- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-06
- Bylos Nr.
- AN2-43-935/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01156-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ugnius Trumpulis
- Pažeidėjas
- D. U.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. U. atstovės advokatės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Nagrinėjamų klausimų esmė
1. VĮ „Registrų centras“ (toliau – Institucija) specialistės 2025 m. liepos 2 d. nutarimu D. U. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalį 625 Eur dydžio bauda, nes jis, būdamas UAB „E.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), vadovu, per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalyje, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – Nuostatai) 120.2, 123 ir 127.1 punktuose.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 28 d. nutartimi pakeitė Institucijos specialistės 2025 m. liepos 2 d. nutarimą ir, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, D. U. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė 300 Eur dydžio baudą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliaciniame skunde D. U. atstovė advokatė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį ir nutraukti D. U. administracinio nusižengimo bylą, nes jo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, požymių.
4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad šioje administracinio nusižengimo byloje nebuvo įrodyta, jog D. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje. Pažymima, kad pareiga įrodyti visas reikšmingas administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes tenka valstybei, jos institucijoms, o asmuo neprivalo įrodinėti savo nekaltumo. Tokia valstybės pareiga nėra paneigiama tuo, kad ANK 611 straipsnio 4 dalyje yra numatyta galimybė suformuoti administracinio nusižengimo protokolą (nutarimą) automatiškai. ANK 611 straipsnio 4 dalyje yra nustatytas tik administracinio nusižengimo protokolo ar nutarimo suformavimo ir išsiuntimo būdas, o ne administracinio nusižengimo sudėties nustatymo taisyklės ar įrodinėjimo pareigos paskirstymas.
5. Advokatės įsitikinimu, netinkamas ANK 611 straipsnio nuostatų aiškinimas bei taikymas lėmė pareigos įrodyti administracinio nusižengimo bylai reikšmingas aplinkybes perkėlimą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Jis buvo verčiamas įrodinėti, kaip veikia Institucijos administruojama sistema, dėl kokių priežasčių suformuota ir pateikta finansinė deklaracija nebuvo priimta, nors šioje byloje buvo pateikti objektyvūs duomenys, patvirtinantys deklaracijos suformavimą ir pateikimą. Advokatė pažymi, kad deklaracijai buvo suteiktas registracijos numeris, kuris sutapo su registracijos numeriu, nurodytu ant pateiktų deklaracijų kopijų. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje nėra objektyvių duomenų apie sistemos veikimo sutrikimus, nors Institucijos atstovė posėdžio metu nurodė, jog neturi duomenų, patvirtinančių deklaracijos ištrynimą ar jos panaikinimą, nes tokie duomenys nėra saugomi.
6. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad Institucijos specialistės 2025 m. liepos 2 d. nutarime yra deklaratyviai nurodoma, jog D. U. nepateikė finansinių ataskaitų Juridinių asmenų registro tvarkytojui, nenurodomos teisės normos, kurios apibrėžtų pažeistą pateikimo tvarką. Institucijos specialistės 2025 m. liepos 2 d. nutarime administracinio nusižengimo padarymas buvo siejamas su CK, ABĮ ir Nuostatų reikalavimų pažeidimu, tačiau nebuvo nurodytas joks teisės aktas, kuris reguliuoja dokumentų pateikimo tvarką, kuri neva buvo pažeista. Institucijos atstovės pozicija pasikeitė tik tuomet, kai buvo apskųstas Institucijos specialistės 2025 m. liepos 2 d. nutarimas, ir atsiliepime jau buvo pripažinta, kad dokumentai buvo teikti, tačiau nebuvo laikomasi dokumentų pateikimo tvarkos, nustatytos Metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, metinių ataskaitų, pelno mokesčio informacijos ataskaitų ir su jais susijusių dokumentų teikimo Juridinių asmenų registro tvarkytojui elektroniniu būdu taisyklėse (toliau – Taisyklės).
7. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nevertino D. U. inkriminuojamo teisės pažeidimo aplinkybių pasikeitimo ar apskritai leidžiama administracinės atsakomybės pagrindą formuoti ir keisti tuomet, kai yra nagrinėjamas skundas dėl priimto nutarimo. Šiuo atveju nėra aišku, ar D. U. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už dokumentų nepateikimą, ar už dokumentų pateikimą nesilaikant konkrečios tvarkos. Pirmosios instancijos teismas šias skirtingas faktines ir teisines situacijas sutapatino, nors jos lemia skirtingą administracinio nusižengimo sudėties vertinimą. Susidariusioje situacijoje buvo pažeistas ne tik reikalavimas aiškiai apibrėžti administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir pažeista D. U. teisė žinoti, už kokį pažeidimą jis yra traukiamas administracinėn atsakomybėn, efektyviai gintis.
