Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė pateiktu teismui patikslintu ieškiniu prašė: 1) pakeisti 2015 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, t. y. pakeisti 4.2. punktą sekančiai: 1.1. Priteisti iš atsakovo A. P. išlaikymą nepilnamečiui vaikui D. P. periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 389 Eur nuo 2024 m. spalio mėn. iki 2025 m. gruodžio 31 d., ir nuo 2026 m. sausio 1 d. iki vaiko pilnametystės po 423 Eur, išlaikymą mokant už einamąjį mėnesį iki 15 dienos, pervedant pinigines lėšas į ieškovės A. P. atsiskaitomąją banko sąskaitą, išlaikymo dydį kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Pakeisti 2015 m. gruodžio 2 d. (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimo 4.3. ir 4.5.9. punktus ir nustatyti, kad: 4.3.1. atsakovas A. P. apmoka ½ papildomų išlaidų, susijusių su (1) vaiko užklasiniu ugdymu bei talentų lavinimu (būreliai, muzikos ir/ar sporto mokykla, ekskursijos su užklasinio ugdymo įstaiga, varžybos, stovyklos ir pan.); (2) sveikatos priežiūra (psichoterapijos, psichologo konsultacijos); (3) korepetitorių paslaugas. Atsakovas jam tenkančią ½ dalį išlaidų kompensuoja ieškovei ne vėliau, kaip per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo pareikalavimo, t. y. sąskaitos ar kvito gavimo dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą arba pinigus sumokant tiesiogiai prekes/paslaugas suteikiančiai institucijai, jeigu Šalys nesutars kitaip; 3) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad šalys (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto CMS sudarė santuoką. Būnant santuokoje šalys (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus D. P., kuris šiuo metu yra nepilnametis ((duomenys neskelbtini) metų). (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šalių santuoka buvo nutraukta, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, nustatyta bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Iš atsakovo nepilnamečio sūnaus D. P. išlaikymui priteista 170 Eur kas mėnesį mokama periodinė išmoka ir papildoma 30 Eur išmoka, skirta papildomoms nepilnamečio sūnaus išlaidoms, susijusioms su nepilnamečio vaiko sveikatos priežiūra, didelių daiktų pirkimu (vaikiški baldai, sportinis inventorius, samdomos auklės išlaidos), nuo išlaikymo priteisimo dienos iki pilnametystės. Atsakovas sprendimą vykdė, taikė indeksavimą Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo metu nepilnamečio sūnaus D. P. išlaikymui perveda po 286 Eur, t. y. 256 Eur sudaro nepilnamečiui sūnui priteistas išlaikymas bei papildomai 30 Eur sudaro teismo sprendimu priteista suma, skirta papildomai nepilnamečio veiklai, t. y. lankomų užsiėmimų apmokėjimui. Šiai dienai nuo (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimo praėjus daugiau nei devyneriems metams iš atsakovo priteistos sumos nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui neužtenka, o atsakovas nesutinka teikti didesnį išlaikymą nepilnamečiui vaikui.

Pažymi, kad akivaizdu, kad per šį laikotarpį pasikeitė ir ženkliai išaugo nepilnamečio poreikiai ir išlaidos, reikalingos išlaikyti nepilnametį vaiką. Taip pat visuotinai žinoma aplinkybė, kad pasikeitė pragyvenimo lygis Lietuvos Respublikoje, gerokai išaugo prekių ir paslaugų kainos. Taip pat, ieškovės žiniomis, pagerėjo ir atsakovo turtinė padėtis. Kadangi teismo sprendimu nustatytos išlaikymo sumos nepakanka net būtinųjų vaiko poreikių patenkinimui, ieškovė priversta skirti didesnę sumą nepilnamečio vaiko išlaikymui, kad būtų užtikrintas pilnavertis nepilnamečio vaiko gyvenimas. Šalių sūnus, kuris šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, mokosi (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ progimnazijoje 5b klasėje, toliau planuoja mokytis (duomenys neskelbtini) inžinerijos licėjuje, (šias aplinkybes patvirtina pridedama 5b klasės mokytojos D. P. el. laišku; taip pat pridedama pažyma, kad 2021 m. taip pat buvo bandoma