Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-762-907/2026

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-10-07
Bylos Nr.: e2A-762-907/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-03750-2025-7
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjai: Asta Čebatoriūtė, Alma Jurgelienė, Aleksandras Rusakas
Ieškovas: akcinės bendrovės „L.“, Lietuvos draudimas
Atsakovas: M. A.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-762-907/2026 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-03750-2025-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.4; 2.6.10.2.4; 3.3.1.21; 3.3.1.19.1. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. spalio 7 d. Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Astos Čebatoriūtės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Almos Jurgelienės ir Aleksandro Rusako, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) akcinės bendrovės „L.“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „L.“ ieškinį atsakovei M. A. dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „L.“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės M. A. 5 146,06 Eur žalos atlyginimą, 230,52 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad ieškovė AB „L.“ ir draudėjas S. B. sudarė būsto draudimo sutartį. Būsto draudimo liudijime pažymėta, kad laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2025 m. gegužės 5 d. buvo apdraustas draudėjui priklausantis butas ir turtas, esantis (duomenys neskelbtini). 2024 m. rugpjūčio 7 d. įvyko įvykis (gaisras) atsakovei priklausančiame bute, adresu: (duomenys neskelbtini), dėl ko buvo apgadintos ieškovės draudėjo patalpos. Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba pateikė raštą, kuriame nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini), degė keturių butų gyvenamasis namas; gaisro metu nudegė bendras namo stogas, buvo sulietos pirmo aukšto buto Nr. 2 patalpos, namų apyvokos daiktai; labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – antro aukšto gyventojų neatsargus rūkymas. Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju ir dėl gaisro atsiradusios žalos išmokėjo 5 146,06 Eur draudimo išmoką. Pažymėjo, jog visa žala už stogą sudaro 21 789,13 Eur, tačiau pagal proporcingą dalį draudėjui buvo atlyginta 5 146,06 Eur. Žalos dydį patvirtina suvestinė, sąskaitos faktūros. Žalos atlyginimo faktą patvirtina pavedimas. Atkreipė dėmesį, kad žala atlyginta, atskaičius nusidėvėjimą. Gaisro židinio zona yra atsakovės 4 bute, todėl ji, būdama buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų savininke, privalėjo prižiūrėti jos valdomas patalpas ir jomis naudotis taip, jog nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui. Atsakovė yra atsakinga dėl kilusio gaisro ir jo metu padarytos žalos, todėl turi ją atlyginti. Ieškovė, išmokėjusi draudimo išmoką (atlyginusi žalą), įgijo subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Dėl šios priežasties ieškovė prašo teismo jos naudai iš atsakovės priteisti 5 146,06 Eur sumą. Ieškovė taip pat prašo priteisti 230,52 Eur kompensacinių palūkanų, paskaičiuotų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (nuo 2024 m. gruodžio 29 d. (+30 dienų nuo pranešimo (2024-11-28) atsakovei išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2025 m. lapkričio 20 d.), kurias skaičiavo pritaikius 5 procentų metinę palūkanų normą už 327 dienas (5 146,06 Eur žala * 0,05 proc. / 365 (dienų skaičius metuose) * 327 (praleistų dienų skaičius)).

Teismo posėdžio metu paaiškino, kad gaisro židinio vieta buvo atsakovės valdomose patalpose. Atsakovė buvo prasiplėtusi savo buto patalpas ir jos naudojamoje dalyje įvyko gaisras. Jis vadovaujasi priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nustatyta gaisro židinio vieta. Laiptinė yra atsakovės valdomo buto sudėtinė dalis, nes nėra anksčiau buvusios pertvaros, atsakovė patalpas yra prasiplėtusi. Iš R. S. ir V. G. paaiškinimų matyti, kad gaisras vyko buto koridoriuje, prie lango. Darbuotojas nubraižė schemą taip, kaip yra natūroje. Priešgaisrinės darbuotojas pamatė, kad jokio patekimo į kitą butą nėra, yra vienintelė patalpa, naudojama atsakovės buto. Atsakovė turėjo užtikrinti, kad jos naudojimosi dalyje nekiltų gaisras. Nesutinka, kad tai yra bendro naudojimo patalpa, nes tarnybiniame pranešime patalpa nurodyta kaip buto prieškambaris. Butas pratęstas, iš plano matyti, kad patekimas ir naudojimasis yra tik atsakovės. Registrų centro planas neatitinka faktinės situacijos. Atsakovės neveikimas pasireiškė, kad nebuvo užtikrinti priešgaisriniai reikalavimai naudotis butu ir tai sukėlė gaisrą.

Atsiliepimas

Atsakovė M. A. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu dėl žalos atlyginimo regreso tvarka nesutinka, mano, jog ieškinys yra visiškai nepagrįstas ir turėtų būti atmestas dėl to, kad nėra jokių atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų bei atsakovės atsakomybei taip pat nėra jokių faktinių pagrindų. Nurodė, kad atsakovės bute ((duomenys neskelbtini)) gaisro metu niekas negyveno, butas buvo tuščias, užrakintas ir pats savaime negalėjo užsidegti. Duomenų, kad kažkas būtų naudojęsis gaisro dieną atsakovei priklausančiu butu, ieškovė nepateikė. Pati atsakovė gyvena kitu adresu ((duomenys neskelbtini)), dėl to negalėjo niekaip būti susijusi su gaisro priežastimis. Ieškovė ieškinį įrodinėja tik dviem įrodymais: priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma, kuri nėra pasirašyta (ieškovė nepateikė tokių duomenų į bylą) ir pačios ieškovės įrašu apie gaisro priežastis savo sistemoje (t. y. ieškovės teiginiu be įrodymų). Kaip matyti iš ieškovės į bylą pateiktos 2024 m. rugpjūčio mėn. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos, joje nėra nurodoma, kad degė atsakovei priklausantis butas. Pažymoje nurodoma tik tai, kad degė tik daugiabučio namo bendrojo naudojimo stogas. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje nurodoma ne kategoriška, o tik tikėtina gaisro priežastis „antro aukšto gyventojų neatsargus rūkymas“. Ši priežastis nėra niekaip susijusi nei su atsakove, nei su jos neteisėtais veiksmais, nes atsakovė nebuvo nurodyto namo antro aukšto gyventoja (gyvena kitu adresu); atsakovė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki gaisro nesilankė; atsakovė nėra rūkanti, dėl to negalėjo atlikti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje nurodytų veiksmų; priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje nėra nurodyta, jog pradinė gaisro židinio vieta buvo atsakovės bute. Antrasis ieškovės pateiktas tariamas įrodymas dėl gaisro sąsajų su atsakove yra pačios ieškovės įrašas, padarytas savo informacinėje sistemoje, šis ieškovės įrašas neturi jokios teisinės reikšmės ar įrodomosios galios ieškovės ieškiniui, nes įrašą padarė pati ieškovė; iš ieškovės pateikto įrašo fragmento matyti, jog pati ieškovė nurodė priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, ką rašyti pažymoje dėl gaisro; ieškovės įraše nurodytas informacijos šaltinis yra suinteresuotas draudimo išmoka asmuo – draudėjas; byloje nėra jokių duomenų, iš kur draudėjas žino, kas yra kaltas dėl gaisro ir kaip šias aplinkybes draudėjas sužinojo; byloje taip pat nėra duomenų, kokiu būdu draudėjas nustatė kaltąjį asmenį. Atsakovės manymu, pačios šalies „sukurti“ ir pateikti į bylą duomenys apie kitos šalies kaltę negali būti laikomi jokiais bylai reikšmingais įrodymais. Atsakovės įsitikinimu, jei ieškovė tvirtina, jog gaisras kilo atsakovei priklausančiame 4 bute, ieškovė turėjo pateikti ne priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymą su nurodyta tikėtina gaisro priežastimi ar savo (draudėjo) nuomone, tačiau gaisro ekspertizės aktą su nurodyta konkrečia ir neabejotina gaisro priežastimi, kuri būtų susijusi su atsakove. Ieškovė taip pat neįrodinėja nė vienos iš atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, dėl to ieškinys negali būti tenkinamas. Ieškovė nenurodė jokių atsakovės neteisėtų veiksmų. Bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, atsakovė nėra pažeidusi. Byloje nėra pateikti jokie duomenys, apie kokį nors tyčinį ar neatsargų atsakovės pareigų pažeidimą. Ieškovės nurodoma pinigų suma, kurią ieškovė prašo priteisti iš atsakovės, negali būti laikoma žala. Atsakovė niekaip nėra susijusi su ieškovės savo draudėjui išmokėta pinigų suma. Nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės žalos. Atsakovė nėra kalta dėl kilusio gaisro. Atsakovė dėl gaisro lygiai taip pat nukentėjo, kaip ir ieškovė. Nesant nė vienos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovės ieškinys atmestinas, kaip neįrodytas. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnyje numatytas 5 proc. palūkanas. Atsakovė su šiuo reikalavimu nesutinka, nes ieškovės pagrindinis reikalavimas yra nepagrįstas, atsakovė nėra ir niekada nebuvo ieškovės skolininkė, ji nėra praleidusi jokių savo prievolių vykdymo terminų, nes ieškovės ir atsakovės niekada nesaistė jokie sutartiniai ir civilinės atsakomybės santykiai, nes atsakovė jokių neteisėtų kaltų veiksmų ieškovės atžvilgiu nėra atlikusi. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų duomenų matyti, jog atsakovei įvykio dieną nuosavybės teise priklausė pietinis II aukšto butas daugiabučiame name, esantis (duomenys neskelbtini). Gaisras kilo priešingoje namo pusėje, negu buvo atsakovės butas. Gaisro židinio vieta, kurią nustatė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, buvo šiaurinėje namo pusėje esančioje bendro naudojimo laiptinėje prie lango. Šiuos duomenis patvirtina priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos į bylą pateikti duomenys apie gaisro židinio vietą. Palyginus priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pateiktą grafinę medžiagą su VĮ „Registrų centras“ atsakovei pateikta grafine medžiaga, matyti, kad priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nustatyta gaisro židinio vieta niekada nebuvo atsakovės turte, greta šio turto ar kitose patalpose, kurias nuosavybės teise valdė atsakovė. Gaisro židinio vieta buvo daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpose. Šios patalpos niekada atsakovei tiesiogiai nepriklausė. Šiomis patalpomis naudojosi visi namo bendraturčiai (iš jų buvo patekimas į visus butus). Šios patalpos niekada nebuvo rakinamos – jos buvo viešas daugiabučio namo koridorius/laiptinė. Į šias patalpas bet kada galėjo patekti ne tik butų savininkai, tačiau ir pašaliniai asmenys. Palyginus surinktus vaizdinius duomenis, matyti, kad atsakovės butas (duomenys neskelbtini), niekaip nebuvo susijęs su gaisro židiniu labiau, negu likę nuo gaisro nukentėję butai. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nustatytai gaisro židinio vietai buvus ne atsakovei priklausančiose patalpose, o priešingoje namo dalyje negu atsakovės butas, nesant jokių duomenų, dėl ko galėjo kilti gaisras, ieškovė į atsakovę nepagrįstai siekia nukreipti savo regresinį reikalavimą. Atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti gaisrą. Atsakovės turtas taip pat nėra susijęs su gaisro kilimo vieta, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės buto nuosavybės ir ieškovės reikalaujamos žalos. Nesant būtinųjų atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės ieškinio reikalavimas, nukreiptas į atsakovę M. A., negali būti tenkinamas.

Teismo posėdžio metu paaiškino, kad nesutinka su ieškovės teiginiu, kad butas buvo neva išplėstas ir valdomas atsakovės, tačiau gaisrininkų plane matyti pertvara, gaisro židinio vieta yra langas, gaisrininkų židinio vieta nurodoma ant palangės. Ta vieta niekaip nėra valdoma atsakovės, nes tai yra bendro naudojimo laiptinė ir ji niekaip nėra susijusi su atsakovės valdomu 4 butu. Šiaurinis butas yra 3 butas, nukentėjęs labiau nuo gaisro. Atsakovės butas yra pietinis butas. Butus skiria ne vienos durys, S. ir G. nurodė, kad degė fotelis už jų buto durų prieškambaryje, prieš buto duris, todėl negalėjo išeiti. Degė ne atsakovei priklausančios patalpos, bet gaisro židinys kilo bendro naudojimo patalpose, kur patekimas yra laisvas. Gaisrininkų plane nenurodyta, kad degė A. priklausantis butas, šias aplinkybes turėtų įrodyti ieškovė. Nėra teisės akto, reglamentuojančio gaisrininkų planų braižymo taisykles, todėl šio plano negalima prilyginti Registrų centro matininkų nubraižytiems planams. Gaisrininkai preliminariai pabraižė kontūrus ir užbrūkšniavo tą vietą, kuri sudegė. Tai yra ne planas, bet įvykio schema, todėl pagal schemą negalima nustatyti nuosavybės teisių. Nuo atsakovės buto ribų iki gaisro židinio yra pakankamas atstumas. Ieškovė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų, atsakovė jokių neteisėtų veiksmų neatliko, bute gaisro židinio vietos nebuvo, iš jo gaisras neišplito, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai Joniškyje 2026 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad įvykis, iš kurio kildinamas ieškovės, kaip draudiko, subrogacijos tvarka reiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, yra gaisras, kilęs 2024 m. rugpjūčio 7 d. pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovė, apdraudusi šiame pastate esantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), reikalavimo teisę atsakovei kildina iš to, kad ieškovė dėl šio įvykio išmokėjo draudimo išmoką gaisro padarytai žalai atlyginti ir turi teisę CK 6.1015 straipsnio pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iš dėl jos atsiradimo atsakingo asmens.

Teismas vertino ieškovės paaiškinimus, kuriais ieškovė grindė atsakovei M. A. pareikštus ieškinio reikalavimus, kad gaisro židinio zona yra atsakovei priklausiusiame 4 bute, todėl atsakovė, būdama šių patalpų savininke, turėjo jai priklausančias patalpas prižiūrėti ir jomis naudotis taip, kad nebūtų daroma žala trečiųjų asmenų turtui. Taip pat teismas vertino atsakovės paaiškinimus, kad gaisro židinio zona niekada nebuvo atsakovės turte, greta šio turto ar kitose patalpose, kurias nuosavybės teise valdė atsakovė, o gaisro židinio vieta buvo daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpose, kuriomis naudojosi visi namo bendraturčiai (iš jų buvo patekimas į visus butus), t. y. viešas daugiabučio namo koridorius/laiptinė, į šias patalpas bet kada galėjo patekti ne tik butų savininkai, tačiau ir pašaliniai asmenys.

Teismas, iš byloje pateiktų dokumentų nustatė, kad byloje nėra ginčo, kurioje vietoje kilo pats gaisras, t. y. kur yra gaisro židinio zona, tačiau šalys nesutaria, kam ši vieta priklauso nuosavybės teise – ar tai atsakovės butui priskirtina vieta, ar tai bendro naudojimo patalpos.

Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto laiptinė nuosavybės teise priklausytų kuriam nors iš antro aukšto butų savininkų. Teismas iš pateiktų PAGD Plano – Schemos Nr. 1 ir iš VĮ Registrų centro gauto daugiabučio namo plano nustatė, kad šalia laiptinės buvo bendrojo naudojimo koridorius, iš kurio turėjo būti patenkama į abu antrojo aukšto butus. PAGD pateiktame Plane – Schemoje Nr. 1 iš laiptinės, kur fiksuota gaisro kilimo vieta, patenkama tiesiai į patalpą, PAGD specialisto įvardinta „virtuve“ ir pažymėta skaičiumi „3“, smulkesnio žymėjimo šioje dalyje nenustatė.

Teismas, iš tarnybinio pranešimo nustatė, kad PAGD specialistas šią patalpą priskiria antro aukšto šiaurinėje dalyje esančiam butui, nes nurodo, kad išdegė namo antro aukšto šiaurinėje dalyje esančio buto, kuriame gyvena R. S. ir V. G. virtuvės denginys, nurodo, jog apdegė ir aprūko buto kambariuose buvę baldai, namų apyvokos daiktai, kitas turtas. PAGD pateiktame Plane – Schemoje Nr. 1 pažymėti kambariai numeriais „1“ ir „2“, kuriuos, teismas preliminariai įvertinęs, pagal iš VĮ Registrų centro gautus daugiabučio namo planus galima būtų priskirti butui, adresu (duomenys neskelbtini), t. y. nurodytam šiauriniam butui. Atkreipė dėmesį, kad tarnybiniame pranešime buvo teigiama, kad pietinis butas yra negyvenamas. Pažymėjo, kad šiaurinis butas, esantis (duomenys neskelbtini), priklauso K. R..

Teismas, sprendė, kad gaisro metu daugiabučio namo antrame aukšte gyvenę R. S. ir V. G., buvo įsikūrę abiejų butų patalpose, nes pareigūnų schemoje nurodyti apdegę kambariai yra 3 buto zonoje, o nurodyta virtuvė – antro aukšto koridoriaus ir atsakovei priklausiusio buto, t. y. 4 buto dalyje. Vertino, kad dėl namo buvusios specifinės paskirties (buvusi mokykla), patalpų prastos būklės, liudytojo minėtų anksčiau vykusių gaisrų, PAGD pareigūnui neturint oficialių planų, galėjo būti sunku nustatyti kiekvieno buto ribas, kai kurios pastato sienos galėjo būti ir neišlikusios.

Pažymėjo, kad nors ieškovės atstovas ir teigia, kad atsakovė prasiplėtė buto ribas, t. y. užėmė bendro naudojimo koridorių, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų nėra – PAGD pateiktas Planas – Schema Nr. 1 yra apytikslis, namo antrame aukšte esančių butų techninio paso brėžiniuose pavaizduoti kambarių susikirtimai neatitinka PAGD Plano – Schemos Nr. 1 turinio, pareigūnams braižant schemą nebuvo atlikti tikslūs patalpų matavimai. Tačiau nepaisant visų šių aplinkybių, gaisro židinio zona yra labai aiškioje vietoje – namo šiaurinėje pusėje antro aukšto laiptinėje prie lango. Laiptinė yra bendro naudojimo patalpa, kuria gali naudotis visi daugiabučio namo gyventojai, duomenų, kad ji būtų priskirta kuriam nors antro aukšto butui – nėra.

Teismas įvertinęs tai, kad esant aiškiai gaisro židinio zonos lokacijai, t. y. kad gaisras kilo namo šiaurinėje pusėje antrame aukšte, laiptinėje prie lango, ir ši laiptinės dalis niekada nepriklausė atsakovei nuosavybės priklausančiam butui, niekada nebuvo jo sudėtyje, todėl konstatavo, kad gaisro židinio zona yra bendro naudojimo patalpose, laiptinė nėra atsakovės M. A. valdyto buto sudėtinė dalis ir gaisro židinio zona nėra atsakovei priklausančio buto, adresu: (duomenys neskelbtini), patalpose (CPK 178, 185 straipsniai).

Teismas nustatęs, kad gaisro židinio zona buvo ne atsakovei nuosavybės teise priklausiusiose patalpose, bet bendrojo naudojimo patalpose, nusprendė, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti buvus atsakovės neteisėtus veiksmus. Nenustatęs neteisėtų veiksmų, teismas neturėjo pagrindo vertinti kitų civilinės atsakomybės sąlygų. Įvertinęs šiuos motyvus, konstatavo, kad ieškovės ieškinys atmestinas.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu apeliantė AB „L.“ (toliau – ir apeliantė) prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį tenkinti, bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas, skundžiamo sprendimo 21 p. visiškai nepagrįstai konstatavo, jog: „laikytina, kad gaisro židinio zona yra bendro naudojimo patalpose, laiptinė nėra atsakovės M. A. valdyto buto sudėtinė dalis“. Pažymi, kad 2024-08-07 gaisras, adresu: (duomenys neskelbtini), kilo namo antrame aukšte šiaurinėje pusėje, kurioje gyvena R. S. ir V. G.. Gaisro židinio zona – antro aukšto šiaurinėje pusėje esančio buto, prieškambaryje prie lango stovintis medinis fotelis (1 t. 94 b. l.). Šias aplinkybes patvirtina byloje pateikti įrodymai: Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnyba pateikė raštas (1 t. 11 b.l.), draudėjo pranešimas (1 t. 12 b.l.), nuotraukos (1 t. 13-22 b.l.), Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos tarnybinis pranešimas (1 t. 93-107 b.l.);

