Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Dalia Višinskienė (pranešėja),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės 2010 m. liepos 23 d. nutarties civilinėje byloje dėl palikimo administratoriaus skyrimo pagal pareiškėjos M. U. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. R., D. K.,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos 23 d. nutartimi paskyrė D. K. neatlygintine mirusiojo A. B. paveldimo turto palikimo administratore. Teismas nustatė, kad 2008-05-28 mirė A. B., kuris testamento sudaręs nebuvo, pareiškėja M. U. ir suinteresuotas asmuo A. R. yra padavę prašymus dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo, tačiau liudijimai nėra išduoti. Taip pat teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo D. K. yra pareiškusi ieškinį dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir nuosavybės teisės į ½ dalį mirusiojo turto pripažinimo, toje byloje yra uždrausta išduoti paveldėjimo teisės liudijimus į mirusiojo palikimą, taip pat teismuose yra nagrinėjami mirusiojo kreditorių ieškiniai, kurių bendra vertė yra 1 181 152 Lt. Atsižvelgdamas į tai bei įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra reali grėsmė A. B. turtui išsaugoti ir paveldimam turtui iššvaistyti, todėl yra būtina skirti paveldimo turto administratorių, kadangi po palikėjo mirties liko turtas, įmonė, turtu šiuo metu niekas nesirūpina, mirusysis buvo sudaręs sandorius, kurie dabar sudaro paveldimo turto masę. Teismas, įvertinęs siūlomos administratorės kandidatūrą, tai, jog D. K. sutiko būti paveldimo turto administratore, įsipareigojo neatlygintinai atlikti visus veiksmus, būtinus paveldimam turtui išsaugoti, vadovaudamasis CPK 579 -582 str. skyrė byloje palikimo turto administratore D. K..

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas iš dalies tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 3 p.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi suinteresuoto asmens A. R. atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rašytinio proceso tvarka, nepranešęs apie iškeltą civilinę bylą ir bylos nagrinėjimą suinteresuotam asmeniui A. R. bei kitiems šia byla suinteresuotiems asmenims, išnagrinėjo pareiškėjos M. U. pareiškimą dėl palikimo administratoriaus skyrimo. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje dėl palikimo administratoriaus skyrimo, nagrinėtinoje supaprastinto proceso tvarka, tarp įpėdinių yra kilęs ginčas, darytina išvada, jog ši byla turėjo būti išnagrinėta taikant ginčo teiseną reglamentuojančias normas, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla perduotina nagrinėti iš naujo.

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad 2008-05-28 mirė A. B., po kurio mirties liko turtas (butas, esantis (duomenys neskelbtini), butas, esantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įmonė „BukRO“ ir kt.). A. B. testamento sudaręs nebuvo, dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo į Vilniaus miesto 4-ąjį notarų biurą kreipėsi mirusiojo teta M. U. (pareiškėja) ir dėdė A. R. (suinteresuotas asmuo), dėl vykstančio teismo proceso paveldėjimo teisės liudijimas dar neišduotas (b. l. 9). Pagal bylos duomenis suinteresuotas asmuo D. K. yra kreipusis su ieškiniu į teismą dėl mirusiojo A. B. turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir nuosavybės teisės į ½ dalį šio turto pripažinimo, toje byloje yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas išduoti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimus į A. B. turtą. Taip pat ieškinius yra pareiškę kiti A. B. kreditoriai: V. A. dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą pripažinimo (185 436 Lt), dėl įsiskolinimo pagal neprotestuotiną vekselį priteisimo (850 000 Lt), dėl 25562 Lt skolos priteisimo, G. V. dėl 67764 Lt skolos priteisimo, V. L. dėl 33000 Lt skolos priteisimo, B. B. A. dėl 7000 JAV dolerių priteisimo. (duomenys neskelbtini)įmonė „BukRO“ yra skolinga AB SEB Vilniaus bankui. Byloje nėra duomenų, kad tarp įpėdinių yra ginčas dėl paveldėjimo. Pareiškėja M. U. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl palikimo administratoriaus skyrimo ir prašė paveldimo turto administratore paskirti mirusiojo sugyventinę, suinteresuotą asmenį D. K., pareiškimą grindė tuo, kad D. K., kuri iki A. B. mirties tvarkė su įmone susijusius reikalus, yra suinteresuota išsaugoti paveldimą turtą, nes yra kreipusis į teismą dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir nuosavybės teisės į ½ dalį šio turto pripažinimo, sutinka administravimo veiksmus atlikti neatlygintinai, nurodė, kad kitas paveldėtojas, suinteresuotas asmuo A. R., sutinka, kad paveldimo turto administratore būtų paskirta D. K.. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą, A. B. palikimo administratore paskyrė D. K.. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad su administratorės D. K. kandidatūra sutinka ir suinteresuotas asmuo A. R.. Suinteresuotas asmuo A. R. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, prašymą panaikinti šią nutartį grindžia tuo, kad jis nebuvo informuotas apie M. U. pareiškimą, todėl negalėjo pateikti savo atsikirtimų, jis niekuomet nesutiko, kad palikimo administratore būtų paskirta tiesiogiai palikimu suinteresuota D. K., kuri gali būti nesąžininga administratorė. Įvertinus pareiškėjos, suinteresuotų asmenų nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškimas dėl palikimo administratoriaus skyrimo buvo išnagrinėtas neišsiaiškinus visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, neatsižvelgiant į tai, kad yra kilęs ginčas tarp įpėdinių dėl palikimo administravimo.

Turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Palikėjui mirus, įvyksta universalus turtinių teisių ir pareigų perėjimas įpėdiniams, t. y. palikėjui mirus, atsiranda palikimas, tačiau palikėjo turtas savaime nepereina įpėdinių nuosavybėn. Palikimo atsiradimo dieną įpėdinis tik įgyja subjektinę teisę. Tam, kad įpėdinis įgytų nuosavybės teisę į palikimą, jis turi palikimą priimti, t. y. įstatymo nustatyta forma išreikšti savo valią (CK 5.50 str. 2 d.). Įpėdinis, priėmęs palikimą, teises į jį įgyja nuo jo atsiradimo dienos, o ne nuo jo priėmimo dienos. Palikimo priėmimo sandoris turi grįžtamąjį poveikį, taigi visų turtinių santykių atveju mirusio fizinio asmens teisių ir pareigų subjektu tampa įpėdinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-04-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2008, išaiškino, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Įpėdiniams pereina visos palikėjo turtinės teisės ir pareigos tiek pagal sutartines, tiek pagal deliktines prievoles, tarp jų ir pagal prievoles dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo. Nagrinėjamoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. B. įpėdiniai priėmė palikimą ir dėl to ginčo nėra, tačiau įpėdiniai turto nevaldo. Pareiškimą dėl palikimo administravimo nustatymo padavė tik vienas iš įpėdinių – pareiškėja M. U., kuri pareiškimą grindžia CK 5.55 str. CK 5.55 str. 1 d. numato, kad tais atvejais, kai paveldima individuali (personalinė) įmonė, ūkininko ūkis arba palikėjo skolos gali viršyti palikimo vertę, įpėdinis, priėmęs palikimą, gali kreiptis į palikimo atsiradimo vietos teismą prašydamas paskirti palikimo administratorių arba paskirti palikimo administratorių ir spręsti klausimą dėl varžytynių ar bankroto bylos iškėlimo. Šio straipsnio 5 d. numato, kad jeigu yra keletas įpėdinių, jie paduoda bendrą prašymą nustatyti palikimo administravimą. Palikimo administratorius turi tas pačias teises ir pareigas kaip ir testamento vykdytojas (CK 5.38 str.), taip pat jam taikomos mutatis mutandis CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos (CK 5.55 str. 4 d.). Įpėdinių ginčus dėl palikimo administravimo sprendžia teismas priimdamas atitinkamą nutartį (CK 5.55 str. 7 d.). Nagrinėjamoje byloje pareiškėja M. U. su pareiškimu dėl palikimo administravimo nepateikė kito įpėdinio (suinteresuoto asmens A. R.) sutikimo. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pareiškėjai kreipimosi į teismą metu buvo žinoma, jog suinteresuotas asmuo A. R. nesutinka su tuo, kad palikimą administruotų D. K., kuri bylinėjasi su juo ir M. U.. Iš atskirojo skundo matyti, kad A. R. kategoriškai nesutinka, jog palikimo administratore būtų paskirta D. K., nurodo, kad niekada su tuo nesutiko. Tokios aplinkybės apie tai, jog A. R. nesutiko dėl D. K. kandidatūros, nurodytos suinteresuoto asmens D. K. atsiliepime į atskirąjį skundą, pareiškėjos atsiliepime į atskirąjį skundą. Iš pateiktos susirašinėjimo tarp byloje dalyvaujančių asmenų (jų atstovų) medžiagos matyti, jog paveldėtojai (pareiškėja ir suinteresuotas asmuo A. R.) tarėsi dėl susitarimo dėl paveldimo turto administravimo, tačiau suinteresuotas asmuo A. R. persigalvojo dėl susitarimo skirti palikimo administratorių ir atsisakė tokį susitarimą pasirašyti (b. l. 80, 81). Tai reiškia, jog tarp paveldėtojų yra kilęs ginčas dėl paveldimo turto administravimo ir dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo išspręsti šį ginčą. Šis ginčas turi būti išspręstas taikant ne vien normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą ypatingosios teisenos tvarka, bet ir reglamentuojančias bylų nagrinėjimą ginčo teisena.

