- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-14
- Bylos Nr.
- AN2-326-873/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-00072-2026-3
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Žimkienė
- Pažeidėjas
- D. D.
- Institucija
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. (D. D.) (toliau – ir pažeidėjas, apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos (toliau – ir Institucija) 2026 m. vasario 6 d. nutarimu Nr. 0025-ANR_N-176-2026 D. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 2 dalį, jam paskirta keturių šimtų penkiasdešimt eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvylikai mėnesių, už tai, kad jis, 2026 m. sausio 12 d., apie 22.00 val., Kenos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje vairavo automobilį „BMW “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kartu kaip keleivis vyko Lietuvos Respublikos pilietis A. D. (D.), vairuotojas, darydamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo bei savo ir kitų žmonių saugumui, vairavo automobilį tyčia (specialiai) akseleruodamas ir sukiodamas vairą į dešinę ir kairę, privertė minėtą transporto priemonę slysti šonu nuo važiuojamosios kelio dalies vieno krašto į kitą kelio dalies kraštą, „piešiant vingiuotą kelią“, padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didelė rizika įvykti eismo įvykiui. Būdamas priešpriešinėje eismo juostoje jis pravažiavo nereguliuojamą sankryžą. Tokiais savo veiksmais D. D. pažeidė KET 4, 9 punktų reikalavimus.
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, pažeidėjas D. D. pateikė skundą Vilniaus regiono apylinkės teismui, kuris 2026 m. birželio 2 d. nutartimi skundo netenkino ir skundžiamą Institucijos 2026 m. vasario 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje paliko nepakeistą. Teismas nutartyje darė išvadą, kad D. D. pagrįstai nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta proporcinga, atitinkanti ANK 22 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos administracinės nuobaudos paskirtį, sankcija.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir prašymai
Apeliaciniame skunde D. D. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį bei administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukti; alternatyviai prašo perkvalifikuoti veiką pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį arba 417 straipsnio 1 dalį; netenkinus ankstesnių prašymų, prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo arba sutrumpinti jos terminą.
Nurodo, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visiškai neatsižvelgė į jo situaciją, į skunde išdėstytus motyvus, pateiktus paaiškinimus, todėl nutartis yra neobjektyvi ir neteisinga. Teismas, pasak pažeidėjo, vadovavosi tik kaltinančiais įrodymais, o ne visa bylos medžiaga.
Nesutinka, jog vairavo chuliganiškai. Nurodo, kad įvykio dieną oras buvo blogas, visur pripustyta sniego, kelias nevalytas, buvo slidu ir jis jokių chuliganiškų vairavimo veiksmų neatliko, o automobilis tiesiog posūkio metu paslydo. Pažymi, kad vairuotas automobilis „BMW“ yra galingas, todėl darant posūkį jį sunkiau suvaldyti. Tvirtina, jog jo veiksmuose nebuvo chuliganiškų paskatų. Teigia, kad jo veiksmai galėtų būti vertinami kaip pavojingas vairavimas, tačiau ne chuliganiškas. Akcentuoja, jog įvykio vietoje nebuvo žmonių, taip pat nebuvo jokių šalia važiuojančių transporto priemonių.
Nurodo, kad kartu su juo vykęs keleivis, duodamas parodymus teisme, taip pat paaiškino, jog kelias įvykio dieną buvo slidus, buvo prisnigę, o jis (D. D.) bandė „išlyginti automobilį“, nes jį „sumėtė“.
Teigia, jog teisme apklausti pareigūnai nenurodė chuliganiško vairavimo požymių. Tvirtina, kad chuliganiško vairavimo nematyti ir byloje esančiuose vaizdo įrašuose.
Pasak apelianto, paskyrus jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, jis bus nubaustas nepagrįstai per griežtai, o paskirta poveikio priemonė neproporcinga padarytam pažeidimui. Netekęs teisės vairuoti, jis negalės atlikti savo tiesioginių darbinių pareigų, Tai tiesiogiai paveiktų įmonės veiklą, darbuotojų darbo vietų išsaugojimą ir įsipareigojimų vykdymą klientams, jo paties gyvenimą, jis netektų pajamų, reikalingų savęs išlaikymui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos vadas M. B. prašo D. D. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pažeidėjo veiksmai atitinka visus ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius. Pažeidimo objektas yra kelių eismo saugumas ir su juo susijusios vertybės – eismo dalyvių gyvybė, sveikata bei turtas. Objektyvioji pusė pasireiškė pavojingu KET pažeidimu: tęstiniu pavojingu manevravimu apie 150 metrų, automobilio slydimu šonu per važiuojamosios dalies plotį, įvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą ir nereguliuojamos sankryžos pravažiavimu. Subjektas – transporto priemonės vairuotojas, t. y. pažeidėjas. Subjektyvioji pusė pasireiškė tyčia, o veikos pobūdis leidžia pagrįstai spręsti apie chuliganiškas paskatas, nes veiksmai buvo tęstiniai, demonstratyvūs, objektyviai nesuderinami su vien siekiu stabilizuoti automobilį ir nutrūko tik pareiškėjui pastebėjus jį stabdančius pareigūnus. Nagrinėjamu atveju pažeidėjui paskirta minimali įstatymo leidžiama bauda ir minimalus privalomos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminas. Todėl paskirtų teisinių pasekmių tolesnis švelninimas galėtų būti svarstomas tik nustačius išskirtines, pažeidėjo atsakomybę ypatingai švelninančias aplinkybes, kurių šioje byloje nenustatyta. Tai, kad D. D., netekęs vairuotojo pažymėjimo, negalės padėti seneliams, kuriuos reikia vežti į medicinos įstaigą, bei bus sudėtinga važinėti į darbą, nes iki darbovietės apie 30 km ir nėra tiesioginių autobusų maršrutų, taip pat jo darbo pobūdis yra susijęs su UAB „A.“ priklausančio automobilio vairavimu, savaime nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies ir nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Be to, pažeidėjas dar iki administracinio nusižengimo padarymo galėjo įvertinti savo netinkamų veiksmų galimas pasekmes.
Motyvuojamoji dalis
III. Apygardos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde ginčijamas veikos kvalifikavimas, įrodymų vertinimas, nesutinkama su paskirta administracinio poveikio priemone. Teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vertina, kad apeliacinio skundo argumentai nepasitvirtino.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos nutarimu, kurį nepakeistą paliko apylinkės teismas, pažeidėjas nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, numatančią atsakomybę už chuliganišką vairavimą, t. y. pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų.
Nagrinėjamu atveju D. D. neneigia, kad Institucijos nutarime nurodytu metu jo vairuojamas automobilis slydo, tačiau, kaip aiškina pats apeliantas, tai buvo dėl prastų oro sąlygų bei slidžios kelio dangos, ir, galimai, jo vairavimas buvo pavojingas. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamos nutarties turinį, daro išvadą, jog apylinkės teismas visus byloje surinktus įrodymus išanalizavo išsamiai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentus įvertino, savo padarytas išvadas motyvavo tinkamai.
Kaip teisingai ir pagrįstai skundžiamoje nutartyje pažymėjo apylinkės teismas, D. D. kaltę patvirtina pareigūnų, apylinkės teisme apklaustų kaip liudytojai, parodymai, atitinkantys tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotas aplinkybes, taip pat byloje esantys vaizdo įrašai.
Žemesnės instancijos teismas
Pareigūno T. L. (L.) parodymų duomenimis, D. D. vairuojamas automobilis pavojingai manevravo, vairuotojas spaudė greičio pedalą, stabdymo žymių nebuvo, automobilis vingiavo po visą kelią. Iš pradžių automobilis išvažiavo gražiai, po to prasidėjo vingiavimas, vingiavo ir per sankryžą, perėją. Tai buvo tyčinis veiksmas, kadangi vingiavo 200–300 metrų (b. l. 100–101). E. K. apylinkės teisme paaiškino, jog patruliuodami pastebėjo pavojingai manevruojantį automobilį, tačiau kol tarnybiniu automobiliu apsisuko, minėtas automobilis pasišalino. Taip įvyko du kartus. Pareigūnai nusprendė sustoti ir stebėjo. Pamatė, kaip automobilis išvažiavo iš stotelės, pradėjo manevruoti, išvažiavo net į priešpriešinę eismo juostą. Vairuotojas spaudė greičio pedalą, važinėjo iš vienos kelio pusės į kitą, sukiojo vairą tai į vieną, tai į kitą pusę, vingiavo. Buvo didinamas greitis – tam, kad slystų. Vingiavimas vyko apie 200–300 metrų ruože. Kai pareigūnai prisivijo, įjungę garsinį signalą, švyturėlius, minėtas automobilis pradėjo lėtėti (b. l. 103–104).
Institucijos pareigūno T. L. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės – pareigūnai, vykdant tarnybą „Mobilus patrulis“, (duomenys neskelbtini) miestelio ribose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniaus pasienio rinktinės Kenos pasienio užkardos veikimo teritorijoje, pastebėjo, kaip iš autobusų stotelės išvažiavo tamsios spalvos transporto priemonė ir pradėjo pavojingai manevruoti. Minėto automobilio vairuotojas, akseleruodamas ir sukiodamas vairą į dešinę bei kairę, privertė transporto priemonę slysti šonu nuo važiuojamosios kelio dalies vieno krašto į kitą kraštą „piešiant vingiuotą kelią“, padarydamas transporto priemonę sunkiai valdomą, sukeldamas realią riziką įvykti eismo įvykiui. Būdamas priešpriešinėje eismo juostoje, automobilis pravažiavo nereguliuojamą sankryžą. Transporto priemonė pavojingai manevravo apie 150 metrų. Stabdant minėtą transporto priemonę, buvo įjungti mėlynos ir raudonos spalvos švyturėliai bei specialieji garso signalai (b. l. 33).
Byloje esančiuose tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus bei pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotas pradedantis važiuoti automobilis, kuris vingiuoja kelyje, o pareigūnų automobiliui artėjant, sulėtina greitį. Konkrečiai, vaizdo įrašo 20260112_215630_PF (duomenys neskelbtini) videoregistratorius nusižengimas duomenimis, matyti, kaip 6-tą sekundę užsidega Institucijos pareigūnų tarnybinio automobilio priekiniai žibintai ir automobilis pajudėjęs pasuka į dešinę pusę, tolumoje iškart matomas pažeidėjo vairuojamas automobilis, kuris tris kartus atlieka slystamojo pobūdžio manevrus kelio ruože nuo dešinės kelio pusės link kairės, taip pat matyti, kad automobilis nustoja vingiuoti kelyje ir tvarkingai, laikydamasis savo važiavimo krypties juostos, juda tolimesne linkme iki kol sustabdomas pareigūnų. Vaizdo įraše BODY E. K., 1:11 min. užfiksuota, kaip automobilis, pajudėdamas iš kairės kelio pusės, yra pakreipiamas ir toliau transporto priemonė bent keletą kartų slysta nuo kelio dešinės pusės iki kairės.
Pakartotinai įvertinęs aptartus įrodymus, apygardos teismas sprendžia, jog apylinkės teismas jais nesivadovauti ir negrįsti savo išvadų neturėjo jokio pagrindo. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog kaip liudytojai apklausti pareigūnai yra suinteresuoti melagingai apkalbėti D. D. ir apkaltinti jį nebūto administracinio nusižengimo padarymu. Priešingai, paties pažeidėjo ir jo draugo – kartu važiavusio A. D. paaiškinimas, jog transporto priemonė nebuvo vairuojama chuliganiškai, o tik slydo dėl blogų oro sąlygų ir slidžios dangos, neatitinka faktinių įvykio aplinkybių – pažeidėjas iki sustabdymo pravažiavo nemažą atstumą, vingiavo, tačiau greičio nemažino, nors tokią galimybę turėjo (automobilio greitis, stabdant policijos pareigūnams, buvo sumažintas). Taigi apelianto poziciją skundžiamą nutartį priėmęs teismas teisingai įvertino kaip gynybinę ir, kaip paneigta bylos duomenų visuma, pagrįstai nesivadovavo.
Apylinkės teismas pritarė, jog Institucija tinkamai kvalifikavo pažeidėjo veiksmus pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Su tokia išvada apygardos teismas taip pat sutinka.
Asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tik tuo atveju, kai: 1) padarytas bent vienas KET pažeidimas; 2) šis pažeidimas padarytas iš chuliganiškų paskatų; 3) šiuo pažeidimu keliamas pavojus eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 13 d. nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-66-648/2022).
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos nutarime konkrečiai nurodyta, kurių KET reikalavimų nesilaikė pažeidėjas (KET 4, 9 punktai). Šių nustatytų KET pažeidimų administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija. Pažeidėjas nepripažįsta to, jog veikė iš chuliganiškų paskatų; netiesiogiai – nurodydamas, jog pašalinių asmenų bei greta važiuojančių transporto priemonių nebuvo, teigia, jog pavojaus eismo arba žmonių saugumui nekėlė. Kaip pirmiau aptarta, apylinkės teismas apelianto teiginiais pagrįstai nesivadovavo.
Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis laikomos tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-37-507/2015, 2AT-40-976/2015, 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-1-942/2018, 2AT-4-511/2018, 2AT-7-976/2018).
Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016, 2AT-50-303/2018 ir kt.).
Pažymėtina, kad, kaip nustatyta byloje, nors buvo sudėtingos vairavimo sąlygos, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nagrinėjamo įvykio metu tiesiog važinėjosi po (duomenys neskelbtini) (b. l. 86). Pareigūnų parodymais, patvirtintais vaizdo įrašų duomenimis, pažeidėjas vairavo automobilį dideliu greičiu, jo nestabdė, „piešė vingiuotą kelią“, toks veiksmas buvo nevienkartinis, pažeidėjas pravažiavo nemažą atstumą, kol buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Taigi pažeidėjo versija, jog jis tiesiog slydo, nepasitvirtino. Atitinkamai spręstina, jog pažeidėjas veikė tyčia, tokio elgesio motyvas – elgesio normų niekinimas, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius. Priešingai, nei teigiama skunde, vairuodamas pirmiau aptariamu būdu miestelio gatvėmis, pažeidėjas kėlė realų pavojų tiek savo, tiek keleivio, tiek kitų asmenų sveikatai ar net gyvybei, turtui. Tai, kad nagrinėjamu atveju skaudžių pasekmių dėl laimingo atsitiktinumo buvo išvengta, išvados apie padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą nešalina.
Aptarus išdėstytą, pritarti apelianto argumentams, jog veika buvo kvalifikuota netinkamai ir spręsti dėl kitų, nurodomų skunde, ANK straipsnių taikymo, apygardos teismas pagrindo nenustato ir dėl atitinkamų skundo argumentų plačiau nepasisako.
Apeliantas skundu nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu, prašo jos neskirti arba sutrumpinti jos terminą. Apygardos teismas, sutikdamas su skundžiamos nutarties išvadomis, sprendžia, jog ir šis prašymas netenkintinas.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki penkių šimtų penkiasdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo septynių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio eurų. Pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį, už šio straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki dvejų metų. Institucijos nutarimu, kurį nepakeistą paliko apylinkės teismas, pažeidėjas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį nubaustas keturių šimtų penkiasdešimt eurų bauda ir jam skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) dvylikai mėnesių. Pažeidėjas jam paskirtos baudos dydžio neginčija. Nenustatęs, kad nagrinėjamu atveju paskirta minimalaus dydžio bauda, numatyta sankcijoje, būtų neteisinga, skundą nagrinėjantis teismas plačiau argumentų dėl paskirtos baudos nedėsto. Jokių aplinkybių, paneigiančių paskirtos administracinio poveikio priemonės būtinumą ar jos termino teisingumą, byloje nenustatyta.
Kaip pirmiau nurodyta, Institucijos nutarimu pažeidėjui skirta sankcijoje numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė, nustatytas minimalus jos terminas. Švelnesnės administracinio poveikio priemonės, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje skyrimą, arba administracinio poveikio priemonės neskyrimą numato ANK 34 straipsnio 6 dalis, kuri apibrėžia, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) tai gali, atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje galimybės taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nebuvimą plačiai argumentavo, tinkamai remdamasis teismų praktika, todėl šių argumentų apygardos teismas nebekartoja. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka ir su nusižengimo pobūdžio bei pažeidėjo asmenybės vertinimu.
Institucijos nutarime nenustatyta nei pažeidėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Administracinis nusižengimas šiurkštus, tyčinis. Kaip pažymėta skundžiamoje nutartyje, D. D. anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nagrinėjamo administracinio nusižengimo metu turėjo tris galiojančias administracines nuobaudas, taigi asmuo yra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus. Tai įvertinus, pažeidėjo skunde pakartotinai nurodomos aplinkybės, jog teisės vairuoti turėjimas jam reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti, nepagrindžia išvados apie nagrinėjamos administracinio poveikio priemonės neproporcingumą ir nepaneigia jos taikymo būtinybės. Asmuo, žinodamas, jog teisės vairuoti turėjimas jam reikalingas darbinėms funkcijoms atlikti, privalo elgtis nepažeisdamas nustatytų taisyklių, priešingu atveju – jam tenkančios pasekmės yra tik tokio elgesio dėsningas rezultatas. Pagrindo išvadai, jog aptariama administracinio poveikio priemonė pažeidžia teisingumo principo reikalavimus, nagrinėjamu atveju nenustatyta. Administracinio poveikio priemonės individualizavimą apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje įvertino tinkamai.
Apibendrinus konstatuotina, jog Vilniaus regiono apylinkės teismas, išnagrinėjęs D. D.. administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka, įvertino visas faktines bylos aplinkybes bei įrodymų visetą ir pagrįstai, remdamasis teismų praktika, konstatavo administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 420 straipsnio 2 dalyje, sudėties buvimą apelianto veiksmuose. Palikdamas Institucijos nutarimą, juo paskirtą nuobaudą bei administracinio poveikio priemonę nepakeistą, apylinkės teismas nei materialiosios, nei proceso teisės pažeidimų nepadarė. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentai nepasitvirtino, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. D. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.