- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-07-08
- Bylos Nr.
- e2-6123-1246/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00368-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Dovilė Sanačinienė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1, ATS2
- Trečiasis asmuo
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 2.3.10.3Tėvystės pripažinimo ir tėvystės nustatymo registravimas
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
- 2.3.4.2Vaikų teisės ir pareigos
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.3.1Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Danieliui Svorobovičiui (Daniel Svorobovič),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka mišriu būdu, naudojant vaizdo konferencijų programą „Zoom“, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2 dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei kitų klausimų, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė IES1 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo: 1) nustatyti, kad ATS2 nėra nepilnametės (duomenys neskelbtini) tėvas; 2) pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudaryto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie vaiko (duomenys neskelbtini) tėvą ATS2 ; 3) nustatyti, kad ATS1 yra nepilnametės (duomenys neskelbtini) tėvas; 4) priteisti iš ATS1 nepilnametei (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 5) priteisti iš ATS1 nepilnametei (duomenys neskelbtini) 811,08 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); 6) paskirti IES1 nepilnametės (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 7) jeigu byloje kiltų ginčas dėl biologinės tėvystės, skirti DNR ekspertizę.
Atsiliepimas
Atsakovas ATS2 teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Atsakovas ATS1 per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateiktoje išvadoje nurodė, kad reikalavimai tiek dėl tėvystės nuginčijimo, tiek dėl tėvystės nustatymo nepažeidžia vaiko teisių ir geriausių jo interesų, kadangi kiekvienas vaikas turi teisę žinoti savo biologinius tėvus ir savo kilmę. Ieškovės prašoma priteisti išlaikymo suma, kas mėnesį mokant po 350 Eur, ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimas, nenustačius kitų aplinkybių nei nurodytos ieškinyje ir nustačius, kad atsakovas ATS1 yra nepilnametės (duomenys neskelbtini) tėvas, atitiktų geriausius nepilnamečio vaiko interesus. Tarnybos vertinimu, siekiant išvengti galimų konfliktų ateityje bei užtikrinti nepilnamečio vaiko teisę palaikyti ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu, tikslinga nustatyti aiškią ir vykdytiną atsakovo ATS1 ir nepilnametės (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką, numatant palaipsniui plečiamą bendravimo modelį, atsižvelgiant į vaiko amžių ir poreikius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad nepalaiko ieškinio reikalavimo dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir jo atsisako, o kitus ieškinio reikalavimus prašo tenkinti. Papildomai paaiškino, kad su (duomenys neskelbtini) kartu negyvena nuo (duomenys neskelbtini) ir neturi jokių artimų santykių. Ieškinį dėl santuokos nutraukimo su (duomenys neskelbtini) teismui pateikė (duomenys neskelbtini) , su (duomenys neskelbtini) susipažino (duomenys neskelbtini), kurį laiką kartu gyveno. (Duomenys neskelbtini) iškvietė policiją, kadangi (duomenys neskelbtini) buvo neblaivas ir elgėsi negražiai, nuo tada jie kartu nebegyvena. Gimus (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs į ligoninę, lankydavo ją su vaiku. (Duomenys neskelbtini) pripažino, kad (duomenys neskelbtini) yra jo dukra, pervesdavo dukrai pinigų. Ieškovė nurodė, kad jai niekada nekilo abejonių, kad būtent (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) tėvas. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyvai matė tik du kartus, bet palaiko ryšį per socialinius tinklus, ieškovė siunčia jam vaiko nuotraukas.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas Ernestas Bušmovičius teismo posėdžio metu nurodė ieškinyje pateiktas aplinkybes ir suformuluotus prašymus. Patikslino, kad reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo, ieškovė atsisako. Kitus ieškinio reikalavimus prašė tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovas ATS1 nurodė, kad sutinka su ieškovės pareikštais reikalavimais, įskaitant ir reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo. Paaiškino, kad dirba 0,5 etato, gauna apie (duomenys neskelbtini) Eur atlyginimą į rankas, nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi, jo atžvilgiu antstoliai vykdo išieškojimus. Su ieškove susipažino (duomenys neskelbtini), kurį laiką kartu gyveno. Jam nekyla abejonių, kad jis yra (duomenys neskelbtini) tėvas. Dukrai gimus, buvo atvykęs jos aplankyti, pagal galimybes ieškovei į banko sąskaitą pervesdavo pinigų vaikui. Su ieškiniu pateiktuose rašytiniuose įrodymuose ne visi pavedimai atsispindi, kadangi dalis pinigų buvo pervesta ne iš jo sąskaitos, o iš kitų asmenų sąskaitų. Paaiškino, kad turi dar du vaikus, kuriems taip pat teikia išlaikymą. Patvirtino, kad abejonių dėl to, ar (duomenys neskelbtini) yra jo dukra, neturi, todėl poreikio skirti DNR ekspertizę nėra.
Teismo posėdžio metu atsakovas ATS2 nurodė, kad sutinka su ieškiniu. Paaiškino, kad su ieškove negyvena nuo (duomenys neskelbtini), kai ieškovė jį išvarė iš namų. Nuo tada su ieškove bendravo tik klausimais, susijusiais su jų bendrais vaikais, kadangi jų santykiai nebuvo labai geri. Šiuo metu bendrauja gerai, lanko vaikus ir pasiima juos pas save. Jokių artimų santykių jau seniai nepalaiko. Atsakovo teigimu, jis ilgą laiką nežinojo, kad ieškovė laukėsi, o apie jos santykius su (duomenys neskelbtini) sužinojo iš kitų asmenų ir socialinių tinklų. (Duomenys neskelbtini) yra matęs, kadangi atvažiuoja aplankyti savo vaikų. Patvirtino, kad yra įsitikinęs, jog (duomenys neskelbtini) nėra jo dukra.
Išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė į bylą pateiktą išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių
Iš su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė IES1 ir atsakovas ATS2 (duomenys neskelbtini) įregistravo santuoką (duomenys neskelbtini), akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sprendimu, priimtu civilinėje byloje (duomenys neskelbtini), ieškovės IES1 ir atsakovo ATS2 santuoka buvo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Minėtas sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini).
Iki santuokos su atsakovu ATS2 nutraukimo ieškovė susipažino su atsakovu ATS1 , su juo pradėjo artimus santykius ir gyveno kartu. Iš šių santykių ieškovei (duomenys neskelbtini) gimė dukra (duomenys neskelbtini).
(Duomenys neskelbtini) buvo sudarytas (duomenys neskelbtini) gimimo įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad vaiko vardas yra (duomenys neskelbtini), pavardė – (duomenys neskelbtini), asmens kodas – (duomenys neskelbtini), motina – IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , o tėvas – ATS2 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) . (Duomenys neskelbtini) pateikė informaciją, kad (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytame (duomenys neskelbtini), vaiko tėvu įrašytas ATS2 , gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.140 straipsnio 1 dalį ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 41 punkto 41.3 papunktį (jei vaikas gimė praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo tėvų gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, arba po vyro mirties, vaiko tėvu įrašomas vaiko motinos buvęs sutuoktinis).
Dėl tėvystės nuginčijimo
Ieškovė prašo nustatyti, kad ATS2 nėra nepilnametės (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) , tėvas bei pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sudaryto gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie vaiko (duomenys neskelbtini) tėvą ATS2 .
CK 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip 300 dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai.
Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo
gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamas. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nuginčijimas galimas tik esant svariam pagrindui, įvertinus jo galimą poveikį vaiko interesams, todėl faktas, kad asmuo, vaiko gimimo įraše įrašytas kaip vaiko tėvas, nėra biologinis vaiko tėvas, yra reikšmingas, tačiau nėra savaime pakankamas pagrindas nuginčyti tėvystę visais atvejais, nes teismas vertina ir kitas su prašomais nutraukti šeimos ryšiais susijusias svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-362-969/2018 36 punktas, 2021 m. balandžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-1075/2021 39 punktas).
Tėvystė, pripažinta savanorišku pareiškimu, gali būti nuginčyta tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, dėl to, kad save tėvu laikęs asmuo buvo apgautas sukčiaujant, priverstas pripažinti tėvystę ar suklydo dėl fakto, kuris jam nebuvo žinomas tuo metu, kai pripažino tėvystę, ir dėl kurio, esant tokioms pačioms aplinkybėms, galėjo suklysti bet kuris vidutiniškai protingas žmogus. Kiekvienu atveju turi būti siekiama nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp šioje situacijoje susiduriančių (teisinio tėvo, galimo biologinio tėvo, motinos ir vaiko) interesų, ypatingą reikšmę suteikiant vaiko interesui turėti du lygiaverčius tėvus (tėvą ir motiną) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-387-916/2020 28 punktas).
Šioje byloje atsakovas ATS2 neginčija ieškovės nurodytos aplinkybės, kad jis nėra biologinis nepilnametės (duomenys neskelbtini) tėvas. Iš teismo posėdyje šalių teiktų paaiškinimų nustatyta, kad iki ieškovės santuokos su atsakovu ATS2 nutraukimo ieškovė susipažino su atsakovu ATS1 , su kuriuo pradėjo artimus santykius ir gyveno kartu, o vėliau, t. y. (duomenys neskelbtini), gimė dukra (duomenys neskelbtini). Ieškovės ir atsakovo ATS2 santuoka buvo nutraukta tik (duomenys neskelbtini), o sprendimas įsiteisėjo (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, kaip nurodoma, (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje, (duomenys neskelbtini) gimimo įraše jos tėvu buvo įrašytas ATS2 , kadangi ji gimė ieškovei ir ATS2 būnant santuokoje. Tarp šalių nėra ginčo, kad biologinis nepilnametės (duomenys neskelbtini) tėvas yra ATS1 .
Įvertinęs pirmiau nurodytas aplinkybes ir į bylą pateiktą Tarnybos išvadą, teismas neįžvelgia pagrindo spręsti, kad šiuo atveju, vadovaujantis vaiko interesais, turėtų būti siekiama išsaugoti socialinę tėvystę. Priešingai, teismo vertinimu, esamomis aplinkybėmis, įvertinus vaiko amžių ir susiklosčiusią faktinę situaciją, vaiko geriausius interesus atitiktų prioriteto suteikimas biologinės tėvystės faktui, tokiu būdu užtikrinant nepilnamečio vaiko teisę žinoti tikrąją savo kilmę ir biologinį savo tėvą.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad byloje nustatyta, jog atsakovas ATS2 nėra nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) tėvas (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis, 187 straipsnis).
Įvertinus byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimų pagrindu nustatytas aplinkybes, spręstina kad ieškovės IES1 reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas - pripažintina, kad atsakovas ATS2 nėra nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini)tėvas.
Dėl tėvystės nustatymo
CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iš tėvo yra patvirtinta pareiškimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraše apie tėvą.
CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados) ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės. Jei šalys atsisako ekspertizės, pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ATS1 teismo posėdyje pripažino nepilnamečio vaiko tėvystę, šioje byloje patenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo, nesant ginčo dėl to, kad biologinis (duomenys neskelbtini) tėvas yra atsakovas ATS1 , ieškinio reikalavimas dėl tėvystės nustatymo taip pat laikytinas pagrįstu, todėl nustatytina, kad atsakovas ATS1 yra (duomenys neskelbtini) tėvas, o (duomenys neskelbtini) yra atsakovo ATS1 dukra, atitinkamai šie duomenys įrašytini vaiko gimimo įraše (CK 3.148 straipsnis).
Remiantis CK 3.149 straipsnio 2 dalimi, išaiškintina, kad duomenų vaiko gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą, įrašytų remiantis įsiteisėjusiu ir galutiniu teismo sprendimu, nuginčyti negalima.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo ATS1 nepilnametei (duomenys neskelbtini) išlaikymą, kas mėnesį mokamą po 350 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, yra išaiškinęs, kad įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969-2018, 19 punktas).
Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, tačiau tėvų pareigos teikti vaikui išlaikymą nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-916/2021, 60 punktas). Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 29 punktas; 2018 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018, 21 punktas; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 22 punktas).
Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 punktai).
Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2025 m. spalio 16 d. nutarimu Nr. 700 „Dėl 2026 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“, nuo 2026 m. sausio 1 d. 1 MMA dydis yra 1 153 Eur; atskaičius mokesčius – 846 Eur. Tokiu atveju, kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma nuo 2026 m. sausio 1 d. yra 423 Eur.
Vadovaujantis pirmiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, darytina išvada, kad šiuo atveju prašoma priteisti išlaikymo suma neturi būti įrodinėjama, teikiant detalius įrodymus.
Taigi, atsakovui ATS1 tenka pareiga išlaikyti savo vaiką, o šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas sunkia turtine padėtimi, nepalankiai susidėliojusiomis gyvenimiškomis aplinkybėmis ar kitokiomis priežastimis, tačiau išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai.
Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, dalyvumo lygis jam nenustatytas. Atsakovo mėnesinės oficialios pajamos sudaro nuo (duomenys neskelbtini) Eur iki (duomenys neskelbtini) Eur, jokio nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi, tačiau, kaip nurodė teismo posėdžio metu, jis gauna papildomų neoficialių pajamų. Pasak atsakovo, jo atžvilgiu yra vykdomi išieškojimai, be to, jis turi dar du nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat turi teikti išlaikymą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad jis dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negali gauti didesnių pajamų nepilnamečio vaiko išlaikymui teikti. Teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio reikalavimu dėl 350 Eur išlaikymo sumos priteisimo.
Išanalizavus turimus duomenis, taip pat nesant ginčo dėl išlaikymo dydžio, remiantis pirmiau nurodyta kasacinio teismo praktika, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis, sudarantis 350 Eur, yra proporcingas ir atitiktų geriausius vaiko interesus, todėl iš atsakovo vaikui priteistina 350 Eur išlaikymo suma, kas mėnesį mokama periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2026 m. balandžio 3 d.) iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama nepilnametės (duomenys neskelbtini) motina IES1 .
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog nustatant priteistino išlaikymo dydį vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti būtinų išlaidų dydis ir tėvų turtinė padėtis vertinami teismo sprendimo priėmimo momentu. Tuo atveju, jei ateityje, t. y. po teismo sprendimo, pasikeičia vaiko poreikiai arba iš esmės pasikeičia tėvų turtinė padėtis, teismas gali pagal vaiko, tėvo (motinos), globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-231-969/2016).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš ATS1 nepilnametei (duomenys neskelbtini) 811,08 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Teismo posėdžio metu, ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad nepalaiko šio ieškinio reikalavimo dėl vaiko išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, todėl teismas dėl šio reikalavimo nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei IES1 nagrinėjamoje byloje (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, 100 procentų atleidžiant ieškovę nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.
Remiantis CPK 79 straipsniu, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis bei išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, kurioms priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Ieškiniu keliami reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo. Ieškinys (dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo) patenkintas visiškai. Nuginčijus atsakovo ATS2 tėvystę, būtų pagrindas priteisti iš jo 119 Eur žyminį mokestį valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis).
Nustačius atsakovo ATS1 tėvystę ir priteisus iš jo išlaikymą, būtų pagrindas priteisti iš atsakovo ATS1 213,50 Eur žyminį mokestį valstybės naudai (119 Eur už reikalavimą nustatyti tėvystę + 94,50 Eur už reikalavimą priteisti išlaikymą ((350 Eur x 12 mėn.) x 3 proc. x 75 proc.)).
Ieškovei atstovavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas Ernestas Bušmovičius. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri patvirtina, kad IES1 suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis yra 381,25 Eur.
Teismas šioje byloje patyrė 31,19 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kadangi šios bylinėjimosi išlaidos viršija minimalią (8 Eur) sumą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“), jos valstybei turėtų būti priteistos lygiomis dalimis iš atsakovų, t. y. iš kiekvieno po 15,60 Eur.
Vadovaujantis CPK 99 straipsnio 2 dalimi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį, teismas gali nukrypti nuo 1 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Nagrinėjamu atveju tarp šalių nebuvo ginčo dėl ieškovės pareikštų reikalavimų dalyje dėl tėvystės nustatymo ir tėvystės nuginčijimo. Teismo vertinimu, atsakovų kaltės dėl prasidėjusio proceso šioje dalyje nėra, kadangi šalys negalėjo kitaip nei kreipiantis į teismą ginčo teisenos tvarka išspręsti vaiko kilmės klausimą. Pažymėtina, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka (CK 3.149 straipsnio 1 dalis). Duomenų, kad atsakovai bylos nagrinėjimo metu būtų elgęsi nesąžiningai, piktnaudžiavę procesu, nėra.
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog yra pagrindas nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir įvertinus šalių procesinį elgesį bei priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, valstybei iš atsakovų nepriteistinas žyminis mokestis už reikalavimus dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo bei dalis antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Tuo tarpu išlaidos, susijusios su reikalavimu priteisti išlaikymą (94,50 Eur žyminis mokestis ir 127,10 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, iš viso 221,60 Eur), šį reikalavimą tenkinus, valstybei priteistinos iš atsakovo ATS1 .
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 275 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 399 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad atsakovas ATS2 ( ATS2 ), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra nepilnametės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas, o (duomenys neskelbtini) nėra ATS2 dukra.
Panaikinti (duomenys neskelbtini) išduotame (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) esančius duomenis apie tėvą ATS2 ( ATS2 ).
Pripažinti, kad atsakovas ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini) , tėvas, o (duomenys neskelbtini) yra ATS1 dukra.
Įrašyti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis apie tai, kad ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , yra (duomenys neskelbtini) , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gimusios (duomenys neskelbtini), tėvas.
Priteisti iš ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 350 (tris šimtus penkiasdešimt) Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2026 m. balandžio 3 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.
Paskirti IES1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , nepilnametės (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) , išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.
Priteisti valstybei iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 94,50 Eur (devyniasdešimt keturių Eur 50 ct) žyminį mokestį.
Informuoti atsakovus, kad išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5662.
Priteisti valstybei iš atsakovo ATS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) , 127,10 Eur (vieno šimto dvidešimt septynių Eur 10 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas.
Išaiškinti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, nurodant įmokos kodą 5630.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmus.