- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-12
- Bylos Nr.
- e2S-1741-864/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02446-2025-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Vilniaus rajone
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-304-1151/2026 pagal atsakovės ATS1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo IES1 ieškinį atsakovei ATS1 dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – biudžetinė įstaiga Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose (toliau – ir pirmosios instancijos teismas) yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-304-1151/2026 pagal ieškovo IES1 (toliau – ir ieškovas) ieškinį atsakovei ATS1 (toliau – ir atsakovė) dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus rajono vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba). Ieškovas, be kitų ieškinyje suformuluotų reikalavimų, suformulavo ir reikalavimą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y.: 1) nepilnametės dukros D. K. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškovu; 2) priteisti iš atsakovės ATS1 laikinam vaiko išlaikymui 300 Eur sumą, kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis; 3) nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti ieškovą; 4) nurodyti, kad atsakovė gali bendrauti su vaiku tik esant kartu ir kitiems suaugusiems asmenims (pvz. ieškovui).
Atsakovė ATS1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė tuo, kad ji visiškai negali matyti savo dukros. Bendravimas su dukra nutrūkęs, atsakovas neleidžia dukrai matytis ir bendrauti su motina, dėl to nukenčia atsakovės ir vaiko interesai. Atsakovė negali susitarti su ieškovu dėl dukters bendravimo tvarkos.
Atsiliepimas
Atsakovas IES1 atsiliepime į ieškovės ATS1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, kad:
Ieškovas nedraudžia matytis dukra ir niekada to nedraudė. Ieškovas neatlieka tyčinių veiksmų, siekdamas sutrukdyti matytis atsakovei su dukra. Per pastaruosius 16 mėnesių atsakovė išreiškė norą susimatyti su dukra iš viso tik 2–4 kartus, o kiekvienas jų baigėsi moraline bei fizine vaiko trauma. Ieškovas nemato pagrindo pačiam inicijuoti atsakovės susitikimą su dukra. Dukra išreiškė tvirtą nenorą matytis su atsakove.
Inicijuojama Tarnybos „Pagalbos planas“ šeimai, kurio metu specialistų bus aiškinamasi ar atsakovė yra tinkamai pasiruošus (ar yra tinkami socialiniai įgūdžiai ir sprendžiamas klausimas dėl priklausomybių) tokiems susitikimams, taip pat ar dukra yra pasiruošusi tokio pobūdžio susitikimams bei išreiškia tam savo laisvą norą. Pagalbos planas nepasibaigęs, o ieškovas netrukdo Tarnybos specialistams atlikti reikiamus veiksmus. Dukra jau 15 metų amžiaus ir sugeba išreikšti savo nuomonę, o jos (dukros) nuomonė ta, kad dukra nepageidauja matytis su atsakove. Ieškovas stengiasi dukrai nurodyti, kad ji (dukra) turėtų su mama atkurti bendravimo ryšį, kuris nutrūkęs. Dukros nakvojimas pas atsakovę sukels papildomų problemų ar net psichinių problemų dukrai. Yra tikimybė dukrai ir atsakovei numatyti prisitaikymo laikotarpį, kadangi atsakovė su dukra nebendravo tinkamai jau ilgiau nei 16 mėnesių.
Atsakovė vykdavo į dukros mokymosi įstaigą ir jos (dukros) intensyviai ieškojo, kas dukrai sukėlė didžiulį stresą. Dukrai reikalinga saugi ir stabili emocinė aplinka, o atsakovės elgesys dukrai sukelia neigiamas emocijas ir stresą. Atsakovės psichinė sveikata nestabili, todėl siekiant, kad dukra turėtų saugią aplinką būnant su atsakove, būtina nustatyti, kad atsakovė gali bendrauti su vaiku tik esant kvalifikuotam psichologui. Dėl atsakovės veiksmų būtina nustatyti pereinamąjį bendravimo laikotarpį. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė ir dukra bendrautų el. ryšio priemonėmis, tačiau bendravimas kas dieną yra per dažnas, esant situacijai, kad tarp atsakovės ir dukros bendravimo ryšys yra nutrūkęs. Bendravimas darbo dienomis po dukros pamokų (antradienį ir ketvirtadienį) būtų ne per dažnas ir neblaškytų dukros. Ieškovas neprieštarauja teikti informaciją apie dukros sveikatos būklę ir kitais klausimais atsakovei.
Šalies argumentai
Ieškovas nesutinka su atsakovės prašoma bendravimo tvarkos dalimi, taip pat nesutinka, kad teismas nustatytų 3 iš 7 bendravimo dienas su nakvyne pas atsakovę. Leisti atsakovei matytis su dukra 3 dienas su nakvyne kiekvieną savaitę pažeistų dukros interesus ir psichinę būklę, pakenktų mokymosi kokybei, sukeltų stresą. Ieškovas pats gamina ir moka gaminti ir nepilnametę dukrą maitina tik sveiku ir kokybišku maistu. Dukra, gyvendama su ieškovu, nei karto nebuvo praleidus mokyklos pamokų be priežasties. Ieškovas nekeitė dienyno slaptažodžio. Dukros papildomą būrelį, dėl kurio buvo pasirašyta atsakovės ir būrelio atstovų sutartis, teko taip pat apmokėti (už 6 mėn.) ieškovui. Atsakovė vengė bet kokio finansinio ar moralinio dalyvavimo vaiko gyvenime. Atsakovė vaiko pinigus naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitiks nepilnametės dukros interesus. Atsakovė negalėtų išlaikyti nepilnametės dukros, nes nedirba. Atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad jeigu dukra liktų gyventi su ja (motina), tai ji (atsakovė) gyventų su dukra Šeimos krizių centre. Nepilnametės dukros perkėlimas iš saugios aplinkos, kurioje dukra gyvena nuo gimimo, į „Šeimos krizių centrą“ garantuotai neigiamai paveiks dukros psichologijai, tad toks sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove gerokai pakenktų nepilnametės dukros raidai ir pasaulėžiūrai. Ieškovė neginčija fakto, kad dukra su ieškovu gyvena jau daugiau nei 1 metus (po atsakovės išsikraustymo). Dukra visada gyveno tuo pačiu adresu daugiau kaip 6 metus.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas 2025 m. liepos 11 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies ir priteisė nepilnametei D. K. laikiną, iki teismo sprendimo priėmimo, išlaikymą iš atsakovės ATS1 po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui 2025 m. liepos 4 d. iki teismo sprendimo priėmimo, paskiriant ieškovą IES1 laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; nustatė nepilnametės D. K. laikiną gyvenamąją vietą kartu su tėvu (ieškovu) IES1; kitos prašymo dalies netenkino.
Šalies argumentai
Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 29 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarties (priimtos 2025 m. liepos 11 d.) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje. Atskiruoju skundu atsakovė teismo prašė: 1) panaikinti nutarties dalį, kuria dukros D. K. gyvenamoji vieta nustatoma su ieškovu ir nustatyti ją su atsakove jos gyvenamojoje vietoje arba kitoje socialiai saugioje aplinkoje (pvz. šeimos krizių centre ir pan.); 2) panaikinti nutarties dalį, kuria iš ieškovės nepilnametės dukros laikinam išlaikymui priteista po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; laikiną nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustačius su atsakove, priteisti iš ieškovo dukters išlaikymui po 300 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
Atsakovės atskirąjį skundą nagrinėjantis Panevėžio apygardos teismas 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo 2025 m. liepos 11 d. nutarties dalį, kuria nutarta netaikyti laikinosios apsaugos priemonės – nenustatyti skyrium gyvenančio tėvo laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir perdavė šį klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Išvadą byloje teikianti institucija BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) teismui pateikė išvadą dėl atsakovės ATS1 prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kur nurodė, kad atsakovės ATS1 prašoma nustatyti laikinoji bendravimo tvarka, kuomet ji (atsakovė) bendrauja su nepilnamete dukra kiekvienos savaitės antradienį, trečiadienį ir penktadienį su nakvyne, neatitiktų geriausių nepilnamečio vaiko interesų. Išvadą grindė tuo, kad:
Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (toliau – SPIS) duomenimis: i) ieškovas ir atsakovė turi vieną nepilnametę dukrą – D. K., gim. (duomenys neskelbtini); ii) 2024 m. sausio 22 d. šeimoje buvo nustatytas galimas smurtas ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (gautas policijos pranešimas, kad mergaitė namuose galimai patiria emocinį smurtą, iš jos (dukros) atimtas telefonas), 2025 m. rugpjūčio 12 d. nustatyti galimi nesmurtiniai nepilnametės teisių pažeidimai (motina negali susisiekti su dukra), 2025 m. rugpjūčio 27 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (vaiko motina turi pretenzijų, kad be jos (atsakovės) leidimo vaiko tėvas atliko vaikui DNR testą), 2025 m. lapkričio 26 d. nustatytas galimas smurtas ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai (kreipėsi vaiko tėvas, nes mergaitė patyrė traumą mokykloje ir kreipėsi motina pranešdama, kad neturi galimybės bendrauti su vaiku). Atvejo vadyba atsakovei ir nepilnametei buvo taikoma nuo 2024 m. sausio 26 d. iki 2024 m. kovo 12 d., nuo 2024 m. kovo 14 d. iki 2024 m. balandžio 9 d. ir nuo 2025 m. spalio 8 d. iki 2025 m. lapkričio 10 d.. Atsakovei, ieškovui ir nepilnametei atvejo vadyba taikoma nuo 2025 m. sausio 16 d. ir iki šiol tęsiama.
Rengiant išvadą pagal pareikštą ieškovo ieškinį atsakovei, 2025 m. rugpjūčio 22 d. nepilnametės nuomonė buvo išklausyta ir užfiksuota vaiko nuomonės išklausymo akte reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Su vaiku buvo susitikta apsilankymo šeimoje metu, ieškovas pokalbyje su nepilnamečiu vaiku nedalyvavo. Mergaitė noriai užmezgė kontaktą, buvo kalbi, į užduodamus klausimus atsakinėjo, šypsojosi. Pokalbio metu paauglė nurodė, kad nori gyventi su tėčiu, jai (dukrai) čia labai patinka, nori kad tėtis būtų įrašytas į jos (dukros) gimimo liudijimą. Paklausta ar bendrauja su mama mergaitė pasakė, kad gerą mėnesį nebendravo, nenori bendrauti ir todėl nekelia jai (motinai) ragelio. Mergaitė teigė, kad mama jai (dukrai) skambino per gimtadienį, pasveikino ir pervedė 20 Eur. Pasak D., paskutinį kartą su mama matėsi birželio 17 d. per išleistuves, mergaitė nurodė, kad mama atėjo, pasveikino, padovanojo gėlių, nuvežė ją (dukrą) namo, kad ji (dukra) pasiimtų kelis daiktus ir nuvežė į miestą (pasimatymas truko apie valandą).
Skyriaus psichologė 2025 m. rugsėjo 30 d. išklausė nepilnametės nuomonę dėl gauto pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą (2025 m. rugpjūčio 27 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai vaiko atžvilgiu, nes vaiko motina turi pretenzijų, kad be jos (atsakovės) leidimo vaiko tėvas atliko vaikui DNR testą). Nepilnametė pasakojo, kad gyvena su tėvu, kad motina nelankė jau apie metus laiko. Psichologei patikslinus, ar metus laiko nebendrauja su mama, D. pakomentavo, kad bendravo su motina telefonu, periodiškai susitikinėjo, bet šiuo metu visai nutraukė bendravimą. Mergaitė papasakojo, kad vasarą apie mėnesį su mama nesimatė, praktiškai visą rugpjūtį, tada maždaug savaitę prieš mokslo metų pradžią nusprendė susitikti, bet pabendravus nusprendė visai nutraukti ryšį. Paklausta, kas lėmė tokį sprendimą, nepilnametė nurodė, kad kai jos (dukra ir mama) susitinka, tai gauna tik negatyvias emocijas, kaltinimus, priekaištus, tada supranta, kad ji (motina) ja (dukra) nesidomi, tik dėl pinigų nori ją (dukrą) pasiimti. D. kalbėdama apie motiną, pasidalino, kad kai jos (dukra ir mama) susiskambina, tai mama pradeda nuo to, koks tėvas blogas, kaip jis (tėvas) manipuliuoja, kad nustatinėja prieš ją (atsakovę). Paklausta ką ji (dukra) apie tai galvoja paauglė nurodė, kad tėtis tikrai ne toks, nes motina provokuoja visus konfliktus. Paprašyta papasakoti apie mamą nepilnametė nurodė, kad neatsimena nieko gero, jos (dukros) prisiminimai prasideda kažkur nuo 11 metų, kai prasidėjo pykčiai, kai mama pradėjo mėtyti lėkštes į tėvą, o iki to laiko nelabai prisimina, nebent neutralius prisiminimus. Mergaitė kalbėdama apie tėvą, nurodė, kad jis (tėvas) linksmas, nori prie paauglių pritapti, bando būti madingas ir pozityvus. Nepilnametė sakė, kad mama su jais negyvena nuo praeito rudens, jau apie metus laiko. Paklausta, kodėl galvoja, kad mama nesugebės jos (dukros) išlaikyti, mergaitė pasakė, kad mama ne viename darbe negali užsilaikyti, nes kai prisigeria, tai visada kokių nors nesąmonių pridaro. Dukra nurodė, kad galvoja, jog mama taip elgiasi dėl alkoholio. Paklausta, kaip dažnai mama vartojo alkoholį mergaitė pasakė, kad būdavo skirtingai, būdavo kad visą savaitę galėjo kas antrą dieną gerti. D. pasakė, kad apskritai nenorėtų su motina bendrauti, nemato prasmės, nes girdi iš jos (atsakovės) tik, kad tėtis blogas. Paklausus, kokia, bent minimali, bendravimo su motina tvarka jai (dukrai) tiktų, D. nurodė, kad nebent telefonu, susitikti tai tikrai nenorėtų.
Su nepilnamete taip pat bendrauta 2025 m. gruodžio 1 d. vertinant vaiko situaciją dėl 2025 m. lapkričio 26 d. gautų pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus (nustatytas galimas smurtas ir galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, nes kreipėsi vaiko tėvas dėl to, kad mergaitė patyrė traumą mokykloje ir kreipėsi motina pranešdama, kad neturi galimybės bendrauti su vaiku). Paklausus mergaitės apie bendravimą su mama, pastaroji trumpai atsakė, kad nenori su ja (mama) bendrauti, nurodė, kad ji (motina) ją (dukrą) atjungė. D. manymu, būtent tą dieną kai ji (dukra) pakliuvo į ligoninę, mama jos (dukros) telefoną atjungė. Mergaitė teigė, kad mamą jau kurį tai laiką buvo užblokavusi savo socialiniuose tinkluose.
VšĮ Palaiminto Jurgio Matulaičio šeimos pagalbos centro atvejo vadybininkė nurodė, kad šioje situacijoje tikslinga būtų kalbėti apie ryšio tarp motinos ir vaiko atkūrimą. Tarnyba vertina, kad tikslinga būtų nustatyti bent pusės metų pereinamąjį bendravimo laikotarpį atsakovės ir dukros santykių atstatymui/sukūrimui, kurio metu galimas ir tarpininko dalyvavimas, o atstačius/atkūrus santykį atsirastų pagrindas nustatyti detalią atsakovės ir dukros bendravimo tvarką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. sausio 28 d. nutartimi tenkino iš dalies atsakovės ATS1 prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nustatė tokią atsakovės ATS1 ir skyriumi gyvenančios nepilnametės dukros D. K. laikiną, iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, bendravimo tvarką: 1) iki 2026 m. liepos 31 d. (imtinai) atsakovė su dukra turi teisę praleisti kiekvienos savaitės antradienį, trečiadienį ir penktadienį, paimant nepilnametę dukrą po pamokų, iš jos (dukros) ugdymo įstaigos ir grąžina dukrą į dukros gyvenamąją vietą iki 20 val.; 2) nuo 2026 m. rugpjūčio 1 d. atsakovė su dukra turi teisę praleisti kiekvienos savaitės antradienį, trečiadienį ir penktadienį, paimant nepilnametę dukrą po pamokų, iš jos (dukros) ugdymo įstaigos ir grąžinant dukrą į dukros gyvenamąją vietą, atsižvelgiant į dukros paros režimą, arba kitą dieną grąžinant dukrą į ugdymo įstaigą, jei dukra sutinka likti nakvynei su motina; 3) atsakovė su dukra turi teisę bendrauti kas dieną telefonu, taip pat kitomis el. ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu, Messenger, Viber, Telegram, WhatsApp ar kitomis programomis; ieškovas (tėvas) IES1 visus konceptualius, o ne buitinio pobūdžio, klausimus, susijusius su vaiko sveikatos priežiūra, ugdymu bei popamokine veikla, išvykomis į užsienį ir pan., derina su atsakove.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nustatė, kad ieškovui ir atsakovei (duomenys neskelbtini) gimė D. K.. Šalys santuokos nesudariusios, tačiau ieškovas nurodė, kad nuo 2024 m. rugsėjo-spalio mėn. kartu nebegyvena ir nebeveda bendro ūkio. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2025 m. liepos 11 d nutartimi priteistas nepilnametei laikinas, iki teismo sprendimo priėmimo, iš atsakovės išlaikymas, teiktinas po 300 Eur bei nustatyta nepilnametės laikina gyvenamoji vieta kartu su tėvu (ieškovu).
Iš Tarnybos išvados dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nustatė, jog apklausus šalių nepilnametę dukrą, pastaroji nurodė, jog santykiai su motina sudėtingi: ryšys nutrūkęs, bendrauti dukra nori tik telefonu. Iš šalių procesinių dokumentų turinio teismas nustatė, jog šalių santykiai konfliktiški, šalys nesutaria įvairiais klausimais, o tarp jų – ir dėl bendravimo su nepilnamete dukra. Tarnybos specialistai šiame ginčo etape rekomenduoja svarstyti apie poreikį, visų pirma, atkurti (emocinį) ryšį tarp dukros ir motinos (atsakovės). Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad atsakovės motinos teisės būtų apribotos, taip pat nenustatė, kad dukros ir motinos santykiai tokie konfliktiški, jog nepilnametei grėstų realus pavojus. Tokia aplinkybė įgalino teismą spręsti, jog aptariamu atveju būtina motinos ir dukros bendravimo tvarka. Juolab, ir pats ieškovas nurodė, kad neprieštarauja motinos ir dukros bendravimui apskritai. Visgi, sutiktina su ieškovu ir Tarnybos specialistais, jog esant silpnam emociniam dukros ir motinos ryšiui, esant konfliktiškiems santykiams tarp tėvų, dukrai reiškiant nenorą susitikti su motina, turi būti nustatytina pereinamojo modelio bendravimo tvarka, kurios esmė – ryšio atkūrimas. Tai reiškia, jog iš pradžių nustatoma atsakovės ir dukros bendravimo tvarka, kuri yra be nakvynių ar ilgų susitikimų. Esant teigiamai dinamikai, bendravimo dažnis ir intensyvumas turi būti palaipsniui didinamas, pereinama ir prie susitikimų su nakvyne.
Pirmosios instancijos teismas, susipažinęs tiek su ieškovo, tiek su atsakovės siūlomais atsakovės bendravimo su nepilnamete dukra projektais, sprendė, jog nustatytina atsakovės siūloma bendravimo su nepilnamete tvarka su tam tikromis modifikacijomis. Teismo vertinimu, ieškovo siūlomas bendravimo tvarkos modelis yra pernelyg griežtas bei sudėtingas, nes į motinos ir dukros bendravimą įterpiami tretieji asmenys (psichologas), daug nuostatų, kurios numato vienašališką ieškovo teisę ir dukros norą be galimybės atsakovei prieštarauti ar derėtis, numatoma išimtinai atsakovės finansinė atsakomybė. Teismas vertino, jog šalių nepilnametė dukra jau pakankamo amžiaus, kad galėtų priimti savarankiškus sprendimus, o taip pat gebėti vertinti ne tik teises ir norus, tačiau ir vykdyti tam tikras (neturtinio pobūdžio) pareigas. Teismas trumpai pasisakė dėl kiekvieno atsakovės siūlomo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos punkto:
Pirmuoju punktu atsakovė siūlė nustatyti, kad atsakovė su dukra D. K. praleidžia kiekvienos savaitės antradienį, trečiadienį ir penktadienį su nakvyne, paimant nepilnametę dukrą po pamokų, iš jos (dukros) ugdymo įstaigos. Teismas modifikavo aptartą punktą ir nurodė, jog esant nutrūkusiam dukros ir motinos ryšiui visu pirma turi būti dedamos pastangos dėl emocinio ryšio atkūrimo. Teismo įsitikinimu, pirmuosius 6 mėnesius nuo nutarties priėmimo motina su dukra turi bendrauti be nakvynių po dukros ugdymo iki 20 val. Po 6 mėnesių, teismo įsitikinimu, galima nustatyti abstraktesnę bendravimo su dukra tvarką nurodant, kad dukra turi teisę likti nakvoti su motina, motinos gyvenamojoje vietoje.
Antruoju punktu atsakovė siūlė nustatyti, kad tuo atveju, jeigu nurodytomis dienomis ugdymo procesas nevyksta arba dukra ugdymo procese mokykloje nedalyvauja (pvz., švenčių dienomis, moksleivių atostogų metu), atsakovė tuomet panašiu laiku, kai baigiasi ugdymo procesas, turi teisę pasiimti dukrą iš jos (dukros) gyvenamosios vietos, palydint ją (dukrą) atgal į jos (dukros) gyvenamąją vietą. Teismo įsitikinimu, modifikavus pirmąjį punktą, poreikio įtvirtinti analizuojamą punktą nėra (pirmasis ir antrasis punktai iš esmės skirti toms pačioms gyvenimiškoms situacijoms sureguliuoti).
Atsakovė trečiuoju punktu siūlė įtvirtinti nuostatą, kad dukros ligos ar hospitalizacijos atveju, atsakovė turi teisę aplankyti dukrą gydymo įstaigoje. Teismas vertino, jog aptarta nuostata nebūtina. Teismas taip sprendė todėl, kad atsakovės motinystė neapribota, todėl natūralu, jog motina, dukros hospitalizacijos ar kito stacionaro atveju, turi teisę lankyti dukrą ir be teismo sprendimo. Tai – atsakovės įstatyminė (lot. ex lege) teisė.
Ketvirtuoju punktu atsakovė siūlė įtvirtinti nuostatą, jog atsakovė su dukra D. K. turi teisę bendrauti kas dieną telefonu, taip pat kitomis el. ryšio priemonėmis – vaizdo skambučiu, Messenger, Viber, Telegram, WhatsApp ar kitomis programomis. Aptartam punktui teismas neprieštaravo, kadangi dukra su motina gali bendrauti iš dukrai saugios aplinkos.
Penktuoju punktu atsakovė prašė įtvirtinti, kad ieškovas privalo sudaryti sąlygas atsakovei netrukdomai bendrauti su dukra, rūpintis jos (dukros) visokeriopu ugdymu. Klausimais, kurie liečia dukrą, šalys privalo tarpusavyje bendrauti pasirinktomis elektroninio ryšio priemonėmis, kurios užtikrina greitą ir efektyvų informacijos apsikeitimą (pvz., telefonu, el. paštu. Messenger, Viber, WhatsApp, Telegram ar kitomis analogišką funkcionalumą turinčiomis ryšio programomis). Teismo įsitikinimu, aptarta nuostata nebūtina, nes aptarta nuostata įtvirtina įstatyminę tėvų pareigą – bendrauti ir kooperuotis tarpusavyje, siekiant bendros naudos vaikui.
Paskutiniu bendravimo tvarkos punktu atsakovė siūlė nustatyti, kad ieškovas įsipareigoja visus klausimus, susijusius su vaiko sveikata, vizitais pas gydytojus poliklinikoje, ligoninėje, gydytojų konsultacijose, klausimus, susijusius su dukros auklėjimu, jos (dukros) priežiūra, ugdymo procesu bei popamokine veikla, dukros poilsiu, tinkama mityba, dienos režimu ir kitomis sąlygomis, derinti abipusiu susitarimu su atsakove, o ne vienašališkai. Viena vertus, savo esme analizuojama nuostata yra įstatyminė bendrojo pobūdžio nuostata dėl pareigų savo vaikams, todėl savaime nebūtina. Visgi, šalių santykiai konfliktiški, laikina gyvenamoji dukros vieta nustatyta su ieškovu, todėl teismas sutinka nurodyti, jog privaloma derinti tik didesnius gyvenimiškus įvykius (naujas būrelis, mokyklos pakeitimas, sveikatos priežiūros įstaigos keitimas), tačiau buitinio pobūdžio kasdieniais klausimais, teismo įsitikinimu, derybos tik apsunkintų bendravimo tvarkos vykdymą.
Taigi pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sprendė, jog atsakovės prašymas pagrįstas iš dalies. Tai reiškia, jog atsakovės prašymas tenkinamas iš dalies: nustatoma nepilnamečio vaiko bendravimo su skyriumi gyvenančia motina tvarka, tačiau su atitinkamomis siūlomos bendravimo tvarkos modifikacijomis, kurios orientuojamos į emocinio ryšio atkūrimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovas IES1 (toliau – ir ieškovas arba apeliantas) atskiruoju skundu prašo panaikinti 2026 m. sausio 28 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje Nr. e2-304-1151/2026 pilna apimtimi ir grąžinti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas patvirtino atsakovės siūlomą bendravimo tvarką, panaikindamas tik nakvynių pas atsakovę dalį ir nurodydamas, kad dukra turėtų būti grąžinama tą pačią diena į namus pas ieškovą.
Pirmosios instancijos teismas visiškai nesirėmė nei Tarnybos, nei ieškovo argumentais dėl susidariusios situacijos ir išvadų, kad tarp atsakovės ir dukros paskutinis fizinis susitikimas vyko 2025 m. rugsėjo mėnesį per rugsėjo 1-osios šventę mokykloje, per kurią vaikas patyrė psichologinę traumą. Priešpaskutinis susitikimas 2024 m. Kalėdos, kurio metu vaikas iš pat ryto paprašė tėčio paimt dukrą kuo skubiau iš mamos nes patyrė eiline psichologinę traumą bei fizini smurtą dėl Atsakoves veiksmu. Kiti dažnesni susitikimai vyko tik prieš 16 mėnesių ir bendravimas šiai dienai nutrūkęs; teismas nevertino prašymo nekenkti dukros kasdieniam gyvenimui, mokslams ir psichologinei būsenai ir nustatė bendravimo tvarką be jokio pereinamojo laikotarpio dalyvaujant specialistams, kam pritarė ir Tarnyba savo išvadoje 2026 m. sausio 28 d., pasisakant dėl laikinosios bendravimo tvarkos.
Nurodo, jog nors Tarnyba ir ieškovas aiškiai nurodė, kad dukros interesų bendravimas antradienį, trečiadienį ir penktadienį neatitiks geriausių dukros interesų, teismas atsakovės siūlomą bendravimo tvarką patvirtino. Tvirtino, jog Tarnybos išvadoje papildomai nurodoma, kad būtinas tarpininko bendravimas ir reikalingas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis.
Pažymi, kad ieškovas nedraudžia matytis dukrai su atsakove ir niekada to nedraudė. Ieškovas neatlieka jokių tyčinių veiksmų siekiant sutrukdyti matytis atsakovei su dukra, bei neturi tam teisinio pagrindo. Ieškovas nurodo, kad per pastaruosius 16 mėnesių atsakovė išreiškė norą susimatyti su dukra iš viso tik 2-4 kartus, o kiekvienas jų baigėsi moraline bei fizine vaiko trauma. Ieškovas nemato pagrindo pačiam inicijuoti atsakovės susitikimą su dukra, juolab kai pati dukra dėl akivaizdžių priežasčių išreiškė tvirtą nenorą matytis su atsakove. Ta liudiją ir vaikų teisių tarnybos darbuotojų išvados, kurie daug kartu lankėsi pas vaiką ir taikė atvejo vadybą ir kitus būtinus veiksmus pagerinti situacijai.
Šiuo metu yra inicijuojama Tarnybos „Pagalbos planas“ šeimai. Jo proceso metu bus aiškinamasi specialistu (psichologu, soc. darbuotoju ir pan.) ar atsakovė yra tinkamai pasiruošus (ar yra tinkami socialiniai įgūdžiai ir sprendžiamas klausimas dėl priklausomybių) tokiems susitikimams ir taip pat ar D. K. yra pasiruošusi tokio pobūdžio susitikimams bei išreiškia tam savo laisvą norą. Šiai dienai šis pagalbos planas nėra pasibaigęs, o ieškovas visiškai netrukdo Tarnybos specialistams atlikti reikiamus veiksmus.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad dukros nakvojimas pas atsakovę sukels papildomų problemų ar net psichinių problemų dukrai. Ieškovas mano, kad yra tikimybė, dukrai ir atsakovei numatyti prisitaikymo laikotarpį, kadangi atsakovė su dukra nebendravo tinkamai jau ilgiau nei 16 mėnesių.
Ieškovas prašo nustatyti, kad 1 metų pereinamuoju laikotarpiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovė du kartus per mėnesį turi teisę bendrauti su dukra dalyvaujant psichologui (iš viso du kartus per einamąjį mėnesį, susitikimų kiekio poreikį nustato konsultuojantis psichologas). Psichologo konsultacijas turi apmokėti atsakovė.
Ieškovas Priedu Nr. 1 teikia Tarnybos išrašą, kuriame nurodoma, kad atsakovė vykdavo į dukros mokymosi įstaigą ir jos intensyviai ieškojo, kas dukrai sukėlė didžiulį stresą. Taigi Priede Nr. 1 aiškiai nurodyta, kad dukrai reikalinga saugi ir stabili emocinė aplinka, o atsakovės elgesys dukrai sukelia neigiamas emocijas ir stresą.
Teigia, kad geriausi vaiko interesai turėtų nusverti tėvų interesus ir pareikalauti iš tėvų didesnių pastangų užtikrinant vaiko teisę maksimaliai bendrauti su abiem tėvais, tačiau atsižvelgiat į tai, kad atsakovės psichinė sveikata šiuo metu nėra stabili, todėl siekiant, kad dukra turėtų saugią aplinką būnant su atsakove, būtina nustatyti, kad atsakovė gali bendrauti su vaiku tik esant kvalifikuotam psichologui.
Kadangi tarp atsakovės ir dukros yra nutrūkęs bendravimo ryšys, o tiesioginis bendravimas gali pakenkti geriausiems dukros interesams, atsakovas teikia tokį pasiūlymą dėl bendravimo tvarkos (su pereinamuoju laikotarpiu bendravimo ryšiui atstatyti):
Nuo 2026 m. vasario 9 d. iki 2027 m. vasario 9 d. kas antrą mėnesio šeštadienį arba sekmadienį (arba kitą pasirinktą vieną dieną) laiko tarpu tarp 14.00 val. iki 17.00 val. (tik dalyvaujant kvalifikuotam psichologui, ir tik psichologo darbo vietoje) atsakovė bendrauja su dukra iki 3 valandų nurodytu laiko tarpu. Atsakovė kiekvieno mėnesio pradžioje informuoja ieškovą apie tai, kurias dvi dienas ketina atvykti susitikti su dukra kvalifikuoto psichologo patalpose. Už psichologo paslaugas apmoka atsakovė.
Nuo 2027 m. vasario 9 d. kas antrą mėnesio sekmadienį nuo 10 val. iki 17 val. ir vieną šeštadienį per mėnesį nuo 10 val. iki 17 val. Atsakovė pasiima dukrą iš jos gyvenamosios ar kitos bendru šalių sutarimu sutartos vietos (kurią patvirtins ieškovas) ir grąžina ją į jos gyvenamąją ar kitą šalių sutartą vietą (kurią patvirtins ieškovas). Atsakovė kiekvieno mėnesio pradžioje informuoja ieškovą apie tai, kurį šeštadienį ketina paimti dukrą. Tokiu atveju, vertinamas ir dukros noras susitikti su atsakove, o jeigu dukra susitikti nepageidauja, tai ieškovas turi teisę neperduoti dukros atsakovei (šis punktas būtų taikomas tik tada, jeigu būtų išpildytas pirmasis pereinamasis punktas dėl bendravimo, dalyvaujant psichologui).
Atsakovė su nepilnamete dukra turi teisę bendrauti antradienį ir ketvirtadienį laiku tarp 18.00 – 20.00 val. telefonu ir el. ryšio priemonėmis - vaizdo skambučiu, Messenger, Viber, Teelegram, WhatsApp ar kitomis programomis, tik esant dukros sutikimui“.
Šalies argumentai
Ieškovas nurodo, kad dėl atsakovės veiksmų yra būtina nustatyti pereinamąjį bendravimo laikotarpį. Ieškovas neprieštarauja, kad atsakovė ir dukra bendrautų el. ryšio priemonėmis, tačiau bendravimas kas dieną yra per dažnas, esant situacijai, kad tarp atsakovės ir dukros bendravimo ryšys yra nutrūkęs. Ieškovas mano, kad bendravimas darbo dienomis po dukros pamokų (antradienį ir ketvirtadienį) būtų ne per dažnas ir neblaškytų dukros: el. ryšio priemonėmis - vaizdo skambučiu, Messenger, Viber, Telegram, WhatsApp ar kitomis programomis, tačiau tik tuo atveju, jeigu dukra bendrauti sutinka.
Pažymi, kad dukra tuoj bus 16 metų amžiaus ir 3 darbo dienų savaitėje dukros paėmimas iš mokymosi įstaigos ir grąžinimas iki 20.00 valandos į gyvenamąją vietą gerokai pakenks dukros mokymosi rezultatams, kadangi dukra tiesiog nespės pasiruošti kitos dienos mokymosi dalykams, jeigu pusę dienos dukra praleis su atsakove, o grįžusi iki 20.00 valandos, dukra jau bus pavargusi.
Ieškovas nurodo, kad Tarnybos 2025 m. rugsėjo 2 d. išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje įvertinus šeimos situaciją (tiek buities aktus ir buvusius įvykius) yra aiškiai nurodyta, kad nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu geriausiai atitiks nepilnametės dukros interesus.
Ieškovas pažymi, kad šiuo metu atsakovė negalėtų išlaikyti nepilnametės dukros, nes niekur nedirba, kaip tą nustatė Tarnyba. Be to, kaip teigia ieškovas, atsakovė atskirajame skunde nurodė, kad jeigu dukra liktų gyventi su ja, tai ji gyventų su dukra „Šeimos krizių centre“. Ieškovas pažymi, kad nepilnametės dukros perkėlimas iš saugios aplinkos, kurioje dukra gyvena nuo gimimo ir perkėlimas į „Šeimos krizių centrą“ garantuotai neigiamai paveiks dukros psichologiją, tad toks sprendimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su atsakove gerokai pakenktų nepilnametės dukros raidai ir pasaulėžiūrai.
Pažymi, jog teismas nesiaiškino ir kaip ir kokiu būdu dukra bus pristatom iki jos dabartinės gyvenamosios vietos, kadangi dukros gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), o atsakovė gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovo žiniomis, šiai dienai, atsakovė neturi teisės vairuoti. Tikėtina, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį nesigilino ir į logistinės galimybės atsakovės atžvilgiu ir dukros kasdienės mokymosi ir poilsio laiko sutrikdymą.
Atsakovė ATS1 atsiliepimo į ieškovo 2026 m. vasario 3 d. atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria laikinai nustatyta tėvų bendravimo su vaiku tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jei šis trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Šios nuostatos taikomos ir atskirųjų skundų priėmimui (CPK 338 straipsnis).
Dėl skundžiamos nutarties.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 28 d. nutarties, kuria buvo iš dalies tenkintas atsakovės ATS1 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo atskirojo skundo motyvų kontekste.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja poreikis laikinai sureguliuoti atsakovės bendravimą su nepilnamete dukra, siekiant užtikrinti vaiko teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais ir sudaryti prielaidas nutrūkusio emocinio ryšio atkūrimui. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamų duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie būtinybę reikšmingai riboti atsakovės bendravimą su nepilnamete dukra, tačiau, atsižvelgdamas į susiklosčiusią situaciją ir vaiko interesus, bendravimą nustatė be nakvynių, laikydamas tokį reguliavimą proporcingu ir atitinkančiu laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį.
Ieškovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nurodo, kad nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitinka geriausių nepilnametės dukros interesų, neatsižvelgta į ilgą laiką nutrūkusį atsakovės ir dukros ryšį, nepilnametės išreikštą nenorą tiesiogiai bendrauti su motina bei Tarnybos išvadas. Ieškovo teigimu, teismas nepakankamai įvertino byloje esančius duomenis apie tarp atsakovės ir dukros susiklosčiusius konfliktinius santykius, galimą neigiamą atsakovės elgesio poveikį vaikui, nepilnametės emocinę būseną ir poreikį užtikrinti saugią bei stabilią aplinką. Dėl šių priežasčių ieškovas laikosi pozicijos, kad bendravimas tarp atsakovės ir nepilnametės privalo būti atkuriamas palaipsniui, nustatant pereinamąjį laikotarpį, kurio metu bendravimas vyktų ribota apimtimi, dalyvaujant specialistui, o bendravimo intensyvumas būtų didinamas tik įvertinus nepilnametės savijautą ir santykių dinamiką.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą augti bei vystytis saugioje aplinkoje, bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, turi atsižvelgti į vaiko interesus ir sudaryti galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Įstatymų leidėjas aiškiai nustatė, kad vaiko interesus geriausiai atitinka maksimalus bendravimas su abiem skyrium gyvenančiais tėvais ir tik išskirtiniais, išimtiniais atvejais šis bendravimas gali būti ribojamas (žr. ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje. Nr. e2S-2532-912/2021, 21 punktas). Taigi vien ta aplinkybė, kad vaiko ir vieno iš tėvų santykis šiuo metu yra susilpnėjęs ar konfliktiškas, savaime nesudaro pagrindo eliminuoti šį tėvą iš vaiko gyvenimo ar nustatyti ypatingai griežtą bendravimo su vaiku tvarką.
Atsižvelgiant į atskiruoju skundu keliamus klausimus dėl vaiko ir skyrium gyvenančios motinos laikinos bendravimo tvarkos proporcingumo bei atitikties geriausiems vaiko interesams pirmiausia pažymėtina, jog kasacinis teismas yra nurodęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, tai yra esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Taigi darytina išvada, jog tėvams nesutariant dėl bendravimo su jų nepilnamečiu vaiku tvarkos, prioritetas skirtinas vaiko interesams išsaugoti ryšį su kartu negyvenančiu tėvu (motina).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad tarp atsakovės ir nepilnametės dukros ryšys yra susilpnėjęs, tačiau byloje nėra pakankamų, objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovės bendravimas su dukra pats savaime keltų realią grėsmę vaiko saugumui, sveikatai ar kitiems esminiams interesams. Ieškovo atskirajame skunde nurodomi teiginiai apie dukros patirtas psichologines traumas, fizinį smurtą ir atsakovės keliamą pavojų nėra pagrįsti pakankamais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Tokie teiginiai, nesant juos patvirtinančių objektyvių duomenų, negali būti pagrindas nustatyti itin ribojančią motinos bendravimo su dukra tvarką.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nepilnametė dukra, apklausta dėl savo nuomonės, nurodė nenorinti susitikti su motina, pageidaujanti gyventi su tėvu, taip pat išreiškė neigiamą požiūrį į bendravimą su atsakove. Vaiko nuomonė tokio pobūdžio bylose yra reikšminga, tačiau ji nėra absoliuti ir negali būti vertinama atsietai nuo visų bylos aplinkybių. Juolab, kad byloje nustatyta, jog motina su dukra ilgesnį laiką negyveno kartu, jų emocinis ryšys yra susilpnėjęs, o tėvų tarpusavio santykiai konfliktiški. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad vaiko nuomonė gali būti nulemta ne tik savarankiškos vaiko valios, bet ir susiklosčiusios konfliktinės aplinkos, ilgesnio atsakovės nedalyvavimo kasdieniame dukros gyvenime bei galimo neigiamo požiūrio į motiną formavimosi. Todėl vien vaiko nenoras bendrauti su motina negali būti laikomas pakankamu, jog nustatyti itin griežtą motinos ir dukros laikiną bendravimo tvarką.
Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia ir į tai, jog iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei nebegyvenant kartu su ieškovu ir dukra, pastarosios mokymosi rezultatai ėmė ženkliai prastėti, ji dažnai gauna pastabų dėl nepasiruošimo pamokoms, namų darbų neatlikimo bei kitokio nepatenkinamo elgesio. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad dabartinė faktinė padėtis, kai dukra iš esmės gyvena tik su ieškovu, savaime neužtikrina visapusiškai stabilios vaiko ugdymo aplinkos bei efektyvaus mokymosi proceso. Pažymėtina ir tai, jog per laikotarpį, kuomet nepilnametė dukra faktiškai beveik nepalaikė ryšio su motina, o gyveno tik su vienu iš tėvų, jos pažymių vidurkis yra ženkliai nukritęs, t. y. sumažėjęs iki 5.74 (TAMO dienyno duomenimis), lyginant su laikotarpiu, kai gyveno kartu ir motina, pvz. 7 klasėje mergaitės vidurkis siekė net 8.97. Šios aplinkybės sudaro prielaidas išvadai, jog tėvas vienasmeniškai nėra pajėgus užtikrinti tinkamo mokymosi proceso, mergaitės pažymiai, mokymosi proceso kokybė bei efektyvumas, o taip pat ir drausmingumas, prastėja. Remiantis tuo, apeliacinės instancijos teismas vertina, jog atsakovės reikšmingas dalyvavimas dukros gyvenime labiau atitiktų vaiko interesus.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Tarnybos pateiktose išvadose (2026 m. sausio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini); 2025 m. rugsėjo 2 d. Nr. (duomenys neskelbtini)) nebuvo nurodyta, jog atsakovės bendravimas su dukra turėtų būti draudžiamas ar iš esmės ribojamas. Priešingai, išvadose akcentuotas poreikis atkurti emocinį ryšį tarp dukros ir motinos. Nors Tarnyba nurodė, kad bendravimo su nakvyne tvarka šiuo metu neatitiktų geriausių vaiko interesų, pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę atsižvelgė ir skundžiamoje nutartyje bendravimo su nakvyne nenustatė. Taigi pirmosios instancijos teismas pasirinko pereinamojo pobūdžio laikiną bendravimo tvarką, kuri, teismo manymu, geriausiai atitinka nepilnametės dukros interesus.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo argumentais, jog atsakovės bendravimas su dukra turėtų vykti tik dalyvaujant psichologui. Tarnybos pateiktose išvadose nėra įtvirtinta, kad psichologo dalyvavimas kiekviename susitikime būtų nurodytas kaip būtina ar privaloma sąlyga. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks bendravimo modelis būtų itin ribojantis ir galimai neigiamai paveiktų atsakovės galimybes palaikyti realų ryšį su dukra ir jį stiprinti. Be to, ieškovas siūlo psichologo dalyvavimo išlaidas perkelti atsakovei, tačiau byloje nėra duomenų, kad atsakovė šiuo metu turėtų darbą ar gautų stabilias pajamas. Todėl toks reikalavimas būtų neproporcinga finansinė našta atsakovei ir galėtų realiai užkirsti kelią bendravimo tvarkos įgyvendinimui. Pabrėžiama, jog laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra ne sukurti formalią, sunkiai įgyvendinamą laikiną bendravimo tvarką, bet sudaryti realias sąlygas vaikui palaikyti bei atkurti nutrūkusį ryšį su skyrium gyvenančiu tėvu ar motina.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje būtina taikyti pereinamojo pobūdžio bendravimo modelį, kurio esmė – palaipsniui atkurti atsakovės ir dukros emocinį ryšį, nesukeliant vaikui staigaus ir neproporcingo kasdienės aplinkos pokyčio. Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nustatyta bendravimo tvarka be nakvynių, konkrečiomis savaitės dienomis ir aiškiai apibrėžtu laiku leidžia suderinti kelis tarpusavyje reikšmingus interesus: vaiko poreikį stabilumui, mokymosi režimui ir saugiai aplinkai, kartu neužkertant kelio motinai dalyvauti dukros gyvenime.
Ieškovo prašoma bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovės ir dukros bendravimas būtų itin retas, trumpas ir siejamas su būtinu psichologo dalyvavimu bei taip pat, vyktų psichologo darbo vietoje, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra neproporcinga. Tokia tvarka labiau įtvirtintų esamą motinos ir dukros susvetimėjimą, nei sudarytų realias sąlygas dukros ir motinos ryšio efektyviam atkūrimui bei stiprinimui. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka nelaikytina pertekline, nes joje nėra numatytų nakvynių, ji yra aiški, apibrėžta bei orientuota į motinos ir dukros galimybes palaikyti bendravimą ir tuo atkurti nutrūkusį ryšį. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam. Šiuo atveju turi būti tenkinami vaiko interesai, tėvams, tam, su kuriuo vaikas gyvena, ir skyrium gyvenančiam, randant tarpusavio kompromisą, nes bendravimo tikslas yra užtikrinti vaiko saugų ryšį su abiem tėvais, kad vaikas, nepaisant tėvų tarpusavio santykių, jaustų, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia, kad abu tėvai juo rūpinasi, domisi ir jį globoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 24 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovės ir dukros bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek atsakovės, tiek dukros interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, o taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus nagrinėjimo išdavoje bus nustatyta nuolatinė atsakovo bendravimo su dukra tvarka bei jos intensyvumas.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančią medžiagą, susiklosčiusias faktines aplinkybes ir būtinybę užtikrinti vaiko teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiama nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka neatitiktų nepilnametės dukros interesų ar būtų neproporcinga. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas,
n u t a r ė : Ieškovo IES1 atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2026 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-304-1151/2026 palikti nepakeistą. Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.