Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutarties, kuria paliktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-27897-2025 nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. skundas netenkintas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-27897-2025 R. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 431 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2025 m. birželio 9 d. 8 val., (duomenys neskelbtini), būdamas juridinio asmens vadovas, nevykdė Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo – nustatyto greičio viršijimo, padarymo metu – 2025 m. gegužės 20 d. 9.46 val., valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę „BMW 520I“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas, kai administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Institucijos 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimu R. G. paskirta administracinė nuobauda – 440 EUR dydžio bauda. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartimi paliktas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-27897-2025 nepakeistas ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. skundas netenkintas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-13-976/2019, 2AT-4-511/2023).

Apeliaciniame skunde keliamas apelianto patraukimo administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstumo klausimas, akcentuojant, kad jam netinkamai buvo įteikti procesiniai dokumentai. Atitinkamai apeliaciniame skunde ginčijamas skundžiamos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartyje padarytų teismo išvadų pagrįstumas, nurodant, kad administracinio nusižengimo teisena R. G. atžvilgiu turi būti nutraukta, pirminis Institucijos siųstas pranešimas apie prašomą pateikti informaciją jam nebuvo įteiktas. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, jų detaliai nekartoja ir pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

Pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo už pareigų neatlikimą neatsako, jeigu jis prarado transporto priemonę prieš savo valią.

ANK 611 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, numatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie ANK 416 straipsnyje (nustatyto greičio viršijimas) nurodytą administracinį nusižengimą pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje R. G. administracinė atsakomybė pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį taikyta dėl to, kad jis, 2025 m. birželio 9 d. 8 val., (duomenys neskelbtini), būdamas juridinio asmens vadovas, nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo – nustatyto greičio viršijimo, padarymo metu – 2025 m. gegužės 20 d. 9.46 val., valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę „BMW 520I“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas, kai administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami ir elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucija, nustačiusi, jog minėtos transporto priemonės „BMW 520I“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, jos direktorius nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki šiol yra R. G., todėl vadovaujantis ANK 573 straipsniu, 2025 m. gegužės 30 d. 0.31 val. išsiuntė elektroniniu pašto adresu (duomenys neskelbtini) pranešimą transporto priemonės savininkui ar valdytojui su reikalavimu pateikti, kas vairavo automobilį. Atkreiptinas dėmesys, kad šis elektroninio pašto adresas, kaip ir kiti aptarti duomenys, buvo nustatytas iš Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro. Atitinkamai apeliaciniame skunde, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, R. G. kelia klausimą dėl šio pranešimo įteikimo, nurodant, jog jo negavo, taigi, nebuvo įteiktas.

Apeliaciniame skunde pateikiamų argumentų kontekste, apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad iš tiesų vien tai, jog asmens elektroninių ryšių rekvizitai yra tam tikruose registruose, savaime nereiškia, kad procesinių dokumentų išsiuntimo faktas gali būti laikomas tinkamu ANK 573 straipsnio 1 dalies reikalavimų įvykdymu. Tokiu atveju reikia nustatyti, jog valstybės informacinėse sistemose ar registruose asmens pateiktas elektroninio pašto adresas yra faktiškai naudojamas. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad valstybės institucijos ir pareigūnai turi imtis priemonių, kad ši norma nebūtų taikoma formaliai, o užtikrintų realias ir efektyvias administracinio nusižengimo byloje dalyvaujančių asmenų, ypač – administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teises, kadangi tokiam asmeniui turi būti garantuojamos iš esmės tos pačios teisės, kuriomis baudžiamajame procese gali naudotis įtariamasis ir kaltinamasis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-20-2013, 2AT-45-2014, 2AT-11-2015, 2AT-27-976/2015, 2AT-20-719/2024).

Nagrinėjamu atveju R. G. neginčija, jog jis naudojosi ir naudojasi elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų nustatyta, kad šį elektroninio pašto adresą R. G. pasitelkė ir siųsdamas atitinkamus procesinius dokumentus Institucijai. Kartu pažymėtina ir tai, kad pakartotinis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. liepos 21 d. pranešimas dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 0239-ANR_PR-126209-2025 R. G. buvo išsiųstas tuo pačiu elektroninio pašto adresu. Šio pranešimo gavimo neginčija ir pats R. G., be kita ko, pateikdamas ir elektroninio pašto nuotrauką, patvirtinančią šią informaciją, kartu paaiškinant, kad gautas elektroninis laiškas pateko į „brukalų“ skiltį. Taigi, akivaizdu, kad šie duomenys patvirtina ne tik faktą, jog R. G. elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) naudojasi, bet ir tai, jog šis elektroninio pašto adresas yra aktyvus. Tai taip pat sudarė pagrindą R. G. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, tikrinti minėtą elektroninio pašto adresą bei imtis atitinkamų veiksmų gavus Institucijos elektroninius laiškus. Tokią poziciją iš esmės formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodydamas, kad pranešimų dėl juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone padarytų administracinių nusižengimų siuntimas juridinio asmens vadovui juridinio asmens elektroniniu paštu, pateiktu Juridinių asmenų registrui ir realiai egzistuojančiu bei naudojamu, atitinka ANK 611 straipsnio 2 dalies ir 573 straipsnio 1 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-12-511/2025). Esant aptartoms aplinkybėms, nėra pagrindo manyti, jog R. G. galėjo negauti ir negavo tuo pačiu elektroninio pašto adresu jam siųstų procesinių dokumentų – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. gegužės 30 d. pranešimo dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 00-ANR_PR-210044-2025 kartu su informacijos apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone, blanku.

Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmiau paminėtas elektroninio pašto adresas yra neteisingas, paskyra nenaudojama ar neaktyvi, pats R. G. nepateikė jokių įtikinamų argumentų, kurie pagrįstų buvus objektyvių kliūčių minėtam pranešimui pasiekti adresatą ir kad jis išties jo negavo. Nors pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, jog Institucija neišnaudojo kitų procesinių dokumentų siuntimo būdų, tačiau teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nutarimą priėmusi institucija, nagrinėjanti administracinio nusižengimo bylas, neprivalo asmeniui įteikinėti procesinių dokumentų visais įmanomais būdais. Pakanka, kad bent vienas pasirinktas procesinių dokumentų įteikimo būdas būtų tinkamas (Vilniaus apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-267-988/2023, AN2-240-497/2024, Kauno apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-297-919/2024, AN2-234-813/2024). Vadinasi, R. G., būdamas bendrovės vadovu, galėjo ir turėjo užtikrinti, kad jam būtų žinomi gaunami pranešimai įmonės elektroninio pašto adresu, nurodytu Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenyse, t. y. turėjo būti itin apdairus ir dėmesingas, atidžiai tikrinti minėtą elektroninio pašto dėžutę, o to nedarius, prisiimti neigiamas tokio savo elgesio pasekmes.

Juo labiau, vadovaujantis Administracinių nusižengimų registro išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už penkerius metus, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kelių policijos valdybos 2025 m. balandžio 17 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu Nr. 0239-ANR_P-58808-2025 R. G. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 75 EUR dydžio bauda, kuri sumokėta 2025 m. balandžio 23 d. Taigi, R. G. neabejotinai turėjo žinoti apie pareigą per įstatyme nustatytą terminą pateikti prašomus duomenis ir kilsiančias pasekmes jų nepateikus. Pastebėtina, kaip pagrįstai nustatė ir pirmosios instancijos teismas, net ir po paminėto nubaudimo, registre nurodyto R. G. vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektroninio pašto adresas nebuvo pakeistas, iš čia seka, jog asmuo ir toliau sutiko gauti procesinius dokumentus nurodytu būdu.

Nagrinėjamu atveju nustačius, kad procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo byloje R. G. buvo išsiųsti vienu iš įstatyme numatytų būdų, t. y. elektroniniu paštu, spręstina, jog ANK 573 straipsnio nuostatos pažeistos nebuvo. Atitinkamai pažymėtina ir tai, kad R. G. akcentuoja faktinė situacija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-719/2024 neatitinka šioje administracinio nusižengimo byloje nustatytų aplinkybių, konstatavus esant aktyviam ir naudojamam elektroniniam paštui (duomenys neskelbtini).

R. G. neįvykdžius pareigos pateikti duomenis apie asmenį, administracinio nusižengimo padarymo metu vairavusį juridiniam asmeniui priklausančią transporto priemonę, per įstatymo nustatytą terminą (5 darbo dienas), jam surašytas administracinio nusižengimo protokolas, vėliau priimtas ir Institucijos nutarimas. Nors apeliantas kritiškai vertina šiuos jo atžvilgiu priimtus procesinius dokumentus, iš esmės nurodydamas, kad nustatytas 5 darbo dienų terminas nebuvo pradėtas skaičiuoti jam neįteikus pirmojo Institucijos pranešimo, tačiau nenustačius kliūčių, kurios būtų galėjusios nulemti pranešimo negavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad R. G. ANK 431 straipsnio 2 dalyje inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymas abejonių nekelia ir asmens kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą nepaneigia. Priešingų išvadų neleidžia daryti ir aplinkybė, kad administracinio nusižengimo protokole ir nutarime neva trūksta privalomų duomenų apie juridinį asmenį – dokumente buvo įrašytas tik žodis „(duomenys neskelbtini)“, nenurodytas pilnas juridinio asmens pavadinimas, juridinio asmens kodas ir buveinės adresas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto akcentuojami netikslumai yra neesminiai, nesutrukdę R. G. identifikuoti juridinį asmenį, juo labiau, kad buvo nustatyta, jog juridinio asmens vadovas buvo tinkamai informuotas jam išsiunčiant pranešimą dėl užfiksuoto administracinio nusižengimo Nr. 00-ANR_PR-210044-2025 kartu su informacijos apie asmenį, kuris valdė ar naudojosi transporto priemone, blanku.

Apeliaciniu skundu taip pat prašoma pakeisti paskirtą baudą ir, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, paskirti mažesnę nei minimalią sankciją arba administracinės nuobaudos neskirti. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tais atvejais, kai padaryto administracinio teisės pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje nustatytos baudos, administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, išdėstydamas motyvus, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tokią galimybę nustato ANK 34 straipsnio 6 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-11-303/2018). Kita vertus, administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Institucija už ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskyrė R. G. minimalią sankcijoje numatytą baudą. Visgi, padaryto administracinio nusižengimo pavojingumas nebuvo mažesnis, nes pateikti informaciją Institucijai dėl to, kas vairavo automobilį, šiuo atveju buvo R. G., kaip juridinio asmens vadovo, pareiga. Šiuo atveju buvo nustatyta viena R. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti) ir nenustatyta nei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau pastebėtina, kad apeliantas nusižengimą padarė būdamas baustas administracine tvarka už tame pačiame straipsnyje numatytą nusižengimą, t. y. turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą. Be to, iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Taigi darytina išvada, kad anksčiau skiriamos piniginės baudos apeliantui jokio poveikio nepadarė, nesulaikė nuo naujų pažeidimų darymo, jis ir toliau daro pažeidimus, todėl neskirti administracinio poveikio priemonės ar sutrumpinti jos terminą pagrindo nėra. Administracinio poveikio priemonė ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui siekiant atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnis). Taikant prevencines priemone, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

Asmuo turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, todėl apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau aptartą, daro išvadą, kad R. G. atveju jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas bei skirti švelnesnę nuobaudą, nenustatyta, o Institucijos 2025 m. lapkričio 19 d. nutarimu nustatytas ANK 431 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimalaus dydžio bauda nėra akivaizdžiai per griežta ir laikytina tinkama pasiekti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti R. G. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. G. apeliacinio skundo netenkinti. Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.