Vilniaus apygardos teismo nutartis

2026 m. spalio 15 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jorūnės Pukinskienės ir Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų ATS2 ir uždarosios akcinės bendrovės „Miesto NT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovui ATS2 dėl skolos priteisimo ir UAB „Miesto NT“ patikslintą priešieškinį ieškovui IES1 dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, TAR1 , uždaroji akcinė bendrovė „Miesto administratorius“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Vilniaus apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

2021 m. birželio 30 d. buvo atlikti statybos rangos darbai, kuriuos atsakovas faktiškai priėmė ir jais naudojosi. 2021 m. liepos 1 d. antstolio Sauliaus Užkuraičio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 63 patvirtina, kad buvo išmūrytos antrojo aukšto sienos ir pasiruošta perdangos betonavimui. Po darbų atlikimo atsakovui buvo siunčiamos PVM sąskaitos-faktūros, tačiau jos iki šiol neapmokėtos.

2021 m. rugpjūčio 27 d. atsakovas buvo paragintas priimti atliktus darbus per 7 dienas, tačiau į pranešimą neatsakė ir darbų aktų nepasirašė. Todėl 2021 m. rugsėjo 4 d. ieškovas aktus pasirašė vienašališkai. Pagal aktą Nr. 12 atsakovui perduota darbų už 5 116,77 Eur, o pagal aktą Nr. 11 – už 2 606,79 Eur. Iš viso atsakovo skola pagal šiuos aktus sudaro 7 723,56 Eur.

Šalys nebuvo iš anksto susitarusios dėl galutinės darbų kainos – ji buvo derinama atskirai. Už I ir II etapų darbus atsakovas visiškai atsiskaitė, pasirašė sąskaitas ir jokių pretenzijų dėl darbų kainos ar kokybės nereiškė. III etapo darbai atlikti vėliau, tačiau tai lėmė objektyvios aplinkybės ir atsakovo veiksmai. Atsakovo teiginio, kad vieno etapo kaina negalėjo viršyti 1 500 Eur, nepatvirtina jokie įrodymai. Priešingai, šalių susirašinėjimas patvirtina susitarimus dėl konkrečių darbų kainų, o jų priimtinumą atsakovas patvirtino apmokėdamas ankstesnes sąskaitas, įskaitant 8 706,81 Eur už I etapą.

Rangos sutarties 4.1 punkte buvo numatytas 30 proc. avansas, tačiau atsakovo prašymu susitarta, kad medžiagas pirks pats atsakovas. Nors didžiąją dalį medžiagų jis įsigijo, jų pritrūkus, dalį pirko ieškovas. Tai patvirtina ankstesnių etapų sąskaitos, kurias atsakovas apmokėjo.

Atsakovas taip pat nesumokėjo už ieškovo, kaip statybos darbų vadovo ir darbų organizatoriaus, paslaugas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.653 straipsnio 2 dalis numato, kad į rangos kainą įeina rangovo darbo atlyginimas ir jo išlaidų kompensavimas. Atsakovas kreipėsi į ieškovą būtent dėl darbų organizavimo ir priežiūros paslaugų, todėl už jas privalo atsiskaityti.

Šalys buvo susitarusios, kad darbų organizavimo paslaugos sudaro 20 proc. darbų kainos. Tai patvirtina jų susirašinėjimas, kuriame nurodyta, kad mokestis taikomas už ieškovo, kaip darbų ir techninės priežiūros vadovo, funkcijas. Už ankstesnius laikotarpius atsakovas pagal šį įkainį atsiskaitė, todėl tuo pačiu principu apskaičiuoti ir aktai Nr. 11, Nr. 12.

Ieškovas pripažino, kad atlikti darbai turėjo trūkumų, ir sutinka, kad iš jo būtų priteista ekspertizėje nurodyta jų šalinimo kaina – 8 957,28 Eur.

Pirmojo aukšto mūrijimo darbai buvo atlikti 2019 m. ir nepateko į 2021 m. kovo 25 d. rangos sutarties apimtį. Ieškovas šių darbų neatliko, t. y. pagal 2019 m. balandžio 29 d. sutartį jis veikė tik kaip statybos darbų vadovas ir vykdė priežiūros funkcijas. Statybos žurnale darbų vykdytoju nurodytas S. T., o ieškovui už pagal minėtą sutartį suteiktas paslaugas sumokėta tik 330 Eur suma, kuri akivaizdžiai neatitinka viso pirmojo aukšto mūro darbų kainos. Tai patvirtina ir 2019 m. balandžio 15 d. pranešimas apie statybos pradžią, kuriame S. T. nurodytas rangovu, o ieškovas – statybos vadovu. Todėl ieškovui negali būti taikoma atsakomybė dėl pirmojo aukšto mūrijimo darbų trūkumų.

Tarp ieškovo ir atsakovo 2019 m. balandžio 29 d. buvo sudaryta statybos darbų vykdymo sutartis Nr. 19/04/29, remiantis kurios nuostatomis ieškovas įsipareigojo vykdyti šešių butų gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), statybos ir organizavimo darbus bei vykdyti statinio statybos darbus visą statybos laikotarpį iki objekto perdavimo eksploatacijai. Taigi, statybos darbus adresu (duomenys neskelbtini), ieškovas iš pat pradžių vykdė pagal 2019 m. balandžio 29 d. statybos darbų vykdymo sutartį Nr. 19/04/29, o vėliau ši sutartis buvo pakeista, sudarant 2021 m. kovo 25 d. Statybos rangos sutartį Nr. 2021/03/25.

2021 m. kovo 25 d. Statybos rangos sutartyje Nr. 2021/03/25 buvo nurodyta, kad rangovo atliekami darbai skirstomi į šiuos etapus: pirmas etapas: metalinių pamatų sijų įrengimas, sienų permūrijimas; antras etapas: 1 aukšto mūro darbai su perdengimo įrengimu; trečias etapas: 2 aukšto mūro darbai su perdengimo įrengimu; ketvirtas etapas: mansardos mūro darbai ir karkaso įrengimas; penktas etapas: stogo įrengimo darbai. Šalys žodžiu buvo susitarusios, kad kiekvieno etapo darbų kaina neviršys 1 500 Eur sumos. Atsakovas yra sumokėjęs ieškovui net daugiau pinigų nei jam priklausė sumokėti už pirmo bei antro etapo darbus pagal šalių sudarytą žodinį susitarimą dėl darbų kainos, kadangi tikėjosi, kad jo permokėti pinigai už darbus bus užskaityti už kitų etapų ieškovo turimus atlikti darbus.

