- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2S-286-730/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02772-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- E. S.
- Atsakovas
- A. E.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui A. E. (A. E.) dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir atsakovo A. E. priešieškinį dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: nustatyti nepilnamečio vaiko N. E. (N. E.) gyvenamąją vietą su vaiko motina E. S. jos gyvenamojoje vietoje; priteisti iš atsakovo A. E. 317 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui sūnui N. E. už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki ieškinio pareiškimo dienos; priteisti iš atsakovo A. E. išlaikymą nepilnamečiui sūnui N. E. po 340 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos iki nepilnamečio vaiko pilnametystės, išlaikymą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; įpareigojant atsakovą išlaikymą už einamąjį mėnesį teikti iki einamojo mėnesio 10 dienos į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą; priteisti bylinėjimosi išlaidas; nustatyti atsakovo A. E. bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. E., tvarką, nurodytą ieškovės ieškinyje.
2. Atsakovas A. E. pateikė priešieškinį, prašydamas: nepilnamečio vaiko N. E. gyvenamąją vietą nustatyti su vaiko tėvu A. E.; priteisti iš E. S. išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. E. po 320 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį, vaiko išlaikymo lėšų tvarkymą uzufrukto teise pavesti A. E.; nustatyti N. E. ir motinos bendravimo tvarką, nurodytą priešieškinyje. Atsakovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: nustatyti nepilnamečio vaiko N. E. laikinąją gyvenamąją vietą su tėvu A. E.; priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. E. po 320 Eur per mėnesį nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki galutinio teismo sprendimo priėmimo; nustatyti laikinąją nepilnamečio vaiko N. E. bendravimo tvarką su motina:
2.1. Du kartus per savaitę mama bendrauja su vaiku telekomunikacinėmis vaizdo priemonėmis 16-17 val., atsižvelgiant į vaiko užimtumą. Vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas nuotoliniam vaiko ir motinos bendravimui;
2.2. Du kartus per mėnesį vieną savaitgalio dieną (šeštadienį arba sekmadienį) mama bendrauja su vaiku vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas vaiko ir motinos bendravimui.
Atsiliepimas
3. Atsakovas nurodė, kad N. E. pradėjo lankyti (duomenys neskelbtini) pradinę mokyklą, futbolo būrelį, jam dabartinė jo aplinka patinka, jis jaučiasi joje gerai ir saugiai, todėl nėra jokio pagrindo šiuo metu vaikui keisti tiek gyvenamąją vietą, tiek švietimo įstaigą. Šiuo metu ypač svarbu išlaikyti stabilumą, taigi vaikas turėtų likti gyventi su tėvu. Atsakovas nesiekia atriboti sūnaus nuo ieškovės, ieškovė gali aplankyti sūnų jo dabartinėje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, ieškovė nuolat grasindama sūnui, kad parsiveš jį atgal į (duomenys neskelbtini), sukelia vaikui baimės ir nepasitikėjimo jausmą, todėl jis ir atsisako išvykti su motina bet kur iš savo namų (duomenys neskelbtini).
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą dėl atsakovo pateikto prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad su prašymu nesutinka. Paaiškino, kad nors nėra jokio rašytinio susitarimo dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos, ieškovės ir atsakovo konkliudentiniai veiksmai patvirtina esant susitarimui dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos. Ieškovės žiniomis, atsakovas šiuo metu nedirba, nėra registruotas Užimtumo tarnyboje. Ieškovė prisideda prie nepilnamečio vaiko išlaikymo, pinigai vaikui perduodami asmeniškai. Jokių pretenzijų dėl vaiko išlaikymo iš atsakovo pusės ieškovė nėra gavusi. Atsakovo siūloma bendravimo su vaiku tvarka niekaip neužtikrina maksimalaus vaiko ir motinos bendravimo, nors ieškovės teisės nėra apribotos ir bendravimas su vaiku nedaro jam jokios žalos. Ieškovė taip pat pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, prašydama nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku N. E. tvarką iki teismo sprendimo priėmimo dienos:
4.1. Leisti E. S. netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis. E. S. įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas su vaiku nevyktų: 1) pamokų / būrelių, vaiko lankymosi mokykloje metu, 2) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Lietuvos laiku. A. E. įsipareigoja netrukdyti E. S. bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir sudaryti tam atitinkamas sąlygas.
4.2. E. S. bendrauja su nepilnamečiu vaiku poriniais metais per šv. Kalėdas (nuo gruodžio 25 d. 12 val. iki gruodžio 27 d. 20 val.), neporiniais metais per šv.?Velykas (nuo pirmos dienos 12 val. iki antros dienos 20 val.), apie vaiko paėmimą informuoja A. E. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš savaitę. Nepilnametis vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ir į ją grąžinamas.
4.3. E. S. su nepilnamečiu vaiku sutinka naujuosius metus nuo neporinių metų gruodžio 31 d. 12 val. iki porinių metų sausio 1 d. 20 val., apie vaiko paėmimą informuoja E. S. raštu iš anksto, ne vėliau kaip prieš savaitę. Nepilnametis vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ir į ją grąžinamas.
4.4. E. S. per savo gimtadienį turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Jeigu tą dieną nepilnametis vaikas turi būti mokymosi / auklėjimo įstaigoje, lankyti užsiėmimus / būrelius ir pan., E. S. turi užtikrinti vaiko dalyvavimą juose. Nepilnametis vaikas turi būti grąžinamas į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. Apie vaiko paėmimą vaiko motina informuoja A. E. iš anksto raštu, ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas.
4.5. E. S. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų vaiko kasmetinių vasaros atostogų metu, pasiimdama vaiką nepertraukiamam dviejų savaičių laikotarpiui. Apie numatomą atostogų laiką, vaiko paėmimą bei vaiko grąžinimą E. S. informuoja raštu ne mažiau nei prieš vieną mėnesį. Nepilnametis vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ir į ją grąžinamas.
4.6. E. S. bendrauja su nepilnamečiu vaiku kiekvienų metų vaiko kasmetinių rudens, žiemos, pavasario atostogų metu, pasiimdama vaiką ne ilgesniam nei 3 dienų laikotarpiui. Bendravimas su vaiko tėvu suderinamas raštu ne mažiau nei prieš vieną mėnesį. Nepilnametis vaikas paimamas iš jo gyvenamosios vietos ir į ją grąžinamas.
4.7. E. S. susitikimai kompensuojami, jei dėl objektyvių priežasčių – vaiko liga (esant akivaizdiems ligos požymiams, pavyzdžiui, pakilus temperatūrai ir kita), motinos darbo režimas ar pan., E. S. su vaiku negali bendrauti. Jei nepilnametis vaikas serga, E. S. negali paimti jo iš namų ar trukdyti jo gydymo proceso. Tokiu atveju susitikimas perkeliamas į kitą savaitę analogišku susitikimu, kai tik išnyksta aplinkybės, dėl kurių susitikimas su vaiku nebuvo galimas. Jeigu susitikimas su vaiku nebuvo galima dėl tėvo kaltės, susitikimai taip pat kompensuojami šiame punkte nurodyta tvarka. Jeigu susitikimas su vaiku neįvyksta dėl pačios E. S. kaltės, jie nėra kompensuojami. Visais atvejais šalys įpareigojamos bendradarbiauti siekiant užtikrinti tinkamą bendravimo su vaiku kompensavimą ir lanksčiai tartis dėl susitikimo perkėlimo atsižvelgiant į faktiškai susiklosčiusias aplinkybes.
4.8. E. S. bendravimo su nepilnamečiu vaiku metu užtikrina A. E. galimybes telefonu susisiekti su vaiko motina ar nepilnamečiu vaiku, pateikia informaciją apie nepilnamečio vaiko buvimo vietą.
4.9. E. S. su sūnumi kiekvienais kalendoriniais metais praleidžia Motinos dieną (gegužės mėn. pirmąjį savaitgalį). Vaikas paimamas penktadienį 17 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.
4.10. Leisti E. S. su nepilnamečiu vaiku bendrauti savo gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio du savaitgalius pasirinktinai, pasiimant jį iš mokyklos penktadienį ir parvežant į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val. E. S. bendravimas su nepilnamečiu vaiku turi būti suderintas su A. E. raštu ne vėliau kaip likus savaitei iki susitikimo.
4.11. E. S. pageidaujant, A. E. nedelsiant informuoja ją apie vaiko auklėjimo, priežiūros, gydymo, mokymo bei lavinimo eigą, apie ikimokyklinę įstaigą lankančio / besimokančio vaiko numatomų atostogų pradžią ir trukmę, teikia informaciją apie vaiko susirgimus ir kitas priežastis, galinčias sutrukdyti motinai pasiimti vaiką ir su juo bendrauti.
4.12. Šioje bendravimo su vaiku tvarkoje nenustatytomis dienomis ir laiku bendravimas su vaiku vyksta tėvams dėl vaiko bendravimo susitarus bendru sutarimu raštu.
4.13. Sąvoka „raštu“ apima E. S. ir A. E. bendravimą el. paštu, telefonu ar kitomis teksto išsaugojimo funkciją turinčiomis priemonėmis. Bendravimo tvarkos nustatymo metu šalių kontaktiniai duomenys: E. S.: el. paštas (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini); A. E.: el. paštas: (duomenys neskelbtini), tel. Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
5. Ieškovė nurodė, kad sudarius galimybes ieškovei bendrauti su vaiku ir atkurti su juo ryšį, nepilnametis vaikas pats vėliau galės išreikšti nuomonę, su kuriuo iš tėvų jis tikrai norėtų gyventi. Ieškovės įsitikinimu, laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas geriausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus, taip pat užtikrina ieškovės teises, nes ieškovei bus sudarytos galimybės matytis su vaiku. Vaiko ir motinos ryšys, kuris per tam tikrą laiką galėjo susilpnėti, ir vėl bus atkurtas.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutinka ir prašo jį atmesti. Pažymi, kad nepilnametis vaikas N. E. atsisako išvykti su ieškove iš jo dabartinės gyvenamosios vietos be tėvo. Ieškovė turėtų prisidėti prie sūnaus išlaikymo būtent periodinėmis išmokomis kas mėnesį pinigais, nes vaikas lanko futbolo būrelį, jam reikalingos mokymosi priemonės, maistas, drabužiai.
7. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) pateikė išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus, į tai, kad vaikas nuo 2024 m. rugsėjo mėn. gyvena su tėvu ir močiute (duomenys neskelbtini), ten lanko mokyklą, futbolo būrelį, nepilnamečio vaiko N. E. laikinos gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu A. E. labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Jeigu nepilnamečio N. E. laikinoji gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu A. E., jam iš motinos E. S. būtų priteistinas išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo. A. E. prašoma priteisti suma kas mėnesį po 320 Eur neprieštarauja geriausiems vaiko interesams. Skyriaus duomenimis, motinos ir sūnaus santykiai yra sudėtingi, jų tarpusavio ryšys susilpnėjęs, vaikas nenori bendrauti su motina. Nepilnametis buvo užblokavęs mamos telefono numerį, nes nenorėjo su ja bendrauti, tačiau tėvams ir su šeima dirbantiems specialistams dedant pastangas, skatinant bendravimą, vaikas buvo pradėjęs su mama bendrauti telefonu. Po vaiko gimtadienio, į kurį buvo atvykusi ieškovė E. S., N. vėl išreiškė nenorą su ja bendrauti todėl, kad atvykusi mama, neatsižvelgdama į vaiko nuomonę, norėjo vaiką vieną išsivežti ir praleisti laiką kartu, tačiau nepilnametis N. E. atsisakė kur nors vykti be tėvo. Skyriaus nuomone, atsakovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo su nepilnamečiu N. E. tvarka neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovės E. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, atsakovo A. E. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: priteisė iš ieškovės E. S. laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. E., mokamą po 320 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo priešieškinio pateikimo dienos (2024 m. gruodžio 9 d.) iki galutinio teismo sprendimo šioje civilinėje byloje priėmimo, paskyrė atsakovą A. E. nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise, nustatė ieškovės E. S. laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiu sūnumi N. E. tvarką:
- ieškovė keturis kartus per savaitę bendrauja su vaiku N. E. telekomunikacinėmis vaizdo priemonėmis 16-17 val., atsižvelgiant į vaiko užimtumą. Vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas nuotoliniam vaiko ir motinos bendravimui;
- ieškovė bendrauja su vaiku N. E. du kartus per mėnesį savaitgalio (šeštadienį arba sekmadienį) arba šventinę (ne darbo) dieną vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas vaiko ir motinos bendravimui.
Kitą atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį teismas atmetė.
9. Spręsdamas klausimą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad, atsižvelgdamas į nustatytas bylos faktines aplinkybes, ieškovės, atsakovo pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, jog atsakovas nepagrindė ir neįrodė prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės būtinumo. Vien ta aplinkybė, jog šalių sūnus pradėjo lankyti mokyklą (duomenys neskelbtini), šalys gyvena skyriumi, savaime nesudaro teisinio pagrindo nustatyti vaiko laikiną gyvenamąją vietą. Pažymėjo, kad ieškovė šioje proceso stadijoje nekelia jokio ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog ieškovė siekia pasiimti sūnų gyventi su ja, todėl, teismo vertinimu, remiantis byloje esančia medžiaga, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju laikinai nesureguliavus tarp šalių susiklosčiusių santykių, t. y. nenustačius vaiko laikinos gyvenamosios vietos su atsakovu, nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai gali būti iš esmės pažeisti. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas nusprendė atsakovo prašymo dalį dėl laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmesti.
10. Spręsdamas klausimą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, kad šioje proceso stadijoje (nesurinkus ir neištyrus rašytinių įrodymų ir neišklausius šalių paaiškinimų) nėra galimybės išsamiai nustatyti reikšmingas šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius patvirtinančias aplinkybes, į byloje esančius preliminarius duomenis apie ieškovės turtinę padėtį (E. S. nuo 2024 m. lapkričio 14 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei nuo 2024 m. spalio 21 d. vykdo individualią veiklą, gauna išmoką už vaiką) ir aplinkybes, kad ieškovė, jos teigimu, prisideda prie sūnaus išlaikymo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė yra finansiškai pajėgi teikti vaikui laikiną išlaikymą. Siekdamas laikinai sureguliuoti ginčą dėl išlaikymo vaikui teikimo iki teismo sprendimo priėmimo ir tokiu būdu išvengti konfliktinių situacijų tarp tėvų šiuo klausimu, teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas tenkinti atsakovo prašymą ir priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnamečiam vaikui N. E., mokamą po 320 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo priešieškinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo priėmimo. Teismo vertinimu, toks išlaikymo dydis bylos nagrinėjimo metu užtikrins, kad būtinieji vaiko poreikiai bus patenkinti.
11. Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo, teismas pažymėjo, kad, nors procesiniuose dokumentuose ieškovė akcentuoja, jog šiuo konkrečiu atveju būtina nustatyti maksimalią jos ir vaiko bendravimo tvarką, taip pat, kad ieškovė geba pasirūpinti vaiku, motina nėra vaikui svetima, tačiau, atsižvelgęs į tai, kad Skyriaus duomenimis, motinos ir sūnaus santykiai yra sudėtingi, jų tarpusavio ryšys susilpnėjęs, vaikas nenori bendrauti su motina, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju maksimalus ieškovės bendravimas su vaiku nenustatytinas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, toks bendravimas neatitiktų vaiko interesų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad vaiko lankymasis ieškovės aplinkoje kenktų jo psichologinei būklei, sukeltų neigiamų išgyvenimų, nes šalių sūnus nurodė, kad bijo, jog mama jį išsiveš į (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, kad pirmiausia reikia atkurti ryšį tarp berniuko ir ieškovės, kad vaikas jaustųsi saugiai, nebijotų ir pasitikėtų ieškove.
12. Atsižvelgęs į ginčo šalių pateiktus argumentus, Tarnybos išreikštą poziciją, prioritetinius vaiko interesus, vaiko teisę bendrauti ir matytis su abiem tėvais; vaiko amžių, teismas nusprendė, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka su mažamečiu sūnumi labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus. Siekiant, kad ieškovė daugiau laiko praleistų bendraudama su sūnumi, siekdama atkurti susilpnėjusį motinos ir vaiko ryšį, teismas nustatė, kad ieškovė bendrauja su vaiku keturis kartus per savaitę telekomunikacinėmis vaizdo priemonėmis 16-17 val., atsižvelgiant į vaiko užimtumą (vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas nuotoliniam vaiko ir motinos bendravimui), du kartus per mėnesį savaitgalio (šeštadienį arba sekmadienį) arba šventinę (ne darbo) dieną vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini) (vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas vaiko ir motinos bendravimui).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
13. Atskiruoju skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui pakartotinai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
13.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės siūlytą žymiai pilnavertiškesnę bendravimo su vaiku tvarką, nepaisė vaiko teisių, apribodamas jos bendravimą su vaiku iki minimalaus. Pagal nustatytą pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį, motinos su vaiku bendravimas vyksta betarpiškai tik du kartus po vieną dieną per mėnesį be nakvynių, tai turės įtakos motinos (ieškovės) ir vaiko ryšio galimam susilpnėjimui.
13.2. Nurodo, kad vertinant tai, jog ieškovė serga onkologine liga, jos ir vaiko laikas, praleistinas betarpiškai kartu, yra itin reikšmingas, o kelios pasimatymų dienos per mėnesį (po vieną dieną be nakvynės), ieškovei vykstant tą pačią dieną iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal, sukelia papildomą emocinę naštą tiek jai, tiek ir vaikui.
13.3. Nurodo, kad atsakovas, piktnaudžiaudamas savo, kaip tėvo, valdžia, išsivežė vaiką slapčia nuo ieškovės, tokiu būdu savavališkai pakeisdamas vaiko gyvenamąją vietą. Atsakovas deda visas pastangas, siekdamas susilpninti ar apkritai nutraukti ieškovės ir vaiko ryšį.
13.4. Ieškovė teigia, kad atsakovo tėvystės įgūdžiai, yra nepakankami, nes jis nesugebėjo pasirūpinti savo kitu sūnumi, gimusiu (duomenys neskelbtini). Pabrėžia, kad atsakovas N. E. gyvenime (užtikrinant jo teises ir teisėtus interesus) ilgą laiką nedalyvavo. Nuo tada, kai vaikui sukako penkeri metai, atsakovas tinkamai nesirūpino vaiku, jo gyvenamąja vieta, išlaikymu, tai patvirtina šioje civilinėje byloje esantys duomenys – susidaręs atsakovo įsiskolinimas. Ieškovės manymu, netinkamas vaiko išlaikymas nėra ir negali būti mažareikšmė aplinkybė, sprendžiant klausimą dėl galimybės atsakovui tinkamai užtikrinti vaiko teises.
13.5. Pažymi, kad atsakovas nuolat manipuliuoja vaiku, siekdamas atkeršyti ieškovei už nepavykusius jų santykius. Tai, kad atsakovas slapčia išsivežė vaiką į kitą miestą (iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini)), nuotoliniu būdu pakeitė jo bendrojo ugdymo įstaigą (ieškovės neinformuodamas), ieškovės vertinimu, tik patvirtina, kad jis gali ir toliau imtis drastiškų sprendimų, įskaitant vaiko išsivežimą į užsienį, juolab, kad atsakovo gyvenamoji vieta dvidešimt metų buvo Norvegijoje ir tik neseniai pastarasis savo gyvenamąją vietą deklaravo Lietuvos Respublikoje.
13.6. Ieškovės nuomone, reikšmingos aplinkybės, charakterizuojančios atsakovo asmenybę yra tai, kad atsakovas Norvegijoje buvo sulaikytas už kontrabandą, jis šalių pažįstamai moteriai subadė automobilio padangas. Be to, nors teistumas yra išnykęs, atsakovas yra teistas.
13.7. Akcentuoja, kad pati ieškovė visą laiką tinkamai rūpinosi vaiku. Tai, kad ieškovė susirgo onkologine liga, nesudaro pagrindo suabejoti jos gebėjimu pasirūpinti vaiku. Pabrėžia ir tai, kad nei socialinė darbuotoja, nei atvejo vadybininkė jokių rizikos faktorių, galinčių kilti vaikui ieškovės aplinkoje bei jos gyvenamosios vietos adresu, neįžvelgė. Nėra pagrindo teigti, kad atsakovas, niekur nedirbantis, turintis įsiskolinimą vaikui, charakterizuojamas neigiamai, galės tinkamai užtikrinti vaiko teises geriau nei motina (ieškovė), kuri nepertraukiamai rūpinosi vaiku, jo gerove, yra dirbanti, neturinti žalingų įpročių, gyvenanti vaikui saugioje ir tinkamoje aplinkoje.
14. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, juo prašo apeliantės pateikto atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsakovo atsiliepimo į apeliantės atskirąjį skundą argumentai:
14.1. Nurodo, kad ieškovė visuomet pasitikėjo atsakovu ir jo turimais tėvystės įgūdžiais. Kai ieškovei reikėjo vykti į ligoninę, ji būtent atsakovo paprašė grįžti į Lietuvą ir pasirūpinti sūnumi, jeigu ieškovė būtų maniusi, jog atsakovas to nesugeba, ji būtų paprašiusi to kitų savo artimųjų giminaičių. Faktiškai nuo 2023 metų pavasario nepilnametis vaikas N. E. daugiau laiko gyveno kartu su tėvu nei su motina, priprato prie aplinkos, močiutės, (duomenys neskelbtini) miesto. Ieškovė niekuomet neturėjo jokių priekaištų atsakovui dėl sūnaus N. E. priežiūros.
14.2. Nurodo, kad pasibaigus mokslo metams, ieškovė 2024 m. vasarą pasiėmė sūnų ir nieko atsakovui nepranešusi išsikraustė su juo į (duomenys neskelbtini), kur gyvena dabartinis ieškovės sugyventinis. Atsakovas visą laiką palaikė ryšį su vaiku, planavo pats kraustytis į (duomenys neskelbtini), kad būtų arčiau sūnaus. Pradėjus gyventi (duomenys neskelbtini), sūnus N. E. atsakovui telefonu pasakojo apie patiriamą smurtą – nuolatinį motinos šaukimą, žeminimą, grasinimus, o ieškovės sugyventinis naudojo ir fizinį smurtą N. E. atžvilgiu (vaiko pasakojimu „išsukinėja jam rankas“).
14.3. Akcentuoja, kad nepilnametis vaikas yra prisirišęs prie tėvo, juos sieja artimas emocinis ryšys, jis augina vaiką saugioje ir tinkamoje aplinkoje, kad sūnus užaugtų doru ir išsilavinusiu žmogumi. N. E. ne kartą yra išreiškęs norą gyventi su tėvu, šiuo metu bendrauti su motina bijo dėl galimai patirto smurto, tačiau atsakovas skatina vaiką bendrauti su motina.
14.4. Ieškovė savo pateiktame atskirajame skunde nurodo klaidingas aplinkybes. Atsakovas nebuvo nei teistas, nei kada nors sulaikytas už kontrabandą. Gyvendamas Norvegijoje, atsakovas nuolat dirbo, charakterizuojamas teigiamai.
14.5. Atsakovo nuomone, kadangi šeimai ir toliau bus taikoma atvejo vadyba, su šeima dirbs psichologai ir socialiniai darbuotojai, galimai situacijai pasikeitus, būtų galima nustatyti platesnę bendravimo tvarką, tačiau šiuo metu bendravimas su nakvyne ar vaiko išvežimas be tėvo yra neįmanomas dėl pačio vaiko išreiškiamo atsisakymo išvykti be tėvo. Ieškovė nuolat grasindama sūnui, kad parsiveš jį atgal į (duomenys neskelbtini), sukelia vaikui baimės ir nepasitikėjimo jausmą, todėl jis ir atsisako išvykti su motina bet kur iš savo namų (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
16. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apelianto atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo.
17. Ieškovė 2025 m. sausio 27 d. pateikė prašymą pridėti prie bylos naujus rašytinius įrodymus – 2025 m. sausio 25 d. radiologinio tyrimo vertinimą, atliktą 2025 m. sausio 23 d.
18. Sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos, reikšminga yra tai, kad įstatyme įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi, nustačius, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, būtina įvertinti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė teise pateikti naujus įrodymus nepiktnaudžiauja, pateikiami papildomi įrodymai yra ieškovės gauti jau po pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties priėmimo, taigi šių įrodymų ieškovė neturėjo galimybės pateikti anksčiau, todėl ieškovės teikiami nauji įrodymai pridėtini prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų.
