- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-10-08
- Bylos Nr.
- e2S-3308-936/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15777-2026-6
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Atsakovas
- Tomahawk Holding Zártkörűen Működő Részvénytársaság, DiPocket UAB
- Ieškovas
- IES1, IES17, IES19, IES3, IES21, IES20, IES23, IES2, IES18, IES16, IES5, IES4, IES22, IES6
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.2Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės
- 3.3.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Urmila Valiukienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vengrijos įmonės Tomahawk Holding Zártkörűen Működő Részvénytársaság ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DiPocket“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovų IES1 , IES17, IES19 , IES3, IES21, IES20 , IES23 , IES2 , IES18 , IES16 , IES5 , IES4 , IES22 ir IES6 prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal ieškovų IES1 , IES17, IES19 , IES3, IES21, IES20 , IES23 , IES2 , IES18 , IES16 , IES5 , IES4 , IES22 ir IES6 prevencinį ieškinį atsakovėms Vengrijos įmonei Tomahawk Holding Zártkörűen Működő Részvénytársaság ir uždarajai akcinei bendrovei „DiPocket“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovai kreipėsi į teismą su prevenciniu ieškiniu, kuriuo prašė uždrausti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „DiPocket“ (toliau – ir Atsakovė2) akcininkui Vengrijos įmonei Tomahawk Holding Zártkörűen Működő Részvénytársaság (toliau – ir Atsakovė1) sudaryti bet kokius sandorius su trečiaisiais asmenimis, kuriais būtų perleidžiamos Atsakovei1 priklausančios UAB „DiPocket“ akcijos, taip pat priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimams užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iki galutinio teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovei Tomahawk Holding Zártkörűen Működő Részvénytársaság disponuoti – perleisti, įkeisti, perduoti naudotis kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti – visas jam nuosavybės teise priklausančias nematerialiąsias paprastąsias vardines bei privilegijuotąsias su nekaupiamuoju dividendu ir balso teise UAB „DiPocket“ akcijas; 2) įpareigoti VĮ Registrų centras jo tvarkomame Juridinių asmenų registre atlikti įrašą apie UAB „DiPocket“ akcijoms, kurias valdo atsakovė, taikomą disponavimo apribojimą; 3) įpareigoti UAB „DiPocket“ ar jo vertybinių popierių apskaitą tvarkantį asmenį atlikti įrašus apie disponavimo teisės apribojimą atsakovės vertybinių popierių sąskaitose. Nurodoma, kad pritaikius prašomas laikinąsias apsaugos priemones būtų ne tik užtikrintas bylos nagrinėjimo metu esančios padėties stabilumas, bet ir užkirstas kelias žalai atsirasti bei išvengta papildomų ateityje galinčių kilti ginčų. Teigia, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomas, o ieškinio reikalavimas netektų prasmės, nes atsakovė tiesiog neribotai perleistų ginčo akcijas, tokiu būtu padarydama ieškinio patenkinimą neįmanomu, o tokiu atveju žala, kurios pateiktu ieškiniu siekiama išvengti, jau būtų atsiradusi. Be to, atsakovės polinkis nesilaikyti teisės aktų akivaizdus, todėl egzistuoja didelė rizika, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovės imsis veiksmų, kad padaryti ieškovams palankų teismo sprendimą neįvykdomu.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. birželio 22 d. nutartimi ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino - iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždraudė atsakovei Tomahawk Holding Zártkörűen Működő Részvénytársaság, disponuoti: perleisti, įkeisti, perduoti naudotis kitiems asmenims ar kitaip apsunkinti visas jai nuosavybės teise priklausančias nematerialiąsias paprastąsias vardines bei privilegijuotąsias su nekaupiamuoju dividendu ir balso teise UAB „DiPocket“, juridinio asmens kodas 305599375, akcijas .(duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju ieškovai – smulkieji (mažumos) UAB „DiPocket“ akcininkai pareiškė prevencinį ieškinį UAB „DiPocket“ stambiajam akcininkui, siekdami apginti savo kaip UAB „DiPocket“ akcininkų turtines teises, susijusias su dalyvavimu UAB „DiPocket“ veikloje. Taigi, šio ginčo objektas yra būsimi galimai neteisėti veiksmai – UAB „DiPocket“ akcijų perleidimas, nesilaikant Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 47 straipsnyje nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į kilusio ginčo pobūdį ir dalyką, taip pat preliminariai susipažinus su byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, teismas sprendė, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad egzistuoja realus pavojus, jog įvykus akcijų pardavimo procesui ieškovai prarastų galimybę ginti savo galimai pažeistą pirmumo teisę, o ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar tapti neįmanomas. Be to, ieškovai gali patirti turtinę ir neturtinę žalą, būtų priversti ginčyti sudarytą UAB „DiPocket“ akcijų perleidimo sandorį kitoje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai jau inicijavo teisminį procesą dėl draudimo atsakovui atlikti veiksmus, teismo vertinimu, yra pagrindas skubiai imtis laikinųjų apsaugos priemonių. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje nepritaikius minėtos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė gali perleisti ginčo akcijas, tokiu būtu padarydama ieškinio patenkinimą neįmanomu. Teismas šioje proceso stadijoje neturėjo pagrindo spręsti, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamiems tikslams ar pažeidžiančios asmenų, kuriems taikomos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtų interesų pusiausvyrą, taip pat viešąjį interesą. Esant aptartų aplinkybių visumai teismas padarė išvadą, kad egzistuoja pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikytinas pagrįstu ir tenkintas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Atskirųjų skundų ir atsiliepimų teisiniai argumentai
Atsakovė Vengrijos įmonė Tomahawk Holding Zártkörűen Működő Részvénytársaság atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį ir leisti vykdyti nutartį, kuria panaikinamos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, skubiai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Byla turi tarptautinį elementą – ieškinys yra pareikštas Vengrijoje įsteigtam ir veikiančiam juridiniam asmeniui – Atsakovei1. Būtent tik Atsakovei1 reiškiamas materialinis reikalavimas. Bylos jurisdikcija privalo būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno iš ieškovų buveinės vietą ir apeliantės buveinės vietą. Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos bylos nagrinėjimui, nes pagal tarptautinius teisės aktus, ieškovai turėjo pareikšti ieškinį Vengrijoje. UAB „DiPocket“ akcininkai, įskaitant ieškovus ir Atsakovę1, 2022 m. rugpjūčio 31 d. yra sudarę akcininkų sutartį (toliau – ir Akcininkų sutartis), kurioje šalys be kita ko yra susitarę ir dėl akcijų perleidimo tvarkos (Akcininkų sutarties 6 bei 7 straipsniai), t. y. 6.1. nustatyta, kad investuotojas (t. y. Atsakovė1) gali perleisti visas savo akcijas Leidžiamam perėmėjui be kainos ar kitų apribojimų. Akcininkų sutartyje, be kita ko, apibrėžta ir galimų ginčų, susijusių su Akcininkų sutartimi, jurisdikcija, t. y. nustatyta kad Anglijos ir Velso teismai turi išimtinę jurisdikciją spręsti bet kokius ginčus ar reikalavimus, susijusius su Akcininkų sutartimi. Teismas, neturėdamas jurisdikcijos nagrinėti ginčą, negalėjo spręsti ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo, todėl nutartis iš esmės yra neteisėta.
Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinio pagrįstumą, kadangi šiuo atveju ieškinys pareikštas netinkamam teismui. Teismas spręsdamas, ar ieškovai tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, apeliantės įsitikinimu, privalėjo vertinti, ar yra tikėtinas Atsakovės1 veiksmų neteisėtumas bei realus žalos pavojus, tačiau to neatliko. Teismas nei konkrečiai, nei abstrakčiai nepasisakė dėl ieškovų pateiktų įrodymų, kurie galėtų sudaryti pagrindą vertinimui. Teismas vien prevencinio ieškinio pareiškimo faktą laikė pakankama sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Teismas, pasisakydamas dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo, privalėjo vertinti, ar nutartyje akcentuojamas Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 47 straipsnis bei jame nustatyta pirmumo teisė bei jos realizavimo tvarka yra taikytina, t. y. ar šalys nėra susitarusios dėl kitokios pirmumo teisės realizavimo tvarkos / jos nėra atsisakyta. Tik atlikus šį vertinimą galėjo būti nuspręsta, jog ieškovai turi pirmumo teisę ir gali prašyti taikyti atitinkamus gynybos būdus. Šiuo atveju akcininkai yra susitarę dėl kitokios nei ABĮ nustatytos akcijų perleidimo tvarkos. Akcininkai atsisakė savo pirmumo teisės įsigyti Atsakovės1 parduodamas akcijas, nes Akcininkų sutartimi investuotojui (Atsakovei1) yra suteikta teisė be jokių apribojimų perleisti akcijas bet kuriam iš nurodytų Leidžiamų perėmėjų, kurių ratas yra itin platus. Atsakovės1 perleidžiamų akcijų pirkėjas yra leidžiamas pirkėjas pagal Akcininkų sutartį, todėl apeliantė turi teisę perleisti akcijas be jokių apribojimų – ieškovai neturi pirmumo teisės į parduodamas akcijas. Atsakovė1 atlieka teisėtus veiksmus, kurie atitinka visų akcininkų susitarimą pagal Akcininkų sutartį. Ir tokie teisėti veiksmai nesudaro ir negali sudaryti pagrindo spręsti, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas bei, atitinkamai, nėra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškinyje akcentuojami menami ABĮ 47 straipsnio pažeidimai, tačiau visiškai ignoruotas Akcininkų sutarties egzistavimo faktas bei aplinkybė, jog UAB „DiPocket“ akcininkai (tame tarpe ir ieškovai), yra susitarę dėl kitokios, nei ABĮ nustatytos, akcijų perleidimo tvarkos. Tokioje situacijoje, visi ieškovų teiginiai apie menamai neteisėtus apeliantės veiksmus yra akivaizdžiai nepagrįsti bei nesudaro pagrindo spręsti, jog apeliantė yra nesąžininga. Atsakovė1 veikia teisėtai, todėl akivaizdu, jog ieškinio reikalavimų tenkinimas nėra ir nebus galimas. Vien tai, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje, galimai reikėtų inicijuoti naujas bylas, nereiškia, jog būtų apribota ieškovų galimybė ginti menamai pažeistas teises.
Akivaizdu, jog esant visų akcininkų susitarimui dėl akcijų perleidimo tvarkos ir ribojimų, ieškovų siekis, esant galiojančiam susitarimui, apriboti Atsakovės1 teises perleisti akcijas, yra nepagrįstas bei nesudarantis pagrindo taikyti prašytų laikinųjų apsaugos priemonių bei nepagrįstai suvaržantis apeliantės teises bei realiai sukeliantis žalą.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „DiPocket“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį ir leisti vykdyti nutartį, kuria panaikinamos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, skubiai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovų ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Iš prevenciniame ieškinyje suformuluotų materialinių reikalavimų akivaizdu, kad ginčas kyla išimtinai tarp ieškovų ir Atsakovės1, kaip Atsakovės2 akcininkų ir yra susijęs su Atsakovei1 priklausančių UAB „DiPocket“ akcijų perleidimu. Nei vienas reikalavimas nėra nukreiptas prieš UAB „DiPocket“, ieškinio dalykas nesusijęs su jos atliekamais veiksmais ar pareigomis, todėl UAB „DiPocket“ neturi tiesioginio ryšio su materialinio reikalavimo dalyku. Ieškovai įtraukė UAB „DiPocket“ su tikslu tik pagrįsti Lietuvos teismų jurisdikciją.
Lietuvos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčo. Dėl šios priežasties prevencinis ieškinys negali būti laikomas net preliminariai (prima facie) pagrįstu. Nagrinėjamu atveju tiek visi ieškovai, tiek Atsakovė1, tiek ir Atsakovė2 yra Akcininkų sutarties šalimis. Akcininkų sutarties 25 punkte buvo aiškiai ir nedviprasmiškai susitarta, kad Anglijos ir Velso teismai turi išimtinę jurisdikciją spręsti bet kokius iš Akcininkų sutarties kylančius ar su ja susijusius reikalavimus. Prevenciniame ieškinyje keliami klausimai tiesiogiai dėl Atsakovės1 turimų Atsakovės2 akcijų perleidimo yra neatsiejamai susiję su Akcininkų sutarties aiškinimu ir taikymu. Todėl Akcininkų sutartyje įtvirtintas susitarimas dėl išimtinės jurisdikcijos yra tiesiogiai taikytinas nagrinėjamam ginčui. Atitinkamai prevencinis ieškinys turi būti paliktas nenagrinėtu, o nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinta, kaip iš esmės neteisėta, nes buvo priimta teismui neturint jurisdikcijos spręsti šio klausimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas jau preliminaraus vertinimo stadijoje turėjo įvertinti, kad tarp šalių galioja Akcininkų sutartis, kuria šalys susitarė dėl specialios Akcijų perleidimo tvarkos. Todėl sprendžiant dėl prevencinio ieškinio prima facie pagrįstumo nepakako remtis vien abstrakčiomis įstatymo nuostatomis nevertinant konkrečių sutartinių santykių tarp šalių. Juolab kad nei šioje byloje, nei kitu teisėtu būdu ieškovai neginčija Akcininkų sutarties galiojimo. Vien aplinkybė, jog ieškovai kreipėsi į teismą, negali būti laikoma pagrindu, jog ieškovų teisės yra pažeidžiamos ar kad jų reikalavimai yra bent preliminariai pagrįsti.
Teismas skundžiamoje nutartyje iš esmės apsiribojo prielaida, kad įvykus akcijų perleidimui ieškovai galėtų prarasti galimybę įgyvendinti savo tariamą pirmumo teisę, todėl jiems palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti arba tapti neįmanomas. Tačiau tokia išvada nėra pagrįsta konkrečiais bylos duomenimis ir iš esmės apsiriboja vien ieškovų pateiktų argumentų perėmimu.
Atsakovės2 vertinimu, Atsakovės1 veiksmai, kurie yra prevencinio ieškinio pagrindas, yra atliekami pagal galiojančią Akcininkų sutartį, todėl negali būti laikomi nesąžiningais veiksmais. Jeigu akcijų perleidimas būtų įvykdytas ir būtų priimtas ieškovams palankus teismo sprendimas, tai savaime nepaneigtų ieškovų teisių gynimo galimybių. Ieškovai ir tokiu atveju išsaugotų galimybę naudotis įstatymuose numatytais teisiniais gynimo būdais. Vien aplinkybė, kad ateityje galėtų atsirasti poreikis inicijuoti kitą procesą arba pareikšti kitokio pobūdžio reikalavimus, nesudaro pagrindo konstatuoti realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Žemesnės instancijos teismas
Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ne tik riboja Atsakovės1 galimybę disponuoti jai priklausančiu turtu, bet ir mažina teisinį apibrėžtumą dėl bendrovės akcinės ir finansavimo struktūros bei gali neigiamai paveikti investicinių sprendimų priėmimą ateityje. Nepaisant to, nutartyje visiškai nevertinama, ar ieškovų siekiama procesinė nauda yra proporcinga tokioms galimoms pasekmėms. Teismas ne tik laikinai apribojo akcijų perleidimą, bet faktiškai suteikė ieškovams tą rezultatą, kurio jie siekia prevenciniu ieškiniu, nors bylos aplinkybės dar nėra ištirtos ir įvertintos iš esmės. Teismas apskritai nevertino, ar egzistuoja mažiau ribojančios priemonės, kurios leistų užtikrinti ieškovų interesus nesukeliant tokio masto pasekmių Atsakovei2, jos akcininkams ir bendrovės korporatyvinei struktūrai. Visi Atsakovės2 akcininkai yra profesionalūs arba pakankamą patirtį verslo ir investicijų srityje turintys rinkos dalyviai. Jie savo valia sudarė Akcininkų sutartį, susitarė dėl akcijų perleidimo mechanizmo ir investicinės struktūros bei prisiėmė su tu susijusias teises ir pareigas. Todėl nėra pagrindo vienos akcininkų grupės interesams suteikti prioritetą kitų akcininkų teisėtų interesų ir bendrovės veiklos stabilumo sąskaita.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepime į atsakovės Vengrijos įmonės Tomahawk Holding Zártkörűen Működő Részvénytársaság atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantys ir prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Kadangi Atsakovės1 buveinė yra Vengrijoje, o Atsakovės2 – Lietuvoje, t. y. Europos Sąjungos valstybėse narėse, Lietuvos teismas jurisdikciją atsakovų atžvilgiu bendrai turėtų nustatyti pagal Briuselis I bis reglamentą. Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų jurisdikciją pirmiausia pagrindžia Briuselis I bis reglamento 7 straipsnio 2 punktas. Ieškovai pareiškė prevencinį ieškinį, kuriuo siekia uždrausti Atsakovei1 atlikti būsimus neteisėtus veiksmus – perleisti Atsakovės2 akcijas nesilaikant ABĮ 47 straipsnyje nustatytos tvarkos bei užtikrinti, kad Bendrovėje būtų laikomasi imperatyvių ABĮ nuostatų, reglamentuojančių uždarosios akcinės bendrovės akcijų pardavimą, ir taip užkirsti kelią ieškovų teisių pažeidimui bei žalai. Neatsiejamą ginčo (būsimo teisių pažeidimo) ryšį su Lietuva pagrindžia pirmiausia tai, kad nagrinėjamo ginčo materialiesiems teisiniams santykiams taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Bendrovė yra Lietuvos Respublikoje įsteigta uždaroji akcinė bendrovė, o ABĮ 1 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nustatyta, kad šis įstatymas reglamentuoja bendrovių veiklą bei jų akcininkų teises ir pareigas. Taigi, atsakovų veiksmų teisėtumo vertinimas bus atliekamas pagal Lietuvos Respublikos teisę.