CPK 442 str. 14 p. numato, kad bylos dėl palikimo administratoriaus skyrimo nagrinėjamos teisme ypatingąja teisena pagal supaprastinto proceso taisykles. Šios teisenos viena ypatybių yra ta, kad bylos, kurios yra priskirtos ypatingos teisenos tvarka nagrinėtinų bylų kategorijai, nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atitinkamus atvejus, tačiau kartu nustatyta teismo teisė nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (CPK 442 str. 6 p., 443 str. 5, 7 d., CPK 582 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka turi būti laikomasi civilinio proceso principų, įskaitant ir asmens teisės į tinkamą procesą principą. CPK 443 str. 1 d. nustatyta, kad ypatingosios teisenos bylas teismas nagrinėja pagal šio Kodekso taisykles, su išimtimis ir papildymais, kuriuos nustato šio Kodekso V skyrius ir kiti įstatymai. Taigi ypatingojoje teisenoje taikomos ir bendrosios ieškinio teisenos normos. Dėl to tais atvejais, kada nagrinėjant bylą ypatingosios teisenos tvarka kyla ginčas dėl teisės, byla toliau nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka, tačiau ginčo dėl teisės kilimo faktas lemia, kad byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, taip įgyvendinant minėtą asmens teisės į tinkamą procesą principą. Šis principas taikomas nepaisant dalyvaujančių byloje asmenų valios dėl bylos vyksmo, nes tinkamai išnagrinėti bylą ir teisingai kvalifikuoti tarp ginčo šalių susiklosčiusius teisinius santykius yra teismo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-03-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; 2010-08-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-375/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad proceso teisės normų, reglamentuojančių teismo posėdžių formą, pažeidimas vertintinas kaip esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris reiškia asmens teisės į tinkamą teismo procesą, taigi ir viešojo intereso, pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009).

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo pareiškėjos M. U. prašymą dėl paveldimo turto administratoriaus skyrimo rašytinio proceso tvarka neinformavęs byloje dalyvaujančių asmenų apie gautą pareiškimą, neišsiaiškinęs suinteresuoto asmens A. R. pozicijos ir neišnagrinėjęs A. R. argumentų dėl administravimo ir konkretaus administratoriaus paskyrimo. Taip pat nagrinėdamas M. U. prašymą dėl palikimo administratoriaus paskyrimo pagal CK 5.55 str. pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir netyrė aplinkybių, ar D. K. pagal CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus normos gali vykdyti administratorės funkcijas. Pareiškėja prašymą grindė tuo, kad A. B. ir jo įmonė yra skolingi kitiems asmenims. Jei palikimo administravimas yra susijęs su palikėjo kreditorių reikalavimais, į bylą kaip suinteresuoti asmenys turi būti įtraukti ir palikėjo kreditoriai, nes teismas nustato palikimo administravimą ir skiria palikimo administratorių, pirma, palikėjo kreditorių interesais, antra, įpėdinių interesais. Ši išvada darytina iš CK 5.55 str. ir CK 5.65 str. normų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismuose yra nagrinėjamos bylos, pareikštos mirusiojo A. B. kreditorių, pareiškėja, suinteresuotas asmuo D. K. nurodė, kad mirusiojo A. B. kreditorių pareikštų ieškinių reikalavimai sudaro 1 181 152 Lt, taip pat teisme ieškinį yra pareiškusi ir D. K., kurią pareiškėja prašė skirti palikimo administratore, dėl turto, likusio po A. B. mirties, pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir nuosavybės teisės į ½ dalį šio turto pripažinimo, t. y. D. K. taip pat yra mirusiojo A. B. kreditorė. Byloje suinteresuotu asmeniu buvo įtraukta tik D. K., ši kreditorė buvo paskirta ir administratore, o kiti kreditoriai nebuvo įtraukti į bylos nagrinėjimą bei nebuvo informuoti apie palikimo administravimo nustatymą ir administratoriaus skyrimą.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir byla perduotina nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui iš naujo, netenkintinas suinteresuoto asmens A. R. prašymas išspręsti klausimą iš esmės ir palikimo turto administratoriumi skirti UAB „Tytus“, nes kaip jau buvo minėta, suinteresuoto asmens argumentai turi būti išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, dalyvaujant palikėjo kreditoriams. Be to, suinteresuotas asmuo nenurodė jo siūlomo administratoriaus atlyginimo, nes teismas turi nustatyti palikimo administratoriaus atlygimą (CK 5.55 str. 2 d.) bei palikimo administravimas nenustatomas, jei administravimo išlaidos viršytų palikimo vertę arba didžioji palikimo dalis būtų sunaudota administravimo išlaidoms padengti (CK 5.55 str. 3 d.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės 2010 m. liepos 23 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui.