Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Jakutytė-Sungailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. vasario 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „GS Core“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 12 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo išdėstymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. – pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal CPK apeliacija nėra pakartotinis bylos nagrinėjimas, bet pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313/2007). Pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas apeliacine tvarka tikrinamas atsižvelgiant į reikšmingas faktines aplinkybes, buvusias nagrinėjimo (tyrimo ir vertinimo) dalyku pirmosios instancijos teisme, pagal visus apeliaciniame skunde nurodytus argumentus tiek fakto, tiek ir teisės klausimais, be teisėto pagrindo neperžengiant apeliacinio skundo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-274/2014).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus: Užimtumo tarnybos pažymą, pažymą apie gaunamas išmokas, 3 mėnesių banko sąskaitos išrašą, dukros gimimo liudijimo kopiją.

Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).

Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, apelianto dėstomais argumentais, pažymi, jog naujai teikiami rašytiniai įrodymai yra susiję su apelianto nurodomomis aplinkybės, yra susiję su apelianto turtinės padėties nustatymu sprendžiant dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujų įrodymų priėmimas nepagrįstai neužvilkins bylos nagrinėjimo, jie buvo pateikti su apeliaciniu skundu, ieškovė turėjo galimybė su jais susipažinti ir pasisakyti dėl jų įrodomosios reikšmės. Atsižvelgiant į tai, apelianto naujai pateikti rašytiniai įrodymai priimtini ir vertintini kitų aplinkybių kontekste.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo prašymas dėl sprendimo dalies vykdymo išdėstymo. Apelianto teigimu, esama finansinė situacija jam neleidžia iš karto sumokėti priteistą skolą, o atsisakymas išdėstyti skolos mokėjimą tik dar pablogins finansines galimybes atsiskaityti su ieškove. Apelianto tikslas nėra vengti prievolės vykdymo, bet siekiama ją įvykdyti realiai ir tik išdėstyti sprendimo vykdymą. Tuo tarpu siūlomas mokėjimo grafikas yra realus ir atitinkantis apelianto finansines galimybes.

CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

CPK 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas nedelsiant po jo įsiteisėjimo. Teismų praktikoje nėra pateiktas sąrašas aplinkybių, kurios laikytinos išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą ir nukrypti nuo bendros taisyklės, numatančios, kad įsiteisėjęs sprendimas turi būti vykdomas nedelsiant. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad prie tokių išskirtinių atvejų priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Taigi, kaip pagrįstai pažymėta ir pirmosios instancijos teismo sprendime, CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti tik išimtiniais atvejais, kurių buvimą turi pagrįsti asmuo, prašantis taikyti CPK 284 straipsnio nuostatas (CPK 178 straipsnis). Kaip nustatyta iš byloje esančių rašytinių įrodymų, apeliantas savo sunkiai finansinei padėčiai pagrįsti pateikė Užimtumo tarnybos pažymą, pažymą apie gaunamas išmokas, banko sąskaitos išrašą, dukros gimimo liudijimo kopiją. Šie dokumentai patvirtina, kad apeliantas turi finansinių sunkumų – yra darbo ieškantis asmuo, nors ir gaunantis socialines išmokas, tačiau jos skiriamos išlaikytiniams bei būtiniesiems poreikiams. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo priteista iš apelianto 5 511,95 Eur suma gali būti laikytina reikšminga apeliantui. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, net ir nurodytos aplinkybės nepagrindžia susiklosčiusios išimtinės situacijos, kuri sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismo sprendimo vykdymo tvarkos apelianto nurodytu būdu, t. y. teismo sprendimo įvykdymą išdėstant taip, kad skola būtų mokama po 90 Eur, o apeliantui pradėjus dirbti – po 180 Eur kas mėnesį atliekamų įmokų ieškovei.

Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, skolininko bloga turtinė būklė nėra absoliutus pagrindas taikyti įstatyme nustatytą išimtį ir išdėstyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą. Asmuo, prašydamas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, ir teigdamas, jog priteista suma jam yra didelė, turi pateikti teismui ne tik išsamius ir abejonių nekeliančius duomenis apie savo finansinę (turtinę) padėtį, bet ir įrodyti, kad jo būklė ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-476-933/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-330/2022). Taigi, pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės.

Šiuo atveju apeliantas tokių duomenų byloje neteikė ir atitinkamų aplinkybių neįrodinėjo (CPK 178 straipsnis). Byloje nėra jokių įrodymų, kad apeliantas per aktualų laikotarpį gaus didesnes pajamas ar papildomo turto, kas leistų jam atsiskaityti su ieškove. Nors apeliantas nurodo, jog jo finansinė padėtis pasikeis, kas leis jam atlikti didesnes kasmėnesines įmokas ieškovei, kai apeliantas ras darbą, tačiau tokie apelianto argumentai vertinami kritiškai. Pažymėtina, kad apeliantas atitinkamas aplinkybes įrodinėjo dar bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Kaip nustatyta iš kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktų rašytinių įrodymų (DOK-53174), apeliantas dar 2025 m. rugsėjo mėn. kreipėsi į ieškovę dėl nurodytų įmokų atlikimo galimybės, taikos sutarties sudarymo, tačiau byloje nėra duomenų, jog apeliantas būtų savanoriškai atlikęs jo paties nurodytas įmokas iki šios nutarties priėmimo. Taip pat byloje nustatyta, jog apeliantas bent nuo 2025 m. rugsėjo mėn. yra registruotas užimtumo tarnyboje. Naujų duomenų apie galimai pasikeitusias finansines aplinkybes į teigiamą pusę, rastą darbą ar pan. apeliantas nepateikė. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui abejoti apelianto deklaruojamais tikslais dėl siekio atsiskaityti su ieškove bei jo finansinių galimybių pokyčiu. Pažymėtina ir tai, kad net tenkinus apelianto prašymą, kol jis nėra radęs darbo, apeliantas kas mėnesį ieškovei turėtų mokėti mažiau nei po 100 Eur, kas neatitinka ieškovės lūkesčių bei sumenkina patį teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo.

Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias sprendimo vykdymo išdėstymą, įrodymų tyrimą, vertinimą ir teismo sprendimo motyvavimą bei kitas ginčui išspręsti aktualias teisės aktų nuostatas, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos byloje nagrinėjamais klausimais ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Šios nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).

Apeliacinis skundas atmetamas, todėl apeliantui bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis). Ieškovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, taip pat nepateikė jas patvirtinančių duomenų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neskirstomos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. vasario 12 d. sprendimą palikti nepakeistą. Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.