- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-08-08
- Bylos Nr.
- 3K-3-343/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-02820-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Virgilijus Grabinskas, Česlovas Jokūbauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- S. G., Vilniaus miesto 6-asis notarų biuras
- Advokatai
- Vytautė Ladigaitė-Balčiūnienė
- Kategorijos
- 123.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virgilijaus Grabinsko, Česlovo Jokūbausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. K. prašymą dėl paveldimo turto palikimo administratoriaus paskyrimo; suinteresuoti asmenys byloje – S. G., Vilniaus miesto 6-asis notarų biuras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo tarp įstatyminių įpėdinių dėl paveldimo turto palikimo administratoriaus paskyrimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. K. 2010 m. vasario 11 d. prašymu teismo prašė paskirti advokatę Vytautę Ladigaitę-Balčiūnienę A. K., mirusios 2005 m. spalio 13 d., paveldimo turto palikimo administratore. A. K. yra pareiškėjos A. K. duktė. Suinteresuotas asmuo S. G. yra mirusios A. K. sutuoktinis, šeima savo vaikų neturėjo. Po A. K. mirties Vilniaus miesto 6-ajame notarų biure pradėta paveldėjimo byla, pareiškėja A. K. ir S. G. yra įstatyminiai įpėdiniai, tarp jų kilo ginčas dėl palikimo pasidalijimo, paveldimo turto dalies nustatymo. Palikimą sudaro turtas, kurį būtina tvarkyti – žemės ūkio naudmenų sklypai, pastatai, butas, vertybiniai popieriai. Pareiškėja nuo palikėjos mirties nesinaudoja nė vienu iš palikimą sudarančiu turtu, negauna iš jo pajamų. Paveldimą turtą prižiūri suinteresuotas asmuo S. G. Pareiškėja teigė, kad jai nėra žinoma, kiek atidžiai ir rūpestingai yra tvarkomas turtas, kur panaudojamos iš jo gaunamos pajamos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartimi patenkino pareiškėjos A. K. prašymą ir pareiškėjos atstovę advokatę Vytautę Ladigaitę-Balčiūnienę paskyrė neatlygintinai administruoti paveldėtojos A. K. paveldėtą turtą, suteikiant paskirtai administratorei visas įstatymo nustatytas teises bei nustatant, kad paveldimo turto administravimas galioja iki A. K. įpėdinė įstatymų nustatyta tvarka priims po mirties atsiradusį palikimą. Nutartyje nurodyta, kad pareiškėja yra palikėjos turto paveldėtoja pagal įstatymą, yra padavusi pareiškimą notarui apie palikimo priėmimą.
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi suinteresuoto asmens S. G. atskirąjį skundą patenkino ir panaikino šio teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį dėl turto administratoriaus paskyrimo. Teismas nurodė, kad A. K., kaip įpėdinė, dar nėra paveldėjusi turto, dėl kurio prašoma skirti administratorių. Paveldimo turto apyraše nenurodant konkretaus paveldimo turto, negali būti paskirtas ir turto administratorius (CK 5.55 straipsnio 6, 7 dalys). Pareiškėja turėtų pareiškime išvardyti visą paveldimą turtą, taip pat pažymėti konkrečiai jos paveldimą turtą, ir nurodyti, kurį turtą prašo administruoti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjos A. K. atskirasis skundas tenkintas iš dalies, Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis panaikinta ir byla perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip nepagrįstą pirmosios instancijos teismo išvadą, kad pareiškėja A. K., kaip įpėdinė, dar nėra paveldėjusi turto, todėl paveldimo turto apyraše nenurodant konkretaus paveldimo turto, negali būti paskirtas ir turto administratorius. Teismo vertinimu, nurodyta pirmosios instancijos teismo išvada neatitinka teisinio reglamentavimo dėl palikimo priėmimo būdų (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51, 5.53 straipsniai). Pareiškėjos kreipimosi į teismą metu buvo žinoma aplinkybė, kad tarp įpėdinių A. K. ir S. G. yra kilęs ginčas dėl paveldėto turto padalijimo, taip pat kilo ginčas ir dėl paveldimo turto administravimo. Nepaskyrus administratoriaus, teisinė taika nagrinėjamu klausimu šioje byloje neatkurta ir civilinio proceso tikslai (t. y. to, ko pareiškėja ir kreipėsi į teismą) nepasiekti (CPK 2 straipsnis). CPK 442 straipsnio 14 punkte nustatyta, kad bylos dėl palikimo administratoriaus skyrimo nagrinėjamos teisme ypatingąja teisena pagal supaprastinto proceso taisykles. Bylos, kurios yra priskirtos ypatingos teisenos tvarka nagrinėtinų bylų kategorijai, paprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka. Tačiau, kaip konstatuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tais atvejais, kai nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau ginčo dėl teisės kilimo faktas lemia, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant minėtą asmens teisės į tinkamą procesą principą; šis principas taikomas nepaisant dalyvaujančių byloje asmenų valios dėl bylos vyksmo, nes tinkamai išnagrinėti bylą ir teisingai kvalifikuoti tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis I. T. v. T. U., J. K., notarė V. Partaukienė, bylos Nr. 3K-3-115/2010; 2010 m. rugpjūčio 9 d. nutartis V. A. S. v. notarė J. Doržinkevičienė, S. R. S., bylos Nr. 3K-3-357/2010). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teisme pareiškėjos A. K. prašymas dėl paveldimo turto administratoriaus skyrimo iš esmės išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka, neišsiaiškinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, suinteresuoto asmens S. G. argumentų, be to, neišsiaiškinta, ar advokatė Vytautė Ladigaitė-Balčiūnienė pagal CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normas gali atlikti svetimo turto administravimo funkcijas. 2006 m. vasario 23 d. paveldimo turto apyrašo ir jo 2007 m. rugsėjo 21 d. papildymo duomenimis, mirusioji A. K. bei jos sutuoktinis – suinteresuotas asmuo S. G. turėjo kreditorių, kurie nagrinėjant bylą iš naujo turi būti įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, nes teismas nustato palikimo administravimą ir skiria palikimo administratorių tiek palikėjo kreditorių, tiek įpėdinių interesais (CK 5.55, 5.65 straipsniai).
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu pareiškėja A. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie kasacijos pagrindai ir juos pagrindžiantys esminiai argumentai:
1. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis skundžiamos atskiruoju skundu CPK numatytais atvejais arba tada, kai nutartis užkerta kelią tolesnei bylos eigai. CPK XXXIX skyriuje (šio skyriaus 582 straipsnio 6 dalis) nutarčių dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo apskundimas atskiruoju skundu nenumatytas. Taigi įstatyme nėra aiškiai apibrėžta galimybė skųsti pirmosios instancijos teismo nutartis tokio pobūdžio bylose. Skundžiamoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje konstatuota, kad kilo ginčas dėl teisės, dėl to byla turi būti išnagrinėta bendra tvarka apeliacine tvarka. Kasaciniu skundu tai ginčijama, nurodant, kad tinkamos administratoriaus kandidatūros parinkimas nėra teisės klausimas, nes tai fakto klausimas. Paveldimo turto palikimo administravimas yra tik laikinas teisinis instrumentas, kurio atveju apskundimas atskiruoju skundu gali būti ribojamas, proceso operatyvumo principas tokiu atveju turi būti prioritetas. Dėl kreditorių – jie, atsiradus palikimui, CPK 5.63 straipsnio tvarka nepareiškė savarankiškų reikalavimų, dėl to jų įtraukimas į bylą suinteresuotais asmenimis neturės reikšmės jų teisėms ir pareigoms, tik užvilkins procesą.
2. Esant pareiškėjo prašymui ir teismui konstatavus CPK 5.65 straipsnyje nurodytus pagrindus, įstatyme nenumatyta teismo teisė nepaskirti paveldimo turto palikimo administratoriaus. Įstatyme taip pat nenurodoma, kad pagal palikto turto sudėtį, kai reikalingas administravimas, paveldimas turtas gali būti paliktas be palikimo administratoriaus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą suinteresuotas asmuo S. G. prašo kasacinio skundo netenkinti ir palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartį. Atsiliepime išdėstyti tokie nesutikimo su kasaciniu skundu esminiai argumentai:
1. CPK 582 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad pagal CPK XXXIX skyriaus teisės normas išnagrinėtose bylose, kuriose apeliacija galima, kasacija nėra galima, dėl to pradėtas kasacinis procesas nutrauktinas pagal CPK 340 straipsnio 5 dalį ir 350 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su apeliacijos ribojimu, nesutinkama ir teigiama, kad iš Konstitucijos 30 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio kyla kiekvieno asmens teisė į apeliaciją dėl teismo sprendimo, priimto sprendžiant bylą iš esmės. CPK 582 straipsnio 6 dalyje apeliacija ribojama, kai nėra ginčo tarp suinteresuotų asmenų. Tačiau byloje kilo ginčas, kai pareiškėja pasiūlė administratoriaus kandidatūrą, o suinteresuotas asmuo S. G. nesutiko su būtinumu skirti turto administratorių apskritai. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka skundžiami visi teismo sprendimai (nutartys, įsakymai), kuriais išsprendžiama byla iš esmės (CPK 259 straipsnio 1 dalis), t. y. nepaisant to, ieškinio ar ypatingosios teisenos tvarka byla išnagrinėta.
2. Pagal CK 5.55 ir 5.65 straipsnius palikimo turto administratorius gali būti skiriamas, jei turtas nėra ir negali būti priimamas įpėdinių – kai nėra galimybės priimti palikimą ir paveldima individuali įmonė, ūkininko ūkis arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, o įpėdiniai neperima valdyti turto. Byloje nenustatyta jokių kliūčių pareiškėjai, kaip įpėdinei, priimti palikimą. Tai, kad suinteresuotas asmuo S. G. prižiūri paveldimą turtą, nepažeidžia pareiškėjos interesų. Dėl pareiškėjos siūlomos administratorės kandidatūros nurodoma, kad ją paskyrus atsirastų neišvengiamas interesų konfliktas, nes pagal CK 4.242 straipsnio 3 dalį, 5.55, 5.65 straipsnius palikimo administratorius turi rūpestingai ir apdairiai tvarkyti paveldimą turtą visų paveldėtojų ir net palikėjo kreditorių, o ne tik jį paskyrusio (išrinkusio) asmens, interesais. Be to, palikimo turto administratore siūloma advokatė V. Ladigaitė-Balčiūnienė neturi leidimo verstis tokia veikla (CK 4.237 straipsnis). Dėl kreditorių įtraukimo į bylą išreikšta pozicija, kad kol nėra kreditorių reikalavimų atsisakymo, tol visi kreditoriai turi būti įtraukti suinteresuotais asmenimis byloje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacijos galimumo byloje dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo
Byla pagal pareiškėjos prašymą dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose. Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. balandžio 27 d. nutartimi patenkino suinteresuoto asmens S. G. atskirąjį skundą ir panaikino ankstesnę šio teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartį, kuria paskirtas administratorius, bei atsisakė paskirti administratorių. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 10 d. nutartimi pareiškėjos A. K. atskirąjį skundą tenkinus iš dalies Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis panaikinta ir byla dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo perduota nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Prašymai (pareiškimai) dėl teismo leidimų išdavimo ar faktų patvirtinimo, turto administravimo, paveldėjimo procedūrų taikymo (palikimo administratoriaus paskyrimo, turto aprašo sudarymo, testamento paskelbimo ir pan.) nagrinėjami pagal CPK XXXIX skyriuje reglamentuojamą supaprastinto proceso tvarką. Nurodyto pobūdžio bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, nusprendžia ją nagrinėti žodinio proceso tvarka; konkreti byla nagrinėjama šiame CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka, neatsižvelgiant į tai, kad ginčas kyla dėl teisės, išskyrus CK nustatytus atvejus (CPK 582 straipsnio 1, 5 dalys). Aptariamo straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad teismo nutartis išduoti teismo leidimą, patvirtinti pareiškimą ar faktus apeliacine tvarka neskundžiama; dėl kitose šiame skyriuje nustatyta tvarka išnagrinėtose bylose priimtų nutarčių kasacija negalima. Kadangi nagrinėjamos bylos ginčo pobūdis yra dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo ir šios kategorijos bylose priimtos pirmosios instancijos teismo nutartys neįvardytos CPK 582 straipsnio 6 dalyje kaip neskundžiamos apeliacine tvarka, todėl Vilniaus apygardos teismas išnagrinėjo bylą apeliacine tvarka dėl priimtos pirmosios instancijos teismo nutarties pagal pareiškėjos atskirąjį skundą. Pažymėtina tai, kad CPK 341 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus kasaciniam skundui pateikti, nurodytų kasacijos negalimumo atvejų sąrašas nėra baigtinis, kasacija yra negalima ir kitais įstatymuose nustatytais atvejais. Vienas iš kitų įstatymuose pateiktų kasacijos negalimumo atvejų yra įvardytas CPK 582 straipsnio 6 dalyje, kurioje išdėstyta įsakmaus pobūdžio nuostata dėl kasacijos negalimumo tam tikrų kategorijų supaprastinto civilinio proceso tvarka išnagrinėtose bylose, į kurių sąrašą patenka bylos dėl paveldimo turto administratoriaus paskyrimo. Šiose bylose priimtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių teisėtumas negali būti tikrinamas kasacine tvarka. Konstatuotina, kad byloje pagal paduotą kasacinį skundą nėra kasacinio nagrinėjimo objekto, dėl to byla pagal kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą suformuluotus teisės aiškinimo ir taikymo klausimus negali būti iš esmės nagrinėjama kasacine tvarka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nesant galimybės skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį peržiūrėti kasacine tvarka, kasacinė byla Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nenagrinėtina, todėl kasacinis procesas byloje nutrauktinas (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis).
Dėl galimybės paskirti paveldimo turto administratorių esant įpėdinių ginčui dėl palikimą sudarančio turto padalijimo
Pagal Teismų įstatymo 23 straipsnį ir CPK 361 straipsnio 4 dalies 2 punktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo paskirtis ne tik aiškinant ir taikant teisę vykdyti teisingumą konkrečioje byloje, bet ir užtikrinti vienodą teismų praktiką, teisės aiškinimą ir taikymą visoje šalyje apskritai. Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikiamas teisės aiškinimas ir taikymas negali būti nekonkretus ir atskirtas nuo konkrečios nagrinėjamos bylos, teisinių rezultatų toje byloje, teisės taikymo išaiškinimai pateikiami remiantis konkrečioje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kurios fiksuojamos teismų procesiniuose sprendimuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis A. R. v. N. J., Mažeikių rajono Tirkšlių seniūnas, bylos Nr. 3K-3-131/2009). Nagrinėjanti bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad nesant kasacinio nagrinėjimo objekto byloje kasacine tvarka nėra sprendžiama dėl kasatorės skundžiamų teismų nutarčių teisėtumo, dėl to netikrinamas bylos ginčo dalyku esančios paveldimo turto administravimo skyrimo ir administratoriaus kandidatūros parinkimo teisinio pagrįstumo klausimas. Nepaisant to, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje iškilo paveldimo turto administravimo teisės klausimų, kuriuos skirtingai sprendė bylą nagrinėję teismai ir šiuos teisės klausimus iškėlė dalyvaujantys byloje asmenys kasaciniame skunde ir atsiliepime į kasacinį skundą. Kasacinio teismo paskirtis – vienodinti teismų teisės aiškinimą ir taikymą – suponuoja reikalingumą nagrinėjamos bylos ginčo pobūdžio ir faktinių aplinkybių joje kontekste pasisakyti dėl palikimo administravimo, kai palikimą sudarantį turtą faktiškai pradėjo valdyti vienas iš įpėdinių – palikėją pergyvenęs sutuoktinis.
Palikėjui mirus, įvyksta universalus turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams, t. y. palikėjui mirus, atsiranda palikimas, tačiau palikėjo turtas savaime nepereina įpėdinių nuosavybėn. Palikimo atsiradimo dieną įpėdinis tik įgyja subjektinę teisę. Tam, kad įpėdinis įgytų nuosavybės teisę į palikimą, jis turi palikimą priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma išreikšti savo valią (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Įpėdinis, priėmęs palikimą, teises į jį įgyja nuo jo atsiradimo dienos, o ne nuo jo priėmimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 18 d. nutartis G. V. v. R. Z. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-240/2008). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įpėdiniai priėmė palikimą ir dėl to ginčo nėra, tačiau prašymą dėl palikimo administravimo nustatymo padavė tik vienas iš įpėdinių – pareiškėja. Kitas įpėdinis yra palikėją pergyvenęs sutuoktinis, kurio žinioje yra palikimas, į kurį įeinanti paveldimo turto dalis turi būti atskirta nuo jo asmeninio turto.
CK 5.70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdiniai paveldėtą turtą gali pasidalyti bendru sutarimu iki įpėdinių teisių į daiktus įregistravimo viešame registre. Įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo pagal kiekvieno iš jų ieškinį turtą padalija teismas. Pagal LITEKO teismų informacinės sistemos duomenis kitoje civilinėje byloje (bylos Nr. 2-1203-178/2010) yra pradėtas įpėdinių teisminis ginčas dėl paveldimo turto padalijimo. Byloje priimtu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 1 d. sprendimu į palikimo sudėtį įeinanti turto masė padalyta, kiekvienam iš įpėdinių pripažinus nuosavybės teises į atskirus turto objektus. Šis teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, kuriame teismo posėdis numatytas 2011 m. rugsėjo 12 d. Kadangi nurodytoje byloje tebevyksta įpėdinių ginčas dėl paveldimo turto padalijimo, ir, atsižvelgiant į tai, kad palikimo administravimas skiriamas ne ilgiau iki bus baigtos paveldėjimo procedūros (t. y. iki įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo ar, teismui išsprendus ginčą, iki paveldimo turto padalijimo ir nuosavybės teisių į konkretų turtą pripažinimo įsiteisėjusiu teismo sprendimu), nebent įpėdinis prašytų nustatyti administravimą ir po to, kai padalijus paveldimą turtą, bus nustatytos įpėdiniams tenkančios paveldimo turto dalys (CK 5.55 straipsnis), todėl nurodytoje byloje būsimas įsiteisėjęs teismo sprendimas ir jame nustatyti faktai dėl konkretaus turto padalijimo įpėdiniams turės prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Paskirtas palikimo administratorius gali įgyvendinti suteiktus įgaliojimus tik į konkretų paveldimą turtą. Dėl to pavedant administratoriui tvarkyti palikimą turi būti nurodomas ir konkretus turtas, kurį jis tvarkys. Nagrinėjamos bylos atveju esant įpėdinių teisminiam ginčui dėl paveldimo turto, šio turto administravimas teismo gali būti skiriamas tik kai bus aiškus kiekvienam įpėdiniui tenkantis turtas, t. y. kai teismas nustatys kiekvienam įpėdiniui atitenkančią paveldimo turto dalį, padalijęs paveldimą turtą ir taip priskyręs atskiriems įpėdiniams nuosavybės teise tenkančius konkrečius paveldimo turto objektus. Pirmiau nurodyta, kad palikimo administravimas skiriamas ne ilgiau iki bus baigtos paveldėjimo procedūros, nebent įpėdinis prašytų nustatyti administravimą ir vėlesniam laikotarpiui. Taigi kai palikėją pergyvenęs sutuoktinis perima valdyti palikimą ir kyla ginčas su kitu įpėdiniu dėl paveldimo turto, turi būti nustatomas įpėdiniui, prašančiam skirti palikimo administravimą, jo palikimo dalį sudarantis konkretus paveldimas turtas. Teismas galėtų spręsti dėl administravimo skyrimo po to, kai yra nustatomos įpėdiniams tenkančios paveldimo turto dalys, jei tokio administravimo prašytų kuris nors įpėdinis. Byloje apeliacinės instancijos teismui grąžinus palikimo administravimo nustatymo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šis teismas turėtų išspręsti palikimo administravimo ir paveldimo turto administratoriaus paskyrimo galimybę atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus išaiškinimus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį procesą nutraukti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.