Šiaulių apygardos teismo nutartis

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2026 m. sausio 7 d. sprendimu priešieškinį tenkino: leido vykdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal VĮ „Valstybės žemės fondas“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) ir leido A. S. be S. G. ir K. V. B. rašytinių pritarimų Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naujus žemės sklypus (žemės sklypas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) su naudojimosi tvarka), atliekant visus su tuo susijusius būtinus veiksmus; atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės 1.0037 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal VĮ „Valstybės žemės fondas“ parengtą ir su visomis institucijomis suderintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus: a) K. V. B. atidalino 0,2925 ha ploto žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini); S. G. atidalino 0,2498 ha ploto žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), arba K. V. B. ir S. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise paliko 0,542 ha ploto žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); A. S. atidalino 0,1910 ha ploto žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini); K. V. B., S. G. ir A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise atidalino 0,2705 ha ploto žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini); šiam sklypui nustatė bendrą naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ parengtą planą, K. V. B. priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“, S. G. priskiriant naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis „B“ ir „D“ arba K. V. B. ir S. G. bendrai priskiriant naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis „A“, „B“, „D“; A. S. priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „C“; priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų K. V. B. ir S. G. 2 148,10 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei A. S.; priteisė iš ieškovų K. V. B. ir S. G. valstybei po 31,43 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno, nutraukė civilinės bylos Nr. e2-4-804/2025 dalį pagal ieškovų K. V. B. ir S. G. ieškinį atsakovei A. S. dėl žemės sklypo pertvarkymo procedūros vykdymo be bendraturtės sutikimo.

Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1.0037 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

Teismas nurodė, kad šalių rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai bei kiti bylos duomenys patvirtina, jog tarp ieškovų ir atsakovės jau daug metų vyksta nesutarimai dėl jiems priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos; šalių teigimu, jų santykiai yra blogi, todėl atidalijus Žemės sklypą ir jį suformavus kaip atskirus vienetus, o miško žemės sklypą paliekant bendrame naudojime, tarp šalių ginčas būtų išspręstas.

Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rengimo“ leido pradėti rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą, atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus; šiuo įsakymu savivaldybės administracijos architektūros skyriaus specialistas buvo įpareigotas nustatyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus; VĮ „Valstybės žemės fondas“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas), kurio sprendiniams pritarė Trakų rajono savivaldybės administracija.

Teismas taip pat nustatė, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (patvirtintos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 20224 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“) 65 punktą (suderintą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą organizatorius (savivaldybės administracijos direktorius) teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą) Projektas nebuvo patvirtintas. Projektas 2022 m. spalio 5 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas tikrinti NŽT. 2022 m. spalio 19 d. NŽT Priežiūros skyrius parengė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad tvirtinti žemės valdos projektą galima tik patikslinus Projekto aiškinamąjį raštą bei kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.

Remdamasis bylos duomenimis ir atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad pagal Projektą atidalinamos žemės sklypų dalys suformuotos atsižvelgiant tiek į miško, įregistruoto Miško valstybės kadastre, naudmenas, tiek į likusias naudmenas pagal bendraturčių nuosavybės teise valdomas žemės sklypo dalis. Teismas nesutiko su ieškovų pozicija, jog sklypai yra nelygiaverčiai, nes į jiems priskirtus sklypus nėra privažiavimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami pagal Taisykles, kurių 42 punkte nustatyta, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai; šiame teisės akte, kaip ir jokiame kitame teisės akte nėra numatyta jokio reikalavimo privažiuojamųjų kelių numatyti iki naujai formuojamame žemės sklype esančių pastatų; taisyklėse nėra numatyta, kad formuojant žemės sklypus turi būti svarstomi ir/ar projektuojami vidaus keliai; vidaus kelio įrengimo galimybės ar kaštų klausimas nėra susijęs su šios civilinės bylos dalyku.

Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-5-603/2017 nurodė (nutarties 33 psl.), kad ieškovas į savo ginčo Žemės sklypo dalį gali patekti iš numatyto bendro naudojimo kelio – (duomenys neskelbtini); byloje nėra ginčo, kad ieškovui S. G. naujai formuojamas žemės sklypas ribojasi apie 40 m su (duomenys neskelbtini); taip pat byloje pateikti duomenys, kad seniau patekimui į ieškovui S. G. naujai formuojamą žemės sklypą patekimas buvo tvoroje įrengtus vartelius. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertino, kad ieškovų argumentai, kad tiek į jiems priskirtus sklypus nėra privažiavimo, laikytini nepagrįstais.

Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad NŽT patikrino projektą ir išdavė teigiamą patikrinimo aktą su patikrinimo išvada, kurioje nurodyta, jog Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas žemės sklypo bendrasavininkų raštiškas pritarimas arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Teismo vertinimu, iš nurodyto dokumento matyti, kad buvo nustatyta, jog Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, kiti Projekto sprendiniai ir planavimo proceso procedūros atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų aktų reikalavimus.

Teismas sprendė, kad Projekte numatyti šalims atitenkantys sklypai praktiškai atitinka jų turimo turto dalis, o miško paskirties sklypui nustatyta naudojimosi tvarka, todėl vertino, kad pagal Projekte numatytą žemės sklypo atidalijimo būdą ieškovų turimų žemės sklypų plotai nesumažės ir nepažeis kitų ieškovų, kaip žemės sklypų savininkų, teisių ir interesų ir toliau galės būti naudojami pagal paskirtį. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas atsakovės priešieškinį laikė įrodytu ir pagrįstu, todėl tenkino.

Visus kitus ieškovų argumentus teismas vertino kaip nereikšmingus, neturinčius įtakos sprendimo byloje priėmimui, todėl dėl jų nepasisakė.

Atsižvelgęs į teisinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių reglamentavimą, į tai, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.), į tai, kad atsakovės priešieškinis yra tenkinamas visiškai, taip pat į tai, kad atsakovė pagrindė turėtas 2 038,10 Eur išlaidas už advokato pagalbą bei sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį, iš ieškovų lygiomis dalimis priteisė 2148,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai taip pat teismo patirtas 62,85 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų valstybės naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, kuriuos byloje nurodė ieškovai.

Pirmosios instancijos teismas nesilaikė proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų, suteikė atsakovei nepagrįstą pranašumą kitų bendraturčių atžvilgiu ir pažeidė ieškovų turtinius interesus.

Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės Projekto atitikimo imperatyvioms teisės normoms, nenurodė motyvų, kuriais būtų buvę atsakyta į ieškovų argumentus, jog atsakovės Projektas prieštarauja: 1) Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo plano, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 priedo „Privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai“ 66 punkto reikalavimams; 2) Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies reikalavimams.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi NŽT Atsakovės projekto patikrinimo akte (2 t., b. l. 172) pateiktomis išvadomis dėl Projekto atitikimo teisės aktų reikalavimams. Tačiau NŽT atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad NŽT nevertino Savivaldybės išduotų projektavimo rengimo reikalavimų ir sąlygų atitikimo teisės aktų reikalavimams ar to, jog teisingai nurodytas bendrojo teritorijų planavimo dokumentas. Dėl to pirmosios instancijos teismo prielaida, jog NŽT tinkamai įvertino Projekto atitikimą bendrojo teritorijų plano sprendiniams, yra nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas turėjo savarankiškai įvertinti ieškovų argumentus dėl Projekto atitikimo imperatyviems teisės aktų reikalavimams, tačiau to nepadarė, nenurodė, kuriuos argumentus teismas laikė nereikšmingais. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog NŽT patikrinimo aktas yra pakankamas pagrindas spręsti apie Projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams, atsisakė vertinti ir pasisakyti dėl ieškovų argumentų. Pirmosios instancijos teismas, formaliai pateikęs motyvus, kuriais atmetė ieškovų argumentus dėl Projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams, iš esmės apsiribojo nuoroda į NŽT patikrinimo aktą ir neatsakė į pagrindinius (esminius) ieškovų argumentus. Sprendimo motyvai yra neišsamūs, liko neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Pirmosios instancijos teismui neatsakius į pagrindinius (esminius) ieškovų argumentus, tai pripažintina esminiu procesinės teisės normų pažeidimu.

Byloje ieškovai pateikė argumentus ir paaiškinimus, pagrindžiančius, kodėl Projektui turėjo būti taikomi Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo plano (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne ankstesnio Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendiniai. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Žemesnės instancijos teismas

Pritarus atsakovės Projektui, ieškovas S. G. atsidurtų nelygiavertėje situacijoje, nei atsakovė, nes turėtų patirti reikšmingas išlaidas, jog prie jo pastato būtų įrengtas įvažiavimas, o atsakovei neatlygintinai de fakto atitenka S. G. lėšomis įrengtas vidaus kelias.

Teismas, pritardamas Projekto sprendiniams, iš esmės pakeitė naudojimosi tvarką, nes įvažiavimas į S. G. priklausančią dalį sklypo numatytas tik projektinis, nors teismas privalėjo motyvuotai pasisakyti, kodėl S. G. turi prarasti teisę naudotis paties įrengtu įvažiavimu, kuriuo naudojosi nuo 2007 m. pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarką.

Įvertinus naudmenas ir faktinį žemės sklypo naudojimą, atsakovei pagal Projektą tektų didesnis žemės ūkio naudmenų plotas, nei jai teko pagal 2009 m. kovo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, daikto naudojimosi tvarką ar santuokinio turto dalybų sutartį (3 t., b. l. 14–15, 136–148). Tuo tarpu pagal Projekto sprendinius tik vienai atsakovei tenka žemės sklypo dalis su vaizdu į (duomenys neskelbtini) ežerą, ieškovo S. G. lėšomis įrengtas įvažiavimas, kuriuo galėtų naudotis viena atsakovė. Tokia situacija leidžia teigti, kad pagal Projektą atsakovei tenkantis žemės sklypas turėtų daugiau naudingųjų savybių bei rinkos vertės, palyginti su ieškovams tenkančiais sklypais, todėl jie ekonomine verte būtų nelygiaverčiai, t. y. atsakovei tenkantis naujai formuojamas sklypas būtų daug vertingesnis.

Žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2009 m. sausio 14 d. tarp tuo metu buvusių nekilnojamojo turtų bendrasavininkų buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamojo daiktu tvarka. Ši tvarka yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl privaloma visiems bendraturčiams, įskaitant ir atsakovę. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl bendraturčių nuo 2009 metų sudarytos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, bendraturčių faktiškai naudotų Žemės sklypo dalių, jų indėlio į šias teritorijas, taip pat miško ir žemės naudmenų proporcijos pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką bei šios proporcijos pasikeitimo pagal atsakovės Projektą.

Projektas neatitiko teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principo, bendraturčių valdomų žemės sklypo dalių pagal naudojimosi daiktu tvarkos, tai, jog Projekto sprendiniai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jis naikintinas.

Teismui išėjus priimti sprendimo paaiškėjo, kad atsakovei priklausanti ginčo žemės dalis yra areštuota Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. P. 2026 m. sausio 12 d. nutarimu, priimtu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), areštas taikomas iki 2026 m. birželio 12 d. Nurodyta faktinė aplinkybė sudaro juridinę reikšmę turintį faktą pagal Žemės įstatymo 29 straipsnio 9 dalį, t. y. negali būti padalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai. Ši aplinkybė egzistavo iki teismo sprendimo paskelbimo, tačiau Atsakovė apie tai teismo neinformavo. Iki Žemės sklypo daliai bus taikomas areštas, nebūtų galima tenkinti atsakovės priešieškinio.

Žemesnės instancijos teismas

19.2.Tai, kad Apeliantų netenkina tam tikra teismo sprendimo dalis ar visas sprendimas, nereiškia, kad teismo sprendimas savaime tampa neteisėtu ar nemotyvuotu. Teismas nepadarė jokių procesinės teisės normų pažeidimų. Teismo sprendimo motyvai yra pakankami, o be to, teismas neturi atsakyti į visus ginčo šalių bylos nagrinėjimo metu nurodytus argumentus, ypač jei jie yra aiškiai nesusiję su bylos dalyku.

Žemesnės instancijos teismas

19.4.Esminės planavimo sąlygos ir projekto rengimo pradžia buvo nustatyti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 1 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu galioja, Apeliantai šio įsakymo niekada neskundė administracine tvarka, nes jis nepažeidžia jokių teisės aktų ir bendraturčių materialinių teisių.

Žemesnės instancijos teismas

19.7. Apeliacinio skundo argumentai, kad valstybės institucijos šiuo atveju grubiai pažeidė viešosios teisės aktus yra visiškai nepagrįsti ir nekorektiški. Teismo išvada, kad Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, Projekto sprendiniai ir planavimo proceso procedūros atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, yra visiškai pagrįsta ir teisėta.

Žemesnės instancijos teismas

19.19. Teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo 2009 m. sausio 14 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarka, o priimdamas sprendimą vertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, neišskiriant nei vienos bei vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika.

19.20.Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento nutarimu laikinas nuosavybės teisių apribojimas (areštas) atsakovei priklausančiam žemės sklypui (35005/100370 dalims), (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) atsakovės prašymu buvo panaikintas, todėl apeliantų minimos aplinkybės yra nebeaktualios.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad visi kiti ieškovų išdėstyti argumentai vertintini kaip nereikšmingi, neturintys įtakos sprendimo byloje priėmimui.

Dėl apeliantų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog atsakovei priklausanti ginčo Žemės sklypo dalis yra areštuota, Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, kad ši aplinkybė byloje paaiškėjo tik po to, kai teismas išėjo priimti sprendimą ir prašo atkreipti dėmesį į tai, kad reikia vertinti atsakovės Žemės sklypo dalies arešto tikslą. Šiuo atveju įsiteisėjus teismo sprendimui būtų atidalijama iš ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės 1.0037 ha žemės sklypo dalis, suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus atsakovei ir ieškovams, atsakovei nuosavybės teise priklausytų nekilnojamasis konkretus turtas, o tai nepakenktų žemės sklypo dalies arešto tikslui.

Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą taikytina nagrinėjamu atveju ir įvertinus apeliantų apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio pagrindo panaikinti teismo sprendimą.