Statybos darbų vadovo paslaugos buvo įtrauktos į bendrą darbų kainą, todėl ieškovas nepagrįstai reikalauja už jas papildomo atlyginimo. Be to, ieškovo darbų vykdymo metu statybos darbų vadovo funkcijas atliko kitas asmuo, kurį pats ieškovas buvo rekomendavęs atsakovui. Tai patvirtina 2021 m. kovo 25 d. rangos sutartis.

Ieškovo aktuose statybos darbų vadovo paslaugų įkainiai skiriasi, o įrodymų apie susitarimą dėl 1 059,60 Eur atlyginimo nėra, todėl atsakovas neprivalo mokėti už nesuderintos kainos paslaugas.

Ieškovo atlikti darbai neatitiko kapitalinio remonto projekto ir buvo atlikti su trūkumais. Be to, nuo 2021 m. kovo 25 d. ieškovas teikė ir techninės priežiūros paslaugas, todėl privalėjo užtikrinti darbų atitiktį projektui ir teisės aktų reikalavimams. Rangos sutartis 2021 m. birželio 30 d. buvo nutraukta, ieškovui atsisakius šalinti darbų trūkumus ir tęsti darbus. Priešieškiniu atsakovė prašo atlyginti ieškovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidas.

Atsakovės vertinimu nėra pagrindo vadovautis eksperto L. U. ekspertize, atlikta ekspertizė nėra objektyvi, ekspertas neturi kompetencijos nustatyti defektų šalinimo kainos. Ekspertizė atlikta dalyvaujant teismo ekspertų sąraše neįrašytai R. L., kuri susijusi su ieškovu, o ekspertas neapžiūrėjo visų reikšmingų objekto vietų. Taip pat abejojama eksperto S. M. ekspertizės išsamumu ir objektyvumu, nes, atsakovo teigimu, nebuvo įvertinti visi projekto dokumentai ir atsakovo pateikti įrodymai, todėl nebuvo nustatyti visi darbų defektai. Patikimiausia yra eksperto S. K. ekspertizė, kurioje įvertinti visi projekto dokumentai ir patikrintos visos sienos. Ekspertas nustatė I ir II aukštų mūro darbų bei perdangų įrengimo defektus, įskaitant netinkamą sienų armavimą, neapsaugotą ir rūdijančią armatūrą bei kitus neatitikimus projektui. Eksperto išvada – defektų pašalinti negriaunant statinio neįmanoma, todėl objektą būtina išardyti iki pamatų ir pastatyti iš naujo. Defektų šalinimo išlaidos, eksperto vertinimu, sudaro 150 891,83 Eur.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

priimti teikiamus rašytinius įrodymus;

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą pakeisti toje dalyje, kurioje buvo tenkintas ieškovo ieškinys pilnoje apimtyje ir šioje dalyje priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo 5 608,95 Eur skolą, o likusią ieškinio dalį atmesti;

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje buvo išspręstas atsakovės priešieškininis pareiškimas ir šioje dalyje bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo;

Alternatyvus reikalavimas, netenkinus aukščiau nurodyto reikalavimo:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti toje dalyje, kurioje buvo atmestas atsakovės priešieškinys, ir šioje dalyje priimti naują spendimą, kuriuo priteisti atsakovės naudai iš ieškovo papildomai 141 934,55 Eur defektų šalinimo išlaidų atlyginimo;

pašalinti iš Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo motyvuojamosios dalies šį motyvą: „Atsakovas dėl to, kad pirmame aukšte ne visur buvo sudėti tinkleliai, jau pasinaudojo savo teisių gynimo būdu ir savo reikalavimą nukreipė į buvusius rangovus S. T. ir V. T., sumažindamas darbų kainą ir iki galo su jais neatsiskaitydamas.“ (Sprendimo 56 punktas)

priteisti atsakovo naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas;

priteisti atsakovės naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

byloje nebuvo įrodymų, jog atsakovas su ieškovu buvo susitaręs papildomai apmokėti ieškovo PSD įmokas. Tokia prievolė nebuvo numatyta nei darbų įkainiuose, nei objektinėje sąmatoje. Be to, ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo individualią veiklą ar faktiškai patirtas PSD įmokas, o aktuose nurodytas PSD tarifas, atsakovo teigimu, neatitiko tuo metu taikyto tarifo;

nėra pagrindo sutikti su teismo argumentu, kad ankstesnis PSD įmokų apmokėjimas reiškė jų pripažinimą. Jo teigimu, ankstesnės sąskaitos buvo apmokėtos pasitikint ieškovu, todėl tai savaime neįrodo susitarimo dėl papildomo PSD įmokų atlyginimo. Taigi 977,12 Eur PSD įmokų suma iš atsakovo neturėjo būti priteista;

nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovo 600 Eur už papildomus darbus. Ieškovas šią sumą įtraukė į 2021 m. birželio 30 d. atliktų darbų aktą Nr. 12 už medinių klojinių surinkimą ir metalinių sijų virinimą. Nors teismas nurodė, kad šie darbai buvo susiję su sutartyje numatytais ir buvo būtini, byloje nebuvo įrodymų, kad ieškovas iš anksto informavo atsakovą apie papildomų darbų būtinybę ir jų kainą bei suderino papildomą 600 Eur mokestį. Todėl, vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 4 dalimi, atsakovui neturėjo būti priteista 600 Eur už papildomus darbus, kurių kaina su juo nebuvo suderinta;

taip pat nebuvo pagrindo priteisti iš atsakovo 37,49 Eur už medžiagas ir įrangos nuomą, nes byloje nebuvo pakankamai įrodymų, kad šias išlaidas faktiškai patyrė ieškovas ir kad jos buvo susijusios būtent su objektu (duomenys neskelbtini). Konkrečiai, 146,29 Eur už vielą, medsraigčius ir metalinius fiksatorius nepagrįstai priteista, nes dalis prekių buvo nupirkta atsakovės, o kituose dokumentuose nebuvo aiškiai nurodyti pirkėjo duomenys. 240 Eur už krano „Fiskar“ nuomą taip pat nepagrįsta, nes byloje nebuvo nei nuomos sutarties, nei mokėjimą patvirtinančių dokumentų. Be to, 151,20 Eur už klojinių lentas priteista nesant įrodymų, kad jas pirko būtent ieškovas ir kad jos buvo pristatytos į ginčo objektą;