Žemesnės instancijos teismas
8. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėtis yra formali, tačiau D. U. kaltę grindė neatsargumo samprata, apibrėžta ANK 7 straipsnyje. Skundžiamoje nutartyje buvo apsiribota bendro pobūdžio teiginiu, kad D. U. veikė neatsargiai, tačiau nenurodyta, kokia neatsargumo forma buvo veikiama. Skunde pažymima, kad formalios sudėties administraciniuose nusižengimuose padariniai nėra sudėties elementas, todėl nei jų numatymas, nei nenumatymas, nei galėjimas juos numatyti neturi teisinės reikšmės kaltės nustatymui. Dėl šios priežasties intelektualinis ir valinis kriterijai, kaip jie suformuluoti ANK 7 straipsnio 2 ir 3 dalyse, sistemiškai taikytini materialios sudėties administraciniams nusižengimams, tačiau negali būti automatiškai perkeliami ir taikomi formalios sudėties atveju. Pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kodėl formalios sudėties administraciniam nusižengimui buvo pritaikyta kaltės konstrukcija, kuri yra būdinga materialios sudėties administraciniams nusižengimams, nepaaiškino, kokius konkrečius padarinius administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo numatyti ar galėjo numatyti, nei kaip šie padariniai siejami su ANK 223 straipsnio 2 dalies sudėtimi. Tokiu būdu kaltė buvo konstatuota deklaratyviai, be aiškaus teisinio pagrindo ir be individualizuoto kaltės turinio.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą Institucijos atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.
10. Atsiliepime į apeliacinį skundą nesutinkama su teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė administracinės atsakomybės įrodinėjimo taisykles, perkėlė įrodinėjimo pareigą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas tyrė tiek D. U., tiek Institucijos pateiktus duomenis, vertino išsakytus argumentus. Apeliaciniame skunde tik deklaratyviai nurodoma, kad D. U. buvo perkelta įrodinėjimo pareiga. Institucijos atstovė mano, kad tokia pozicija yra tik gynybinė taktika, paremta subjektyviu vertinimu.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą tvirtinama, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, jog pagal ANK nuostatas administracinių nusižengimų protokolai dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 223 straipsnio 2 dalyje, padarymo gali būti formuojami automatiškai.
12. Institucijos atstovė pažymi, kad pats D. U. pirmosios instancijos teismui teiktame skunde aiškino, jog bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai už 2023 metus buvo teikti Institucijai interaktyviai 2024 m. gegužės 21 d. ir 2024 m. liepos 29 d. Teikiamiems finansiniams dokumentams buvo priskirtas ir registracijos numeris, tačiau jie nebuvo priimti dėl Institucijos veiksmų ar jos administruojamos sistemos trūkumų. Atsižvelgdama į tokius paaiškinimus, Institucijos atstovė, vadovaudamasi Taisyklėse reglamentuota metinių finansinių ataskaitų (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų) rinkinių arba metinių ataskaitų, tarpinių finansinių ataskaitų rinkinių, pelno mokesčio informacijos ataskaitų ir su jais susijusių dokumentų teikimo Registro tvarkytojui elektroniniu būdu sąlygomis ir tvarka, paaiškino, kad internetu pradėtos pildyti finansinės ataskaitos, kurios tinkamai nebuvo pateiktos, buvo ištrintos iš sistemos kaip juodraščiai. Taigi pareiškėjas nepateikė per Registrų centro elektroninių paslaugų sistemą (toliau – EPS) bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų. Jei D. U. būtų tinkamai pateikęs per EPS sistemą minėtus finansinės atskaitomybės dokumentus, apie sėkmingą finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą jis būtų informuotas elektroniniu paštu arba internetu ir ši informacija atsispindėtų juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija.
13. Atsiliepime sutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucijos specialistės 2025 m. liepos 2 d. nutarime buvo tinkamai nurodytos normos, kurių reikalavimai buvo pažeisti. Nutarime papildomai neturėjo būti nurodoma tvarka, kaip elektroniniu būdu turi būti teikiami finansiniai dokumentai, nes pažeidimas nėra susijęs su dokumentų pateikimo tvarkos elektroniniu būdu nesilaikymu. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos.
14. Institucijos atstovė nurodo, kad šiuo atveju bendrovės vadovas nesiėmė jokių priemonių, jog finansinės ataskaitos VĮ „Registrų centras“ būtų pateiktos per teisės aktuose nustatytą terminą. Dėl šios priežasties egzistuoja visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, sudėties elementai.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. U. atstovės advokatės apeliacinis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje užfiksuotais duomenimis, įvertinęs skundžiamoje nutartyje, apeliaciniame skunde bei atsiliepime į šį skundą išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti ar keisti nėra pagrindo.
16. Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį atsako ir juridinio asmens vadovas, kuris Juridinių asmenų registro duomenų tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka nepateikė juridinio asmens finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad juridinio asmens metinių finansinių ataskaitų rinkinys (metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) įstatymų nustatytais atvejais Juridinių asmenų registrui pateikiamas kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kito termino. ABĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, o ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jei auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per trisdešimt dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Nuostatų 123 punkte nustatyta, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys, taip pat metinių konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ar metinė ataskaita Registro tvarkytojui turi būti pateikti per trisdešimt dienų nuo momento, kai patvirtinami įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pažymėtina ir tai, kad pagal CK 2.67 straipsnio nuostatas už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip. Bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą juridinių asmenų registro tvarkytojui (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
17. Šioje administracinio nusižengimo byloje nekilo ir nekyla ginčų, kad UAB „E.“ finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais ir šios bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau nei iki 2024 m. birželio 1 d. Faktą, kad bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinys privalėjo būti pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui ne vėliau nei iki 2024 m. birželio 1 d., iš dalies patvirtina tai, kad reikiamus dokumentus VĮ „Registrų centras“ bendrovės buhalterė G. U. pirmą kartą bandė pateikti 2024 m. gegužės 21 d. (b. l. 45).
18. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde yra tvirtinama, kad bendrovės finansinės ataskaitos du kartus buvo teikiamos per Institucijos elektroninę sistemą, tačiau šios ataskaitos nebuvo priimtos dėl Institucijos veiksmų ar jos administruojamos sistemos trūkumų, todėl bendrovės vadovas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį buvo patrauktas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktų duomenų visumą, neturi pagrindo sutikti su tokia pozicija.
19. Iš administracinio nusižengimo byloje esančio UAB „E.“ finansinių ataskaitų rinkinių (ataskaitų) sąrašo matyti, kad UAB „E.“ buhalterė du kartus, t. y. 2024 m. gegužės 21 d. 01.25 val. ir 2024 m. liepos 29 d. 01.27 val., per EPS teikė 2023 metų bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį. Iš UAB „E.“ finansinių ataskaitų rinkinių (ataskaitų) sąrašo taip pat matyti, kad abiem atvejais teiktų dokumentų statusas yra pažymėtas kaip „Panaikinta“ (b. l. 45). Šis faktas patvirtina, kad interaktyviu būdu teikti bendrovės buhalterės duomenys VĮ „Registrų centras“ iš tikrųjų nebuvo pateikti. Pažymėtina, kad iš Institucijos atstovės atsiliepimo, teikto pirmosios instancijos teismui, matyti, kad UAB „E.“ 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentai EPS buvo pildomi du kartus, tačiau jų pildymas nebuvo užbaigtas ir šie dokumentai nebuvo pateikti VĮ „Registrų centras“. Pasibaigus elektroninių rinkinių juodraščių saugojimo sistemoje laikui, t. y. praėjus 60 dienų, juodraščiai EPS yra automatiškai panaikinami. Institucijos atstovė taip pat aiškino, kad tuo atveju, jei finansinės atskaitomybės dokumentai per EPS būtų pateikti tinkamai, apie sėkmingą finansinių ataskaitų rinkinio pateikimą bendrovė būtų informuota elektroniniu paštu ir ši informacija atsispindėtų Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija (b. l. 60-61). Aplinkybes, kad juodraščiai EPS saugomi 60 dienų, o sėkmingas duomenų pateikimas yra patvirtinamas elektroniniu paštu, Institucijos atstovė patvirtino ir pirmosios instancijos teisme (b. l. 112-113). Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše su istorija užfiksuotų duomenų matyti, kad informacija apie 2023 metų finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimą nėra užfiksuota (b. l. 11).