stoti į (duomenys neskelbtini) licėjų). Šalių sūnui laikotarpiu nuo 2023-05-26 iki 2023-07-13 ir nuo 2023-09-13 iki 2024-03-05 buvo suteiktos individualios psichologo paslaugos VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ (šias aplinkybes patvirtina pridedamas Globos koordinatorės D. K. el. laiškas). Šiuo metu sūnus kartą per savaitę yra teikiamos individualios psichologinės konsultacijos/ psichoterapija, J. M. šeimos pagalbos centre. Laikotarpiu nuo 2024-09-12 iki 2025-01-13 įvyko 12 konsultacijų ir 3 mamos A. P. konsultacijos. Kol kas vaikui yra suteikti nemokami psichoterapijos seansai, tačiau vėlesni bus apmokestinti (šias aplinkybes patvirtina 2024-09-12 Sutikimas dėl psichologinės pagalbos/psichoterapijos teikimo vaikui/ paaugliui; J. M. pagalbos centro administratorės I. B. el. laiškas). Sūnus nuo 2021-09-01 mokosi (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje, pagal būgnų dalyko pradinio ir pradinio muzikinio ugdymo programas, už ką kas mėnesį mokama 30 Eur mėnesinis mokestis (mokymo sutartis Nr. MS-2021-17). Sūnus nuo 2024-10-02 sportuoja „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio akademijoje, mėnesinis mokestis sudaro 100 Eur. Dalyvavimas MKL ir kituose čempionatuose, Lietuvos krepšinio federacijos ir kiti varžybų mokesčiai (kurių konkreti suma nurodama iki varžybų) mokami į mokyklos atsiskaitomąją sąskaitą. Taip pat mokamas vienkartinis metinis 100 Eur mokestis (2024-10-02 sutartis Nr. SKA-20240901 0000020) už krepšinio aprangas, paskutinį kartą mokėta 37 Eur (2024-10-29 mokėjimo pranešimas Nr. PRIE-VS3-0000151). Einamiesiems metams „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio akademijoje yra planuojamos 3 stovyklos, vienos stovyklos kaina sudarys 300-400 Eur. Ieškovė sūnų vasaros atostogų metu išleidžia į įvairias stovyklas: 2024 metais buvo išvykęs į VšĮ futbolo klubo „(duomenys neskelbtini)“ stovyklą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ organizuotą stovyklą, taip pat su visa šeima dalyvavo Pal. J. M. šeimos pagalbos centro organizuojamoje parapijos šeimų stovykloje „(duomenys neskelbtini)“. Šalių sūnaus maitinimui namuose išleidžiama apie 210 Eur. Taip pat darbo dienomis ieškovė duoda po 5 Eur dienpinigių maistui mokykloje, užkandžiams lankomų užsiėmimų metu, tam išleidžiama 100 Eur per mėnesį. Mokslo metų eigoje sūnaus kanceliarinėms prekėms, pratyboms, vadovėliams, kuprinei, uniformai, knygoms, apmokėti edukacines išlaidas ir kt. ieškovė išleidžia apie 420 Eur per metus arba 35 Eur per mėnesį. Dar papildomai apie 5 Eur per mėnesį reikia klasės fondui, įvairioms rinkliavoms.

Ieškovė nurodė, kad šiuo metu su nepilnamečiu sūnumi gyvena jai asmeninės nuosavybės teise priklausančiame bute. Išlaidos komunaliniams patarnavimams, TV ir internetui vidutiniškai šildymo ir ne šildymo metu sudaro apie 255 Eur per mėnesį. Remiantis šiandieninėmis kainomis, vienam šeimos nariui, t. y. nepilnamečiui sūnui, jos sudaro ne mažiau kaip 85 Eur. Papildomai ieškovė patiria išlaidas namų priežiūros reikmėms (valymo, skalbimo priemonės, patalynei, rankšluosčiams ir pan.), iš kurių vienam šeimos nariui tenkanti dalis sudaro 10 Eur. Nepilnamečio sūnaus higienos prekėms (šampūnas, kondicionierius, muilas, higieninis prausiklis kosmetika ir pan.) išleidžiama vidutiniškai po 10 Eur per mėnesį, 15 Eur per mėnesį išleidžiama kirpyklos paslaugoms. Sūnus auga, jam nuolat reikalingi nauji rūbai, avalynė, sporto apranga. Sportinė apranga varžyboms kainuoja apie 35 Eur. Per mėnesį ieškovė sūnaus rūbams, sportinei aprangai išleidžia apie 90 Eur. Augančiam organizmui, ypatingai aktyviai sportuojančio žmogaus, svarbus tinkamas vitaminų kiekis, todėl ieškovė sūnui perka vitaminus, papildus, kuriems išleidžia 15 Eur per mėnesį. Ne vieną kartą per metus sūnus serga ir peršalimo ar kitomis sezoninėmis ligomis, kurių gydymui reikalingi receptiniai arba nereceptiniai medikamentai, kurių išlaidos per mėnesį sudaro vidutiniškai 15 Eur. Laisvalaikiui (kinas, teatras, pramogos mieste, kavinės) išleidžiama apie 60 Eur per mėnesį. Dar po 20 Eur išleidžiama draugų gimtadieniams. Ieškovė pateikė teismui sūnaus būtinųjų poreikių lentelę, iš kurios matyti, kad jo išlaikymui reikalinga suma per mėnesį sudaro apie 780 Eur, kurią tėvas ir motina turi teikti lygiomis dalimis. Taip pat ieškovė, galvodama apie sūnaus ateitį, jo siekį mokytis licėjuje ir ateityje studijuoti universitete, mano, kad ateityje bus tikslinga sūnui žinias gilinti ir siekiant aukščiausių rezultatų lankyti tam tikrų mokamų korepetitorių pamokas, šie užsiėmimai bus lankomi mokslo metu, taigi 8 mėnesius. Ieškovės manymu, atsakovas turėtų ½ dalimi prisidėti apmokant nepilnamečio sūnaus būrelius, papildomas pamokas, psichoterapijos seansus, sporto stovyklas ir kt. mokamas veiklas pagal ieškovės pateikiamas sutartis ir sąskaitas. Ieškovės žiniomis, atsakovas dirba dviejose darbovietėse, daugiau nepilnamečių vaikų, kuriems turėtų teikti finansinį išlaikymą, neturi. Nepaisant to, atsakovas nesutinka mokėti nepilnamečiui vaikui daugiau, nei priteista teismo sprendimu, tad ieškovei vienai tenka padengti visą dalį nepilnamečio vaiko reikalingo išlaikymo išlaidų, kurios ženkliai padidėjusios dėl infliacijos, padidėjusių vaiko kasdienių ir kultūrinių, socialinių poreikių. Atsakovas yra darbingo amžiaus jaunas vyras, turi visas galimybes teikti nepilnamečiui sūnui tokį išlaikymą, kuris patenkintų ne tik būtinuosius, bet ir specialiuosius poreikius. Ieškovė ieškinio pateikimo dieną buvo registruota Užimtumo tarnyboje. Tuo metu šeimos pajamas sudaro ieškovės gaunama nedarbo socialinio draudimo išmoką 885,34 Eur, atsakovo teikiamas išlaikymas nepilnamečiui sūnui 286 Eur, VSDFV prie teikiama globos išmoka ieškovės globotiniui L. Š. ir valstybės išmoka vaikui (už abu nepilnamečius vaikus), kurios bendrai sudaro 1108,88 Eur. (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės mokami pagalbos pinigai, globojant vaiką (L. Š.) 165 Eur. Šiuo metu ieškovė dirba. Ieškovė turi (duomenys neskelbtini) gimusią pilnametę dukrą D. L. kuriai ji teikia išlaikymą – paramą. D. L. nuo 2021-08-04 iki 2024-10-25 mėnesio studijavo (duomenys neskelbtini) universitete (duomenys neskelbtini), kur įgijo politikos socialinių tarptautinių mokslų bakalauro laipsnį. D. L. nuo 2025-02-01 tęs studijas universitete „U. L.“, esančiame (duomenys neskelbtini), siekdama įgyti magistro kvalifikacinį laipsnį. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2023 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui L. Š. nustatyta nuolatinė globa. A. P. paskirta nuolatine L. Š. globėja ir gaunamų lėšų administratore. L. Š. gyvenamoji vieta nustatyta su globėja A. P., jos gyvenamojoje vietoje. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 389 Eur dydžio išlaikymą periodinėmis išmokomis, papildomai numatant, kad atsakovas apmoka papildomų išlaidų, susijusių su (1) vaiko užklasiniu ugdymu bei talentų lavinimu (būreliai, muzikos ir/ar sporto mokykla, ekskursijos su užklasinio ugdymo įstaiga, varžybos, stovyklos ir pan.); (2) sveikatos priežiūra (psichoterapijos, psichologo konsultacijos); (3) korepetitorių paslaugas. Atsakovas jam tenkančią dalį išlaidų kompensuoja ieškovei ne vėliau, kaip per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo pareikalavimo, t. y. sąskaitos ar kvito gavimo dienos, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą arba pinigus sumokant tiesiogiai prekes/paslaugas suteikiančiai institucijai, jeigu Šalys nesutars kitaip. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus apie tai, kad dar 2024 m. spalio mėn. raštu pareikalavo atsakovo padidinti išlaikymą, t. y. kad iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai. Todėl ieškovei įrodžius, kad atsakovui reikalavimą padidinti teikiamą išlaikymą ji reiškė anksčiau nei kreipdamasi į teismą su ieškiniu, padidintas išlaikymas turi būti priteistas nuo 2024 m. spalio mėn.

Šalies argumentai

Atsakovas, susipažinęs su ieškiniu, kuriuo ieškovė prašo pakeisti sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui padidinimo, pareiškia, kad laikotarpiu nuo 2015-12-02 (santuokos nutraukimo dienos) iki šiol pareigingai teikia periodinį išlaikymą nepilnamečiui sūnui, tačiau ieškovės reikalaujamas 389 Eur/mėn. periodinis išlaikymas, papildomai apmokant ieškovės nurodytas „papildomas išlaidas“, yra nepagrįstas objektyviais rašytiniais duomenimis, todėl turėtų būti atmestinas. Atsakovas paaiškina, kad jis neturi finansinių galimybių teikti ieškovės pageidaujamą išlaikymą dėl šių pagrindinių priežasčių. Atsakovas dirba UAB „N.“ įmonėje, kurioje užima administratoriaus pareigas ir gauna apie 800 Eur/mėn. darbo užmokestį neto. Atsakovas kiekvieną mėnesį patiria apie 100 Eur/mėn. už interneto ir telekomunikacijų paslaugas. Atsakovas patiria 500 Eur/mėn. išlaidų už savo būsto nuomą. Atsakovas prižiūri savo mamą, kuriai nustatytas invalidumas. Ieškovė savo ieškinyje nurodo, kad nepilnamečiui sūnui gyvenant su ja, ieškovei tenka neproporcingai didesnė finansinė našta juo rūpintis. Šioje dalyje atsakovas pažymi, kad jis neprieštarauja, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu arba nustatyta 50/50 tėvų su nepilnamečiu sūnumi bendravimo tvarka, kuomet dvi savaites per mėnesį vaikas gyvena su motina, o likusias dvi savaites vaikas gyvena su tėvu. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo gaunamos pajamos yra 800 Eur/mėn., o patiriamos būtinosios išlaidos yra daugiau nei 600 Eur/mėn., akivaizdu, kad atsakovas neturi jokių realių galimybių teikti ieškovės pageidaujamą periodinį išlaikymą. Nepaisant to, atsakovas yra suinteresuotas dėti maksimalias pastangas nepilnamečio sūnaus būtinųjų poreikių užtikrinimui, todėl įsipareigoja laikytis (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 12 d. nutarties šioje civilinėje byloje ir teikti nepilnamečiui sūnui 327 Eur/mėn. periodinį išlaikymą. Atsakovas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad ieškovė kiekvieną mėnesį gauna 122,50 Eur/mėn. vaiko išmoką, kurią eliminavus iš ieškovės nurodomų išlaidų būtinųjų poreikių užtikrinimui (780 Eur), likusi suma yra 657,50 Eur, taigi kiekvienam iš tėvų tenkanti suma yra po 328,75 Eur/mėn. (657,5 x 1/2). Vaikams, gyvenantiems Lietuvoje, išlaikymo dydis paprastai nustatomas pagal minimalų darbo užmokestį, nėra suformuota ir sektina praktika, nes išlaikymo dydis nustatomas kiekvienu atveju individualiai.

Šalies argumentai

Ieškovė nesutinka su atsakovo siūloma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kurią nepilnametis vaikas būtų paimamas penktadienį 17.00 val. ir grąžinamas sekmadienį 18.00–18.30 val. Pažymi, kad (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. sprendimu nustatyta laikina bendravimo tvarka nenumatė vaiko paėmimo penktadienį ir savaitgalio su dviem nakvynėmis modelio. Toje tvarkoje buvo numatytas bendravimas savaitgaliais dienos metu, derinant laiką su motina. Toks modelis reiškia, kad vaikas iš karto po ugdymo įstaigos patenka į kitą gyvenamąją aplinką, kas apsunkina galimybę užbaigti mokyklos savaitę įprastame režime, pasiruošti savaitgaliui ir atsipalaiduoti po ugdymo dienos. Sekmadienio vakaro grąžinimas po dviejų nakvynių ne visada sudaro pakankamas sąlygas vaikui ramiai pasiruošti naujai mokyklos savaitei, susiruošti mokyklai ir atkurti įprastą dienos režimą. Ieškovės nuomone, optimalus ir vaiko interesus labiau atitinkantis modelis būtų savaitgalinis bendravimas, kai vaikas bendrauja su tėvu šeštadienį ir sekmadienį su viena nakvyne, pavyzdžiui nuo šeštadienio ryto 10:00 val. iki sekmadienio vakaro 17:45 – 18:00 val. Dėl atsakovo siūlomo 1.2 punkto, kuriuo atsakovas prašo nustatyti papildomą bendravimo laiką darbo dienomis, numatant bendravimą su nepilnamečiu vaiku trečiadieniais nuo 14.00 val., su tokiu siūlymu ieškovė nesutinka, nes jis nėra suderinamas su nepilnamečio vaiko kasdieniu režimu ir ugdymo procesu. Darbo dienos yra skirtos vaiko ugdymui, popamokinei veiklai, poilsiui ir pasiruošimui kitai ugdymo dienai. Todėl bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarka darbo dienomis turi būti nustatoma itin atsargiai ir tik tiek, kiek tai nepažeidžia įprasto vaiko dienos ritmo. Ieškovės nuomone, jei teismas laikytų, kad papildomas kontaktas darbo dienomis yra reikalingas, jis turėtų būti nustatomas vakaro metu, kai vaikas jau yra baigęs ugdymo ir popamokinę veiklą, pavyzdžiui nuo 17.30 val. iki 19.00 val., taip išsaugant įprastą vaiko dienos režimą. Dėl atsakovo siūlomo 1.3 punkto, kuriuo atsakovas prašo nustatyti kasdienę nuotolinio bendravimo su nepilnamečiu vaiku galimybę laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 21.00 val. ieškovės nuomone, toks siūlymas yra perteklinis, neproporcingas ir neatitinka realaus vaiko dienos režimo, toks reguliavimas iš esmės sukurtų nuolatinės kontrolės situaciją, kuri nėra suderinama su vaiko interesais ir proporcingumo principu. Ieškovė mano, kad protinga ir realiai įgyvendinama nuotolinio bendravimo tvarka galėtų būti nustatyta 2 kartus per savaitę vakaro metu, pavyzdžiui nuo 19.00 val. iki 19.15 val., telefonu, jei tai netrukdo vaiko poilsiui ar kitoms veikloms. Dėl atsakovo siūlomo 1.4 punkto, kuriuo atsakovas prašo nustatyti ilgesnius iš anksto apibrėžtus bendravimo laikotarpius nepilnamečio vaiko mokyklinių atostogų metu. Ieškovė su tokiu siūlymu nesutinka tokia apimtimi, kokia jis pateiktas patikslintame priešieškinyje. Nepilnamečio vaiko mokyklinių atostogų laikotarpis yra skirtas ne tik bendravimui su tėvais, bet ir poilsiui, socialiniam gyvenimui, dalyvavimui stovyklose, būreliuose ar kitose vaikui svarbiose veiklose. Todėl atostogų laikotarpio bendravimo tvarka turi būti nustatoma taip, kad nebūtų nepagrįstai apribotos vaiko galimybės dalyvauti jam svarbiose veiklose. Be to, pernelyg griežtas ir iš anksto detalizuotas atostogų „blokų“ nustatymas didina konfliktų riziką tarp tėvų dėl konkrečių datų, vaiko veiklų ar kelionių planavimo. Ieškovės nuomone, proporcinga ir vaiko interesus labiau atitinkanti tvarka būtų nustatyti: vasaros atostogų metu du laikotarpius po 7 dienas (iš viso 14 dienų) bendravimo su tėvu; konkrečias datas tėvams suderinant iki gegužės 1 d.; jeigu vaikas iki šios datos jau yra registruotas į iš anksto suplanuotas ir apmokėtas stovyklas ar kitas veiklas, tėvai privalo derinti bendravimo laikotarpius taip, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai ir išsaugotos suplanuotos veiklos. Dėl atsakovo siūlomo 1.5 punkto, kuriuo atsakovas siūlo nustatyti, kad Motinos dieną vaikas visais atvejais praleistų su motina, o jeigu tą savaitgalį vaikas yra tėvo žinioje, motina sekmadienį pasiimtų vaiką iš tėvo nurodytos vietos 10.00 val. Ieškovė iš esmės neprieštarauja, kad Motinos dieną nepilnametis vaikas praleistų su motina, nepriklausomai nuo bendravimo grafiko. Ieškovės nuomone, atsakovo siūloma vaiko perdavimo tvarka nėra proporcinga ir nukrypsta nuo bendros bendravimo tvarkos logikos. Pagal atsakovo siūlomą bendravimo modelį savaitgalio bendravimo metu tėvas pasiima vaiką ir pasibaigus bendravimo laikui pats parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą. Todėl nėra pagrindo Motinos dienos atveju nustatyti kitokią vaiko perdavimo tvarką, pagal kurią motina turėtų vykti pasiimti vaiko iš tėvo nurodytos vietos. Siekiant išlaikyti bendravimo tvarkos nuoseklumą ir išvengti papildomų logistinių ginčų tarp šalių, tikslinga nustatyti, kad tuo atveju, jei Motinos diena sutampa su tėvo bendravimo savaitgaliu, tėvas tą dieną parveža vaiką į jo gyvenamąją vietą 10.00 val., o ne vakare. Dėl atsakovo siūlomo 1.6 punkto, kuriuo atsakovas siūlo nustatyti, kad Tėvo dieną nepilnametis vaikas visais atvejais praleistų su tėvu, nepriklausomai nuo bendravimo grafiko. Ieškovė iš esmės neprieštarauja šiai nuostatai, nes ji atitinka šeimos bylų praktikoje dažnai taikomą principą, pagal kurį vaikas Motinos dieną praleidžia su motina, o Tėvo dieną – su tėvu. Toks sprendimas sudaro galimybę vaikui palaikyti ryšį su abiem tėvais jiems reikšmingomis šeimos švenčių dienomis ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Tačiau ieškovės nuomone, nustatant tokio pobūdžio išimtis iš bendravimo grafiko svarbu išlaikyti bendravimo tvarkos nuoseklumą ir aiškumą. Todėl tikslinga numatyti, kad Tėvo dieną tėvas pasiima vaiką 10.00 val. iš vaiko gyvenamosios vietos ir tą pačią dieną grąžina vaiką į gyvenamąją vietą 18.00 val., kaip tai ir siūloma atsakovo priešieškinyje. Dėl atsakovo siūlomo 1.7 punkto ieškovė neprieštarauja atsakovo siūlomam 1.7 punktui, kuriuo nustatoma šalių tarpusavio informavimo tvarka tuo atveju, kai bendravimas su vaiku švenčių metu negali įvykti. Ieškovės nuomone, tokia nuostata gali padėti išvengti nesusipratimų tarp šalių ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Dėl atsakovo siūlomo 1.8 punkto, ieškovė neprieštarauja atsakovo siūlomam 1.8 punktui, kuriuo nustatoma šalių informavimo tvarka tuo atveju, kai bendravimas su nepilnamečiu vaiku negali įvykti dėl objektyvių priežasčių, pavyzdžiui dėl vaiko ligos ar kitų nuo šalių nepriklausančių aplinkybių. Ieškovės nuomone, tokia nuostata gali padėti užtikrinti sklandesnį bendravimo tvarkos vykdymą ir neprieštarauja nepilnamečio vaiko interesams. Dėl atsakovo siūlomo 1.9 punkto, kuriuo atsakovas prašo nustatyti itin detalią ir iš anksto visai vasarai fiksuotą bendravimo bei atostogų su nepilnamečiu vaiku tvarką, pagal kurią kiekvienais metais vasaros laikotarpis būtų suskirstomas į konkrečius ilgesnius blokus, papildomai nustatant, kad vienas iš tėvų negali trukdyti kito atostogoms jokiomis iš anksto suplanuotomis, tarpusavyje nesuderintomis veiklomis, stovyklomis, užsiėmimais ir (ar) būreliais. Ieškovė su tokiu siūlymu nesutinka. Atsakovo siūlomas modelis neatitinka vaiko interesų, nes pernelyg griežtai, iš anksto ir mechaniškai paskirsto visą vasaros laikotarpį, nepalikdamas pakankamo lankstumo realiems vaiko poreikiams, jo užimtumui, stovykloms, socialinei veiklai ir šeimos planams. Toks modelis gali atrodyti formalus ir aiškus, tačiau praktikoje jis nėra orientuotas į vaiką, o orientuotas į iš anksto „rezervuojamus“ laikotarpius tarp tėvų. Ieškovė mano, kad vaiko interesus labiau atitiktų proporcinga ir realiai įgyvendinama tvarka, pagal kurią: vasaros atostogų metu tėvas su vaiku praleidžia du laikotarpius po 7 kalendorines dienas, iš viso 14 dienų; konkretūs laikotarpiai suderinami iki gegužės 1 d.; jeigu iki šios datos vaikas jau yra registruotas į iš anksto suplanuotas ir apmokėtas stovyklas ar kitas veiklas, atostogų datos derinamos taip, kad šios veiklos būtų išsaugotos; vieno iš tėvų atostogų laikotarpiu kito tėvo savaitgalio bendravimas atskirai nekompensuojamas, jeigu šalys nesusitaria kitaip; išvykstant su vaiku į užsienį pateikiama informacija apie valstybę, miestą ir kontaktinį telefono numerį. Toks modelis užtikrintų tėvo teisę ilgesnį laiką pabūti su vaiku vasaros metu, tačiau kartu išlaikytų vaiko teisę į stovyklas, poilsį, įprastas veiklas ir mažintų būsimų konfliktų tarp šalių riziką. Dėl atsakovo siūlomo 1.10 punkto, kuriuo atsakovas siūlo nustatyti, kad tam tikrais kalendoriniais metais nepilnametis vaikas visą mokyklinių atostogų laikotarpį praleistų su tėvu. Ieškovė su tokiu siūlymu nesutinka. Mokyklinių atostogų laikotarpiai dažniausiai trunka apie vieną savaitę, todėl viso atostogų laikotarpio priskyrimas vienam iš tėvų reikštų, kad kitas iš tėvų visiškai netektų galimybės tuo metu su vaiku planuoti poilsį ar keliones. Be to, mokyklinių atostogų laikotarpiu dažnai planuojamos šeimos kelionės, išvykos ar kitos vaiko poilsio veiklos, todėl pernelyg griežtas ir iš anksto nustatytas viso laikotarpio priskyrimas vienam iš tėvų gali nepagrįstai apriboti kito tėvo galimybę organizuoti vaiko poilsį. Ieškovės nuomone, vaiko interesus labiau atitiktų proporcinga ir aiški mokyklinių atostogų paskirstymo tvarka, pagal kurią: mokyklinių atostogų laikotarpis dalijamas tarp tėvų lygiomis dalimis; jei atostogų laikotarpis trunka 7 kalendorines dienas, kiekvienas iš tėvų su vaiku