teismas nuostolius nustatė remdamasis teismo eksperto S. M. ekspertizės aktu, tačiau pačiame ekspertizės akte nurodyta, kad pagal jį pateiktus sprendinius defektų pašalinimo darbai negali būti tiesiogiai atliekami – tam būtina projektuotojo parengta defektų šalinimo projektinė dokumentacija;

po ekspertizės atsakovė gavo architektų pasiūlymus, pagal kuriuos tokio projekto parengimas kainuotų 5 000 – 15 000 Eur plius PVM. Be to, statybos įmonės nurodė, kad ekspertizėje apskaičiuotų defektų pašalinimo darbų už 8 957,28 Eur atlikti negalėtų, nes ši suma yra per maža ir neatitinka rinkos kainų. Atsakovė šiuos naujus įrodymus pateikė pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas jų nepriėmė, motyvuodamas tuo, kad tai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Todėl atsakovė prašo apeliacinės instancijos teismo šiuos įrodymus priimti ir įvertinti, nes jų būtinybė iškilo po ekspertizės, o pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti. Šie įrodymai patvirtina, kad 8 957,28 Eur nepakanka realioms defektų pašalinimo išlaidoms padengti, todėl priteista nuostolių suma yra per maža;

teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovas atliko tik antro aukšto mūrijimo darbus, o pirmo aukšto darbus vykdė S. T. ir V. T.. Ieškovas buvo rangovas, atsakingas už abiejų aukštų mūrijimo darbus, o S. T. ir V. T. buvo jo pasitelkti subrangovai. Šią aplinkybę patvirtina Statybos darbų žurnalas, kuriame ieškovas nurodytas kaip rangovas, taip pat techninio prižiūrėtojo TAR1 paaiškinimai. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, remdamasis S. T. ir V. T. parodymais bei pranešimu Statybos inspekcijai, kuriame S. T. nurodytas rangovu, padarė priešingą išvadą;

nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas dar 2019 m. žinojo apie pirmo aukšto mūrijimo darbų defektus. Apie pirmo ir antro aukšto darbų defektus atsakovas sužinojo tik 2021 m. spalio 12 d., gavęs UAB „Ragista“ defektinį aktą. Todėl tai, kad 2019 m. jis nereikalavo iš ieškovo pašalinti pirmo aukšto darbų trūkumų, negali būti vertinama kaip pripažinimas, jog ieškovas šių darbų neatliko;

teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog atsakovas dėl pirmo aukšto darbų defektų savo reikalavimus buvo nukreipęs į S. T. ir V. T.. Šis klausimas byloje nebuvo nagrinėjamas, todėl tokie motyvai, atsakovės nuomone, neturėjo būti įtraukti į sprendimą;

teismas, manydamas, jog dėl pirmo aukšto darbų reikalavimas pareikštas netinkamam asmeniui, turėjo pasiūlyti pakeisti atsakovą ir išaiškinti tokio nepakeitimo teisines pasekmes. Kadangi tai nebuvo tinkamai padaryta, buvo pažeistos procesinės teisės normos, todėl yra pagrindas sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui;

teismas nepagrįstai rėmėsi teismo eksperto S. M. ekspertizės aktu ir jame nurodyta 8 957,28 Eur defektų šalinimo kaina, nes yra pagrįstų abejonių dėl jo objektyvumo ir išsamumo. Ekspertas ir ankstesnę ekspertizę atlikęs L. U. buvę bendradarbiai, kurio padėjėja R. L. bendravo su ieškovu. Be to, S. M. vertino ne visus projekte numatytus sienų armavimo reikalavimus, o tik dalį jų, neatsižvelgė į techninio ir darbo projekto brėžiniuose nustatytus papildomus reikalavimus ir pats pripažino nepatikrinęs visų vietų, kuriose turėjo būti įrengti metaliniai tinklai. Dėl to ekspertizėje galėjo būti nenustatyti visi statybos darbų defektai, o 8 957,28 Eur defektų šalinimo kaina galėjo būti nepagrįstai sumažinta. Tai patvirtina ir statybos įmonių pateikta informacija, kad už ekspertizėje nurodytą sumą defektų pašalinimo darbų atlikti nebūtų įmanoma;

teismas turėjo remtis teismo eksperto S. K. ekspertizės aktu, nes jis įvertino visus projekto dokumentus ir patikrino visas sienų vietas, kuriose turėjo būti įrengti metaliniai tinklai. Ekspertas nustatė daugybę pirmo ir antro aukšto mūro darbų defektų, taip pat nurodė, kad jų pašalinimui būtina statinį iš esmės išardyti ir atstatyti, o reikalingos išlaidos sudaro 150 891,83 Eur. Atsakovai eksperto nepažinojo ir neturėjo su juo jokių ryšių, todėl, jų vertinimu, jo išvada buvo objektyvesnė ir patikimesnė nei S. M. ekspertizė;

teismas nepagrįstai nusprendė, jog pirmo aukšto mūrijimo darbus atliko S. T. ir V. T., todėl už šių darbų defektus atsakyti turėtų būtent jie. Kadangi S. T. ir V. T. nebuvo įtraukti į bylą trečiaisiais asmenimis, nors teismo sprendimas tiesiogiai susijęs su jų galimomis teisėmis ir pareigomis, buvo pažeistos proceso teisės normos. Atsakovės atstovė Agnė Gulbinaitė dar 2025 m. spalio 1 d. teismo posėdyje prašė įtraukti S. T. į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau teismas šį prašymą atmetė. Todėl egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, dėl kurio sprendimas turėtų būti panaikintas, o byla šioje dalyje perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo;

bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos neteisingai. Teismas nepagrįstai priteisė 3 630 Eur ekspertizės išlaidų už L. U. ekspertizę, nors buvo pagrįstų abejonių dėl jos objektyvumo. Taip pat teismas nepagrįstai bylinėjimosi išlaidas skaičiavo tik nuo faktiškai iki bylos nagrinėjimo pabaigos apmokėtų 4 535 Eur, nors iš viso atsakovai buvo patyrę 7 635 Eur išlaidų. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-50-313/2024, neatlygintų advokato sąskaitų faktas savaime nėra pagrindas jų nepriteisti, jeigu pateikti susitarimą dėl jų apmokėjimo ateityje patvirtinantys dokumentai. Todėl, jeigu sprendimas nebūtų panaikintas, bylinėjimosi išlaidos turėtų būti perskaičiuotos ir perskirstytos, įvertinant visą 7 635 Eur išlaidų sumą bei nepagrįstai priteistas 3 630 Eur ekspertizės išlaidas.

