Telšių apylinkės teismo nutartis

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Donata Šimkutė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos PRS1 prašymą dėl laikino paveldimo turto administratoriaus paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2026 m. liepos 21 d. teisme gautas ir 2026 m. liepos 22 d. priimtas pareiškėjos PRS1 prašymas, kuriuo prašoma: paskirti mirusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų paprastąjį administravimą; (duomenys neskelbtini) PRS1 , asmens kodas (duomenys neskelbtini) paveldimo turto administravimą nustatyti iki įstatymų nustatyta tvarka bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Prašyme nurodė, kad 2026 m. liepos 10 d. mirė pareiškėjos sutuoktinis (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Po jo mirties atsirado palikimas, į kurio sudėtį įeina ir 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) PRS1 yra mirusiojo sutuoktinė, kuri po palikėjo mirties įstatymo nustatyta tvarka priėmė palikimą. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad iki savo mirties (duomenys neskelbtini) buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir bendrovės vadovas. Po jo mirties bendrovė neteko vienasmenio valdymo organo, o taip pat neliko vienintelio akcininko, galinčio priimti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme numatytus sprendimus dėl bendrovės valdymo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra veikiantis juridinis asmuo. Bendrovė turi ilgalaikio turto, vykdo ūkinę-komercinę veiklą, yra prisiėmusi sutartinių įsipareigojimų, turi kreditorių, bankinių įsipareigojimų, privalo vykdyti mokestines prievoles, atsiskaityti su verslo partneriais bei užtikrinti nepertraukiamą veiklos tęstinumą. Šiuo metu susidarė teisinė situacija, kai nėra subjekto, galinčio įgyvendinti vienintelio akcininko teises. Dėl šios priežasties nėra galimybės priimti sprendimo dėl naujo bendrovės vadovo paskyrimo bei kitų bendrovės veiklai būtinų sprendimų. Tokia padėtis kelia realią grėsmę bendrovės veiklos tęstinumui, gali lemti paveldimo turto vertės sumažėjimą, pažeisti būsimų įpėdinių, bendrovės kreditorių, verslo partnerių bei valstybės interesus. Iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo įstatymo nustatyta tvarka dar nėra galimybės įregistruoti pareiškėjos kaip bendrovės akcininkės, todėl egzistuoja būtinybė laikinai administruoti palikimą sudarančias bendrovės akcijas. Esant šioms aplinkybėms, vienintelė veiksminga priemonė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą ir išsaugoti paveldimo turto vertę yra laikino paveldimo turto administratoriaus paskyrimas, nustatant paprastąjį administravimą mirusiajam (duomenys neskelbtini) priklausiusių 100 procentų UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų atžvilgiu iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 579 straipsnis numato, kad CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka prašymai dėl turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) numatytais atvejais.

Pareiškimas grindžiamas CK 5.65 straipsniu, kuris numato, kad jeigu į palikimą įeina turtas, kurį reikia tvarkyti (individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis, vertybiniai popieriai ir kt.), ir to negali atlikti testamento vykdytojas arba įpėdinis, taip pat jeigu palikėjo kreditoriai pareiškia ieškinį prieš priimant įpėdiniams palikimą, tai apylinkės teismas skiria paveldimo turto palikimo administratorių, kuris turi CK 5.38 straipsnio nustatytas teises. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 5.65 straipsnyje numatyto teisinio reguliavimo ir jo taikymo yra pateikęs išaiškinimą, kad paskirtas palikimo administratorius gali įgyvendinti suteiktus įgaliojimus tik į konkretų paveldimą turtą. Dėl to pavedant administratoriui tvarkyti palikimą turi būti nurodomas ir konkretus turtas, kurį jis tvarkys. Paveldimo turto administravimas teismo gali būti skiriamas tik kai bus aiškus kiekvienam įpėdiniui tenkantis turtas, t. y. kai teismas nustatys kiekvienam įpėdiniui atitenkančią paveldimo turto dalį, padalijęs paveldimą turtą ir taip priskyręs atskiriems įpėdiniams nuosavybės teise tenkančius konkrečius paveldimo turto objektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis Nr. 3K-3-343/2011). Taigi, tam, kad teismas skirtų paveldimo turto palikimo administratorių, byloje turi būti dvi privalomos sąlygos: 1) turi būti į palikimą įeinančio turto, kurį reikia tvarkyti; 2) į palikimą įeinančio turto tvarkyti negali testamento vykdytojas arba įpėdinis (Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-667-638/2026).

CK 5.55 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog tais atvejais, kai paveldima individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytynių ar bankroto bylos iškėlimo. Tokiu atveju palikėjo skolos padengiamos tik iš palikimo. Jeigu yra keletas įpėdinių, jie paduoda bendrą prašymą nustatyti palikimo administravimą. Įpėdiniams perėmus valdyti paveldimą turtą, palikimo administravimas nenustatomas (CK 5.55 straipsnio 5 dalis). Teismų praktikoje pabrėžiama, kad palikimo administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktais yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, jam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai. Palikimo administravimas nustatomas ir administratorius skiriamas, pirma, palikėjo kreditorių interesais, antra, įpėdinių interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2013). Administratoriaus tikslas – teikti pagalbą tais atvejais, kai paveldėjimo objektas yra specifinis, o testamento vykdytojas ar įpėdinis savarankiškai tvarkyti paveldėto turto negali arba yra tikimybė, jog paveldėtos skolos viršys turtą (Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-315-555/2014).

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini), kuris buvo vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas ir vadovas. Po jo mirties pareiškėja PRS1 , t. y. (duomenys neskelbtini) sutuoktinė, priėmė palikimą paduodama prašymą palikimo vietos notarei, tačiau palikimo apyrašas dar nėra sudarytas, paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas, todėl daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra galimybės tenkinti prašymo dėl turto administratoriaus skyrimo, nes nėra nustatytas konkretus ir galutinis paveldimo turto sąrašas, įpėdiniai bei jiems tenkančios paveldėjimo turto dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-343/2011; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1792-467/2012; Kauno apygardos teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1797-480/2021; Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2025 m. gruodžio 18 d. nutartis Nr. e2YT-11042-1141/2025). Teismas pažymi, kad pareikšime nėra pateikiama informacijos apie ar yra kitų įpėdinių (Gyventojų registro duomenimis (duomenys neskelbtini) turi pilnametę dukrą), ji nėra įtraukta į procesą. Taip pat nepateikta duomenų apie palikėjo kreditorius, jie neįtraukti į procesą. Be to, pareiškėja nepasisakė dėl jos siūlomo administratoriaus atlyginimo, nes teismas turi nustatyti palikimo administratoriaus atlygimą (CK 5.55 straipsnio 2 dalis), palikimo administravimas nenustatomas, jei administravimo išlaidos viršytų palikimo vertę arba didžioji palikimo dalis būtų sunaudota administravimo išlaidoms padengti (CK 5.55 straipsnio 3 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-184-520/2011).

Pareiškėjai išaiškintina, jog teismo atsisakymas išduoti leidimą neatima iš jos teisės pasikeitus aplinkybėms ir pateikus būtinus įrodymus, pakartotinai kreiptis į teismą dėl leidimo išdavimo (CPK 582 straipsnio 11 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 579–582 straipsniais,

nutaria:

atmesti pareiškėjos PRS1 prašymą dėl laikino paveldimo turto administratoriaus paskyrimo. Nutartis neskundžiama.