Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas, e2A-653-450/2019

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2019-12-23
Bylos Nr.: e2A-653-450/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-57-3-00452-2015-6
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Kazys Kailiūnas, Asta Radzevičienė, Dalia Kačinskienė
Ieškovas: A. K. E., uždarosios akcinės bendrovės „Pamario konstrukcijos“
Atsakovas: V. D.

Kategorijos

2.1.5.4Ieškinio senaties termino taikymas

Civilinė byla Nr. e2A-653-450/2019Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00452-2015-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.4; (S) 2.6.8.8; 2.6.18.3; 2.6.18.6; 3.2.4.11

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOSVARDU2019 m. gruodžio 23 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Kazio Kailiūno ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. K. E. ir uždarosios akcinės bendrovės „Pamario konstrukcijos“ bei atsakovės V. D. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovų A. K. E., uždarosios akcinės bendrovės „Pamario konstrukcijos“ ieškinį atsakovei V. D. dėl skolos, palūkanų priteisimo ir V. D. priešieškinį A. K. E. dėl sumokėtų mokesčių sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas A. K. E. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovės V. D. priteisti 130 124,37 Eur skolą ir 5 proc. metines procesines palūkanas nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Pamario konstrukcijos“ iš atsakovės prašė priteisti 131 154,65 Eur skolą ir 5 proc. metines procesines palūkanas.

2. Ieškovai nurodė, kad pastatė atsakovei gyvenamąjį namą su poilsio patalpomis (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) pagal pateiktą projektą, statyboms iš dalies naudojo savo lėšas, tačiau atsakovė pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. ir 2011 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartis iki galo neatsiskaitė, taip pat neįvykdė 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutarties, nesumokėjo ieškovams skolų po statybos darbų užbaigimo ir perdavimo (2012 m. birželio 30 d.). Statybos darbai buvo pradėti be sutartinių darbų sąmatos, nes nebuvo pateiktas statybos objekto projektas, be to, projektas buvo koreguotas ir keistas statybų metu; statybos ūkio būdu buvo vykdomos kartu su statybomis pagal rangos sutartį atsakovės prašymu ir tam, kad būtų galima mažinti statybų vertę. 2008 m. spalį sutriko mokėjimai, tačiau statybos darbai, turint tikslą išsaugoti pasiektą rezultatą nuo atmosferos poveikio, buvo tęsiami iš A. K. E. asmeninių lėšų ir sustabdyti 2011 metų pavasarį.

3. Ieškovė UAB „Pamario konstrukcijos“ pažymėjo, kad atsakovė pagal rangos sutartis nuo 2011 m. kovo mėnesio turėjo sumokėti 646 849,42 Lt, tačiau sumokėjo 598 742,98 Lt, taigi liko skolinga 13 932,59 Eur, tuo tarpu, A. K. E. už ūkio būdu atliktus darbus nuo 2011 m. kovo mėn. atsakovė turėjo sumokėti 448 938,06 Lt, bet sumokėjo tik 382 659,53 Lt, todėl liko skolinga 19 195,59 Eur. Nuo paskutinių mokėjimų dienos (2012 m. spalio 1 d. ir 2012 m. rugsėjo 25 d.) nuo likusios nesumokėtos sumos ieškovai skaičiuoja 5 proc. metines palūkanas iki ieškinio pateikimo dienos ir nurodo, kad skola su palūkanomis A. K. E. yra 22 056,53 Eur, o skola su palūkanomis UAB „Pamario konstrukcijos“ – 15 995,62 Eur.

4. Įvertinę 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimo atidėjimo sutartimi nustatytą prievolę sumokėti 76 194,10 Eur darbų vadovui A. K. E. ir 81 193,81 Eur – UAB „Pamario konstrukcijos“ ir pridėję prie šių sumų 12 proc. metinių palūkanų nuo 2012 m. birželio 30 d. iki ieškinio pateikimo dienos, ieškovai iš viso prašė priteisti 261 279,02 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovui A. K. E. iš atsakovės 68 895,32 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų; priteisė ieškovei UAB „Pamario konstrukcijos“ iš atsakovės 73 895,03 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų; kitą ieškinio dalį ir priešieškinį atmetė.

6. Teismas nesutiko su ieškovų teiginiais, kad 2007 m. rugsėjo 3 d. statybos darbų vadovo sandoris buvo neatlygintinis, nes sutartyje nurodyta, kad už vadovavimą darbams ir kitas paslaugas atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti pagal atskirus apskaičiavimus, atsakovė šį susitarimą vykdė ir ieškovui mokėdavo. Taigi sąskaitose ir atliktų darbų priėmimo aktuose nurodytos ne tik išlaidos darbo užmokesčiui, medžiagoms, mechanizmams, bet ir sutartas užmokestis už vadovavimą, atskirai jo nenurodžius. Akivaizdu, kad sandorio šalys siekė naudos sau, kad sumažinti statybos kainą ir nemokėti mokesčių valstybei. 2010 m. lapkričio 30 d. skolų mokėjimo atidėjimo sutartimi šalys patvirtino tiek rangovės UAB „Pamario konstrukcijos“, tiek A. K. E. iki sandorio sudarymo dienos atliktų darbų kiekį, vertę, priėmimo faktą, apskaičiavo skolas ir suderino skolų mokėjimo terminus, todėl atsakovės prievolės pagal šį sandorį yra vykdytinos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38, 6.200 straipsniai). Šalių susitarimu atsakovės skola UAB „Pamario konstrukcijos“ yra 280 346 Lt (81 193,81 Eur), A. K. E. – 263 083 Lt (76 194,10 Eur).

7. Teismas nurodė, kad ieškovai nėra kreditinė įstaiga, abstraktus susitarimas po 2012 m. birželio 30 d. mokėti atitinkamas AB SEB ir AB „Swedbank“ nustatomas palūkanas skolos suteikėjams prieštarauja įstatymui ir negalioja, todėl laikė, kad šalys dėl palūkanų mokėjimo sutartimi nesusitarė. Be to, reikalavimas mokėti palūkanas pateiktas tik 2015 m. liepos 31 d., praėjus daugiau nei trejiems metams po termino praleidimo, todėl atsakovės reikalavimu teismas taikė senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

8. Teismas vertino, kad ieškovai prisiėmė visą riziką dirbti be tikslios sąmatos, tinkamai nesuderinę papildomų statybos darbų, nereikalavo perskaičiuoti sutarties kainos, be to, yra sumaišytos ieškovo įmonės akcininko ir įmonės lėšos. Atliktų darbų priėmimo aktai neatitiko nustatytų reikalavimų, dalis darbų, atliekamų rangovo, dubliavosi su darbais, kuriuos atliko ne įmonės darbuotojai. Be to, šalys po 2010 m. lapkričio 30 d. nesudarė kitos sutarties, kurioje būtų aptartas tolesnis ūkio būdu dirbamų darbų kiekis ir vertė, todėl teismas laikė nepagrįstu ieškovo A. K. E. reikalavimą sumokėti jam skolą pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. statybos darbų vadovo sutartį už darbus ir paslaugas, suteiktas po 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimų sutarties. Tuo tarpu, mokestinės ieškovų prievolės, jų dydžio apskaita ir deklaravimas nekeičia sutartimis nustatytos prievolės dydžio.

9. Nustatęs, kad pagal 2011 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartį ieškovai gavo 50 402,51 Lt (14 597,56 Eur) daugiau negu rangovas turėjo gauti pagal sutartį, teismas permokos sumą įskaitė kaip dalinį prievolių įvykdymą pagal 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutartį lygiomis dalimis kiekvienam ieškovui (CK 1.5 straipsnis), taip pat iš atsakovės ieškovams priteisė 5 proc. metines palūkanas nuo priteistų sumų nuo 2015 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

10. Apeliaciniame skunde atsakovė V. D. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą pakeisti – iš atsakovės ieškovėms priteistą sumą sumažinti iki 22 869,06 Eur; priteisti iš ieškovo A. K. E. atsakovei 45 633,26 Eur nepagrįstai priskaičiuotų ir atsakovės sumokėtų išlaidų bei 5 proc. procesines palūkanas nuo priteistos sumos; atitinkamai perskirstyti šalių bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Teismas nepagrįstai suabsoliutino 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutarties (toliau –Mokėjimų sutartis) galią ir neatsižvelgė, jog kiti bylos įrodymai paneigia šios sutarties sąlygas dėl atsakovės skolos dydžio už statybos darbus 2007–2008 m. Šią sutartį teismas turėjo vertinti visų kitų bylos įrodymų kontekste. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Klaipėdos apskr. VMI) 2013 m. rugsėjo 19 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažyma patvirtina, kad UAB „Pamario konstrukcijos“ nesumokėta suma yra 271 714 Lt.

10.2. Pabrėžia, kad ieškovas A. K. E. neturėjo teisės „jungtiniuose aktuose“ atsakovei taikyti, reikalauti ir sau pasilikti pridėtinės vertės mokesčio, socialinio draudimo įmokų ir „papildomo darbo uždarbio“ sumų. 2007–2008 m. laikotarpiu ieškovas priskaičiavo didžiąją dalį šių mokesčių / išlaidų. Taigi, iš ieškovo Mokėjimų sutartyje nurodytos nesumokėtos 76 194,10 Eur sumos turėjo būti atimta neteisėtai priskaičiuota paminėtų nemokėtų mokesčių ir nepatirtų išlaidų suma. Tokiu būdu ieškovas A. K. E. atsakovei per 2007, 2008 ir 2012 metus neteisėtai ir nepagrįstai priskaičiavo iš viso 56 486,81 Eur PVM mokesčio, 36 537,86 Eur socialinio draudimo mokesčio ir 12 692,02 Eur „papildomo darbo uždarbio“ (dalį šių priskaitytų sumų atsakovė ieškovui sumokėjo, kita dalis įtraukta į ieškinio reikalavimus). Be to, Mokėjimų sutarties sumos turėjo būti mažinamos eksperto ir specialisto nustatytomis priskaitymų sumomis (83 329,11 Eur ir 22 046,34 Eur). Teismas nepagrindė, kodėl sprendimo motyvuose patvirtinęs ekspertizės akte eksperto nurodytą 83 329,11 Eur priskaitymų sumą, ja nesivadovavo. Nustatytų priskaitymų suma yra daugiau nei dvigubai didesnė už teismo taikytą ieškovų reikalavimų sumažinimą (nepriteistą sumą). Teismo sprendimo pagrindu ieškovai neteisėtai praturtėjo atsakovės sąskaita (CK 6.242 straipsnis).

10.3. Teismas neatsižvelgė, jog Mokėjimų sutartis buvo sudaryta pagal ieškovų pasiūlytas sąlygas, tuo metu ekonominių sunkumų patyrusi atsakovė negalėjo atsisakyti pasirašyti šios sutarties; neįvertino, jog šią sutartį atsakovė pasirašė realiai nežinodama, kiek konkrečiai ir už kokius tiksliai darbus yra skolinga. Taigi, ieškovai negalėjo nurodomų sumų grįsti vien argumentais, jog atsakovė pasirašė sutartį, o privalo įrodyti, jog nurodomos skolos sumos teisingos. Šių sumų neteisingumą patvirtina kiti bylos įrodymai.

10.4. Rangovams A. K. E. ir jo įmonei UAB „Pamario konstrukcijos“ tenka visa atsakomybė už statybos kainos padidėjimą atlikus didesnį darbų kiekį nei numatyta projekto žiniaraščiuose ir iš anksto nesuderinus su atsakove tokių papildomų darbų kainos, nepranešus apie būtinybę atitinkamai keisti projekto sprendinius. Rangovai (ieškovai) negali reikalauti iš atsakovės apmokėjimo už atliktų darbų kiekius, viršijančius projekto žiniaraščiuose numatytus darbų kiekius, ar už projekto sprendiniuose nenumatytus darbus. Taigi, iš statybos teisinių santykių kilusį šalių ginčą teismas sprendė ignoruodamas rangos ir statybos teisinį reglamentavimą bei iš jo kylančias šalių įrodinėjimo pareigas, atsakomybę.

10.5. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog dalis gyvenamojo namo statybos darbų buvo vykdoma ūkio būdu, priešingai, pati atsakovė gyvenamojo namo statybos darbų neatliko, darbai vykdomi statybos rangos pagrindu. Byloje neįrodyta, kokia yra faktinė visų atliktų statybos darbų vertė, taip pat už kokius konkrečiai statybos darbus yra sumokėjusi (permokėjusi) atsakovė, todėl teismas negalėjo tenkinti ieškovų ieškinio.

10.6. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas – esant mažesniam patenkintam A. K. E. reikalavimų procentui, už jam teiktas teisines paslaugas iš atsakovės turėjo būti priteista mažesnė suma.

11. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo iš dalies panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovų ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1. Teismas neteisingai aiškino įstatymo nuostatas dėl kompensuojamųjų palūkanų priteisimo, nepagrįstai sutapatino kompensuojamąsias palūkanas su netesybomis (delspinigiais), neteisingai ir nepagrįstai pritaikė ieškinio senatį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Reikalavimams dėl palūkanų, kaip ir kitų periodinių išmokų išieškojimo, taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis). Laisva valia sudarytoje Mokėjimų sutartyje šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, kad po 2012 m. birželio 30 d. atsakovė nesugrąžintoms skolos sumoms moka atitinkamas SEB ir Swedbank nustatomas palūkanas. Todėl ieškinio senaties termino ieškovai nepraleido.

11.2. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nebuvo pateikusi prašymo mažinti palūkanas, tačiau jei teismas laikė, jog ieškovų pasirinktas palūkanų dydis prieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams, tai turėjo teisę sumažinti palūkanas (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) ir (ar) taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), tačiau visai nepriteisdamas kompensuojamųjų palūkanų pažeidė ieškovų teises, teisėtus interesus, lūkesčius, teisingumo ir protingumo principus.

11.3. Teismas nepagrįstai nepriteisė ieškovams skolos pagal antrąjį etapą, t. y. už faktiškai atliktus darbus 2011–2012 m. Ekspertizės akte buvo padaryta neteisinga išvada dėl darbų ir kiekių dubliavimosi, todėl šiuo klausimu buvo pateiktas paaiškinimas ir prašoma skirti papildomą ekspertizę, tačiau dėl didelės kainos ji nebuvo paskirta. Teismas neturėjo vadovautis ekspertizės aktu, kuriame yra aiškių netikslumų ir trūkumų. Viena vertus, jungtiniame akte nurodytas darbų kiekis gali būti toks pats paskaičiuotas tiek įmonei, tiek ūkio būdu ir tai nereikš, kad darbai dubliuojasi, ar ūkio būdu darbų kiekis yra nepagrįstas. Kita vertus, būtina atsižvelgti į darbo sąnaudas, jų normas, t. y. kiek tam tikram darbui atlikti yra reikalinga darbo sąnaudų ir kiek tam tikrą darbą dirbo įmonė, kiek dirbta ūkio būdu (pateikta išsami dalies atliktų darbų analizė).

11.4. Akcentuoja, kad tarp ieškovo ir atsakovės 2007 m. rugsėjo 3 d. buvo sudaryta statybos darbų vadovo sutartis, tą pačią dieną tarp atsakovės ir ieškovės įmonės buvo sudaryta statybos rangos sutartis, todėl atsakovės valia pasirinktas mišrus statybos organizavimo būdas. 2007 m. rugsėjo 3 d. sudaryta statybos darbų vadovo sutartis nebuvo nutraukta, todėl darbai objekte toliau buvo tęsiami pagal ją ir naują 2011 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartį. Ieškovas statybos vadovo įsipareigojimus įvykdė tinkamai, apie ką byloja ir jo pasirašytas galutinis statybos darbų priėmimo aktas.

11.5. Atkreipė dėmesį į tai, kad pagal 2011 m. sausio 27 d. rangos sutarties 3.1 punktą numatyta darbų provizorinė (negalutinė) kaina, nes jos sudarymo metu neįmanoma buvo nustatyti galutinės sąmatos (įvykdyta eilė projekto pakeitimų, kurie turėjo įtakos objekto kainai). Todėl šiuo atveju buvo būtina vadovautis ne nurodyta sąmata, o atliktų darbų aktais, iš kurių aiškiai matyti, kokie darbai faktiškai buvo atlikti ir kiek jie kainavo. Tiek dėl atliktų darbų, tiek dėl kainos atsakovė pretenzijų nereiškė, darbus priėmė, jų atlikimo fakto neginčijo, visi papildomi darbai atlikti jos iniciatyva ir sutikimu.

Atsiliepimas

12. Atsiliepime į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė prašo tenkinti jos apeliacinį skundą, o ieškovų apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime palaiko savo apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir nurodo tokius papildomus atsikirtimus:

12.1. Pabrėžia, kad ieškovai nepagrindė ir neįrodė, jog Mokėjimų sutartyje nurodytos „SEB ir Swedbank nustatomos palūkanos skolos suteikėjams“ yra būtent jų reikalaujamos 12 proc. palūkanos. Neapibrėžto dydžio palūkanos negali būti taikomos ir priteisiamos. Teismo argumentus dėl senaties termino šiuo atveju laiko tik papildoma nuoroda į antrąjį pagrindą netenkinti šio ieškovų reikalavimo. Be to, teismas pagrįstai nustatė, kad tokiu atveju taikytina CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyta ieškinio senatis, tuo tarpu, penkių metų ieškinio senaties terminas taikomas mokėjimo funkciją atliekančioms palūkanoms (CK 1.125 straipsnio 9 dalis).

Šalies argumentai

12.2. Ieškovų teiginiai, kuriais ginčijamos ekspertizės išvados dėl darbų ir kiekių dubliavimosi, nepagrįsti jokiais byloje esančiais įrodymais (CPK 178 straipsnis), todėl vien ieškovų paaiškinimais ekspertizės išvados negali būti paneigiamos.

12.3. Ieškovams patiems nesutinkant su statybos darbų kainos nustatymu sąmatos pagrindu ir dėl ieškovų kaltės nesant galimybės remtis kitais įstatymų numatytais statybos darbų kainos nustatymo kriterijais, nėra galimybės pagrįsti ieškovų reikalaujamų sumų.

Atsiliepimas

13. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovai prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir tenkinti ieškovų apeliacinį skundą. Atsiliepimą grindžia iš esmės tais pačiais atsikirtimais ir argumentais, kuriuos nurodė apeliaciniame skunde. Papildomai pažymi, kad:

13.1. Atsakovė kelia reikalavimus ne tik A. K. E., bet ir UAB „Pamario konstrukcijos“, nors pirmosios instancijos teisme tokie reikalavimai nebuvo reiškiami, be to, atsakovės reikalavimai grindžiami kitais argumentais, kurie yra prieštaringi, nenuoseklūs ir neaiškūs.

13.2. Atsakovė pirmosios instancijos teisme neginčijo Mokėjimų sutarties ir jos turinio, tik deklaratyviai nurodė, kad pasirašydama šią sutartį, realiai nežinojo, kiek konkrečiai ir už kokius darbus yra skolinga. Taigi, šis sandoris nustatyta tvarka nenuginčytas, todėl atsakovės prievolės pagal šį sandorį turi būti vykdomos.

13.3. Teismas sprendime pagrįstai ir teisingai pasisakė, jog mokestinės ieškovų prievolės, jų dydžio apskaita ir deklaravimas nekeičia sutartimis nustatytos prievolės dydžio. Akcentuoja, kad įmonės paskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai nesidubliuoja, jie įeina į tuos pačius jungtinius aktus. Be to, atsakovė neteisėtų mokesčių skaičiavimą kildina iš 2007–2008 m. laikotarpio, nors dėl visų šiuo laikotarpiu susidariusių skolinių įsipareigojimų ieškovai su atsakove susitarė, pasirašydami 2010 m. lapkričio 30 d. Mokėjimų sutartį, kurios atsakovė neginčijo. Atsakovė nei atliktų darbų aktų, nei juose paskaičiuotų mokesčių / išlaidų sumų nėra apmokėjusi, nepaisant to, reikalauja šia suma sumažinti bendrai ieškovams priteistą sumą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

15. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo, kuriuo ieškovų A. K. E. ir UAB „Pamario konstrukcijos“ ieškinys tenkintas iš dalies ir jiems iš atsakovės V. D. atitinkamai priteista 68 895,32 Eur ir 73 895,03 Eur skolos bei 5 proc. metinių palūkanų nuo šių sumų už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o kita ieškinio dalis bei priešieškinys atmesti, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Iš esmės ginčas byloje kilo dėl statybos darbų vykdymo būdo, atliktų darbų, atsiskaitymo už atliktus darbus ir sulygtų palūkanų priteisimo.

Dėl statybos darbų organizavimo

16. Pagal CK 6.681 straipsnio ir Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) nuostatas galimi trys gyvenamojo namo (statinio) statybos darbų organizavimo būdai: 1) rangos – sudarant statybos rangos sutartį su statinio statybos rangovu, kuris įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis); 2) ūkio būdu – statybos organizavimo būdas, kai statybos darbai atliekami ir tinkamas naudoti statinys sukuriamas statytojo rizika, nesudarius rangos sutarties, naudojant statytojo darbo jėgą, jam priklausančius statybos produktus, įrenginius (Statybos įstatymo 2 straipsnio 16 dalis); 3) mišriu būdu – dalį statybos darbų atliekant savo jėgomis, o dalį – rangos būdu (Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Statybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta statytojo teisė pasirinkti statybos organizavimo būdą.

17. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas kilo iš rangos teisinių santykių (CK 6.681 straipsnis) ir dalis statybos darbų buvo vykdoma ūkio būdu (savo teisę statyti ūkio būdu atsakovė perleido rangovo akcininkui A. K. E.). Atsakovės teigimu, ji pati gyvenamojo namo statybos darbų neatliko, savo teisės statyti ūkio būdu rangovės akcininkui A. K. E. neperleido, t. y. A. K. E. veikė savo vardu, kaip statybos verslu užsiimantis rangovas, vykdantis atsakovės užsakymą, todėl nesutinka su teismo išvada, kad dalis statybos darbų buvo vykdoma ūkio būdu.

18. Byloje nustatyta, kad gyvenamojo namo su poilsio patalpomis (duomenys neskelbtini), statybos darbai vyko dviem etapais – 2007–2008 m. ir 2011–2012 m. Atsakovė ir ieškovas A. K. E. 2007 m. rugsėjo 3 d. sudarė statybos darbų vadovo sutartį (toliau – Darbų sutartis), pagal kurios 1 punktą statytoja (atsakovė) vykdytojui (ieškovui) A. K. E. pavedė vykdyti gyvenamojo namo su poilsio patalpomis (duomenys neskelbtini) (toliau – objektas), vadovavimą statybos darbams vykdomus ūkio būdu, inter alia (be kita ko) vykdytojas įsipareigojo pirkti medžiagas, vadovauti ir apmokėti už atliktus darbus ūkio būdu dirbantiems patentus turintiems darbininkams (Darbų sutarties 2 punktas). Pagal minėtos sutarties 3 punktą statytojas įsipareigojo vykdytojui kiekvieną mėnesį mokėti už vadovavimą darbams ir kitas paslaugas pagal pateiktus atskirus paskaičiavimus. Tą pačią dieną (2007 m. rugsėjo 3 d.) tarp atsakovės ir A. E. įmonės buvo sudaryta statybos rangos sutartis dėl statybos darbų vykdymo tame pačiame objekte rangos būdu. Sutartyje galutinė kaina nebuvo nurodyta, numatytas atsiskaitymas už atliktus darbus pagal rangovo kiekvieną mėnesį pateiktus ir užsakovės priimtus atliktų darbų aktus. Iš paminėtų atsakovės ir ieškovų sudarytų sutarčių akivaizdu, kad statybos darbai objekte buvo vykdomi mišriuoju būdu (dalį darbų atliekant rangos (CK 6.681 straipsnis), dalį – ūkio būdu (CK 6.193, 6.756 straipsniai)), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu statybos darbų vykdymo organizavimo vertinimu. Be to, mišrų statybos darbų vykdymo organizavimo būdą patvirtina ir kiti į bylą pateikti įrodymai: atliktų darbų aktai, ieškovo A. E. ir atsakovės V. D. pasirašytas 2012 m. birželio 11 d. ūkio būdu atliktų statybos darbų perdavimo statytojui aktas, aplinkybę dėl dalies statybos darbų vykdymo ūkio būdu taip pat patvirtino ir teismo ekspertas 2018 m. vasario 15 d. ekspertizės akte Nr. 18-02/01. Toks statybos organizavimo būdas pasirinktas siekiant vykdyti statybas kuo mažesnėmis išlaidomis, tuo tarpu, statybas vykdant tik rangos būdu atsakovė patirtų didesnes išlaidas.

19. Tarp šalių nėra ginčo, kad dėl atsakovės susidariusio įsiskolinimo ieškovams už pirmajame etape atliktus darbus tarp šalių 2010 m. lapkričio 30 d. buvo sudaryta skolos mokėjimų atidėjimo sutartis. Šia sutartimi buvo atidėtas skolininkės V. D. skolos mokėjimas: 263 083 Lt (76 194,10 Eur) darbų vadovui A. K. E. ir 280 346 Lt (81 193,81 Eur) rangovui UAB „Pamario konstrukcijos“ (buvusi A. E. įmonė). Minėta skolos mokėjimų atidėjimo sutartimi atsakovė įsipareigojo skolą sumokėti po objekto statybos darbų užbaigimo ir pridavimo Valstybinei komisijai po 2012 m. birželio 30 d. Tarp UAB „Pamario konstrukcijos“, atstovaujamos direktoriaus G. R. E., ir atsakovės 2011 m. sausio 27 d. buvo sudaryta nauja statybos rangos sutartis, kuria UAB „Pamario konstrukcijos“ įsipareigojo atlikti bendrastatybinius darbus objekte, t. y. šia sutartimi atnaujinti statybos darbai (antrasis statybos darbų vykdymo etapas). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nepateikta duomenų, jog 2007 m. rugsėjo 3 d. sudaryta statybos darbų vadovo sutartis būtų nutraukta, nors pagal jos 4 punktą statytojas apie sutarties nutraukimą prieš mėnesį turi įspėti vykdytoją ir nedelsiant informuoti statybos inspekciją bei Kultūros vertybių apsaugos departamentą. Todėl apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad A. K. E. reikalavimas sumokėti jam skolą pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. statybos darbų vadovo sutartį už darbus ir paslaugas, suteiktas po 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutarties, nepagrįstas ir laiko, jog pagal 2007 m. rugsėjo 3 d. sutartį A. K. E. dirbo ir toliau. Be to, pagal šios sutarties 3 punktą už vadovavimą darbams ir kitas paslaugas atsakovė įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti pagal atskirus paskaičiavimus, atsakovė šį susitarimą vykdė ir ieškovui mokėdavo. Taigi, sąskaitose ir atliktų darbų priėmimo aktuose nurodytos ne tik išlaidos darbo užmokesčiui, medžiagoms, mechanizmams, bet ir sutartas užmokestis už vadovavimą, atskirai jo nenurodžius.

Dėl teismo eksperto ir specialisto priskaičiuotų sumų

20. Atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino 2010 m. lapkričio 30 d. sudarytą skolos mokėjimų atidėjimo sutartį, atliktų darbų apimtis, teismo eksperto ir specialisto išvadas dėl darbų kiekio neatitikimo bei nepagrįstai nevertino jų priskaičiuotų sumų.

21. Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti, kad eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustato išankstinės galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2014; 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015). Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010); vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2012).

22. UAB „Vakarų regiono statybų konsultacinis biuras“ teismo ekspertas A. S. 2016 m. lapkričio mėn.–2018 m. vasario mėn. pagal byloje dalyvaujančių asmenų pateiktus dokumentus ir suformuluotus klausimus atliko teismo statybos ekspertizę, kurią atlikęs nustatė, kad techniniame projekte pateiktuose medžiagų ir gaminių žiniaraščiuose nurodyti darbų kiekiai neatitinka atliktų darbų aktuose užaktuotų darbų kiekių, tačiau didžioji dauguma aktuose nurodytų darbų priskiriami prie paslėptų statinio konstrukcijų ir paslėptų statybos darbų ir jų faktiškai įvertinti neįmanoma; statybos žurnaluose nurodyti statinio statybos vadovo ir statinio statybos techninės priežiūros vadovo faktiškai priimti atliktų darbų kiekiai ir aprašymai neatitinka atliktų darbų aktuose nurodytų darbų kiekių ir aprašymų, tačiau atrankiniai kontroliniai matavimai ir jų rezultatų palyginimas su ieškovų skaičiavimo žiniaraščiais parodė, kad ieškovai vykdė faktiškai atliktų aktuojamų darbų apimčių kontrolę; dalis atliktų darbų dubliuojasi; bendra suminė viso statybos laikotarpio užaktuotų per 2007 m. rugsėjo mėn.–2008 m. spalio mėn. ir 2011 m. kovo mėn.–2012 m. rugsėjo mėn. laikotarpius ūkio būdu atliktų darbų, nepagrįstų fiziniais kiekiais, piniginė vertė sudaro 83 329,11 Eur. Vertindamas 2007 m. rugsėjo 3 d. statybos darbų vadovo sutartį, teismo ekspertas priskiria ją gamybos kaštų, pasidalijant ekonomiją, sutarčių tipui, kai yra neapibrėžti užsakymo galutiniai rezultatai, vykdytojas buvo skatinamas ūkio būdu atliekamų darbų kaštus mažinti, o užsakovas juos privalėjo kontroliuoti; 2011 m. sausio 27 d. statybos rangos sutartį teismo ekspertas priskiria prie fiksuoto įkainio kainodaros principais sudarytų sutarčių tipo, kai rangovui mokėtinos sumos yra apskaičiuojamos nustačius faktinį atliktų darbų kiekį.

23. Byloje nustatyta ir tarp šalių ginčo nėra, kad teismo ekspertui nebuvo pateikti visi techninio projekto brėžiniai, taip pat techniniame projekte nebuvo mansardos perdangos klojinių plano, armavimo plano ir perdangos medžiagų žiniaraščio, neįvertinti visi laiptų maršai, neanalizuotos darbų sąnaudos (kokios darbų sąnaudos panaudotos vykdant darbus ūkio būdu ir kokios įmonės), be to, didžioji dalis faktiškai atliktų statybos darbų yra priskiriami paslėptoms statinio konstrukcijoms ir paslėptiems statybos darbams, kurių pamatuoti fiziškai yra neįmanoma, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesirėmė ekspertizės akte padarytomis išvadomis dėl 83 329 Eur sumos, kaip nepagrįstos fiziniais kiekiais. Kartu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas siūlė buvo skirti papildomą ekspertizę, tačiau šalys tokia teise nepasinaudojo. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nesirėmė specialisto V. V. atliktu 2018 m. lapkričio 5 d. tyrimo aktu, kuris parengtas ekspertizės akte nurodytų duomenų pagrindu, atlikus priskaitymų atliktų darbų aktuose skaičiavimus ir kurį su atsakove sieja sutartiniai santykiai. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad atsakovė galėjo prašyti teismo skirti papildomą ekspertizę, tačiau šia teise nepasinaudojo, todėl teismas pagrįstai nesivadovavo pateiktomis eksperto ir specialisto išvadomis bei atliktais skaičiavimais, kurie pagrįsti nepilnais duomenimis (nepateikti projektiniai pakeitimai, žiniaraščiai; nepilnas brėžinių komplektas, nevertinta projekto sudėtis; kontroliniai skaičiavimai neatitiko sąmatos).

Dėl 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų sutarties vertinimo

24. Kaip minėta, 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutartimi buvo atidėtas skolininkės V. D. skolos, kuri susidarė 2008 m. spalio mėnesį pagal atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras už atliktus darbus objekte pagal 2007 m. sutartis, mokėjimas: 263 083 Lt (76 194,10 Eur) darbų vadovui A. K. E. ir 280 346 Lt (81 193,81 Eur) rangovui UAB „Pamario konstrukcijos“ (buvusi A. E. įmonė). Šia sutartimi atsakovė įsipareigojo skolą sumokėti tik po gyvenamojo namo su poilsio patalpomis statybos darbų užbaigimo ir pridavimo Valstybinei komisijai po 2012 m. birželio 30 d. (Mokėjimų sutarties 3 punktas). Nustatyta, kad ieškovai tinkamai ir laiku įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus pagal sudarytas sutartis ir 2012 m. birželio mėn. statybos darbai objekte buvo baigti bei neliko kliūčių pabaigti namo pridavimo procesą. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atsakovei kiekvieną mėnesį buvo pateikiami atliktų darbų aktai (jungtinis ir įmonės) ir pagal pateikiamus atliktų darbų aktus buvo vykdomi mokėjimai. Taigi, atsakovė turėjo galimybę kontroliuoti atliekamus darbus ir jų kokybę, mokamas sumas.

25. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi ieškovams kokias nors pretenzijas dėl atliktų darbų, jų apimties ar atsiskaitymų (kainos). Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi Mokėjimų sutartį dėl skolų suderinimo ir mokėjimų atidėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sutartį vertino kaip nenuginčytą, neprieštaraujančią įstatymui ir patvirtinančią šalių iki sandorio sudarymo dienos atliktų darbų kiekį, vertę, priėmimo faktą, skolų apskaičiavimą ir skolų mokėjimo terminų suderinimą. Todėl atsakovės argumentai, jog ji sutartį pasirašė turėdama ekonominių sunkumų pagal ieškovų pasiūlytas sąlygas ir nežinodama, kiek konkrečiai ir už kokius darbus yra skolinga, vertintini kritiškai, juolab kad abejones dėl sudarytos Mokėjimų sutarties atsakovė iškėlė tik tuomet, kai ieškovai kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo, praėjus trims metams po statybų darbų užbaigimo ir objekto pridavimo. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kritiškai vertina atsakovės argumentus dėl Mokėjimų sutartimi suderintų skolų ir Klaipėdos apskrities VMI 2013 m. rugsėjo 19 d. priešpriešinės informacijos surinkimo pažymoje nurodytos nesumokėtos sumos nesutapimą, nes, viena vertus, Klaipėdos apskrities VMI tyrimą atlieka kitu (mokesčių mokėjimo) tikslu. Kita vertus, mokestinės ieškovų prievolės, jų dydžio apskaita ir deklaravimas nekeičia sutartimis nustatytos prievolės dydžio. Iš byloje esančios medžiagos akivaizdu, kad atsakovė pasirašydama 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutartį suprato jos esmę ir reikšmę, siekė realių padarinių (susidariusios skolos ieškovams mokėjimų atidėjimo), todėl apeliaciniame skunde nurodyti deklaratyvūs atsakovės teiginiai vertintini kaip jos pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant išvengti prievolių vykdymo.

Dėl reikalavimo priteisti skolas pagal 2011 m. sausio 27 d. rangos sutartį

26. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovė nepaisant fakto, kad 2010 m. lapkričio 30 d. turėjo skolų, kurias įsipareigojo sumokėti po 2012 m. birželio 30 d., 2011 m. sausio 27 d. su ieškove UAB „Pamario konstrukcijos“ sudarė statybos rangos sutartį (toliau – Rangos sutartis), pagal ją rangovė įsipareigojo savo rizika, priemonėmis ir iš savo medžiagų pagal pateiktą projektinę dokumentaciją atlikti statybos darbus, detaliau nurodytus sąmatoje (Rangos sutarties 1.1 punktas) – antrasis objekto statybos darbų etapas. Rangovas darbus įsipareigojo pradėti po sutarties pasirašymo ir atlikti juos iki 2012 m. gegužės 1 d. Šalys susitarė, kad pagal suderintą sąmatą numatytų darbų provizorinė kaina yra 931 000 Lt (269 636,24 Eur) plius pridėtinės vertės mokestis už papildomus darbus, kurie nenumatyti suderintoje sąmatoje ir kurių vykdymas, užsakovo nuomone, yra būtinas, mokamas papildomas atlyginimas pagal atskirą sutartį ir papildomas sąmatas. Užsakovas įsipareigojo pastato statybos darbus finansuoti tarpiniais mokėjimais, vykdomais pasibaigus kalendoriniam mėnesiui pagal per praėjusį mėnesį atliktų statybos darbų rangovo surašytus ir šalių pasirašytus priėmimo–perdavimo aktus (Rangos sutarties 2.1, 3.1–3.2, 4.1 punktai).

27. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas priteistiną sumą už antrąjį statybos darbų etapą (2011–2012 m.) nepagrįstai susiejo su 931 000 Lt (269 636,24 Eur) statybos sąmata, kuri yra pirminis dokumentas, nepatvirtinantis, jog joje numatyti darbai iš tiesų buvo atlikti. Ieškovai savo apeliaciniame skunde taip pat nesutiko su pirmosios instancijos teismo antrojo etapo statybos darbų kainos nustatymu pagal minėtą 931 000 Lt (269 636,24 Eur) sąmatą, kuri pagal Rangos sutarties 3.1 punktą yra provizorinė (negalutinė) (lot. proviso – atsargiai, apdairiai). Ieškovų teigimu, pasirašyta sutartyje suma 931 000 Lt (269 636,24 Eur) ir sudaryta sąmata iš esmės numatė tik tuos darbus, kurie buvo reikalingi priduoti pastatą Valstybinei komisijai su daline nepilna apdaila; atskirų butų, garažo apdailos ir aplinkos tvarkymo darbams buvo paruoštos atskiros sąmatos, kurioms atsakovė pritarė. Todėl teismas turėjo vadovautis ne nurodyta sąmata, o atliktų darbų aktais.

28. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, rangovas, atlikęs sutartus darbus, praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi nedelsdamas pradėti jų priėmimą. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Kaip šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę; kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami; kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.652, 6.662, 6.694 straipsniai).

29. Rangos sutarties 3.2 ir 4.1 punktuose numatyta, kad už papildomus darbus, kurie nenumatyti suderintoje sąmatoje ir kurių vykdymas yra būtinas, mokamas papildomas atlyginimas. Šioje sutartyje nenumatytų darbų atlikimui šalys suderina papildomas sąmatas bei sudaro atskirą susitarimą, kuriame susitaria dėl kainos, terminų bei privalomų atlikti papildomų darbų. Darbų perdavimas vykdomas surašant atliktų statybos darbų perdavimo–priėmimo aktą, kurį pasirašo rangovas ir užsakovas. Taip pat pažymėtina, kad atsakovės su ieškovu A. K. E. 2007 m. rugsėjo 3 d. sudaryta statybos darbų vadovo sutartis nebuvo nutraukta ir jis toliau atliko sutartyje numatytus darbus, o atsakovė ir toliau jam pervedinėjo pinigus už ūkio būdu atliktus darbus. Atsiskaitymui už faktiškai atliktus darbus šalys naudojo jungtinių aktų duomenų išskaidymo pagal atliktų darbų kiekius ir kainą būdą, išskiriant rangovų atliktus darbus ir darbus, atliktus ūkio būdu.

30. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainą, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje numatytą kainą. CK 6.653 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jeigu sutartyje nurodyta konkreti darbų kaina, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Ši taisyklė taip pat taikoma ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų.

31. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybė ją keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2006). Iš esmės tai yra imperatyvusis įstatymo reikalavimas, drausminantis sutarties šalis bei užtikrinantis šalių interesų pusiausvyrą. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes bei užsakovo buvus pritarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015). Apeliacinis teismas akcentuoja, kad nagrinėjamu atveju šalys 2011 m. sausio 27 d. sutartyje susitarė dėl negalutinės (preliminarios) 931 000 Lt plius PVM darbų kainos, tačiau minėta sutartyje numatyta kaina, nesudaro pagrindo teigti, kad buvo atlikti darbai už tokią sumą. Kaip jau minėta, tarp šalių egzistavo susitarimas galutinę atliktų darbų kainą skaičiuoti pagal faktiškai atliktus darbus, o ne pagal šalių sutartą sąmatą, nes sąmata nebuvo tiksli.

32. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, kad joje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį. Rangovui apie papildomus darbus pranešus užsakovui, šis turi absoliučią sprendimo teisę dėl kainos padidinimo. Reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti dėl sprendimo ar sutikti su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2009).

33. Bylos duomenys patvirtina, kad dalis statybos darbų priėmimo–perdavimo aktų atsakovės nėra pasirašyti, dalis aktų yra su ranka darytais prierašais, kam ir į kokią sąskaitą mokėti už darbus, iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad šalys iš anksto nesudarė atskirų susitarimų, papildomų sąmatų ir atsakovė atsiskaitymus vykdė tarpiniais mokėjimais pasibaigus kalendoriniam mėnesiui pagal atliktų statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus. Kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, ieškovai prisiėmė visą riziką dirbti be tikslios sąmatos, tinkamai nesuderinę papildomų statybos darbų, nereikalavo perskaičiuoti sutarties kainos, be to, yra sumaišytos ieškovo įmonės akcininko ir įmonės lėšos. Tačiau atsižvelgiant į anksčiau minėtą teisinį reglamentavimą, turėjo būti vertinama atliktų darbų apimtis ir vertė pagal objekto statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus, kuriuos atsakovė priėmė ir pasirašė bei pagal juos spręsti apie faktinę statybos darbų vertę. Pažymėtina, kad nėra pagrindo teigti, jog dalis aktuose nurodytų rangovo atliktų darbų dubliavosi su darbais, kuriuos atliko ne įmonės darbuotojai. Kaip teisingai nurodė ieškovai, jungtiniame akte nurodyti atliktų darbų kiekiai paskaičiuoti tiek įmonei, tiek ūkio būdu gali sutapti, tačiau vien ši aplinkybė nesuteikia pagrindo spręsti, jog dubliuojasi darbai – būtina atsižvelgti į darbo sąnaudas, jų normas, kiek tam tikram darbui atlikti yra reikalinga darbo sąnaudų ir kiek tam tikrą darbą dirbo įmonė ir kiek buvo dirbta ūkio būdu.

34. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, įvertinusi ieškovų antrajame etape pateiktus statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus, konstatuoja, jog dalies 2011–2012 m. atliktų darbų aktų atsakovė nepasirašė, iš ko galima spręsti, kad juose nurodytiems darbams atlikti atsakovė sutikimo nedavė ir šių darbų nepriėmė, tuo tarpu ieškovai veikė savo rizika. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo atsakovės ieškovams faktinę permoką pagal 2011 m. sausio 27 d. rangos sutartį, taip pat nepagrįstai šią permoką įskaitė kaip dalinį prievolių įvykdymą pagal 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutartį lygiomis dalimis kiekvienam ieškovui (CK 1.5 straipsnis), nes, kaip buvo minėta, teismas turėjo nustatyti atliktų darbų vertę pagal atsakovės priimtus darbus ir pasirašytus atliktų statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus.

35. Remiantis bylos duomenimis (įvertinus atsakovės antrajame etape priimtus darbus ir pasirašytus statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus) nustatyta, kad 2011–2012 m. tiek ūkio būdu, tiek rangos būdu atliktų darbų vertė iš viso yra 869 193,85 Lt (251 735,94 Eur), iš kurių ūkio būdu atliktų darbų vertė yra 249 894,43 Lt (72 374,43 Eur) ir rangos būdu – 619 299,42 Lt (179 361, 51 Eur). Antrajame etape atsakovė ieškovui A. K. E. yra sumokėjusi 382 659,53 Lt (110 825,86 Eur), UAB „Pamario konstrukcijos“ 598 742,98 Lt (173 407,95 Eur), vadinasi atsakovė ieškovui yra permokėjusi 132 765,10 Lt (382 659,53–249 894,43) arba 38 451,43 Eur, tuo tarpu UAB „Pamario konstrukcijos“ atsakovė už antrąjį etapą liko skolinga 20 556,44 Lt (598 742,98–619 299,42) arba 5 953,56 Eur. Todėl nagrinėjamu atveju permokėta 132 765,10 Lt (38 451,43 Eur) suma turėjo būti mažinama tik atsakovės skola ieškovui A. K. E. pagal 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutartį, kuri po jos įskaitymo kaip dalinio prievolių įvykdymo yra 130 317,90 Lt (263 083–132 765,10) arba 37 742,67 Eur. Atsakovės skola UAB „Pamario konstrukcijos“ už pirmąjį statybos darbų etapą lieka nepakitusi 280 346 Lt (81 193,81 Eur), už antrąjį statybos darbų etapą – 20 556,44 Lt (5 953,56 Eur).

Dėl atliktų darbų aktuose priskaičiuotų mokesčių

36. Apeliantė V. D. nurodo, kad ieškovas atliktų darbų aktuose neteisėtai išskyrė socialinio draudimo išlaidas, papildomo darbo užmokesčio ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sumas ir neneigė, jog gautų iš atsakovės PVM ir socialinio draudimo įmokų sumų pats (kaip mokėtojas) nepervedė į valstybės ir Sodros biudžetus. Tokiu būdu ieškovas atsakovei per 2007–2008 m. ir 2012 m. neteisėtai ir nepagrįstai priskaičiavo iš viso 56 486,81 Eur.

37. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad atliktų darbų aktų rengimo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 6 priedo 5 lentelėje detalizuojami statybos darbų kainos nustatymo principai, išskiriant tiesiogines ir netiesiogines išlaidas. Tiesiogines išlaidas sudaro tiesiogiai darbams atlikti reikalingų materialinių ir darbo išteklių (statybos resursų), t. y. medžiagų, mechanizmų eksploatacijos ir darbo užmokesčio vertė, socialinio draudimo mokesčiai bei kitos su darbų vykdymu tiesiogiai susijusios statybvietės įrengimo, eksploatavimo ir valdymo išlaidos. Apskaičiuojant tiesiogines išlaidas, numatomos tik tos išlaidos, kurios pagal savo pobūdį, ateityje gali būti pripažįstamos rangovo statybos darbų pardavimo sąnaudomis. Statytojo netiesiogines išlaidas sudaro kainos skirtumas tarp numatomos pasiūlymo (ar sutarties) kainos ir apskaičiuotų tiesioginių išlaidų. Netiesiogines išlaidas sudaro numatoma rangovo bendrųjų ir administracinių išlaidų, taip pat veiklos mokesčių dalis, kurią pagrįstai galima būtų priskirti statinio statybos veiklai ir kuri tiesiogiai susijusi su statinio statybos ar remonto išlaidomis arba pardavimo sąnaudomis.

38. Iš paminėto teisinio reglamentavimo seka, kad ieškovas A. K. E. pagrįstai tiek atliktų darbų jungtiniuose aktuose, tiek ūkio būdu atliktų darbų aktuose išskyrė apeliantės ginčijamus mokesčius ir sumas, nes, kaip minėta, statybos objektų (darbų) kainos nustatomos apskaičiuojant išlaidas, tiesiogiai susijusias su numatoma statinio statybos sutartimi ir netiesiogines išlaidas, kurias pagrįstai galima būtų priskirti statinio statybos sutarčiai. Kartu paminėtina, kad pagal 2007 m. statybos darbų vadovo sutartį ieškovas A. K. E. paskirtas objekto vykdytoju, atsakingu už vadovavimą statybos darbams, vykdomiems ūkio būdu, medžiagų pirkimą, vadovavimą ir apmokėjimą už atliktus darbus ūkio būdu dirbantiems, patentus turintiems, darbininkams. Pažymėtina, kad darbuotojams pagal teisės aktus privalo būti laiku mokamas darbo užmokestis ir kitos išmokos, susijusios su darbo santykiais. Tas pats pasakytina ir apie mokestinių prievolių valstybei vykdymą (Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punktas). Prievolė laiku mokėti mokesčius yra mokesčių mokėtojo, t. y. asmens, kuriam pagal mokesčio įstatymą yra nustatyta prievolė mokėti mokestį, pareiga. Kita vertus, prievolė laiku mokėti išmokas, susijusias su darbo santykiais, ir prievolė laiku mokėti mokesčius yra pačios bendrovės, kaip atitinkamai darbdavio ir mokesčių mokėtojo, o ne jos vadovo asmeninės prievolės. Mokesčių mokėtojo patikrinimą, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo srityje atlieka mokesčių administratorius, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina apeliantės argumentų dėl realaus mokesčių pervedimo į valstybės ir Sodros biudžetus.

Dėl 12 proc. kompensuojamųjų palūkanų

39. Nustatyta, kad 2010 m. lapkričio 30 d. sutartimi šalys taip pat nustatė, jog už pavėluotus mokėjimus atsakovė po 2012 m. birželio 30 d. nesugrąžintoms skolos sumoms moka atitinkamai AB SEB banko ir AB „Swedbank“ nustatomas palūkanas skolos suteikėjams – ieškovams. Ieškovai, atsižvelgdami į AB SEB banko ir AB „Swedbank“ palūkanų normas, atsakovės skolų su palūkanomis apskaičiavimui ėmė 12 proc. metinių palūkanų normą ir nuo nesumokėtų sumų apskaičiavo kompensuojamąsias palūkanas už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 30 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos (2015 m. liepos 29 d.), kurias ir prašė priteisti iš atsakovės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog ieškovai nėra kreditinė įstaiga, abstraktus susitarimas po 2012 m. birželio 30 d. mokėti atitinkamas AB SEB banko ir AB „Swedbank“ nustatomas palūkanas skolos suteikėjams prieštarauja įstatymui ir negalioja, sprendė, kad šalys dėl palūkanų mokėjimo sutartimi nesusitarė. Be to, reikalavimas mokėti palūkanas pateiktas tik 2015 m. liepos 31 d., praėjus daugiau nei trejiems metams po termino praleidimo, todėl atsakovės reikalavimui taikė senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

40. Apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl palūkanų nepriteisimo skundžiama tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti šalių susitarimu nustatytas kompensuojamąsias palūkanas, nepagrįstai kompensacinėms palūkanoms taikė ne penkerių metų ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), o reikalavimams dėl netesybų (baudų ir delspinigių) taikomą sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

41. CK 1.125 straipsnio 9 punktas numato, kad reikalavimams dėl palūkanų ir kitokių periodinių išmokų išieškojimo taikomas sutrumpintas penkerių metų ieškinio senaties terminas. Kompensuojamoms palūkanoms ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo kiekvienai praleistai dienai atskirai, todėl už paskutinį laikotarpį iki ieškinio dėl kompensacinių palūkanų išieškojimo pareiškimo, šios palūkanos gali būti priteisiamos. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovų pozicija, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį reikalavimams dėl palūkanų priteisimo ir, nepagrįstai kompensacines palūkanas sutapatinęs su netesybomis, taikė CK 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytą sutrumpintą šešių mėnesių senaties terminą šiam reikalavimui.

42. Kaip nurodoma kasacinio teismo jurisprudencijoje, prievolės neįvykdymas arba netinkamas įvykdymas yra pagrindas nukentėjusiai šaliai reikalauti taikyti įstatyme įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiame straipsnyje įtvirtintos vadinamosios kompensuojamosios palūkanos, kurių tikslas – atlyginti kreditoriaus minimalius nuostolius, patirtus dėl prievolės pažeidimo. Kaip pažymima kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2011 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-400/2011).

43. Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria (CK 6.37 straipsnio 1, 3 dalys), tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis). Teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis) arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 3 dalis, 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1085/2002).

44. Nagrinėjamo ginčo atveju šalys nebuvo konkrečiai susitarę dėl palūkanų dydžio, tačiau buvo susitarę taikyti kitokio dydžio nei nustatytos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje (t. y. 5 procentų dydžio metinių palūkanų) kompensuojamąsias palūkanas, kurios šalių 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutartyje buvo nustatytos kaip AB SEB banko ir AB „Swedbank“ nustatomos palūkanos skolos suteikėjams ir, ieškovų teigimu, jų dydis yra 12 proc. Nors atsakovė neprašo jų mažinti, tačiau teismas jų dydį vertins ex officio (pagal pareigas).

45. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovai rašytiniais įrodymais nepagrindė taikomos 12 proc. metinės palūkanų normos. Iš byloje pateiktų įrodymų matyti, kad bankų taikomos metinės palūkanų normos nėra statiškos, jos kinta priklausomai nuo paskolos rūšies, dydžio, yra taikomos individualiai. Nors atsakovė sutiko skolintis pinigus tokiomis sąlygomis (ieškovų teigimu, ji pati paruošė 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutarties tekstą), teisėjų kolegija, įvertinusi palūkanų santykį su skolos suma, atsižvelgdama į tai, kad palūkanos paskaičiuotos už ilgą laikotarpį, 12 proc. dydžio metines palūkanas laiko per didelėmis, neatitinkančiomis sąžiningumo ir protingumo principų, todėl mažina jas iki 8 procentų dydžio metinių palūkanų.

46. Taigi, pagal 2010 m. lapkričio 30 d. skolos mokėjimų atidėjimo sutartį atsakovė ieškovui A. K. E. yra skolinga 37 742,67 Eur (130 317,90 Lt) plius 8 proc. metinių palūkanų, ieškovei UAB „Pamario konstrukcijos“ 81 193,81 Eur (280 346 Lt) plius 8 proc. metinių palūkanų, skaičiuojamų už laikotarpį nuo 2012 m. birželio 30 d. iki ieškinio teismui padavimo dienos (2015 m. liepos 29 d.). Atsakovės skola ieškovui A. K. E. su 8 proc. palūkanomis sudarytų 47 847,09 Eur, atsakovės skola ieškovei UAB „Pamario konstrukcijos“ su 8 proc. metinėmis palūkanomis už pirmąjį etapą yra 102 930,93 Eur.

Dėl procesinės bylos baigties

47. Apibendrinus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas ieškovų apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, o atsakovės atmesti kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą apeliantų skundžiamoje dalyje, netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, todėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimas dalyje naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, t. y. panaikinama sprendimo dalis, kuria iš atsakovės ieškovams priteistos atitinkamai 68 895,32 Eur ir 73 895,03 Eur skola bei 5 proc. palūkanos, ir šioje dalyje ieškovų ieškinys tenkinamas iš dalies – priteistina ieškovui A. K. E. iš atsakovės 47 847,09 Eur skolą (su jau įskaičiuotomis 8 proc. metinėmis palūkanomis) ir 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos nuo 2015 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteistina ieškovei UAB „Pamario konstrukcijos“ 102 930,93 Eur skolą (su jau įskaičiuotomis 8 proc. metinėmis palūkanomis) už pirmąjį statybos darbų etapą ir 5 953,56 Eur skola už antrąjį statybos darbų vykdymo etapą (iš viso už abu etapus 108 884,49 Eur) ir 5 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos nuo 2015 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Likusi teismo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

48. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, ieškovo A. K. E. patenkinta reikalavimų dalis 37 proc. ir UAB „Pamario konstrukcijos“ reikalavimų dalis – 83 proc., todėl atitinkamai paskirstomos bylinėjimosi išlaidos pagal ieškinį, įvertinus, kas iš ieškovų faktiškai bylinėjimosi išlaidas patyrė (CK 1.5 straipsnis, CPK 93 straipsnis). Ieškovė UAB „Pamario konstrukcijos“ pirmosios instancijos teisme patyrė 11 205 Eur (2 302,50+8 902,50) bylinėjimosi išlaidų. Jos ieškinį tenkinus 83 proc., ieškovei UAB „Pamario konstrukcijos“ iš atsakovės priteistina 9 300,15 Eur (11 205x0,83) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovė UAB „Pamario konstrukcijos“ už savo 131 154,65 Eur per EPP pateiktą ieškinį turėjo sumokėti 1 959 Eur žyminį mokestį, žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo. Patenkinus 83 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovės valstybei mokėtina žyminio mokesčio dalis būtų 333,03 Eur (1 959x0,17), iš atsakovės V. D. valstybei – 1 625,97 Eur (1 959x0,83) žyminio mokesčio dalis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad UAB „Pamario konstrukcijos“ valstybei sumokėjo dalį žyminio mokesčio 800 Eur ir trūkstama mokėtina valstybei žyminio mokesčio dalis yra 1 159 Eur, todėl šiuo atveju atlikus įskaitymą atsakovė valstybei turėtų sumokėti 1 159 Eur, o kitą dalį – 466,97 Eur pervesti UAB „Pamario konstrukcijos“, savo ruožtu, UAB „Pamario konstrukcijos“ valstybei neturi mokėti, nes, kaip minėta, sumokėjo 800 Eur.

49. Ieškovas A. K. E. už savo 130 124,37 Eur per EPP pateiktą ieškinį turėjo sumokėti 1 951 Eur žyminį mokestį, jam žyminio mokesčio sumokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo, patenkinus 37 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovo A. K. E. valstybei priteistina 1 229,13 Eur (1 951x0,63) žyminio mokesčio dalis, iš atsakovės V. D. valstybei – 721,87 Eur (1 951x0,37) žyminio mokesčio dalis.

50. Atsakovė V. D. už priešieškinį sumokėjo 901 Eur žyminį mokestį, 2 037 Eur žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki teismo sprendimo priėmimo, apeliacinės instancijos teismui palikus nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atsakovės priešieškinys atmestas, iš atsakovės valstybei priteistina 2 037 Eur žyminio mokesčio dalis nesikeičia.

51. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė iš viso patyrė 8 497,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl patenkinus iš viso 60 proc. ieškinio reikalavimų, iš ieškovų lygiomis dalimis atsakovei priteistina 40 proc. jos patirtų bylinėjimosi išlaidų dalis, t. y. 3 399 Eur (po 1 699,50 Eur).

52. Apibendrinus išlaidų paskirstymą ir įskaičius šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei UAB „Pamario konstrukcijos“ iš atsakovės priteistina 8 067,62 Eur (9 300,15+466,97–1 699,50); iš ieškovo A. K. E. atsakovei priteistina 1 699,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Valstybei iš ieškovo A. K. E. priteistina 1 229,13 Eur, iš atsakovės – 3 917,87 Eur (1 159+721,87+2 037) žyminio mokesčio suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

53. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nuostatos, reglamentuotos CPK 93 straipsnyje, taikomos ir bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 302 straipsnis). Todėl netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos, tuo tarpu, ieškovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

54. Ieškovai apeliaciniame skunde ir atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, prie apeliacinio skundo pridėjo įrodymus, patvirtinančius žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dalies sumokėjimą (UAB „Pamario konstrukcijos“ sumokėjo 400 Eur, A. K. E. 100 Eur), kitos žyminio mokesčio dalies sumokėjimas ieškovams, taip pat atsakovės už žyminio mokesčio mokėjimas Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi buvo atidėtas. Ieškovai su apeliaciniu skundu kreipėsi dėl pirmosios instancijos teismo nepriteistos 118 488,67 Eur (ginčijama suma) sumos, prašydami jų ieškinį tenkinti pilna apimtimi, įvertinus apeliacinės instancijos teismo ieškovams iš atsakovės priteistas sumas, darytina išvada, kad ieškovams priteista suma padidėjo 13 941,23 Eur, kas sudaro 12 proc. nuo apeliaciniame teisme prašytos priteisti sumos. Ieškovai už apeliacinio skundo padavimą bendrai turėjo sumokėti 1 864 Eur žyminį mokestį, todėl ieškovų valstybei bendrai mokėtina žyminio mokesčio dalis būtų 1640,32 Eur (1 864x0,88), t. y. po 820,16 Eur iš kiekvieno ieškovo, įvertinus ieškovų sumokėtas sumas, darytina išvada, kad valstybei iš A. K. E. priteistina 720,16 Eur (820,16–100), iš UAB „Pamario konstrukcijos“ – 420,16 Eur (820,16–400), iš atsakovės V. D. valstybei – 223,68 Eur (1 864x0,12) žyminio mokesčio dalis ir žyminis mokestis (2 217 Eur) už atsakovės apeliacinio skundo padavimą, kurio mokėjimas buvo atidėtas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį, kurioje iš atsakovės V. D. ieškovams A. K. E. ir UAB „Pamario konstrukcijos“ priteistos atitinkamai 68 895,32 Eur ir 73 895,03 Eur skolos bei 5 proc. palūkanos, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti iš dalies:

Priteisti iš atsakovės V. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui A. K. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) 47 847,09 Eur (keturiasdešimt septynis tūkstančius aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis Eur 9 ct) skolą bei palūkanas ir 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2015 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės V. D. ieškovei UAB „Pamario konstrukcijos“ (įm. k. 124725218) už abu statybos darbų vykdymo etapus 108 884,49 Eur (šimtą aštuonis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt keturis Eur 49 ct) skolą bei palūkanas ir 5 proc. metines palūkanas nuo šios sumos nuo 2015 m. liepos 31 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas paskirstyti taip:

Iš atsakovės V. D. ieškovei UAB „Pamario konstrukcijos“ priteisti 8 067,62 Eur (aštuonis tūkstančius šešiasdešimt septynis Eur 62 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Iš ieškovo A. K. E. atsakovei V. D. priteisti 1 699,50 Eur (tūkstantį šešis šimtus devyniasdešimt devynis Eur 50 ct) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovo A. K. E. 1 949,29 Eur (tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt devynis Eur 29 ct), iš ieškovės UAB „Pamario konstrukcijos“ 420,16 Eur (keturis šimtus dvidešimt Eur 16 ct), iš atsakovės V. D. 6 358,55 Eur (šešis tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt aštuonis Eur 55 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei, sumokant priteistas sumas į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5660.

Teisėjai Dalia KačinskienėKazys KailiūnasAstaRadzevičienė