atsakovo argumentai, kad 600 Eur suma už medinių klojinių surinkimą sijų betonavimui ir metalinių sijų virinimą yra papildomi darbai, kuriems taikytinas CK 6.653 straipsnio 4 dalies reglamentavimas, yra nepagrįsti. Šie darbai buvo būtini įgyvendinant projekte numatytus sprendinius – metalinių sijų įrengimą ir perdengimą, todėl jie nėra iš anksto nenumatyti papildomi darbai. Rangos sutartyje nebuvo nustatyta konkreti visų darbų kaina ar baigtinis darbų sąrašas – šalys susitarė dėl pagrindinių darbų įkainių, o atsakovas už faktiškai atliktus darbus atsiskaitydavo pagal faktą. Be to, pačioje Rangos sutartyje (2.2 ir 7.6 punktuose) buvo numatyta rangovo teisė į papildomų būtinų išlaidų atlyginimą. Todėl 600 Eur suma yra atlyginimas už faktiškai atliktus ir projektui įgyvendinti būtinus darbus, o ne papildomi darbai CK 6.653 straipsnio 4 dalies prasme, todėl teismas pagrįstai šią sumą priteisė ieškovo naudai;

atsakovo argumentai dėl ieškovo patirtų išlaidų medžiagoms ir kitoms statybos darbams pagrįsti yra nepagrįsti. Rangos sutarties 4.1 punkte buvo numatyta, kad užsakovas sumoka 30 proc. avansą, tačiau atsakovo prašymu ieškovas sutiko, kad medžiagas pirktų pats užsakovas. Vis dėlto darbų eigoje dalį medžiagų dėl jų trūkumo turėjo įsigyti ieškovas, o tai patvirtina byloje pateiktos sąskaitos, už kurias atsakovas ankstesniais etapais yra atsiskaitęs. Ieškovo pateikti mokėjimo kvitai taip pat patvirtina jo patirtas išlaidas, o atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių šių išlaidų realumą. Be to, ieškovas pateikė „Sistela“ kainomis sudarytas sąmatas, patvirtinančias, kad prašoma priteisti darbų kaina atitinka rinkos kainas. Pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalį rangos darbų kainą sudaro ne tik rangovo darbo atlyginimas, bet ir jo turėtų išlaidų kompensavimas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ir priteisė paslaugų bei darbų perdavimo-priėmimo aktuose nurodytas sumas;

atsakovės argumentai, kad jai priteista per maža nuostolių suma ir kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti naujus įrodymus dėl defektų šalinimo projekto kainos, yra nepagrįsti. Ekspertizės aktas, kuriame buvo nurodyta, kad konkrečius defektų šalinimo sprendinius turi nustatyti projektuotojas, atsakovei buvo pateiktas dar 2025 m. kovo 28 d., tačiau įrodymus dėl projektavimo išlaidų atsakovė pateikė tik 2025 m. rugsėjo 26 d., t. y. praėjus maždaug šešiems mėnesiams, nors tokius įrodymus galėjo surinkti ir pateikti anksčiau. Be to, jau 2024 m. kovo 19 d. atsakovei buvo žinoma apie galimas papildomas projektavimo išlaidas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pavėluotai pateiktus įrodymus, kurių prijungimas būtų užvilkinęs daugiau kaip ketverius metus trunkantį bylos nagrinėjimą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad nauji įrodymai apeliacinėje instancijoje priimami tik išimtiniais atvejais, o kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad šia teise negalima piktnaudžiauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis Nr. e3K-3-325-823/2020). Be to, projektavimo išlaidos nėra tiesioginės defektų šalinimo išlaidos, dėl kurių atsakovė buvo pareiškusi priešieškinį, todėl jų atlyginimas negalėtų būti priteistas, nekeičiant priešieškinio reikalavimo ir nesuteikiant ieškovui galimybės dėl tokių išlaidų pasisakyti bei jas ginčyti. Todėl teismas pagrįstai atsisakė prijungti pavėluotai pateiktus įrodymus, o atsakovės reikalavimas dėl papildomų nuostolių priteisimo atmestinas;

atsiskaitymai taip pat patvirtina, kad ieškovas nebuvo pirmo aukšto rangovas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu už pirmo aukšto rangos darbus grynaisiais pinigais. Priešingai, byloje esantys bankiniai pavedimai patvirtina atsiskaitymus su S. T. ir V. T.. Be to, UAB „Miesto administratorius“, kurios vadovas buvo atsakovas ir kuri buvo nurodyta kaip statytoja, sumokėjo ieškovui 330 Eur už statybos vadovo paslaugas (6 t., b. l. 103). Tai papildomai patvirtina, kad ieškovas vykdė statybos vadovo, o ne pirmo aukšto rangovo funkcijas;

liudytojų parodymai taip pat vienareikšmiškai patvirtina šias aplinkybes. TAR1 2023 m. sausio 6 d. posėdyje (garso įrašo 0:22 val.) nurodė, kad nežino, kas buvo rangovas, tačiau ieškovas buvo statybos darbų vadovas, o 2024 m. rugpjūčio 28 posėdyje (garso įrašo 00:36 val.) patvirtino, kad nežinojo, kas samdė ir atsiskaitė su mūrininkais. V. T. 2024 m. rugsėjo 5 d. posėdyje nurodė, kad dėl darbų tarėsi su atsakovu, sutartį sudarė su UAB „Miesto administratorius“, o ieškovas buvo pasamdytas kaip statybos vadovas. Jis taip pat nurodė, kad atsakovas vėliau prašė jo paskambinti S. T. ir kalbėjo, kad šis patvirtintų, jog dokumentuose pasirašinėjo ieškovo prašomas (garso įrašo 00:42 val.). Analogiškus parodymus 2025 m. spalio 1 d. posėdyje davė ir S. T.. A. G. 2024 m. rugsėjo 5 d. posėdyje taip pat patvirtino, kad pirmo aukšto statybų metu objekte dirbo du asmenys, kuriems vadovavo atsakovas (garso įrašo 01:02 val.);

atsakovui apie pirmo aukšto trūkumus buvo žinoma dar 2019 metais. V. T. ir S. T. patvirtino, kad po darbų buvo reiškiamos pretenzijos dėl metalo tinklelio ir žiedo. TAR1 2024 m. rugsėjo 18 d. posėdyje nurodė, kad dalies darbų nepriėmė dėl tinklelio ir neleido dėti žiedo, kol trūkumai nebus ištaisyti, taip pat patvirtino, kad atsakovas dalyvavo nustatant trūkumus (garso įrašo 00:40 val.). Pats atsakovas 2025 m. spalio 1 d. posėdyje pripažino žinojęs, kad TAR1 atsisakė pasirašyti už atliktus darbus (garso įrašo 01:21 val.). Tačiau atsakovas toliau vykdė statybas ir 2021 metais sudarė su ieškovu rangos sutartį dėl antro aukšto statybos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovas jau buvo pasirinkęs savo teisių gynimo būdą, nesumokėdamas pirmo aukšto rangovams S. T. ir V. T.;

nurodomas pirmo aukšto trūkumas (metalinio tinklelio įrengimas) nėra pakankamas pagrindas pripažinti darbus atliktais netinkamai. Ekspertai S. M. ir L. U. šio trūkumo nenustatė, o projekto konstrukcinės dalies vadovas A. G. 2024 m. rugsėjo 5 d. posėdyje nurodė, kad tinklelis yra papildomas sprendinys ir be jo pastatas gali stovėti (garso įrašo 1:45 val.). S. M. taip pat nustatė, kad projekto aiškinamajame rašte tinklelis buvo numatytas kampuose ir po sąramų galais, o brėžiniuose – kas trečią eilę. Tinklelis buvo įrengtas pagal aiškinamajame rašte nustatytus reikalavimus. Pagal statybų metu galiojusio STR 1.04.04:2017 37 punktą, esant projekto dokumentų neatitikimams, projekto aiškinamasis raštas buvo viršesnis už brėžinius;

atsakovas apie tinklelio klausimą žinojo dar 2019 metais, tačiau tęsė statybas. Be to, techninis prižiūrėtojas nesikreipė į VTPSI ir nereikalavo stabdyti statybos darbų. Atsižvelgiant į tai, atsakovės argumentai, kad apie pirmo aukšto trūkumus atsakovas sužinojo tik 2021 metais, yra nepagrįsti;

teismas pirmo aukšto darbų dalyje pagrįstai sprendė, kad reikalavimai pareikšti ne tam asmeniui, nes pirmo aukšto rangovai buvo S. T. ir V. T.. Tačiau dėl antro aukšto darbų reikalavimai buvo išnagrinėti kaip tinkamo atsakovo. Todėl nėra teisinio pagrindo visą bylą grąžinti nagrinėti iš naujo;

atsakovė nepagrįstai remiasi eksperto S. K. išvada, kad statinį būtina nugriauti ir pastatyti naują. Ši išvada nėra susijusi su konkrečių defektų šalinimo išlaidomis, o numato viso statinio griovimą ir naujo statinio statybą. Toks žalos atlyginimo būdas yra akivaizdžiai neproporcingas. Eksperto S. K. išvadą dėl būtinybės griauti statinį paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Ekspertai L. U. ir S. M. bei konstruktorius A. G. patvirtino, kad dėl metalinio tinklelio trūkumo statinio griauti nereikia. Net ir darant prielaidą, kad tinklelis turėjo būti įrengtas kas trečią eilę, toks neatitikimas nėra esminis ir netrukdo statinį naudoti pagal paskirtį. A. G. 2024 m. rugsėjo 5 d. teismo posėdyje nurodė, kad tinklelis yra papildomas sprendinys, pastatas be jo gali stovėti (garso įrašas – 1:45 val.). Ekspertas S. M. savo ekspertizės išvadoje taip pat kategoriškai nenurodė, kad dėl šio trūkumo statinį būtina griauti;

teismas dėl S. T. ir V. T. teisių ar pareigų nenusprendė – tik nustatė faktinę aplinkybę, kad jie buvo pirmo aukšto rangovai. Be to, abu šie asmenys byloje dalyvavo kaip liudytojai, žinojo apie nagrinėjamą ginčą ir patys patvirtino aplinkybes, kuriomis remdamasis teismas padarė minėtą išvadą. Todėl jų neįtraukimas trečiaisiais asmenimis nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių jų procesinių teisių pažeidimų;

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylos faktinių aplinkybių

Byloje nustatyta, kad 2021 m. kovo 25 d. ATS2 (užsakovas) ir IES1 (rangovas) sudarė rangos sutartį dėl šešių butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ir organizavimo darbų. Sutartyje buvo numatyta, kad darbų kaina nustatoma atskiru susitarimu ir gali keistis dėl papildomų darbų ar pasikeitus jų apimčiai.

2021 m. liepos 1 d. antstolis faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksavo, kad objekte buvo išmūrytos antrojo aukšto sienos ir pasiruošta antrojo aukšto perdangos betonavimui. 2021 m. rugpjūčio 27 d. ieškovas išsiuntė atsakovui pranešimą dėl neapmokėtų darbų ir atliktų darbų aktus Nr. 11 bei Nr. 12, ragindamas juos pasirašyti. Atsakovui aktų nepasirašius, 2021 m. rugsėjo 4 d. ieškovas juos pasirašė vienašališkai. Pagal minėtus aktus ieškovas nurodė atlikęs darbų už 7 723,56 Eur, už kuriuos atsakovas neatsiskaitė. Ieškovo teigimu, pirmųjų dviejų darbų etapų sąskaitos buvo apmokėtos, o skola liko už trečiojo etapo darbus, įskaitant antrojo aukšto sienų mūrijimą ir perdangos betonavimui paruošti atliktus darbus.

Atsakovas nesutiko su reikalavimu, teigdamas, kad šalys žodžiu buvo susitarusios dėl ne didesnės kaip 1 500 Eur kiekvieno etapo darbų kainos, taip pat ginčijo reikalavimus dėl papildomų darbų, medžiagų, įrangos nuomos, statybos darbų vadovo paslaugų ir PSD įmokų.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių susirašinėjimą, objektinę sąmatą, ankstesnius atsakovo atliktus mokėjimus ir kitus byloje esančius įrodymus, nustatė, kad šalys buvo susitarusios dėl konkrečių darbų įkainių, o darbų organizavimo paslaugos sudarė 20 proc. darbų kainos. Teismas taip pat pripažino, kad ginčyti papildomi darbai buvo susiję su sutartyje numatytų darbų atlikimu, o ieškovo patirtos išlaidos medžiagoms buvo pagrįstos rašytiniais įrodymais. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovas pagrindė reikalavimą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, o atsakovas neįrodė, kad neturi pareigos už juos atsiskaityti.

Taip pat atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 150 891,83 Eur nuostolių atlyginimą, teigdama, kad ieškovo atlikti statybos darbai buvo nekokybiški, todėl jis neturi teisės reikalauti apmokėjimo už atliktus darbus, o defektų šalinimo išlaidos viršija ieškovo prašomą priteisti skolą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirmojo aukšto mūrijimo darbus atliko S. T. ir V. T., todėl atmetė reikalavimus dėl šių darbų trūkumų. Įvertinęs trijų ekspertizių išvadas, teismas konstatavo, kad ieškovo atliktų antrojo aukšto mūro darbų trūkumai gali būti pašalinti negriaunant pastato, o jų šalinimo išlaidos sudaro 8 957,28 Eur. Kadangi ieškovas šios sumos neginčijo, teismas ją priteisė atsakovei kaip nuostolių atlyginimą.

Dėl dalies ieškinio reikalavimų (ne)tenkinimo

Dėl papildomų darbų, išlaidų medžiagoms bei įrangos nuomai vertinimo

Atsakovai nesutinka su 600 Eur priteisimu už medinių klojinių surinkimą sijų betonavimui ir metalinių sijų virinimą. Jų teigimu, ieškovas neįrodė, kad iš anksto informavo atsakovą apie šių darbų būtinybę ir jų kainą bei suderino papildomą mokestį, todėl ši suma negalėjo būti priteista pagal CK 6.653 straipsnio 4 dalį. Ieškovas su šiais argumentais nesutinka, nurodydamas, kad minėti darbai buvo būtini projekte numatytiems sprendiniams įgyvendinti, todėl nelaikytini iš anksto nenumatytais papildomais darbais. Be to, šalių rangos sutartyje nebuvo nustatyta konkreti visų darbų kaina ar baigtinis jų sąrašas, o Rangos sutarties 2.2 ir 7.6 punktuose buvo numatyta rangovo teisė į papildomų būtinų išlaidų atlyginimą. Todėl, ieškovo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė 600 Eur už faktiškai atliktus darbus.

Byloje ginčo, kad ieškovas atliko 2021 m. birželio 30 d. atliktų darbų akte Nr. 12 nurodytus medinių klojinių surinkimo sijų betonavimui ir metalinių sijų virinimo darbus, nėra. Tačiau byloje kilo ginčas dėl to, ar šie darbai laikytini papildomais darbais, už kuriuos atsakovas privalo papildomai sumokėti, taip pat dėl to, ar jų atlikimas ir kaina turėjo būti iš anksto suderinti su užsakovu.

CK 6.653 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta įspėjimo apie darbų kainos didinimą tvarka, pagal kurią, jei būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti tik už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad būtina didinti darbų kainą, rangovas privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą.

CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Šiuo atveju nuostolius dėl darbų atlikimo sustabdymo turi atlyginti užsakovas, išskyrus atvejus, kai jis įrodo, kad papildomus darbus atlikti nebuvo būtina.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad aptartomis teisės normomis (CK 6.653 straipsnio 4 dalis ir 6.684 straipsnio 4 dalis) užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-701/2023, 111 punktas).

Pažymėtina, kad statybos rangos sutarties šalys, nustatydamos darbų kainą, turi teisę veikti savo nuožiūra, o šios nuožiūros teisė yra plati – ji prasideda galimybe pasirinkti kainos apibrėžimo metodus, baigiasi galimybe apskritai sutartyje nenurodyti darbų kainos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127-219/2020). Nagrinėjamu atveju, šalių rangos sutartyje nebuvo nustatyta konkreti visų darbų kaina ar baigtinis jų sąrašas. Rangos sutarties 1.1 punktu ieškovas įsipareigojo vykdyti šešių butų gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos ir organizavimo darbus. Sutarties 2.1 punkte nustatyta, kad objekto darbų kaina nustatoma atskiru susitarimu, o 2.2 punkte numatyta, kad objekto kaina gali keistis, jeigu atliekama papildomų (nenumatytų) darbų arba keičiasi darbų apimtys. Sutarties 3.3 punkte darbai suskirstyti į etapus, tarp kurių numatyti antrojo aukšto mūro darbai su perdangos įrengimu. Sutarties 7.6 punkte taip pat nustatyta, kad rangovas gali keisti sąmatinius skaičiavimus, jeigu užsakovas keičia projektinius sprendinius arba atsiranda papildomų (nenumatytų) darbų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatyta faktinė situacija dėl sulygtų darbų apimties, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad 2021 m. birželio 30 d. atliktų darbų akte Nr. 12 nurodyti medinių klojinių surinkimo sijų betonavimui ir metalinių sijų virinimo darbai buvo tiesiogiai susiję su Rangos sutartyje numatytais statybos darbais ir buvo būtini projektiniams sprendiniams įgyvendinti. Minėta, kad rangos sutartyje nebuvo nustatyta konkreti visų darbų kaina ar baigtinis darbų sąrašas. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad tai papildomi darbai CK 6.653 straipsnio 4 dalies prasme. Pažymėtina, kad rangos sutartyje buvo numatyta rangovo teisė į papildomų būtinų išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovų argumentai, kad 600 Eur suma negalėjo būti priteista CK 6.653 straipsnio 4 dalies pagrindu, nėra pagrįsti.

Analogiškai vertintini atsakovų argumentai dėl išlaidų medžiagoms ir įrangos nuomai atlyginimo. Pagal CK 6.653 straipsnio 2 dalies nuostatas į rangos sutartyje nustatytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. Rangos sutarties 4.1 punkte buvo numatyta, kad užsakovas sumoka 30 proc. avansą, tačiau, šalių susitarimu, medžiagas turėjo įsigyti pats užsakovas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad darbų vykdymo metu dalį medžiagų įsigijo ieškovas. Ieškovo patirtas išlaidas patvirtina byloje pateiktos 2021 m. balandžio 6 d., 2021 m. balandžio 22 d. ir 2021 m. gegužės 17 d. PVM sąskaitos faktūros, 2022 m. balandžio 16 d. „Revolut“ sąskaitos išrašas apie gautas lėšas iš atsakovės UAB „Miesto NT“ ir ieškovo AB „Swedbank“ sąskaitos išrašas apie gautas lėšas iš atsakovo valdomos UAB „Miesto administratorius“. Atsakovai nepateikė įrodymų, paneigiančių šių dokumentų įrodomąją reikšmę ir patvirtinančių, kad ieškovo nurodytos išlaidos nebuvo susijusios su ginčo objekto statybos darbais. Todėl vien atsakovų nesutikimas su šiomis išlaidomis nesudaro pagrindo jų nepriteisti.

Atsakovų argumentai dėl 240 Eur išlaidų krano „Fiskar“ nuomai taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl šių išlaidų pagrįstumo. Nors byloje nėra pateikta krano nuomos sutartis ar tiesioginiai mokėjimą už nuomą patvirtinantys dokumentai, tačiau ankstesnėje 2021 m. gegužės 21 d. PVM sąskaitoje faktūroje buvo nurodytas kranas „Fiskar“. Šis įrodymas patvirtina, kad kranas buvo naudojamas statybos darbų vykdymo laikotarpiu. Atsižvelgiant į statybos darbų pobūdį ir būtinybę perkelti statybines medžiagas į darbų atlikimo vietą, teisėjų kolegijos vertinimu, krano naudojimas buvo būtinas atliekant statybos darbus pastato antrame aukšte. Taigi vien tai, kad ieškovas neišsaugojo krano nuomos sutarties ar mokėjimo dokumentų, savaime nepaneigia, jog krano naudojimo išlaidų jis nepatyrė.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ieškovo patirtų išlaidų medžiagoms bei įrangos nuomai atlyginimo. Todėl nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl šių išlaidų priteisimo.

Dėl PSD įmokų (ne)priteisimo

Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškovo naudai priteista 977,12 Eur PSD įmokų. Jų teigimu, šalys nebuvo susitarusios dėl papildomo PSD įmokų atlyginimo, tokia prievolė nebuvo numatyta nei darbų įkainiuose, nei objektinėje sąmatoje. Be to, ieškovas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo individualią veiklą ir faktiškai patirtas PSD įmokų išlaidas, o aktuose nurodytas PSD tarifas, atsakovų vertinimu, neatitiko tuo metu taikyto tarifo. Atsakovai taip pat nesutinka, kad ankstesnis sąskaitų apmokėjimas patvirtina jų sutikimą atlyginti šias įmokas, nes ankstesnės sąskaitos buvo apmokėtos pasitikint ieškovu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, neturi pagrindo sutikti su atsakovų nurodyta pozicija. Kaip minėta, CK 6.653 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad į rangos sutartyje nurodytą kainą įeina rangovo atlikto darbo atlyginimas ir jo turėtų išlaidų kompensavimas. Statybos techninio reglamento STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 6 priedo 5 lentelėje, reglamentuojančioje statybos darbų kainos apskaičiavimą, išskiriamos tiesioginės ir netiesioginės išlaidos. Tiesioginėms išlaidoms priskiriami statybos darbams atlikti reikalingi materialiniai ir darbo ištekliai, įskaitant socialinio draudimo mokesčius bei kitas su darbų vykdymu tiesiogiai susijusias išlaidas. Netiesioginėms išlaidoms priskiriama rangovo bendrųjų ir administracinių išlaidų bei veiklos mokesčių dalis, kuri pagrįstai gali būti priskirta statybos veiklai. Pažymėtina, kad tokio aiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2A-653-450/2019, 37 – 38 punktus).

Taigi, sprendžiant dėl rangovo reikalaujamo atlygio, vertintina ne tik tiesiogiai atliktų darbų vertė, bet ir su jų vykdymu susijusios išlaidos. Vien aplinkybė, kad PSD įmokos rangos sutartyje ar objektinėje sąmatoje nebuvo išskirtos kaip atskira mokėtina suma, savaime nereiškia, kad jos negalėjo būti įtrauktos į atlygį už ieškovo suteiktas paslaugas.

Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, šalių 2021 m. kovo 1 d. susirašinėjimas patvirtina, kad už ieškovo teikiamas darbų organizavimo paslaugas buvo susitarta mokėti 20 proc. nuo darbų kainos. Be to, atsakovas už ankstesniais laikotarpiais suteiktas ieškovo, kaip statybos darbų vadovo, paslaugas atsiskaitė pagal pateiktas sąskaitas, į kurias taip pat buvo įtrauktos PSD įmokos, ir dėl tokios atsiskaitymo tvarkos prieštaravimų nereiškė. Šios aplinkybės patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad ginčijamų paslaugų atlygio apskaičiavimo tvarka atitiko šalių tarpusavio santykiuose anksčiau taikytą praktiką.

Atsakovų argumentas, kad ankstesnės sąskaitos buvo apmokėtos pasitikint ieškovu, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien vėlesnis nesutikimas su anksčiau taikyta atsiskaitymo tvarka, nesudaro pagrindo paneigti byloje nustatytų aplinkybių dėl šalių susitarimo ir jo vykdymo. Pažymėtina, kad iki kilusio ginčo atsakovai, apmokėdami ankstesnes ieškovo pateiktas sąskaitas, nekėlė klausimų dėl ieškovo individualios veiklos vykdymo pagrįstumo ir (ar) į šias sąskaitas įtrauktų PSD įmokų, jų dydžio. Todėl vėliau pareikšti atsakovų prieštaravimai savaime nepaneigia šalių susitarimo dėl atsiskaitymo už ieškovo teiktas paslaugas.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovų apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 977,12 Eur PSD įmokų priteisimo.

Dėl priešieškinio reikalavimų (ne)tenkinimo

Dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo

Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes pirmosios instancijos teismas, neįtraukęs S. T. ir V. T. į bylos nagrinėjimą, nusprendė, kad už daugiabučio namo pirmojo aukšto mūrijimo darbų defektus turėtų atsakyti būtent šie asmenys (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, perduodant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų, teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).

Pažymėtina, kad įstatymas draudžia teismui nagrinėjant bylą spręsti dėl į procesą neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad atvejai, kai teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ar pareigų, yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas.

Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, yra nurodęs, kad absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas pagal šią teisės normą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai. Sprendimu CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, be to, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos. Tik kartu egzistuojant šioms sąlygoms, gali būti konstatuotas aptariamas sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-313/2021 16 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą gali būti konstatuotas tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: 1) į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nebuvo įtrauktas teisinį suinteresuotumą turintis asmuo (asmenys); 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto (-ų) asmens (-ų) materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas dėl neįtraukto asmens materialiųjų teisių ir pareigų gali būti konstatuotas taip pat tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: 1) sprendimu turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos; 2) įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos.

Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą aptariamu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečią įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo į procesą neįtraukto asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatyme nustatytus padarinius toks sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018).

Nagrinėjamu atveju atsakovė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovo 150 891,83 Eur nuostolių atlyginimą, įrodinėjant, kad tiek daugiabučio namo pirmojo, tiek antrojo aukšto mūrijimo darbus atliko ieškovas. Atsižvelgdama į tai, kad abiejų aukštų mūrijimo darbai buvo atlikti nekokybiškai, atsakovė reikalavimą atlyginti defektų šalinimo išlaidas pareiškė šiuos darbus atlikusiam rangovui – ieškovui. Ieškovas laikėsi pozicijos, kad jis atliko tik dalį pirmojo aukšto mūrijimo darbų, nes visus statybos darbus iki perdangos atliko S. T. ir V. T..

Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų, nustatė, jog pirmojo aukšto mūrijimo darbus atliko ne ieškovas, o S. T. ir V. T.. Remdamasis šia išvada, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „ieškovas negali būti atsakingas už jų atliktų darbų kokybę, todėl visi atsakovo reikalavimai dėl pirmo aukšto mūrijimo darbų kokybės ir nuostolių atlyginimo yra atmetami, kaip pareikšti asmeniui, kuris už šiuos defektus ir atsiradusius nuostolius neturi pareigos atsakyti“ (Sprendimo 57 punktas). Tačiau nei S. T., nei V. T. į bylos nagrinėjimą nebuvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo, ne tik nustatė, jog pirmojo aukšto mūrijimo darbus atliko šie asmenys, bet ir padarė išvadą, jog būtent jie, o ne ieškovas, yra atsakingi už šių darbų kokybę. Taigi teismas, spręsdamas dėl atsakovės reikalavimo atlyginti pirmojo aukšto mūrijimo darbų defektų šalinimo išlaidas, tiesiogiai susiejo šių asmenų veiksmus su nustatytais darbų trūkumais ir jų teisine atsakomybe, nors šie asmenys procese nedalyvavo ir neturėjo galimybės pateikti savo paaiškinimų bei atsikirtimų.

Pirmosios instancijos teismas sprendime taip pat nurodė: „Teismas byloje siūlė atsakovo atstovei spręsti klausimą dėl S. T. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu, tačiau atsakovas kategoriškai byloje laikėsi pozicijos, jog visus statybos darbus nuo pat pirmojo etapo atliko išimtinai tik ieškovas. Tik bylos pabaigoje, kai liudytojas S. T. teismui patvirtino, kad būtent jis ir V. T. mūrijo pastato pirmąjį aukštą, atsakovo atstovė suabejojo atsakovo pozicija, iškeldama klausimą ir dėl S. T. įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu. Tokią procesinę atsakovo ir jo atstovės laikyseną byloje teismas vertina neigiamai, tokie atsakovo veiksmai patvirtina faktą, kad atsakovas sąmoningai siekė suklaidinti teismą“. (Sprendimo 57 punktas).

Vis dėlto toks pirmosios instancijos teismo argumentavimas nepaneigia paties teismo pareigos užtikrinti tinkamą procesą ir laikytis CPK 266 straipsnyje įtvirtinto draudimo spręsti dėl į procesą neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų. Teismas, nustatęs, kad pirmojo aukšto mūrijimo darbus atliko ne ieškovas, o S. T. ir V. T., ir šių aplinkybių pagrindu spręsdamas dėl jų atsakomybės už atliktų darbų trūkumus, turėjo savo iniciatyva imtis procesinių veiksmų, būtinų tinkamai išspręsti klausimą dėl šių asmenų įtraukimo į bylą (CPK 47 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija nesutinka su ieškovo argumentais, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas neegzistuoja, nes S. T. ir V. T. byloje dalyvavo kaip liudytojai, žinojo apie nagrinėjamą ginčą ir patys patvirtino aplinkybes, kuriomis remdamasis teismas nustatė, jog pirmojo aukšto mūrijimo darbus atliko jie. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas ne tik nustatė aplinkybę dėl darbus atlikusių asmenų, bet ir šiomis aplinkybėmis motyvavo savo išvadą, jog ieškovas nėra atsakingas už šių darbų kokybę ir atsakovų reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo jam negali būti reiškiami. Taigi teismas pasisakė dėl į procesą neįtrauktų asmenų veiksmų ir jų atsakomybės, nors šie asmenys, dalyvaudami byloje kaip liudytojai, neturėjo galimybės įgyvendinti proceso šalims priklausančių teisių. Pažymėtina, kad esant bet kuriam iš CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų laikoma, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo, dėl to kyla būtinybė šį procesą pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019).

CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, turi būti konstatuojamas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi asmenų įtraukimas į bylą proceso dalyviais yra išskirtinė pirmosios instancijos teismo prerogatyva. Pripažinus absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo buvimą, dėl kitų apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, susijusių su priešieškinio reikalavimų (ne)tenkinimu, teisėjų kolegija nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai įvertino byloje pateiktus rašytinius įrodymus dėl papildomų darbų atlikimo, medžiagų įsigijimo ir įrangos nuomos, taip pat pagrįstai priteisė PSD įmokas. Todėl nėra pagrindo naikinti apskųsto teismo sprendimo dalies dėl ieškinio reikalavimų tenkinimo, ir ši sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovų reikalavimų atlyginti pirmojo aukšto mūrijimo darbų defektų šalinimo išlaidas, pažeidė CPK 266 straipsnyje įtvirtintą draudimą spręsti klausimus dėl neįrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų, o tai sudaro CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą. Atsižvelgiant į tai, apskųsto sprendimo dalis dėl priešieškinio reikalavimų (ne)tenkinimo naikinama ir ši bylos dalis perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsakovai su apeliaciniu skundu taip pat pateikė naujus rašytinius įrodymus: 1) 2025 m. rugsėjo 25 d. paklausimą architektui D. S. ir jo atsakymą; 2) 2025 m. rugsėjo 26 d. laišką dėl architektės I. K. S. pasiūlytos darbų kainos ir kartu pateiktą komercinį pasiūlymą; 3) 2025 m. rugsėjo 26 d. MB „Ako stilius“ ir UAB „Lumvita“ atsakymus dėl defektų šalinimo darbų atlikimo kainų; 4) įrodymus, patvirtinančius, kad S. M. ir L. U. yra bendradarbiai. Konstatavusi teisinį pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą dėl priešieškinio reikalavimų, perduodant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pateiktų įrodymų prijungimo klausimas nėra sprendžiamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl priešieškinio reikalavimų panaikinama ir perduodama nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų, įskaitant apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas ir už apeliacinį skundą sumokėtą žyminį mokestį, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui, iš naujo išnagrinėjus bylą ir priimant galutinį procesinį sprendimą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį dėl priešieškinio reikalavimų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 1 d. sprendimo dalį, kuria patenkinti ieškovo ieškinio reikalavimai dėl 7 723,56 Eur (septynių tūkstančių septynių šimtų dvidešimt trijų eurų 56 ct) skolos priteisimo, palikti nepakeistą.