- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-27
- Bylos Nr.
- BIK-635/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40741-2023-6
- Bylos rūšis
- Baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Arūnas Budrys (pirm.), Darius Kantaravičius, Gintaras Goda
- Nuteistasis
- H. P.
- Kategorijos
- 2.8.1.3Neatitinka Baudžiamojo proceso kodekso 368 str. 2 d. nustatytų reikalavimų (BPK 372 str. 4 d. 3 p.)
- 2.8.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kasacinio skundo Nr. DOK-2752/2026 Bylos Nr. BIK-635/2026 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-40741-2023-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio (kolegijos pirmininko), Gintaro Godos ir Dariaus Kantaravičiaus, spręsdama nuteistojo H. P. (H. P.) gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. spalio 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 21 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Nuteistojo H. P. gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir baudžiamosios bylos dalį dėl H. P. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, BK 145 straipsnio 2 dalį,
BK 284 straipsnį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei apeliacinės instancijos teismo nutartį ir: 1) perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 22 straipsnio 1 dalies ir 129 straipsnio 1 dalies į BK 135 straipsnio 1 dalį, sprendžiant dėl
BK 28 straipsnio 3 dalies arba BK 130 straipsnio taikymo, ir paskirti H. P. su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę; 2) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį dėl nuteistojo pripažinimo kaltu pagal
BK 145 straipsnio 2 dalį arba šią nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį; ir 3) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 284 straipsnio. Taip pat kasatorius prašo taikyti
BK 37 straipsnio nuostatas dėl BK 300 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos bei perduoti iš naujo spręsti civilinio ieškinio klausimą.
Kasatorius laikosi pozicijos, kad žemesnės instancijos teismai padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo – Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3–5 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto – pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 22, 28, 37, 129, 135, 145, 284 ir 300 straipsnius.
Žemesnės instancijos teismas
Kasatoriaus įsitikinimu, nuteistojo veika pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį kvalifikuota nepagrįstai, kadangi nenustačius tiesioginės apibrėžtos tyčios, esant abejonėms, veika turėjo būti kvalifikuota pagal kilusius padarinius kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismas selektyviai vertino įrodymus, remdamasis nuteistąjį kaltinančiais įrodymais, neaptardamas kitų reikšmingų aplinkybių. Teismai nepagrįstai rėmėsi įrodymams prieštaraujančia nukentėjusiojo versija ir nevertino, kad nuteistasis buvo susijaudinęs ir netikėtai užpultas. Be to, byloje nenustatyta, kodėl nutrūko fizinis konfliktas, o įrodymų, jog nuteistasis veiksmus nutraukė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nėra. Tuo tarpu būtinosios ginties kontekste žemesnės instancijos teismai neįvertino konflikto prigimties ir nuteistojo gynybinių veiksmų. Kadangi nukentėjusysis netikėtai užpuolė nuteistąjį, buvo realus ir akivaizdus kėsinimasis, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino padarytos žalos dydį, todėl teismo motyvai dėl būtinosios ginties nebuvimo neatitinka baudžiamojo įstatymo. Be kita ko, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, nesivadovaudami dalies liudytojų parodymais, pažeidė BPK, nes parodymų panašumas yra susijęs su įrodymų patikimumu, dėl kurio sprendžiama vertinant įrodymų visumą, o šiuo atveju dėl tarpusavio panašumo nevertinti parodymai buvo susiję su esminiais faktais. Toks selektyvus įrodymų vertinimas susijęs ir su šalių lygybės principo bei pareigos motyvuoti teismo sprendimą laikymusi.
Taikydami BK 145 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismai nevertino, kad emociniai konfliktai, įžeidimai ar psichologinis spaudimas neturi būti tapatinami su žmogaus terorizavimu, o šiuo atveju nesurinkta įrodymų apie realų pavojų ar grėsmę nukentėjusiajam. Be to, byloje nenustatyti objektyvieji BK 284 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos požymiai – privataus pobūdžio konflikto iniciatoriumi buvo pats nukentėjusysis, o padariniai konstatuoti remiantis prielaidomis.
Kasaciniame skunde keliami ir BK 37 straipsnio bei BK 300 straipsnio 2 dalies taikymo klausimai, kadangi aplinkybės dėl suklastotų dokumentų laikymo sudaro pagrindą šią bylos dalį nutraukti dėl nusikalstamos veikos mažareikšmiškumo, tačiau teismai šio klausimo nesprendė, apsiribodami formaliu veikos sudėties požymių konstatavimu.
Skunde akcentuojamas ir nuteistajam paskirtos bausmės proporcingumas BK 54 straipsnio 2 ir 3 dalių taikymo kontekste. Be to, kasatoriaus įsitikinimu, teismai, spręsdami neturtinės žalos atlyginimo klausimą, nepakankamai individualizavo nukentėjusiojo veiksmų įtaką kilusiai žalai.
Galiausiai skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, jame apsiribota pirmosios instancijos teismo nuosprendžio perrašymu ir abstrakčiomis frazėmis, taip suvaržant nuteistojo teisę žinoti, kodėl jo argumentai atmetami.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys
BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatinėjant.
Kaip matyti iš nuteistojo H. P. gynėjo kasacinio skundo, nors jame nurodyti konkretūs materialiosios ir proceso teisės pažeidimai, tačiau jie grindžiami argumentais, kuriais iš esmės ginčijamas žemesnės instancijos teismų atliktas įrodymų vertinimas ir jo pagrindu nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Vis dėlto nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, nesant bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų egzistavimą patvirtinančių teisinių argumentų, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2018 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018,
6 punktas; 2023 m. birželio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-38-1073/2023, 83 punktas; ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos
2016 m. lapkričio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016, 26 punktas; ir kt.).
Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, pasisakė dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo atitikties baudžiamojo proceso įstatymo nuostatoms ir apkaltinamojo nuosprendžio išvadų pagrįstumo (nutarties 10–14 punktai), pateikdamas pakankamai išsamias ir motyvuotas išvadas dėl tinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo byloje, t. y. dėl BK 284 straipsnio (nutarties 22–25,
27–28 punktai), BK 145 straipsnio 2 dalies (nutarties 34–36, 42–44 punktai), BK 22 straipsnio
1 dalies ir 129 straipsnio 1 dalies, įvertinant ir gynybos argumentus dėl nuteistojo H. P. kaltės bei būtinosios ginties situacijos (nutarties 49–61, 62–64 punktai), ir dėl BK 37 straipsnio bei
BK 300 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo (nutarties 73–74 punktai). Tuo tarpu kasaciniame skunde pateikiami apeliacinio skundo turiniui iš esmės tapatūs argumentai, deklaratyviai teigiant, kad skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra pakankamai motyvuota, tačiau nepateikiama jokių teisinių argumentų, kurie paneigtų apeliacinės instancijos teismo išvadas ir sudarytų pagrindą nagrinėti bylą kasacine tvarka. Nuteistojo gynėjo kasaciniu skundu, pateikiant savą bylos aplinkybių ir atskirų įrodymų vertinimą, ginčijant žemesnės instancijos teismų išvadas, iš esmės siekiama, kad šiuos aspektus pakartotinai įvertintų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o tai nėra kasacijos dalykas. Įrodymų vertinimas ir jo pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių pagrįstumas, nesant nustatytų esminių BPK pažeidimų, kaip nurodyta anksčiau, galutinai patikrinamas ir įvertinamas apeliacinės instancijos teisme.
Atsižvelgdama į išdėstytą, teisėjų atrankos kolegija daro išvadą, kad kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais ir 5 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atsisakyti priimti nuteistojo H. P. (H. P.) gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.