- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-22
- Bylos Nr.
- II-1169-1100/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-18939-2026-1
- Bylos rūšis
- Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Pažeidėjas
- D. V.
- Institucija
- Valstybės įmonė Registrų centras
- Kategorijos
Skundas administracinio nusižengimo byloje Nr. II-1169-1100/2026 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-18939-2026-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.55; 21.10.4
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis, sekretoriaujant Mildai Bašinskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. V., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. V. (toliau – ir pareiškėjas), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės įmonės Registrų centro (toliau – ir Institucija) specialistės Veronikos Suchankovaitės 2026 m. liepos 7 d. nutarimo Nr. RC-ANR_N-2221-2026.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Teismo nustatytos aplinkybės
Institucijos specialistė V. Suchankovaitė 2026 m. liepos 7 d. nutarimu nustatė, kad D. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 223 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis, Juridinių asmenų registro duomenimis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovas, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 m. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Vadovaujantis CK 2.66 straipsnio 4 dalimi, ABĮ 58 straipsnio 2 ir 3 dalimis bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinio asmens registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktais, juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per 30 dienų nuo jų patvirtinimo momento turi būti pateikta Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktą, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis akcininkų susirinkimas, kuris, pagal šio įstatymo redakcijos (2024 m. liepos 1 d. redakcija, paskelbta įstatymu Nr. XIV-2820) 24 straipsnio 1 dalį, turi įvykti ne vėliau, kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal CK 2.52 straipsnio 1 dalį ir Bendrovės steigimo dokumentus (įstatus), Bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, todėl Bendrovės 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu, Nuostatų 38.2 ir 41.2 punktais, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas. Pavėluotas finansinių ataskaitų rinkimo pateikimas neatleidžia juridinio asmens vadovo nuo atsakomybės. D. V. paskirta administracinė nuobauda – 615 Eur dydžio bauda.
Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
D. V. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti Institucijos specialistės V. Suchankovaitės 2026 m. liepos 7 d. nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Netenkinus pirmojo prašymo, prašoma pakeisti Institucijos specialistės V. Suchankovaitės 2026 m. liepos 7 d. nutarimą ir neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą arba sumažinti paskirtos baudos dydį iki 300 Eur.
Pareiškėjas skunde teigia, kad Bendrovės 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinys šiuo metu (skundas surašytas 2026 m. liepos 7 d.) yra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, šio pažeidimo pasekmės pašalintos, o pačiu pažeidimu nepadaryta jokia turtinė ar neturtinė žala valstybei kreditoriams ar tretiesiems asmenims. Pareiškėjas nurodo, kad pažeidimas nebuvo padarytas tyčia – nuslėpti Bendrovės finansinę informaciją, išvengti pareigų ar suklaidinti valstybės institucijas, kreditorius ar kitus trečiuosius asmenis pareiškėjas nesiekė. Vėlavimą nulėmė organizacinio pobūdžio neapsižiūrėjimas, žmogiška klaida, o ne tyčinis ar piktybinis neveikimas. Pareiškėjas, individualizuojant atsakomybę, prašo atsižvelgti į tai, kad Bendrovės apskaitos tvarkymas ir finansinių ataskaitų parengimo bei pateikimo veiksmai buvo pavesti buhalterei (apskaitos paslaugas teikiančiam asmeniui), t. y. duotas pavedimas tvarkyti Bendrovės apskaitą bei atlikti ataskaitų pateikimo veiksmus. Skunde taip pat teigiama, kad Bendrovė neturi mokestinių skolų ir nevykdo veiklos, o jos veiklą planuojama sustabdyti. Pasak pareiškėjo, jo atsakomybę lengvina ir tai, kad jis tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, anksčiau už tokio pobūdžio pažeidimus jis nebaustas; jo neveikimas nebuvo piktybiškas; sužinojęs apie administracinį nusižengimą, jis ėmėsi veiksmų.
Atsiliepimas
Institucijos atstovė J. Plėdė Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė atsiliepimą į D. V. skundą, kuriuo prašo Institucijos skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti.
Atsiliepime nurodoma, kad Juridinių asmenų registro duomenimis, D. V. nuo 2021 m. kovo 24 d. yra Bendrovės vadovas. Automatiniu būdu D. V. 2026 m. gegužės 14 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 00-ANR_P-137914-2026 su administraciniu nurodymu dėl padaryto administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu, pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo, informacija apie bylos nagrinėjimo datą (t. y. 2026 m. liepos 3 d.) ir teisę pateikti paaiškinimus buvo išsiųsti D. V. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo elektroninio pašto adresas Administracinių nusižengimų registre (toliau – ANR) nurodytas kaip adresas, gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų), todėl atitinka ANK 573 straipsnio reikalavimus. Institucijai 2026 m. liepos 7 d. priėmus skundžiamą nutarimą, Institucija gavo pareiškėjo skundą ir su juo susijusią medžiagą, kuri 2026 m. liepos 16 d. buvo persiųsta teismui. 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrų tvarkytojui atsiliepimo surašymo metu nėra pateiktas.
Atsiliepime cituojamos ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 24 straipsnio 1 dalies, 37 straipsnio 12 dalies 12 punkto, 58 straipsnio 2 ir 3 dalies, taip pat ANK 223 straipsnio 2 dalies nuostatos ir nurodoma, kad bendrovės vadovas yra atsakingas už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys yra tvirtinamas eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu ir kartu su kitais dokumentais turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui per 30 kalendorinių dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo bendrovės finansinių metų pabaigos. Cituojama CK 2.52 straipsnio 1 dalies nuostata ir, remiantis visu išdėstytu reglamentavimu, teigiama, kad Bendrovės 2024 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui per 5 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos, t. y. ne vėliau kaip iki 2025 m. birželio 1 d.
Atsiliepime pateikiama teismų praktika ir nurodoma, kad įstatymų leidėjas neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nepateikti metinio finansinių ataskaitų rinkinio Juridinių asmenų registro tvarkytojui, todėl ir juridinio asmens veiklos nevykdymas nesudaro pagrindo nevykdyti minėtos pareigos. Institucijos tvarkomame Juridinių asmenų registre nėra registruojami juridinio asmens sprendimai dėl veiklos sustabdymo, todėl, remiantis teisės aktais, visi juridiniai asmenys turi teikti finansines ataskaitas. Taip pat nurodoma, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Vis dėlto, remiantis CK 2.71 straipsnio 1 dalies ir CK 2.72 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teigiama, kad metinių finansinių ataskaitų nepateikimas JAR tvarkytojui laiku pažeidžia ne tik teisės aktų nuostatas, bet ir trečiųjų asmenų teises susipažinti su šiais dokumentais. Taigi, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas administracinis nusižengimas nelaikytinas mažareikšmiu ar nepavojingu, o švelnesnės administracinės nuobaudos paskyrimas aiškiai neatitiktų ne tik administracinių nuobaudų paskirties, bet ir teisingumo principo. Atsiliepime toliau cituojama teismų praktika ir nurodoma, kad finansinių ataskaitų parengimo ir pateikimo veiksmų pavedimas buhalterei (apskaitos paslaugas teikiančiam asmeniui) ir šio asmens savalaikis pareigų neįvykdymas nesudaro pagrindo vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Būtent bendrovės vadovas turi užtikrinti, kad finansinių ataskaitų parengimui ir pateikimui reikalingi procesai bendrovės viduje būtų organizuoti ir atlikti laiku bei nesudarytų kliūčių įvykdyti įstatyme nustatytas pareigas. Nepriklausomai nuo to, ar bendrovė turi savo buhalterį, ar samdo bendrovę, kuri tvarkys jos buhalterinę apskaitą, bendrovės vadovas privalo kontroliuoti jų tinkamą darbą, todėl jų pareigų neatlikimas savaime nešalina bendrovės vadovo kaltės. Toliau cituojamos ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punkto, CK 2.67 straipsnio, Nuostatų 38 bei 41 punktų nuostatos ir nurodoma, kad pareiškėjas, eidamas Bendrovės vadovo pareigas nuo 2021 m. kovo 24 d., privalėjo užtikrinti, kad Bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos būtų pateiktos laiku (iki 2025 m. birželio 1 d.), tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė.