20. Apeliantė atskirajame skunde iš esmės nurodo tai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai atmetė jos siūlytą žymiai pilnavertiškesnę bendravimo su vaiku tvarką, nepaisė vaiko teisių ir apribojo jos bendravimą su vaiku iki minimalaus. Ieškovės nuomone, dėl nustatytos minimalios bendravimo tvarkos jos ryšys su vaiku tik silpnėtų. Be to, ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai aiškinosi ir vertino reikšmingas aplinkybes, t. y. neatsižvelgė į tai, kad ieškovė serga onkologine liga, į tai, kad atsakovas niekur nedirba ir nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku.
21. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirajame skunde išdėstytus argumentus, atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovė, iš esmės nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, neginčija nutarties dalies dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių skundžiamos nutarties dalių teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.
22. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. CPK 384 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teismas, kol bus priimtas sprendimas, atsižvelgdamas į sutuoktinių, vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnyje.
23. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose, ir užtikrinanti laikiną ginčo situacijos sureguliavimą. CK 3.65 straipsnio 2 dalies pagrindu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020).
24. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu. Vaiko interesai suprantami kaip sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą.
25. Pažymėtina, kad teismas spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ginčo iš esmės neišsprendžia. Nuolatinė šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, išlaikymo dydis, skyrium gyvenančių tėvų bendravimo su vaiku tvarka bus nustatyta tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus sprendimą, t. y. kai bus išsiaiškintos visos teisingam ginčo išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybės, išklausytos šalys, liudytojai, bus gautos ir įvertintos specialistų išvados. Kadangi šiuo metu nėra žinoma visa bylai turinti reikšmę informacija, todėl vaiko laikinosios gyvenamosios vietos klausimas sprendžiamas pagal šiuo metu turimus duomenis.
26. Apeliantė atskirajame skunde akcentuoja tai, kad pagal pirmosios instancijos nustatytą laikiną bendravimo su vaiku tvarką jos bendravimas su vaiku yra apribotas iki minimalaus. Tokiu būdu, ieškovės teigimu, pažeidžiamos ne tik jos, bet ir nepilnamečio vaiko teisės, be to, tokia bendravimo tvarka turės įtakos motinos ir vaiko ryšio galimam susilpnėjimui. Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su šiais ieškovės argumentais.
27. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tuo tarpu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad vaiko tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Tokia tėvų pareiga nustatyta tam, kad būtų patenkintas vaikų poreikis ir teisė bendrauti su savo tėvais, taip pat kad būtų įgyvendintos ir kitos tėvų pareigos – auklėti savo vaikus, rūpintis jų vystymusi, sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-378/2021 26 punktas). Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
28. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016 13 punktas).
29. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
30. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (Konvencijos 3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.
31. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016 34 punktas).
32. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, sprendžiant vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimą, turi būti vertinama bylai svarbių aplinkybių visuma. Vaiko nuomonė yra viena iš jų, tačiau ne visa lemianti. Įstatymų leidėjas įtvirtina vaiko teisę dalyvauti priimant sprendimą, nurodydamas, kad priimant sprendimą būtina atsižvelgti į vaiko nuomonę (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis), tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
33. Tais atvejais, kai vaikas išreiškia akivaizdžias neigiamas nuostatas dėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos ir nenorą bendrauti, teismas turi įvertinti šių neigiamų nuostatų susiformavimo priežastis ir ar vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) ribojimas yra būtinas siekiant apsaugoti vaiko interesus; jeigu nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Nesibaigiantys tėvų konfliktai dažniausiai lemia ir vaiko norą atsitraukti, dingti iš konflikto zonos, t. y. nebendrauti. Tačiau toks atsitraukimas neužtikrina vaiko interesų, todėl jei nėra kitų objektyvių aplinkybių, dėl ko galėtų būti ribojamas vaiko bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu (motina), o tik vaiko prieštaravimas, teismas gali neatsižvelgti į vaiko nuomonę ir nustatyti, jo manymu, geriausiai vaiko poreikius ir interesus atitinkančią bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
34. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad minimalus bendravimas gali būti nustatytas, jei dažni susitikimai ir bendravimas su antruoju iš tėvų traumuoja vaiką psichologiškai, neatitinka vaiko individualių interesų, norų ir pažiūrų, daroma įtaka vaiko brandai ir pasaulėžiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Vaikų interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai nuo to, jie gyvena kartu su vaikais ar skyrium. Tėvas (motina), su kuriuo pasilieka gyventi vaikai po santuokos nutraukimo, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaikų bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikai negyvena (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014).
