskrecijai.

Pareiškėja prašyme nurodo, kad jeigu teismas manytų, kad yra praleistas trijų mėnesių terminas nuo dienos, kai pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui, prašoma šį terminą atnaujinti dėl svarbių priežasčių. Pareiškėja nurodo, kad šiuo metu buvęs sutuoktinis savo iniciatyva susisiekė su pareiškėja dėl galimo taikaus susitarimo sudarymo, santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pasirašyta nedalyvaujant pareiškėjos atstovei, pareiškėja neturėjo galimybės objektyviai įvertinti situacijos ir suprasti, kad dėl tokios sutarties jos nepilnametis vaikas realiai liks be tinkamo išlaikymo. Pareiškėja taip pat nurodo, kad sutartis buvo pasirašyta pareiškėją suklaidinus, remiantis tik žodiniais pažadais ateityje sumokėti vaiko išlaikymą, kuris, be to, neatitinka įstatymuose nustatytų reikalavimų. Pareiškėjos teigimu, ji neturi teisinio išsilavinimo, todėl jai nebuvo žinomos teisės normos, reglamentuojančios nepilnamečio vaiko išlaikymą, jo dydį ir privalomą nustatymą tokio pobūdžio bylose.

Teismo vertinimu, pareiškėjos prašyme dėl termino atnaujinimo nurodytos aplinkybės – teisinio išsilavinimo neturėjimas ir nesinaudojimas profesionalaus teisininko, pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagalba, dėl ko pareiškėja negalėjo įvertinti situacijos – nelaikytinos svarbiomis priežastimis praleistam terminui atnaujinti. Taip pat teismas ir kitas pareiškėjos nurodytas aplinkybes laiko nesudarančiomis pagrindo praleistam terminui atnaujinti, pažymėdamas, kad pareiškėja, manydama, jog jos (ir ar jos nepilnametės dukros) teisės ir teisėti interesai yra pažeidžiami sudaryta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, turėjo galimybę priėmus sprendimą civilinėje byloje ne tik pasinaudoti apeliacijos teise, bet ir per įstatyme numatytą terminą pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo, tačiau šia teise nepasinaudojo, o į teismą kreipėsi tik tuomet, kai jos buvęs sutuoktinis kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyto proceso atnaujinimo pagrindo

CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. CPK 366 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, kuriems esant gali būti atnaujinamas procesas byloje.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad proceso atnaujinimo institutas – išskirtinis būdas peržiūrėti įsiteisėjusius teismų sprendimus. Jį galima taikyti tik konstatavus CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą, kuris konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai bei laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas yra galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111/2010).

CPK 366 straipsnio, reglamentuojančio proceso atnaujinimo pagrindus, 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011). Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-916/2015; 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-969/2018 19 punktas).

Nagrinėjamu atveju prašymą atnaujinti procesą pareiškėja grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, t. y. tuo, kad teismas, patvirtindamas santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, padarė aiškią teisės normų taikymo klaidą – netinkamai pritaikė CK 3.192 straipsnio ir 3.196 straipsnio dalis, reglamentuojančias nuostatas dėl vaikų išlaikymo teikimo ir tokiu būdu teismas pažeidė CK 1.5 straipsnį, 3.53 straipsnio 4 dalį, nes nesiaiškino, ar pateikta sutartis atitinka tikrąją šalių valią, ar šalys teisingai supranta joje nustatytas sąlygas ar nebus pažeisti vieno iš sutuoktinių teisėti interesai ir teisės, o šiuo atveju ir šalių nepilnamečio vaiko teisės.

Nustatyta, kad šalys 2025 m. lapkričio 10 d. sudarytoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje, be kita ko, 7 punktu sutarė, kad pareiškėja patvirtina, jog dukros L. C., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui už laikotarpį iki dukros pilnametystės yra gavusi iš V. C. penkis tūkstančius eurų. Iš byloje pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad pareiškėja sutartį pasirašė. Šalys 2025 m. lapkričio 11 d. teismui pateikė prašymą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutikimu bei sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. 2025 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimas nutraukti pareiškėjų santuoką bendru sutikimu apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2026 m. sausio 13 d.

Pareiškėjos teigimu, teismas, tvirtindamas sutartį, neįvertino esminių aplinkybių, jog tarp šalių sudaryta sutartis yra aiškiai nepagrįsta faktinėmis aplinkybėmis, o būtent nepilnametės dukros išlaikymo dalyje. Pareiškėjos teigimu, teismas turėjo įvertinti, kad nustatytas išlaikymo dydis yra akivaizdžiai per mažas ir neatitinka net minimalių nepilnamečio vaiko poreikių bei orientacinių išlaikymo standartų, taip pat, kad teismas turėjo įpareigoti šalis atitinkamai pakoreguoti sutartį ir susitarti dėl tokio išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui, kuris būtų ne mažesnis nei minimalus orientacinis išlaikymo dydis arba, alternatyviai, pareikalauti iš pareiškėjo pagrįsti, kodėl jis negali mokėti tokio dydžio išlaikymo, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, teismas sutarties netvirtina, o bylą dėl santuokos nutraukimo sustabdo, kol sutuoktiniai sudarys naują sutartį.

Šiuo atveju teismas kritiškai vertina pareiškėjos nurodytus argumentus, kad teismas nevertino, ar pateikta sutartis atitinka tikrąją šalių valią, ar šalys teisingai supranta joje nustatytas sąlygas ir ar nebus pažeisti vieno iš sutuoktinių teisėti interesai ir teisės, taip pat ir šalių nepilnamečio vaiko teisės. Teismo vertinimu, teismas pagrįstai išnagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nes toks buvo šalių prašymas. Pareiškėjai aiškiai nurodė, jog prašo patvirtinti pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių rašytinio proceso tvarka. Be to, teismų praktikoje yra nusistovėjusi taisyklė, kad santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu procesas įprastai ir vyksta rašytinio, o ne žodinio proceso tvarka (CPK 540 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į trumpus bylos nagrinėjimo terminus ir į tai, kad šis klausimas yra nagrinėjamas ne ginčo teisena, žodinis teismo posėdis paprastai daromas tik tuomet, jei teismui kyla abejonių, ar sutuoktinių sudaryta sutartis neprieštarauja viešajai tvarkai, įstatymo imperatyvams, nepažeidžia kitų asmenų teisių, ir kitais atvejais, kai, teismo vertinimu, tai yra būtina. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių laikytina sutuoktinių susitarimu – civiliniu sandoriu. Sutarčiai dėl santuokos nutraukimo padarinių taikomi tokie pat principai kaip ir bet kokiai kitai sutarčiai, jos šalys turi teisę savo valia, pasirinkimu ir apsisprendimu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Nagrinėjamu atveju šalys prašyme dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu nurodė, kad sutuoktiniai ginčus išsprendė gera valia ir sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių ir, be kita ko, prašyme patvirtino, kad ginčų dėl bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos, dėl nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo, nėra. Tiek šalių pateiktas prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, tiek sutartis dėl santuokos nutraukimų pasekmių buvo pasirašyta abiejų sutuoktinių. Be to, sutarties dėl santuokos nutraukimų pasekmių 13 punktu šalys patvirtino, kad sutartis yra suprantama dėl jos turinio, patvirtinimo pasekmių ir laisva valia pasirašyta. Pažymėtina ir tai, kad 2025 m. gruodžio 11 d. sprendime teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis įstatymui neprieštarauja, nei vieno iš sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko ar trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia. Todėl nesutiktina su pareiškėjos nurodytais argumentais, jog teismas neįvertino esminių aplinkybių, jog sutarties sąlygos pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus.

Šiuo atveju pateikta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra nedidelės apimties, tekstas nėra sudėtingas, šalių sutarta sąlyga dėl išlaikymo yra aiškiai matoma bendrame tekste, laisva valia pasirašyta tiek pareiškėjos, tiek jos sutuoktinio. Nors pareiškėja prašyme akcentuoja, kad šalys buvo susitariusios žodžiu atsiskaityti tarpusavyje vėliau, kai turės finansinių galimybių, taip pat nurodo, kad pasirašydama santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį pareiškėja veikė sąžiningai ir pagrįstai tikėjosi, kad pareiškėjas laikysis tarpusavio žodinių susitarimų ir sumokės žadėtą išlaikymo sumą, tačiau teismas nurodytas aplinkybes vertina kritiškai ir sprendžia, jog net jei šalys ir buvo sudarę kažkokius neformalius žodinius susitarimus, tačiau tokių susitarimų nevykdymas nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą ir patvirtino santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, pažeidžiančią pareiškėjos ar šalių nepilnametės dukters teises. Pažymėtina, kad sutartyje yra aiškiai įtvirtinta nuostata, kad pareiškėja yra gavusi 5 000 Eur sumą, skirtą dukros išlaikymui, todėl teismas neturėjo pagrindo šios nuostatos vertinti kitaip, kaip kad patvirtinimą, kad šalių dukrai skirta išlaikymo suma jau yra sumokėta. Be to, pareiškėja, pati elgdamasi dviprasmiškai (pasirašydama sutartį vienomis sąlygomis ir atskirai su buvusius sutuoktiniu tardamasi dėl kitokių sąlygų), turi prisiimti atsakomybę už visas dėl tokio elgesio kilusias pasekmes. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėja negalėjo suprasti ginčijamo sutarties punkto, ji santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu turėjo galimybę prieštarauti ar atsisakyti sutarties punkto dėl nepilnametės dukros išlaikymo, tačiau to nepadarė, priimto sprendimo apeliacine tvarka neskundė, todėl konstatuotina, kad tokiu elgesiu patvirtino savo valią, jog su santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygomis sutinka. Vien aplinkybė, kad pareiškėjos atstovė nedalyvavo kartu su pareiškėja jai pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nėra savarankiškas pagrindas proceso atnaujinimui, kadangi byloje pareiškėja buvo atstovaujama advokatės, jai buvo išsiųsti pranešimai apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, juo labiau 2025 m. gruodžio 11 d. priimtas sprendimas buvo išsiųstas pareiškėjai per ją atstovaujančią atstovę ir tiek pareiškėja, tiek ir atstovė, gavusi sprendimą, galėjo ir turėjo galimybę įvertinti patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas, tame tarpe ir ginčijamą sąlygą dėl sumos, skirtos šalių dukros išlaikymui iki pilnametystės perdavimo. Todėl kritiškai vertintinos pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog tik jos atstovei ją informavus apie pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pareiškėja suprato, kad buvo suklaidinta buvusio sutuoktinio. Šiuo atveju pareiškėjos nerūpestingumas negali būti vertinamas kaip sąžiningas elgesys ir nesukuria atskiro pagrindo nei proceso atnaujinimui, nei kitokiam įrodymų vertinimui byloje. Be to, pažymėtina, kad pareiškėja šalių dukros tariamą interesų pažeidimą dėl išlaikymo dydžio sieja su buvusio sutuoktinio veiksmais kreipiantis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kas suponuoja išvadą, kad tuo atveju, jei sutuoktinis nebūtų kreipęsis į teismą su prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo, šalių sutartas išlaikymo dydis nepilnametei dukrai būtų tinkamas ir atitiko pareiškėjos bei šalių dukros interesus ir poreikius. Tokia pareiškėjos pozicija tik patvirtina, jog šalys buvo susitarę dėl tokio išlaikymo dydžio ir jis, pareiškėjos vertinimu, buvo tinkamas šalių dukros poreikiams patenkinti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, spręstina, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kad būtų susidariusi tokia situacija ar egzistavę tokios aplinkybės, dėl kurių ji nesuvokė ar galėjo nesuvokti, kokios sąlygos įtrauktos į sutartį dalyje dėl išlaikymo šalių nepilnametei dukrai teikimo bei patvirtintos teismo sprendimu, konkrečiai – kad sąlygos yra ne tokios, kokių galimai pageidavo pareiškėja.

Apibendrinant, teismas daro išvadą, jog pareiškėja laisva valia pasirašė teisinę galią turinčią sutartį, pareiškėja buvo veiksni, gebanti suvokti savo veiksmus, suprato jos sąlygas, prisiėmė numatytas teises ir pareigas, todėl konstatuotina, jog teismui, įvertinus sutartį nepilnamečio vaiko interesų apsaugos aspektu, nebuvo pagrindo santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl išlaikymo priteisimo pripažinti prieštaraujančia įstatymo reikalavimams, viešajai tvarkai ir gerai moralei bei pažeidžiančia nepilnamečio vaiko interesus.

Šiuo atveju spręstina, kad teismas jokios aiškios teisės normos taikymo klaidos nepadarė, pareiškėja nepagrindė sąlygos, būtinos procesui CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu atnaujinti ir prašyme nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje. Atsižvelgiat į tai ir esant nustatytoms aplinkybėms, jog prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pateiktas praleidus nustatytą trijų mėnesių terminą, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenkinamas, procesą atnaujinti atsisakytina (CPK 370 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktus, 370 straipsnio 3 dalimis, 371 straipsniu,

nutaria:

atmesti I. C. prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujinimo. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtinto nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.