Atsiliepime cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodoma, kad už netinkamų imperatyvių pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė. Atsiliepime teigiama, kad, vadovaujantis teismų praktika ir teisės aktų reglamentavimu, bendrovės vadovas civiline tvarka atsako ne tik už nepagrįstus verslo sprendimus, bet ir už imperatyvių pareigų, nustatytų valdymo organams, pažeidimą. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad finansinių ataskaitų rinkinys iki atsiliepimo surašymo dienos (atsiliepimas teisme gautas 2026 m. rugpjūčio 21 d.) nebuvo pateiktas, todėl nėra pagrindo teigti, kad padarytas pažeidimas buvo pašalintas. Taip pat atsiliepime pabrėžiama, kad nėra pagrindo švelninti paskirtos nuobaudos vien dėl to, kad pareiškėjas anksčiau nebuvo baustas už analogišką pažeidimą, kadangi ši aplinkybė savaime nereiškia, jog turi būti skiriama švelnesnė nuobauda.
Atsiliepime taip pat pasisakoma, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės (pažeidimas padarytas pirmą kartą, Bendrovės veiklos nevykdymas, pareigos vykdymo pavedimas buhalterei) yra paprastai vertinamos individualizuojant administracinę nuobaudą, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Nėra nurodytos išskirtinės aplinkybės, kurios suteiktų pagrindą nukrypti nuo bendrųjų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.
Atsiliepime cituojamos ANK 34 straipsnio 1 ir 2 dalies, 35–36 straipsnių nuostatos ir nurodoma administracinių nuobaudų parinkimo bei skyrimo tvarka. Taip pat nurodoma, kad, priimant skundžiamą nutarimą bei skiriant administracinę nuobaudą ir parenkant jos dydį, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o pareiškėjui skirtos baudos dydis yra artimas ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytam minimaliam baudos dydžiui, todėl paskirta bauda negali būti laikoma per griežta. Pareiškėjas yra subjektas, turėjęs pareigą laiku pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus už kiekvienus metus, ir už šios pareigos neįvykdymą, vadovaujantis ANK 223 straipsnio 2 dalimi, yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn.
Motyvuojamoji dalis
Teismo išvados
D. V. skundas tenkinamas iš dalies.
D. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Bendrovė, kurios vadovu yra (duomenys neskelbtini), nuo pat pradžių iš esmės nevykdė jokios veiklos, tik iš pradžių buvo įgyvendintos nedidelės idėjos. Šiuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat nevykdo jokios veiklos. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo nepateiktas laiku dėl neapsižiūrėjimo. Toks pažeidimas yra pašalintas, nes reikalingi dokumentai buvo pateikti skundo nagrinėjimo dieną. Anksčiau tai nebuvo padaryta, nes jis manė, kad Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas. Jis kalbėjo su buhaltere, kuri patvirtino tokią aplinkybę. D. V. nepatikrino ir tik skundo nagrinėjimo dieną pamatė, kad toks klausimas dar yra nesutvarkytas. Kadangi Bendrovė nevykdo jokios veiklos ((duomenys neskelbtini), neturi (duomenys neskelbtini)), Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio pateikimas yra labiau formalus. Tai yra pirmas kartas, kai buvo praleistas terminas pateikti Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį; šiuo atveju nereikėjo sumokėti kokių nors mokesčių ar įgyvendinti prievolių. Jo gaunamos pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį.
D. V. skundžiamu nutarimu nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, Juridinių asmenų registro duomenimis būdamas Bendrovės vadovas, per nustatytą laikotarpį (iki 2025 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2024 m. Bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip nustatyta CK 2.66 straipsnio 4 dalyje ir ABĮ 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse.
ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinės ataskaitos, metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka.
CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad įstatymų nustatytais atvejais juridinių asmenų registrui pateikiamas juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir (arba) vadovybės ataskaita (konsoliduotoji vadovybės ataskaita) ir, kai taikytina, deklaracija, nurodyta Lietuvos Respublikos įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatyme, ar veiklos ataskaita arba metinė ataskaita kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino.
ABĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, išskyrus atvejus, kai CK 2.106 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 punktuose nustatytais atvejais bendrovė likviduojama, tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas. Jeigu bendrovės metinių finansinių ataskaitų auditas pagal įstatymus yra privalomas, tvirtinamas tik audituotas metinių finansinių ataskaitų rinkinys. Tuo metu to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su vadovybės ataskaita ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus) bei tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvada, kai į vadovybės ataskaitą pagal Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymą privalo būti įtraukta informacija tvarumo klausimais, per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui. Vadovaujantis CK 2.67 straipsniu, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktu, už dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako juridinio asmens vadovas.
D. V., skunde prašydamas panaikinti skundžiamą nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nurodė, kad Bendrovės 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinys šiuo metu (skundas surašytas 2026 m. liepos 7 d.) yra pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui, šio pažeidimo pasekmės pašalintos, o pačiu pažeidimu nepadaryta jokia turtinė ar neturtinė žala valstybei kreditoriams ar tretiesiems asmenims. Visų pirma, skundą nagrinėjant teisme, pats pareiškėjas nurodė, kad pažeidimas buvo pašalintas ne skundo surašymo, o skundo nagrinėjimo teisme metu. Antra, po administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, nustatymo pažeidimo pašalinimas savaime nešalina asmens administracinės atsakomybės pagal šį ANK straipsnį. Trečia, aptariamo administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Todėl D. V. kaltės nepaneigia tai, kad, nepateikus Bendrovės 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinio Juridinio asmens registro tvarkytojui laiku, nebuvo padaryta jokia turtinė ar neturtinė žala valstybei kreditoriams ar tretiesiems asmenims.
Pasak D. V., Bendrovės apskaitos tvarkymas ir finansinių ataskaitų parengimo bei pateikimo veiksmai buvo pavesti buhalterei. Šiame kontekste pažymėtina, kad nesvarbu, ar bendrovė turi savo buhalterį, ar samdo buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę (buhalterį), vadovas privalo užtikrinti įstatymuose įtvirtintų pareigų atlikimą ir savo darbą organizuoti taip, kad visos jo pareigos būtų įvykdytos laiku ir tinkamai, vadinasi, ir šiuo atveju D. V. turėjo įsitikinti, ar buhalterė, tvarkanti Bendrovės buhalterinę apskaitą, parengė reikiamą finansinių ataskaitų rinkinį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-98-932/2025). Be to, pareiga teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registro tvarkytojui kyla visiems juridiniams asmenims nepaisant to, ar jie vykdo veiklą, ar ne, taip pat ar turi mokestinių skolų, ar ne. Šiuo atveju nenustatyta, kad Bendrovei, kuriai vadovauja D. V., buvo sustabdyta pareiga teikti metinių finansinių ataskaitų rinkinius Juridinių asmenų registro tvarkytojui.
Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 223 straipsnio 2 dalyje, gali būti padaromas tiek veikiant tyčia, tiek neatsargiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-495/2020, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-43-935/2026). Taigi D. V. skunde nurodyta aplinkybė, kad administracinis nusižengimas nebuvo padarytas tyčia (pareiškėjas nesiekė nuslėpti Bendrovės finansinę informaciją, išvengti pareigų ar suklaidinti valstybės institucijas, kreditorius ar kitus trečiuosius asmenis) nesudaro pagrindo nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes, kaip minėta, toks administracinis nusižengimas gali būti padarytas ir dėl neatsargumo.
Esant tokioms aplinkybėms, D. V. skundžiamu nutarimu pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Vien pareiškėjo nesutikimas su skundžiamame nutarime padarytomis išvadomis savaime nereiškia, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
D. V. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu prašė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, neskirti administracinės nuobaudos arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą arba sumažinti paskirtos baudos dydį iki 300 Eur.
ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta bauda juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų.
Skundžiamu nutarimu D. V. buvo paskirta 615 Eur dydžio bauda, t. y. artima minimaliai sankcijoje nustatytai baudai.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Nr. 2AT-9-746/2015, Nr. 2AT-88-697/2016, Nr. 2AT-38-895/2019).
Be to, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-13-2013, Nr. 2AT-68-507/2015, Nr. 2AT-58-697/2017, Nr. 2AT-38-895/2019 ir kt.).
Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti D. V. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti mažesnę baudą, nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali.
Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia, kad D. V. padarė vieną administracinį nusižengimą, susijusį su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika. Jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už šioje byloje įrodyto administracinio nusižengimo padarymą. Būtina įvertinti ir padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes. Nors Bendrovė nepateikė 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinio Juridinio asmens registro tvarkytojui per nustatytą terminą, tačiau iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad Bendrovė 2024 m. realiai nevykdė veiklos (žr. (duomenys neskelbtini)). Įvertinus administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pripažintina, kad D. V. administracinis nusižengimas buvo padarytas ne tyčia, o dėl neatsargumo. Taip pat nenustatyta, kad aptariamu administraciniu nusižengimu buvo siekiama nuslėpti Bendrovės finansinę informaciją, išvengti pareigų ar suklaidinti valstybės institucijas, kreditorius ar kitus trečiuosius asmenis. Administraciniai nusižengimai, padaryti dėl neatsargumo, paprastai yra mažesnio pavojingumo nei tyčiniai administraciniai nusižengimai. Nors D. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, tačiau jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių taip pat nenustatyta. Be to, įstatymas nereglamentuoja, kad draudžiama taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, kai nenustatyta asmens atsakomybę lengvinančių aplinkybių.
Iš Administracinių nusižengimų registro matyti, kad D. V. per paskutinių penkerių metų laikotarpį ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau už nešiurkščių administracinių nusižengimų padarymą, taip pat kelis kartus – pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį (paskirti įspėjimai), baudos sumokėtos, kelios administracinės nuobaudos galioja (b. l. 7 antra pusė–14). Jis dirba. Nagrinėjamu atveju nenustatyta iš esmės jokių D. V. asmenybę itin neigiamai apibūdinančių aplinkybių. Pareiškėjo asmenybė nėra tokia pavojinga, kad jam būtų pagrindas skirti net minimalią baudą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.
Teismas, atsižvelgdamas į D. V. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybes, į tai, kad administracinis nusižengimas padarytas neatsargia kaltės forma, pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, asmenybę, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo atveju yra teisinis pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti D. V. mažesnę baudą, nei ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta minimali, t. y. 300 Eur. Teismo vertinimu, 300 Eur dydžio bauda bus teisinga ir proporcinga pareiškėjo padarytam administraciniam nusižengimui ir jo asmenybei, nevaržo jo teisių labiau, nei būtina ANK 22 straipsnyje nustatytiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Todėl skundžiamas nutarimas atitinkamai keičiamas. Šiame kontekste pasakytina, kad, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra būtina nustatyti kažkokias itin ypatingas aplinkybes, o užtenka konstatuoti, kad sankcijoje įtvirtintos administracinės nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos administracinės nuobaudos arba ją švelninant.
Iš viso neskirti D. V. administracinės nuobaudos ar skirti įspėjimą nėra pagrindo. D. V. yra pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, minėto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali ir nereikalauja kokių nors pasekmių. Tai, kad pareiškėjas pavėluotai pateikė Juridinio asmenų registro tvarkytojui Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį už 2024 m., savaime nešalina administracinės atsakomybės ir nesudaro pagrindo neskirti administracinės nuobaudos ar skirti įspėjimą. Tokios išvados taip pat nepaneigia, kad D. V. pirmą kartą padarė tokio pobūdžio administracinį nusižengimą, kuris yra neatsargus, ar kad Bendrovė nevykdo veiklos / neturi mokestinių skolų. Visos aplinkybės turi įtakos individualizuojant D. V. administracinės nuobaudos – baudos – dydį. Teismas taip pat atsižvelgia į aptartą D. V. ankstesnį nevienkartinį patraukimą administracinėn atsakomybėn. Vien pareiškėjo nesutikimas su paskirta administracine nuobauda teismo neįpareigoja jam neskirti administracinės nuobaudos ar skirti jam įspėjimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,
nutaria:
tenkinti D. V. skundą iš dalies. Pakeisti Valstybinės įmonės Registrų centro specialistės Veronikos Suchankovaitės 2026 m. liepos 7 d. nutarimą Nr. RC-ANR_N-2221-2026: D. V., pripažintam kaltu padarius administracinį nusižengimą, nustatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 223 straipsnio 2 dalyje, paskirtą baudą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sumažinti iki 300 Eur (trijų šimtų eurų). Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.