Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Danutės Gasiūnienės, Danutės Milašienės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Švenčionių skyriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Parex lizingas“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Žeimena“ dėl skolos, delspinigių bei palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad VSDFV Švenčionių skyrius apie AB „Žeimena“ sudaromos taikos sutarties su UAB „Parex lizingas“ turinį buvo informuotas jau 2006 m. kovo 8 d. pranešimu, kuriame buvo nurodyta, kad AB „Žeimena“ ir UAB „Parex lizingas“ susitarė dėl įsiskolinimo grąžinimo ir pateikė Vilniaus apygardos teismui tvirtinti taikos sutartį; taikos sutartimi šalys susitarė, kad AB „Žeimena“ parduoda dalį jai priklausančio nekilnojamojo turto už 852 000 Lt; įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo nutarčiai, patvirtinančiai taikos sutartį, UAB „Parex lizingas“ AB „Žeimena“ prašymu perves pinigus tiesiai į VSDF Švenčionių skyriaus sąskaitą. Teismas taip pat nustatė, jog Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, UAB „Parex lizingas“ tarpbankiniu mokėjimu pervedė 153 000 Lt sumą VSDFV Švenčionių skyriui, nurodydamas, jog apmokama už UAB „Žeimena“ pagal 2006 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį. Teismas taip pat sprendė, jog ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog VSDFV Švenčionių skyriui buvo žinoma apie Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartimi tarp UAB „Parex lizingas“ ir AB „Žeimena“ patvirtintą taikos sutartį, bei šios nutarties pagrindu atliktą AB „Žeimena“ priklausiusių nekilnojamųjų daiktų teisinę registraciją ieškovo UAB „Parex lizingas“ vardu: VSDFV Švenčionių skyrius 2006 m. liepos 1 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos tesimą su ieškininiu dėl bankroto bylos AB „Žeimena“ iškėlimo, kuriame nurodė, jog AB „Žeimena“ savo nekilnojamąjį turtą perleido nuosavybėn UAB „Parex lizingas“ bei pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą; UAB „Parex lizingas“ 2008 m. rugsėjo 27 d. prašymu dėl įtraukimo trečiuoju asmeniui civilinėje byloje Nr. B2-2186-39/06 nurodė, jog, vykdant įsiteisėjusią 2006 m. kovo 30 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/06, UAB „Parex lizingas“ įgijo AB „Žeimena“ nekilnojamąjį turtą; VSDFV Švenčionių skyrius 2006 m. spalio 5 d. atsiliepime į UAB „Parex lizingas“ prašymą nurodė, jog AB „Žeimena“ nekilnojamasis turtas parduotas UAB „Parex lizingas“, t.y. nuo 2006 m. balandžio 21 d. įregistravus VĮ Registrų centre UAB „Parex lizingas“ nuosavybės teises į AB „Žeimena“ parduodamą nekilnojamąjį turtą; VSDFV Švenčionių skyrius 2006 m. lapkričio 6 d. paaiškinimuos civilinėje byloje Nr. B2-2186-39/06 pagal ieškovo VSDFV Švenčionių skyriaus ieškinį dėl bankroto bylos AB „Žeimena“ iškėlimo nurodė, jog Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1131-38/06) patvirtinta taikos sutartimi už parduotą AB „Žeimena“ 852 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą UAB „Parex lizingas“ lėšos įskaitomos sekančiai ir kad nuo 2006 m. balandžio 21 d. įregistravus VĮ Registrų centre UAB „Parex lizingas“ nuosavybės teises į AB „Žeimena“ nekilnojamąjį turtą, ši Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis buvo įgyvendinta. Tuo remdamasis teismas konstatavo, jog paties pareiškėjo VSDFV Švenčionių skyriaus byloje esantys procesiniai dokumentai, dėstomi paaiškinimai bei bylos aplinkybių vertinimai suteikia pagrindą daryti išvadą, jog nuo 2006 m. balandžio 21 d., t.y. įregistravus VĮ Registrų centre UAB „Parex lizingas“ nuosavybės teises į AB „Žeimena“ nekilnojamąjį turtą, pareiškėjui turėjo būti žinoma, kokiu pagrindu UAB „Žeimena“ nekilnojamasis turtas buvo įregistruotas UAB „Parex lizingas“ vardu. Teismas padarė išvadą, jog nuo 2006 m. balandžio 21 d. pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarties turiniu, ją teisiškai įvertinti ir tokiu būdu per 3 mėnesių laikotarpį nustatyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas remiasi prašyme dėl proceso atnaujinimo. Teismas tai pat konstatavo, jos BAB „Žeimena“ administratoriaus nurodoma aplinkybė, jog jis tik nuo 2008 m. gegužės 9 d. sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, nes tą dieną susipažino su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartimi ir gavo teisinę pagalbą, nesudaro pagrindo LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą skaičiuoti nuo šios dienos. Teismas, atmesdamas šiuo argumentus, nurodė, kad AB „Žeimena“ buvo žinomas taikos sutarties bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarties turinys. Vien pareiškėjo AB „Žeimena“ atstovo pasikeitimas nereiškia pačios šalies pasikeitimą, o kartu ir pagrindo iš naujo skaičiuoti CPK 368 str. 1 d. nustatytą terminą. Pareiškėjas BAB „Žeimena“ būdamas juridiniu asmeniu, kuris užsiima komercine veikla, gavęs Vilniaus apygardos teismo 2006-03-30 nutartį turėjo būti atidesnis, privalėjo iš karto imtis priemonių išsiaiškinti ir sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje yra kilęs prašymo atnaujinti procesą padavimo termino skaičiavimo pradžios nustatymo klausimas.

Apeliantas VSDF valdybos Švenčionių skyrius atskirtuoju skundu skundžia Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartį, kuria teismas atmetė pareiškėjų VSDFV Švenčionių skyriaus ir BAB „Žeimena“ prašymus dėl proceso atnaujinimo ir atsisakė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/2006. Atskirojo skundo pagrindą sudaro apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, nustatant, kada jis sužinojo aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, bei sprendžiant dėl jo turėjimo sužinoti šias aplinkybes iš karto po to, kai jis įgijo galimybę susipažinti su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarties turiniu.

Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba.

Teismas, spręsdamas dėl proceso atnaujinimo byloje, patikrina, ar prašymas paduotas įstatyme nustatytu terminu, ar jame nurodyti proceso atnaujinimo pagrindai, tačiau neatlieka išsamios proceso atnaujinimo pagrindų analizės, nes tai jau reikštų pakartotinį bylos nagrinėjimą, kuris galimas tik po nutarties atnaujinti procesą priėmimo ir bylos nagrinėjimo LR CPK 370 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino praleidimas yra pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą (LR CPK 370 str. 3 d.).

Dėl VSDF valdybos Švenčionių skyriaus prašymo atnaujinti procesą

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėjas VSDF valdybos Švenčionių skyrius 2008 m. liepos 8 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-1131-38/2006 ir, pakartotinai išnagrinėjus bylą, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartį, kuria buvo patvirtinta AB „Žeimena“ ir UAB „Parex lizingas“ 2006 m. kovo 7 d. sudaryta taikos sutartis bei priimti naują sprendimą. Savo prašymą pareiškėjas grindė LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimu. Pareiškėjas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 30 d. nutartimi, patvirtindamas taikos sutartį, nusprendė dėl jo kaip neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų (LR CPK 366 str. 1 d. 7 p.). Nurodė, jog minėtos nutarties priėmimo dieną AB „Žeimena“ buvo skolinga VSDF valdybos Švenčionių skyriui 342 060 Lt. Patvirtinus taikos sutartį, kurios pagrindu UAB „Parex lizingas“ nuosavybėn buvo perduoti AB „Žeimena“ priklausę pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), buvo apsunkintos pareiškėjo galimybės patenkinti savo kreditorinius reikalavimus, kadangi AB „Žeimena“, būdama nemoki, neteko viso jai priklausiusio turto. Teismo nutartis dėl taikos sutarties patvirtinimo pažeidė pareiškėjo saugomus interesus, nes AB „Žeimena“, būdama nemoki, perleido visą savo turtą vienam kreditoriui, taip suteikdama jam pirmenybę prieš kitus kreditorius. Be to, UAB „Parex lizingas“ pagal taikos sutartį sumokėdama 288 000 Lt, įgijo AB „Žeimena“ turto, kurio likutinė vertė sudaro 1 408 240,80 Lt, o faktinė vertė – 2 000 000 Lt. Grįsdamas savo prašymą dėl proceso atnaujinimo LR CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, kai pirmosios instancijos teismo nutartyje yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida ir nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka, pareiškėjas nurodė, jog, atsižvelgiant į tai, kad teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis pagal savo turinį ir sąlygas yra nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis ir buvo sudaryta nesilaikant notarinės formos reikalavimų, ji, būdama negaliojančia, negalėjo būti patvirtinta teismo (LR CK 1.74 str., 1.93 str. 3 d., 6.393 str. 1 d., 2 d.). Be to, teismas, patvirtindamas taikos sutartį, neatsižvelgė, jog šia sutartimi sutarus dėl AB „Žeimena“ nuosavybės teisių į pastatus perleidimo, nebuvo gautas žemės sklypo savininko – Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Vilniaus apskrities viršininko administracijos – sutikimas dėl žemės sklypo nuomos teisių perleidimo, nors to reikalauja LR CK 6.394 straipsnio ir LR Žemės įstatymo nuostatos. Patvirtinta taikos sutartimi buvo išspręsti klausimai, dėl kurių nebuvo reiškiami reikalavimai pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo.

Vadovaujantis LR CPK 368 straipsnio 1 dalimi, prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino skaičiavimo pradžiai teisinę reikšmę turi asmens faktinis sužinojimas apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, arba momentas, kada jis turėjo sužinoti apie šias aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl šio termino skaičiavimo pradžios, vertino tą aplinkybę, kada VSDF valdybos Švenčionių skyrius sužinojo apie taikos sutarties, kuria buvo perleisti AB „Žeimena“ priklausę pastatai, esantys (duomenys neskelbtini), sudarymą, jų pardavimo kainą ir taikos sutarties patvirtinimą teismo nutartimi, tuo pagrindu padarydamas išvadą, kad nuo 2006 m. balandžio 21 d. pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarties turiniu. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju teisinę reikšmę termino skaičiavimo pradžiai turi ne sužinojimas apie teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį, kuria buvo perleistas AB „Žeimena“ priklausęs nekilnojamasis turtas, t.y. ne sužinojimas apie patį faktą, bet sužinojimas apie konkrečias taikos sutarties sąlygas, kadangi jų nežinodamas pareiškėjas negalėjo suvokti apie savo teisių pažeidimą. Pažymėtina, jog pareiškėjo VSDF valdybos Švenčionių skyrius nurodytos proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės – tai, jog UAB „Parex lizingas“ buvo perleistas vienintelis AB „Žeimena“ priklausęs nekilnojamasis turtas, šio turto pardavimo kaina, notarinės formos reikalavimo nesilaikymas sudarant taikos sutartį, žemės sklypo savininko sutikimo dėl žemės sklypo nuomos teisių perleidimo nebuvimas, civilinėje byloje, kurioje patvirtinta taikos sutartis, kilusio ginčo esmė – sąlygoja tai, jog nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo termino pradžios, turėjo nustatyti, kada pareiškėjas realiai sužinojo apie taikos sutarties, kurią pavirtino teismas, turinį ir formą, kas būtų leidę pareiškėjui padaryti išvadą, kad Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartimi buvo nuspręsta dėl jo teisių ir pareigų bei toje nutartyje padarytų teisės normų taikymo klaidų.

Sprendžiant dėl to, kada asmuo turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, teismų praktikoje vertinama, ar asmuo būtų galėjęs sužinoti apie šias aplinkybes, jeigu atitinkamoje situacijoje būtų veikęs kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino prašymui paduoti, nepagrįstai kaip teisinę reikšmę turinčią aplinkybę vertino tai, nuo kada pareiškėjas turėjo galimybę susipažinti su Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarties turiniu, ją teisiškai įvertinti ir nustatyti aplinkybes, kuriomis remiasi prašyme dėl proceso atnaujinimo. Pažymėtina, jog įstatymas termino skaičiavimą sieja ne su galėjimu (galimybės turėjimu), bet su turėjimu sužinoti apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes. Tam, kad pareiškėjas būtų turėjęs susipažinti su teismo nutarties ir pačios taikos sutarties turiniu, jis turėjo suvokti apie savo teisių galimą pažeidimą. Vien tik VSDF valdybos Švenčionių skyriaus kaip AB „Žeimena“ kreditoriaus, kuris nebuvo įtrauktas dalyvauti byloje, žinojimas, kad civilinė byla, kurioje dalyvaujančiu asmeniu buvo skolininkas AB „Žeimena“, buvo užbaigta taikos sutartimi, kuria skolininkas perleido nuosavybės teises į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, nesudarė pagrindo kreditoriui daryti išvados apie jo teisių galimą pažeidimą, kadangi realiai kreditoriaus teisių pažeidimas galėjo paaiškėti vykdant skolos išieškojimą. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo veiksmų atitikimo bonus pater familias veiksmų standartui, turėjo remtis ne tik formaliu sužinojimo apie Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartį faktu, bet ir įvertinti pareiškėjo suvokimą apie savo teisių galimą pažeidimą.

Dėl BAB „Žeimena“ administratoriaus prašymo atnaujinti procesą

Pagal LR CPK 320 straipsnį ir konstitucinę doktriną apeliacinis teismas turi teisę išeiti už apeliacinio (atskirojo) skundo ribų, kai to reikalauja viešasis interesas. Jeigu byloje konstatuojamas viešasis interesas, tai teismas privalo būti aktyvus pagal pareigas (ex officio) ir turi teisę peržengti apeliacinio (atskirojo) skundo ribas. Nagrinėjamu atveju su prašymu dėl proceso atnaujinimo kreipėsi BAB „Žeimena“ administratorius, kuris, atlikdamas administruojamos bankrutuojančios įmonės sandorių patikrinimo funkciją, nustatė proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/2006 pagrindą sudarančias aplinkybes – Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartyje padarytas aiškias teisės taikymo klaidas, kai nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka (LR CPK 366 str. 1 d. 9 p.). Minėta Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, o sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir galėjusių turėti įtakos įmonės negalėjimui atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimas negaliojančiais yra susijęs su kreditorių interesu ir laikoma, kad tokioje byloje yra ginamas ir viešasis interesas. Todėl, nors BAB „Žeimena“ administratorius neskundžia Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atmestas jo prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėjų kolegija, atsižvelgdama į viešojo intereso nagrinėjamu atveju egzistavimą, pasisako dėl teismo nutarties šioje dalyje teisėtumo ir pagrįstumo (LR CPK 320 str.).

Proceso atnaujinimą minėtu pagrindu bankroto administratorius grindė aplinkybėmis dėl patvirtintos taikos sutarties prieštaravimo imperatyvioms teisės normoms (LR CK 1.74 str. 1 p., 6.393 str. 1 d., 6.394 str. 3 d.) bei prieštaravimo teismų praktikoje suformuluotai taisyklei, jog taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik dėl teismui pareikštų ieškinio reikalavimų ir priešinio ieškinio, taikos sutartimi negalima spręsti klausimų, dėl kurių įstatymo nustatyta tvarka nesikreipta į teismą. Vilniaus apygardos teismas 2008 m. gruodžio 29 d. nutartimi, atmesdamas BAB „Žeimena“ administratoriaus prašymą dėl proceso civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/2006 atnaujinimo, padarė išvadą, nesant pagrindo LR CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą prašymo atnaujinti procesą padavimo terminą skaičiuoti nuo administratoriaus sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teismas bankroto administratorių vertindamas kaip BAB „Žeimena“ atstovą, sprendė, jog atstovo pasikeitimas nereiškia pačios šalies pasikeitimo, dėl ko terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiavo nuo tada, kai AB „Žeimena“ gavo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartį, nurodydamas, jog AB „Žeimena“ turėjo būti atidesnė ir iš karto imtis priemonių išsiaiškini ir sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinti skaičiavimo pradžios, nepagrįstai AB „Žeimena“ ir bankroto administratoriaus santykius vertino kaip atstovavimo santykius, kur atstovo pasikeitimas neturi reikšmės atstovaujamojo žinojimui apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, ir neatsižvelgė, jog bankroto administratorius nagrinėjamu atveju veikė vykdydamas įstatymo jam suteiktą bankrutuojančios įmonės sandorių patikrinimo ir ginčijimo įstatymų nustatyta tvarka funkciją.

Vadovaujantis LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, administratorius turi patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius įmonės bankroto bylą nagrinėjančiame teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos.

Administratoriaus pareiga patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, apima ir taikos sutarčių, kuriomis buvo užbaigtos civilinės bylos, patikrinimą. Tačiau taikos sutarties, kuria šalys užbaigia bylą ir kuri yra patvirtinta teismo nutartimi, specifika sąlygoja tai, jog ši sutartis negali būti ginčijama bendrais sandorių negaliojimo pagrindais ir dėl jos galiojimo ar negaliojimo gali būti sprendžiama pasinaudojant LR CPK III dalyje įtvirtintomis teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis bei proceso atnaujinimo institutu. LR Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte numatyta pareiga administratoriui pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonės negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais – tėra tik vienas iš civilinių teisių gynimo būdų, kurių jis gali imtis patikrinęs sandorius. Tai neatima iš administratoriaus pareigos, nustačius, kad teismo nutartimi patvirtinta taikos sutartis pažeidžia įmonės ir jos kreditorių interesus, ginčyti teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą arba kreiptis į teismą dėl proceso toje civilinėje byloje atnaujinimo.

Kai proceso atnaujinimo pagrindą sudaro aplinkybės, leidžiančios daryti išvadą, jos teismo patvirtinta taikos sutartis yra priešinga įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pradžia, vadovaujantis įstatymo analogija, turi būti laikomas LR ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte įtvirtintas terminas, ir laikoma, kad bankroto administratorius apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes sužinojimo tą dieną, kada jis gavo dokumentus apie taikos sutarties sudarymą ir ją patvirtinusią teismo nutartį. Priešingas šio termino skaičiavimas neleistų bankroto administratoriui tinkamai atlikti jam įstatymo nustatytų funkcijų, susijusių su bankrutuojančios įmonės sandorių patikrinimu ir jų ginčijimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių terminų eigos pradžios nustatymo momentą, paduodant prašymą dėl proceso atnaujinimo. Todėl Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartis naikintina ir, nesant atskleistai klausimo dėl proceso atnaujinimo esmei, šis klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (LR CPK 327 str. 1 d. 2 p., 337 str. 3 p., 338 str.). Nagrinėdamas proceso atnaujinimo klausimą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų nustatyti, kada pareiškėjas VSDF valdybos Švenčionių skyrius faktiškai sužinojo apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes, o taip pat nustatyti, ar pareiškėjas VSDF valdybos Švenčionių skyrius iš žinomų aplinkybių apie teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį turėjo suvokti apie savo teisių pažeidimą. Teismas taip pat turėtų įvertinti, ar BAB „Žeimena“ bankroto administratoriaus nurodytos proceso atnaujinimo pagrindą sudarančios aplinkybės yra susijusios su tuo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priešinga įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, dėl ko, nustatant termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pradžią, turėtų būti laikoma, kad administratorius apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes sužinojo nuo 2006 m. kovo 7 d. taikos sutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 30 d. nutarties gavimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2008 m. gruodžio 29 d. nutartį panaikinti ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. L2-1131-38/2006 klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.