praleidžia pusę šio laikotarpio; jeigu vienas iš tėvų planuoja kelionę su vaiku, apie tai kitą tėvą informuoja ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų, suderindamas konkrečias datas. Dėl atsakovo siūlomo 1.11 punkto, kuriuo atsakovas siūlo nustatyti, kad išvykstant atostogų su nepilnamečiu vaiku vienas iš tėvų privalo informuoti kitą tėvą apie valstybę, miestą, į kurį vykstama, bei vietą, kur bus pagrindinė vaiko gyvenamoji vieta atostogų metu, taip pat užtikrinti kasdienį vaiko bendravimą su kitu iš tėvų telefonu ar kitomis telekomunikacijų priemonėmis. Ieškovė neprieštarauja pareigai informuoti kitą iš tėvų apie išvykimą su vaiku į kitą miestą ar valstybę bei pateikti kontaktinius duomenis. Ieškovės nuomone, pareiga užtikrinti kasdienį vaiko bendravimą su kitu iš tėvų atostogų metu yra perteklinė ir gali būti sunkiai įgyvendinama praktikoje, nes atostogų metu vaikas gali dalyvauti įvairiose veiklose, keliauti ar būti vietose, kur nėra galimybės naudotis telefonu. Atsižvelgiant į tai, ieškovės nuomone, tikslinga nustatyti, kad atostogų metu su vaiku atostogaujantis tėvas informuoja kitą tėvą apie laiką, kada vaikui patogu susisiekti telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, atsižvelgiant į vaiko dienos režimą ir tuo metu vykstančias veiklas. Ieškovė neprieštarauja atsakovo siūlomam 1.12 punktui, kuriuo numatoma, kad šalys abipusiu susitarimu gali susitarti dėl kitokios bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos. Ieškovė neprieštarauja atsakovo siūlomam 1.13 punktui, kuriuo numatoma, kad kilus nesutarimams dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos šalys pirmiausia siekia juos spręsti tarpusavyje raštu. Ieškovė neprieštarauja atsakovo siūlomam 1.14 punktui, kuriuo numatoma, kad pasikeitus šalių kontaktiniams duomenims šalys informuoja viena kitą apie tokius pasikeitimus. Ieškovės nuomone, tokia nuostata yra pagrįsta ir padeda užtikrinti sklandų bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos vykdymą. Dėl atsakovo siūlomo 1.15 punkto, kuriuo atsakovas siūlo nustatyti, kad tuo atveju, kai nepilnametis vaikas su tėvu bendrauja nepertraukiamai 7 dienas ar ilgiau, ieškovė privalėtų mokėti atsakovui vaiko išlaikymo dalį – 10 Eur už kiekvieną dieną, o šios lėšos būtų perduodamos atsakovui uzufrukto teise. Ieškovė su tokiu reikalavimu nesutinka. Pažymi, kad atsakovo siūlomas mechanizmas faktiškai keistų galiojančią vaiko išlaikymo tvarką ir įvestų naują papildomą mokėjimo modelį, kuris nėra numatytas galiojančiuose teisės aktuose. Atsakovo siūlomas modelis sukurtų papildomų vykdymo problemų ir nuolatinių ginčų tarp šalių, nes kiekvienu atveju reikėtų nustatinėti tikslią bendravimo trukmę ir skaičiuoti mokėtinas sumas, o tai prieštarauja teismų praktikoje akcentuojamam bendravimo su vaiku tvarkos aiškumo ir vykdomumo principui. Ieškovės manymu bylinėjimosi išlaidų priteisimas atsakovo naudai būtų nepagrįstas ir prieštarautų teisingumo bei protingumo principams. Pažymėtina, kad ši civilinė byla buvo inicijuota ieškiniu dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimo. Iki kreipimosi į teismą ieškovė siekė šį klausimą išspręsti taikiai, įskaitant bandymą susitarti mediacijos būdu 2024 metais, tačiau atsakovas su išlaikymo padidinimu nesutiko. Tik jau vykstant teisminiam procesui atsakovas pradėjo mokėti didesnį išlaikymą nepilnamečiam vaikui, kas faktiškai patvirtina, jog vaiko poreikiai yra padidėję ir išlaikymo dydžio padidinimas yra pagrįstas. Būtinybė kreiptis į teismą atsirado būtent dėl atsakovo atsisakymo geranoriškai spręsti vaiko išlaikymo klausimą. Be to, atsakovo pareikštas priešieškinis dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo buvo pateiktas tik nagrinėjant ieškovės ieškinį dėl išlaikymo padidinimo. Ieškovės nuomone, nėra pagrindo teigti, kad būtent ieškovės veiksmai sukėlė ginčą dėl bendravimo tvarkos. Todėl nėra pagrindo priteisti atsakovo bylinėjimosi išlaidų, o priešingai – turėtų būti sprendžiamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas.

Apeliaciniu skundu ieškovė A. P. (toliau – ir apeliantė) prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo - sumažinti iš ieškovės atsakovo naudai priteistą 4 450 Eur procesinių dokumentų rengimo ir atstovavimo išlaidų sumą iki 2 500 Eur arba kitos apeliacinės instancijos teismo nustatytos proporcingos sumos. Pakeisti iš ieškovės atsakovo naudai priteisto 111 Eur žyminio mokesčio paskirstymą ir paskirstyti jį proporcingai šalių procesinei sėkmei, o jeigu tokio santykio nustatyti nebūtų galimybės - subsidiariai paskirstyti šalims lygiomis dalimis. Priteisti apeliantei apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padidino nepilnamečio vaiko išlaikymą ir iš dalies pakeitė šalių bendravimo tvarką. Teismas taip pat paskirstė bylinėjimosi išlaidas: iš atsakovo ieškovės naudai priteisė 2 500 Eur atstovavimo išlaidų, o iš ieškovės atsakovo naudai – 4 450 Eur atstovavimo išlaidų ir 111 Eur žyminį mokestį. Nors pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo tenkinti tik iš dalies. Tačiau skundžiamame sprendime nėra paaiškinta, kokia konkrečia apimtimi kiekviena šalis pasiekė procesinę sėkmę ir kodėl tokio mišraus rezultato byloje atsakovui turi būti kompensuojamos visos jo patirtos atstovavimo išlaidos. Vien abstrakti nuoroda į teisingumo ir sąžiningumo principus nepakeičia pareigos motyvuoti nukrypimą nuo CPK 93 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esant pakankamai motyvuotoms aplinkybėms. Net ir laikant, kad atsakovo priešieškinis buvo patenkintas didesne apimtimi negu ieškinys, ši aplinkybė savaime nepašalina teismo pareigos motyvuoti nukrypimą nuo proporcingo išlaidų paskirstymo;

Pažymi, kad byla baigėsi mišriu rezultatu. Teismas sprendime pats nurodė, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis buvo tenkinti tik iš dalies. Todėl būtent teismui teko pareiga paaiškinti, kodėl tokio rezultato byloje taikomas visiškas atsakovo bylinėjimosi išlaidų kompensavimas. Sprendime nėra pakankamos analizės, leidžiančios patikrinti, kodėl mišraus bylos rezultato atveju pasirinktas būtent visiškas atsakovo bylinėjimosi išlaidų kompensavimas ir kokiais kriterijais vadovaujantis buvo nukrypta nuo CPK 93 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo. Net ir laikant, kad atsakovas pasiekė reikšmingą procesinę sėkmę, vien ši aplinkybė savaime nepaaiškina, kodėl jam turi būti kompensuojamos visos bylinėjimosi išlaidos mišraus rezultato byloje.

Šalies argumentai

Pažymi, kad ieškovė dėl patikslinto ieškinio reikalavimo, kuriuo prašė padidinti iš atsakovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiui sūnui, kreipėsi į teismą, nors atsakovas tiek mediacijos metu, tiek po jos, sutiko su šiuo ieškovės reikalavimu, t. y. atsakovas niekada neatsisakė geranoriškai teikti 423 Eur/mėn. periodinio išlaikymo nepilnamečiui sūnui. Tai patvirtina atsakovo nuosekliai reiškiama pozicija visos civilinės bylos nagrinėjimo metu, kuri buvo išreikšta atsakovo teikiamuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose. Taigi dėl šio reikalavimo - išlaikymo dydžio padidinimo - ginčo tarp šalių niekada nebuvo, tad ieškovė į teismą dėl šio reikalavimo kreipėsi nepagrįstai. Tuo tarpu kitas ieškovės patikslinto ieškinio reikalavimas dėl papildomų / išlaidų, susijusių su vaiko ugdymu, apmokėjimo buvo atsiimtas pačios ieškovės ir šioje dalyje byla buvo nutraukta;

Nurodo, jog tokie ieškovės veiksmai - kuomet ji kreipiasi į teismą su reikalavimu dėl kurio tarp šalių nėra ginčo, o bylai įsibėgėjus atsiima kitus ieškinio reikalavimus - yra vertintini kaip ieškovės piktnaudžiavimas jai suteiktomis procesinėmis teisėmis. Būtent dėl ieškovės veiksmų, atsakovas buvo įtrauktas į teismo procesą ir priverstas patirti išlaidų teisinei pagalbai, ginant savo ir nepilnamečio sūnaus teisėtus interesus. Atkreipia dėmesį, kad ieškovė tik bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigoje nusprendė atsiimti savo patikslinto ieškinio reikalavimą, tad laikytina, kad visos atsakovo patirtos išlaidos teisinei pagalbai iki tol - ginantis nuo ieškovės reikalavimų - yra visiškai pagrįstos ir proporcingos;

Paaiškina, kad atsakovo patikslintu priešieškiniu prašoma nustatyti tėvo ir nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarka iš esmės buvo tenkinta visa apimtimi, atliekant nežymias korekcijas. Pirmosios instancijos teismo atliktos nežymios korekcijos atsakovo siūlomoje bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkoje, nelaikytinos esminėmis, todėl teismas teisingai, sąžiningai ir protingai konstatavo išvadą apie ieškinio ir priešieškinio tenkinimą iš dalies;