- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-17
- Bylos Nr.
- e2S-2532-912/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02306-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Venckus
- Ieškovas
- A. C.
- Atsakovas
- I. C.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Venckus teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. C. ieškinį atsakovui I. C. (I. C.) bei atsakovo I. C. priešieškinį ieškovei A. C. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių reikalavimų; institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl ieškovės ir atsakovo santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu pakeitimo ir turto padalijimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė laikiną išlaikymą vaikams bei nustatė laikiną atsakovo su nepilnamečiais vaikais bendravimo tvarką, pagal kurią: 1) atsakovas porinių savaičių antradieniais pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o šiems ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 17.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20:00 val.; 2) atsakovas porinių savaičių ketvirtadieniais pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o šiems ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 17.00 val. ir grąžina vaikus į jų ugdymo įstaigą kitos dienos ryte prieš prasidedant užsiėmimams, o vaikams ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – į jų gyvenamąją vietą 18.00 val.; 3) atsakovas neporinių savaičių trečiadieniais, pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o šiems ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 17.00 val. ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 20.00 val.; 4) atsakovas neporinių savaičių savaitgaliui pasiima vaikus iš jų ugdymo įstaigos pasibaigus užsiėmimams, o šiems ugdymo įstaigos dėl objektyvių priežasčių nelankant – iš vaikų gyvenamosios vietos ar kitos šalių raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartos vietos 17.00 val. penktadienį ir grąžina vaikus į jų gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą vietą tos pačios savaitės sekmadienį 18.00 val.; 5) ieškovė užtikrina, kad vaikų perdavimo tėvui momentu vaikai su savimi turėtų visus jiems reikalingus sezoną atitinkančius drabužius, avalynę ir kitus reikalingus daiktus, o atsakovas įsipareigoja grąžindamas vaikus į jų ugdymo įstaigą, gyvenamąją vietą ar kitą šalių raštu (SMS žinute, elektroniniu paštu ar kitu rašytiniu susitarimu) sutartą vietą grąžinti ir visus jam perduotus vaikų daiktus; 6) dėl objektyvių priežasčių negalėdamas įgyvendinti savo teisės ir pareigos bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais šioje bendravimo tvarkoje numatytu metu ir sąlygomis, atsakovas informuoja ieškovę raštu (SMS žinute ar elektroniniu paštu) nedelsiant, kai tik paaiškėja priežastys, dėl kurių bendravimo tvarka negalės būti įgyvendinta, taip pat nurodydamas ir negalėjimo bendrauti priežastis.; 7) esant objektyvioms aplinkybėms, dėl kurių nepilnamečiai vaikai ar vienas iš jų negali numatytu laiku bendrauti su savo tėvu (vaikų liga ar pan.), ieškovė apie tai praneša atsakovui raštu (SMS žinute ar elektroniniu paštu) iš karto, kai paaiškėja priežastys, dėl kurių numatytas bendravimas neįvyks; 8) kiekvienas iš tėvų kito tėvo bendravimo su vaikais metu turi sudaryti sąlygas susisiekti su vaikais vaizdo skambučiu, jei tik toks poreikis yra, o tokiai galimybei tuo metu neegzistuojant – nurodyti artimiausią galimą skambučio laiką; 9) bendravimo su vaikais metu atsakovas privalo užtikrinti vaikų interesus į saugią aplinką, sveikatą, tinkamas nakvynės sąlygas bei pasirūpinti vaikų fiziologiniais ir higienos poreikiais; 10) atsakovui priklausančiomis bendravimo dienomis (laikinos bendravimo tvarkos 1–4 punktai) vaikams nelankant ugdymo įstaigų, tėvas turi teisę juos iš gyvenamosios ar kitos ieškovės nurodytos vietos pasiimti 8.00 val. ar kitu atsakovui tinkamu laiku (anksčiau nei numatyta 1–4 laikinos bendravimo tvarkos punktuose) ir grąžinti laikinos bendravimo tvarkos 1–4 punktuose nustatytu metu. Ieškovė apie tai, kad vaikai atitinkamomis dienomis nelankys ugdymo įstaigos, praneša atsakovui (SMS žinute ar elektroniniu paštu) vos tik paaiškėjus šioms aplinkybėms, o atsakovas nedelsiant informuoja ieškovę (SMS žinute ar elektroniniu paštu) apie savo ketinimus/galimybes paimti vaikus anksčiau nei nustatyta laikinos bendravimo tvarkos 1–4 punktuose bei nurodo laiką, kada paims vaikus.
Šalies argumentai
3. Ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką atsakovo kasmetinių atostogų laikotarpiu, t. y., kad atsakovas su vaikais bendrauja 7 paeiliui einančias dienas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 9.00 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20.00 val. Apie atostogų dienas, kurių metu atsakovas pageidauja leisti laiką su vaikais, atsakovas įspėja ieškovę prieš savaitę elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute ar elektroniniu paštu).
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi tenkino atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatė atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką vasaros laikotarpiu, pagal kurią atsakovas su vaikais bendrauja 7 paeiliui einančias dienas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 9.00 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20.00 val. Apie atostogų dienas, kurių metu atsakovas pageidauja leisti laiką su vaikais, atsakovas ieškovę įspėja prieš savaitę elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu).
5. Tarnybos į bylą pateiktoje išvadoje nėra duomenų, kad tėvas negebėtų pasirūpinti vaikų kasdieniais poreikiais. Vaikai su tėvu bendrauja su nakvynėmis. Atsakovo pateiktas psichologo A. A. stebėjimo aprašymas ir analizė patvirtina, kad tėvo ir vaikų santykis artimas, saugus. Tėvas turi pakankamus įgūdžius patenkinti fiziologinius, emocinius, kognityvinius ir socialinius vaikų poreikius. Vaikų saugumo ir stabilumo jausmas būnant be mamos ilgesnį laiką reikšmingai priklauso nuo abiejų tėvų geranoriško bendradarbiavimo, mamos prieinamumo nuotoliniam kontaktui reikalui esant, mamos aktyviai arba pasyviai išreiškiamo pritarimo vaiko lankymuisi pas tėvą ilgesnį laiką be mamos ilgesnį laiką.
6. Teismas sprendė, kad, nustačius papildomą bendravimą vasarą, vaikai ir tėvas išlaikytų šiltus ir artimus santykius, turėtų galimybę kartu praleisti daugiau laiko. Teismas atkreipė šalių dėmesį į tai, kad tėvai privalo laikytis teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi patvirtintos tvarkos, pagal kurią kiekvienas iš tėvų kito tėvo bendravimo su vaikais metu turi sudaryti sąlygas susisiekti su vaikais vaizdo skambučiu, jei tik toks poreikis yra, o tokiai galimybei tuo metu neegzistuojant – nurodyti artimiausią galimą skambučio laiką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė
7. Atsakovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
7.1. Skundžiama nutartimi teismas pakeitė 2021 m. sausio 28 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nors faktinės aplinkybės nepasikeitė (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi nustatyta vaikų bendravimo tvarka su tėvu atitinka vaikų interesus. Vaikai prie šios tvarkos lengvai prisitaikė, pagerėjo jų fizinė sveikata, psichologinė būklė. Ieškovė atsisakė atostogų, kad bylos nagrinėjimo metu būtų išlaikytas stabilumas, bet atsakovas nejaučia tokios atsakomybės.
7.2. Šalių ginčas kilęs dėl atsakovo gebėjimo užtikrinti vaiko poreikius. Dėl to teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėjo įvertinti pateiktus įrodymus, t. y. psichologo analizę, Vaiko teisių tarnybos išvadą. Atsakovas nepakankamai rūpinasi vaikų poreikiais. Vaikai, būdami su tėvu, nemiega pietų miego. Po nakvynės tėvo namuose vaikai grįžta pamėlusiais poakiais. Atsakovas nesugeba užtikrinti geros vaikų odos būklės. Pabuvus su tėčiu, atsiranda išsausėjimų ant vaikų odos, kuri susitvarko vaikams būnant su mama.
Žemesnės instancijos teismas
7.3. Atsakovo galimybė bendrauti su vaikais užtikrinta anksčiau taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kurių atsakovas pilnai neišnaudoja. Atsakovas nepasiima vaikų anksčiau tomis dienomis, kuriomis jam tokia teisė suteikta, ir grąžina vaikus dažniausiai anksčiau.
7.4. Profesorė psichologė J. S. pateikė rekomendacijas dėl vasaros atostogų, kuri pateikta su priešieškiniu. Ieškovė siūlė atsakovui atostogas planuoti kartu, keičiantis vaikais, bet atsakovas nesutiko. Teismas rėmėsi ieškovo pateikta psichologo analize, procesinį sprendimą priėmė, neinformavęs ieškovės ir nepriėmęs jos atsiliepimo į prašymą. Dėl to vienai iš šalių nepagrįstai suteiktas procesinis pranašumas, pažeisti ieškovės, kaip proceso šalies interesai.
7.5. Atsakovo pateikta psichologo A. A. išvada padaryta, neteikiant paslaugų šeimai ar tėvui ir vaikams, neįsigilinant į šeimos situaciją, faktines aplinkybes, bet 1 valandą stebint tėvo ir vaikų bendravimą. Pasirinkta stebėjimo vieta – kavinė, kurioje įrengtas kampelis vaikams. Tokioje vietoje pildomos vaikų užgaidos, vaikai elgiasi kitaip negu namuose. Dėl to toks stebėjimas objektyviai nevertinamas. Psichologas neuždavė vaikams klausimų, nesiaiškino jų nuomonės, jausmų. Atsakovas nesąžiningas, nes, norėdamas paneigti psichologo rekomendacijas, turėjo kreiptis ne į kitą, bet į ieškovės psichologę, kuri bendravo su abiem tėvais ir vaikais. Psichologas, nepabendravęs su ieškove, pateikė išvadą apie tikėtiną vaikų elgesį, nesant šalia mamos ilgiau negu tris dienas. Stebėjimo metu su atsakovu kartu buvo vaikų močiutė (atsakovo motina). Atsakovas retai būna vienas su vaikais, todėl vaikams sunku įgyti pasitikėjimą tėčiu.
7.6. Psichologas A. A. nėra Lietuvos psichologų sąjungos narys, jo vykdoma veikla ir teikiamos paslaugos neribojamos ir nerevizuojamos. Dėl to jis gali nesilaikyti psichologų etikos kodekso, kuris taikomos psichologų sąjungos nariams. Teismas sumenkino aukštesnį išsilavinimą ir kompetenciją turinčios psichologės J. S. rekomendacijas.
7.7. Nustatyta vaikų bendravimo tvarka su tėvu atostogų metu naudinga tik atsakovui. Ieškovė galėtų lygiai taip pat leisti laiką su vaikais, bet atsakovas prašė nustatyti bendravimą tik jo atostogų metu. Įprastai atostogos derinamos prie mėnesį, planuojamos dar anksčiau. Atsakovas turi informuoti ieškovę apie atostogas prieš savaitę. Tai labai trumpas laikas, nes ieškovė planuoja savo laiką su vaikais iš anksto.
7.8. Atsakovas vaikus turi grąžinti 20.00 val. Atsakovas neįvertino vaikų amžiaus, jų poilsio laiko. Vaikai, nematę mamos 7 dienas, galvos ne apie miegą ar pasiruošimą poilsiui.
Atsiliepimas
8. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti ieškovės atskirąjį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
8.1. Atsakovė pateikė teismui analogišką prašymą nustatyti laikiną bendravimo tvarką per ieškovės kasmetines atostogas. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino. Ieškovė pripažino tėvų interesą bendrauti su vaikais per atostogas.
8.2. Ginčijama nutartimi išspręstas klausimas dėl laikinos bendravimo tvarkos tėvų kasmetinių atostogų metu. Šis klausimas nebuvo aptartas 2021 m. sausio 28 d. nutartyje.
8.3. Vaikai, būdami su atsakovu tik porą kartų nemiegojo pietų miego. Paskutinį kartą dėl karšto oro. Atsakovas dvejus metus gyvena skyrium, vaikai nakvoja jo namuose. Ieškovė nepateikė duomenų, kad atsakovas negeba pasirūpinti vaikais. Atsakovas rūpinosi vaikais nuo gimimo, vaikų auklėjimas ir priežiūra – ne naujas dalykas.
8.4. Ieškovė turi priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl kritikuoja psichologo A. A. išvadą. Stebėjimo vietą parinko psichologas, kad vaikai jaustųsi laisvai, nejaustų, kad yra stebimi. Atsakovo motina nedalyvavo stebėjime, ji tvarkėsi savo reikalus.
8.5. Atsakovas nedalyvavo ieškovės užsakytuose psichologiniuose vertinimuose, kuriuos būtų padaryta išvada, kad atsakovas negali atostogauti su vaikais. Ieškovė siekia apriboti atsakovo ryšį su vaikais. Vaikų interesus labiausiai atitinka bendravimas su abiem tėvais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
argumentai ir išvados
13. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo šalių ginčas dėl nustatytos atskirai gyvenančio tėvo su vaiku bendravimo tvarkos pakeitimo.
14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikra (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Dėl atskirąjį skundą padavusios ieškovės pateiktų rašytinių paaiškinimų dėl atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą ir prie šių paaiškinimų priimtų naujų įrodymų kvalifikavimo
16. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Nurodytas draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą.
17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės su atskiruoju skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus (vaikų nuotraukos, šalių susirašinėjimo kopija), sprendžia, kad jie gali būti reikšmingi nagrinėjant klausimą dėl ieškovės atskirojo skundo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo ginčijamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Be to, klausimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, išnagrinėtas apie tai nepranešus ieškovei, pareikšti reikalavimai susiję su vaikų interesais, o tokio pobūdžio bylose teismas turi pareigą būti aktyvus, todėl nauji įrodymai prijungtini prie bylos.
18. Ieškovė taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, t. y. atsiliepimą į atsakovo atsiliepimą į atskirąjį skundą, prie kurio pridėjo papildomus rašytinius įrodymus: šalių susirašinėjimo, ieškovės susirašinėjimo su psichologe, gydytojais kopijas, vaikų nuotraukas, įrašų kopijas. Toks procesinis dokumentas, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, CPK nenumatytas, pateiktų įrodymų nebuvo ginčijamos teismo nutarties priėmimo dieną. Pažymėtina, kad apeliacine tvarka nagrinėjant bylą paduodamas atskirasis skundas ir atsiliepimai į jį (CPK 334, 335 straipsniai). Pagal CPK 338 straipsnį, atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies antrajame skirsnyje „Atskirieji skundai“ nustatytas išimtis. Pasibaigus atskirojo, kaip ir apeliacinio skundo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Dėl to teismas atsisako priimti ieškovės paaiškinimus raštu ir kartu su jais pateiktus naujus įrodymus.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių forma pakeistos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos, kai tėvui leista jo atostogų metu su vaikais nepertraukiamai bendrauti septynias dienas, kvalifikavimo ir vertinimo
19. Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas.
20. CK 3.155 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis).
21. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Vadovaudamasis CK 3.175 straipsnio 2 dalimi, teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Įstatymų leidėjas nustatė, kad vaiko interesus geriausiai atitinka maksimalus bendravimas su abiem skyrium gyvenančiais tėvais ir tik išskirtiniais išimtinais atvejais šis bendravimas gali būti ribojamas.
22. Iš bylos duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. sausio 28 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovo, t. y. skyrium gyvenančio tėvo, bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais (šios nutarties 2 punktas). Ginčijama nutartimi pirmosios instancijos teismas papildė pirmiau nustatytą tvarką, nurodydamas, kad vasaros laikotarpiu atsakovas su vaikais bendrauja 7 paeiliui einančias dienas, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos pirmos atostogų dienos 9.00 val. ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą paskutinės atostogų dienos 20.00 val. Apie atostogų dienas, kurių metu atsakovas pageidauja leisti laiką su vaikais, atsakovas ieškovę įspėja prieš savaitę elektroninio ryšio priemonėmis (telefonu, SMS žinute, elektroniniu paštu). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ginčijama teismo nutartis nepakeitė 2021 m. sausio 28 d. nutartimi nustatytos nepilnamečių vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu, bet ją papildė. Ieškovė nepagrįstai teigia, kad tėvo noras praleisti daugiau laiko su nepilnamečiais vaikais jo atostogų metu labiausiai atitinka tik tėvo interesus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, abu tėvai turi lygias teises auklėti ir rūpintis savo vaikais, jų ugdymu, auklėjimu, sveikata, įvairiais vaikų poreikiais. Atostogų metu motina ir tėvas gali skirti daugiau dėmesio savo vaikams. Dėl to ilgesnis buvimas kartu stiprina tėvo ir vaikų ryšį. Ieškovė akcentuoja vaikų stiprų prisirišimą prie jos, kaip motinos, ir vaikų nepasitikėjimą tėvu. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė, siekdama užtikrinti vaikų interesus, taip pat turi siekti, kad sustiprėtų vaikų ryšys su tėvu. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismo 2021 m. sausio 28 d. nutartimi nustatyta bendravimo tvarka taip pat papildyta 2021 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi, kuria nustatyta atsakovės bendravimo tvarka su nepilnamečiais vaikais jos atostogų metu.
23. Apeliantė teigia, kad atsakovas negeba pasirūpinti vaikų poreikiais, jų sveikata. Pabuvus su tėvu, pablogėja vaikų odos būklė (sausėja oda). Atsakovas teigia, kad vaikai nemiegojo pietų miego du kartus. Pastarąjį kartą vaikai negalėjo užmigti dėl karšto oro. Ieškovės nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad atsakovas netinkamai rūpinasi mažamečiais vaikais, todėl negali vienas bendrauti su jais ilgesnį laiką. Akcentuotina tai, kad šalys kartu turi spręsti vaikų sveikatos problemas, viena kitai patarti, kaip jų išvengti ar lengviau jas įveikti. Taigi abi šalys turi siekti, kad skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaikais būtų sklandus.
24. Ieškovė su priešieškiniu pateikė psichologės, šeimos mediatorės J. S. 2021 m. balandžio 22 d. rekomendacijas, kuriose nurodyta, kad ji 2021 m. kovo 25 d. atliko psichologinį šalių dukters tyrimą. Tyrimo metu nustatyta, kad vaikui ryšys su motina teikia didelį saugumą ir pasitenkinimą. Ryšys su tėvu taip pat yra geras, teikiantis džiaugsmo. Vaikas po truputį adaptuojasi prie to, kad tėvai gyvena atskirai. Nustatyta bendravimo tvarka optimali, padeda užtikrinti ryšio su tėvu išlaikymą. Psichologė rekomendavo vasaros atostogas planuoti taip, kad duktė su tėvu praleistų ne ilgiau kaip dvi nakvynes iš eilės, nes mama – kol kas pagrindinis saugumą užtikrinantis šaltinis.
25. Atsakovas į bylą pateikė kito psichologo A. A. 2021 m. liepos 8 d. stebėjimo aprašymą ir analizę. Šis psichologas stebėjo atsakovo bendravimą su vaikais 2021 m. birželio 11 d. nuo 18.13 val. iki 19.12 val. kavinėje „Vaflių namai“. Psichologas pažymėjo, kad tėvo ir vaikų bendravimas intensyvus, atsakovas turi šiuos įgūdžius ir gebėjimus: 1) prižiūrėti vaiką ir tenkinti fizinius vaiko poreikius; 2) ugdyti ir mokyti vaiką; 3) kurti emocinį ryšį su vaiku ir tenkinti vaiko emocinius poreikius; 4) ugdyti vaiko socialinius įgūdžius. Psichologas padarė išvadą, kad vaikai su tėvu turi stiprų ir saugų ryšį, tėvas puikia geba patenkinti fiziologinius, emocinius, kognityvinius ir socialinius vaikų poreikius. Stebėjimo metu vaikai su tėvu (kai šalia nėra motinos) jautėsi labai gerai: valgė, bendravo, žaidė, pramogavo, linksminosi, gerai leido laiką. Psichologas vertino, kad vaikai pasirengę praleisti su tėvu nepertraukiamai 7 kalendorines dienas atostogų be motinos, bet jiems svarbu paaiškinti priežastį, kodėl tą laiko atkarpą nebus motinos. Vaiko saugumo ir stabilumo jausmas būnant be motinos ilgesnį laiką priklauso nuo abiejų tėvų geranoriško bendradarbiavimo, motinos prieinamumo nuotoliniu kontaktu.
26. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalys į bylą pateikė jų pasirinktų psichologų įvertinimus (rekomendacijas). Ieškovės psichologė vaiko psichologinį tyrimą atliko 2021 m. kovo 25 d., atsakovo psichologas stebėjo tėvo bendravimą su vaikais daugiau negu po dviejų mėnesių – 2021 m. birželio 11 d. Psichologai parengė skirtingus dokumentus, pasirinko skirtingus tyrimo metodus. Šalių pateikti dokumentai vertintini kaip paprasti rašytiniai įrodymai, kuriais jos grindžia savo argumentus. Šiuos įrodymus kartu su į bylą pateiktų įrodymų visuma įvertins pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nustatydamas ne laikiną, bet nuolatinę vaikų ir skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką. Tai, kad atsakovas pasirinko kitą psichologą, nereiškia, kad atsakovas yra nesąžiningas, nes jis neturėjo pareigos kreiptis tik į ieškovės pasirinktą psichologą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės argumentu, kad atsakovas turėjo kreiptis tik jos pasirinktą psichologę, kad nuginčytų pateiktą rekomendaciją. Įstatymų leidėjas nevaržo šalių, renkantis vieno ar kito psichologo paslaugas. Pažymėtina tai, kad, esant skirtingai psichologų kompetencijai, skirtingiems psichologų vertinimams ar šalims nesutariant dėl bendro psichologo pasirinkimo, šalys gali prašyti teismo skirti teismo psichologinę ekspertizę.
27. Akcentuotina tai, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas neturi ryšio su vaikais. Priešingai – psichologė J. S. nurodė, kad vaikui ryšys su tėvu teikia džiaugsmo, psichologas A. A. nurodė, kad vaikai su tėvu jautėsi labai gerai. Dėl nurodytos aplinkybės sutampa abiejų šalių pasirinktų psichologų pozicijos. Teismas daro išvadą, kad šalių vaikai noriai bendrauja su tėvu ir, būdami su juo, jaučiasi saugūs. Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvadoje nėra duomenų, patvirtinančių, kad tėvas negebėtų pasirūpinti kasdieniais vaikų poreikiais. Dėl to atmestinas ieškovės argumentas, kad vaikams sunku pasitikėti tėvu. Ieškovė akcentuoja, kad jos, kaip motinos, ir vaikų ryšys stiprus. Taigi ji turi didelę įtaką formuojamai vaikų nuomonei apie tėvą, todėl motina turi paaiškinti vaikams, kad jie, būdami su tėvu, taip pat yra saugūs.
28. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad atsakovo pasirinktas psichologas nėra Lietuvos psichologų sąjungos narys, nepagrindžia to, jog jis gali nesilaikyti psichologų etikos kodekso, kuris taikomos psichologų sąjungos nariams. Narystė Lietuvos psichologų sąjungoje nepatvirtina psichologo kompetencijos. Tai, kad ieškovė pasirinko psichologę, turinčią aukštesnį išsilavinimą, nereiškia, kad atsakovo pasirinktas psichologas savo paslaugą suteikė nekvalifikuotai. Pažymėtina, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pasirinkti psichologai galėjo susidariusią situaciją vertinti palankiau savo klientams. Dėl to apeliacinės instancijos teismas dar kartą pažymi, kad abiejų psichologų pateiktas pozicijas raštu vertina tik kaip paprastus rašytinius įrodymus. Labiausiai neutralus ir objektyvus gali būti teismo paskirtas psichologas nagrinėjant bylą iš esmės. O šiuo atveju spręstas tik laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo klausimas ir byla nenagrinėta iš esmės. Be to, pirmiau nustatyta, kad pasirinkti psichologai teikė paslaugas skirtingu laiku. Per tą laiko tarpą tėvo ir vaikų ryšys galėjo pakisti. Dėl to ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas sumenkino aukštesnį išsilavinimą ir kompetenciją turinčios psichologės J. S. rekomendacijas.
29. Ieškovė teigia, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, suteikė prioritetą atsakovui, neinformavo ieškovės apie tai, nepriėmė jos atsiliepimo į bylą, todėl pažeidė ieškovės procesines teises.
30. CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą pranešama atsakovui.
31. Iš pirmiau nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar informuoti priešingą šalį apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas įvertina pateiktų duomenų pagrįstumą ir pakankamumą. Jeigu teismas nuspręstų, kad pateiktų duomenų jam nepakanka klausimui išspręsti ar būtina apie gautą prašymą informuoti asmenį, kurio teisėms ir interesams gali turėti įtakos teismo procesinis sprendimas, praneša jam apie klausimo nagrinėjimą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė 2021 m. liepos 19 d. 22.48 val. pateikė teismui atsiliepimą į atsakovo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Į bylą šis dokumentas įregistruotas 2020 m. liepos 20 d. 8.56 val. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą pradėjo nagrinėti 2020 d. liepos 20 d. 8.00 val., todėl negalėjo matyti ir įvertinti ieškovės pateikto atsiliepimo į atsakovo prašymą. Ieškovė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji informavo teismą apie pateiktą procesinį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą nepranešęs ieškovei apie gautą prašymą. Toks prašymo išsprendimas nereiškia, kad pažeistos ieškovės procesinės teisės ar atsakovui suteiktas prioritetas. Ieškovė turi teisę dėl teismo nutarties, kuria išspręstas laikinųjų apsaugos priemonių klausimas, pateikti atskirąjį skundą ir nurodyti argumentus, dėl kurių nesutinka su priimta teismo nutartimi. Ieškovė pasinaudojo šia teise. Pažymėtina tai, kad ieškovė ieškinyje suformulavo prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, apie kurių nagrinėjimą atsakovas taip pat nebuvo informuotas. Taigi ieškovė skirtingai vertina situaciją, kai nagrinėtas jos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir kai nagrinėtas atsakovo prašymas šias priemones pakeisti (papildyti). Ieškovės argumentai šiuo aspektu nenuoseklūs ir vertintini, kaip nepagrįsta gynybinė pozicija.
32. Kiti šalių argumentai išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų arba vertintini bylą nagrinėjant iš esmės, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.
33. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių konstatuotina, kad nėra pagrindo keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl to ginčijama nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Atmesti ieškovės A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties.
Palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį.