Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Eglė Venckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo M. K. (toliau – ir pareiškėjas) atstovų advokatų Ramūno Mikulsko ir Vaidos Gulbinienės (toliau – ir atstovai) skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarimo, kuriuo D. Š.-P. atžvilgiu nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 119 straipsnio 1 dalį, nesant nusižengimo požymių.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Skundo ir atsiliepimo argumentai

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sutelkė dėmesį į 2015 m. spalio 26 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutarties galiojimą bei jos tariamo niekinio pobūdžio vertinimą, nebuvo atskleista administracinio nusižengimo bylos esmė ir tinkamai ištirtos bei įvertintos faktinės aplinkybės, turinčios esminę reikšmę sprendžiant bendrovės vadovės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį klausimą. Dėl to buvo išspręstas klausimas dėl civilinio pobūdžio ginčo, nepagrįstai išplečiant administracinio nusižengimo bylos ribas. Pažymima, kad tokio pobūdžio ginčai dėl sutarties pripažinimo niekine yra nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Iš esmės pasisakyta ne tik dėl pareiškėjo, bet ir dėl kitų asmenų, pagal minėtą sutartį įgijusių UAB (duomenys neskelbtini) akcijas, materialiųjų teisių bei pareigų. Tuo tarpu šie asmenys į bylą nebuvo įtraukti. Išvada dėl sutarties negaliojimo paremta ir D. Š.-P. paaiškinimais, kuri byloje buvo apklausta tik kaip administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, bet ne kaip bendrovės akcininkė (kita sutarties šalis). Pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo administracinio nusižengimo byloje prejudiciškai ir galutinai konstatuoti sutarties niekinio pobūdžio. Konstatavus, kad sutartyje šalys susitarė dėl esminių bendrovės akcijų perleidimo sąlygų, toks susitarimas galėjo būti kvalifikuojamas kaip preliminarioji sutartis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.165 straipsnį, kuriam notarinė forma nėra privaloma. Sutarties preliminarų pobūdį pripažino ir administracinėn atsakomybėn traukiama bendrovės vadovė. Dėl to nebuvo pagrindo automatiškai eliminuoti visų pareiškėjo iš sutarties kildinamų teisių ir teisėtų lūkesčių, juo labiau paneigti pareiškėjo kaip akcininko statusą, o D. Š.-P. kaip bendrovės akcininkės atžvilgiu automatiškai eliminuoti visas iš sutarties jai kaip akcininkei kylančias pareigas.

Bendrovės vadovė D. Š.-P. neturi teisės savarankiškai spręsti dėl sutarties galiojimo ar jos tariamo niekinio pobūdžio, juo labiau, kai pati 2015 m. spalio 26 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis turi preliminariajai sutarčiai būdingų požymių. Net ir manydama, kad sutartis neatitinka įstatymo reikalavimų ar negali sukelti pareiškėjo siekiamų teisinių pasekmių, bendrovės vadovė, gavusi pareiškėjo prašymą, privalėjo jį išnagrinėti ir pateikti motyvuotą atsakymą į jį, nurodydama atsisakymo atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus pagrindus, ar imsis aktyvių veiksmų užtikrinant nuosavybės teisių į akcijas įregistravimą ir šio fakto išviešinimą. Bendrovės vadovės pozicija dėl sandorio negaliojimo buvo grindžiama subjektyviu vertinimu. Bendrovės vadovė byloje nebuvo apklausta kaip bendrovės akcininkė, o jos asmeninė pozicija dėl sutarties galiojimo nepagrįstai buvo perkelta į bendrovės valdymo organo veiklą ir bendrovės vadovei tenkančių pareigų vykdymo vertinimą. Atsakymas į pareiškėjo prašymą nebuvo pateiktas nei pirmojo, nei pakartotinio pareiškėjo kreipimosi atveju, kas rodo sąmoningą tyčinį neveikimą. Taip pat remiamasi teismų praktika, teigiant, kad D. Š.-P. gavusi pareiškėjo prašymą turėjo pareigą jį išnagrinėti ir atlikti įrašus bendrovės vertybinių popierių sąskaitose bei informaciją perduoti registrų tvarkytojui, o atsisakant atlikti prašomus veiksmus, privalėjo pateikti motyvuotą atsakymą, aiškiai nurodant atsisakymo pagrindus. Nepagrįstas juridinio asmens valdymo organo atsisakymas jam pateiktų dokumentų pagrindu atlikti įrašus juridinio asmens vertybinių popierių sąskaitose kaip ir akcininko kreipimosi dėl nuosavybės teisių į įgytas akcijas įregistravimo ir šio fakto išviešinimo ignoravimas savaime negali panaikinti ir nepanaikina juridinio asmens akcininko statuso, atsiradusio sutarties pagrindu. Toks bendrovės vadovės netinkamas pareigų vykdymas ar neveikimas yra vertinamas kaip akcininko teisių bei teisėtų interesų ribojimas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepasisakė, kokiu būdu pareiškėjas galėjo pašalinti tariamus prašymo ar pateiktų dokumentų trūkumus, kai bendrovės vadovė į pateiktą kreipimąsi visiškai nereagavo ir nepateikė jokios informacijos apie atsisakymo motyvus ar papildomai reikalingus dokumentus.

Bendrovės vadovė, gavusi pareiškėjo prašymą dėl nuosavybės teisių į akcijas įregistravimo bei duomenų išviešinimo, į pareiškėjo kreipimąsi visiškai nereagavo – neatliko prašomų veiksmų, nepateikė jokio atsakymo, nenurodė atsisakymo motyvų bei nesiėmė jokių veiksmų prašymui nagrinėti. Tokiu būdu D. Š.-P. nevykdė jai imperatyviai teisės aktuose nustatytų pareigų, susijusių su juridinio asmens vertybinių popierių apskaitos tvarkymu, kadangi būtent juridinio asmens vadovas yra vienintelis subjektas, turintis teisę atlikti įrašus bendrovės vertybinių popierių sąskaitose, pateikti atitinkamus duomenis registrų tvarkytojui, todėl savo neveikimu bendrovės vadovė padarė ANK 119 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad pareiškėjas neturėjo bendrovės akcininko statuso ir dėl to neturėjo teisės reikalauti ne tik to, kad bendrovės vadovė atliktų veiksmus dėl nuosavybės teisių į akcijas įregistravimo, bet ir dėl to, kad neturėjo teisės kreiptis į teismą su pareiškimu, nepagrįstai paneigė imperatyviai reglamentuotą tiek pačią akcijų įgijimo ir jų registravimo procedūros esmę, tiek pareiškėjo subjektinę teisę siekti jo, kaip bendrovės akcininko, statuso pripažinimo ir su tuo susijusių teisių įgyvendinimo. Bendrovės vadovė buvo tas subjektas, per kurį pareiškėjas galėjo realizuoti iš sutarties kylančias teises ir inicijuoti nuosavybės teisių į akcijas įregistravimą bendrovės dokumentuose bei atitinkamų duomenų pateikimą JADIS tvarkytojui. Vien ta aplinkybė, kad bendrovės vadovė atsisakė atlikti prašomus veiksmus ar apskritai ignoravo pareiškėjo prašymą, savaime negalėjo paneigti pareiškėjo teisės kreiptis į bendrovės vadovę dėl jo, kaip akcininko, teisių įgyvendinimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paneigė pareiškėjo subjektinę teisę ne tik reikalauti, kad bendrovės vadovė atliktų jos kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su nuosavybės teisių į akcijas registravimu, bet ir teisę kreiptis į teismą dėl neteisėto bendrovės vadovės neveikimo ir administracinės atsakomybės pagal ANK 119 straipsnį taikymo.

Pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo kaip bendrovės akcininko statuso yra prieštaringos ir nenuoseklios. Skundžiamo nutarimo išvados yra tarpusavyje nesuderinamos ir grindžiamos vienas kitam prieštaraujančiais argumentais, todėl nesudaro pakankamo pagrindo paneigti pareiškėjo kaip bendrovės akcininko statusą ar bent jau jo subjektinės teises reikalauti, kad bendrovės vadovė atliktų veiksmus, būtinus jo, kaip akcininko, statuso įregistravimui bendrovės dokumentuose bei atitinkamų duomenų išviešinimui teisės aktų nustatyta tvarka. Į bylą pateikti tarp šalių vykę susirašinėjimai el. paštu patvirtina, kad bendrovės vadovė teikė pareiškėjui informaciją apie bendrovės veiklą, finansinius dokumentus bei kitą tik akcininkams prieinamą informaciją, sprendė dividendų išmokėjimo klausimus. Bendrovės vadovė tokius veiksmus aiškino tuo, jog informacija buvo teikiama tarpininkavimo sutarties pagrindu. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tarpusavyje nevertino ir neanalizavo. Iš esmės tiek bendrovės vadovė, tiek pats teismas faktiškai pripažino pareiškėjo ryšį su bendrove kaip akcininko statusą turinčio asmens. Byloje esantys elektroniniai susirašinėjimai bei kiti duomenys patvirtina, kad nuo pat sutarties sudarymo bendrovės vadovė pripažino pareiškėją vienu iš bendrovės akcininkų ir atitinkamai bendraudama su juo organizavo bendrovės veiklą. Pareiškėjas kartu su kitais bendrovės akcininkais dalyvavo sprendžiant pagrindinius bendrovės valdymo bei finansinius klausimus, gaudavo bendrovės finansines ataskaitas, informaciją apie bendrovės veiklą, taip pat dalyvavo sprendžiant dividendų paskirstymo bei išmokėjimo klausimus. Be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad tarp pareiškėjo ir bendrovės vadovės vyko derybos dėl pareiškėjui priklausančių bendrovės akcijų perleidimo, o 2025 m. lapkričio 4 d. bendrovės vadovės pateiktas pasiūlymas išpirkti pareiškėjo turimas akcijas už 50 000 Eur papildomai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pareiškėją faktiškai laikė bendrovės akcininku.

Pirmosios instancijos teismas priteisdamas D. Š.-P. jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo nukrypo nuo formuojamos praktikos dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo administracinių nusižengimų bylose. Teigiama, kad kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio (2023 m. gegužės 11 d. redakcija) 1 punktą, šio asmens išlaidos, vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis, advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto, jei prireikia, kartu taikant BPK 106 straipsnio nuostatas, o iš asmenų, inicijavusių administracinio nusižengimo procesą, tokių išlaidų priteisti nėra teisinio pagrindo. Nepriklausomai nuo to, ar administracinių nusižengimų teisena pradedama ir tyrimas atliekamas atitinkamų pareigūnų (ANK 589 straipsnis) ar pagal ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų pareiškimą, jokių išimčių, sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo klausimą, įstatyme nėra nurodyta, todėl išlaidų atlyginimas priteistinas iš valstybės. Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š.-P. patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo, o ne iš valstybės, netinkamai taikė procesinės teisės normas ir padarė esminį proceso teisės pažeidimą. Net ir tuo atveju, jeigu išnagrinėjus apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo nutarimo dalis dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo būtų palikta nepakeista, nutarimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turi būti pakeista, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. Š.-P. patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisiant iš valstybės. Tuo tarpu tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą, visos pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos pareiškėjui iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – D. Š.-P..

Nesutikimas su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu grindžiamas ne konkrečiais teisės normų pažeidimais ar neteisingu įrodymų vertinimu, o subjektyvia, niekuo nepagrįsta byloje esančios medžiagos interpretacija. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių ir administracinės atsakomybės taikymo pagrindo, todėl D. Š.-P. veiksmai (neveikimas) buvo teisėti ir pagrįsti. Teismas teisingai konstatavo, kad nebuvo (ir nėra) teisinio pagrindo atlikti įrašus vertybinių popierių sąskaitose bei JADIS sistemoje išviešinti duomenis apie pareiškėją. Nesutinkama, kad D. Š.-P. asmeninė nuomonė dėl sutarties galiojimo neva buvo nepagrįstai sutapatinta su bendrovės valdymo organo veiksmais bei panaudota vertinant bendrovės vadovei tenkančių pareigų vykdymą. Skunde remiamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 1 dalimi, teigiant, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Tai reiškia, jog niekinis sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento ir savaime, be jokio papildomo teisinio patvirtinimo. Spręsdamas dėl duomenų registravimo vertybinių popierių apskaitoje ir JADIS, bendrovės vadovas privalo įvertinti, ar pateikti dokumentai atitinka imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamu atveju 2015 m. spalio 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo notariškai patvirtinta, todėl sandoris dėl 33,33 % bendrovės akcijų perleidimo neatitinka įstatymo keliamų imperatyvių formos reikalavimų bei yra niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento. Dėl to ši sutartis nesukūrė teisėto pagrindo (pareigos) D. Š.-P. atlikti akcininkų tariamo pasikeitimo registravimo veiksmų vertybinių popierių sąskaitose ir atitinkamai išviešinti duomenis JADIS. Direktorė, vykdydama savo pareigas, nesivadovavo negaliojančia sutartimi ir dėl to atsisakė pripažinti ją kaip teisėtą pagrindą tariamam akcininkų pasikeitimui registruoti.

Nesutinkama su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog sutartis neatitiko įstatyme nustatytos privalomos notarinės formos reikalavimo, iš esmės išsprendė ir kitų sutartį pasirašiusių asmenų teisių bei pareigų klausimą. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo civilinio ginčo tarp sutarties šalių ir nesprendė jų tarpusavio teisių bei pareigų klausimo. Pareiškėjo pateiktą sutartį teismas vertino tik tiek, kiek tai susiję su administracinės atsakomybės taikymu. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo byloje įvertino sutarties atitiktį imperatyviems teisės aktų reikalavimams, nereiškia, jog buvo išnagrinėtas ar išspręstas civilinis ginčas tarp sutarties šalių. Manant, kad bylos išnagrinėjimui neva yra būtinas ir kitų sutartį pasirašiusių asmenų dalyvavimas, toks klausimas turėjo būti keliamas proceso metu, inicijuojant jų įtraukimą į bylą. To nepadarius, apeliaciniame skunde nepagrįstai siekiama sudaryti įspūdį, kad vien šių asmenų nedalyvavimas savaime suponuoja skundžiamo nutarimo neteisėtumą. Civilinėje ir administracinėje teisenoje galioja skirtingos įrodinėjimo taisyklės. Vykdant administracinį persekiojimą galioja nekaltumo prezumpcijos principas, o civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai. Administracinės teisenos byloje nustatyti faktai neturi prejudicinės galios civilinėje byloje, todėl pareiškėjo argumentai dėl tariamo kitų asmenų teisių ir pareigų išsprendimo nutarimu yra nepagrįsti. Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai taikomas ANK, o jei ANK nereglamentuoja tam tikrų teisenos santykių, teismas mutatis mutandis vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, taikomomis baudžiamųjų nusižengimų bylų procesui. Pareiškėjo nuoroda į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, kuriuo grindžiamas tariamas skundžiamo nutarimo neteisėtumas, nagrinėjamu atveju yra teisiškai nepagrįsta, kadangi minėta civilinio proceso norma administracinių nusižengimų byloje netaikoma.

Apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia (pripažįsta), kad sutartis laikytina tik ikisutartiniu dokumentu, o ne galutine pirkimo-pardavimo sutartimi, todėl jai netaikomas notarinės formos reikalavimas, tačiau ikisutartinio dokumento sudarymas taip pat nėra pagrindas vertybinių popierių sąskaitoje atlikti įrašus apie tariamą akcininkų pasikeitimą ir pateikti duomenis JADIS. Sutartis, kaip ikisutartinis dokumentas, negali būti laikoma akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi ir negali sukelti tokių teisinių pasekmių, kurias sukeltų tikroji akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, įforminta notarine tvarka, kuri šiuo atveju nebuvo sudaryta. Pažymima, kad sutartis buvo sudaryta iki UAB (duomenys neskelbtini) užregistravimo, tuomet akcijos dar net neegzistavo. Pareiškėjas bando nepagrįstai išplėsti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribas, nukreipdamas ginčą ne į sutarties teisinės reikšmės bei sutarties šalių tarpusavio civilinių teisinių santykių nagrinėjimą. Apeliaciniame skunde pripažįstama, kad egzistuoja objektyvus teisinis neapibrėžtumas dėl sutarties kvalifikavimo ir jos sukeliamų teisinių pasekmių, kas patvirtina, kad tarp šalių egzistuoja civilinio pobūdžio ginčas dėl tariamo akcijų įgijimo fakto ir pareiškėjo statuso. Esant tokiam ginčui negali būti konstatuojama, kad direktorei egzistavo aiški ir nedviprasmiška pareiga atlikti pareiškėjo reikalaujamus veiksmus. Be to, asmenų tarpusavio susirašinėjimai elektroniniais laiškais patys savaime nėra pagrindas vertybinių popierių sąskaitoje atlikti įrašus apie tariamą akcininkų pasikeitimą. Tokie susirašinėjimai negali būti prilyginami įstatymų nustatyta tvarka sudarytam ir galiojančiam sandoriui, taip pat jie neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taikomų akcijų perleidimo faktui patvirtinti. Informacija pareiškėjui buvo teikiama ne kaip akcininkui, o kaip atitinkamas paslaugas bendrovei teikiančiam asmeniui, nes buvo sudaryta 2020 m. birželio 19 d. tarpininkavimo sutartis. Pagal tokią sutartį jis gaudavo ir atlygį.

ANK 119 straipsnio 1 dalis nenustato administracinės atsakomybės už tai, kad bendrovės vadovas nepateikė atsakymo į asmens kreipimąsi, neišdėstė savo pozicijos ar nepateikė motyvų, dėl kurių atsisako atlikti asmens prašomus veiksmus. Šioje teisės normoje įtvirtinta atsakomybė už konkrečių akcininkų turtinių ir neturtinių teisių pažeidimą, tačiau ne už bendro pobūdžio pareigos atsakyti į kreipimąsi nevykdymą. Pareiškėjas nėra ir niekada nebuvo bendrovės akcininkas, todėl jis neturi akcininko teisių bendrovės atžvilgiu. Jokios pareiškėjo tariamos teisės negalėjo būti pažeistos direktorės veiksmais ar neveikimu. Skunde pažymima, kad skunde nėra pasisakoma dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, nesutinkama tik dėl šių išlaidų paskirstymo. D. Š.-P. į šį procesą buvo įtraukta pareiškėjo iniciatyva, o ne savo valia, todėl jai kilo procesinė pareiga teikti atsiliepimus ir paaiškinimus, dalyvauti teismo posėdžiuose bei tinkamai ginti savo teises ir interesus procese. Jos veiksmuose (neveikime) nebuvo nustatyta administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl D. Š.-P. patirtos išlaidos turi būti atlygintos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Pareiškėjo M. K. atstovų advokatų Ramūno Mikulsko ir Vaidos Gulbinienės skundas tenkintinas iš dalies

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, nagrinėdamas šią bylą pagal pareiškėjos atstovo apeliacinį skundą, patikrina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

Dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje

Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarimu, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas nutraukti D. Š.-P. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį, nesant jos veikoje šio nusižengimo požymių, yra pagrįstas.

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo).

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABĮ) 16 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcininkai turi šias neturtines teises: 1) dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 2) iš anksto pateikti bendrovei klausimų, susijusių su visuotinių akcininkų susirinkimų darbotvarkės klausimais; 3) pagal akcijų suteikiamas teises balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose; 4) gauti šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę; 5) kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami atlyginti bendrovei žalą, kuri susidarė dėl bendrovės vadovo ir valdybos narių pareigų, nustatytų šiame ir kituose įstatymuose, taip pat bendrovės įstatuose, nevykdymo ar netinkamo vykdymo, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais; 6) gauti Finansinių priemonių rinkų įstatymo 89 straipsnio 6 dalyje nurodytą informaciją apie akcinę bendrovę, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje; 7) kitas šio ir kitų įstatymų nustatytas neturtines teises. Vadovaujantis ABĮ 16 straipsnio 2 dalimi, bendrovės įstatuose gali būti nustatytos ir kitos neturtinės teisės.

Pagal ABĮ 41 straipsnio 1 dalį bendrovės nematerialios akcijos yra fiksuojamos įrašais akcininkų asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. ABĮ 41 straipsnio 2 dalis numato, jog akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos tvarkomos vertybinių popierių rinką reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. ABĮ 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymo ir materialių akcijų savininkų registravimo uždarosiose akcinėse bendrovėse taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Uždarųjų akcinių bendrovių akcininkų − nematerialių akcijų savininkų − asmeninių vertybinių popierių sąskaitas tvarko jas išleidusi uždaroji akcinė bendrovė. Uždaroji akcinė bendrovė sutartimi gali perduoti akcininkų asmeninių vertybinių popierių sąskaitų tvarkymą juridiniam asmeniui, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymu, turi teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas. Su šia sutartimi uždaroji akcinė bendrovė turi supažindinti akcininkus.

Vadovaujantis ABĮ 41¹ straipsnio 1 dalimi, juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui teikiami šie duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus: 1) duomenys apie akcininką, tapatūs duomenims, nurodytiems šio Įstatymo 7 straipsnio 21 dalyje; 2) akcininkui nuosavybės teise priklausančių akcijų skaičius, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų, akcijos nominali vertė; 3) akcijų įgijimas, nurodant įgijimo būdą (įsteigus uždarąją akcinę bendrovę, padidinus jos įstatinį kapitalą ar įgijus iš kito asmens) ir įgijimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų; 4) akcijų perleidimas, nurodant perleidimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų; 5) akcijų anuliavimas, nurodant anuliavimo datą, įskaitant akcijų skaičių pagal klases, jeigu yra skirtingų klasių akcijų; 6) akcijų klasės konvertavimas, nurodant konvertavimo datą; 7) akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimas nekeičiant įstatinio kapitalo dydžio, nurodant akcijų skaičiaus ir akcijos nominalios vertės keitimo datą. ABĮ 41¹ straipsnio 2 dalis nustato, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka. Uždarąją akcinę bendrovę įregistravus juridinių asmenų registre, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus, parengti steigimo akto ar steigimo sutarties pagrindu, pateikiami Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui ne vėliau kaip per 5 dienas nuo uždarosios akcinės bendrovės įregistravimo juridinių asmenų registre. Pasikeitus uždarosios akcinės bendrovės akcininkams ar jų duomenims, duomenys apie uždarosios akcinės bendrovės akcininkus Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui pateikiami ne vėliau kaip per 5 dienas nuo dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų – nematerialių akcijų savininkų – asmeninių vertybinių popierių sąskaitose ar materialių akcijų savininkų registravimo žurnale, gavimo dienos. ABĮ 41¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų pateikimą Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui atsakingas bendrovės vadovas. Pagal ABĮ 41¹ straipsnio 4 dalį, ginčus dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų ir jų pateikimo Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui sprendžia teismas.

Teismų praktikoje dėl ANK 119 straipsnio taikymo pažymima, kad tai yra blanketinė teisės norma, todėl jos esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, be kita ko, ir ABĮ bei CK (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-3-387/2022, 2AT-13-654/2024). Pavyzdžiui, šio administracinio nusižengimo dalyko – informacijos – turinys, apimtis, kaltininko veikos, pasireiškiančios neveikimu, turinys, įstatymo nustatytos pareigos akcininkams įgyvendinimo būdai ir tvarka, bendrovės akcininkų teisių turinys detalizuojami ABĮ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo ir administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-697/2016, 2AT-40-489/2018, 2AT-16-976/2021, 2AT-25-303/2021, e2AT-11-628/2024). Akcininkų teisių įgyvendinimas ir apsauga, pažeistų teisių gynimas visų pirma yra ABĮ ir civilinės teisės normų reguliavimo dalykas, todėl yra svarbūs aptartose teisės šakose suformuluoti principai, taisyklės, taikytinos akcinių bendrovių veiklai, akcininkų teisėms ir pareigoms įgyvendinti, jų apsaugai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-14-1073/2020, 2AT-25-303/2021). Taigi, tarp bendrovės ir akcininkų kilę ginčai dėl akcininkų teisės gauti informaciją visų pirma turi būti sprendžiami civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Tačiau įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams taip pat gali įgauti administraciniam nusižengimui, nustatytam ANK 119 straipsnyje, būdingų (objektyviųjų ir subjektyviųjų) požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. e2AT-11-628/2024).

Nagrinėjamu atveju iš esmės yra ginčijamos aplinkybės dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovė D. Š.-P. nevykdė M. K. atstovės prašymų informuoti VĮ „Registrų centras“ apie M. K. įgytas UAB (duomenys neskelbtini) akcijas ir akcininkų pasikeitimą.

Šio skundo nagrinėjimo kontekste matyti, kad iš esmės yra akcentuojama 2015 m. spalio 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 2015/10/26. Matyti, kad šią sutartį sudarė D. Š.-P. (pardavėja) su M. K., D. G. ir J. P. (pirkėjai). D. Š.-P. pardavė jai priklausančias 100 vnt., kas sudaro 100% UAB (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių 25 Eur nominalios vertės akcijas minėtiems pirkėjams po 33,33%. Taip pat pagal šioje sutartyje numatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pardavimo sutartis įsigalioja nuo jos pasirašymo dienos (3.1.1. p); Pirkėjas privalo pilnai apmokėti akcijų kainą iki 2016 m. birželio 2016 m. birželio 31 d. (3.1.2. p); Nuosavybės teisė į akcijas pirkėjams pilnai pereina kiekvienam iš jų atskirai pareikalavus, ši pareikalavimo data yra laikoma akcijų perleidimo ir akcininkų pasikeitimo data (3.1.3. p.); Pirkėjui nuosavybės teisė į 1.1. punkte nurodytus vertybinius popierius pereina nuo sutarties pateikimo UAB (duomenys neskelbtini) ir atitinkamo įrašo joje padarymo momento (4.2. p.); Sutartis galioja nuo jos pasirašymo momento iki visiško įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymo, sutartis gali būti papildoma ir/ar keičiama papildomu raštišku šalių susitarimu (4.3. p.). Be to, sutartyje nurodyta, kad 2015 m. lapkričio 30 d. sutartis pateikta UAB (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 11-12). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju M. K. 2025 m. rugsėjo 25 d. prašymu-pareikalavimu reikalavo jam perleisti 33,33 % UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pagal minėtą sutartį bei išviešinti faktą apie akcininkų pasikeitimą (1 t., b. l. 8).

Pagal VĮ „Registrų centras“ išrašo duomenis matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo užregistruota 2015 m. lapkričio 3 d., t. y. po minėtos 2015 m. spalio 26 d. bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (1 t., b. l. 30-32). Taip pat nustatyta, kad šios bendrovės vienintelė akcininkė nuo 2015 m. lapkričio 3 d. yra D. Š.-P. (1 t., b. l. 30-32). Jai priklauso 100 vnt. šios bendrovės akcijų (1 t., b. l. 33).

2015 m. spalio 26 d. UAB (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2015/10/26 4.4. punkte nustatyta, jog Sutarčiai taikoma Lietuvos Respublikos teisė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.74 straipsnio 1 dalies 3 punktu, notarine forma turi būti sudaromi uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo-pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, išskyrus atvejus, kai uždarosios akcinės bendrovės akcininkų asmeninės vertybinių popierių sąskaitos perduotos tvarkyti juridiniam asmeniui, turinčiam teisę atidaryti ir tvarkyti finansinių priemonių asmenines sąskaitas, arba uždarosios akcinės bendrovės akcijos parduodamos sudarius valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausančių akcijų privatizavimo sandorį. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju minėta sutartis nebuvo notariškai patvirtinta, taigi neatitinka įstatymo numatytos formos, todėl vertinti, kad ji M. K. sukuria akcininko statusą nuo 2025 m. rugsėjo 25 d. jo prašymo-pareikalavimo perleisti 33,33 % UAB (duomenys neskelbtini) akcijas pagal minėtą sutartį, yra teisiškai nepagrįsta. Kad sutartis gali būti laikoma tik preliminarąja, sukuriančia ikisutartinius santykius, pripažino ir M. K. atstovai Apeliaciniame skunde. Be to, kaip pažymi Apelianto atstovai, ginčai dėl sutarties pripažinimo niekine yra nagrinėjami civilinio proceso tvarka. Duomenų, jog būtų sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, įforminta notarine tvarka, byloje nėra, taigi nėra teisinio pagrindo laikyti M. K. akcininku, o taip vertinti, jog preliminarios sutarties sudarymas yra pagrindas UAB (duomenys neskelbtini) vadovei pagal M. K. teiktus prašymus vertybinių popierių sąskaitoje atlikti įrašus apie tariamą akcininkų pasikeitimą ir pateikti duomenis JADIS.

Esant minėtų aplinkybių visumai, aukštesnysis teismas konstatatuoja, jog Skunde nurodomi argumentai nepaneigia Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarime padarytų išvadų dėl to, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovės D. Š.-P. veikoje administracinios nusižengimo, numatyto ANK 119 straipsnio 1 dalyje, požymių, nėra, todėl skundžiamu 2026 m. balandžio 28 d. nutarimu pagrįstai nusprendė administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.

ANK 590 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog administracinių nusižengimų teisena dėl ANK 119 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų pradedama atitinkamai pagal akcininko, žemės ūkio bendrovės, kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) nario ar kreditoriaus pareiškimą. Taigi, ANK 590 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtintas baigtinis subjektų sąrašas, galinčių inicijuoti administracinę teiseną dėl ANK 119 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų.

Nagrinėjamu atveju pareiškimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 119 straipsnio 1 dalį teismui padavė fizinis asmuo, pateikęs Bendrovės vadovei reikalavimą perleisti akcijas. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, teisė tokiam asmeniui kreiptis dėl administracinio nusižengimo bylos dėl ANK 119 straipsnyje nurodytų administracinių nusižengimų pradėjimo nėra numatyta. Aplinkybė, kad M. K. reikalauja perleisti akcijas pagal sutartį, neatitinkančią įstatymo reikalavimo, buvo teismui aiški ir be bylos iškėlimo, o iš sutartinių santykių kylantys ginčai yra civilinio pobūdžio ir nėra administracinio nusižengimų teisenos dalykas. Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmos instancijos teismui buvo pagrindas atsisakyti priimti M. K. pareiškimą iškelti administracinio nusižengimo bylą UAB (duomenys neskelbtini) vadovei D. Š.-P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 119 straipsnio 1 dalį ir pareiškimą grąžinti Pareiškėjui.

Dėl proceso išlaidų

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo M. K. atstovų skunde taip pat buvo nurodomos aplinkybės, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarimu D. Š.-P. naudai nepagrįstai buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos iš pareiškėjo, šios išlaidos turėjo būti priteistos iš valstybės. Pažymėtina ir tai, kad D. Š.-P. atstovės pateiktame atsiliepime į skundą taip pat buvo prašoma priteisti patirtas teisines išlaidas.

Aukštesnysis teismas šių aplinkybių kontekste pažymi, kad nors skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarimu buvo priimtas pagrįstas sprendimas dėl to, kad nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas ANK 119 straipsnio 1 dalyje, tačiau sprendimas priteisti iš M. K. D. Š.-P. 5 517,61 eurų atstovavimo išlaidų, laikytinas nepagrįstu. Sutiktina su pareiškėjų atstovų skunde nurodoma pozicija, kad minėtos lėšos turėjo būti priteistos iš valstybės. Nėra pagrindo nesutikti su apeliaciniame skunde nurodomais argumentais.

ANK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 106 straipsnio 3 dalimi, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, ANK 666 straipsnio 2 dalies nuostatos atitinka iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančius reikalavimus, kad teisinis reguliavimas turi būti aiškus, suprantamas ir neprieštaringas.

Šiuo konkrečiu atveju administracinė teisena D. Š.-P. atžvilgiu buvo nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą. Vadovaujantis minėtu ANK 565¹ straipsnio 1 punktu, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Remiantis teismų praktika, taigi, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal anksčiau galiojusio ANK 591 straipsnio 1 punktą arba šiuo metu galiojančio ANK 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos, vadovaujantis ANK 666 straipsnio nuostatomis, advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto, jei prireikia, kartu taikant BPK 106 straipsnio nuostatas; iš nukentėjusių nuo administracinio teisės nusižengimo asmenų ar kitų asmenų, inicijavusių administracinio nusižengimo procesą, tokių išlaidų priteisti nėra teisinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-7-23-976/2024).

Kaip matyti iš ANK 590 straipsnio 1, 2, 3 dalių turinio, administracinių nusižengimų teisena pradedama ir tyrimas atliekamas atitinkamų pareigūnų. ANK 590 straipsnio 4 dalyje nustatyti nusižengimai (ANK 119, 1191, 120, 204, 547 straipsniai), kai administracinių nusižengimų teisena pradedama pagal atitinkamų asmenų (pvz., akcininko, kreditoriaus, žurnalisto ir kitų) pareiškimą. Šiais atvejais administracinio nusižengimo tyrimas neatliekamas, protokolas nesurašomas, o pareiškimas siunčiamas teismui bylai nagrinėti. Vis dėlto nepriklausomai nuo to, ar administracinių nusižengimų teisena pradedama ir tyrimas atliekamas atitinkamų pareigūnų (ANK 589 straipsnis) ar pagal ANK 590 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų pareiškimą, jokių išimčių, sprendžiant išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo priteisimo klausimą, įstatyme nėra nurodyta, todėl pagrindo priteisti patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą iš nukentėjusiųjų nėra – išlaidų atlyginimas priteistinas iš valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-80-594/2022).

Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022).

Atsižvelgiant į minėtų aplinkybių visumą, yra pagrindas konstatuoti, kad D. Š.-P. patirtos išlaidos pirmosios instancijos teisme turėtų būti priteistinos iš valstybės. Pažymėtina, kad atsiliepime į skundą buvo prašoma priteisti D. Š.-P. patirtas teisines išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos buvo detalizuotos papildomai D. Š.-P. atstovės pateiktame 2026 m. liepos 29 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, prašant priteisti 1 697,03 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų. Pagrindžiant šias išlaidas buvo pateikta 2026 m liepos 8 d. PVM sąskaita faktūra Nr. NOOR-2607-0129, kad D. Š.-P. buvo suteiktos teisinės paslaugos už minėtą 1 697,03 Eur sumą (1, 402,50 Eur be PVM). Taip pat 2026 m. liepos 8 d. darbų ataskaita, kurioje nurodomi darbuotojų atlikti darbai, laikas ir įkainiai. Pažymėtina ir tai, kad buvo pateiktas D. Š.-P. 2026 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymas, kuriame matyti, kad ji pervedė pinigus į advokatų profesinės bendrijos naudojamą sąskaitą, prie mokėjimo paskirties nurodant NOOR-2607-0129. Atsižvelgiant į tokias faktines aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad D. Š.-P. patyrė išlaidas bylinėjantis Vilniaus apygardos teisme ir šios išlaidos buvo pagrįstos objektyviais duomenimis.

Atsižvelgęs į iaukščiau šdėstytus argumentus, aukštesnysis teismas sprendžia, kad skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarimo sprendimas D. Š.-P. naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas iš pareiškėjo, o ne iš valstybės, yra nepagrįstas. Dėl to yra pagrindas pakeisti minėtą pirmosios instancijos teismo nutarimą dėl advokato teisinės pagalbos išlaidų, nustatant, kad D. Š.-P. patirtos 5 517,61 Eur atstovavimo išlaidos yra priteistinos iš valstybės.

Aukštesnysis teismas, spręsdama dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio apeliacinės instancijos teisme, atsižvelgia į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį ir aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju aukštesniajam teismui buvo pateiktas atsiliepimas į pareiškėjo atstovų skundą, ši byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, pareiškėjo atstovų skundas buvo atmestas. Be kita ko, vertintina ir tai, kad D. Š.-P. pirmosios instancijos teisme taip pat atstovavo advokatė Eglė Aleksiejeva, pirmosios instancijos teisme ji taip pat ruošė rašytinius paaiškinimus, teikė papildomus dokumentus. Iš esmės atsiliepime į apeliacinį skundą buvo pateikiami tokio paties pobūdžio argumentai, kurie buvo teikiami apylinkės teisme, papildomai pritariant skundžiamo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarimo motyvams. Kadangi apeliaciniame skunde nebuvo nurodomos visiškai naujos aplinkybės arba teikiami nauji duomenys, todėl atsiliepime į skundą buvo teikiami iš esmės panašūs argumentai, kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad administracinio nusižengimo byla būtų itin didelės apimties ir sudėtinga. Be to, byloje nebuvo sprendžiami platūs bei sudėtingi klausimai dėl nagrinėtų faktinių aplinkybių. Dėl to, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra tikslinga D. Š.-P. atstovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo aukštesniajame teisme tenkinti iš dalies ir priteisti 700 Eur sumą D. Š.-P. už patirtas išlaidas dėl suteiktų teisinių paslaugų. Be kita ko, nors šiuo atveju taip pat buvo prašoma aptariamą sumą priteisti iš pareiškėjo, tačiau atsižvelgiant į anksčiau minėtą reglamentavimą, teismų praktiką bei susiklosčiusią faktinę situaciją, ši suma turi būti priteista iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Pareiškėjo M. K. atstovų advokatų Ramūno Mikulsko ir Vaidos Gulbinienės skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarimo tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarimo dalį dėl D. Š.-P. priteistų 5 517,61 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų septyniolikos eurų šešiasdešimt vieno cento) už patirtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti iš M. K., nustatant, kad šios išlaidos priteisiamos iš valstybės.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 28 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

D. Š.-P. atstovės advokatės Eglė Aleksiejeva prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti iš dalies.

Priteisti iš valstybės 700 Eur (septynis šimtus eurų) D. Š.-P. patirtų išlaidų už suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.