Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 patikslintą ieškinį atsakovui ATS1 dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir atsakovo ATS1 priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo. Išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės IES1 (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovui ATS1 (toliau – ir atsakovas) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo bei atsakovo priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Atsakovas atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – ir Tarnyba) išvadoje nurodė, kad po nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo pranešimų dėl bendravimo tvarkos su vaiku nevykdymo ar netinkamo vykdymo nebuvo gavusi iki 2026 m. liepos 27 d., kai ieškovė pranešė apie galimą sūnaus nepriežiūrą, trukdymą bendrauti su vaiku ir kitas aplinkybes. Vaiko situacijos vertinimo metu nepilnametis N. E. paaiškino, kad namuose jaučiasi saugus, mylimas ir reikalingas. Mama jam parašo, pasiteirauja, kaip jis. „Aš ne visada noriu susitikti su mama, nors tėtis visada ragina, primena. Per šią vasarą mama buvo du kartus, ji, kai atvažiuoja, man kartais nejauku, stresuoju. Kai mama atvažiuoja, būnu čia namuose, niekur neinam. Su tėčiu važiuojame į Trakus, turiu dviratį vykstu susitikti su draugais, leidžiu vasarą, pramogauju. Aš jau dabar nurimęs, ankščiau labai verkdavau, nes norėjau būti su tėčiu ir bijojau, kad mama nepaimtų. Aš visada prausiuosi, kai mama atvažiavo sekmadienį nesupratau, ko ji pyko, nenorėjau būti kartu su mama“. Nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog bendravimo tvarkos, kai motina susitinka su vaiku kiekvieną savaitgalį, nebuvo laikomasi. Ieškovė nurodo, kad dėl itin neigiamo atsakovo nusistatymo ieškovės atžvilgiu, vaiko akivaizdoje nepagarbaus, niekinančio ją bendravimo, necenzūrinių žodžių vartojimo, demonstratyviai jos ignoravimo ieškovė negali atvykti atsakovo gyvenamosios vietos adresu. Jos atvykimas, atsakovui atliekant aukščiau nurodytus veiksmus, yra netikslingas ir akivaizdžiai žalojantis vaiką, taip pat keliantis pačiai ieškovei stresinę situaciją, kurią mato ir/ar jaučia vaikas. Ieškovei pasirodant atsakovo namuose, kaskart vaiko ir jos santykiai blogėja. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad ieškovė vis pažada atvykti susitikti su sūnumi, tačiau dažniausiai neatvyksta nurodydama skirtingas priežastis – dėl traukinių, dėl savo sveikatos sutrikimų, tuo tarpu jis kartu su sūnumi dėl to jau ilgą laiką negali planuoti jokių veiklų savaitgalį, o nepilnametis N. E. nurodė, kad ne visada nori susitikti su mama.

Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad šalių santykiai yra itin konfliktiški, šalys teikia į bylą prieštaringą informaciją bei paaiškinimus, todėl bendravimo su vaiku tvarka turėtų būti konkreti, aiški, realiai įvykdoma bei atitinkanti geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Tarnybos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nepilnametis vaikas nėra su mama bendravęs su nakvynėmis jau daugiau kaip metus, į tai, kad nepilnametis išsakė baimę būti paimtas iš tėvo bei nurodė, kad kartais nenori susitikti su mama, į tai, kad, galimai vaiko ir mamos ryšys yra susilpnėjęs, bendravimo tvarka, kai vaikas su mama bendrauja nuo penktadienio iki sekmadienio su nakvynėmis jos gyvenamosios vietos adresu galėtų būti nustatyta po pereinamojo laikotarpio, pastiprinus vaiko ir motinos ryšį bei nuosekliai ilginant motinos ir vaiko susitikimus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas. Todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo pakeistos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, pagal savo tikslą jos gali būti teisinius santykius laikinai sureguliuojančios priemonės, užtikrinančios asmenų teisių apsaugą ir normalų ginčo santykių funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021). Laikinosios apsaugos priemonės neturi nei prejudicinės, nei res judicata galios ir, išnykus jų taikymo būtinumui ar pasikeitus aplinkybėms, gali būti panaikintos ar pakeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2020; CPK 148 straipsnio 1 dalis). Pasikeitus aplinkybėms, byloje dalyvaujantys asmenys gali kreiptis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis).

Nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką, reikšmingos materialiosios teisės normos, reglamentuojančios skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimą su vaiku. Šeimos santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), skyrium gyvenantis tėvas ar motina turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1, 2 dalys). Tas iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Teismas nustato bendravimo tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principai teismui nustatant skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką reiškia, jog apribojimai bendrauti su vaiku daromi tik jeigu jie reikalingi vaiko interesams užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-177-969/2020).

Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nustatant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką visų pirma įgyvendinamos vaiko teisės ir ginami vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad abu tėvai, įgyvendindami įstatymo nustatytas tėvų teises ir pareigas, kurios yra lygios, turi elgtis taip, kad savo elgesiu nesukurtų nepilnamečiams vaikams nesaugios aplinkos, abu turi imtis konkrečių veiksmų, kad padėtų vienas kitam įgyvendinti tėvų valdžią susidariusioje situacijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-916/2021). Įgyvendinant nustatytas tėvų teises ir pareigas bei teisę bendrauti ir dalyvauti auklėjant vaiką skyrium gyvenančiam vaiko tėvui (motinai), kasacinis teismas yra nurodęs, kad tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Teismas turi skatinti tėvus susitarti, o jei tai nepavyksta – nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021).

Skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokios bendravimo tvarkos, kuri būtų patogiausia jam, – turi būti tenkinami vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Sprendžiant dėl bendravimo tvarkos pakeitimo, vadovaujamasi vaiko interesais, o ne tėvų pageidavimais ir poreikiais; pernelyg dažnas vaiko vykimas į kitą miestą, sutrikdantis vaiko režimą, ar neigiamas paties vaiko požiūris į bendravimo tvarką yra reikšmingos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022).

Tėvų teisių ir pareigų lygybės bei maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principai nereiškia, kad pagal teismo nustatytą skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką vaikas turėtų kas antrą dieną pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų. Aptariamu aspektu vertinant vaiko interesus teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis laikytini vaiko amžius ir poreikiai, sveikatos būklė, lankomų ugdymo įstaigų buvimo vieta, faktinė vaiko tėvų gyvenamoji vieta, nulemianti vaiko kilnojimosi iš vienos gyvenamosios vietos į kitą poreikį, tėvų galimybės įgyvendinti teismo nustatytą bendravimo tvarką ir kt. Tokia teisės aiškinimo taisyklė grindžiama vaiko poreikiu turėti stabilią namų aplinką, kurio neatitiktų pernelyg dažnas gyvenamosios vietos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovės IES1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, atsakovo ATS1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir priteisė iš ieškovės IES1 laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. E., mokamą po 320 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos (2024 m. gruodžio 9 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, paskyrė atsakovą ATS1 nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise. Teismas nustatė laikiną ieškovės su sūnumi bendravimo tvarką: 1) Ieškovė keturis kartus per savaitę bendrauja su vaiku N. E. telekomunikacinėmis vaizdo priemonėmis 16–17 val., atsižvelgiant į vaiko užimtumą. Vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas nuotoliniam vaiko ir motinos bendravimui; 2) Ieškovė bendrauja su vaiku N. E. du kartus per mėnesį savaitgalio (šeštadienį arba sekmadienį) arba šventinę (ne darbo) dieną vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas vaiko ir motinos bendravimui. Kitą atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį teismas atmetė (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Klaipėdos apygardos teismas 2025 m. vasario 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-286-730/2025 nutarė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pakeisti ir išdėstyti taip: „Nustatyti tokią ieškovės IES1 laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. E. tvarką: 1) ieškovė netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis. Ieškovė įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas su vaiku nevyktų: 1) pamokų / būrelių, vaiko lankymosi mokykloje metu; 2) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Lietuvos laiku. ATS1 įsipareigoja netrukdyti IES1 bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir sudaryti tam atitinkamas sąlygas. 2) ieškovė bendrauja su vaiku N. E. kiekvieną savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį) ir šventinę (ne darbo) dieną vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas vaiko ir motinos bendravimui.“ Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė, kad ieškovė bendrauja su vaiku N. E. kiekvieną savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį) ir šventinę (ne darbo) dieną vaiko gyvenamojoje vietoje arba, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, kitoje vietoje be atsakovo, vaiką į gyvenamąją vietą grąžinant iki 19 val. (be nakvynės). Vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas vaiko ir motinos bendravimui. Apie negalėjimą bendrauti su sūnumi pagal nustatytą laikiną bendravimo su sūnumi tvarką IES1 informuoja (elektroniniu paštu ir SMS žinute) ATS1 ne vėliau nei prieš 3 kalendorines dienas iki numatyto bendravimo laiko, išskyrus išimtinius atvejus, esant objektyvioms priežastims (nelaimingiems atsitikimams ir kt.). Teismas nutarė kitoje dalyje esamą laikiną bendravimo tvarką palikti nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių šalių procesinių dokumentų turinį, duomenis ir įrodymus bei atsižvelgdamas į aukščiau aptartą teismų praktiką sprendžia, kad skundžiama nutartimi nustatyta ieškovės su vaiku nustatyta laikina bendravimo tvarka yra racionali, proporcinga ir realiai įgyvendinama. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nutarties motyvų, teismas, pakeisdamas byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė į Tarnybos išvadoje nurodytas aplinkybes.

Tarnyba 2026 m. liepos 29 d. išvadoje Nr. 3VSV-2489 pažymėjo, kad nepilnametis vaikas Tarnybai yra nurodęs, jog gyvendamas su tėvu namuose jaučiasi saugus, mylimas ir reikalingas. Nurodė, kad nors motina jam rašo, jis ne visada nori su ja susitikti. Tarnyba konstatavo, kad vaiko teisę į saugią ir jo interesus atitinkančią aplinką pažeidžia abiejų tėvų konfliktiniai tarpusavio santykiai ir elgesys. Tarnyba atkreipė dėmesį, kad nepilnametis daugiau kaip metus nėra bendravęs su motina su nakvynėmis, yra išsakęs baimę būti paimtas iš tėvo. Atsižvelgdama į tai, Tarnyba laikėsi pozicijos, kad bendravimo tvarka, pagal kurią vaikas su motina bendrautų nuo penktadienio iki sekmadienio su nakvynėmis jos gyvenamojoje vietoje, galėtų būti nustatyta po pereinamojo laikotarpio, sustiprinus vaiko ir motinos ryšį bei nuosekliai ilginant jų susitikimų trukmę.

Apeliantė teigia, kad skundžiama nutartimi nustatyta tvarka yra minimali, pažeidžia vaiko interesus ir jo teisę turėti abu tėvus. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Visų pirma, skundžiama nutartimi apeliantės bendravimas su sūnumi nebuvo sumažintas – priešingai, jis buvo išplėstas: iki skundžiamos nutarties priėmimo apeliantė galėjo su sūnumi tiesiogiai bendrauti kiekvieną savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį) ir šventinę dieną tik vaiko gyvenamojoje vietoje, o skundžiama nutartimi išlaikytas toks pat bendravimo intensyvumas, tačiau papildomai suteikta galimybė bendrauti kitoje vietoje, be atsakovo, o netiesioginis bendravimas telekomunikacijų priemonėmis ribojamas tik vaiko pamokų, būrelių ir nakties poilsio laiku. Toks bendravimas, vykstantis kas savaitę ir kasdien nuotoliniu būdu, negali būti vertinamas kaip minimalus CK 3.175 straipsnio 2 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismo nustatyta galimybė bendrauti kitoje vietoje, be atsakovo, tiesiogiai atliepia apeliantės nurodytą aplinkybę, kad dėl atsakovo priešiško elgesio ji negalinti atvykti į atsakovo gyvenamąją vietą, o kiekvienas jos apsilankymas ten blogina jos ir vaiko santykius. Pažymėtina ir tai, kad apeliantės prašyta tvarka (porinėmis savaitėmis) faktiškai reikštų retesnius tiesioginius susitikimus nei nustatytoji (kiekvieną savaitgalį), iš esmės vienintelis apeliantės prašytos tvarkos ir skundžiama nutartimi nustatytos tvarkos esminis skirtumas – nakvynės apeliantės gyvenamojoje vietoje kitame mieste. Pažymėtina, kad aplinkybės dėl kelionės išlaidų ir laiko resursų paskirstymo tarp tėvų, prašant nustatyti nakvynes apeliantės gyvenamojoje vietoje, susijusios su tėvų patogumu, o ne su vaiko poreikiais, todėl negali turėti lemiamos reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016; 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022). Bylos duomenimis, nepilnametis su motina nėra bendravęs su nakvynėmis daugiau kaip metus, vaiko situacijos vertinimo metu jis nurodė, kad anksčiau labai verkdavo, nes bijojo, kad mama jį paims, kad ne visada nori susitikti su mama ir kad susitikimų metu kartais jaučiasi nejaukiai. Tarnyba išvadoje konstatavo, kad vaiko ir motinos ryšys galimai susilpnėjęs, ir rekomendavo bendravimą su nakvynėmis motinos gyvenamojoje vietoje nustatyti tik po pereinamojo laikotarpio, sustiprinus vaiko ir motinos ryšį ir nuosekliai ilginant susitikimus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir Tarnybos rekomendaciją, spręstina, kad laikinosios bendravimo tvarkos pakeitimas, nustačius, jog ieškovė bendrauja su sūnumi metų porinėmis savaitėmis nuo penktadienio iki sekmadienio su nakvynėmis jos gyvenamosios vietos adresu, kaip to prašė ieškovė, šiuo metu nepilnamečiam vaikui būtų per staigus pokytis. Teismas vertina, kad bendravimo tvarka, kai ieškovė bendrauja su sūnumi kiekvieną savaitgalį ir šventinę dieną vaiko gyvenamojoje vietoje arba kitoje vietoje be atsakovo, padės užtikrinti stabilų ir nuoseklų bendravimą su vaiku, išvengiant konfliktų su atsakovu, taip pat padės nuosekliai ir palaipsniui stiprinti vaiko ryšį su motina, užtikrinant ir nusistovėjusios vaiko gyvenimo rutinos stabilumą. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką, pagal kurią susilpnėjęs ar nutrūkęs vaiko ryšys su vienu iš tėvų turi būti atkuriamas palaipsniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020). Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, yra nurodęs, kad tėvo (motinos) ir vaiko, kuris kurį laiką gyveno su kitu iš tėvų, ryšių atkūrimas negali būti įvykdytas nedelsiant ir gali reikalauti paruošiamųjų priemonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241-687/2018; 2021 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiama nutartimi nustatyta tvarka yra būtent tokia paruošiamoji priemonė: ji leidžia apeliantei reguliariai, be atsakovo dalyvavimo ir už konfliktinės aplinkos ribų, stiprinti ryšį su sūnumi.

Apeliantė atskirajame skunde deklaratyviai abejoja nepilnamečio vaiko gebėjimu išsakyti savo poreikius dėl bendravimo su motina, tačiau byloje nėra tokias abejones patvirtinančių objektyvių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Kaip ir nurodo pati ieškovė, ekspertizė, siekiant ištirti vaiko santykį su kiekvienu iš tėvų, byloje dar nebuvo atlikta. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra laikino pobūdžio situacijos sureguliavimas. Santykiai dėl bendravimo su vaiku yra tęstinio pobūdžio, todėl, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pasikeitus faktinėms aplinkybėms bei bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CPK 144 straipsnio 2 dalis, 148 straipsnis). Be to, šioje proceso stadijoje nėra akivaizdžių duomenų, jog pirmosios instancijos teismo nutartis darytų neigiamą įtaką nepilnamečio vaiko interesams, žalingai veiktų jo vystymąsi ar pasaulėžiūrą. Todėl darytina išvada, kad šioje situacijoje nustatyta laikinoji bendravimo su vaiku tvarka laikinai užtikrins vaiko teises į stabilų bendravimą su abiem tėvais.

Apeliantė nurodo, kad atsakovas nepateikė atsiliepimo į prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, du kartus nepristatė vaiko į ekspertinę įstaigą ir kad jam nebuvo taikytos procesinio poveikio priemonės. Pagal CPK 148 straipsnio 1 dalį dalyvaujantys byloje asmenys, gavę pranešimą apie prašymą pakeisti laikinąją apsaugos priemonę, turi teisę pareikšti prieštaravimus. Tai yra procesinė teisė, o ne pareiga, todėl atsiliepimo nepateikimas savaime nesudaro pagrindo procesinio poveikio priemonėms ir nereiškia, kad prašymas turi būti tenkinamas. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atskirojo skundo argumentai, susiję su atsakovo procesiniu elgesiu, nėra susiję su šioje byloje nagrinėjamu klausimu dėl sąlygų pakeisti laikinąsias apsaugos priemones egzistavimo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako, pažymėdamas, kad laikinoji bendravimo tvarka nustatoma visų pirma vertinant vaiko interesus ir negali būti naudojama kaip poveikio priemonė vienam iš tėvų už jo procesinį elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-823/2022). Apeliantė nenurodė nesutikimo su teismo nutarties dalimi dėl bendravimo su vaiku telekomunikacijų priemonėmis motyvų, todėl teismas teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo šioje dalyje nevertina.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą nutartį panaikinti arba pakeisti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovės IES1 atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. rugpjūčio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.