20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tvirtinti, jog 2023 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateiktas laiku dėl Institucijos kaltės, dėl kokio nors elektroninės sistemos veiklos sutrikimo ar panašiai, nėra pagrindo. Pažymėtina, kad Taisyklių 13 punkte yra nustatyta, jog, dokumentų teikėjas apie jų pateikimą EPS automatiškai iš karto informuojamas elektroniniu pranešimu (patvirtinimu) elektroninio pašto adresu, nurodytu teikiant dokumentus. Faktų, kurie leistų daryti išvadą, kad bendrovės atstovai neturėjo galimybės įsitikinti, ar duomenys buvo pateikti tinkamai, administracinio nusižengimo byloje nebuvo nustatyta.
21. Iš liudytojos G. U. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad ji teikė bendrovės finansinių ataskaitų rinkinį. Liudytoja negalėjo nurodyti, ar gavo elektroninį laišką, kuriame patvirtinama, kad dokumentai buvo tinkamai pateikti. G. U. tvirtino, kad bendrovės 2023 metų finansinių ataskaitų rinkinį ji pirmą kartą teikė 2024 m. gegužės 21 d., dokumentai buvo suformuoti, pateikti ir atsispausdinti, t. y. ji manė, kad viskas buvo pateikta. Taip pat liudytoja teigė, kad ji 2024 m. liepos 29 d. vėl nutarė prisijungti prie sistemos ir patikrinti, ar dokumentai buvo tinkamai pateikti, t. y. tuomet, kai teisės aktuose nustatytas terminas pateikti 2023 metų finansines ataskaitas jau buvo pasibaigęs. Tik tuomet pastebėjo, kad pirmasis dokumentų teikimas buvo anuliuotas, todėl dokumentus pateikė pakartotinai (b. l. 111-112). Tokie liudytojos paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad iš tikrųjų ji nebuvo įsitikinusi, jog bendrovės finansinių ataskaitų rinkinys buvo pateiktas tinkamai, nes po pirminio dokumentų pateikimo ji pakartotinai jungėsi prie sistemos ir tikrino, ar tinkamai atliko veiksmus. Be to, vertinant liudytojos paaiškinimus su kitais administracinio nusižengimo byloje užfiksuotais duomenimis, aptartais šio procesinio sprendimo 19 pastraipoje, darytina išvada, jog ji tinkamai neįsitikino, ar iš tikrųjų pateikė būtiną informaciją, atliko visus būtinus veiksmus. Aplinkybė, kad buhalterė tvirtino, jog atsispausdino teiktus dokumentus, kuriems buvo suteiktas toks pat registracijos numeris, koks buvo nurodytas EPS, niekaip nepatvirtina, kad dokumentai iš tikrųjų buvo pateikti. Čia pastebėtina, kad iš Institucijos atstovės paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog rinkinio numeris ir kodas atsiranda sistemoje pradėjus teikti/pildyti dokumentus (b. l. 113). Be to, iš administracinio nusižengimo byloje esančio finansinių ataskaitų rinkinių (ataskaitų) sąrašo matyti, kad ta pati buhalterė Juridinių asmenų registrui anksčiau bei vėliau teikė ir kitus dokumentus, kurių statusas yra nurodytas kaip „Įrašyta“ ar „Atsiskaityta“.
22. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su teiginiu, kad Institucijos specialistės 2025 m. liepos 2 d. nutarime nebuvo nurodyti teisės aktai bei jų nuostatos, kurių reikalavimus pažeidė D. U.. Akivaizdu, kad Institucijos specialistės 2025 m. liepos 2 d. nutarime buvo nurodyti teisės aktai bei konkrečios šių teisės aktų nuostatos, susijusios su bendrovės vadovo pareiga per nustatytą terminą pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį, atitinkantį teisės aktuose numatytus reikalavimus, kurių šiuo atveju nebuvo laikomasi. Tuo pačiu visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucijos specialistės 2025 m. liepos 2 d. nutarime neprivalėjo būti papildomai nurodytos Taisyklių ar kitų teisės aktų nuostatos, susijusios su dokumentų pateikimu elektroniniu būdu. Pastebėtina, kad Institucijos atstovė, pirmosios instancijos teismui teiktame atsiliepime į skundą, Taisyklių nuostatomis rėmėsi tik siekdama pagrįsti, jog susidariusioje situacijoje buvo objektyvi galimybė įsitikinti, ar reikiami duomenys buvo pateikti tinkamai, o ne siekdama nurodyti/įrodyti papildomus teisės aktų pažeidimus, kurie nebuvo nurodyti administracinio nusižengimo protokole ar skųstame nutarime.
23. Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad D. U. per nustatytą terminą (iki 2024 m. birželio 1 d.) nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui 2023 metų bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinio, tokiu būdu nesilaikė CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, ABĮ 58 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir Nuostatų 120.2, 123 ir 127.1 punktuose įtvirtintų reikalavimų, kurie detaliau aptarti šio procesinio sprendimo 16 pastraipoje (teisės aktų nuostatos aptartos ir Institucijos specialistės 2025 m. liepos 2 d. nutarime bei pirmosios instancijos teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartyje). Akivaizdu, kad D. U. buvo nubaustas už tai, jog jis nepateikė teisės aktuose nurodytų ir juose numatytus reikalavimus atitinkančių dokumentų tiek nustatytu laiku, tiek nustatyta tvarka. Teiginys, kad D. U. padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės yra nurodytos neaiškiai, todėl jis negalėjo tinkamai ginti savo teisių, yra vertintinas kaip deklaratyvus. Kaip jau minėta, Institucijos specialistės 2025 m. liepos 2 d. nutarime yra aiškiai nurodyta, kokių teisės aktuose numatytų pareigų nevykdė D. U.. Tuo pačiu pabrėžtina, kad administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo tikslinamos ar keičiamos, nebuvo nurodyti teisės aktų nuostatų pažeidimai, kurie nebuvo nurodyti D. U. surašytame administracinio nusižengimo protokole bei Institucijos specialistės 2025 m. liepos 2 d. nutarime.
24. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad administracinis nusižengimas, numatytas ANK 223 straipsnio 2 dalyje, gali būti padaromas tiek veikiant tyčia, tiek neatsargiai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-56-495/2020). Be to, teismų praktikoje yra išaiškinta ir tai, kad ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nėra nustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją yra akivaizdu, jog tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-4-689/2020, 2AT-28-303/2020).
25. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrovės vadovas privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, jog jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Vadovui keliami rūpestingumo, atidumo ir apdairumo reikalavimai taikytini ne tik priimant verslo sprendimus (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-20-628/2022). Apeliacinį skundą nagrinėjančiam teismui nekyla jokių abejonių, kad D. U. tinkamai nevykdė nurodytos pareigos ir šiuo atveju veikė neatsargia kaltės forma, t. y. nerūpestingai (teisės pažeidėjas nenumatė, kad daro pavojingą veiką, tačiau turėjo ir galėjo tai numatyti).
26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ANK 611 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, jog administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu gali būti automatiškai suformuojamas Administracinių nusižengimų registre ir už ANK 223 straipsnio 2 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą. Be jokios abejonės faktas, kad ANK 611 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, jog administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje, gali būti suformuotas automatiškai, neatleidžia Institucijos atstovų nuo pareigos laikytis kitų ANK įvirtintų reikalavimų, taip pat ir reikalavimų, numatytų ANK 616-618 straipsniuose. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra pripažįstama, jog administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-17-594/2024, 2AT-35-648/2023, 2AT-11-628/2020 ir kt.). Administracinio nusižengimo padarymo faktas, konkretaus asmens kaltė dėl administracinio nusižengimo padarymo ir kitos aplinkybės, nurodytos ANK 617 straipsnio 1 dalyje, yra nustatomos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu. Šiuo atveju D. U. buvo nubaustas ne automatiškai jam suformavus administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu, o išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka ir Institucijos specialistei 2025 m. liepos 2 d. priėmus nutarimą, kurio teisėtumą bei pagrįstumą įvertino pirmosios instancijos teismas. Aplinkybė, kad D. U. bei jo atstovė nesutinka su Institucijos specialistės bei pirmosios instancijos teismo atliktu duomenų vertinimu, nėra pagrindas tvirtinti, jog administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai ir (ar) netinkamai.
27. Įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad UAB „E.“ vadovas D. U. buvo pagrįstai nubaustas pagal ANK 223 straipsnio 2 dalį. Esant anksčiau aptartoms aplinkybėms, naikinti ar keisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutarties nėra pagrindo, todėl ji yra paliekama galioti, o D. U. atstovės advokatės apeliacinis skundas nėra tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 28 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. U. atstovės advokatės apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.