Šiaulių apygardos teismo nutartis

2026-10-14 · Civilinė byla Nr. e2A-636-883/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-10-14
Bylos Nr.
e2A-636-883/2026
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00735-2020-6
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjai
Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Irena Stasiūnienė, Alma Jurgelienė
Ieškovas
S. G., K. V. B.
Atsakovas
A. S.
Trečiasis asmuo
Trakų rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-636-883/2026 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00735-202 0 - 6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.9.2; 3.3.1.20.2; 3.3.1.21. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 14 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Almos Jurgelienės, Irenos Stasiūnienės (pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (ieškovų) S. G. ir K. V. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų S. G. ir K. V. B. ieškinį atsakovei A. S. dėl žemės sklypo pertvarkymo procedūros vykdymo be bendraturtės sutikimo ir atsakovės A. S. priešieškinį ieškovams S. G. ir K. V. B. dėl žemės sklypo pertvarkymo procedūros vykdymo be bendraturčių sutikimo, tretieji asmenys Trakų rajono savivaldybės administracija ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Ieškovai K. V. B. ir S. G. kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 1.0037 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2019-11-06 parengtą Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių brėžinį, suformuojant tris atskirus turtinius vienetus: ieškovui K. V. B. atidalinti 984 kv. m ploto žemės sklypą, Projekte pažymėtą Nr. l; ieškovui S. G. atidalinti 2 560 kv. m ploto žemės sklypą, Projekte pažymėtą Nr. 2; ieškovams K. V. B., S. G. ir atsakovei A. S. atidalinti 6 493 kv. m ploto žemės sklypą, Projekte pažymėtą Nr. 3; 2) leisti vykdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal UAB „Geodeziniai matavimai“ 2019-11-06 parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nesant atsakovės A. S. raštiško pritarimo.

Teisme 2025 m. rugsėjo 16 d. gautas ieškovų prašymas nutraukti civilinę bylą pagal ieškovų pareikštą ieškinį, nes bylos nagrinėjimo metu Aplinkos ministerijos Vilniaus apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo panaikintas NŽT Trakų skyriaus vedėjo 2018 m. liepos 5 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir dėl to baigė galioti šioje byloje su ieškovų ieškiniu pateikto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų ieškinio reikalavimų tenkinimas nesukels jiems materialiųjų teisinių padarinių, civilinė byla dalyje pagal ieškovų ieškinį atsakovei dėl žemės sklypo pertvarkymo procedūros vykdymo be bendraturtės sutikimo nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

Atsakovė A. S. pateiktu priešieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašo: 1) atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės 1.0037 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal VĮ „Valstybės žemės fondas“ parengtą ir su visomis institucijomis suderintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus: a) K. V. B. atidalinti 0,2925 ha ploto žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini); S. G. atidalinti 0,2498 ha ploto žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), arba K. V. B. ir S. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise palikti 0,5423 ha ploto žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); b) A. S. atidalinti 0,1910 ha ploto žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini); c) K. V. B., S. G. ir A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise atidalinti 0,2705 ha ploto žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini). Šiam sklypui nustatyti bendrą naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ parengtą planą, K. V. B. priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“, S. G. priskiriant naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis „B“ ir „D“ arba K. V. B. ir S. G. bendrai priskiriant naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis „A“, „B“, „D“; A. S. priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „C“; 2) Leisti vykdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal VĮ „Valstybės žemės fondas“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) ir leisti A. S. be S. G. ir K. V. B. rašytinių pritarimų Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naujus žemės sklypus (žemės sklypas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) su naudojimosi tvarka), atliekant visus su tuo susijusius būtinus veiksmus.

Atsiliepimas

Atsakovė nurodė, kad pateiktas projektas tinkamai parengtas ir techniškai išbaigtas, suderintas su visomis reikalingomis institucijomis, patvirtintas 2022 m. lapkričio 11 d., tą pačią dieną viešai paskelbtas ir per ZPDRIS sistemą bei individualiai adresuotas ieškovams; pagal žemės sklypo dalių proporcijas ir Miško valstybės kadastro duomenis paskaičiuotos kiekvieno bendraturčio žemės sklypo dalys; atidalinamos žemės sklypų dalys suformuotos atsižvelgiant tiek į miško, įregistruoto Miško valstybės kadastre, naudmenas, tiek į likusias naudmenas pagal bendraturčių nuosavybės teise valdomas žemės sklypo dalis; sklypas suprojektuotas nepažeidžiant S. G. įvažiavimo vartų nuo (duomenys neskelbtini) ir kiemo teritorijos.

Ieškovai su priešieškiniu nesutiko, motyvuodami tuo, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) atlikusi Žemės formavimo ir pertvarkymo projekto (duomenys neskelbtini) patikrinimą, žemės valdos projekto patikrinimo akto 6 punkte suformavo išvadą, kad: „Tvirtinti žemės valdos projektą galima tik patikslinus Projekto aiškinamąjį raštą bei kai bus gauti visi šių asmenų pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas“; ieškovai nėra raštiškai pritarę žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui (duomenys neskelbtini); 2009-01-14 tarp tuo metu buvusių nekilnojamojo turtų bendrasavininkų buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamojo daiktu tvarka, įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl privaloma visiems bendraturčiams, įskaitant ir atsakovę; pagal atsakovės projektą (duomenys neskelbtini) atidalinamų žemės sklypų ribos iš esmės keičia 2009-01-14 nustatytą naudojimosi nekilnojamojo daiktu tvarką; atsakovės projektas (duomenys neskelbtini) techniškai neįgyvendinamas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2026 m. sausio 7 d. sprendimu priešieškinį tenkino: leido vykdyti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), formavimą ir pertvarkymą pagal VĮ „Valstybės žemės fondas“ parengtą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) ir leido A. S. be S. G. ir K. V. B. rašytinių pritarimų Nekilnojamojo turto registre įregistruoti naujus žemės sklypus (žemės sklypas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) su naudojimosi tvarka), atliekant visus su tuo susijusius būtinus veiksmus; atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės 1.0037 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), pagal VĮ „Valstybės žemės fondas“ parengtą ir su visomis institucijomis suderintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus: a) K. V. B. atidalino 0,2925 ha ploto žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini); S. G. atidalino 0,2498 ha ploto žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini), arba K. V. B. ir S. G. bendrosios dalinės nuosavybės teise paliko 0,542 ha ploto žemės sklypo dalį, projekte pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini); A. S. atidalino 0,1910 ha ploto žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini); K. V. B., S. G. ir A. S. bendrosios dalinės nuosavybės teise atidalino 0,2705 ha ploto žemės sklypą, projekte pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini); šiam sklypui nustatė bendrą naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal VĮ „Žemės ūkio duomenų centras“ parengtą planą, K. V. B. priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „A“, S. G. priskiriant naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis „B“ ir „D“ arba K. V. B. ir S. G. bendrai priskiriant naudotis žemės sklypo dalimis, plane pažymėtomis „A“, „B“, „D“; A. S. priskiriant naudotis žemės sklypo dalimi, plane pažymėta „C“; priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų K. V. B. ir S. G. 2 148,10 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei A. S.; priteisė iš ieškovų K. V. B. ir S. G. valstybei po 31,43 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kiekvieno, nutraukė civilinės bylos Nr. e2-4-804/2025 dalį pagal ieškovų K. V. B. ir S. G. ieškinį atsakovei A. S. dėl žemės sklypo pertvarkymo procedūros vykdymo be bendraturtės sutikimo.

Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1.0037 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas).

Teismas nurodė, kad šalių rašytiniai ir žodiniai paaiškinimai bei kiti bylos duomenys patvirtina, jog tarp ieškovų ir atsakovės jau daug metų vyksta nesutarimai dėl jiems priklausančio žemės sklypo naudojimosi tvarkos; šalių teigimu, jų santykiai yra blogi, todėl atidalijus Žemės sklypą ir jį suformavus kaip atskirus vienetus, o miško žemės sklypą paliekant bendrame naudojime, tarp šalių ginčas būtų išspręstas.

Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, kad atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą organizuoti Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą; Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rengimo“ leido pradėti rengti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas pertvarkyti žemės sklypą, atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus; šiuo įsakymu savivaldybės administracijos architektūros skyriaus specialistas buvo įpareigotas nustatyti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus; VĮ „Valstybės žemės fondas“ parengė Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Projektas), kurio sprendiniams pritarė Trakų rajono savivaldybės administracija.

Teismas taip pat nustatė, kad pagal Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, finansavimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatyta Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (patvirtintos Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 20224 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“) 65 punktą (suderintą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą organizatorius (savivaldybės administracijos direktorius) teikia tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą) Projektas nebuvo patvirtintas. Projektas 2022 m. spalio 5 d. prašymu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pateiktas tikrinti NŽT. 2022 m. spalio 19 d. NŽT Priežiūros skyrius parengė patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad tvirtinti žemės valdos projektą galima tik patikslinus Projekto aiškinamąjį raštą bei kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas.

Remdamasis bylos duomenimis ir atsižvelgęs į kasacinio teismo praktiką, teismas sprendė, kad pagal Projektą atidalinamos žemės sklypų dalys suformuotos atsižvelgiant tiek į miško, įregistruoto Miško valstybės kadastre, naudmenas, tiek į likusias naudmenas pagal bendraturčių nuosavybės teise valdomas žemės sklypo dalis. Teismas nesutiko su ieškovų pozicija, jog sklypai yra nelygiaverčiai, nes į jiems priskirtus sklypus nėra privažiavimo. Teismas atkreipė dėmesį, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami pagal Taisykles, kurių 42 punkte nustatyta, jog formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai; šiame teisės akte, kaip ir jokiame kitame teisės akte nėra numatyta jokio reikalavimo privažiuojamųjų kelių numatyti iki naujai formuojamame žemės sklype esančių pastatų; taisyklėse nėra numatyta, kad formuojant žemės sklypus turi būti svarstomi ir/ar projektuojami vidaus keliai; vidaus kelio įrengimo galimybės ar kaštų klausimas nėra susijęs su šios civilinės bylos dalyku.

Teismas taip pat nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-5-603/2017 nurodė (nutarties 33 psl.), kad ieškovas į savo ginčo Žemės sklypo dalį gali patekti iš numatyto bendro naudojimo kelio – (duomenys neskelbtini); byloje nėra ginčo, kad ieškovui S. G. naujai formuojamas žemės sklypas ribojasi apie 40 m su (duomenys neskelbtini); taip pat byloje pateikti duomenys, kad seniau patekimui į ieškovui S. G. naujai formuojamą žemės sklypą patekimas buvo tvoroje įrengtus vartelius. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas vertino, kad ieškovų argumentai, kad tiek į jiems priskirtus sklypus nėra privažiavimo, laikytini nepagrįstais.

Remdamasis bylos medžiaga teismas nustatė, kad NŽT patikrino projektą ir išdavė teigiamą patikrinimo aktą su patikrinimo išvada, kurioje nurodyta, jog Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gautas žemės sklypo bendrasavininkų raštiškas pritarimas arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ir pertvarkymas. Teismo vertinimu, iš nurodyto dokumento matyti, kad buvo nustatyta, jog Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, kiti Projekto sprendiniai ir planavimo proceso procedūros atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų aktų reikalavimus.

Teismas sprendė, kad Projekte numatyti šalims atitenkantys sklypai praktiškai atitinka jų turimo turto dalis, o miško paskirties sklypui nustatyta naudojimosi tvarka, todėl vertino, kad pagal Projekte numatytą žemės sklypo atidalijimo būdą ieškovų turimų žemės sklypų plotai nesumažės ir nepažeis kitų ieškovų, kaip žemės sklypų savininkų, teisių ir interesų ir toliau galės būti naudojami pagal paskirtį. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas atsakovės priešieškinį laikė įrodytu ir pagrįstu, todėl tenkino.

Visus kitus ieškovų argumentus teismas vertino kaip nereikšmingus, neturinčius įtakos sprendimo byloje priėmimui, todėl dėl jų nepasisakė.

Atsižvelgęs į teisinį bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių reglamentavimą, į tai, kad atsakovės prašomos priteisti išlaidos už suteiktą advokato pagalbą yra pagrįstos, neviršija maksimalių dydžių, patvirtintų Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nauja redakcija nuo 2015 m. kovo 19 d.), į tai, kad atsakovės priešieškinis yra tenkinamas visiškai, taip pat į tai, kad atsakovė pagrindė turėtas 2 038,10 Eur išlaidas už advokato pagalbą bei sumokėjo 110 Eur žyminį mokestį, iš ieškovų lygiomis dalimis priteisė 2148,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai taip pat teismo patirtas 62,85 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, priteisė lygiomis dalimis iš ieškovų valstybės naudai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovai K. V. B. ir S. G. prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. sausio 7 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-20-804/2026 ir priimti naują sprendimą – atsakovės priešieškinį (patikslintą) atmesti, priteisti iš atsakovės ieškovų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Sprendimo dalis dėl atsakovės priešieškinio tenkinimo, nevertinant teisės aktų ir teismų praktikos citatų, sudaro vos vieną lapą (žr. Sprendimo 7-8 lapai), nurodyti abstraktūs teiginiai, tačiau neįvertintos šios bylos kategorijai reikšmingos aplinkybės. Skundžiamame sprendime nepasisakyta dėl (i) Projekto atitikimo imperatyviems teisės aktų reikalavimams, (ii) dėl tarp šalių galiojančios Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, (iii) naujai formuojamų žemės sklypų skirtingų savybių ir ypatybių, jų proporcingumo, atidalijimo pagal atsakovės projektą racionalumo, bendraturčių interesų.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas neatsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, kuriuos byloje nurodė ieškovai.

Pirmosios instancijos teismas nesilaikė proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų, suteikė atsakovei nepagrįstą pranašumą kitų bendraturčių atžvilgiu ir pažeidė ieškovų turtinius interesus.

Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovės Projekto atitikimo imperatyvioms teisės normoms, nenurodė motyvų, kuriais būtų buvę atsakyta į ieškovų argumentus, jog atsakovės Projektas prieštarauja: 1) Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo plano, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 priedo „Privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai“ 66 punkto reikalavimams; 2) Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies reikalavimams.

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi NŽT Atsakovės projekto patikrinimo akte (2 t., b. l. 172) pateiktomis išvadomis dėl Projekto atitikimo teisės aktų reikalavimams. Tačiau NŽT atstovė bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad NŽT nevertino Savivaldybės išduotų projektavimo rengimo reikalavimų ir sąlygų atitikimo teisės aktų reikalavimams ar to, jog teisingai nurodytas bendrojo teritorijų planavimo dokumentas. Dėl to pirmosios instancijos teismo prielaida, jog NŽT tinkamai įvertino Projekto atitikimą bendrojo teritorijų plano sprendiniams, yra nepagrįsta.

Pirmosios instancijos teismas turėjo savarankiškai įvertinti ieškovų argumentus dėl Projekto atitikimo imperatyviems teisės aktų reikalavimams, tačiau to nepadarė, nenurodė, kuriuos argumentus teismas laikė nereikšmingais. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog NŽT patikrinimo aktas yra pakankamas pagrindas spręsti apie Projekto atitikimą teisės aktų reikalavimams, atsisakė vertinti ir pasisakyti dėl ieškovų argumentų. Pirmosios instancijos teismas, formaliai pateikęs motyvus, kuriais atmetė ieškovų argumentus dėl Projekto neatitikimo teisės aktų reikalavimams, iš esmės apsiribojo nuoroda į NŽT patikrinimo aktą ir neatsakė į pagrindinius (esminius) ieškovų argumentus. Sprendimo motyvai yra neišsamūs, liko neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Pirmosios instancijos teismui neatsakius į pagrindinius (esminius) ieškovų argumentus, tai pripažintina esminiu procesinės teisės normų pažeidimu.

Byloje ieškovai pateikė argumentus ir paaiškinimus, pagrindžiančius, kodėl Projektui turėjo būti taikomi Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo plano (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne ankstesnio Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) sprendiniai. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Atsakovės Projektas parengtas pagal Trakų rajono savivaldybės Architektūros skyriaus galimai 2021m. balandžio 14 d. (Nr. (duomenys neskelbtini)) išduotus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, nors po to buvo išduoti reikalavimai vėliau – 2021 m. balandžio 15 d. ir 2021 m. gegužės 18 d. projekto ((duomenys neskelbtini)) rengimo reikalavimai. Projektui (Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjo būti taikomi Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo plano, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 priedo „Privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai“ 66 punkto reikalavimai, t. y. žemės ūkio teritorijos, kur formuojamų žemės sklypų dydis galimas 0,50 ha ir daugiau. Atsakovės Projektas, numatant 4 sklypus, iš kurių sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra 0,2924 ha, sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra 0,2498 ha, sklypas (duomenys neskelbtini) yra 0,1910 ir sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) yra 0,2705 ha, prieštarauja esminiams Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo plano, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 priedo „Privalomieji teritorijos naudojimo reikalavimai“ 66 punkto reikalavimams.

Nustačius, kad atsakovei žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai išduoti vėliau, t. y. po Trakų rajono savivaldybės bendrojo plano keitimo plano, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), įsigaliojimo, reiškia, kad atsakovės Projektas neatitinka Taisyklių 2 punkto nuostatos reikalavimų. Projektas prieštarauja teritorijų planavimo dokumentams, o tuo pačiu nurodytoms imperatyvioms įstatymų nuostatoms.

Esant grubiems viešosios teisės aktų pažeidimams, institucijų neteisėtam veikimui, pirmosios instancijos teismas privalėjo įvertinti teisės normas ir atlikti savarankišką teisinį vertinimą dėl atsakovės Projekto atitikimo teritorijų bendrojo plano sprendiniams, nes tai buvo vienas iš esminių nesutikimo su priešieškiniu argumentų.

Byloje ieškovai pateikė argumentus ir paaiškinimus, kodėl atsakovės Projektas buvo parengtas pažeidžiant Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies nuostatą. Pirmosios instancijos teismas šių argumentų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

Žemesnės instancijos teismas

Pritarus atsakovės Projektui, ieškovas S. G. atsidurtų nelygiavertėje situacijoje, nei atsakovė, nes turėtų patirti reikšmingas išlaidas, jog prie jo pastato būtų įrengtas įvažiavimas, o atsakovei neatlygintinai de fakto atitenka S. G. lėšomis įrengtas vidaus kelias.

Teismas, pritardamas Projekto sprendiniams, iš esmės pakeitė naudojimosi tvarką, nes įvažiavimas į S. G. priklausančią dalį sklypo numatytas tik projektinis, nors teismas privalėjo motyvuotai pasisakyti, kodėl S. G. turi prarasti teisę naudotis paties įrengtu įvažiavimu, kuriuo naudojosi nuo 2007 m. pagal Žemės sklypo naudojimosi tvarką.

Įvertinus naudmenas ir faktinį žemės sklypo naudojimą, atsakovei pagal Projektą tektų didesnis žemės ūkio naudmenų plotas, nei jai teko pagal 2009 m. kovo 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį, daikto naudojimosi tvarką ar santuokinio turto dalybų sutartį (3 t., b. l. 14–15, 136–148). Tuo tarpu pagal Projekto sprendinius tik vienai atsakovei tenka žemės sklypo dalis su vaizdu į (duomenys neskelbtini) ežerą, ieškovo S. G. lėšomis įrengtas įvažiavimas, kuriuo galėtų naudotis viena atsakovė. Tokia situacija leidžia teigti, kad pagal Projektą atsakovei tenkantis žemės sklypas turėtų daugiau naudingųjų savybių bei rinkos vertės, palyginti su ieškovams tenkančiais sklypais, todėl jie ekonomine verte būtų nelygiaverčiai, t. y. atsakovei tenkantis naujai formuojamas sklypas būtų daug vertingesnis.

Žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2009 m. sausio 14 d. tarp tuo metu buvusių nekilnojamojo turtų bendrasavininkų buvo nustatyta naudojimosi nekilnojamojo daiktu tvarka. Ši tvarka yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre, todėl privaloma visiems bendraturčiams, įskaitant ir atsakovę. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl bendraturčių nuo 2009 metų sudarytos Žemės sklypo naudojimosi tvarkos, bendraturčių faktiškai naudotų Žemės sklypo dalių, jų indėlio į šias teritorijas, taip pat miško ir žemės naudmenų proporcijos pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką bei šios proporcijos pasikeitimo pagal atsakovės Projektą.

Projektas neatitiko teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principo, bendraturčių valdomų žemės sklypo dalių pagal naudojimosi daiktu tvarkos, tai, jog Projekto sprendiniai prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jis naikintinas.

Teismui išėjus priimti sprendimo paaiškėjo, kad atsakovei priklausanti ginčo žemės dalis yra areštuota Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. P. 2026 m. sausio 12 d. nutarimu, priimtu ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini), areštas taikomas iki 2026 m. birželio 12 d. Nurodyta faktinė aplinkybė sudaro juridinę reikšmę turintį faktą pagal Žemės įstatymo 29 straipsnio 9 dalį, t. y. negali būti padalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai. Ši aplinkybė egzistavo iki teismo sprendimo paskelbimo, tačiau Atsakovė apie tai teismo neinformavo. Iki Žemės sklypo daliai bus taikomas areštas, nebūtų galima tenkinti atsakovės priešieškinio.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. S. prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais: 19.1.Teismas pasisakė dėl esminių bylos aplinkybių, aptarė atsakovės Projekto techninį priimtinumą bei atitikį bendraturčių dalims, nurodydamas, kad pagal Projektą atidalinamos žemės sklypų dalys suformuotos atsižvelgiant tiek į miško, įregistruoto Miško valstybės kadastre, naudmenas (vientisi plotai negali būti skaidomi), tiek į žemės ūkio naudmenas pagal bendraturčių nuosavybės teise valdomas Žemės sklypo dalis. Teismas taip pat aptarė sklypų nelygiavertiškumo klausimą. Teismo sprendimu paaiškinta, kad apeliantams atidalijamos idealiai jų nuosavybę atitinkančios žemės sklypo dalys, nes šiuo konkrečiu atveju galėjo būti atidalijamos tik žemės ūkio naudmenos, skaidant jas į mažesnius savarankiškus žemės sklypus (du vientisi miško plotai, esantys bendrame žemės sklype, negalėjo būti skaidomi), atsakovei atidalinamas žemės sklypas - mažiausio ploto ir jis mažesnis už atsakovei nuosavybės teise priklausančią žemės ūkio naudmenų dalį. Teismas taip pat aptarė Projekto atitikimo teisės aktų reikalavimams klausimą. Teismas sprendime taip pat pasisakė, kad Projektas nepažeidžia kitų asmenų teisių, o naujai formuojamais žemės sklypais bus galima naudotis pagal paskirtį.

Žemesnės instancijos teismas

19.2.Tai, kad Apeliantų netenkina tam tikra teismo sprendimo dalis ar visas sprendimas, nereiškia, kad teismo sprendimas savaime tampa neteisėtu ar nemotyvuotu. Teismas nepadarė jokių procesinės teisės normų pažeidimų. Teismo sprendimo motyvai yra pakankami, o be to, teismas neturi atsakyti į visus ginčo šalių bylos nagrinėjimo metu nurodytus argumentus, ypač jei jie yra aiškiai nesusiję su bylos dalyku.

19.3.Apeliantų keliami klausimai, tokie, kaip pavyzdžiui, vidaus kelių įrengimas iki S. G. neteisėtai pastatytų statinių, nėra susiję su šios bylos dalyku. Teismas neprivalėjo atsakyti į kiekvieną apeliantų abejonę ir pasisakyti apie kiekvieną bylos esmei nereikšmingą apeliantų klausimą.

Žemesnės instancijos teismas

19.4.Esminės planavimo sąlygos ir projekto rengimo pradžia buvo nustatyti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2021 m. balandžio 1 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2021 m. balandžio 1 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) šiuo metu galioja, Apeliantai šio įsakymo niekada neskundė administracine tvarka, nes jis nepažeidžia jokių teisės aktų ir bendraturčių materialinių teisių.

19.5.Apeliantai būdami aktyvūs proceso dalyviai, niekada neskundė kompetentingų institucijų priimtų sprendimų dėl atsakovės Projekto, jie niekada neteikė jokių pasiūlymų dėl atsakovės Projekto. Visi atsakovės Projekto rengimo ir tikrinimo procedūroje priimti individualūs administraciniai aktai yra galiojantys, teisėti ir sukeliantys teisines pasekmes. Apeliantų kritika valstybinėms institucijoms iš esmės paremta deklaratyviais, niekuo nepagrįstais teiginiais, todėl tėra jų subjektyvi nuomonė.

19.6. Apeliaciniame skunde keliami tie patys klausimai dėl seniai galiojančių, niekada neginčytų administracinių aktų ir Projekto neatitikimo įstatymams.

Žemesnės instancijos teismas

19.7. Apeliacinio skundo argumentai, kad valstybės institucijos šiuo atveju grubiai pažeidė viešosios teisės aktus yra visiškai nepagrįsti ir nekorektiški. Teismo išvada, kad Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, Projekto sprendiniai ir planavimo proceso procedūros atitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimus, yra visiškai pagrįsta ir teisėta.

19.8. Apeliantų pozicija, esą parengtas Projektas negali būti tvirtinamas ir įgyvendinamas vien dėl to, kad apeliantų naujai rengiamo projekto atžvilgiu institucijos priima nepalankius sprendinius, yra visiškai nepagrįsta.

Šalies argumentai

19.9. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo nebegaliojantį teisinį reglamentavimą bei su juo susijusią teismų praktiką, kuri šioje civilinėje byloje negali būti taikoma. Apeliaciniame skunde nurodyta Miškų įstatymo 4 straipsnio 9 dalies redakcija, galiojusi iki 2026 m. sausio 6 d., ir ją aiškinanti administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų praktika yra nebeaktuali. Teismas priimtame sprendime pagrįstai nenustatė Miškų įstatymo ar miško masyvų vientisumo pažeidimo.

19.10. Dauguma faktinių aplinkybių ir argumentų, kurie yra nurodomi apeliaciniame skunde, iš esmės prieštarauja tarp ginčo šalių spręstos civilinės bylos įsiteisėjusiems teismų sprendimams, kurie yra privalomi visoms ginčo šalims. Apeliacinio skundo teiginiai dėl atsakovės Projekto proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principų pažeidimo yra atmestini, kaip aiškiai nepagrįsti bei prieštaraujantys ankščiau priimtiems įsiteisėjusiems teismų sprendimams tarp tų pačių šalių.

19.11. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, kad S. G. turėjo kitą įvažiavimą į savo teritoriją nuo viešojo naudojimo kelio.

19.12. Apeliantas S. G., neteisėtai pastatydamas namą su atsakove nesuderintoje vietoje, pats savo veiksmais susiaurino sklypo atidalijimo galimybes. Atidalinamų sklypų formavimui būtų buvę daugiau galimybių, jei apeliantas S. G. būtų pirmiau įgyvendinęs atsidalinimą, o tik paskui užstatęs jam atidalintą žemę namu arba prieš namo statybą būtų susiderinęs jo vietą su Atsakove. Apeliantas S. G. to nedarė, todėl jo siekis po faktinių savavališkų statybų reikalauti „geresnės“ teritorijos atsakovės valdomų žemės ūkio naudmenų sąskaita, sąmoningai paliekant atsakovei neproporcingai didesnę miško dalį, yra akivaizdus piktnaudžiavimas teise.

19.13. Atsakovė nesiekia gauti didesnės naudos, kad jai vienai atitektų ne iš jos lėšų, kitų bendraturčių ankščiau įrengtas įvažiavimas, kuris, be kita ko, teismo sprendimu pripažintas kaip neteisėta statyba. Atsakovė siekia atidalinti ginčo Žemės sklypą pagal kiekvienam bendraturčiui tenkančias nuosavybės teisės dalis laikantis tarp ginčo šalių priimtuose teismo sprendimuose pateiktų išaiškinimų bei baigiant daugiau nei dešimtmetį trunkančius ginčus, tai vienintelis racionalus įsisenėjusio ginčo sprendimo būdas – bendraturčių atidalijimas.

19.14.Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantai nekėlė vidaus kelio įrengimo kainos klausimo galimo proporcingumo principo pažeidimo aspektu. Dėl šių faktinių aplinkybių apeliantai pasisakė ir šiuos argumentus nurodė tik apeliaciniame skunde. 19.15. Apeliantų pateikta informacija apie vidaus kelio įrengimo kaštus yra neteisinga, 2009 m. sausio 14 d. patvirtintoje naudojimosi tvarkoje bei 2012 m. balandžio 4 d. susitarime tarp ginčo žemės sklypo bendrasavininkų nebuvo jokių nuostatų dėl apelianto S. G. privažiavimo prie jo turimo statinio; apeliantas S. G. niekada neturėjo teisės savavališkai be atsakovės sutikimo įsirengti įvažiavimo į savo žemės sklypo dalį; neatitinka tikrovės apelianto S. G. teiginys, kad jis savo paties įrengtu įvažiavimu naudojasi nuo 2007 m., kadangi byloje esantis apelianto S. G. pateiktas VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad apeliantas ginčo žemės sklypo bendrasavininku tapo tik 2010 m. birželio 17 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2010 m. birželio 22 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. 19.16.Apeliantai neteikė įrodymų nei dėl tariamo sklypų nelygiavertiškumo, niekada netvirtino, kad tik vienai atsakovei tenka žemės sklypo dalis su vaizdu į (duomenys neskelbtini) ežerą, neteikė jokių duomenų apie formuojamų žemės sklypų ekonomines ir/ar rinkos vertes bei sklypų vertingumą; neišreiškė jokios pozicijos ir nekėlė kokios nors kompensacijos atlyginimo klausimo. Tokie Apeliantų argumentai yra nauji ir iš esmės remiasi visiškai nepagrįstomis prielaidomis, todėl apeliacinės instancijos teismo turėtų būti nenagrinėtini. 19.17. Apeliantų apeliaciniame skunde nurodomos kasacinio teismo nutartys paneigia jų pačių nurodomus argumentus.

19.18.Apelianto S. G. pozicija, esą jam nepriklauso ginčo Žemės sklype esanti miško žemė, o atidalijimo metu jam turėtų būti priskirta maksimaliai žemės ūkio paskirties naudmenų, atitinkančių jo idealiąją bendrosios dalinės nuosavybės dalį, yra visiškai nepagrįsta. Apeliantų teiginiai, esą atsakovė „suvokė“ ir „sutiko“ su miško proporcijomis pirkimo metu, yra nesąžiningi, nes visi bendraturčiai įgijo lygiavertę nuosavybę į miško plotą įgydami savo žemės sklypo dalis, atitinkančiomis jų turimas idealiąsias dalis bendrojoje nuosavybėje (dokumentas byloje 2023-07-13, DOK-43864, priedas Nr. 1). Atsakovės Projektas, užtikrinantis proporcingą miško ir žemės ūkio plotų paskirstymą yra tinkamas būdas įgyvendinti teisingumo ir bendraturčių teisių pusiausvyros principus.

Žemesnės instancijos teismas

19.19. Teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo 2009 m. sausio 14 d. Žemės sklypo naudojimosi tvarka, o priimdamas sprendimą vertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, neišskiriant nei vienos bei vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika.

19.20.Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento nutarimu laikinas nuosavybės teisių apribojimas (areštas) atsakovei priklausančiam žemės sklypui (35005/100370 dalims), (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) atsakovės prašymu buvo panaikintas, todėl apeliantų minimos aplinkybės yra nebeaktualios.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais.

.Nacionalinė žemės tarnyba sutinka su teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padaryta išvada, kad „ Bylos medžiaga patvirtina, kad Projekte numatyti šalims atitenkantys sklypai praktiškai atitinka jų turimo turto dalis, o miško paskirties sklypui nustatyta naudojimosi tvarka, todėl vertintina, kad pagal Projekte numatytą žemės sklypo atidalijimo būdą ieškovų turimų žemės sklypų plotai nesumažės ir nepažeis kitų ieškovų, kaip žemės sklypų savininkų, teisių ir interesų ir toliau galės būti naudojami pagal paskirtį. “.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad visi kiti ieškovų išdėstyti argumentai vertintini kaip nereikšmingi, neturintys įtakos sprendimo byloje priėmimui.

Dėl apeliantų apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog atsakovei priklausanti ginčo Žemės sklypo dalis yra areštuota, Nacionalinė žemės tarnyba pažymi, kad ši aplinkybė byloje paaiškėjo tik po to, kai teismas išėjo priimti sprendimą ir prašo atkreipti dėmesį į tai, kad reikia vertinti atsakovės Žemės sklypo dalies arešto tikslą. Šiuo atveju įsiteisėjus teismo sprendimui būtų atidalijama iš ieškovams ir atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės 1.0037 ha žemės sklypo dalis, suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus atsakovei ir ieškovams, atsakovei nuosavybės teise priklausytų nekilnojamasis konkretus turtas, o tai nepakenktų žemės sklypo dalies arešto tikslui.

Nacionalinės žemės tarnybos vertinimu, atsižvelgus į bylos faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą taikytina nagrinėjamu atveju ir įvertinus apeliantų apeliacinio skundo argumentus, nėra teisinio pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo Trakų rajono savivaldybė administracija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad sutinka su skundžiamo sprendimo išvada, jog bylos medžiaga patvirtina, jog Projekte numatyti šalims atitenkantys sklypai praktiškai atitinka jų turimo turto dalis, o miško paskirties sklypui nustatyta naudojimosi tvarka, todėl vertintina, kad pagal Projekte numatytą žemės sklypo atidalijimo būdą ieškovų turimų žemės sklypų plotai nesumažės ir nepažeis kitų ieškovų, kaip žemės sklypų savininkų, teisių ir interesų ir toliau galės būti naudojami pagal paskirtį; teismas pagrįstai konstatavo, kad visi kiti ieškovų išdėstyti argumentai vertintini kaip nereikšmingi, neturintys įtakos sprendimo byloje priėmimui; teismas apie atsakovei priklausančio ginčo žemės sklypo dalies areštą priimdamas sprendimą nežinojo. Pagal 2026 m. kovo 3 d. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą Žemės sklypui areštas netaikomas, todėl pagrindo taikyti apeliantų nurodytas teisės normas nėra, kadangi Žemės sklypas nėra areštuotas. Teisėjų kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų (ne)priėmimo

Kartu su apeliaciniu skundu apeliantai pateikė 2026 m. sausio 29 d. VĮ „Registrų centras“ turto arešto aktų registro išrašą bei prašo šį naujai teikiamą rašytinį įrodymą prijungti prie civilinės bylos medžiagos, nurodo, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė paaiškėjo tik po skundžiamo sprendimo priėmimo.

Apeliacinės instancijos teismui ieškovas K. V. B. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė jam po skundžiamo sprendimo priėmimo ir po apeliacinio skundo pateikimo naujai paaiškėjusias ir viešai paskelbtas aplinkybes dėl atsakovės galimai turėtos įtakos Trakų rajono savivaldybei, NŽT ir Valstybinei miškų urėdijai.

Naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme klausimas reglamentuojamas CPK 314 straipsnyje, kuriame įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Draudimas pateikti ir kartu priimti naujus įrodymus netaikomas tais atvejais, jeigu: 1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti atitinkamus įrodymus; 2) įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018; 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

CPK 323 straipsnyje yra įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama (CPK 338 straipsnis). CPK 323 straipsnio nuostatos lemia aiškinimą, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi (nauji) (ne)sutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, negali būti priimami pasibaigus įstatymų leidėjo nustatytam terminui tokiam procesiniam veiksmui atlikti. Pasisakydamas šiuo aspektu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, nebegalima nurodyti naujų, įstatymo nustatytu terminu pateiktame skunde nenurodytų, argumentų, faktinių aplinkybių, nebegalima keisti apeliacinio reikalavimo. Šis draudimas susijęs su apeliacinio proceso paskirtimi ir ypatumais, proceso dalyvių lygiateisiškumo užtikrinimu bei su tuo, kad būtent apeliacinio skundo pagrindas ir dalykas apibrėžia apeliacinio proceso ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-197-611/2015). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad pateikti duomenys neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą, ir remdamasi nurodytu teisiniu reguliavimu, teikiamus rašytinius įrodymus ir rašytinius paaiškinimus priimti atsisako. Dėl reikšmingų faktinių bylos aplinkybių Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašo nustatyta, kad 1,0037 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: ieškovui S. G. 2010 m. birželio 17 d. dovanojimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso 500/100370 Žemės sklypo dalys ir 2010 m. birželio 22 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 34505/100370 Žemės sklypo dalys (viso – 35005/100370 Žemės sklypo dalys), ieškovui K. V. B. 2008 m. sausio 9 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu priklauso 30360/100370 Žemės sklypo dalys, atsakovei A. S. 2009-03-19 pirkimo –pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu ir 2015 m. birželio 25 d. Turto pasidalijimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso 35005/10370 Žemės sklypo dalys ( 2023-04-11 DOK -23677, 1 priedas).

Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ patvirtino atsakovės Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą (2 t., b. l. 99-100).

NŽT žemės valdos projekto patikrinimo akto 6 punkte suformavo išvadą, kad: „Tvirtinti žemės valdos projektą galima tik patikslinus Projekto aiškinamąjį raštą bei kai bus gauti visi šių asmenų pritarimai arba, kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas“ (2 t., b. l. 172).

Bylos nagrinėjimo dalykas – atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės ( CK 4.80 straipsnis). CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Atidalijimas iš bendrosios nuosavybės teisės yra vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų.

Kasacinio teismo konstatuota, kad atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės lemia visų bendraturčių teisių į bendrą daiktą pasikeitimus, todėl jis negali vykti vienašališkai atidalijimo iniciatoriaus nuožiūra, bet jo sąlygos turi būti suderintos su kitais bendraturčiais jų bendru susitarimu (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Atidalijimo iniciatorius, išnaudojęs galimybes susitarti ir manydamas, kad kiti bendraturčiai su jo siūlomu atidalijimo būdu nesutinka nepagrįstai, gali savo teisę atidalyti nuosavybės dalį siekti įgyvendinti pareikšdamas teismui ieškinį. Bendraturtis, siekdamas atidalyti jam tenkančią dalį per teismą, taip pat turi išnaudoti visas galimybes suderinti bendraturčių valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, įrodyti, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto atidalijimo būdas yra priimtiniausias ir nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2014, 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016, 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134-248/2019).

Kadangi gali būti ne vienas nuosavybės teisės objekto savininkas, bet savininkų daugetas, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas gali būti valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama tik visų bendraturčių sutarimu, nepriklausomai nuo jų turimos bendrosios nuosavybės dalies dydžio.

Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios ginčo situacijos ypatumas yra tas, kad ieškovas S. G. 34505/100370 ginčo žemės sklypo dalis 2010 m. birželio 22 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su sutuoktine R. G. (2026 m. rugsėjo 30 d. Gyventojų registro duomenys, CPK 179 straipsnis).

CPK 266 straipsnyje yra įtvirtintas imperatyvus draudimas teismui spręsti dėl į bylą neįtrauktų asmenų teisių ar pareigų. Minėto draudimo pažeidimas, kai teismas nusprendžia dėl į bylą neįtraukto asmens materialiųjų teisių ir pareigų, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra laikomas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu.

Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Kasacinio teismo praktikoje yra nuosekliai išaiškinta, kad CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymui nepakanka vien asmens teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi ar galimo sprendimo poveikio kitam procesui. Siekiant konstatuoti pažeidimą turi būti nustatytas tiesioginis nagrinėtos bylos poveikis neįtraukto asmens materialiajai teisinei padėčiai, t. y. sprendimu turi būti nustatyta, pripažinta, pakeista, panaikinta ar kitaip modifikuota tokio asmens teisė ar pareiga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-102-421/2020, 24–25 punktai; LAT 2021 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-331-1075/2020, 88–89 punktai).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą gali būti konstatuotas tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: 1) į bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme nebuvo įtrauktas teisinį suinteresuotumą turintis asmuo (asmenys); 2) pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto (-ų) asmens (-ų) materialiųjų teisių ir pareigų. Nusprendimas dėl neįtraukto asmens materialiųjų teisių ir pareigų gali būti konstatuotas taip pat tik esant dviem kumuliatyvioms sąlygoms: pirma, sprendimu turi būti paveiktos nedalyvaujančio byloje asmens materialiosios teisės ir pareigos, antra, įtaka šioms teisėms ir pareigoms turi būti tiesioginė – sprendimu turi būti modifikuota asmens teisinė padėtis, t. y. nustatytos, pripažintos, pakeistos, panaikintos (ir pan.) materialiosios teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-1075/2025, 24 punktas). Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą dėl ginčo žemės sklypo atidalijimo pagal atsakovės pateiktą projektą, be kita ko, nusprendė ir dėl ieškovo S. G. sutuoktinės R. G., kuriai dalis žemės sklypo priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, teisių bei pareigų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nusprendimas dėl į bylą neįtraukto asmens teisių ar pareigų galimas ne tik tada, kai sprendimo rezoliucinėje dalyje tam asmeniui tiesiogiai nustatoma pareiga ar suteikiama teisė. Tokia situacija gali būti ir tada, kai teismas sprendžia dėl byloje dalyvaujančio asmens teisių ar pareigų, kurias tiesiogiai lemia byloje nedalyvaujančio asmens teisės ar pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-2-378/2025, 28–30 punktai).

Dėl sprendimo rezoliucinės dalies

Ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

Ieškovė suformulavo alternatyvius ieškinio reikalavimus, argumentuodama tuo, kad alternatyva suteikia galimybę teismo sprendimu sudaryti sąlygas bendraieškoviams S. G. ir K. V. B. suprojektuotuose plotuose jų tarpusavio santykius (jų tarpusavio ribas ir naudojimąsi žemės sklypu) nusistatyti patiems. Teismas privalo iš esmės vertinti ir motyvuoti, kodėl tenkinamas (arba atmetamas) alternatyvusis reikalavimas, ir priimdamas galutinį sprendimą privalo pasirinkti vieną konkretų teisinį variantą. Tačiau pirmosios instancijos teismas iš esmės neišnagrinėjo ir neįvertino alternatyvių ieškinio reikalavimų, o tik formaliai perkėlė juos į rezoliucinę dalį. Tai suponuoja išvadą, kad buvo padarytas esminis procesinis pažeidimas, nes teismas negali palikti pasirinkimo laisvės („arba), kadangi rezoliucinė dalis yra vykdymo dokumento pagrindas ir turi būti aiški, konkreti, vienareikšmė ir besąlygiška, kad ją būtų įmanoma tinkamai įvykdyti. Dėl bylos procesinės baigties Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl žemės sklypo pertvarkymo procedūros vykdymo be bendraturčių sutikimo, neįvertino šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios situacijos ypatumų, nenustatė teisiškai reikšmingų aplinkybių, nesiėmė priemonių informuoti bendraturtės apie vykstantį procesą, kuris tiesiogiai yra susijęs su jos teisėmis ir pareigomis, neišsprendė alternatyvių ieškinio reikalavimų ir sukūrė teisinio neapibrėžtumo situaciją. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl panaikinamas (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas).

Nauji dalyvaujantys byloje asmenys negali įstoti į procesą apeliacinės instancijos teisme. Todėl, panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes nustatyti pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme.

Konstatavusi teisinį pagrindą panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, atsižvelgdama į jų esmę, nepasisako, nes grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas neturi pasisakyti dėl galutinio ginčo situacijos teisinio vertinimo, kadangi toks vertinimas turi būti atliktas tik į bylos nagrinėjimą įtraukus byloje nedalyvavusį asmenį.

Remiantis kasacinio teismo išaiškinimu, kol nėra išnagrinėta civilinė byla ir nėra priimtas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, t. y. kol teismas dėl ginčo esmės nėra priėmęs teismo procesinio sprendimo, iš kurio būtų galima nustatyti, kuri šalis laimėjo ginčą byloje, priteisti bylinėjimosi išlaidas byloje dėl procesinių klausimų išsprendimo nėra pagrindo, nes neegzistuoja visos CPK 93 straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis Nr. e3K-3-280-219/2018). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir grąžinus bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo bei jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Dėl su bylinėjimosi išlaidomis, patirtų tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme, susijusių atitinkamų klausimų, spręs bylą iš naujo nagrinėjantis teismas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2026 m. sausio 7 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė- ButkuvienėAlma JurgelienėIrena Stasiūnienė