35. Kaip matyti iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Skyriaus duomenimis, motinos ir sūnaus santykiai yra sudėtingi, jų tarpusavio ryšys susilpnėjęs, vaikas nenori bendrauti su motina. Nepilnametis buvo užblokavęs mamos telefono numerį, nes nenorėjo su ja bendrauti, tačiau tėvams ir su šeima dirbantiems specialistams dedant pastangas, skatinant bendravimą, vaikas buvo pradėjęs su mama bendrauti telefonu. Po vaiko gimtadienio, į kurį buvo atvykusi ieškovė E. S., vaikas vėl išreiškė nenorą su ja bendrauti, nes atvykusi mama, neatsižvelgdama į vaiko nuomonę, norėjo išsivežti vaiką vieną praleisti laiką kartu, tačiau nepilnametis N. E. atsisakė kur nors vykti be tėvo. Skyriaus nuomone, atsakovo prašoma nustatyti laikinoji bendravimo su nepilnamečiu N. E. tvarka neprieštarauja geriausiems vaiko interesams.
36. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vaiko nuomonė buvo išklausyta ne tik Vaiko situacijos vertinimų metu, bet ir dalyvaujant psichologei. Nepilnametis pokalbio su psichologe metu pasakojo, kad mama ant jo šaukė, jo negynė, kai mamos draugas (sugyventinis) ant jo rėkė ir „išsukinėjo rankas“. Taip pat pasakojo, kad jam nepatiko mokykloje (duomenys neskelbtini), be to, mama nepadėjo jam ruošti pamokų. Su tėčiu jis jaučiasi saugiai, gerai su juo sutaria, tėtis juo rūpinasi, o su mama bendrauti nenori, nes bijo, kad mama jį pagrobs, vaikas nenori, kad vėl ant jo šauktų.
37. Be to, negalima neatsižvelgti į tai, kad Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis, šeimoje 2020 m. rugsėjo 2 d., 2024 m. liepos 20., 2024 m. rugpjūčio 1 d., 2024 m. rugpjūčio 14 d., 2024 m. rugsėjo 24 d., 2024 m. spalio 7 d., 2024 m. spalio 9 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai. 2024 m. spalio 4 d., 2024 m. spalio 7 d. nustatytas galimas smurtas prieš vaiką. 2020 m. gruodžio 21 d., 2024 m. spalio 7 d., 2024 m. spalio 18 d., 2024 m. spalio 21 d., 2024 m. spalio 23 d., 2024 m. spalio 28 d. gauti pranešimai apie galimą vaiko teisų pažeidimą, tačiau vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad vaiko buvimas ieškovės gyvenamojoje aplinkoje galėtų daryti jam neigiamą emocinę ir psichologinę įtaką ir tuo nebūtų užtikrinami nepilnamečio vaiko interesai.
38. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo momentu maksimalaus ieškovės bendravimo su vaiku nustatymas neatitiktų vaiko interesų. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad vaiko lankymasis ieškovės aplinkoje kenktų jo psichologinei būklei, sukeltų neigiamų išgyvenimų, nes šalių sūnus aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad jis bijo, jog mama jį išsiveš į (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, nepilnametis teigė, kad būnat pas mamą, jam mamos draugas „išsukinėjo rankas“, o mama rėkė ir jo neužstojo. Taigi, nors ieškovė procesiniuose dokumentuose akcentuoja, kad ji geba pasirūpinti vaiku, motina nėra vaikui svetima, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo metu tokia ieškovės bendravimo su vaiku tvarka, pagal kurią vaikas su nakvyne galėtų vykti pas ieškovę į namus (duomenys neskelbtini), neatitiktų geriausių šalių mažamečio vaiko interesų, ieškovės gyvenamojoje vietoje vaikui yra nesaugu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors iš pradžių ieškovei gali būti ir kažkiek sunkiau tiesiogiai bendrauti su vaiku atsakovo gyvenamojoje vietoje, tačiau ilgesnėje perspektyvoje toks bendravimas leis atkurti, puoselėti ir plėtoti vaiko ir mamos ryšį, sugrąžins vaiko pasitikėjimą mama. Be to, pažymėtina tai, kad šalių sūnus nėra labai mažas vaikas, jam jau sukako 10 metų, todėl, apeliacinės instancijos teismo manymu, jausdamasis saugiai, gali sutikti pabendrauti su mama ir be tėvo dalyvavimo.
39. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą pabrėžia, kad tėvas (šiuo atveju atsakovas), su kuriuo pasilieka gyventi vaikas, įgyja papildomų pareigų, iš kurių viena svarbiausių – užtikrinti vaiko bendravimą su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena (šiuo atveju ieškovė). Taigi, jeigu sūnaus bendravimas su ieškove yra sumenkęs ir vaikas, net ir praėjus pakankamai laiko po patirtų neigiamų išgyvenimų, rodo nenorą bendrauti su motina, tėvas (atsakovas) turėtų imtis aktyvių priemonių skatinti vaiką bendrauti su motina, patikinti vaiką, kad tas bendravimas ir ryšio išlaikymas yra būtinas, nepaisant to, kokie yra ieškovės santykiai su atsakovu.
40. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kad šalių sūnaus bendravimas telekomunikacinėmis garso ir vaizdo priemonėmis galėtų būti žalingas vaikui. Priešingai, toks bendravimas vaikui saugioje aplinkoje, nepilnamečiui bijant vykti pas mamą į (duomenys neskelbtini), tik padėtų atkurti ir plėtoti mamos ir sūnaus ryšį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad „ieškovė keturis kartus per savaitę bendrauja su vaiku N. E. telekomunikacinėmis vaizdo priemonėmis 16-17 val., atsižvelgiant į vaiko užimtumą“. Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad šiuo atveju turi būti užtikrinta šalių nepilnamečio sūnaus ir ieškovės teisė bendrauti tarpusavyje telekomunikacinėmis priemonėmis, t. y. leidžiant ieškovei netrukdomai bendrauti su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis, įpareigojant ieškovę užtikrinti, kad bendravimas su vaiku nevyktų: 1) pamokų / būrelių, vaiko lankymosi mokykloje metu; 2) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Lietuvos laiku. Atsakovas A. E. turėtų netrukdyti E. S. bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir sudaryti tam atitinkamas sąlygas.
41. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat nustatė, kad „ieškovė bendrauja su vaiku du kartus per mėnesį savaitgalio (šeštadienį arba sekmadienį) arba šventinę (ne darbo) dieną vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini)“. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog toks minimalus skyrium gyvenančios motinos bendravimas su vaiku gali turėti neigiamą poveikį vaikui, sūnaus santykio su motina atkūrimui, pasitikėjimo mama užtikrinimui. Tokia bendravimo tvarka yra pernelyg siaura ir ribojanti tiek ieškovės teisę bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku, tiek ir nepilnamečio vaiko teisę bendrauti su savo mama. Be to, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovei yra diagnozuota onkologinė liga, suprantama, kad galimybė motinai pabendrauti su sūnumi ir laikas, praleistas kartu, šiuo atveju įgyja dar didesnę reikšmę. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad šioje situacijoje tikslinga praplėsti pirmosios instancijos teismo nustatytą bendravimo su vaiku tvarką, nes pastaroji gali susilpninti mamos ir vaiko ryšį, ir nustatyti bendravimo tvarką, pagal kurią ieškovė galėtų bendrauti su vaiku kiekvieną savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį) ir šventinę (ne darbo) dieną vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).
42. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, preliminariai įvertinus byloje surinktus duomenis, anksčiau paminėtas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė laikiną ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką, tačiau ji pakeistina pagal šioje nutartyje padarytas išvadas. Nustatytina laikina ieškovės bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus ir poreikius, nepažeis ieškovės interesų bei suteiks galimybę palaipsniui, nesukeliant neigiamų emocinių pokyčių, didinti vaiko laiką, praleidžiamą su ieškove.
43. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į ieškovės nurodytas aplinkybes, kad atsakovas nesugeba tinkamai pasirūpinti sūnumi, tačiau su tokiais deklaratyviais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti. Priešingai nei teigia apeliantė, byloje nėra objektyvių ir patikimų duomenų, neigiamai charakterizuojančių atsakovą, kad būtent atsakovo bendravimas su vaiku (o ne tėvų konfliktiški santykiai ir vaiko įtraukimas į juos), kenkia ar kelia pavojų vaiko interesams (CPK 178 straipsnis). Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai nenustatė, jog atsakovas netinkamai rūpinasi vaiku ar atsakovo elgesys, gyvenimo būdas, gyvenamoji vieta neatitinka nepilnamečio interesų.
44. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai, kurie neaptarti šios nutarties motyvuojamojoje dalyje, neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako.
45. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia šalių dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje, todėl, esant pasikeitusioms aplinkybėms ar naujai paaiškėjusioms aplinkybėms, šalys turi teisę teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, taikymo (panaikinimo). Pažymėtina, kad, pasikeitus aplinkybėms, byloje dalyvaujantys asmenys gali kreiptis dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis).
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
46. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš dalies netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, nepakankamai įvertino nepilnamečio vaiko interesus ir skyriumi gyvenančios motinos teises, dėl ko nutariama pirmosios instancijos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pakeisti iš dalies, tai yra pakeisti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria nustatyta laikina ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
47. Kadangi civilinė byla toliau nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia. Jį turės išspręsti pirmosios instancijos teismas, baigdamas bylos nagrinėjamą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties dalį dėl laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pakeisti ir išdėstyti taip:
„Nustatyti tokią ieškovės E. S. laikiną bendravimo su nepilnamečiu sūnumi N. E. tvarką:
1) ieškovė netrukdomai bendrauja su nepilnamečiu vaiku visomis galimomis telekomunikacijų priemonėmis. Ieškovė įsipareigoja užtikrinti, kad bendravimas su vaiku nevyktų: 1) pamokų / būrelių, vaiko lankymosi mokykloje metu; 2) nakties metu nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Lietuvos laiku. A. E. įsipareigoja netrukdyti E. S. bendrauti su nepilnamečiu vaiku ir sudaryti tam atitinkamas sąlygas.
2) ieškovė bendrauja su vaiku N. E. kiekvieną savaitgalį (šeštadienį arba sekmadienį) ir šventinę (ne darbo) dieną vaiko gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini). Vaiko tėvas įsipareigoja sudaryti sąlygas vaiko ir motinos bendravimui.“
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.