Vilniaus apygardos teismo nutartis, 1A-310-1121/2026

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-08-25
Bylos Nr.: 1A-310-1121/2026
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-41325-2024-6
Bylos rūšis: Baudžiamoji byla

Teisėjai: Paulius Veršekys, Giedrė Telksnienė, Eglė Venckienė
Nuteistasis: A. P., D. Ž.

Kategorijos

1.2.14.1.2.2Kišenvagystė (BK 178 str. 2 d.)
1.2.18.2Netikros elektroninės mokėjimo priemonės gaminimas, tikros elektroninės mokėjimo priemonės klastojimas ar neteisėtas disponavimas elektronine mokėjimo priemone arba jos duomenimis (BK 214 str.)
1.2.18.3Neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės ar jos duomenų panaudojimas (BK 215 str.)
2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-310-1121/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41325-2024-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.4.6.1; 2.4.7 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugpjūčio 25 d. Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Telksnienės, Eglės Venckienės ir Pauliaus Veršekio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Renatai Vanagienei, Erikai Jasmontaitei-Jokubaitienei,

dalyvaujant prokurorei Živilei Aleksonytei (dalyvavimas užtikrintas nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),

nuteistajam A. P., jo gynėjui advokatui Stanislovui Nalivaikai (dalyvavimas užtikrintas nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis),

nuteistajai D. Ž. (dalyvavimas užtikrintas ir nuotolinėmis vaizdo ir garso priemonėmis), jos gynėjui advokatui Auksanui Čiupailai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Živilės Aleksonytės (toliau – ir prokurorė) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. nuosprendžio, kuriuo:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 27 straipsnio 1 dalimi A. P. pripažintas recidyvistu.

A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (2024 m. lapkričio 4 d. A. B. priklausančio turto vagystė) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (2024 m. lapkričio 24 d. D. V.-T. priklausančio turto vagystė) – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. P. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta subendrinta – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu A. P. paskirta 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausme, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos 3 metų 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį švelnesnių šiuo nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 30 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių, ir A. P. nustatyta galutinė subendrinta – 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę A. P. įskaitytas jo atliktas bausmės laikas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 30 d. nuosprendį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį, taip pat minėtais nuosprendžiais įskaityti laikotarpiai.

A. P. išteisintas:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 28 d. D. J. priklausančio turto vagystė) neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

D. Ž. pripažinta kalta padarius nusikalstamas veikas ir nuteista:

pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (2024 m. lapkričio 4 d. A. B. priklausančio turto vagystė) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (2024 m. lapkričio 24 d. D. V.-T. priklausančio turto vagystė) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (2024 m. gruodžio 10 d. I. A. priklausančio turto vagystė) – 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D. Ž. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, ir nustatyta subendrinta – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, D. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams be intensyvios priežiūros ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskirti šie įpareigojimai:

1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3) gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistoji sutinka.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į D. Ž. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 18 d., 12.50 val., iki 2024 m. gruodžio 19 d., 12.05 val. (1 dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

D. Ž. išteisinta:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. lapkričio 28 d. D. J. priklausančio turto vagystė) neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2024 m. gruodžio 18 d. S. S. priklausančio turto vagystė) neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Nuteistajai D. Ž. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti – panaikinti.

Nukentėjusiosios D. V.-T. civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš nuteistųjų K. B., A. P. ir D. Ž., D. V.-T. naudai solidariai priteista 80 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios I. A. civilinis ieškinys tenkintas visiškai. Iš nuteistųjų K. B. ir D. Ž., I. A. naudai solidariai priteista 200 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti.

D. Ž. paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jos turtą – turtą – 2024 m. gruodžio 18 d. asmens kratos metu rastus ir paimtus 100 Eur, esančius Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje – pratęsti iki šiuo nuosprendžiu iš D. Ž. priteistų civilinių ieškinių atlyginimo. Nuspręsta į šias lėšas nukreipti išieškojimą civiliniams ieškiniams atlyginti vykdymo procesą reglamentuojančia tvarka.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš D. Ž. valstybės naudai, atmestas.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteistas ir K. B., apeliacinio skundo jo atžvilgiu nėra pateikta.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

A. P. ir D. Ž. buvo kaltinami tuo, kad jie neteisėtai įgijo ir laikė svetimų elektroninio mokėjimo priemonių duomenis, o būtent, veikdami bendrai su K. B., 2024 m. spalio 16 d., apie 10.15 val., Vilniuje, žinodami, kad nukentėjusiosios I. D. vardu išduota banko mokėjimo kortelė „Luminor“ buvo gauta nusikalstamu būdu, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, kai D. Ž. šią banko mokėjimo kortelę perdavė K. B., tokiu būdu sudarydama sąlygas jos neteisėtam panaudojimui, K. B. iš D. Ž. perėmė minėtą banko kortelę, ją laikė savo dispozicijoje, įsidėjo į drabužių kišenę ir, turėdamas realią galimybę ja naudotis, pasirengė atlikti atsiskaitymus, o A. P., būdamas kartu su bendrininkais, žinojo apie neteisėtai įgytą banko mokėjimo kortelę, jos perdavimą K. B., ir savo buvimu, judėjimu kartu bei elgesiu sudarė sąlygas šios kortelės laikymui ir tolesniam panaudojimui. Tokiais veiksmais K. B., A. P. ir D. Ž. bendrininkaudami neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone. Šie A. P. ir D. Ž. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. P. ir D. Ž. buvo kaltinami tuo, kad jie neteisėtai pasinaudojo elektronine mokėjimo priemone, o būtent, veikdami bendrai su K. B., žinodami, kad nukentėjusiosios I. D. vardu išduota banko mokėjimo kortelė „Luminor“ buvo gauta nusikalstamu būdu, 2024 m. spalio 16 d., Vilniuje padėjo K. B. neteisėtai panaudoti elektroninę mokėjimo priemonę – I. D. vardu išduotą „Luminor Bank“ bekontaktę banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kai D. Ž. banko mokėjimo kortelę perdavė vykdytojui, buvo kartu atsiskaitymų metu, judėjo kartu tarp prekybos vietų, stebėjo aplinką ir sudarė sąlygas netrukdomai atlikti neteisėtus atsiskaitymus, dalyvavo įgytų prekių realizavime ir gautos naudos panaudojime. Šie A. P. ir D. Ž. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 215 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat A. P. ir D. Ž. buvo kaltinami tuo, kad jie pagrobė svetimą turtą iš kišenės, o būtent: jie, veikdami kartu su K. B., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą 2024 m. lapkričio 28 d., apie 11.16 val., būdami maršrutiniame troleibuse Nr. 10 (Saulėtekis–Kalvarijų g.– Naujininkai), Vilniuje, Vinco Kudirkos g., iš D. J. išorinės dešinės striukės kišenės pagrobė nukentėjusiajai D. J. priklausančią piniginę, 20 Eur vertės, kurioje buvo apie 50 Eur grynųjų pinigų, neįgalumo pažymėjimas (be vertės), įvairių parduotuvių nuolaidų kortelėmis (be vertės), t. y. pagrobė nukentėjusiajai D. J. priklausantį, 70 Eur vertės turtą. Šie A. P. ir D. Ž. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat D. Ž. buvo kaltinama tuo, kad ji pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės, o būtent: ji, veikdama kartu su K. B., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 18 d., 11.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nukentėjusiojo S. S. vyriškos kuprinės ištraukė piniginę, kurioje buvo 360 Eur grynųjų pinigų, SEB banko kortelė, išduota N. S. vardu, Lietuvos kurčiųjų draugijos pažymėjimas, išduotas S. S. vardu, įvairios nuolaidų kortelės, tokiu būdu pagrobė svetimą, S. S. priklausantį, 410 Eur vertės turtą. Šie kaltinamosios D. Ž. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje.

K. B., A. P. ir D. Ž. pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės, o būtent: jie, veikdami kartu, 2024 m. lapkričio 4 d., apie 09.08 val., maršrutiniame troleibuse Nr. 17, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nukentėjusiosios A. B. rankinės ištraukė raudonos spalvos piniginę, kurios vertė apie 50 Eur, piniginės viduje buvo apie 100 Eur smulkiomis kupiūromis, asmens tapatybės kortelė, išduota A. B. vardu, „Luminor“ banko kortelė, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), išduota A. B. vardu, vilniečio kortelė, išduota A. B. vardu, bei įvairios nuolaidų kortelės, ir tokiu būdu pagrobė svetimą, A. B. priklausantį, apie 150 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais K. B., A. P. ir D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Taip pat K. B., A. P. ir D. Ž. pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės, o būtent: jie, veikdami kartu, 2024 m. lapkričio 24 d., apie 11.00 val., maršrutiniame autobuse Nr. 2G , turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nukentėjusiosios D. V.-T. kuprinės ištraukė pilkos spalvos odinę piniginę su auksinėmis raidėmis MK, kurios vertė 40 Eur, piniginės viduje buvo: D. V.-T. asmens tapatybės kortelė (be vertės), vairuotojo pažymėjimas, išduotas D. V.-T. vardu (be vertės), Swedbank kortelė (be vertės), įvairios nuolaidų kortelės (be vertės), Europos sąjungos draudimo kortelė išduota D. V.-T. vardu (be vertės), 40 Eur, ir tokiu būdu pagrobė svetimą, D. V.-T. priklausantį, apie 80 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais K. B., A. P. ir D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Taip pat K. B. ir D. Ž. pagrobė svetimą turtą iš kišenės, o būtent: jie, veikdami kartu, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, 2024 m. gruodžio 10 d., apie 15.00 val. būdami maršrutiniame autobuse Nr. 50, autobusų stotelėje „Apkasų“, esančio Vilniuje, prie Žygio g. 1 namo, iš I. A. kuprinės pagrobė nukentėjusiajai I. A. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną „SAMSUNG GALAXY S10e“, 200 Eur vertės, t. y. pagrobė nukentėjusiajai I. A. priklausantį, 200 Eur vertės turtą. Šiais veiksmais K. B. ir D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Taip pat K. B. ir D. Ž. neteisėtai gabeno ir laikė narkotines medžiagas, neturėdami tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, o būtent: jie, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto laiko, neturėdami tikslo parduoti ar kitaip platinti, veikdami bendrai, neteisėtai laikė narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio bendra masė 0,00026 g, kurią gabeno ir neteisėtai laikė prie savęs iki tol, kol 2024 m. gruodžio 18 d., 12.50 val., šalia pastato Vilniuje, Prūsų g. 10, buvo sulaikyti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato pareigūnų, kurie minėtą medžiagą, kurios bendroji masė yra 0,00026 g, surado ir paėmė – vieną indelį su šviesios spalvos mieteliais viduje, kurį D. Ž. laikė rankose jos (D. Ž.) asmens kratos metu, ir vieną folijos lankstinuką su baltos spalvos milteliais viduje, rastą ir paimtą K. B. asmens kratos metu iš jo striukės dešinės kišenės paimtoje piniginėje. Šiais veiksmais K. B. ir D. Ž. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

Apeliaciniu skundu prokurorė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 17 d. nuosprendį dalyje dėl A. P. ir D. Ž. išteisinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jie padarė nusikalstamas veikas ir priimti A. P. ir D. Ž. atžvilgiu naują apkaltinamąjį nuosprendį:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas: BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 4 mėnesiams; BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams; BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (2024 m. lapkričio 28 d. D. J. priklausančio turto vagystė), ir skirti jam laisvės atėmimą 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, A. P. paskirtas bausmės subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti kaltinamajam A. P. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu A. P. paskirta galutine subendrinta laisvės atėmimo 4 metams 11 mėnesių bausme, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta galutine 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirta galutine 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu paskirtos 3 (trejų) metų 11 (vienuolikos) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant po dalį švelnesnių šiuo nuosprendžiu, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 30 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendžiu paskirtų laisvės atėmimo bausmių, ir paskirti A. P. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į A. P. paskirtą bausmę įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 15 d. nuosprendį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse 2025 m. liepos 30 d. nuosprendį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį, taip pat minėtais nuosprendžiais įskaitytus laikotarpius.

D. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas: BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams; BK 215 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams; BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (2024 m. lapkričio 28 d. D. J. priklausančio turto vagystė), ir skirti jai laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams; BK 178 straipsnio 2 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) (2024 m. gruodžio 18 d. S. S. priklausančio turto vagystė), ir skirti jai laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, D. Ž. paskirtas bausmės subendrinti tarpusavyje dalinio sudėjimo būdu, ir paskirti kaltinamajai D. Ž. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 2 (dviem) mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, D. Ž. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, neskiriant jai intensyvios priežiūros, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant jai įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 3) gydytis priklausomybės ligas, jei nuteistoji sutinka. Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į D. Ž. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti jos laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. gruodžio 18 d., 12.50 val., iki 2024 m. gruodžio 19 d., 12.05 val. (1 dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Nukentėjusiojo S. S. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš K. B. ir D. Ž. 360 Eur, S. S. naudai patirtai turtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Nagrinėjamu atveju, įvertinus visą baudžiamojoje byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nepakanka duomenų, patvirtinančių A. P. ir D. Ž. kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 2 dalyje. A. P. ir D. Ž. išteisinimas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį yra nepagrįstas ir dėl to, kad teismas nepakankamai įsigilino į bendrininkavimo instituto turinį. Pažymėta, kad bendrininkavimui konstatuoti nereikia, kad kiekvienas asmuo pats atliktų visus veikos požymius atitinkančius veiksmus, pakanka, kad jo elgesys būtų tyčinis, susijęs su bendru sumanymu ir realiai prisidėtų prie veikos padarymo.

Byloje pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, kad K. B. neteisėtai disponavo I. D. priklausančia „Luminor“ banko mokėjimo kortele ir 2024 m. spalio 16 d. ja atliko kelias finansines operacijas „Narvesen“ kioskuose, tačiau prokurorės vertinimu, šios aplinkybės nepagrįstai buvo vertintos atskirai nuo kitų kaltinamųjų veiksmų tuo pačiu metu. Iš vaizdo įrašo apžiūros protokolo (2 t., b. 1. 47–49) matyti, kad A. P. ir D. Ž. buvo kartu su K. B. būtent tuo metu, kai buvo atliekami atsiskaitymai – 10.12.13 val., 10.13.55 val. ir 10.15.21 val., judėjo kartu tarp prekybos vietų ir buvo šalia tuo metu, kai buvo naudojama svetima mokėjimo kortelė. Nuosprendyje šios aplinkybės yra nustatytos, tačiau jų reikšmė nepagrįstai sumenkinta ir nurodyta, jog vien buvimas šalia dar nereiškia bendrininkavimo, tačiau šie duomenys negali būti vertinami izoliuotai, o turi būti vertinami kartu su kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios rodo ne atsitiktinį buvimą greta, o bendrą ir tarpusavyje susietą elgesį.

2024 m. lapkričio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, jog 10.15.08 val. prie dviejų vyrų prieina moteris, o 10.15.10 val. vienas iš vyrų ištiesia ranką link jos, po ko jo rankoje atsiranda šviesios spalvos daiktas, galimai banko kortelė. Ši aplinkybė patvirtina kontaktą tarp asmenų ir daikto perdavimą primenantį veiksmą būtent tuo metu, kai buvo atliekamos finansinės operacijos. Nors pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vien iš šio vaizdo negalima kategoriškai teigti, jog buvo perduota būtent banko kortelė, tačiau ši aplinkybė nėra neutrali. Vertinama kartu su kitais bylos duomenimis, ji dera su kaltinimo versija ir ją sustiprina. Atsižvelgiant į tai, kad D. Ž. buvo šalia K. B. tiek prieš atsiskaitymus, tiek jų metu, o jokių kitų asmenų, kurie tuo metu ir toje vietoje galėjo būti susiję su mokėjimo priemonės perdavimu, nenustatyta, ši aplinkybė negali būti laikoma atsitiktine.

Prokurorės vertinimu, A. P. vaidmuo taip pat buvo įvertintas nepakankamai. Vaizdo įrašų duomenys patvirtina, kad jis kartu su K. B. ir D. Ž. judėjo tarp prekybos vietų, buvo šalia atsiskaitymų metu ir kartu pasišalino. Pats A. P. patvirtino, kad 2024 m. spalio 16 d. kartu su jais vyko į stoties rajoną ir laukė K. B.. Vertinant šias aplinkybes kartu su kitais bylos duomenimis, prokurorės vertinimu, matyti ne atsitiktinis buvimas greta, o dalyvavimas bendrame veikimo procese, kuris objektyviai sudarė sąlygas netrukdomai atlikti finansines operacijas svetima mokėjimo kortele. Tai leidžia spręsti, kad kaltinamieji ne tik buvo šalia, bet ir suvokė, kas vyksta, bei veikė kartu su pagrindiniu vykdytoju.

Teismo išvada, kad kaltinamieji „galėjo nežinoti“, nėra pakankamai pagrįsta byloje esančiais duomenimis. Nustatyta, kad jie buvo kartu su pagrindiniu vykdytoju būtent tuo metu, kai buvo atsiskaitoma svetima kortele, judėjo kartu tarp prekybos vietų ir buvo šalia veikos realizavimo metu. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios tokį jų elgesį paaiškintų kitaip, teisėtu ir su nusikalstama veika nesusijusiu būdu. Todėl pirmosios instancijos teismo nurodytos abejonės negali būti laikomos tokiomis, kurių nebūtų galima pašalinti sistemiškai įvertinus visus bylos duomenis. Priešingai, visų aplinkybių visuma reikšmingai silpnina atsitiktinio buvimo šalia versiją ir rodo bendrą veikimą su K. B. Pats K. B. prisipažinimas dėl BK 214 ir BK 215 veikų savaime nepanaikina kitų asmenų atsakomybės. Jei nustatyta, kad pagrindinis vykdytojas veikė ne vienas, teismas privalo vertinti, ar kitų asmenų veiksmai objektyviai prisidėjo prie veikos padarymo, ar jie buvo susiję su bendru nusikalstamu sumanymu, ar jų vaidmuo buvo daugiau nei atsitiktinis buvimas greta. Pirmosios instancijos teismas šio klausimo pilna apimtimi neišnagrinėjo ir pernelyg suartino tiesioginio veiksmų atlikimo nebuvimą su bendrininkavimo nebuvimu. Teismas nepagrįstai suteikė lemiamą reikšmę kaltinamųjų aiškinimams, kad jie tik „galėjo būti netoliese“ ar „nežinojo“, jog K. B. atsiskaito svetima kortele. Tokie aiškinimai savaime nepaneigia objektyvių bylos duomenų ir turi būti vertinami lyginant juos su visa įrodymų visuma. Šiuo atveju kaltinamųjų buvimas greta, judėjimas kartu ir visa veikos dinamika rodo jų tarpusavio elgesio susietumą ir papildymą.

BK 214 straipsnio 1 dalis apima ne tik tiesioginį finansinės operacijos atlikimą, bet ir neteisėtą svetimos mokėjimo priemonės įgijimą, laikymą ar perdavimą. Todėl baudžiamajai atsakomybei nepakanka vien nustatyti, kas fiziškai braukė kortele. Pakanka nustatyti, kad asmens veiksmai buvo susiję su svetimos kortelės perėmimu, perdavimu ar sąlygų tokiam disponavimui sudarymu. Teismas šios normos turinį nepagrįstai susiaurino. Tas pats pasakytina ir apie BK 215 straipsnio 1 dalį – bendrininkavimas tokiose situacijose gali pasireikšti ne vien aktyviu „stebėjimu“ ar „pridengimu“, bet ir bendru veikimu, buvimu greta, judėjimo koordinavimu bei sąlygų sudarymu. Todėl aplinkybės, kad A. P. ir D. Ž. buvo kartu su K. B. atsiskaitymų metu ir judėjo kartu, turi būti vertinamos ne atskirai, o kaip visumos dalis, patvirtinanti bendrininkavimą.

In dubio pro reo principas taikomas tada, kai lieka racionaliai nepašalinamų abejonių. Tačiau šiuo atveju pirmosios instancijos teismo abejonės kyla ne iš objektyvaus įrodymų trūkumo, o iš to, kad įrodymai buvo vertinami suskaidytai. Pažymėta, kad įvertinus visumą – buvimą kartu, judėjimą kartu, dalyvavimą atsiskaitymų metu, kontaktą su galimu kortelės perdavimu ir kitus duomenis – susiformuoja nuosekli ir tarpusavyje suderinta įrodymų sistema, leidžianti konstatuoti bendrininkavimą. Todėl nuosprendžio dalis, kuria A. P. ir D. Ž. išteisinti pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir BK 215 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįsta, nes teismas netinkamai aiškino bendrininkavimo institutą, fragmentiškai vertino įrodymus ir nepagrįstai atskyrė jų veiksmus nuo bendro nusikalstamo sumanymo.

Nors teisiškai būtina atskirti vagystę nuo vėlesnio neteisėto disponavimo mokėjimo priemone ir jos panaudojimo, faktiniu požiūriu šios veikos yra glaudžiai susijusios ir sudaro vieną nusikalstamo elgesio seką. Nustatyta, kad neteisėtas mokėjimo kortelės panaudojimas buvo galimas tik dėl to, kad ši kortelė prieš tai buvo neteisėtai užvaldyta. Tokia veiksmų seka – svetimo turto pagrobimas ir vėlesnis mokėjimo priemonės panaudojimas – atitinka situaciją, kai iš nukentėjusiojo nepastebimai pagrobiama piniginė ar joje esantys daiktai, o vėliau nedelsiant realizuojama nusikalstama nauda naudojantis mokėjimo kortele. Todėl vertinant A. P. ir D. Ž. veiksmus būtina analizuoti ne tik jų dalyvavimą atsiskaitymų epizoduose, bet ir jų vaidmenį pirminėje veikoje – svetimo turto pagrobime, kuris ir sudarė prielaidas vėlesniam neteisėtam disponavimui mokėjimo priemone.

Kišenvagystė yra tokio pobūdžio nusikalstama veika, kuri paprastai daroma slapta, nukentėjusiajam nepastebint, neretai keliems asmenims veikiant kartu ir pasidalijant vaidmenimis. Tokiais atvejais tiesioginių įrodymų apie patį pagrobimo momentą dažnai nebūna, todėl kaltė nustatoma remiantis netiesioginių įrodymų visuma, vertinant asmenų buvimą šalia, jų judėjimą, elgesio suderinamumą ir visą veiksmų seką. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės – nuteistųjų buvimas kartu prieš atsiskaitymus, jų bendras judėjimas, buvimas šalia pagrindinio vykdytojo tiek iki, tiek po mokėjimo kortelės panaudojimo, taip pat kitų galimų pirminės vagystės vykdytojų nenustatymas – leidžia daryti išvadą, kad jų veiksmai sudaro vientisą nusikalstamo elgesio grandinę, apimančią tiek vagystę, tiek vėlesnį neteisėtą mokėjimo priemonės panaudojimą.

Dėl D. J. priklausančio turto vagystės pažymėta, kad pirmosios instancijos teismas šio epizodo aplinkybes įvertino nepakankamai sistemiškai ir nepagrįstai susiaurino įrodymų reikšmę, kiekvieną jų vertindamas atskirai, o ne kaip vieningos įrodymų grandinės dalį. Toks vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimo įrodymus vertinti kaip tarpusavyje susijusią ir logiškai nuoseklią visumą. Nukentėjusioji D. J. 2024 m. lapkričio 28 d. apklausoje aiškiai nurodė, kad „apie 11.00 val. įlipo į 10 maršruto troleibusą, važiavusį link Naujininkų, atsisėdo ir pradėjus važiuoti pasitikrino, ar jos striukės išorinės dešinės pusės kišenėje yra piniginė, o kairėje – telefonas. Ji nustatė, kad abu daiktai tuo metu buvo vietoje. Vėliau, troleibusui važiuojant, į jį įlipo trys įtartinai atrodantys jauni vyrai, kurie nuėjo atsisėsti jai už nugaros, o po maždaug dešimties minučių, išlipusi J. T.-Vaižganto stotelėje ir dar kartą pasitikrinusi kišenę, ji pastebėjo, kad juodos spalvos piniginės nebėra. Nukentėjusioji nurodė, kad jokio fizinio kontakto, stumtelėjimo ar kito akivaizdaus poveikio nepajuto, o piniginė dingo būtent tuo laikotarpiu, kai ji važiavo troleibusu ir kai netoli jos buvo minėti asmenys (3 t., b. 1. 72–75)“. Šie parodymai yra nuoseklūs, logiški ir dera su kitais bylos duomenimis. Šias aplinkybes patvirtina ir 2024 m. gruodžio 3 d. vaizdo įrašų apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2024 m. lapkričio 28 d., 11.03.56 val. stotelėje „Kalvarijų turgus“ į troleibusą įlipa garbaus amžiaus moteris, ikiteisminio tyrimo metu identifikuota kaip nukentėjusioji D. J., o 11.07.12 val. stotelėje „Žaliasis tiltas“ į tą patį troleibusą įlipa A. P., K. B. ir D. Ž.. Vaizdo įraše matyti, kad visi trys asmenys, praėję pro sėdinčią nukentėjusiąją, prisėda užjos per kelias vietas, o 11.14.35 val., kai nukentėjusioji išlipa iš troleibuso, į jos vietą tuoj pat atsisėda K. B. (3 t., b. 1. 95–107).

Prokurorės nuomone, nustatyta ne tik tai, kad kaltinamieji buvo toje pačioje transporto priemonėje, bet ir tai, kad jie buvo tiesioginėje nukentėjusiosios artumoje tuo laikotarpiu, kai jos piniginė dar buvo pas ją ir kai netrukus jos nebeliko. Nukentėjusioji aiškiai nurodė, kad piniginė dar buvo jos kišenėje jau troleibusui pradėjus važiuoti. Vaizdo įrašas patvirtina, kad po to į troleibusą įlipo būtent A. P., K. B. ir D. Ž., kurie praėjo labai arti nukentėjusiosios ir įsitaisė už jos. Netrukus po to, kai nukentėjusioji išlipo, paaiškėjo, kad piniginė dingusi. Byloje nenustatyta jokių kitų asmenų, kurių buvimas, elgesys ar laikas būtų taip glaudžiai susiję su turto dingimo momentu. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino būtent šią laiko, vietos ir asmenų buvimo seką. Reikšminga ne tai vien, kad kaltinamieji „buvo troleibuse“, o tai, kad jie įlipo po nukentėjusiosios, praėjo pro ją, įsitaisė už jos nugaros, buvo su ja vienoje ribotoje erdvėje aiškiai apibrėžtą laiką, o jai išlipus iš karto paaiškėjo, kad piniginės nebėra. Tokia aplinkybių visuma nėra neutrali ir negali būti vertinama kaip paprastas atsitiktinis buvimas greta. Gynybinė versija apie atsitiktinį važiavimą tuo pačiu troleibusu, esant tokiai aiškiai įvykių sekai, negali būti laikoma racionalia alternatyva. Tam, kad tokia versija būtų pagrįsta, byloje turėtų būti bent minimalūs duomenys, jog turto dingimas galėjo įvykti kitu metu, kitoje vietoje arba kad šalia nukentėjusiosios buvo kiti asmenys, galėję padaryti nusikalstamą veiką, tačiau tokių duomenų nėra. Pažymėta, jog A. P., K. B. ir D. Ž. veikė kartu ir bendrininkų grupėje pagrobė D. J. priklausančią piniginę.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas S. S. priklausančio turto vagystę, nepagrįstai susiaurino įrodymų vertinimo ribas, atskiras aplinkybes vertino atskirai ir neįvertino jų kaip vientisos, laike ir turinyje nuoseklios įrodymų sistemos. Toks vertinimas lėmė nepagrįstą išvadą, kad D. Ž. vaidmuo apsiribojo tik po veikos gautos naudos naudojimu, nors objektyvūs duomenys rodo gerokai glaudesnį jos ryšį su pačia nusikalstamos veikos eiga ir rezultato pasidalijimu. Šiame epizode įrodymų visuma yra itin koncentruota ir aiškiai susieta laiko bei veiksmų seka: nustatytas konkretus vagystės momentas ir vieta, pats K. B. pripažino įvykdęs tokio pobūdžio vagystę, parodė vietą, kur išmetė piniginę, ši vieta objektyviai patvirtinta jos radimu su nukentėjusiojo dokumentais, o iš karto po vagystės jis susitiko su D. Ž., su ja kartu pasišalino ir kartu realizavo nusikalstamos veikos rezultatą, kurio dalis – 100 Eur kupiūra – rasta pas D. Ž. Tokia aplinkybių seka nėra atsitiktinė ar fragmentiška. Ji sudaro vientisą, nuoseklią ir tarpusavyje suderintą įrodymų grandinę, kuri paneigia kitą racionalią įvykių versiją. Šiame epizode būtina nuosekliai įvertinti ne tik K. B. veiksmus, bet ir D. Ž. vaidmenį, atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, bendrą veikimą iš karto po nusikalstamos veikos padarymo bei nusikalstamos naudos pasidalijimą kaip bendros nusikalstamos veikos realizavimo dalį.

Pirmosios instancijos teismas, vertindamas D. Ž. atsakomybės klausimą dėl S. S. priklausančio turto vagystės, nepagrįstai susiaurino byloje esančių įrodymų vertinimą ir jos veiksmus iš esmės sutapatino tik su po veikos gautos naudos naudojimu, nors bylos aplinkybių visuma rodo kur kas glaudesnį jos ryšį su nusikalstamos veikos realizavimo eiga. Toks vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnyje įtvirtintos pareigos įrodymus vertinti kaip tarpusavyje susijusią ir logiškai vientisą sistemą. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 18 d., apie 10.00 val. nukentėjusysis S. S. kartu su žmona išėjo į Karoliniškių turgelį, ten apsipirko, piniginę įsidėjo į savo vyrišką kuprinę, kuprinę užsegė ir nešėsi ją per petį, o apie 11.00 val. grįžęs namo pastebėjo, kad kuprinėje piniginės nebėra. Nukentėjusysis aiškiai nurodė, kad piniginės pamesti negalėjo, nes tikrai buvo ją įsidėjęs į kuprinę, o ši galėjo dingti tik pakeliui iš turgelio iki namų. Pradiniame pareiškime jis nurodė, kad piniginėje buvo apie 200 Eur, įvairios nuolaidų kortelės, SEB banko kortelė, dvi SEB „Mylimiausios“ kortelės, Lietuvos kurčiųjų draugijos pažymėjimas, o vėliau patikslino, kad prapuolusi pinigų suma buvo 360 Eur, o bendra turtinė žala sudarė 410 Eur (5 t., b. 1. 25–27, 30–33). Taigi byloje aiškiai nustatytas konkretus nusikalstamos veikos laikas, objektas ir pagrobtas turtas.

Šio epizodo reikšmę sustiprina ir tai, kad 2024 m. gruodžio 18 d. tą pačią dieną buvo gauta ir patikrinta operatyvinė informacija apie K. B. ir D. Ž. Vilniaus mieste daromas vagystes iš asmenų rankinių ir kitų nešulių, o už gautus pinigus įsigyjamas narkotines medžiagas. 2024 m. gruodžio 18 d. vyresniojo tyrėjo Ernesto Kirvelaičio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad apie 11.17 val. prie pastato, esančio Vilniuje, Sausio 13-osios g. 3, buvo pastebėtas sparčiai einantis K. B., kurio elgesys pareigūnams sukėlė įtarimų, nes jis nuolat dairėsi į šonus, stebėjo aplinkinius asmenis bei automobilius. Netrukus K. B. autobusų sustojime „Karoliniškės“ susitiko su D. Ž., po to abu įsėdo į automobilį „Toyota Prius“ ir pajudėjo Laisvės prospekto kryptimi link centro. Pareigūnams sekant šiuos asmenis nustatyta, kad jie nuvyko iki Prūsų gatvės, kur K. B. nuėjo Konduktorių gatvės link, po kelių minučių sugrįžo, susitiko su D. Ž., o abu nuėjo už ūkinių pastatų. Juos sulaikius nustatyta, kad D. Ž. rankoje laikė narkotikų vartojimui ruošti skirtą indelį, o atlikus asmenų apžiūrą pas K. B. rasta 200 Eur bei 2 JAV doleriai, o pas D. Ž. – 100 Eur kupiūra. Tame pačiame tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad paklaustas, iš kur turi tokią sumą grynųjų pinigų, K. B. nurodė, jog neseniai iš senyvo amžiaus vyro rankinės pavogė piniginę, kurioje buvo apie 400 Eur grynųjų pinigų ir įvairios kortelės, pinigus pasiėmė, o piniginę išmetė į šiukšliadėžę prie namo Vilniuje, Laisvės pr. 43 (5 t., b. 1. 41–53). Šie duomenys sudaro vientisą ir laike nuoseklią įrodymų grandinę. Pirma, nustatyta pati vagystė ir jos laikas – apie 11.00 val. Karoliniškių mikrorajone. Antra, vos po keliolikos minučių, apie 11.17 val., K. B. jau buvo stebimas pareigūnų būtent toje pačioje teritorijoje ir elgėsi akivaizdžiai įtartinai. Trečia, netrukus jis susitiko su D. Ž., o po to abu ne išsiskyrė, bet kartu įsėdo į taksi ir pasišalino. Ketvirta, sulaikymo metu tiek pas K. B., tiek pas D. Ž. buvo rasti grynieji pinigai, kurių kilmę pats K. B. susiejo su ką tik įvykdyta vagyste. Penkta, pagal 2024 m. gruodžio 18 d. šiukšlių konteinerių apžiūros protokolą būtent Laisvės pr. 43 esančiame konteineryje buvo rasta sulankstoma piniginė, kurioje buvo nukentėjusiojo S. S. vardu išduotos kortelės ir dokumentai (5 t., b. 1. 41–53). Be to, 2024 m. gruodžio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole K. B. savanoriškai nurodė tą pačią vietą – konteinerį prie Laisvės pr. 43, kur po vagystės išmetė piniginę, paaiškindamas, kad ją iš vyresnio amžiaus vyro kuprinės ištraukė požeminėje perėjoje prie Karoliniškių turgelio, išėmė pinigus, o pačią piniginę su kortelėmis išmetė (5 t., b. 1. 62–68).

Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kokią reikšmę D. Ž. atžvilgiu turi jos ryšys su K. B. šiame epizode, konkrečiu laiku ir konkrečioje įvykių sekoje. Teismas nepagrįstai atskyrė po veikos buvusį elgesį nuo nusikalstamos veikos realizavimo. D. Ž. vaidmuo šiame epizode pirmiausia atsiskleidžia per jos objektyviai nustatytą ryšį su K. B. iš karto po vagystės. Byloje nėra ginčo, kad ji ne atsitiktinai vėliau tą pačią dieną susitiko su K. B. Tarnybinis pranešimas fiksuoja ne pavienį kontaktą, o tai, kad pareigūnai stebėjo K. B. susitinkant su D. Ž., po to jiems kartu išvykstant, kartu judant, o vėliau ir kartu būnant vietoje, kur ruošėsi vartoti narkotines medžiagas. Tai rodo, kad D. Ž. nebuvo atsitiktinė po veikos sutikta pažįstama, o asmuo, kuris įsijungė į bendrą veikimo seką tuoj po nusikalstamos veikos padarymo ir kartu su K. B. dalyvavo realizuojant nusikalstamos veikos rezultatą. Itin reikšminga ir tai, kad pas D. Ž. sulaikymo metu rastas 100 Eur kupiūros banknotas negali būti laikomas neutralia aplinkybe. Tuo tarpu pas K. B. tą pačią dieną buvo rasti du 100 Eur banknotai bei du 1 JAV dolerio banknotai (5 t., b. 1. 113–127). Pats K. B. nurodė, kad iš nukentėjusiojo pavogė apie 400 Eur. Vadinasi, po vagystės padarymo ir iki sulaikymo nusikalstamu būdu gauta pinigų suma faktiškai buvo pasidalinta tarp K. B. ir D. Ž. Ši aplinkybė nėra vien formalus po veikos pasidalijimo faktas. Ji rodo, kad D. Ž. buvo įtraukta į bendrą nusikalstamo rezultato panaudojimą ir naudojosi būtent iš ką tik padarytos vagystės gauta nauda. Šiuo atveju vagystė padaryta apie 11.00 val., K. B. apie 11.17 val. jau stebimas judantis įtartinai, netrukus susitinka su D. Ž., abu kartu išvyksta taksi, o sulaikymo metu iš jų paimami pinigai, kurių kilmę pats K. B. susieja su ką tik padaryta vagyste. Toks glaudus laiko ryšys tarp vagystės, susitikimo, pasišalinimo, pinigų pasidalijimo ir sulaikymo reikšmingai paneigia versiją, kad D. Ž. su šiuo epizodu neturėjo jokio ryšio.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai D. Ž. veiksmus apribojo tik po veikos gautos naudos naudojimu ir nevertino, ar tokia naudos gavimo aplinkybė, esant nustatytam laiko artumui, bendram judėjimui ir bendram veikimui po vagystės, nerodo platesnio jos dalyvavimo bendrame nusikalstamos veikos mechanizme. Bendrininkavimas tokiose veikose ne visada pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas pats fiziškai paima piniginę ar ranka paliečia svetimą daiktą. Bendrininkavimas gali reikštis ir per vaidmenų pasidalijimą, kai vienas asmuo tiesiogiai paima daiktą, kitas užtikrina saugų pasišalinimą, palaiko ryšį, priima dalį nusikalstamu būdu gauto turto, dalyvauja jo panaudojime ar kitaip įsitraukia į bendrą rezultatą. Prokurorės vertinimu, vien tai, kad šioje byloje nėra tiesioginio vaizdo įrašo, kuriame būtų matyti, kaip D. Ž. pati fiziškai siekia S. kuprinę, savaime jos bendrininkavimo nepaneigia, jei kitos bylos aplinkybės nuosekliai rodo jos įsitraukimą į bendrą veikimą. Svarbu ir tai, kad K. B. bei D. Ž. parodymai negali paneigti objektyvių duomenų visumos. K. B. parodymai byloje yra kintantys, selektyvūs ir aiškiai orientuoti į savo bei kitų asmenų atsakomybės mažinimą. Vienuose epizoduose jis kaltę pripažįsta visiškai, kituose ją neigia arba keičia nusikalstamos veikos mechanizmo versiją, o dėl D. Ž. vaidmens nuosekliai siekia parodyti, kad ji nieko nežinojo arba buvo atsitiktinai šalia. D. Ž. parodymai taip pat grindžiami neatsiminimu, nežinojimu ir atsitiktinio buvimo šalia versija, tačiau jie nepaneigia esminių faktų: jos susitikimo su K. B. iškart po vagystės, bendro pasišalinimo, bendro judėjimo ir pas ją rastos dalies iš nusikalstamos veikos gautų pinigų. Tokia aplinkybių visuma paneigia versiją, kad D. Ž. buvo tik atsitiktinė po veikos naudos gavėja, niekaip nesusijusi su pačia nusikalstama veika.

Vertinant alternatyvias kaltinamųjų versijas, pažymėtina, kad jos nėra pagrįstos objektyviais duomenimis ir prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. K. B. parodymai yra nenuoseklūs ir kintantys: vienu atveju jis nurodo, kad pats pavogė piniginę, kitu, kad kortelę gavo iš kito asmens (1 t., b. 1. 92; 3 t., b. 1. 140–142). A. P., nors pripažino, kad gyveno iš lėšų, gautų iš vagysčių, kartu teigia nežinojęs apie konkrečius veiksmus, nors buvo šalia jų atlikimo metu. D. Ž., teigdama, kad nieko nežinojo, pati pripažino buvusi kartu, judėjusi su kaltinamaisiais ir gavusi pinigų iš K. B. Tokie parodymai nesiderina su objektyviais duomenimis ir vertintini kaip gynybinė pozicija.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį A. P. ir D. Ž. atžvilgiu, įrodymus įvertino neišsamiai, selektyviai ir fragmentiškai, nepagrįstai suteikdamas išskirtinę reikšmę kaltinamųjų parodymams bei atskiroms nukentėjusiųjų parodymų dalims, tačiau nesusiejo visos įrodymų sistemos. Teismas nepagrįstai ignoravo tai, kad nukentėjusiųjų parodymai apie piniginių buvimą iki kontakto su kaltinamaisiais, jų dingimą iš karto po buvimo su kaltinamaisiais, taip pat vaizdo įrašų duomenys apie kaltinamųjų buvimą šalia nukentėjusiųjų, jų judėjimą už nugaros, kartu įlipimą ir išlipimą sudaro nuoseklią ir tarpusavyje suderintą įrodymų sistemą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas šiuos duomenis vertino atskirai ir iš esmės reikalavo tiesioginių įrodymų – konkretaus paėmimo momento užfiksavimo, nors kišenvagystės pobūdis lemia, kad tokie įrodymai dažniausiai objektyviai neegzistuoja. Be to, teismas nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją reikšmę kaltinamųjų parodymams, jų kritiškai neįvertinęs. A. P. ir D. Ž. nuosekliai neigė savo dalyvavimą nusikalstamose veikose, tačiau jų parodymai turi būti vertinami kaip gynybinė pozicija ir tikrinami lyginant su kitais byloje esančiais duomenimis. Nukentėjusiųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra nuoseklūs, logiški, neprieštaringi ir dera su objektyviais duomenimis – vaizdo įrašais bei kitomis nustatytomis aplinkybėmis. Vien tai, kad nukentėjusieji negali nurodyti konkretaus paėmimo momento ar konkretaus asmens rankos judesio, negali būti laikoma jų parodymų nepatikimumu, nes tai atitinka pačios kišenvagystės pobūdį. Priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje surinktų įrodymų visuma sudaro vientisą ir nuoseklią grandinę, kuri patvirtina, kad A. P., K. B. ir D. Ž. veikė kartu, koordinuotai, bendrininkų grupėje, ir jų buvimas konkrečioje vietoje bei konkrečiu metu nebuvo atsitiktinis, o tiesiogiai susijęs su padarytomis vagystėmis.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Živilės Aleksonytės apeliacinis skundas atmestinas

Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal apelianto prašymų apimtį nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis) ar tik jo dalis, o pagal prašymų pobūdį ir nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindus bei motyvus nustatoma, ar skundu ginčijamas dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ar tik kaltės forma, veikos kvalifikavimas, bausmės dydis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-241-303/2018). Prokurorė apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dalyje dėl A. P. ir D. Ž. išteisinimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jie padarė nusikalstamas veikas. Nesutinkant dalyje su išteisinamuoju nuosprendžiu nurodoma, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai ištyrė bylos įrodymų visumą, netinkamai vertino netinkamai aiškino bendrininkavimo institutą, fragmentiškai vertino įrodymus ir nepagrįstai atskyrė jų veiksmus nuo bendro nusikalstamo sumanymo. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pažymi, jog teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 1–5 dalys). Taigi bylą nagrinėjantis teismas turi išskirtinę kompetenciją nuspręsti dėl įrodymų patikimumo, pakankamumo ir jais remdamasis daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo mechanizmo, asmens kaltumo ir kitų konkrečioje byloje įrodinėtinų aplinkybių. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir padaryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės ir kategoriškos. Teismo proceso dalyviai turi teisę teikti pasiūlymus ir reikšti nuomones visais byloje sprendžiamais klausimais, tačiau jie teismui nėra privalomi. Proceso dalyvių teismui pateiktų siūlymų dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-5-628/2019). Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, Nr. 2K-7-176-303/2015, Nr. 2K-471-507/2015, Nr. 2K-483-976/2015, Nr. 2K-28-489/2016, Nr. 2K-160-507/2016, Nr. 2K-251-507/2016, Nr. 2K-74-976/2017, Nr. 2K-314-693/2018). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visus apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir skundžiamu nuosprendžiu, nenustatė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimų, kurie būtų pripažintini esminiais. Iš bylos duomenų ir skundžiamo teismo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai, įvertino surinktus ir ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno jų tikrumą, sąsajumą, pakankamumą, jų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą. Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija konstatuoja, kad į baudžiamąją bylą surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog A. P. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2024 m. lapkričio 28 d. D. J. priklausančio turto vagystė), o D. Ž. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas numatytas BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2024 m. lapkričio 28 d. D. J. priklausančio turto vagystė), 178 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gruodžio 18 d. S. S. priklausančio turto vagystė). Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje

BK 214 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė be kita ko ir tam, kas neteisėtai įgijo ir laikė svetimų elektroninio mokėjimo priemonių duomenis. Subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/213, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020).

BK 215 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė be kita ko ir tam, kas neteisėtai pasinaudojo elektronine mokėjimo priemone. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-289-697/2020).

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio, o šio straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimtas tik tada, kai kaltinamojo kaltumas yra visiškai ir besąlygiškai įrodytas, o teismo išvados apie kaltinamojo kaltumą grindžiamos teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, spėjimais – kiekviena versija, visi prieštaravimai byloje turi būti patikrinti ir įvertinti teismo. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barberà, Messegué and Jabardo v. Spain judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/9620, 20 March 2001), ir nacionalinėje teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-283-746/2015, Nr. 2K-496-746/2015).

Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų A. P. ir D. Ž. buvo kaltinami tuo, kad jie neteisėtai įgijo ir laikė svetimų elektroninio mokėjimo priemonių duomenis, o būtent, veikdami bendrai su K. B., 2024 m. spalio 16 d., apie 10.15 val., Vilniuje, žinodami, kad nukentėjusiosios I. D. vardu išduota banko mokėjimo kortelė „Luminor“ buvo gauta nusikalstamu būdu, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, kai D. Ž. šią banko mokėjimo kortelę perdavė K. B., tokiu būdu sudarydama sąlygas jos neteisėtam panaudojimui, K. B. iš D. Ž. perėmė minėtą banko kortelę, ją laikė savo dispozicijoje, įsidėjo į drabužių kišenę ir, turėdamas realią galimybę ja naudotis, pasirengė atlikti atsiskaitymus, o A. P., būdamas kartu su bendrininkais, žinojo apie neteisėtai įgytą banko mokėjimo kortelę, jos perdavimą K. B., ir savo buvimu, judėjimu kartu bei elgesiu sudarė sąlygas šios kortelės laikymui ir tolesniam panaudojimui. Taip pat A. P. ir D. Ž. buvo kaltinami tuo, kad jie neteisėtai pasinaudojo elektronine mokėjimo priemone, o būtent, veikdami bendrai su K. B., žinodami, kad nukentėjusiosios I. D. vardu išduota banko mokėjimo kortelė „Luminor“ buvo gauta nusikalstamu būdu, 2024 m. spalio 16 d., Vilniuje padėjo K. B. neteisėtai panaudoti elektroninę mokėjimo priemonę – I. D. vardu išduotą Luminor Bank bekontaktę banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kai D. Ž. banko mokėjimo kortelę perdavė vykdytojui, buvo kartu atsiskaitymų metu, judėjo kartu tarp prekybos vietų, stebėjo aplinką ir sudarė sąlygas netrukdomai atlikti neteisėtus atsiskaitymus, dalyvavo įgytų prekių realizavime ir gautos naudos panaudojime.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino teisiamajame posėdyje išnagrinėtus bylos įrodymus, susijusius su A. P. ir D. Ž. pareikštu kaltinimu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, t. y. jų pačių parodymus, nuteistojo K. B. parodymus, 2024 m. lapkričio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, nukentėjusiosios I. D. parodymus, ir padarė išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad D. Ž., I. D. priklausančią „Luminor“ mokėjimo kortelę perdavė K. B., ar, kad A. P., būdamas kartu su bendrininkais, žinojo apie neteisėtai įgytą banko mokėjimo kortelę, jos perdavimą K. B., ir savo buvimu, judėjimu kartu bei elgesiu sudarė sąlygas šios kortelės laikymui ir tolesniam panaudojimui, todėl dėl veikos numatytos BK 214 straipsnio 1 dalyje išteisino neįrodžius, kad jie dalyvavo kartu su K. B. padarant šią BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Taip pat teismas įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, padarė išvadą, kad A. P. ir D. Ž. kaltės dėl finansinių operacijų atlikimo svetima elektronine mokėjimo priemone, veikiant kartu su K. B., nepatvirtina jokie byloje surinkti įrodymai, atsižvelgiant į tai, A. P. bei D. Ž. taip pat išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo kartu su K. B. padarant BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl A. P., D. Ž. ir K. B. veikimo bendrai, akcentuotina, kad kiekvieno bendrininkavimo atveju yra bent dviejų asmenų susitarimas veikti bendrai, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, jog kėsinasi į tą patį objektą, taip pat supranta ir kitus bendrai daromos veikos sudėties, nustatytos BK specialiojoje dalyje, požymius ir t. t. Subjektyviojo bendrininkavimo požymio – tyčios esmė yra ta, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, jog jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Tyčia padaryti nusikalstamą veiką bendrininkaujant yra susitarimo, kuris sudaromas tarp bendrininkų iki veikos padarymo ar jos metu, pasekmė. Tokia bendrininkavimo samprata nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai realizuotų jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau reikalauja, kad būtų nustatyta bendrininkavimo sudėtis. Nuo subjektyviojo požymio (susitarimo) iš esmės priklauso ir objektyviojo požymio – veikos bendrumo konstatavimas, nes nesant susitarimo negalima kalbėti apie kelių asmenų veikos bendrumo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-61-689/2020). Bendrininkai gali susitarti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, nustatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-521/2013, 2K-315/2014, 2K-61-689/2020).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus (6 t., b. l. 102–104). Teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl nusikalstamų veikų numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje padarymo nepripažino ir parodė, jog <...> spalio 16 d. jis buvo su D. Ž., autobuse susitiko su K. B. Jie važiavo į stotį pirkti narkotikų, K. B. jiems pasakė jo palaukti, kad jis irgi kartu važiuos. Jis (A. P.) turėjo pinigų iš vakarykštės dienos. K. B. kažką pirko, jis nežino, ką, K. B. pasakė, kad paims cigarečių ir jas parduos, jis nežinojo, kur K. B. nupirks ir ką, ar šis pirko, ar skolinosi, K. B. tik pasakė, kad paims ir parduos, ir važiuos kartu, viskas. Nežino, kiek K. B. turėjo pinigų, jie tik važiavo kartu. K. B. cigaretes pardavė paviljone, galimai „Marlboro“ cigaretes, jis (A. P.) tos dienos išvis nelabai atsimena, jam atrodo, kad jis su D. Ž. stovėjo prie paviljono, daugiau nieko nežino. Cigarečių buvo gal 5, gal 8 pakeliai, tiksliai nežino. Jis (A. P.) stotyje būdavo kiekvieną dieną, naudojasi ne kortele, o pravažiuojančiu bilietu. Jis turėjo kažkokią elektroninę kortelę, bet ją buvo išmetęs stotelėje, kur renkasi narkomanai. Jis (A. P.) nemoka naudotis kortelėmis, net liečiamu telefonu nemoka naudotis, nemoka nuimti pinigų. Jis daug kartų teistas, bet nei karto nebuvo teistas dėl kortelių ar dokumentų, nes nemoka jomis naudotis, jis jų neskiria, nežino, su kokiomis galima atsiskaitinėti ar bankuose nuimti pinigus. Po vagysčių korteles visada išmesdavo, net nebuvo minties jomis pasinaudoti <...> (8 t., b. l. 136–140 ). Po prokurorės prašymo pakeisti kaltinimą dalyje dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų A. P. nurodė, kad jie susitiko autobuse, važiavo su D. Ž. įsigyti narkotikų, stotyje susitiko su K. B., kuris norėjo pasiimti cigaretes, jie jo palaukė kitoje pusėje. Jie nežinojo apie korteles, K. B. jiems nieko nesakė, jis kioskuose pardavė tas cigaretes. Jis (A. P.) su D. Ž. nežinojo, kaip K. B. įsigijo cigaretes. Jis (A. P.) nesinaudojo ir nematė tos kortelės, jis su D. Ž. turėjo savo pinigus. Jis (A. P.) yra nei karto neteistas už elektroninę bankininkystę, jis tik paima pinigus iš piniginės ir ją išmeta, nežino, su kokia kortele galima apsipirkinėti, o su kuria nuiminėti pinigus <...> (9 t., b. l. 38–44).

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus šioje kaltinimo dalyje (6 t., b. l. 132–134). Teisminio bylos nagrinėjimo metu po prokurorės prašymo pakeisti kaltinimą dalyje dėl BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų savo kaltės nepripažino ir parodė, jog ji K. B. nedavė jokios kortelės. Ji nematė jokios kortelės pas K. B.. Ji su A. P. kartu turėjo apie 100 Eur. A. P. nemokėjo ir niekada nesinaudojo banko kortelėmis. Ji jį pamokino naudotis liečiamu telefonu, o apie banko korteles nėra net ką kalbėti <...> (9 t., b. l. 38–44).

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis K. B. parodė, kad dėl 2024 m. spalio 16 d. įvykio nurodė, kad savo kaltę pripažįsta pilnai, kadangi 2024 m. spalio 16 d. jis (K. B.) važiavo autobusų link stoties, kai jam apie 09.15 val. vienas jam pažįstamas iš matymo narkotines medžiagas vartojantis asmuo pasiūlė užsidirbti narkotinėms medžiagoms ir jis (K. B.) sutiko, tada tas asmuo jo paprašė patikrinti kažkokią banko kortelę, ar su ja galima atsiskaityti „Narvesen“ kioske, adreso nepamena. Jie išlipo, jis bandė atsiskaityti, bet jam nepavyko. Vėl abu įsėdo į autobusą ir nuvyko į stotį. Ten minėtas asmuo jam davė kažkokią kitą banko kortelę ir liepė nueiti į „Narvesen“ kioską, kad ten nupirktų cigarečių ir atsiskaitytų minėta kortele. Tada jis (K. B.) nuėjo į „Narvesen“ kioską, esanti stotyje, Sodų g., tikslaus adreso nurodyti negali ir nupirko apie 5 pakelius „Marlboro Gold“ cigarečių, cigaretės perdavė minėtam asmeniui. Tada paprašė nueiti į kitą „Narvesen“ kioską, kuris irgi stotyje, Sodų g., tikslaus adreso nurodyti negali, ir ten nupirkti tų pačių cigarečių. Jis sutiko ir vėl įsigijo apie 5 pakelius „Marlboro Gold“ cigarečių, atsiskaitė su jam duota banko kortelę. Įgijęs cigaretes, cigaretės perdavė minėtam asmeniui. Minėtus veiksmus atkartojo dar du kartus, tose pačiuose „Narvesen“ kioskuose, stotyje. Kol susirinko cigarečių blokas. Minėtas asmuo kažkur nunešė cigaretes ir iškeitė į pinigus, iš kurių grįžęs jam davė kažkur 18 Eur, kurios panaudojo narkotinėms medžiagoms. <...> (6 t., b. l. 88–92). Papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu K. B. parodė, kad <...> 2024 m. spalio 16 d. jis vienas važiavo link autobusų stoties, kai apie 09.15 val. vienas pažįstamas iš matymo jam vartojantis narkotines medžiagas asmuo prie jo priėjo ir pasiūlė užsidirbti narkotinėms medžiagom ir jis sutiko, tada jis jo paprašė patikrinti kažkokias dvi banko korteles ar su jomis galima atsiskaityti „Narvesen“ kioske, adreso nepamena. Jie išlipo, jis bandė atsiskaityti su viena iš minėtų banko kortelių, bet jam nepavyko. Vėl abudu įsėdo į autobusą ir nuvyko į stotį. Autobuse į kuri įlipo važiavo ir D. Ž. su A. P.. A. ir D. jis apie korteles nieko neminėjo. Jis su D. Ž. ir A. P. išlipo stotyje. Kadangi jis buvo išlipęs pirmas nematė kaip lipa jam iš matymo pažįstamas asmuo, kuris pasiūlė jam užsidirbti, bet jis irgi išlipo stotyje prie paviljonų. Jis nusprendė nueiti į „Narvesen“ kioską, kad ten nupirktų cigarečių ir atsiskaitytų minėta kortele. Tada jis nuėjo į „Narvesen“ kioską, esanti stotyje, Sodų g. tikslaus adreso nurodyti negali ir nupirko apie 5 pakelius „Mallboro Gold“ cigarečių, cigaretės perdavė minėtam asmeniui kažkur už geltonų paviljonų. Tada jis paprašė nueiti į kitą „Narvesen“ kioską, kuris irgi stotyje, Sodų g., tikslaus adreso nurodyti negali ir ten nupirkti tų pačių cigarečių. Jis sutiko ir vėl įsigijo apie 5 pakelius „Mallboro Gold“ cigarečių, atsiskaitė su jam duota banko kortelę. Įgijęs cigaretes, cigaretės perdavė minėtam asmeniui. Minėtus veiksmus atkartojau dar du kartus, tose pačiuose „Narvesen“ kioskuose stotyje. Paskui korteles išmetė stoties rajone <....> (6 t., b. l. 102–104). Teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad <...> jis pavogė piniginę ir atsiskaitė naudodamasis kortele, o nuo A. P. ir D. Ž. jis buvo pasislėpęs, kad nereikėtų su jais dalintis. <...> Jis ėjo ir nuiminėjo, o ką A. P. ir D. Ž. nuiminėjo iš kitur, jis nelabai žino. Jis ta kortele atsiskaitė tris kartus, įsigijo cigarečių iš vieno kiosko, po to nuėjo į kitą kioską, taip pat įsigijo cigarečių, po to tą kortelę išmetė kažkur po kiosku. <...> Jis pavogė piniginę ir atsiskaitinėjo joje buvusia kortele, <...> piniginėje buvo daug kortelių, pradžioje bandė su kita kortele, bet ja atlikti operacijos nesigavo, tada važiavo iki stoties, o A. P. ir D. Ž. važiavo kartu. <...> Šitie įvykiai buvo spalio 16 d. <...> (7 t., b. l. 172–177).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji I. D. parodė, kad 2024 m. spalio 16 d., 9.30 val. ji buvo (duomenys neskelbtini), susimokėjo už paslaugas kortele ir kortelę įsidėjo į nedidelę tamsiai mėlyną piniginę. Tiksliai nepamena, galimai piniginę įsidėjo į kuprinę. Kažkur 9.50 val. val. ji įlipo į 1G autobusą Žalgirio g. (link centro). Piniginėje buvo Luminor, „Revolut“ kortelės, grynais pinigai buvo nedaug, 1–2 Eur (tiksliai nepamena), įvairios parduotuvių nuolaidų kortelės. Apie 10.05 val. ji išlipo Centro poliklinikos stotelėje, atvyko į savo ofisą, esantį (duomenys neskelbtini) 18.30 val. atėjusi į G9, Lidl parduotuvę, pastebėjo, kad neturi piniginės, ar kuprinė buvo prasegta, neatsimena, tada paskambino į kliniką, kur piniginės nerado. Paskambinus į „Luminor“ banką dėl banko kortelės užblokavimo, bankas jai pranešė, kad po jos daryto mokėjimo klinikoje buvo daryti dar keturi mokėjimai į Reitan Convenience Lithuania (Narvesen). Taip pat „Revolut“ programėlėje pastebėjo bandymą susimokėti irgi Reitan Lithuania 10.11 val., Laisvės pr. 58, Vilniuje (nepavyko, nes „Revolut“ sąskaita neturėjo pakankamo likučio). Vakare „Luminor“ banke ji susipildė paraiškas dėl ne jos darytų mokėjimų. Jai padaryta žala 128,75 Eur, o taip pat du eurai grynais pinigais ir piniginė 10 Eur, tai bendra žala 140,75 Eur (1 t., b. l. 87–90).

Nukentėjusioji I. D., apklausta teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad 2024 m. spalio 16 d. ryte, apie 9 val. ji po apsilankymo odontologijos klinikoje ėjo pėsčiomis iki (duomenys neskelbtini) stotelės, į centro pusę. Apie 9.50 val. ji įsėdo į autobusą Nr. 1G, o išlipo sustojime prie Centro poliklinikos, tuo metu dar nebuvo pastebėjusi, kad jai trūksta piniginės. Tai, kad nebeturi piniginės, pastebėjo tik vakare, eidama į parduotuvę. Norėdama atsiskaityti telefonu, mokėjimų istorijoje ji pastebėjo, kad buvo pora neatpažintų mokėjimų apie 10 val. ryto, tada ji skambino į banką „Luminor“, kad atšauktų korteles, ir pateikė pareiškimą į epoliciją kartu su visais duomenimis. Tuo metu, kai važiavo autobusu, autobusas buvo sausakimšas, ji stovėjo arčiau vidurinių durų, tarp žmonių. Savo kuprinę laikė ant nugaros, piniginė buvo priekinėje kišenėje, o kišenė buvo prasegta. Autobuse ji nieko nepajuto. Asmenų ji nepamena, autobusas buvo pilnas. Civilinio ieškinio ji nereiškė, pateikė pranešimą „Luminor“ bankui ir per epoliciją, bankas jai grąžino pinigus ir viskas. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus nukentėjusioji parodė, kad dar gali pridurti, kad piniginėje buvo dvi kortelės – „Luminor“ ir „Revolut“. „Revolut“ kortelėje nebuvo lėšų ir ji iš pradžių nepastebėjo, bet iš „Revolut“ banko yra gavusi žinutes, kad nepavykę mokėjimai, tai gal dėl to ir nurodytas tas atsiskaitymo laikas, buvo ir 10.10 val., ir 10.11 val., visa istorija yra. Kai ji kalbėjo su policija, tai galimai „Revolut“ atsiskaitymuose nurodomas jų pagrindinės būstinės adresas, nereiškia, kad atsiskaitymas buvo įvykdytas ten <...> (8 t., b. l. 18–22).

Iš 2024 m. lapkričio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole esančių duomenų matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, gautas iš UAB „E.“ <...>. Apžiūrėtas aplanke „Video.zip“ esantis vaizdo įrašas, kurio trukmė 1 valanda. Įrašas fiksuotas 2024 m. spalio 16 d., nuo 10.00 val. iki 11.00 val. Įrašuose matyti Stoties ir Geležinkelio gatvių žiedinės sankryžos, esančios Vilniuje, vaizdas. Įrašuose matyti „Narvesen“ kioskas, esantis adresu Sodų g. 24D, Vilniuje. 10:09:12 laiku matyti, kaip prie autobusų stotelės pavadinimu „Stotis“ sustoja autobusas, sudarytas iš dviejų sujungtų dalių. Įraše labai neaiškiai matyti, kaip iš autobuso išlipa vyras Nr. 1 ir moteris Nr. 1. Vyras Nr. 1 dėvi tamsios spalvos džemperį su gobtuvu, juodą striukę, tamsias sportines kelnes su šviesiu logotipu kairėje pusėje ir juodus batus, ant pečių dėvi juodą kuprinę. Moteris Nr. 1 ilgų plaukų, dėvi ryškiai mėlyną striukę, tamsias kelnes ir šviesius batus. Vyras Nr. 1 kartu su moterim Nr. 1 nueina prie kiosko, prie kurio tuo metu matyti stovintys dar keli asmenys. Vyras Nr. 1 prieina arčiau kasininkės langelio. 10:10:02 laiku matyti, kaip moteris Nr. 1 nueina link greito maisto restorano „McDonald's“, esančio Vilniuje, Seinų g. 3. 10:11:20 laiku matyti, kaip nuo greito maisto restorano „McDonald's“ pusės link autobusų stotelės „Stotis“ nueina vyras Nr. 2. Vyras Nr. 2 dėvi juodą medžiaginę kepurę, juodą striukę, juodas sportines kelnes ir juodus batus baltu padu, ant pečių dėvi tamsiai mėlyną kuprinę. 10:11:42 laiku matyti, kaip vyras Nr. 1 nueina nuo kiosko. 10:12:04 laiku link stotelės nueina moteris Nr. 1. Netrukus matyti kaip vyras Nr. 1 ir moteris Nr. 1 kartu nueina link greito maisto restorano „McDonald's“. 10:12:37 laiku vyras Nr. 2 nueina link greito maisto restorano „McDonald's“. 10:14:11 laiku matyti, kaip vyras Nr. 1 ir vyras Nr. 2 grįžta prie žiedinės sankryžos. 10:14:48 laiku vyras Nr. 2 prieina prie vyro Nr. 1. Netrukus 10:15:08 laiku matyti, kaip prie abiejų vyrų prieina moteris Nr. 1. 10:15:10 laiku matyti, kaip vyras Nr. 2 ištiesia dešinę ranką link moteris Nr. 1, kuri tuo metu yra nusisukus nuo kameros. Netrukus matyti kaip vyras Nr. 2 atitraukia dešinę ranką, joje laikydamas neaiškų šviesios spalvos daiktą, galimai banko kortelę. Vyras Nr. 2 įsideda neaiškų daiktą į dešinę kelnių kišenę. Toliau įraše matyti, kaip vyras Nr. 1, vyras Nr. 2 ir moteris Nr. 1 nueina link stotelės. Vyras Nr. 2 nueina link kiosko, tuo metu vyras Nr. 1 ir moteris Nr. 1 nueina arčiau geltonų paviljonų. 10:15:51 laiku matyti, kaip vyras Nr. 2 prieina prie kiosko kasininkės langelio. 10:16:33 laiku vyras Nr. 2 nueina nuo kiosko link vyro Nr. 1 ir moteris Nr. 1. 10:17:00 laiku matyti, kaip abu vyrai ir moteris Nr. 1 nueina pro geltonus paviljonus link kitos autobusų stotelės, esančios už vaizdo stebėjimo kameros fiksuojamos teritorijos ribų <...> (1 t., b. l. 127–134).

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas iš esmės įvertino K. B., A. P., D. Ž., nukentėjusiosios parodymus bei 2024 m. lapkričio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis ir sprendė, jog byloje ištirti įrodymai nepatvirtina, kad D. Ž. perdavė I. D. priklausančią „Luminor“ mokėjimo kortelę K. B., taip pat, kad A. P., būdamas kartu su jais, žinojo apie neteisėtai įgytą banko mokėjimo kortelę, jos perdavimą K. B., ir jie (D. Ž. ir A. P.) abu savo buvimu, judėjimu kartu bei elgesiu sudarė sąlygas šios kortelės laikymui ir tolesniam panaudojimui. Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvadomis, kad neginčytinų ir patikimų įrodymų apie A. P. ir D. Ž. bendrą veikimą kartu su K. B. neteisėtai įgyjant ir laikant svetimų elektroninio mokėjimo priemonių duomenis bei neteisėtai pasinaudojant elektronine mokėjimo priemone, išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme negauta. Nors iš 2024 m. lapkričio 7 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad 10:15:08 val. prie abiejų vyrų t. y. K. B. ir A. P. prieina moteris Nr. 1, t. y. D. Ž. 10:15:10 laiku matyti, kaip vyras Nr. 2 ištiesia dešinę ranką link moteris Nr. 1, kuri tuo metu yra nusisukus nuo kameros; netrukus matyti kaip vyras Nr. 2 atitraukia dešinę ranką, joje laikydamas neaiškų šviesios spalvos daiktą, tačiau, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, tvirtinti, jog šiame vaizdo įraše yra užfiksuota, kaip D. Ž. perduoda I. D. priklausančią „Luminor“ mokėjimo kortelę K. B., pagrindo nėra. Sutiktina ir su skundžiamame nuosprendyje išdėstytu, jog kitų duomenų, kurie pagrįstų, kad D. Ž., I. D. priklausančią „Luminor“ mokėjimo kortelę perdavė K. B., ar, kad A. P. ir D. Ž., būdami kartu su K. B., žinojo apie neteisėtai įgytą banko mokėjimo kortelę, ir savo buvimu, judėjimu kartu bei elgesiu sudarė sąlygas šios kortelės laikymui ir tolesniam panaudojimui, nėra. Nors skunde taip pat teigiama, kad vertinant vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes kartu su kitais bylos duomenimis, matyti ne atsitiktinis buvimas greta, o dalyvavimas bendrame veikimo procese ir tai leidžia spręsti, kad A. P. ir D. Ž. ne tik buvo šalia, bet ir suvokė, kas vyksta, bei veikė kartu su pagrindiniu vykdytoju, tačiau apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju galima tik daryti prielaidą, jog A. P. bei D. Ž. galėjo žinoti ir suprasti, kad K. B. atsiskaito svetima mokėjimo kortele, tačiau tokiomis prielaidomis apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas. Sutiktina ir su nuosprendyje nurodytu, jog nors D. Ž. ir A. P. buvo netoliese nuo nusikaltimo vietos, bendravo vieni su kitais, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad finansines operacijas svetima mokėjimo kortele jie atliko veikdami kartu, kaip ir nėra duomenų, patvirtinančių tai, kad A. P. ir D. Ž. judėjo kartu su K. B. tarp prekybos vietų, stebėjo aplinką ir sudarė sąlygas K. B. netrukdomai atlikti neteisėtus atsiskaitymus, ar kad D. Ž. perdavė mokėjimo kortelę K. B.

Teisėjų kolegijos vertinimu, objektyvių duomenų, kad A. P. ir D. Ž. suvokė, kad savo buvimu, judėjimu kartu bei elgesiu sudarė sąlygas bankinės kortelės įgijimui, laikymui ir tolesniam panaudojimui, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia, nėra. Svarbu pažymėti ir tai, kad baudžiamoji atsakomybė suvokiama kaip kraštutinė, paskutinė priemonė (ultima ratio), naudojama teisinių gėrių apsaugai tais atvejais, kai tų pačių tikslų negalima pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Ultima ratio yra vienas esminių ir dažniausiai analizuojamų baudžiamosios teisės principų. Šio principo esmė – racionalus ir proporcingas baudžiamosios atsakomybės taikymas tiek įstatymų leidyboje, tiek taikant baudžiamąjį įstatymą. Aiškindamas baudžiamosios teisės, kaip kraštutinės priemonės, turinį ir paskirtį, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) konstatavo, kad, nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus, privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti, o jeigu šios teisinės priemonės yra susijusios su sankcijomis už teisės pažeidimą, tai minėtos sankcijos turi būti proporcingos padarytam teisės pažeidimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Vadovaujantis fundamentaliaisiais baudžiamojo proceso principais, asmens kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo negali būti preziumuojama.

Pažymėtina, kad pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą, tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms, kaltinamasis/ nuteistasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos jam perkelti negalima, todėl visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo, nuteistojo) naudai. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jei jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir jei jo veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytą nusikalstamos veikos sudėtį, apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurių pakanka neginčijamai išvadai apie asmens kaltumą, negali būti priimtas vadovaujantis prielaidomis. Atkreiptinas dėmesys, jog išvados dėl įvairių aplinkybių negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta – tai prieštarautų loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms. Pabrėžtina, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas, aiškindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį, taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pavyzdžiui, 1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96). Todėl teisėjų kolegija, remdamasi in dubio pro reo principu, daro išvadą, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau nesurinkus neginčijamų įrodymų, kad A. P. ir D. Ž. padarė nusikalstamus veiksmus, numatytus BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami išteisintųjų šioje kaltinimo dalyje, naudai.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad šioje byloje nesurinkus neginčytinų įrodymų ir nepavykus pašalinti abejonių ir prieštaravimų dėl A. P. ir D. Ž. sąmoningų tyčinių bendrų veiksmų su K. B., pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino A. P. ir D. Ž. dėl kaltinimų pagal BK 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį. Prokurorės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo daryti priešingos išvados ir priimti naują – apkaltinamąjį nuosprendį.

Dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2024 m. lapkričio 28 d. D. J. priklausančio turto vagystė)

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokurorė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis ir taip pat prašo A. P. ir D. Ž. pripažinti kaltais pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (D. J. priklausančio turto vagystė). Prokurorės teigimu, objektyviai nustatyta ne tik tai, kad A. P. ir D. Ž. buvo toje pačioje transporto priemonėje, bet ir tai, kad jie buvo tiesioginėje nukentėjusiosios artumoje būtent tuo laikotarpiu, kai jos piniginė dar buvo pas ją ir kai netrukus jos nebeliko. Skunde akcentuojama, jog pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino būtent šią laiko, vietos ir asmenų buvimo seką.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal veikos padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją buvo numatyta atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į transporto priemonę. Vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama, kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015, 2K-406-507/2016, 2K-61-489/2018).

Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų, A. P. ir D. Ž. taip pat buvo kaltinami tuo, kad jie pagrobė svetimą turtą iš kišenės, o būtent: jie, veikdami kartu su K. B., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą 2024 m. lapkričio 28 d., apie 11.16 val., būdami maršrutiniame troleibuse Nr. 10 (Saulėtekis–Kalvarijų g.–Naujininkai), Vilniuje, Vinco Kudirkos g., iš D. J. išorinės dešinės striukės kišenės pagrobė nukentėjusiajai D. J. priklausančią piniginę, 20 Eur vertės, kurioje buvo apie 50 Eur grynųjų pinigų, neįgalumo pažymėjimas (be vertės), įvairių parduotuvių nuolaidų kortelėmis (be vertės), t. y. pagrobė nukentėjusiajai D. J. priklausantį, 70 Eur vertės turtą.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino teisiamajame posėdyje išnagrinėtus bylos įrodymus, susijusius su A. P. ir D. Ž. pareikštu kaltinimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y. jų pačių parodymus, nuteistojo K. B. parodymus, nukentėjusiosios D. J. parodymus, 2024 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, ir padarė išvadą, jog byloje nėra surinkta duomenų, kurie patvirtintų, kad A. P. ir D. Ž. būtų prisidėję prie 2024 m. lapkričio 28 d. vagystės iš D. J., atsižvelgiant į tai, A. P. bei D. Ž. išteisinti neįrodžius, kad jie kartu su K. B. dalyvavo padarant BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. P. ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus (6 t., b. l. 102–104). Teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog <...> jie tik buvo su K. B., jie su D. Ž. dažnai susitikdavo autobusuose su K. B. ir kitais <...> (8 t., b. l. 136–140).

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus šioje kaltinimo dalyje (6 t., b. l. 132–134). Teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog <...> ji važiuodavo autobusais su A. P. ir kitais narkomanais, pvz. K. B., tačiau vagysčių nematydavo, nelabai kreipdavo dėmesį į kitus žmones <...> (8 t., b. l. 136–140).

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis K. B. parodė, kad 2024 m. lapkričio 28 d., apie 11.10 val. kartu su pažįstamais kartu su pažįstamais D. Ž. ir A. P., pravarde „Š.“, važiavo troleibusu, kurio maršruto numerio neatsimena. Įlipo stotelėje „Žaliasis tiltas“ į autobusą ar troleibusą, važiavusi link stoties. Jis tą dieną nieko iš jokios moters nevogė. Mano, kad piniginę galėjo pavogti A. P. Bet jis, kai ką nors pavagia, niekada nerodo ir nesako, ką. <...> (3 t., b. l. 160–161). Teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog <...> jis padarė šią nusikalstamą veiką, dėl A. P. gal tardytoja taip parašė. Tai jo (K. B.) nusikaltimas, ne A. P., jis (K. B.) buvo piktas ant A. P. ir norėjo jį apkalbėti, tai buvo jų asmeniniai reikalai. Jis nelabai skaitė, ką tardytoja rašo, bet tvirtina, kad kartu nevykdo, gal A. P. ir D. Ž. kartu buvo autobuse, bet vagystes vykdė ne kartu. <...> (7 t., b. l. 172–177).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiosios D. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose ji nurodė, kad 2024 m. liepos 28 d., apie 11.00 val., po apsilankymo Kalvarijų turguje ėjo link Kalvarijų turgaus autobusų stotelės. Apie 11.05 val. į autobusų stovėjimo stotelę atvyko 10 troleibusas, kurio kryptis buvo link Naujininkų. Ji įlipo į troleibusą ir atsisėdo, kurioje eilėje, nepamena, sėdėjo viena, prie savęs esančioje sėdynėje prie lango buvo pasidėjusi savo pirkinių maišą, pradėjus važiuoti pasitikrino, ar jos striukės išorinės dešinės pusės kišenėje yra piniginė, o kairėje telefonas, patikrinus šie abu minėti daiktai buvo kišenėse. Šalia jos jokie kiti žmonės nesėdėjo. Vėliau pastebėjo, kad kitoje autobusų stovėjimo stotelėje, tai galėjo būti Žaliojo tilto st., tiksliai negali nurodyti, įlipo trys apie 20 metų amžiaus, įtartinai atrodantys vyrai, kurie vėliau nuėjo atsisėsti jai iš galo. Kaip vyrai atrodė ir kurioje tiksliai vietoje jie sėdėjo, negali nurodyti. Praėjus maždaug 10 min., ji išlipo J. T. Vaižganto st. ir patikrino minėtas kišenes dar kartą, patikrinusi pastebėjo, kad striukės išorinės dešinės pusės kišenėje nebėra juodos spalvos piniginės, nors prieš tai, būdama troleibuse, tikrindama ją jautė. <...> (3 t., b. l. 72–75).

Iš 2024 m. gruodžio 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti aplanke „wetransfer_v1853-cam1_20241128-110340-111450-mxg_2024-12-02_0846.zip“ esantys 3 vaizdo įrašai. Įrašai fiksuoti 2024 m. lapkričio 28 d., nuo 11:03 val. iki 11:14 val., juose matyti troleibuso, borto Nr. V1853, išorės ir salono vidaus vaizdas. Įrašuose 11:03:56 val. laiku matyti, kaip autobusų stotelėje „Kalvarijų turgus“ į troleibusą pro vidinį įėjimą įlipa garbaus amžiaus moteris Nr. 1. Moteris Nr. 1 su akiniais, dėvi alyvinės spalvos paltą iki kelių, juodas kelnes ir juodus batus, ant peties dėvi juodą rankinę, dešinėje rankoje nešasi juodą maišelį ir laiko lazdą. Moteris Nr. 1 atsisėda netoli vidurinio įėjimo durelių, priešingoje jų pusėje. 11:07:12 val. laiku matyti, kaip stotelėje „Žaliasis tiltas“ į autobusą įlipa du vyrai ir moteris Nr. 2. Vyras Nr. 1 (ikiteisminio metu identifikuotas kaip A. P.) tamsių plaukų, su tatuiruotėmis ant plaštakų, dėvi juodą striukę, žalsvos spalvos kelnes ir juodus batus su baltu padu, ant pečių dėvi juodą kuprinę, dešinėje rankoje nešasi neaiškų smulkų juodos spalvos daiktą. Vyras Nr. 2 (ikiteisminio metu identifikuotas kaip K. B.) dėvi tamsios spalvos medžiaginę kepurę, juodą gobtuvą, juodą striukę, šviesios spalvos kelnes ir juodus batus, ant pečių dėvi tamsiai melsvos spalvos kuprinę. Moteris Nr. 2 (ikiteisminio metu identifikuota kaip D. Ž.) ilgų tamsių plaukų, dėvi tamsią striukę, juodas kelnes ir juodus batus, ant peties dėvi juodą rankinę. Vyras Nr. 1, vyras Nr. 2 ir moteris Nr. 2, praėję prie pat pro sėdinčią moterį Nr. 1, prisėda už jos per kelias vietas. 11:14:35 val. laiku matyti, kaip moteris Nr. 1 išlipa iš troleibuso, tuo metu į jos vietą atsisėda vyras Nr. 2. Daugiau įrašuose jokios tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (3 t., b. l. 95–107).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi byloje esančią surinktą medžiagą, nuteistųjų, nukentėjusiosios duotus parodymus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nagrinėjamu atveju nėra pakankamai objektyvių įrodymų, galinčių neabejotinai patvirtinti, jog A. P. ir D. Ž. veikdami kartu su K. B. pagrobė svetimą D. J. priklausantį turtą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad siekiant išsiaiškinti ar D. Ž. ir A. P. veikė kartu su K. B., be jų pačių parodymų analizuota vaizdo medžiaga, nukentėjusiosios duoti parodymai, tačiau abejonės dėl dalyvavimo fakto įvykdant šią vagystę, nebuvo pašalintos. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog A. P. ir D. Ž. prisidėjo prie aptariamos 2024 m. lapkričio 28 d. vagystės iš D. J., suvokė K. B. nusikalstamus veiksmus bei to norėdami, konkliudentiniais ar kitokiais veiksmais susitarė ir padarė nusikalstamą veiką. Apygardos teismo vertinimu, sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog nors vaizdo įraše visi trys asmenys buvo užfiksuoti praeinantys šalia sėdinčios nukentėjusiosios D. J., tačiau jame aiškiai nesimato, kokius veiksmus, kuris asmuo konkrečiai atliko ar, kad visiems jiems vagystės faktas būtų žinomas. Todėl vertinti, kad A. P. ir D. Ž. turėdami tikslą neteisėtai pagrobti svetimą turtą, tyčia veikė kartu su K. B., šiuo atveju nėra pagrindo. Nors skunde teigiama, kad byloje nenustatyta jokių kitų asmenų, kurių buvimas, elgesys ar laikas būtų taip glaudžiai susiję su turto dingimo momentu, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu tai, kad A. P. ir D. Ž. buvo užfiksuoti esantys kartu su K. B. šalia nukentėjusiosios D. J., nepatvirtina, jog jie turėjo bendrą tyčią kartu su K. B. pagrobti svetimą turtą.

Prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, kad apylinkės teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį įvertino nepakankamai sistemiškai ir nepagrįstai susiaurino įrodymų reikšmę, kiekvieną jų vertindamas atskirai, o ne kaip vieningos įrodymų grandinės dalį ir toks vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimo įrodymus vertinti kaip tarpusavyje susijusią ir logiškai nuoseklią visumą, tačiau tokie prokurorės teiginiai, apygardos teismo įsitikinimu, nėra pagrįsti. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas analizavo nuteistųjų, nukentėjusiosios parodymus, gautus duomenis lygino tarpusavyje, vertino esančius prieštaravimus, parodymų patikimumą ir atsižvelgdamas, į bendrą kontekstą, sprendė, kurie iš jų laikytini patikimais, patvirtinančiais / nepatvirtinančiais bylai reikšmingas faktines aplinkybes, ir toks įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistųjų parodymai yra vienas iš įrodymų šaltinių, kuriam skiriama tokia pat reikšmė, kaip ir kitiems byloje esantiems duomenims, ir jie negali būti atmetami kaip nepatikimi vien tuo pagrindu, kad asmuo siekia išvengti gresiančios teisinės atsakomybės. Tokio asmens parodymai vertinami kitų surinktų duomenų kontekste, visumoje, ir tik jiems akivaizdžiai prieštaraujant kitiems bylos duomenims – atmetami kaip nepasitvirtinę.

Kaip jau minėta, konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nesant patikimų duomenų, pagrindžiančių asmens kaltumą, nuosprendyje daromos išvados negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta, tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms. Šioje baudžiamojoje byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti, kad A. P. ir D. Ž. veikdami kartu su K. B., turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą 2024 m. lapkričio 28 d., apie 11.16 val., būdami maršrutiniame troleibuse Nr. 10 (Saulėtekis–Kalvarijų g.– Naujininkai), Vilniuje, Vinco Kudirkos g., iš D. J. išorinės dešinės striukės kišenės pagrobė nukentėjusiajai D. J. priklausančią piniginę, 20 Eur vertės, kurioje buvo apie 50 Eur grynųjų pinigų, neįgalumo pažymėjimas (be vertės), įvairių parduotuvių nuolaidų kortelėmis (be vertės), t. y. pagrobė nukentėjusiajai D. J. priklausantį, 70 Eur vertės turtą, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 178 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus tai, kad nėra galimybės atlikti papildomus tyrimo veiksmus, kurie būtų tikslingi ir reikšmingi bylos baigčiai, ir negalint bylos nagrinėjimo metu kilusių abejonių pašalinti, laikytina, kad A. P. ir D. Ž. išteisinti neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) – pagrįstai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (2024 m. gruodžio 18 d. S. S. priklausančio turto vagystė)

Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, kad prokurorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dalyje dėl D. Ž. išteisinimo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (S. S. priklausančio turto vagystės). Prokurorės teigimu, pirmosios instancijos teismas D. Ž. atsakomybės klausimą dėl S. S. priklausančio turto vagystės, nepagrįstai susiaurino byloje esančių įrodymų vertinimą ir jos veiksmus iš esmės sutapatino tik su po veikos gautos naudos naudojimu, nors bylos aplinkybių visuma rodo kur kas glaudesnį jos ryšį su visa nusikalstamos veikos realizavimo eiga.

Kaip matyti iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų D. Ž. be kita ko buvo kaltinama tuo, kad ji pagrobė svetimą turtą iš asmens rankinės, o būtent: ji, veikdama kartu su K. B., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 18 d., 11.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, iš nukentėjusiojo S. S. vyriškos kuprinės ištraukė piniginę, kurioje buvo 360 Eur grynųjų pinigų, SEB banko kortelė, išduota N. S. vardu, Lietuvos kurčiųjų draugijos pažymėjimas, išduotas S. S. vardu, įvairios nuolaidų kortelės, tokiu būdu pagrobė svetimą, S. S. priklausantį, 410 Eur vertės turtą.

Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir įvertino teisiamajame posėdyje išnagrinėtus bylos įrodymus, susijusius su D. Ž. pareikštu kaltinimu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, t. y. jos pačios, nuteistojo K. B. parodymus, nukentėjusiojo S. S. parodymus, 2024 m. gruodžio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole, 2024 m. gruodžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole, 2024 m. gruodžio 18 d. asmens kratos protokole, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo Ernesto Kirvelaičio 2024 m. gruodžio 18 d. tarnybiniame pranešime esančius duomenis, ir padarė išvadą, jog byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie patvirtintų, kad D. Ž. būtų prisidėjusi prie 2024 m. gruodžio 18 d. vagystės iš S. S., atsižvelgiant į tai, D. Ž. išteisinta neįrodžius, kad ji kartu su K. B. dalyvavo padarant BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pasinaudojo teise atsisakyti duoti parodymus šioje kaltinimo dalyje (6 t., b. l. 132–134). Teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltės dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje padarymo nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu parodė, jog <...> ji byloje aptariamu laikotarpiu vartodavo narkotikus, susitikdavo ir su K. B., kuris buvo jai pažįstamas narkomanas, tačiau ji pati niekada nevogdavo, nepastebėdavo, kaip tai darydavo kiti, nematydavo prasegtų kuprinių <...> (8 t., b. l. 136–140).

Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis K. B. parodė, kad 2024 m. gruodžio 18 d. <...> nuvyko iki Karoliniškių atvykęs viešuoju transportu į Laisvės pr., išlipo „Karoliniškių“ stotelėje. Apie 11.00 val. šalia turgelio esančioje požeminėje perėjoje iš vyresnio amžiaus vyro kuprinės ištraukė piniginę, kurioje buvo apie 420 Eur grynųjų pinigų, nuolaidų bei banko kortelės. Pakilęs tiltu, vedančiu link Viršuliškių mikrorajono, pasiėmė pinigus ir įsidėjo sau į striukes kišenę, o tada išmetė piniginę su kortelėmis į šiukšlių dėžę. Tada susitiko su Diana, išsikvietė taksi ir kartu nuvažiavo nusipirkti narkotikų <...> (5 t., b. l. 62–68). Teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, jog <...> Gruodžio 18 d. „Tuskulėnų rimties parko“ stotelėje, lipdamas į troleibusą ar autobusą, jis (K. B.) pamatė išsikišusį telefoną ir jį ištraukė. Tą pačią dieną, 11 val., eidamas požemine perėja, pamatė už žmogaus nugaros atidarytą kuprinę ir ištraukė piniginę, ten buvo 300-360 Eur, didžiausia suma, to neginčija. Kažkiek grąžino, kai jį pagavo. Iš tų pinigų jis įsigijo sau narkotikų. Tuo metu, kai jis ištraukė tą piniginę, D. Ž. buvo išėjusi į tualetą, jis jai davė 100 Eur savo reikmėms, kad nusipirktų, ką nori. Jai davė iš pavogtų pinigų, bet ji vagystėje nedalyvavo, buvo nuėjusi į tualetą ar kažkur tai. Jie taksi nuvažiavo Prūsų g., važiavo dviese, jis jai davė 100 Eur. Narkotikus jie pirkosi kiekvienas sau, darėsi kartu į vieną vartojimui, įpylė į indelį maišymui, bet nespėjo pasidaryti, prieš vartojimą juos sulaikė pareigūnai. Jis (K. B.) iš pavogtų pinigų išleido 100 Eur su centais, iš D. Ž. ir iš jo kažkiek policija paėmė <...> (7 t., b. l. 172–177).

Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti nukentėjusiojo S. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuos jis nurodė, kad 2024 m. gruodžio 18 d., apie 10.00 val., jis kartu su savo žmona išėjo į Karoliniškių turgelį, esanti L. Asanavičiūtės gatvėje. Turgelyje nusipirko įvairių maisto produktų, juos sudėjo į pirkinių krepšį, o savo piniginę įsidėjo į savo vyrišką kuprinę. Piniginė tikrai buvo kuprinėje, kuprinę užsegė užtrauktuku ir ją pasikabino per petį. Einant namo, vienoje rankoje nešė pirkinių maišelį, o kita ranka laikėsi už savo žmonos rankos, nes ji juda sunkiai. Jo kuprinė buvo jam už nugaros. Apie 11.00 val. grįžo namo. Susidėjo pirkinius ir iš kuprinės norėjo paimti savo piniginę, tačiau kuprinėje jos nerado, kuprinė sugadinta nebuvo. Šiuo metu nurodyti, ar kuprinė buvo užsegta, ar ne, jis negali, nes neatsimena. Piniginė buvo medžiaginė, žydros spalvos su baltomis juostelėmis, piniginėje buvo apie 200 Eur, galėjo būti ir daugiau, tačiau kiek tiksliai ten buvo pinigų, jis nurodyti negali, įvairios nuolaidų kortelės, SEB banko kortelė, išduota dukros N. S. vardu, kuri yra negaliojanti, dvi SEB mylimiausios kortelės, Lietuvos kurčiųjų draugijos pažymėjimas, išduotas jo (S. S.) vardu. Piniginės pamesti negalėjo, nes tikrai ją įdėjo į kuprinę. Ji galėjo dingti tik pakeliui iš turgelio iki namų. Kas ir kada galėjo paimti jo piniginę iš kuprinės, jis nežino. Šio įvykio pasėkoje jam padarytas 250 Eur materialinis nuostolis (5 t., b. l. 30–33).

Iš 2024 m. gruodžio 20 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad įtariamajam K. B. savanoriškai sutikus parodyti vietas ir paaiškinti aplinkybes vietoje, kartu su K. B. buvo nuvykta adresu Laisvės pr. 43, Vilnius, kur K. B. sutiko parodyti, kur po 2024 m. gruodžio 18 d. įvykdytos vagystės išmetė piniginę. Atvykus minėtu adresu Laisvės pr. 43, Vilniuje, įtariamasis K. B. priėjo prie konteinerio Nr. 1 ir nurodė, kad būtent čia išmetė piniginę, kurią pavogė 2024 m. gruodžio 18 d., apie 11.00 val., Karoliniškių mikrorajone. K. B. paaiškino, kad atvykęs viešuoju transportu į Laisvės pr., išlipo „Karoliniškių“ stotelėje. Apie 11.00 val. šalia turgelio esančioje požeminėje perėjoje iš vyresnio amžiaus vyro kuprinės ištraukė piniginę, kurioje buvo apie 420 Eur grynųjų pinigų, nuolaidų bei banko kortelės. Pakilęs tiltu, vedančiu link Viršuliškių mikrorajono, pasiėmė pinigus ir įsidėjo sau į striukes kišenę, o tada išmetė piniginę su kortelėmis į šiukšlių dėžę (5 t., b. l. 62–68).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyresniojo tyrėjo Ernesto Kirvelaičio 2024 m. gruodžio 18 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK buvo gautą duomenų, kad K. B. ir D. Ž. Vilniaus mieste vykdo vagystes iš asmenų rankinių ar kitų nešulių, kuriuos vėliau realizuoja, o už gautus pinigus įsigyja narkotinių medžiagų. Tikrinant minėtą informaciją, kartu su Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. 3 PK pareigūnais, buvo stebimos vietos, kuriose renkasi narkotines medžiagas vartojantys asmenys, bei autobusų sustojimai kuriuose yra didžiausiais žmonių srautas. 2024 m. gruodžio 18 d., apie 11.17 val., prie pastato adresu Sausio 13 - osios g. 3, Vilniuje buvo pastebėtas sparčiai einantis K. B. Jo elgesys pareigūnams sukėlė įtarimų, kadangi jis nuolat dairėsi į šonus, stebėjo aplinkinius asmenis bei automobilius. K. B. perėjo į kitą pusę gatvės ir autobusų sustojime „Karoliniškės“ susitiko su D. Ž.. Netrukus, nespėjus patikrinti minėtų asmenų su savimi turimus daiktus, jie įsėdo į automobilį „TOYOTA PRIUS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pajudėjo Laisvės pr. kryptimi link centro. Siekiant patikrinti, ar asmenys su savimi neturi vogtų daiktų, pareigūnai sekė paskui automobilį iki Prūsų g., Vilniuje. Išlipę iš automobilio, K. B. nuėjo Konduktorių g., link 14 namo, kur prabuvo 2-3 min. Išėjus į Konduktorių g., K. B. nuėjo link Prusų g., kur šalia Nr. 10 pastato susitiko su D. Ž. Po to K. B. ir D. Ž. nuėjo už ūkinių pastatų ir dingo iš akiračio. Priėjus prie minėtos vietos pareigūnai pastebėjo, kad D. Ž. rankoje laiko narkotikų vartojimui ruošti skirtą indelį, šalia buvo padėti švirkštai. Supratus, kad asmenys netrukus ruošiasi suvartoti narkotines medžiagas, jie nedelsiant buvo sulaikyti. Atlikus asmenimis dalines apžiūras, pas K. B. piniginėje buvo rastas 1 vnt. popieriaus lankstinukas su viduje esančiais baltos spalvos milteliais, galimai narkotine medžiaga – karfentaniliu. Taip pat piniginėje buvo 200 Eur ir 2 doleriai grynųjų pinigų. Pas D. Ž. be rankoje laikyto narkotikams ruošti skirto indelio su jame esančia gelsvos spalvos galimai narkotine medžiaga, rankinėje buvo rastą 100 Eur grynųjų pinigų. Paklausus pas asmenis, iš kur pas juos tokia suma grynųjų pinigų, K. B. nurodė, kad nesenai iš senyvo amžiaus vyro rankinės pavogė piniginę, kurioje buvo apie 400 Eur grynųjų pinigų ir įvairios kortelės. Iš piniginės ištraukė grynuosius pinigus, pasiėmė sau, o piniginę išmetė į šiukšliadėžę, esančia prie daugiabučio namo, adresu Laisvės pr. 43, Vilniuje. Siekiant išsaugoti įkalčius, kad nebūtų sunaikinti ar nedingtų, nedelsiant su K. B. buvo nuvykta prie minėtos šiukšliadėžės, jis nurodė tikslią vietą. Atidarius šiukšliadėžę, buvo pastebėta piniginė kuri ištraukta. Vėliau buvo susisiekta su piniginės savininku ir informuotas apie situacija. Atsižvelgiant į tai, K. B. ir D. Ž. nedelsiant buvo sulaikyti ir pristatyti į Vilniaus miesto VPK OVS, tolimesnių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui (5 t., b. l. 167).

Pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, sprendė, kad byloje nėra neginčijamai nustatyta, jog D. Ž. prisidėjo prie aptariamos 2024 m. gruodžio 18 d. vagystės iš S. S.. Apygardos teismo vertinimu, sutiktina su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, jog minėtą dieną K. B. su D. Ž. buvo ne visą laiką, jie buvo atskirai, bei po vagystės jis su ja susitiko ir taksi nuvyko į Prūsų g. Apygardos teismo vertinimu, aplinkybė, kad D. Ž. turėdama tikslą neteisėtai pagrobti svetimą turtą, tyčia veikė kartu su K. B., suvokė K. B. nusikalstamus veiksmus bei to norėdama, konkliudentiniais ar kitokiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, šiuo atveju taip pat nėra pagrindo. Nors prokurorė apeliaciniame skunde pažymi, kad D. Ž. vėliau tą pačią dieną susitiko su K. B. ir pareigūnai stebėjo K. B. susitinkant su D. Ž., po to jiems kartu išvykstant, kartu judant, o vėliau ir kartu būnant vietoje, kur ruošėsi vartoti narkotines medžiagas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nei tarnybiniame pranešime esantys duomenys, nei kiti byloje esantys įrodymai, nepatvirtina aplinkybės, jog D. Ž. būtų prisidėjusi prie vagystės iš S. S. Be kita ko, kaip teisingai nurodė apylinkės teismas, kitų įrodymų, bent netiesiogiai patvirtintų, kad D. Ž. veiksmai, nagrinėjamu atveju, buvo tyčiniai, byloje nėra. Nors, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų, D. Ž. turėjo naudą iš minėtos vagystės, kadangi K. B. jai davė dalį pavogtų pinigų, tačiau aukštesnės instancijos teismo vertinimu tai, kad D. Ž. buvo užfiksuota esanti kartu su K. B. bei tai, kad ji gavo naudos iš K. B. įvykdytos vagystės, nepatvirtina, jog ji konkliudentiniais ar kitokiais veiksmais susitarė su K. B. ir turėjo tikslą pagrobti bei pagrobė svetimą turtą.

Apygardos teismo vertinimu, įrodymų, galinčių patvirtinti tai, jog D. Ž. veikdama bendrai su K. B. įvykdė vagystę, byloje nesurinkta pakankamai, kad būtų pašalintos abejonės ir duomenų tarpusavio prieštaravimai priešingai išvadai. Iš byloje surinktų duomenų, priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, negalima daryti patikimų išvadų apie tai, kad kartu su K. B., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2024 m. gruodžio 18 d., 11.00 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, pagrobė svetimą, S. S. priklausantį, 410 Eur vertės turtą, o būtent, kad jie, veikdami kartu, savo naudai, veikdami vieninga tyčia bendru susitarimu, padarė vagystę. Duomenų, kad tarp D. Ž. ir K. B., būtų buvęs susitarimas bendrais veiksmais įvykdyti vagystę, byloje taip pat nėra. Vien tai, kad byloje nustatyta, jog asmenys tą dieną buvo kartu, negali lemti to, kad šią vagystę ji padarė tyčia veikdama kartu su K. B. Kaip jau minėta, konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Nesant patikimų duomenų, pagrindžiančių asmens kaltumą, nuosprendyje daromos išvados negali būti grindžiamos principu, jog, jei nėra įrodymų, nei aiškiai paneigiančių, nei aiškiai patvirtinančių tam tikrą aplinkybę, vadinasi, ta aplinkybė nepaneigta, tai prieštarauja loginio metodo, taikomo darant išvadas, taisyklėms. Šioje baudžiamojoje byloje esančių įrodymų nepakanka konstatuoti, kad D. Ž. veikdama kartu su K. B. pagrobė svetimą, S. S. priklausantį turtą, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė BK 178 straipsnio 2 dalyje. Įvertinus tai, kad nėra galimybės atlikti papildomus tyrimo veiksmus, kurie būtų tikslingi ir reikšmingi bylos baigčiai, ir negalint bylos nagrinėjimo metu kilusių abejonių pašalinti, laikytina, D. Ž. išteisinta neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas) taip pat pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Živilės Aleksonytės apeliacinį skundą atmesti Ši nutartis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Teisėjai Giedrė TelksnienėEglė VenckienėPaulius Veršekys