Pažymi, kad po gaisro apklaustas apeliantės draudėjas S. B. PAGD pareigūnui rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2024 m. rugpjūčio 8 d., 1.45 val., jam paskambino antrame aukšte gyvenantis V. G. ir pasakė, kad dega jo buto koridorius ir jis negali išeiti laukan (1 t. 102 b. l.). Taigi, akivaizdu, jog patys namo gyventojai, prieškambarį/koridorių priskiria kaip jų buto sudėtinę dalį;

Apeliantė paaiškina, kad nors pagal RC išrašą, matyti, kad įvykio metu A. K. antrame aukšte neturėjo nuosavybės teise priklausančio buto (1 t. 118 b. l.). Pagal byloje pateiktą RC išrašą (1 t. 132 b. l.), A. K. tik 2025 m. gegužės 29 d. nusipirko iš atsakovės antrame aukšte esantį butą. Pažymi, kad 2026 m. balandžio 21 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K. patvirtino, kad būtent atsakovės bute nakvojo minėti ūkio darbuotojai, kad gaisro metu namo stogas labiau išdegė atsakovės buto pusėje. Taip pat, nurodė, jog atsakovė M. A. yra buvusi uošvienė. Remiantis šeimyniniais ryšiais bei faktu, kad vėliau butas buvo nupirktas, preziumuojama, kad R. S., V. G. gyveno būtent atsakovės bute;

Pažymi, kad butas, esantis šiaurinėje pusėje, kuriame kilo gaisras įvykio metu priklausė atsakovei M. A.. Pabrėžė, kad gaisras kilo prieškambaryje, kuris yra atsakovės buto sudėtinė dalis, o ne bendrojo naudojimo patalpos. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir padarė klaidingą išvadą, jog gaisro židinio zona yra bendro naudojimo patalpos;

Apeliantė nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime, iš esmės rėmėsi vien tik pastatų vidaus plotų eksplikacijoje nurodytais duomenimis (1 t. 144-152 b. l.). Pažymi, jog kadastro duomenų nustatymo data yra 1993 m. sausio 14 d., o vėlesni šių nekilnojamojo turto objektų matavimai atlikti nebuvo. Be to, VĮ „Registrų centras“ atsakyme nurodyta: “Pažymime, kad 1, 2, 3, 4 butų bylos nesudarytos, todėl dokumentų archyve nėra” (1 t. 142 b. l.). Taigi, kadastro duomenys yra sudaryti prieš 33 metus, atskiros butų bylos nesudarytos, o liudytojas A. K. nurodė, kad pastatas daug kartų degė. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad atsakovės buto ribos buvo praplėstos/padidintos, o PAGD pateiktas Planas – Schema Nr. 1 (1 t. 106 b. l.), kuriame tai atsispindi, yra patikimas, atitinkantis faktinę situaciją. Pirmos instancijos teismas netinkamai vertino šiuos argumentus, dėl ko sprendimo 20 punkte nepagrįstai konstatavo: “Nors ieškovės atstovas ir teigia, kad atsakovė prasiplėtė buto ribas, t. y. užėmė bendro naudojimo koridorių, tačiau šias aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų nėra – PAGD pateiktas Planas – Schema Nr. 1 yra apytikslis, namo antrame aukšte esančių butų techninio paso brėžiniuose pavaizduoti kambarių susikirtimai neatitinka PAGD Plano – Schemos Nr. 1 turinio, pareigūnams braižant schemą nebuvo atlikti tikslūs patalpų matavimai”. Taigi, nors byloje yra pateikta PAGD gaisro tyrimo medžiaga, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad objektyvių įrodymų nepateikta;

Apeliantė paaiškina, kad aplinkybę, jog pastatas bei buto ribos perdarytos patvirtina ir tai, jog tarnybiniame pranešime nurodyta, jog „Namo antrame aukšte yra 2 butai į kuriuos patenkama per dvi laiptines namo pietinėje ir šiaurinėje pusėje“ (1 t. 94 b. l.), nors gyvenamojo namo techniniame pase esančiuose brėžiniuose daugiabučio namo pietinės pusės laiptai nėra pavaizduoti (1 t. 151-152 b. l.). Pabrėžtina, kad įvykio dieną, PAGD darbuotojai buvo atvykę ir faktiškai apžiūrėjo gaisravietę, išmatavo bei nubraižė planą/schemą (1 t. 106 b. l.). Pagrindo abejoti gaisro tyrimo medžiagoje nurodyta informacija – nėra. Taigi, atmestinas teismo sprendimo 20 p. motyvas, kad PAGD pateiktas Planas – Schema Nr. 1 yra apytikslis;

Pažymi, kad nors apeliantė laikosi pozicijos, kad gaisras kilo būtent atsakovei priklausančiose patalpose, vis tik pirmosios instancijos teismui konstatavus, kad: „Nagrinėjamu atveju teismas nustatė, kad gaisro židinio zona buvo ne atsakovei nuosavybės teise priklausiusiose patalpose, bet bendrojo naudojimo patalpose” (sprendimo 24 p.), turėjo iš atsakovės būti priteista žala, proporcinga jos turimo turto daliai, kadangi ji už bendrojo naudojimo patalpas, taip pat yra atsakinga. Pažymėjo, kad viso pastato (adresu: (duomenys neskelbtini)) plotas sudaro – 259,67 m2 (1 t. 144 b. l.). Pagal byloje esamus duomenis, atsakovei priklausančio buto plotas užima 69,88 m², tai sudaro apie 26,9 % (1 t. 132 b. l.). Dėl gaisro kilusios žalos dydis siekia – 5 146,06 Eur. Laikantis pozicijos, kad gaisro židinio zona yra bendrojo naudojimo patalpose, tokiu atveju atsakovei priklausančios proporcingai jos turimam turtui atlyginti dalis siekia – 1 384,29 Eur (5146,06 x 26,9%).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė M. A. (toliau – ir atsakovė) prašo apeliantės apeliacinį skundą atmesti, bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

Atsakovė nesutinka su apeliaciniu skundu, nurodo, kad apeliantės apeliacinio skundo argumentai yra grindžiami arba faktinių aplinkybių iškraipymu, arba ieškovės reikalavimų keitimu į naujus, pirmos instancijos teisme nenagrinėtus reikalavimus. Su nepagrįstais apeliantės teiginiais ir logika nesiremiančių aplinkybių dėstymu, atsakovė nesutinka, nes nė viena iš apeliantės nurodytų aplinkybių nėra susijusi nei su atsakove, nei su jos veiksmais / neveikimu. Apeliantė manipuliuoja padrikais atskirų asmenų teiginiais, esančiais byloje. Apeliantės argumentų nepagrįstumą patvirtina bylos medžiaga;

Atsiliepimas

Atsakovė paaiškina, kad gaisras kilo šiauriniame II aukšto bute, tačiau atsakovės butas niekada nebuvo šiaurinis. Šie duomenys yra matomi iš į bylą pateiktų kadastrinių pastato brėžinių. Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis atsakovės butas Nr. 4 yra 69,88 kv. m. bendro ploto. Šį plotą sudaro namo kadastrinėje byloje esančiuose planuose pažymėtos patapos: IV-1 - 3,5 kv. m., IV-2 - 19,43 kv. m., IV- 3 - 18,04 kv. m., IV-4 - 20,55 kv. m. ir IV-5 - 8,36 kv. m. Visų nurodytų patalpų plotų suma sudaro 69,88 kv. m. (atsakovės buto plotą). Kaip matyti iš kadastro bylos brėžinio, visos atsakovei priklausančios patalpos yra tik pietinėje pastato pusėje. Nė viena iš atsakovei priklausančių patalpų neturi ir niekada neturėjo jokios šiaurinės sienos ar šiaurinio lango. Neturėdamas jokių sąlyčio taškų su šiaurine pastato dalimi atsakovės butas negalėjo iš pietinio tapti šiauriniu butu. Byloje nėra duomenų, jog gaisras būtų kilęs kurioje nors atsakovei priklausančioje patalpoje;

Nurodo, kad apeliantė teigia, jog dėl gaisro yra atsakingas pietinio buto savininkas (t. y. atsakovė), nors PAGD pareigūnai savo dokumentuose aiškiai nurodė, kad gaisras kilo būtent šiauriniame bute. Atsakovės (pietinis) butas jau seniai buvo negyvenamas, ką aiškiai patvirtino PAGD pareigūnas tarnybiniame pranešime: „namo antrame aukšte yra 2 butai į kuriuos patenkama per dvi laiptines namo pietinėje ir šiaurinėje pusėje, namo šiaurėje pusėje antrame aukšte esančiame bute gyvena R. S. ir V. G., pietinėje pusėje butas negyvenamas“. Apeliantės apeliacinio skundo teiginiai apie atsakovės buto buvimą šiauriniu ar asmenų gyvenimą atsakovės bute, prieštarauja PAGD tarnybinio pranešimo duomenims ir yra nepagrįsti. Duomenų, kad be atsakovės buto pastato II aukšte yra daugiau pietinių butų, byloje nėra, todėl apeliantės teiginiai pietinį atsakovės butą laikyti šiauriniu yra manipuliavimas faktais;

Šalies argumentai

Apeliantė nepagrįstai teigia, jog R. S. ir V. G., neva, gyveno atsakovės bute. Atsakovė su šiais teiginiais nesutinka. Nė vieno ši šių asmenų atsakovė nepažįsta, nė vienam iš jų niekada nebuvo leidusi naudotis jokia savo turto dalimi ar bendro naudojimo patalpomis. Atsakovės butas visada buvo užrakintas. Dėl nusidėvėjimo ir prastos būklės jis nebuvo tinkamas žmonėms gyventi. Jei R. S. ir V. G. savavališkai buvo apsigyvenę ginčo pastato 2 aukšte, tai tikrai jie negyveno atsakovės patalpose. Minėti asmenys galėjo savavališkai užimti J. Č. / K. R. šiaurinį butą (šiaurinėje pastato pusėje), jie galėjo būti savavališkai apsistoję bendro naudojimo patalpose. Tokių duomenų atsakovė neturi. Kur galėjo gyventi R. S. ir V. G. atsakovė nežino, nes minėtų asmenų nepažįsta, jų nėra mačiusi ar su jais susitikusi;

Atsiliepimas

Atsakovė pažymi, kad liudytoju apklaustas A. K., nepatvirtino apeliantės teiginių, kad savo ūkio darbuotojus R. S. ir V. G., jis apgyvendino užsidegusiame name. Liudytojas nurodė priešingai - ginčo namo II a. nebuvo galima gyventi, nes ten buvo netinkamos gyvenimui sąlygos (landynė). Priešingai, nei teigia apeliantė, liudytojas A. K. tiksliai negalėjo paaiškinti, kur R. S. ir V. G. buvo apsistoję. A. K. turėjo savo paties butą minėtame name, o A. K. ir jo ūkio darbuotojų apgyvendinimo santykiai atsakovei nebuvo žinomi. Po gaisro atsakovė perleido savo sudegusį turtą A. K., nes jis užsimanė supirkti visas vertę praradusio pastato patalpas ir pastatą renovuoti;

Atsakovė paaiškina, kad aplinkybę, jog PAGD specialistai gaisro židinio vietą nustatė buvus namo bendro naudojimo laiptinėje, ją neteisingai pavadindami prieškambariu, patvirtina VĮ „Registrų centras“ kadastrinės bylos plano ir degusio namo šiaurinės pusės fasado nuotraukų sugretinimas. PAGD darytoje nuotraukoje yra matomas išdegęs langas šiaurinėje pastato pusėje (PAGD plane prie šio lango yra nurodyta gaisro židinio vieta). Kadastrinė medžiaga rodo, jog PAGD nustatyta gaisro židinio vieta ir greta jos buvęs langas nepriklausė nė vienam iš antro aukšto butų. Iš PAGD darytų nuotraukų matyti, jog namo šiaurinėje pusėje yra tik du dideli langai. Gaisras kilo prie vieno iš jų. Iš laiptinės aikštelės (kurioje faktiškai kilo gaisras), yra patekimas į bendro naudojimo patalpą a-2 (2,73 kv. m) ir tik iš patalpos a-2 galima buvo patekti tiek į atsakovės, tiek į 3-ojo buto patalpas. Šios aplinkybės rodo, jog gaisras niekaip nebuvo susijęs su atsakovės valdytomis patalpomis. Vien dėl to, kad PAGD pareigūnas bendro naudojimo laiptinę pavadino „prieškambariu“, negali daryti jokios įtakos atsakovės atsakomybei dėl gaisro, kuris nekilo atsakovės bute ar su juo susijusiose patalpose. Kadangi atsakovės butas neturėjo, nei prieškambario, nei fotelio, nei lango į šiaurę, ieškovės apeliacinio skundo argumentai, kuriais yra bandoma iškraipyti PAGD duomenis, yra nepagrįsti;

Pažymi, kad PAGD schemoje nėra jokių duomenų apie nuosavybės objektus, jų ribas, dėl to schema negalėjo įrodyti atsakovės buto išplėtimo ar neišplėtimo aplinkybių. Dėl savo netikslumo ir atitinkamų duomenų nebuvimo PAGD schema negalėjo patvirtinti jokių nuosavybės ar turto valdymo juridinių faktų. Atsakovė dar kartą nori akcentuoti, jog savo buto ji niekada neperdarinėjo, jo neplėtė, nekeitė buto ribų ar jo vietos. Teigdama priešingai ieškovė turi įrodyti visas savo teiginių aplinkybes. Atsakovė jokių savo turto teisinės padėties keitimo veiksmų nei de jure, nei de fakto negalėjo atlikti be kitų bendraturčių sutikimo. Duomenų, kad bendraturčiams kada nors būtų buvęs pateiktas toks siūlymas (nekalbant apie jo įgyvendinimą) byloje nėra ir negali būti. Tokių duomenų apeliantė taip pat nėra pateikusi;

Atsakovė nurodo, kad jei apeliantė skunde teigia, jog atsakovės buto patalpos buvo perkeltos iš pietinės namo pusės į šiaurinę, apeliantė turi paaiškinti, kur, kaip ir kada iš šiaurinės namo dalies persikėlė K. R. butas (dėl atsakovei nežinomų priežasčių šis butas vis dar yra registruotas J. Č. vardu, esantis (duomenys neskelbtini)). Be K. R. buto perkėlimo į kitą vietą atsakovės butas negalėjo tapti šiauriniu. Teigdama jog atsakovės buto patalpos faktiškai buvo perkeltos į šiaurinę namo dalį, apeliantė šiais savo teiginiais bando pakeisti į bylą neįtrauktų asmenų, šiaurinio buto savininkų (J. Č. ir K. R.) teisinę padėtį be šių asmenų įtraukimo į bylą. Nei J. Č., nei K. R. nebuvus įtrauktiems į bylą, nedalyvavus pirmos instancijos teisme, pirmos instancijos teismui nenagrinėjus aplinkybių dėl atsakovės buto vietos perkėlimo iš pietinės į šiaurinę namo dalį, apeliacinio skundo reikalavimai apeliacinėje instancijoje nagrinėti aplinkybes, susijusias su J. Č. ir K. R. buto vietos pakeitimu, t. y. aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėtos pirmos instancijos teisme ir galinčias turėti įtakos į bylą neįtrauktų asmenų teisėms ir pareigoms, yra nepagrįstas ir apeliacinėje instancijoje negalimas;

Nurodo, kad atsakovės teisinę atsakomybę ieškovė byloje įrodinėjo vadovaudamasi griežtosios deliktinės atsakomybės doktrina (įrodinėdama tik vieną aplinkybę, jog gaisras kilo būtent atsakovės patalpose). Apeliantei keičiant įrodinėjimo būdą ir apimtį, keičiant teiginius dėl gaisro židinio vietos, ieškovė pirmos instancijos teisme naudota argumentacija dėl griežtosios atsakovės atsakomybės tapo nebetinkama. Griežtosios atsakomybės doktrina negali būti taikoma pastato savininkų atsakomybei už bendrojo naudojimo patalpų valdymą pagrįsti, nes bendrųjų ir viešųjų patalpų bendrosios dalinės nuosavybės savininkai neturi galimybės šių patalpų kontroliuoti ir valdyti kaip savo. Apeliacinį skundą grįsdama visai kitomis aplinkybėmis, negu buvo įrodinėjamas ieškinys - t. y. gaisro kilimu bendro naudojimo patalpose ir daline atsakovės atsakomybe, ieškovė apeliaciniame skunde bando pakeisti ieškinio pagrindą ir savo anksčiau įrodinėtas aplinkybes. Keisdama savo poziciją iš teiginio, jog gaisras kilo atsakovės patalpose, į apeliacinio skundo teiginį, jog gaisras kilo bendro naudojimo patalpose, ieškovė remiasi naujomis aplinkybėmis, kurių pirmos instancijos teisme nebuvo tirtos ir nagrinėtos. Kadangi pirmos instancijos teisme ieškovė neįrodinėjo aplinkybių, kad gaisras kilo bendro naudojimo patalpose, apeliaciniame skunde ieškovė negali keisti savo ieškinio pagrindo argumentų ir įrodinėjimo dalyko ir remtis naujomis, anksčiau savo neįrodinėtomis aplinkybėmis (CPK 306 straipsnio 2 dalis);

Pažymi, kad apeliantė pirmos instancijos teisme neįrodinėjo, jog gaisras kilo bendro naudojimo patalpose. Įrodinėtinų aplinkybių pakeitimas, paaiškėjęs iš apeliacinio skundo rodo, jog apeliantė neįrodė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Anksčiau neįrodinėjusi nei atsakovės kaltės dėl bendrųjų patalpų valdymo, neįrodinėjusi atsakovės nuosavybės proporcijos, neįrodinėjusi neteisėtų atsakovės veiksmų dėl gaisro bendro naudojimo patalpose, neįrodinėjusi priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir ieškovės žalos (jei gaisras kilo bendro naudojimo patalpose), ieškovė savo apeliacinio skundo negali grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo tirtos pirmos instancijos teisme.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas

Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Apeliacijos objektas - pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos subrogacijos tvarka priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso J. B.. Iš byloje esančio Būsto draudimo liudijimo TIA Nr. 1002121960 matyti, kad draudikas (ieškovė) AB „L.“ ir S. B. sudarė būsto draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2025 m. gegužės 5 d. buvo apdraustas J. B. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Ieškovei adresuotoje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PAGD) 2024 m. rugpjūčio mėn. pažymoje dėl kilusio gaisro, nurodyta, kad „2024 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini), degė keturių butų gyvenamasis namas. Gaisro metu nudegė bendras namo stogas, buvo sulietos pirmo aukšto buto Nr. 2 patalpos, namų apyvokos daiktai. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – antro aukšto gyventojų neatsargus rūkymas“. Iš ieškovės fiksuoto draudėjo pranešimo turinio matyti, kad draudėjas nurodė, jog dėl gaisro kalti yra 4-ojo buto gyventojai.

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad gaisro metu 3 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovei M. A., o 1 kambario butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausė K. R.. Po gaisro 2025 m. gegužės 29 d. Pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3343 atsakovei M. A. priklausęs butas parduotas A. K..

Iš mokėjimo nurodymo kopijos matyti, kad dėl šio gaisro padarinių ieškovė draudėjui išmokėjo 5 146,06 Eur draudimo išmoką ir 2024 m. lapkričio 24 d. pretenzija dėl išmokos išieškojimo kreipėsi į atsakovę M. A., prašydama sumokėti ieškovei 5146,06 Eur išmokėtą draudimo išmoką.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

Apeliantė, nesutikdama su skundžiamu sprendimu, teigė, jog teismas neįvertino bylai reikšmingų aplinkybių, formaliai konstatavo, kad gaisro židinio zona nėra atsakovei priklausančio buto, adresu: (duomenys neskelbtini), patalpose, dėl ko teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo nustatyti dėl žalos atsakovės neteisėtų veiksmų.

Apeliantė nesutikimą grindžia, tuo, kad butas, esantis šiaurinėje pusėje, kuriame kilo gaisras, įvykio metu priklausė atsakovei M. A.. Gaisras kilo prieškambaryje, kuris yra atsakovės buto sudėtinė dalis, o ne bendrojo naudojimo patalpos. Pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes ir padarė klaidingą išvadą, jog gaisro židinio zona yra bendro naudojimo patalpos.

Tuo tarpu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus duomenys, sprendė, kad esant aiškiai gaisro židinio zonos lokacijai, t. y. kad gaisras kilo namo šiaurinėje pusėje antrame aukšte, laiptinėje prie lango, ir ši laiptinės dalis niekada nepriklausė atsakovei nuosavybės priklausančiam butui, niekada nebuvo jo sudėtyje, dėl ko konstatavo, kad gaisro židinio zona yra bendro naudojimo patalpose, laiptinė nėra atsakovės M. A. valdyto buto sudėtinė dalis ir gaisro židinio zona nėra atsakovei priklausančio buto, adresu: (duomenys neskelbtini), patalpose (CPK 178, 185 straipsniai).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi (CPK 12 straipsnis) principas lemia įrodinėjimo naštos paskirstymą ir bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso šaliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimą išspręsti ginčą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-701/2021). Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo pareigos paskirstymo tvarką negu nustatyta CPK 178 straipsnyje, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).

Nagrinėjamoje byloje reikalavimą atsakovei dėl padarytos žalos atlyginimo reiškia draudimo bendrovė, kuri, išmokėjusi draudėjui draudimo išmoką, perėmė reikalavimo teises iš nukentėjusio asmens (draudėjo). Tokiu atveju taikytiną atsakomybės rūšį nulemia pradinis nukentėjusio asmens ir žalą padariusio asmens teisinis santykis, nes draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, įstoja į ankstesnį teisinį santykį. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį, reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius.

Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad subrogacijos esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020, 35 punktas). Draudikas, subrogacijos būdu įgijęs reikalavimo teisę, yra saistomas tų teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų, kurios būtų taikomos draudėjo reikalavimui atlyginti žalą, atsiradusią iš sutarties ar delikto. Taigi, į prievolę įstojus draudikui, nesikeičia nei prievolės pobūdis, nei taikytina jai teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-13-1075/2023, 31 punktas).

Nagrinėjamu atveju iš ieškovei adresuotoje Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Radviliškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (toliau – PAGD) 2024 m. rugpjūčio mėn. pažymos dėl kilusio gaisro, nustatyta, kad „2024 m. rugpjūčio 7 d. (duomenys neskelbtini), degė keturių butų gyvenamasis namas. Gaisro metu nudegė bendras namo stogas, buvo sulietos pirmo aukšto buto Nr. 2 patalpos, namų apyvokos daiktai. Labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis – antro aukšto gyventojų neatsargus rūkymas“. Iš ieškovės fiksuoto draudėjo pranešimo turinio matyti, kad draudėjas nurodė, jog dėl gaisro kalti yra 4-ojo buto gyventojai.

Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso J. B.. Iš byloje esančio Būsto draudimo liudijimo TIA Nr. 1002121960 nustatyta, kad draudikas (ieškovė) AB „L.“ ir S. B. sudarė būsto draudimo sutartį, kurios pagrindu laikotarpiu nuo 2024 m. gegužės 6 d. iki 2025 m. gegužės 5 d. buvo apdraustas J. B. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš mokėjimo nurodymo kopijos nustatyta, kad dėl šio gaisro padarinių ieškovė draudėjui išmokėjo 5 146,06 Eur draudimo išmoką ir 2024 m. lapkričio 24 d. pretenzija dėl išmokos išieškojimo kreipėsi į atsakovę M. A., prašydama sumokėti ieškovei 5146,06 Eur išmokėtą draudimo išmoką.

Pažymėtina, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas analizavo byloje surinktus įrodymus, ir būtent iš jų visumos padarė išvadą, kad gaisras kilo namo šiaurinėje pusėje antrame aukšte, laiptinėje prie lango, ir ši laiptinės dalis niekada nepriklausė atsakovei nuosavybės priklausančiam butui, niekada nebuvo jo sudėtyje, todėl konstatavo, kad gaisro židinio zona yra bendro naudojimo patalpose, laiptinė nėra atsakovės M. A. valdyto buto sudėtinė dalis ir gaisro židinio zona nėra atsakovei priklausančio buto, adresu: (duomenys neskelbtini), patalpose.

Tuo tarpu apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, iš esmės rėmėsi vien tik pastatų vidaus plotų eksplikacijoje nurodytais duomenimis (1 t. 144-152 b. l.). Kadastro duomenų nustatymo data yra 1993 m. sausio 14 d., o vėlesni šių nekilnojamojo turto objektų matavimai atlikti nebuvo. Be to, VĮ „Registrų centras“ atsakyme nurodyta: “Pažymime, kad 1, 2, 3, 4 butų bylos nesudarytos, todėl dokumentų archyve nėra” (1 t. 142 b. l.). Taigi, kadastro duomenys yra sudaryti prieš 33 metus, atskiros butų bylos nesudarytos, o liudytojas A. K. nurodė, kad pastatas daug kartų degė.

Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti PAGD pateiktas Planą – Schemą Nr. 1, iš kurios apeliantės nuomone, akivaizdu, kad atsakovės buto ribos buvo praplėstos/padidintos, o PAGD pateiktas Planas – Schema Nr. 1 (1 t. 106 b. l.), kuriame tai atsispindi, yra patikimas, atitinkantis faktinę situaciją.

Teisėjų kolegija, vertindama minėtus apeliantės argumentus neturi pagrindo sutikti su tokia apeliantės pozicija. Kaip matyti iš bylos duomenų, apeliantė savo reikalavimą dėl žalos atlyginimo grindžia aplinkybe, kad gaisras kilo atsakovei priklausančiame bute, šią aplinkybę įrodinėdama PAGD pateiktu Planu – Schema Nr. 1 (1 t. 106 b. l.), iš kurios nustatyta, kad gaisro židinio zona buvo daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) antro aukšto šiaurinėje pusėje esančio buto prieškambaryje prie lango.

Tuo pačiu atsakovė, siekdama paneigti apeliantės nurodytą aplinkybę, kad gaisras kilo jos bute, nurodė, kad atsakovės butas yra pietinėje gyvenamojo namo pusėje, šią aplinkybę atsakovė įrodė duomenimis iš VĮ „Registrų centras“, t. y. Gyvenamojo namo techniniu pasu, kuriame, be kita ko, nurodyta Pastatų vidaus plotų eksplikacija ir pridėti daugiabučio namo pirmojo aukšto ir mansardos, t. y. antrojo aukšto brėžiniai, iš kurių nustatyta, kad atsakovės butas yra pietinėje namo pusėje.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus byloje pateiktus duomenis, byloje nėra nustatyta, kad apeliantė siekdama pagrįsti argumentą, kad atsakovė praplėtė buto ribas, apeliantė pateiktų tai patvirtinančius įrodymus. Šiuo atveju pats apeliantės nurodytas įrodymas, kuriuo ji pati grindžia reikalavimą dėl žalos atlyginimo, t. y. PAGD pateiktas Planas – Schema Nr. 1 nustatė gaisro židinio (epicentro) vietą, bet jokiais būdais nepatvirtina, kaip bando įteigti apeliantė, kad atsakovės buto ribos praplėstos.

Priešingai nei siekia įrodyti apeliantė, kad gaisras kilo atsakovės bute, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad gaisras kilo ne atsakovei priklausančiame bute, kuris yra gyvenamojo namo pietinėje pusėje, o priešingai gyvenamojo namo šiaurinėje pusėje, šių aplinkybių apeliantė nepaneigė jokiais byloje esančiais įrodymai, o apeliaciniame skunde nurodyti apeliantės argumentai dėl buto išdėstymo gyvenamajame name, ar, kad tam tikros apeliantės nuomone patalpos, kuriose kilo gaisras, priskirtinos apeliantės butui, paremti tik pačios apeliantės samprotavimais.

Nepagrįsdama faktiniais duomenimis (įrodymais), apeliantė taip pat dėsto teiginius, kad butas, esantis šiaurinėje pusėje, kuriame kilo gaisras, įvykio metu priklausė atsakovei. Gaisras kilo prieškambaryje, kuris yra atsakovės buto sudėtinė dalis, o ne bendrojo naudojimo patalpos. Pažymėtina, kad apeliantės siekis pagrįsti reikalavimą dėl žalos atlyginimo atsakovės atžvilgiu, pateikiant klaidingai byloje nustatytas faktines aplinkybes, tėra apeliantės nepagrįsta gynybinė taktika, su kuria apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis (PAGD pateiktą Planą – Schemą Nr. 1 ir iš VĮ „Registrų centras“ pateiktą atsakovės Gyvenamojo namo techninį pasą), dėl ko pagrįstai atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovė prasiplėtė buto ribas, t. y. užėmė bendro naudojimo koridorių, kadangi tokių aplinkybių patvirtinančių objektyvių įrodymų pirmosios instancijos teismas byloje nenustatė. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės PAGD pateiktas Planas – Schema Nr. 1 yra apytikslis, namo antrame aukšte esančių butų techninio paso brėžiniuose pavaizduoti kambarių susikirtimai neatitinka PAGD Plano – Schemos Nr. 1 turinio, pareigūnams braižant schemą nebuvo atlikti tikslūs patalpų matavimai. Todėl apeliantės argumentus, kad atsakovė praplėtė buto ribas, atmeta, kaip neįrodytus jokiais objektyviais duomenimis byloje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigia apeliantė, tinkamai, pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus, jais pagrindė savo išvadas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamas sprendimas yra aiškiai motyvuotas – pirmosios instancijos teismas išsamiai išdėstė šalių paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, pateikė byloje esančių įrodymų, kurių pagrindu padarė savo išvadas, vertinimą, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

Tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytomis, jai nepalankiomis išvadomis, nereiškia, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė ar kad skundžiamas sprendimas neteisėtas, nepagrįstas, ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą. Apeliantė, nesutikdama su bylą išnagrinėjusio pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindė teismo vertinant įrodymus padarytų teisės normų pažeidimų, tiesiog pateikė savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio, kitokio jų vertinimo. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir E. Ž. Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Papildomai pažymėtina dėl apeliantės apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti dėl dalinės atsakovės atsakomybės, kadangi teismas nustatė, kad gaisro židinys kilo bendro naudojimo patalpose, kaip pagrįstai nurodė atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą, kad apeliantė motyvuodama gaisro kilimu bendro naudojimo patalpose ir daline atsakovės atsakomybe, apeliaciniame skunde bando pakeisti ieškinio pagrindą ir savo anksčiau įrodinėtas aplinkybes.

Pažymėtina, kad CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja ne tik neperžengdamas apeliaciniame skunde ir atsiliepime į šį skundą nustatytų ribų (apeliacinio skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą faktinio ir teisinio pagrindo), išskyrus įstatymo nustatytas išimtis, bet ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme ribų, kurias šalys suformavo ieškinyje ir atsikirtimuose į ieškinį (priešieškinyje), nes apeliacinis skundas ir atsiliepimas į jį negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-381/2023, 49 punktas, 2023 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3k-3-3-220-381/2023, 41 punktas). Tam tikrų aplinkybių neginčijus pirmosios instancijos teisme, apeliaciniame skunde draudžiama plėsti bylos nagrinėjimo ribas ir įrodinėti naujas, bylos nagrinėjimo dalyku pirmosios instancijos teisme nebuvusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-421/2023).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė apeliaciniame skunde nurodo naujus nesutikimo su skundžiamu sprendimu motyvus ir argumentus, kai pirmosios instancijos teisme dėl dalinės atsakovės atsakomybės reikalavimo nereiškė ir dėl to ginčo byloje nebuvo, dėl ko pirmosios instancijos teismas ieškovės (apeliantės) nurodytų naujų aplinkybių netyrė ir dėl jų nepasisakė, apeliacinės instancijos teismas naujai apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių taip pat plačiau neanalizuoja ir dėl jų nepasisako (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-423-798/2024, 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-607-798/2024).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs visumą byloje esančių įrodymų, nustatytų aplinkybių ir įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, teisingai taikė procesines ir materialines teisės normas, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, kitos šalies prašymu gali būti priteistinos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme. Pateikti rašytiniai duomenys patvirtina, kad už atsiliepimo į apeliacinio skundo parengimą atsakovė sumokėjo 734,35 Eur. Minėtos išlaidos, atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas, nelaikytinos per didelėmis, todėl visa apimtimi priteistinos iš ieškovės atsakovės naudai (CPK 93, 98 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų Joniškyje 2026 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės AB L., kodas (duomenys neskelbtini), atsakovės M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 734,35 Eur (septynis šimtus trisdešimt keturis eurus 35 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Asta ČebatoriūtėAlma JurgelienėAleksandras Rusakas