- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-09-14
- Bylos Nr.
- e2YT-28624-1159/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17449-2026-4
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Teisėjas
- Romualdas Gylys
- Pareiškėjas
- PRS1
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo PRS1 pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu registracijos Nr. CBP-17341, jį patikslindamas DOK-100027, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo PRS1 tėvas G. N., gimęs (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikoje, V. N. ir R. L. N. sūnus, ir I. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo.
1.1. Pareiškėjas nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini). Siekdamas atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę kaip iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens palikuonis, kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos su prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. gegužės 26 d. sprendimu Nr. 26S107219 konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonis. Pareiškėjo pateikti archyviniai dokumentai patvirtina jo giminystės ryšį su asmeniu, kuris iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, tačiau nėra pakankamai dokumentų, leidžiančių neabejotinai identifikuoti, kad G. N. ir I. N. yra vienas ir tas pats asmuo. Kadangi pareiškėjas išnaudojo visas protingas galimybes gauti dokumentus, galinčius patvirtinti G. N. vardo pakeitimą arba kitokį oficialų ryšį tarp G. N ir I. N., o kompetentingos institucijos patvirtino, kad tokių dokumentų nėra išlikusių arba jie nerasti, juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas teismo, įvertinus byloje esančių netiesioginių įrodymų visumą. Šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra būtinas pareiškėjo ir jo šeimos narių teisei į Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimą įgyvendinti.
2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:
2.1. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pateikė atsiliepimą (DOK-108386), prašė pareiškėjo pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad nors pakanka duomenų nustatyti, kad G. N. ir jo tėvai V. ir R. iki 1940-06-15 turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau nėra duomenų, kad pareiškėjo tėvas I. N. buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940-06-15, ar yra tas pats asmuo kaip ir G. N. Anot Migracijos departamento, nesutampa ne tik vardas (kas yra esminis asmens atpažinimo duomuo), bet ir tėvavardis tarp asmenų G. N. ir I. N. tėvavardis nurodomas V., o G. N. tėvo vardas buvo V. N. Lietuvos Respublikoje gyveno ne vienas (bent 3 nurodomi I. gimę (duomenys neskelbtini) metais ir 1 gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Vardo G. atitikmuo rusų kalboje yra G., o ne I. (I. yra E. vardo atitikmuo). Nepaisant aplinkybės, kad pareiškėjo tėvo I. N. gimimo data Izraelio gyventojų išraše nurodoma kaip ir G. N., o tėvų vardai panašūs į Lietuvos piliečio G., tačiau nėra duomenų apie G. N. vardo keitimą į I., taip pat V. N. vardo keitimą į V. N.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas 2026 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka 2026 m. rugsėjo 14 d. 11:00 val.
II. Teismas konstatuoja:
Reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo PRS1 tėvas G. N., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, V. N. ir R. L.-N. sūnus, ir I. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
4.1. Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos Gyventojų ir migracijos tarnybos 2024 m. vasario 19 d. išduotas gimimo liudijimas, kuriame nurodyta, kad pareiškėjas PRS1 gimė (duomenys neskelbtini), gimimo vieta (duomenys neskelbtini), tautybė (duomenys neskelbtini), tėvo vardas I., motinos vardas L.
4.2. 2024 m. rugpjūčio 5 d. Izraelio valstybės Vidaus reikalų ministerijos išraše iš gyventojų registro nurodyta, kad I. N. gimimo data (duomenys neskelbtini), gimimo vieta Tarybų Sąjunga, tautybė (duomenys neskelbtini), šeimyninė padėtis vedęs, mirė (duomenys neskelbtini), 1972 m. birželį registruota jo repatriacija Izraelyje, adresas (duomenys neskelbtini), adreso deklaravimo data 1981 m. gegužės 11 d., tėvo vardas V., motinos vardas R.
4.3. Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2024 m. sausio 30 d. pažymoje apie gimimą Nr. (P1-196) P2-1041 nurodyta, kad Kauno žydų bendruomenės gimimo metrikų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė V. ir R. iki santuokos L. N. sūnus vardu G., tėvai – (duomenys neskelbtini), tautybės Lietuvos piliečiai.
4.4. Lietuvos ypatingajame archyve saugomame 1972 m. kovo 24 d. piliečio N. I. V., gyvenančio (duomenys neskelbtini) pareiškime/prašyme leisti išvykti iš TSRS į Izraelio valstybę nuolatinai gyventi nurodyta, kad N. I. V. gimė (duomenys neskelbtini), tautybė (duomenys neskelbtini), vedęs, žmona N. L, gimusi (duomenys neskelbtini), duktė N. R., gimusi (duomenys neskelbtini), tėvas N. V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), motina N. R. G., mergautinė pavardė L., gimusi (duomenys neskelbtini), sesuo F. A. V., gimusi (duomenys neskelbtini).
4.5. Lietuvos centrinis valstybės archyvas 2024 m. vasario 6 d. raštu Nr. R4-663 išaiškino, kad nurodytas N. V., tėvo vardas K., (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, gimęs Švedijoje, tautybė (duomenys neskelbtini), pavaldinybė Lietuvos, gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) (sutampa su aukščiau nurodytais duomenimis, jog V. N. gimė (duomenys neskelbtini), gyveno (duomenys neskelbtini), jo tėvo vardas K.);
4.6. Lietuvos ypatingojo archyvo saugomame 1972 m. kovo 24 d. piliečio N. I. V. pareiškime/prašyme leisti išvykti iš TSRS į Izraelio valstybę nuolatinai gyventi, I. N. motina nurodyta kaip N. R. G., mergautinė pavardė L. Tėvavardis G. reiškia tėvo G. dukra.
4.7. Tiek G. N., tiek I. N. identiška gimimo data – (duomenys neskelbtini), ta pati gimimo vieta – (duomenys neskelbtini). Abiejų asmenų tėvas nurodomas V. N. Motinos vardai dokumentuose pateikiami skirtingomis kalbinėmis formomis – R. R. R., tačiau tai yra įprastos to paties žydiško vardo formos, vartojamos skirtingomis kalbomis ir transliteracijomis. Visuose dokumentuose kalbama apie tą pačią N. šeimą, gyvenusią Kaune. Žinoma, kad pareiškėjo tėvas G. (žinomas ir I. vardu) N. išvyko į Izraelį, (duomenys neskelbtini) miestą, kuriame ir gimė pareiškėjas. Pareiškėjo tėvui buvo suteiktas jo motinos R. N. G. tėvo/senelio G. vardas.
4.8. Byloje nėra jokių duomenų apie kitą N. šeimos vaiką, gimusį (duomenys neskelbtini). Taip pat nėra jokių duomenų, kad V. ir R. N. būtų turėję du sūnus, gimusius tą pačią dieną, turinčius tą pačią pavardę ir tuos pačius tėvus. Taip pat visuotinai žinoma, kad po Lietuvos okupacijos žydų ir kitų tautinių mažumų vardai bei pavardės Sovietų Sąjungos dokumentuose neretai buvo rusifikuojami arba keičiami rusiškais vardų atitikmenimis. Dėl šios priežasties archyviniuose dokumentuose pasitaiko atvejų, kai tas pats asmuo skirtingais gyvenimo laikotarpiais įvardijamas skirtingomis vardo formomis ar net vardais, nors kiti identifikaciniai duomenys visiškai sutampa. Jidiš kalboje vardas V. (kitaip dar V.) Rytų Europoje istoriškai dažnai atitiko rusišką vardą V. Pareiškėjo tėvo I. (G.) N. tėvavardis V. buvo pasirinktas kaip patogi ir oficiali alternatyva kylanti iš jo tėvo vardo V.
4.9. Duomenų apie tai, kad pareiškėjo tėvas būtų netekęs (praradęs) Lietuvos Respublikos pilietybę, byloje nėra.
5. Teismas, nagrinėdamas bylos medžiagą, spręs, ar yra pagrindas tenkinti pareiškimą, tam reikia atsakyti į klausimą ar G. N., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje ir I. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo.
Žemesnės instancijos teismas
5.1. Aktualu tai, kad:
1) paprastai civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungtyniškumo principo (CPK 12 straipsnis), todėl negalimas įrodinėjimo pareigos perkėlimas teismui, kadangi teismas negali tapti vienos šalies advokatu ir rinkti jai naudingus įrodymus, nepaisydamas to, kad šalis pati tuos įrodymus gali pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2002). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik Civilinio proceso kodekso ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis). Be to, kasacinio teismo konstatuota, kad jeigu šalys ar tretieji asmenys bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nevykdo arba netinkamai vykdo nurodytas pareigas, jie gali tikėtis sau nepalankių, CPK nustatytų teisinių padarinių (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsniai, 347 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012);
2) nagrinėjant civilines bylas taikomas „pagrįsto įsitikimo standartas“, o ne „didesnės tikimybės standartas“ ar „tikimybių pusiausvyros principas“, nes teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus įvertina teismas, kuris saistomas įrodymų leistinumo ir sąsajumo (CPK 177 straipsnio 4 dalis, 180 straipsnis), kitų įrodinėjimo taisyklių (CPK 182 straipsnis). Teismo vidinis įsitikinimas – tai įsitikinimas, pasiektas kruopščiai ir visapusiškai tiriant visas bylos aplinkybes ir išplaukiantis iš nustatytų bei tirtų aplinkybių. Įrodinėjimo standarto samprata suponuoja tai, kad įrodinėjimo apimties kriterijumi laikytinas protingo žmogaus etalonas ir faktas pripažintinas įrodytu esant visiškam arba beveik visiškam vidiniam teismo įsitikinimui. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2004; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008; 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2010; 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
3) vien netiesioginiai įrodymai atskirais atvejais gali būti pakankamas pagrindas nustatyti faktą, o dėl to teismas nusprendžia atsižvelgdamas į pateiktų netiesioginių įrodymų visumą pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018, 29 punktas).
5.2. Nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindai ir sąlygos juridiniam faktui nustatyti, nes prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę – pareiškėjo subjektinei teisei Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 7 straipsnio 3 ir 4 punktai, 9 straipsnio 1 dalis); pareiškėjas neturi ir objektyviai negali gauti dokumentų, tiesiogiai patvirtinančių juridinę reikšmę turinčius faktus, todėl ir neturi kitų galimybių ne teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis) tiesiogiai patvirtinti fakto, kad PRS1 tėvas G. N., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, V. N. ir R. L.-N. sūnus, ir I. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo.
6. Pareiškėjo PRS1 tėvas G. N., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, V. N. ir R. L.-N sūnus, ir I. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo.
1) Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkte numatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Remiantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų;
2) kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-669/2013);
6.2 Nagrinėjamu atveju iš šio sprendimo 4 punkte nustatytų faktinių aplinkybių ir vertinant tai, kad vien formalūs vardo, pavardės ir/ar tėvavardžio rašymo skirtumai atskiruose dokumentuose negali būti laikomi lemiamais nustatant giminystės ryšį, spręstina, kad:
1) pareiškėjas PRS1 (duomenys neskelbtini) yra G. (dar žinomo vardu I. N. (gim. (duomenys neskelbtini) sūnus, tai patvirtina ir tai, kad žydų šeimose buvo paplitusi tradicija vaikus vadinti senelių vardais. Atitinkamai spręstina, jog pareiškėjo tėvas G. N. (dar žinomas vardu I.) buvo pavadintas motinos tėvo/jo senelio vardu;
2) nors suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teigė, kad I. N. tėvavardis nurodomas V., o G. N. tėvo vardas buvo V., tačiau šie neatitikimai yra paneigti kitu faktu, kad jidiš kalboje vardas V. (kitaip dar V.) Rytų Europoje istoriškai dažnai atitiko rusišką vardą V.;
3) suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pripažino ir byloje nekilo ginčo, kad pareiškėjo tėvas G. N. bei jo tėvai (pareiškėjo seneliai) V. ir R. N. buvo Lietuvos Respublikos piliečiai, tačiau Migracijos departamentas nurodė, kad nepakanka duomenų identifikuoti G. N. ir I. N. kaip vieną ir tą patį asmenį.
7. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad pareiškėjas įgytų teisę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo (CPK 448 straipsnio 1 dalis, Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis, 7 straipsnio 4 punktas, 9 straipsnio 1 dalis).
8. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos Lietuvos valstybei nepriteistinos, nes byloje nebuvo patirtos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis), o bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui nėra atlygintinos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
9. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo nuasmeninimo ir paskelbimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 39 straipsniu, Teismų procesinių sprendimų bei teisėjų drausmės bylose priimtų sprendimų viešo skelbimo tvarka, patvirtinta Teisėjų tarybos 2025 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu Nr. 13P-122-(7.1.2E), Vilniaus miesto apylinkės teismo procesinių sprendimų nuasmeninimo ir viešo skelbimo tvarkos aprašu, patvirtintu Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininko 2025 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. V-179-2025, šis sprendimas, jam įsiteisėjus, bus nuasmenintas ir paskelbtas viešai nustatyta tvarka, jeigu nebus visas panaikintas.
III. Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270, 275, 279, 448 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo PRS1, gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas G. N, gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, V. N. ir R. L.-N. sūnus, ir I. N., gimęs (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tam, kad pareiškėjas PRS1 (gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, įgytų teisę Pilietybės įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.
Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.