Galimas neteisėtas veiksmas, dėl kurio pareikštas šis prevencinis ieškinys, tiek tiesioginės jo teisinės pasekmės yra išimtinai susijusios su Lietuva: 1) ginčas kilo dėl Lietuvoje įsteigtos bendrovės akcijų perleidimo; 2) ieškovai prevenciniu ieškiniu gina savo pirmumo teisę pagal ABĮ 47 straipsnį; 3) akcijų savininko pasikeitimas turėtų būti įforminamas Atsakovės2 vertybinių popierių apskaitoje, kuri tvarkoma Lietuvos Respublikoje; 4) Atsakovė2 yra Lietuvos banko prižiūrima elektroninių pinigų įstaiga, todėl kvalifikuotosios jos įstatinio kapitalo ar balsavimo teisių dalies įsigijimas vertinamas Lietuvos banko, t. y. be jo sutikimo akcijų perleidimas būtų neteisėtas, o akcininkai neįgytų balsavimo teisių. Taigi, Briuselis I bis reglamento 7 straipsnio 2 punkto pagrindu šis ieškinys gali būti pareikštas Lietuvoje, nes Lietuvoje atsiras akcijų perleidimo teisinės pasekmės, o delikto, civilinės teisės pažeidimo (ne)buvimas bet kurioje jurisdikcijoje turėtų būti nustatomas pagal Lietuvos teisę.
Lietuvos teismų jurisdikciją papildomai, vadovaujantis Briuselis I bis reglamento 8 straipsnio 1 punktu, pagrindžia tai, kad byloje atsakovu yra du subjektai – Atsakovė2 ir Atsakovė1. Abiejų subjektų atsakovių dalyvavimas šioje byloje yra būtinas. Atsakovė1 yra akcijas ketinantis perleisti Atsakovės2 akcininkas, o Atsakovei2 ir jos vadovui pagal ABĮ 47 straipsnį tenka savarankiškos pareigos organizuojant akcijų pardavimo procedūrą ir užtikrinant akcininkų pirmumo teisės įgyvendinimą. Atsakovai žinojo apie planuojamą kontrolės perleidimą, tačiau ieškovams informacijos apie sandorį nepateikė. Briuselis I bis reglamento 24 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta išimtinė Lietuvos teismų jurisdikcija nagrinėti ieškinius, kurių dalykas yra bendrovių ar kitų juridinių asmenų arba fizinių ar juridinių asmenų asociacijų steigimo galiojimas, negaliojimas, likvidavimas ar jų organų sprendimų galiojimas. Akivaizdu, kad ginčo atveju ne kas kitas, o Atsakovės2 vadovybė, žinodama apie Atsakovės1 akcijų perleidimo sandorį, priėmė sprendimą apie tai ieškovų (ir kitų mažumos akcininkų) neinformuoti apie pardavimą. Tokio sprendimo pasekmė (neteisėtumas) yra inter alia šios bylos pagrindas, todėl ieškinys patenka į Briuselis I bis reglamento išimtinės jurisdikcijos taikymo sritį ir pasirinkimų, kur reikšti ieškinį, nebelieka.
Akcininkų sutarties nuostatos netaikytinos ginčui, kylančiam dėl galimo pirmumo teisės pažeidimo pagal imperatyvias ABĮ nuostatas. Ieškovų reikalavimas nesusijęs su Akcininkų sutarties nuostatų įgyvendinimu. Ieškovai gina ne Akcininkų sutartimi suteiktą teisę, bet ABĮ 47 straipsnyje įtvirtintą kiekvieno akcininko pirmumo teisę ir reiškia CK 6.255 straipsnyje nustatytą prevencinį ieškinį. ABĮ 47 straipsnyje nustatyta akcininkų pirmenybės teisė pirkti ir pasitraukiančio iš bendrovės kapitalo akcininko pareiga pasiūlyti ir parduoti bendrovės akcijas pageidaujančiam pirkti bendrovės akcininkui yra įstatyme nustatyta prievolė. Atsakovė1 taip pat nepagrįstai teigia, kad pirmumo teisė Akcininkų sutartimi buvo panaikinta. Akcininkų sutartimi pasirinkti Anglijos ir Velso teismai nėra Europos Sąjungos valstybės narės teismai. Dėl tos pačios priežasties Anglijos ir Velso teismų pasirinkimas negali būti grindžiamas Lugano konvencijos 23 straipsniu. Galiausiai, 2005 m. Hagos konvencijos dėl susitarimų dėl teismingumo taikymas taip pat priklauso nuo to, ar konkretus ginčas patenka į šalių sudaryto susitarimo dėl teismingumo apimtį. Remiantis tuo, kad prevencinis ieškinys yra reiškiamas ne dėl Akcininkų sutarties, o dėl ABĮ 47 straipsnio pažeidimo, Akcininkų sutartyje nustatyta išimtinė jurisdikcija netaikytina.
Ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškinyje išdėstytos aplinkybes pagrįstos rašytiniais įrodymais pagrindžia tiek konkretų būsimą veiksmą – Atsakovės1 priklausančių Atsakovės2 akcijų perleidimą, tiek realią tikimybę, kad toks perleidimas gali būti įvykdytas nesilaikant ieškovų pirmumo teisės įgyvendinimo procedūros. Todėl ieškinys negali būti laikomas akivaizdžiai nepagrįstu ar objektyviai negalimu patenkinti. Be to, Lietuvos teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą, o jurisdikcijos klausimas yra savarankiškas ir negali būti sutapatinamas su reikalavimo pagrįstu vertinimu. Kiti Atsakovės1 argumentai dėl preliminaraus vertinimo iš esmės yra susiję su bylos nagrinėjimu iš esmės, kas nėra vertinama taikant laikinąsias apsaugos priemones.
Ieškiniu siekiama apginti ieškovų pirmumo teisę įsigyti Atsakovės1 parduodamas UAB „DiPocket“ akcijas. Jei šios akcijos būtų perleistos trečiajam asmeniui dar neišnagrinėjus bylos, ieškovai nebegalėtų pasinaudoti pirmumo teise iki sandorio sudarymo, o prevenciniu ieškiniu siekiamas rezultatas taptų nebeįmanomas. Teismo sprendimu nebebūtų galima uždrausti jau atlikto akcijų perleidimo, todėl palankus sprendimas nebeturėtų realaus ir veiksmingo poveikio. Akcijų perleidimo grėsmė yra konkreti, o Atsakovės1 ir Atsakovės2 elgesys patvirtina siekį nuslėpti informaciją apie sandorį nuo mažumos akcininkų. Atsakovė1 2026 m. balandžio 14 d. pateikė ieškovams pasiūlymus parduoti jų turimas akcijas už kur kas mažesnę nei nominali akcijų vertė kainą. Be to, netiesiogiai sužinoję apie planuojamą pardavimą, ieškovai kreipėsi į Atsakovę1 ir Atsakovę2, aiškiai prašydami pateikti informaciją apie planuojamą akcijų perleidimą ir jo sąlygas. Nepaisant to, nei Atsakovė1, nei Atsakovė2 šios informacijos nepateikė, nors į kitus ieškovų klausimus atsakė. Būtent prevencinio ieškinio paskirtis yra užkirsti kelią pažeidimui, o ne leisti pažeidimui įvykti ir tik tada pradėti naują teisminį procesą.
Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku ir neviršija to, kas būtina jo tikslui pasiekti. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatima iš Atsakovės1 nuosavybės teisės į UAB „DiPocket“ akcijas ir neriboja jos teisės balsuoti, gauti dividendus ar kitais būdais dalyvauti bendrovės valdyme. Vien Atsakovės1 abstraktus teiginys, kad disponavimo akcijomis apribojimas sukelia žalą, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti proporcingumo principo pažeidimą. Ieškovams galinčios kilti pasekmės yra nepalyginamai reikšmingesnės už laikiną Atsakovės1 disponavimo teisės apribojimą.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „DiPocket“ atsiliepime į atsakovės Vengrijos įmonė Tomahawk Holding Zártkörűen Működő Részvénytársaság atskirąjį skundą nurodė su juo sutinkanti ir prašė tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovė2 palaiko Atsakovės1 atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, o būtent, kad nutartis yra priimta teismo, neturinčio jurisdikcijos nagrinėti ginčą; nepagrįstai nustatytas tikėtinas ieškinio pagrįstumas; nepagrįstai nustatyta, kad nepritaikius LAP sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas; teismas nepagrįstai konstatavo, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos ir nepažeidžia asmenų, kuriems jos taikomos, teisių.
Papildomai nurodė, kad 2026 m. liepos 31 d. gavo iš Atsakovės1 formalų pranešimą dėl ketinimo parduoti visas UAB „DiPocket“ akcijas, kuriame buvo nurodyta parduodamų akcijų apimtis, bendra siūloma kaina, pardavimo sąlygos bei kitos esminės sandorio aplinkybės. Atsakovė1 pranešė apie ketinimą parduoti 7 794 885 Akcijas. 2026 m. rugpjūčio 1 d. UAB „DiPocket“ vykdydama Atsakovės1 prašymą, visiems UAB „DiPocket“ akcininkams išsiuntė pranešimą apie galimybę pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamas akcijas, nurodydama parduodamų akcijų skaičių, jų kainą, terminus pirmumo teisei įgyvendinti bei apmokėjimo užtikrinimo reikalavimus. Akcininkams buvo suteiktas 14 kalendorinių dienų terminas pareikšti norą įsigyti Akcijas ir papildomas terminas pateikti banko garantiją kainos apmokėjimui užtikrinti. Šios aplinkybės papildomai patvirtina, kad neegzistuoja nei realus, nei neišvengiamas ieškovų teisių pažeidimas, kuris pateisintų išimtinės procesinės priemonės – laikinųjų apsaugos priemonių – taikymą.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai turi egzistuoti ne tik jų taikymo momentu, bet ir šio klausimo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, aplinkybė, jog akcininkams jau suteikta galimybė realizuoti pirmumo teisę pagal ABĮ 47 straipsnį, sudaro savarankišką pagrindą konstatuoti, kad tolesnis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka jų paskirties.
Atsiliepimas
Ieškovai atsiliepime į atsakovės UAB „DiPocket“ atskirąjį skundą nurodė su juo nesutinkantys ir prašė atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Su 2026 m. rugpjūčio 3 d. UAB „DiPocket“ teismui pateiktu atsiliepimu į Atsakovės1 atskirąjį skundą Atsakovė2 nurodė, kad Atsakovė1 inicijavo akcijų perleidimo procedūrą pagal ABĮ 47 straipsnį, t. y. 2026 m. liepos 31 d. UAB „DiPocket“ iš Atsakovės1 gavo formalų pranešimą dėl ketinimo parduoti visas turimas UAB „DiPocket“ akcijas, o UAB „DiPocket“ 2026 m. rugpjūčio 1 d. visiems bendrovės akcininkams išsiuntė pranešimą apie galimybę pasinaudoti pirmumo teise. Tačiau toks pranešimas yra formalus, neatitinka ABĮ 47 straipsnio nustatytos procedūros tikslo – realiai sudaryti akcininkams galimybę apsispręsti dėl pirmumo teisės įgyvendinimo. Atsižvelgiant į ieškovų turimą informaciją ir pateikto pasiūlymo turinį nėra pagrindo spręsti, jog inicijuota procedūra realiai užtikrina ieškovų galimybę įgyvendinti pirmumo teisę, naujai atsiradusi aplinkybė savaime nepaneigia nei ieškovų nurodytos grėsmės, nei skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo. Priešingai, aplinkybė, kad ABĮ 47 straipsnio procedūra buvo formaliai inicijuota tik jau pareiškus prevencinį ieškinį ir pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, patvirtina, kad ieškovų kreipimosi į teismą metu tokia procedūra nebuvo vykdoma ir atsakovai pripažįsta savo veiksmų neteisėtumą iki ieškinio pareiškimo. Pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas turėtų vertinti aplinkybes, kurios egzistavo nutarties priėmimo metu.
Skundžiama nutartis buvo priimta 2026 m. birželio 22 d., o UAB „DiPocket“ atskirąjį skundą pateikė tik 2026 m. liepos 24 d., t. y. praėjus 32 dienoms nuo skundžiamos nutarties priėmimo. Bylos procesinių veiksmų chronologija patvirtina, kad toks pavėluotas skundo pateikimas negali būti paaiškinamas objektyviu UAB „DiPocket“ nežinojimu apie skundžiamą nutartį. Atkreipė dėmesį, kad apribojimas Juridinių asmenų registre įregistruotas 2026 m. birželio 26 d. Be to, ta pati advokatų bendrija atstovauja abi atsakoves. Egzistuoja atsakovių ryšys, dėl ko Atsakovė2 negalėjo nežinoti apie nutartį. Atsakovė2 nepateikė teismui prašymo atnaujinti praleistą terminą ir nenurodė jokių objektyvių, nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, dėl kurių atskirasis skundas negalėjo būti pateiktas laiku. Atsakovė2 pavėluotai pateikė atskirąjį skundą, kuris didžiąja dalimi pakartoja Atsakovės1 pateikto atskirojo skundo argumentus, todėl dėl iš esmės tapačios procesinės pozicijos ieškovai yra priversti rengti dar vieną atsiliepimą ir patirti papildomas bylinėjimosi išlaidas. Tokios aplinkybės turėtų būti vertinamos CPK 95 straipsnio įtvirtinto draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis kontekste.
Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė prevencinį ieškinį, siekdami užkirsti kelią konkrečiam būsimam veiksmui – Atsakovės1 priklausančių UAB „DiPocket“ akcijų perleidimui nesudarius ieškovams galimybės pasinaudoti ABĮ 47 straipsnyje nustatyta pirmumo teise. Taigi ieškovų reikalavimas grindžiamas konkrečiu įstatyme įtvirtintu teisiniu mechanizmu, o ne abstrakčia ar teisės aktuose nenumatyta teise. Kartu su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino ne tik konkretų planuojamą akcijų perleidimą, jo įgijėją ir numatomą sandorio užbaigimą, bet ir tai, kad apie šį sandorį ieškovams, nepaisant jų pakartotinių prašymų, informacija nebuvo teikiama. Todėl teismas neturėjo pagrindo preliminariai vertinti, kad ieškovų pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas.
Bendrovės vaidmuo ginčo santykiuose kyla ne iš nuosavybės teisės į perleidžiamas akcijas, bet iš jos ir vadovo pagal ABĮ 47 straipsnio atliekamų veiksmų, būtinų tam, kad UAB „DiPocket“ akcininkai galėtų įgyvendinti pirmumo teisę. Neteisėtus veiksmus ieškovai siejo ne tik su Atsakovės1, kuri nesudaro galimybės ieškovams įsigyti UAB „DiPocket“ akcijas pirmumo teise, bet ir su UAB „DiPocket“, kuri žinodama apie sandorį iki ieškinio pareiškimo neteikė apie jį jokios informacijos mažumos akcininkams, nors pagal ABĮ 47 straipsnio procedūrą būtent UAB „DiPocket“ ir jos vadovui tenka aktyvus vaidmuo užtikrinant kitų akcininkų pirmumo teisės įgyvendinimą.
Pažymėta, kad ieškinys nagrinėtinas Lietuvos Respublikos teismuose. Akcininkų sutarties ir ABĮ 47 straipsnio santykis yra ginčo nagrinėjimo iš esmės klausimas ir nepatvirtina akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo. Sprendimo neįvykdymo grėsmę lemia konkretus ir jau iki ieškinio pareiškimo pradėtas rengti akcijų perleidimo sandoris, kurio įvykdymą iki bylos išnagrinėjimo prevenciniu ieškiniu būtent ir siekiama uždrausti. Kitaip tariant, akcijų perleidimas būtų ne tik galimas ieškovų materialinės teisės pažeidimas, bet kartu ir pats faktas, kuris padarytų nebeįmanomą šioje byloje prašomo prevencinio sprendimo įgyvendinimą. Galimybė ateityje pradėti naują bylą dėl jau įvykusio pažeidimo negali būti prilyginama galimybei įvykdyti sprendimą, kurio ieškovai prašo šioje byloje.
Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės tiesiogiai atitinka prevencinio ieškinio dalyką, išsaugo esamą padėtį iki bylos išnagrinėjimo ir neviršija to, kas būtina būsimo teismo sprendimo veiksmingumui užtikrinti. Todėl UAB „DiPocket“ argumentai dėl ekonomiškumo, proporcingumo ir šalių interesų pusiausvyros principų pažeidimo nesudaro pagrindo panaikinti nutartį.
Atsiliepimas
Atsakovė Vengrijos įmonė Tomahawk Holding Zártkörűen Működő Részvénytársaság atsiliepime į atsakovės UAB „DiPocket“ atskirąjį skundą nurodė su juo sutinkanti ir prašė tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Sprendžiant dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, būtina atsižvelgti į tai, kad Atsakovė1 2026 m. liepos 31 d. pateikė UAB „DiPocket“ pranešimą dėl ketinimo perleisti akcijas, t. y. nepaisant to, kad vadovaujantis Akcininkų sutartimi, ketinantis įsigyti akcijas SIGNIFY HOLDINGS, INC. DBA RAIN yra Leidžiamas perėmėjas, tačiau Atsakovė1, vadovaudamasi ABĮ 47 straipsniu, inicijavo pirmumo teisės procedūras. UAB „DiPocket“ patvirtino, jog 2026 m. rugpjūčio 1 d. pranešimu informavo visus UAB „DiPocket“ akcininkus. Kadangi prevenciniame ieškinyje nurodoma, kad buvo pažeista ieškovų pirmumo teisė įsigyti parduodamas akcijas, nustatyta ABĮ 47 straipsnyje, šios procedūros inicijavimas, akivaizdu, reiškia, kad ieškovai gali įsigyti parduodamas akcijas. Atitinkamai, taikytos laikinosios apsaugos priemonės naikintinos, nes neegzistuoja jokia grėsmė, kad akcijos būtų perleistos pažeidus ieškovų pirmumo teises – neegzistuoja nei viena laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga.
Pritariama, kad UAB „DiPocket“ įtraukimas į bylą yra skirtas vieninteliam tikslui – dirbtinai pagrįsti Lietuvos teismų jurisdikciją. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą, nes suteikia ieškovams prevenciniu ieškiniu siekiamą rezultatą neišnagrinėjus bylos ir neįvertinus poveikio UAB „DiPocket“, kaip reguliuojamam finansų rinkos dalyviui.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas.
Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo ir kitų procesinių klausimų
Atsakovė1 kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – IES3, IES1 , IES2 , IES4 , IES5 , IES16 , IES17, IES6 , IES18 , IES19 , IES21, IES22 , IES23 , IES20 prisijungimo aktus, dokumentus Nimbus LLC ir Rain Payments Services, Inc. (anglų kalba).
Atsakovė2 kartu su atsiliepimu į Atsakovės1 atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2026 m. liepos 31 d. Atsakovės1 pranešimą dėl ketinimo parduoti bendrovės akcijas, UAB „DiPocket“ 2026 m. liepos 31 d. pranešimą apie galimybę pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamas UAB „DiPocket“ akcijas.
Ieškovai kartu su atsiliepimu į Atsakovės2 atskirąjį skundą pateikė naują įrodymą – ieškovų atstovo 2026 m. rugpjūčio 7 d. atsakymą į pirmenybės teisės pranešimą.
Atsakovė1 2026 m. rugsėjo 30 d. pateikė papildomus įrodymus (DOK-93518) – Atsakovės1 2026 m. rugsėjo 8 d. prašymą pateikti informaciją ir UAB „DiPocket“ 2026 m. rugsėjo 9 d. atsakymą į prašymą pateikti informaciją.
Ieškovai 2026 m. spalio 6 d. pateikė atsiliepimą į Atsakovės1 prašymą prijungti papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kartu pateikiant papildomus įrodymus - 2026 m. rugpjūčio 7 d. ieškovų atsakymą dėl Pranešimo apie galimybę pasinaudoti pirmumo teise įsigyti Bendrovės akcijas; 2026 m. rugpjūčio 14 d. Atsakovės2 atsakymą į ieškovų 2026 m. rugpjūčio 7 d. raštą; 2026 m. rugpjūčio 14 d. Atsakovės1 atsakymą į ieškovų 2026 m. rugpjūčio 7 d. raštą; 2026 m. rugsėjo 4 d. ieškovų atsakymą į Atsakovės2 ir Atsakovės1 2026 m. rugpjūčio 14 d. raštus (DOK-94264).
Atsakovė1 2026 m. spalio 7 d. pateikė atsikirtimus į ieškovų 2026 m. spalio 6 d. atsiliepimą į Atsakovės1 prašymą (DOK-94405).
Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau.
Kasacinis teismas yra išskyręs atitinkamus kriterijus, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti sprendžiant, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Atsakovės1 pateikti dokumentai Nimbus LLC ir Rain Payments Services, Inc. yra pateikti anglų kalba, todėl nepateikus šių dokumentų vertimo į valstybinę kalbą juos atsisakoma priimti (CPK 113 straipsnio 3 dalis, 198 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nesprendžia ginčo iš esmės, todėl pateikti įrodymai neturės teisinės reikšmės nagrinėjamos bylos klausimams dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti.
Atsižvelgiant į tai, kad prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones išnagrinėtas atsakovėms nepranešus, ir atsakovės objektyviai neturėjo galimybės pateikti savo argumentų pirmosios instancijos teismui, pateiktos reikšmingos faktinės aplinkybės, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo / panaikinimo, ieškovai pateikė atsikirtimus ir įrodymus dėl atsakovų teikiamų argumentų dėl naujų faktinių aplinkybių, šių įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi šalys turėjo galimybę pasisakyti dėl tokių įrodymų reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, todėl siekiant išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas paminėtus įrodymus, kartu su rašytiniais paaiškinimais dėl įrodymų ir atsikirtimais, nurodytus šios nutarties 13-18 punktuose, išskyrus įrodymus nurodytus 21 punkte, priima ir vertins juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 314 straipsnis).
Ieškovai atsiliepime į atsakovės UAB „DiPocket“ atskirąjį skundą nurodė, kad atskirasis skundas pareikštas praleidus terminą atskirajam skundui paduoti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi nutartis galėjo būti skundžiama per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos, o faktiškai atsakovei UAB „DiPocket“ nutartis įteikta 2026 m. liepos 18 d., todėl Atsakovė2, pateikdama atskirąjį skundą 2026 m. liepos 24 d., nepraleido termino atskirojo skundo pateikimui.
Ieškovų prašymas, pateiktas 2026 m. spalio 6 d., sustabdyti atskirųjų skundų nagrinėjimą iki kol pirmosios instancijos teismas išspręs klausimą dėl jurisdikcijos, atmestinas, kadangi šiuo konkrečiu atveju šio klausimo išsprendimas nekliudo išspręsti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsižvelgiant į tai, kad dėl naujų faktinių aplinkybių nėra nustatyta grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisakys toliau.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019; 2020 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1102-881/2020).
Paminėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis ir esmė – rizikos (grėsmės), kad ieškovui galbūt palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ar jo įvykdymas bus apsunkintas, eliminavimas. Būtent grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nustatymas (kartu egzistuojant preliminaraus ieškinio pagrįstumo sąlygai) ir apsprendžia poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tokios grėsmės buvimas ar nebuvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai konkrečioje byloje pagal joje nustatytas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-804-464/2020). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-960-798/2020, 11 punktas; 2026 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-72-577/2026, 21 punktas).
Vertinant šios būtinos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui, egzistavimą, pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12, 178 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kad būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą.
Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį į ieškinio pagrindą, t. y. ieškovai pareiškė prevencinį ieškinį, kadangi teigia, jog jie, vadovaujantis ABĮ 47 straipsniu, turi pirmumo teisę įsigyti Atsakovės1 parduodamas Atsakovės2 akcijas, Atsakovė1 nepateikė pranešimo apie ketinimą parduoti akcijas, o Atsakovė2 nepranešė, nors žinojo, apie Atsakovės1 ketinimą parduoti akcijas ieškovams. Po skundžiamos nutarties priėmimo pasikeitė faktinė situacija, t. y. Atsakovė1 2026 m. liepos 31 d. pateikė Atsakovei2 pranešimą dėl ketinimo parduoti bendrovės akcijas, o Atsakovė2 2026 m. liepos 31 d. išsiuntė ieškovams pranešimus apie galimybę pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamas UAB „DiPocket“ akcijas. Ieškovai atsiliepime į Atsakovės2 atskirąjį skundą neneigia, kad tokius pranešimus gavo bei pateikė patys įrodymus, kad teikė atsakymus atsakovėms, ir jau atsiliepime į atskirąjį skundą, teigia, kad ieškovai informuoti netinkamai, nepateikta reikšminga informacija apsispręsti dėl akcijų pirkimo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepranešimas, kuriuo iš esmės buvo grindžiama būtinybė uždrausti akcijų perleidimą, šiuo metu nebesitęsia. Byloje matyti, kad Atsakovė1 buvo suradusi akcijų pirkėją, tačiau tai savaime nepatvirtina grėsmės, grindžiamos būtent ieškinyje nurodytu nepranešimu, be to, ši aplinkybė vertintina ir vėlesniais atsakovių veiksmais, kuriais pradėta pirmumo teisės įgyvendinimo procedūra. Todėl ankstesnis pranešimų nepateikimas nebegali būti laikomas pakankamu pagrindu toliau taikyti laikinąsias apsaugos priemones, esant duomenims, kad atsakovės atlieka procedūrą, vadovaujantis ABĮ 47 straipsniu, t. y. nėra grėsmės, kad atsakovės nevykdys ABĮ 47 straipsnyje nustatytos procedūros. Nenustačius kitų konkrečių aplinkybių, pagrindžiančių grėsmę būsimo teismo sprendimo, priimtino pagal byloje pareikštą reikalavimą ir jo faktinį pagrindą, įvykdymui, nėra pagrindo išvadai, kad išliko CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta grėsmės sąlyga.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nevertino atsakovių pranešimų turinio atitikimo ABĮ 47 straipsnio reikalavimams. Ieškovų atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi argumentai dėl informacijos nepakankamumo susiję su vėliau pateiktų pranešimų turiniu, o priimto ieškinio faktinis pagrindas yra ABĮ 47 straipsnio tvarkos nesilaikymas – pranešimų nepateikimas. Kiek šiais argumentais siekiama pareikštą reikalavimą pagrįsti kitomis faktinėmis aplinkybėmis, jų įtraukimo į ieškinio pagrindą klausimas spręstinas bylą iš esmės nagrinėjančiame teisme. Vien jų išdėstymas atsiliepime į atskirąjį skundą savaime nepakeičia priimto ieškinio faktinio pagrindo, pagal kurį sprendžiant, nėra pagrindo daryti išvadai, kad egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Apeliacinės instancijos teismas šioje nutartyje nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcija nagrinėti bylą iš esmės. Nenustačius grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, yra savarankiškas pagrindas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, todėl jurisdikcijos nagrinėti bylą iš esmės klausimo išsprendimas nėra būtinas nagrinėjamam procesiniam klausimui išspręsti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog net ir manydami, jog neturi jurisdikcijos nagrinėti bylą, teismai automatiškai neturėtų šiuo pagrindu atmesti ir reikalavimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes Reglamento 1215/2012 35 straipsnis leidžia laikinųjų apsaugos priemonių klausimą spręsti kitos valstybės narės nei tos, kurios teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylą iš esmės, teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421-916/2020, 41 punktas). Be to, pirmosios instancijos teismas 2026 m. spalio 15 d. paskyrė teismo posėdį spręsti jurisdikcijos klausimą. Todėl šia nutartimi dėl šio klausimo neformuluojamos išankstinės išvados, paliekant pirmosios instancijos teismui šį klausimą išspręsti, įvertinus šalių argumentus ir reikšmingas aktualias bylos aplinkybes, o šalims – naudotis įstatymo nustatytomis priimto procesinio sprendimo apskundimo galimybėmis.
Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Todėl į esminius atskirojo skundo argumentus atsakius, dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylos baigties
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nenustatyta būtinoji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos paskirstomos teismo procesiniu sprendimu, kuriuo byla išnagrinėjama iš esmės arba užbaigiama, nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės (CPK 93, 94, 96 straipsniai). Kadangi šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi civilinė byla nėra užbaigiama, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą išspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas galutinį procesinį sprendimą.
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskiruosius skundus tenkinti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. birželio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis yra neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.