Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, e3K-3-115-1120/2026

Teismas: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-15
Bylos Nr.: e3K-3-115-1120/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-06276-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla
Instancija: Kasacinė instancija

Teisėjai: Donatas Šernas (pirm.), Egidija Tamošiūnienė, Agnė Tikniūtė (pran.)
Atsakovas: A. L., D. L.
Ieškovas: UAB „Investicijos slėnis“

Kategorijos

3.2.4.9.6.2Eksperto išvada
3.2.4.9.6.4Papildoma ir pakartotinė ekspertizė

Civilinė byla Nr. e3K-3-115-1120/2026 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06276-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.9.6.2; 3.2.4.9.6.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 15 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Egidijos Tamošiūnienės ir Agnės Tikniūtės (pranešėjos), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Investicijos slėnis“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Investicijos slėnis“ ieškinį atsakovams A. L. ir D. L. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo bei atsakovų A. L. ir D. L. priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Investicijos slėnis“ dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir rinkimą, aiškinimo ir taikymo. Ieškovė prašė jos naudai iš atsakovo A. L. priteisti 2 647,42 Eur skolą, 108,44 Eur kompensacinių palūkanų, 223,85 Eur nuostolių atlyginimą; priteisti iš atsakovės D. L. jos naudai 2 647,42 Eur skolą, 108,44 Eur kompensacinių palūkanų, 223,85 Eur nuostolių atlyginimą; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovų ieškovės naudai lygiomis dalimis jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad 2021 m. vasario 15 d. su atsakovais raštu sudarė notarinę buto, dalies sandėliukų ir žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė (pardavėja) pardavė, o atsakovai (pirkėjai) lygiomis dalimis (bendrosios dalinės nuosavybės teise) įsigijo: 1) butą (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas); 2) 7/125 dalis negyvenamosios patalpos – sandėliukų duomenys neskelbtini); 3) 1/41 dalį žemės sklypo (duomenys neskelbtini). Sutarties 8.2.11 punktu atsakovai patvirtino, kad jiems yra žinoma, jog perkamas butas ir sandėliukai yra nebaigti statyti, jų baigtumas yra 84 proc. Pirkėjai įsipareigojo ne vėliau kaip per 9 mėnesius nuo sutarties sudarymo savo lėšomis ir pastangomis visiškai įrengti butą ir raštu apie tai informuoti ieškovę. Po šios sutarties sudarymo atsakovai ir ieškovė sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį susitarė, kad ieškovė atliks buto apdailos darbus iki 100 proc. baigtumo, o atsakovai už juos sumokės. Ieškovė darbus atliko, tačiau atsakovai su ieškove atsiskaitė tik iš dalies (skolą sudaro 5 294,84 Eur), todėl tarp šalių yra kilęs ginčas dėl atsiskaitymo už atliktus darbus. Atsakovai (ieškovai pagal priešieškinį) pateikė priešieškinį, kuriuo prašė iš ieškovės kiekvieno iš atsakovų naudai priteisti po 4 640,70 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodė, kad ieškovė (atsakovė pagal priešieškinį), faktiškai atlikusi apdailos darbus, juos atliko taip nekokybiškai, jog trūkumų taisymo kaina žymiai viršija atsakovų nesumokėtą sumą. Atsakovų užsakymu MB „Restauratoriai“ darbų vadovas S. K. 2023 m. sausio 3 d. atliko buto apžiūrą ir surašė nekokybiškai atliktų apdailos darbų aktą. Jame konstatavo, kad reikia atlikti visų lubų šveitimo, paruošimo ir perdažymo darbus, perkloti grindis, taip pat pažymėjo, kad netinkamai įrengti langų angokraščiai. Nekokybiškai atliktų darbų rezultatai yra užfiksuoti ir aiškiai matomi 126 nuotraukose. Buto apžiūrą atlikęs MB „Restauratoriai“ darbų vadovas S. K. 2023 m. sausio 3 d. taip pat sudarė buto apdailos trūkumų taisymo lokalinę sąmatą, iš kurios matyti, kad buto apdailos trūkumų taisymo kaina yra 9 281,40 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: 1) priteisė iš kiekvieno atsakovo ieškovės naudai po 1 986,25 Eur skolos, 81,35 Eur kompensacinių palūkanų, 223,85 Eur nuostolių atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 2 936,51 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 2) priteisė iš ieškovės atsakovo A. L. naudai 1 015,94 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ir 1 317,65 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; 3) priteisė iš ieškovės atsakovės D. L. naudai 1 015,93 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą ir 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl to, jog, anot ieškovės, atsakovai iš dalies neatsiskaitė už jos atliktus rangos darbus; atsakovai teigė, kad ieškovė darbus atliko su trūkumais, dėl to atsakovai prašo priteisti atlyginti darbų trūkumų šalinimo išlaidas. Kadangi trūkumų taisymo kaina žymiai viršija atsakovų nesumokėtą sumą, ieškovė nepagrįstai reikalauja užmokesčio už nekokybiškai atliktą darbą, be to, ieškovė neteisingai nurodo sutartą darbų atlikimo kainą. Atsižvelgdamas į tai, teismas nustatė, kad šalių santykiams taikytinos ir vartojimo rangą reglamentuojančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXIII skyriaus antrojo skirsnio normos (CK 6.672–6.680 straipsniai), ir bendrosios rangos normos (CK 6.644–6.671 straipsniai), kurios statybos rangai taikomos tada, jeigu ko kita nenustato kitų šio skyriaus skirsnių (pavyzdžiui, trečiojo skirsnio „Statybos ranga“) normos (CK 6.644 straipsnio 2 dalis).

Teismas atkreipė dėmesį, kad įstatyme akcentuojama ieškovės, kaip verslininkės, pareiga įrodyti CK 6.228⁶ straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos suteikimo vartotojui faktą, ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju šalių vartojimo rangos sutartis buvo sudaryta žodine forma, tačiau buto apdailos apraše ieškovė raštu nurodė būsimų darbų kainą, kuri turėjo būti apskaičiuojama pagal atsakovės pasirinktą darbų variantą skaičiuojant 200 Eur arba 225 Eur už 1 kv. m. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovai pasirinko darbų variantą, už kurį buvo skaičiuojama po 225 Eur už 1 kv. m. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė įrodymų (susirašinėjimo su atsakovu medžiagos ar pan.), patvirtinančių, kad atsakovai buvo tinkamai informuoti apie tai, jog prie sutartos darbų atlikimo kainos bus priskaičiuojamas pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM) ir galutinė susitarimo darbų kaina padidės PVM suma; ieškovės direktorius teismo posėdyje patvirtino, kad, be 2021 m. balandžio 23 d. aprašo, jokia kita sąmata atsakovams pateikta nebuvo. Taip pat byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, patvirtinančio, kad ieškovė buvo gavusi atsakovų, kaip vartotojų, sutikimą dėl papildomai prie sutartos darbų atlikimo kainos mokėtino PVM, o tai, teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad minėtame apraše šalių sutarta kaina nei žodžiu, nei raštu niekada nebuvo pakeista. Darbų sąmata bei darbų aktas nagrinėjamu atveju negali būti laikomi įrodymais dėl šalių sutartos tikrosios darbų kainos, nes jie pateikti darbus jau pabaigus. Analogiškai vertintinas ir ieškovės teismo posėdyje pasakytas argumentas, jog 2021 m. lapkričio 5 d. el. laiške atsakovui nurodyta informacija, kad vonia kainavo 200 Eur plius PVM, reiškia, kad PVM skaičiuojamas papildomai. Teismo vertinimu, ieškovės argumentai, kad atsakovai, prieš tai įsigiję iš ieškovės nekilnojamąjį turtą, į kurio kainą buvo įskaičiuotas PVM, savaime turėjo suprasti, kad ieškovė yra PVM mokėtoja, todėl galutinė kaina už atliktus darbus padidės PVM suma, taip pat teisiškai nepagrįsti.

Vadovaudamasis CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, jeigu kyla abejonių dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos vartotojų naudai, remdamasis Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalimi bei atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, nurodytą teisinį reglamentavimą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, teismas padarė išvadą, kad galutinė šalių sudarytos vartojimo rangos sutarties darbų kaina buvo 225 Eur už 1 kv. m su PVM. Todėl nusprendė, kad galutinę darbų kainą su papildomais darbais sudarė 15 972,49 Eur (bazinė darbų kaina – 13 108,50 Eur ir papildomi darbai – 2 863,99 Eur), o atsakovai ieškinio pateikimo dieną už ieškovės atliktus darbus buvo likę skolingi ieškovei 3 972,49 Eur (15 972,49 Eur – 12 000 Eur). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 3 972,49 Eur, t. y. 1 986,25 Eur iš atsakovo ir 1 986,24 Eur – iš atsakovės. Taip pat ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteisė 447,70 Eur nuostolių atlyginimą dėl ieškovės patirtų teisinių išlaidų (už pretenzijos parengimą), t. y. po 223,85 Eur iš kiekvieno atsakovo.

Spręsdamas dėl atsakovų pareikšto priešieškinio, teismas nustatė, kad atsakovai pareiškė priešieškinį ieškovei, prašydami priteisti kiekvienam atsakovui po 4 640,70 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, nurodydami, kad bendra darbų trūkumų šalinimo išlaidų kaina yra 9 281,40 Eur. Šią sumą grindė 2023 m. sausio 3 d. MB „Restauratoriai“ darbų vadovo S. K. parengta lokaline sąmata, sudaryta pagal 2020 m. spalio mėn. kainų lygį, bei UAB „Getelit“ ekspertinio vertinimo aktu Nr. GTL20250121 (toliau – ir privačios ekspertizės aktas). Ieškovė iš dalies pripažino, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, tačiau vadovavosi 2024 m. spalio 21 d. teismo nutartimi paskirtą ekspertizę atlikusio eksperto prof. dr. S. Mitkaus aktu (toliau – ir teismo ekspertizės aktas), pagal kurį buto apdailos defektų skaičiuojamoji kaina yra 2 031,87 Eur su PVM.

Vertindamas teismo ekspertizės aktą, teismas nurodė, kad teismo ekspertas tiek savo akte, tiek ir apklaustas teismo posėdžio metu akcentavo, jog statybos techniniai dokumentai bei kiti privalomieji normatyviniai statybos techniniai dokumentai nenustato kokybės reikalavimų dažytoms sienoms, lubų apdailai, ir pažymėjo, kad tokie reikalavimai nurodyti mokomojoje ir metodinėje literatūroje, jie taikomi įprastoje statybų praktikoje. Teismo ekspertas nurodė literatūros šaltinius, kuriais rėmėsi vertindamas atliktus darbus, pateikė lentelę, pagal kurią statybos praktikoje laikomasi dažytų sienų ir lubų kokybės apdailos lygių ir pagal kurią jis atliko tyrimą ir pateikė savo išvadą dėl sienų ir lubų apdailos kokybės vertinimo. Apibendrindamas šaltinius, kuriuose nurodyti reikalavimai PVC grindų dangai, nurodė, kad PVC grindims įprastai keliamas reikalavimas, jog bet kokie išvaizdos trūkumai neturi būti matomi įprastomis sąlygomis, įprastai naudojant patalpas pagal paskirtį. Pažymėjo, kad šoninis apšvietimas, kurio kryptis ir šviesos šaltinio vieta nuolat keičiamos, nėra laikytinas įprastu patalpų naudojimu. Pagal nurodytuose šaltiniuose nustatytus reikalavimus atlikęs tyrimą, ekspertas taip pat pateikė savo išvadą dėl grindų apdailos kokybės vertinimo. Tokios nustatytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą spręsti, kad teismo nutartimi paskirtos ekspertizės išvados išplaukia iš tyrimo eigos, todėl jos nekelia abejonių dėl teismo ekspertizės akto, ekspertinio tyrimo eigos, rezultatų teisėtumo ir patikimumo arba eksperto kvalifikacijos ar kompetencijos.

Vertindamas atsakovų pateiktą MB „Restauratoriai“ darbų vadovo S. K. sudarytą lokalinę sąmatą, teismas pažymėjo, kad ji sudaryta dar galiojant darbų vadovo S. K. kvalifikacijos atestatui, kuris buvo panaikintas 2024 m. balandžio 2 d., tačiau duomenų, kokiu pagrindu specialistas padarė išvadą, kad reikia atlikti visų lubų ir sienų šveitimo, paruošimo ir perdažymo darbus bei perkloti grindis, nėra. Be to, S. K. kvalifikacijos atestato galiojimas 2023 m. rugpjūčio 22 d. buvo sustabdytas dėl nepateiktų kvalifikacijos tobulinimo dokumentų, o vėliau dėl tos pačios priežasties panaikintas, todėl kyla abejonių, ar 2023 m. sausio 3 d. darbų apžiūros ir lokalinės sąmatos sudarymo metu S. K. turėjo pakankamą kvalifikaciją atlikti tokius vertinimus. Gavę teismo ekspertizės aktą atsakovai kreipėsi į UAB „Getelit“ ekspertą D. Kalibatą, šis privačios ekspertizės akte pateikė išvadą, kad sienų ir lubų apdaila visose patalpose bei grindų danga svetainės patalpoje neatitinka šiems darbams keliamų reikalavimų, todėl, šalinant šiuos trūkumus, reikia iš naujo perdaryti visą sienų ir lubų apdailą bei 46 kv. m plote pašalinti dangą ir grindis šiame plote įrengti iš naujo. Tokiu būdu eksperto D. Kalibato nurodytas trūkumų šalinimo būdas atitiko S. K. išvadą dėl visų apdailos darbų perdarymo ir jo sudarytoje lokalinėje sąmatoje nurodytą darbų vertę.

Vertindamas eksperto D. Kalibato privačios ekspertizės aktą, teismas pažymėjo, kad ekspertas konkrečiai nenurodė nustatytų trūkumų vietų, o tik apsiribojo bendro pobūdžio vertinimu, kad visose patalpose fiksuoti daugybiniai sienų ir lubų nelygumai bei 46 kv. m grindų plote matomi iškilimai ir įdubimai. Nors vertindamas sienų ir lubų apdailos darbus ekspertas nurodė, kad jis vadovaujasi ir statybinių medžiagų gamintojo „Knauf“ Q1–Q4 paviršiaus paruošimo metodika (kaip ir ekspertas S. Mitkus), tačiau, pripažindamas Q2 paviršiaus paruošimo lygį kaip standartinį, nepateikė vertinimo, kokiu lygiu atlikti apdailos darbai tiriamuosiuose objektuose, taip pat nenurodė, kokiu pagrindu padarė išvadą, kad jų apdaila neatitinka šiems darbams keliamų reikalavimų. Grindų apdailą ekspertas įvertino iš esmės taip pat, kaip ir teismo ekspertas S. Mitkus, išskyrus tai, kad pastarasis nurodė trūkumų vietas. Nors ekspertas D. Kalibatas tyrimą atliko po to, kai byloje jau buvo pateiktas teismo ekspertizės aktas, pagal kurį teismo ekspertas S. Mitkus buvo pateikęs išvadą, kad atliktų apdailos darbų trūkumai turėtų būti taisomi tose vietose, kur jie yra, ekspertas D. Kalibatas savo išvados dėl trūkumų šalinimo iš esmės perdarant visą sienų bei lubų apdailą nemotyvavo ir nepagrindė, kodėl lokalus trūkumų šalinimas nėra galimas, apdailos darbų defektų kainos neskaičiavo. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad galimai atsakovų užsakyto eksperto D. Kalibato išvada buvo siekiama pagrįsti MB „Restauratoriai“ darbų vadovo S. K. sudarytą lokalinę sąmatą, kurios pagrindu ir buvo pareikštas priešinis reikalavimas.

Nagrinėjamu atveju teismo paskirtam ekspertui buvo pateikta vertinti abiejų šalių pateiktų į bylą įrodymų visuma, o atsakovų pateiktus lokalinę sąmatą ir privačios ekspertizės aktą rengę specialistai vertino tik vienos šalies (pačių atsakovų) pateiktus duomenis. Minėta, kad lokalinė sąmata sudaryta nesant jokio pagrindimo, o privačios ekspertizės akto tiriamoji dalis nėra tokia išsami, kaip teismo eksperto pateiktame teismo ekspertizės akte, be to, teismo vertinimu, privačios ekspertizės išvados neišplaukia iš tyrimo eigos. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, teismas, vertindamas ieškovės atliktų apdailos darbų trūkumų mastą ir jų šalinimo (ištaisymo) kainą, vadovavosi teismo ekspertizės akte nurodytomis eksperto S. Mitkaus išvadomis bei skaičiavimais ir laikė, kad ieškovės atliktų apdailos darbų trūkumų ištaisymo kaina yra 2 031,87 Eur su PVM, ji priteistina atsakovams lygiomis dalimis – 1 015,94 Eur atsakovui ir 1 015,93 Eur atsakovei.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovų apeliacinį skundą, 2025 m. gruodžio 18 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimą pakeitė – ieškovei priteistą 447,70 Eur nuostolių atlyginimą sumažino iki 242 Eur; atitinkamai pakeitė sprendimo dalį dėl priešieškinio ir atsakovams iš ieškovės priteistą 2 031,87 Eur su PVM sumą padidino iki 5 625,86 Eur.

Kolegija nusprendė, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes reikšmingos faktinės ir teisinės nagrinėjamos bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Todėl kolegija netenkino atsakovų prašymo iškviesti ir kaip liudytoją apklausti ekspertą D. Kalibatą. Taip pat atsižvelgdama į tai, kad naujai prašomi priimti įrodymai gali turėti įtakos sprendžiant šalių ginčą, atsakovai nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise, į civilinę bylą priėmė naujus įrodymus – UAB ,,Grindų galerija“ 2025 m. liepos 4 d. komercinio pasiūlymo kopiją.

Spręsdama dėl buto apdailos darbų trūkumų, kolegija pirmiausia atkreipė dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas nutarė nesivadovauti S. K. ir D. Kalibato išvadomis, nes teismui kilo abejonių, ar 2023 m. sausio 3 d. darbų apžiūros ir lokalinės sąmatos sudarymo metu S. K. turėjo pakankamą kvalifikaciją (S. K. kvalifikacijos atestato galiojimas 2023 m. rugpjūčio 22 d. buvo sustabdytas dėl nepateiktų kvalifikacijos tobulinimo dokumentų), o eksperto dr. D. Kalibato nurodytas trūkumų šalinimo būdas atitiko S. K. išvadą dėl visų apdailos darbų perdarymo ir vertės. Kolegijos vertinimu, pastaroji faktinė aplinkybė nesudaro pagrindo iš viso nevertinti MB „Restauratoriai“ darbų vadovo S. K. išvadų. Kvalifikacijos atestato panaikinimas MB „Restauratoriai“ vadovui nepaneigia jo pastabų, kaip rašytinio įrodymo, įrodomosios reikšmės, todėl teismas neturėjo pagrindo, remdamasis šiuo formaliu aspektu, iš viso nevertinti atliktų išvadų. Atitinkamai tai, kad eksperto D. Kalibato išvados panašios į S. K. išvadas, taip pat neteikia pagrindo jų nevertinti. Dėl nurodomų argumentų kolegija nusprendė vertinti teismo eksperto S. Mitkaus ekspertizės aktą, kitų kompetentingų asmenų (S. K., D. Kalibato) atliktus tyrimus, UAB „Investicijos slėnis“, UAB ,,Grindų galerija“ sąmatas.

Kolegija, įvertinusi teismo ekspertizės aktą, eksperto D. Kalibato tyrimą ir MB ,,Restauratoriai“ sąmatą, nusprendė, jog visi kompetentingi specialistai padarė išvadą, kad įtrūkiai matyti visose langų rėmų ir angokraščių jungtyse, taip pat ir sienose, o daugelyje sienų matomi nelygumai (banguotumas), glaisto sluoksnio netolygumai esant dirbtiniam apšvietimui. Teismo ekspertas S. Mitkus teismo ekspertizės akto išvadose nurodė, kad „sienų apdailos kokybė atitinka įprastinius paviršiams keliamus reikalavimus“, „esant natūraliam apšvietimui ir normaliai žiūrint į kambarių sienas“, ekspertas D. Kalibatas privačioje ekspertizėje nurodė, jog „daugybiniai sienų paviršiaus glaistymo nelygumai – iškilimai, „banguotumas“, įdubimai“ dėl įrengto patalpų apšvietimo „nesudaro vienodos galimybės patalpas naudoti bet kuriuo paros metu“. Atitinkamas išvadas padarė ir MB „Restauratoriai“, kadangi iš sąmatos matyti, kad sienas reikia paruošti (gruntuoti, glaistyti, šlifuoti) ir perdažyti iš naujo.

Atsižvelgdama į tai, kolegija nusprendė, jog neginčytinai pripažinta, kad buto sienų apdailos darbai atlikti su daugybe trūkumų (įtrūkiai sienose, taip pat visose langų rėmų ir angokraščių jungtyse), o kiti sienų trūkumai (nelygumai (banguotumas), glaisto sluoksnio netolygumai, iškilimai, įdubimai) matomi tik esant dirbtiniam apšvietimui. Kolegija taip pat akcentavo, kad teismo ekspertas S. Mitkus ekspertizės akte sienų nelygumus vertino kaip atitinkančius įprastinius paviršiams keliamus reikalavimus, o ekspertas D. Kalibatas ir MB „Restauratoriai“ tokius trūkumus traktavo kaip neatitinkančius tokiems darbams keliamų įprastinių reikalavimų. Atitinkamai išsiskyrė trūkumų šalinimo mastas ir kaina.

Svarstydamas klausimą dėl lubų apdailos darbų trūkumų, teismo ekspertas S. Mitkus ekspertizės akte nurodė, jog „esant natūraliam apšvietimui ir normaliai žiūrint į kambarių lubas, nė vienose iš jų jokių nelygumų nesimato. Akivaizdu, kad lubų apdaila atitinka įprastinius paviršiams keliamus reikalavimus: normaliai žiūrint į lubas jokių nelygumų nesimato. Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad: 1) visuose kambariuose vietomis matosi nelygumai pakabinamų lubų šešėlinėse siūlėse, t. y. siūlės briauna vietomis nelygiai suformuota, siūlė vizualiai atrodo nevienodo pločio; 2) po pakabinamomis lubomis netinkamai sujungtas garų ištraukimo vamzdis. Tai neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų ir laikytina defektu. Siekiant ištaisyti šiuos defektus reikia atlikti tokius darbus: 1) vietomis nulyginti (nušlifuoti) pakabinamų lubų šešėlinių siūlių briaunas; 2) sujungti ir užsandarinti gartraukio ortakį. Nustatyti defektai gadina buto estetinį vaizdą ir trukdo butą tinkamai naudoti pagal paskirtį.“ Eksperto D. Kalibato privačios ekspertizės akte nurodyta, jog: „Prie darbinio šviestuvo apšvietimo vizualiai matomi daugybiniai paviršiaus nelygumai, tad jie bus matomi ir tamsiuoju paros metu prie patalpų apšvietimo. Taip nesudaromos vienodos galimybės patalpas naudoti bet kuriuo paros metu.“ Išvadoje dėl lubų apdailos nurodyta, jog „lubų apdaila visose patalpose neatitinka įprastai šiems apdailos darbams keliamų reikalavimų. Lubų paviršius nuglaistytas netolygiai, matomi iškilimai, įdubimai, „banguotumas“, plokštumos nuokrypiai, kurie siekia 4 mm dviejų metrų atkarpoje. Lubų deformacinės „šešėlinės“ siūlės įrengtos nelygiai, neišlaikant pločio vienodumo.“ Kolegijos vertinimu, galima suprasti, kad atitinkamas išvadas padarė ir MB „Restauratoriai“, kadangi iš sąmatos matyti, jog lubas reikia paruošti ir perdažyti iš naujo. Kolegija taip pat akcentavo, kad teismo ekspertas S. Mitkus ekspertizės akte lubų nelygumus vertino kaip atitinkančius įprastinius paviršiams keliamus reikalavimus, o ekspertas D. Kalibatas ir MB „Restauratoriai“ tokius trūkumus traktavo kaip neatitinkančius tokiems darbams įprastinių reikalavimų. Atitinkamai išsiskyrė trūkumų šalinimo mastas ir kaina.

Kolegija atkreipė dėmesį, kad ieškovė ir atsakovai rašytinės sutarties dėl sienų ir lubų apdailos kokybės reikalavimų nesudarė. Tačiau, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, tarp ieškovės (rangovės, verslininkės) ir atsakovų susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai dėl buto statybos darbų atlikimo atsakovų šeimos poreikiams tenkinti. Atsižvelgiant į tai, ieškovė, vykdydama buto vidaus apdailos darbus, privalėjo informuoti atsakovus (vartotojus), kokius kokybės reikalavimus atitiks jos atliekami darbai, t. y. ar sienų bei lubų nelygumai bus matomi esant natūraliam apšvietimui, ar bus matomi esant dirbtinam apšvietimui, ar nebus matomi iš viso. Tik atlikusi informavimo pareigą ieškovė turėjo imtis visų reikalingų priemonių tam, kad statybos darbai būtų atlikti tinkamai ir būtų pasiektas sutartas darbų rezultatas. Nagrinėjamoje byloje tokių duomenų apie atsakovų informavimą dėl kokybinių parametrų nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 12, 178 straipsniai). Šiame kontekste svarbus atsakovų (vartotojų) lūkestis gauti tokį darbo rezultatą, kuris suteiktų estetinę bei praktinę vertę. Vartotojas turi teisėtą lūkestį įsirengti bute ne tik lubų, bet ir sieninius šviestuvus ir tikėtis, kad nei sienose, nei lubose nesimatys aiškių įtrūkimų, nelygumų, kaip matoma visų ekspertų ir specialistų nuotraukose esant dirbtiniam apšvietimui.

Atsižvelgdama į tai, kolegija nusprendė, jog buto vidaus darbai turėjo būti atlikti laikantis geresnio paviršiaus paruošimo kokybės standarto, kad, įjungus šviestuvą, nei sienose, nei lubose nesimatytų aiškių įtrūkimų, banguotumo, nelygumų, toks standartas atitinka nurodytas D. Kalibato tyrimo išvadas arba Q4 lygio paviršiaus paruošimą pagal kokybinį standartą, kaip nurodyta MB „Restauratoriai“ 2024 m. lapkričio 14 d. „Ekspertizės pastabose“. Be to, net pagal Q2 standartą, kuris buvo taikytas teismo ekspertizės akte, negali likti paviršiaus apdorojimo žymių arba glaisto likučių.

Svarstydama klausimą dėl grindų dangos kokybės reikalavimų, kolegija pažymėjo, kad teismo eksperto S. Mitkaus ekspertizės išvadoje nurodoma, jog „tyrimo metu nustatyta, kad svetainėje–virtuvėje keliose vietose matosi nelygi, „banguota“ grindų danga, išilginis iškilimas grindų dangoje. Šie nelygumai matosi vizualiai esant bet kokiam apšvietimui. Tai neatitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų ir laikytina defektais. Siekiant juos ištaisyti, vietose, kuriose jie nustatyti, reikia perkloti PVC grindų dangą, išlyginant (nušlifuojant) pagrindo nelygumus. Nustatyti defektai gadina buto estetinį vaizdą ir trukdo butą tinkamai naudoti pagal paskirtį.“ Eksperto D. Kalibato tyrimo išvadoje nurodoma, jog „grindų danga svetainės patalpoje neatitinka įprastai šiai dangai keliamų reikalavimų. Danga įrengta ant nelygaus/nešvaraus pagrindo, todėl grindų plokštumoje matomi įdubimai ir iškilimai. Dėl netinkamai prieš grindų įrengimą paruoštų pagrindų trumpėja dangos naudojimo trukmė.“ Iš MB „Restauratoriai“ išvados taip pat galima spręsti, kad grindų paviršius yra nelygus, neatitinka tokiems darbams keliamų reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, kolegija vertino, kad neginčytinai pripažinta, jog buto svetainės grindų klojimo darbai atlikti su daugybe trūkumų, kadangi dėl nelygaus paviršiaus matomi įdubimai ir iškilimai.

Apibendrindama kolegija nusprendė, kad, įvertinus specifinę atsakovų teisinę padėtį (jie yra vartotojai), nesant rašytinio susitarimo dėl darbų kokybės reikalavimų, įvertinus ekspertų S. Mitkaus ir eksperto D. Kalibato tyrimų išvadas, MB „Restauratoriai“ išvadas dėl sienų ir lubų dangos paruošimo, darbų rezultatas/kokybė (sienų ir lubų paruošimas, dažymas) turėtų būti vertinamas pagal eksperto D. Kalibato ir MB „Restauratoriai“ tyrimų išvadas (CPK 12, 178, 185 straipsniai). Teismo eksperto S. Mitkaus ekspertizės išvados dėl sienų (įtrūkiai visose langų rėmų ir angokraščių jungtyse) ir lubų (nelygumai kabamųjų lubų šešėlinėse siūlėse; po kabamosiomis lubomis netinkamai sujungtas garų ištraukimo vamzdis) bei grindų (nelygumas) trūkumai atitinka eksperto D. Kalibato ir MB „Restauratoriai“ tyrimų išvadas.

Svarstydama klausimą dėl atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų dydžio, kolegija pažymėjo, kad dėl to, jog pripažintas atsakovų (vartotojų) lūkestis gauti tokį darbų rezultatą, kad, įrengus šviestuvus (ir sieninius), daugelyje sienų plokštumų nebūtų matyti paviršiaus nelygumų, įdubimų, teismo eksperto S. Mitkaus ekspertizės išvadose nurodyta sąmata dėl sienų ir lubų trūkumų pašalinimo ji nesivadovaus, nes ši sąmata sudaryta įvertinus mažesnius kokybės reikalavimus dėl paviršiaus paruošimo. Pagal Lietuvos statybininkų asociacijos statybos taisyklių ST 121895674.210.01.02:2019 „Grindų apdailos įrengimo darbai: Vinilinių grindų įrengimas“ reikalavimus, prieš įrengiant grindų dangą paviršius turi būti išlygintas. Šiuo atveju nustatyta, kad 46 kv. m svetainės grindų danga yra nelygi. Atsižvelgiant į tai, kad vinilinė danga yra klijuojama klijų mišiniu visame patalpos plote (46 kv. m), siekiant ištaisyti defektus, senąją dangą reikia pašalinti, įrengti išlyginamąjį sluoksnį (arba lygiai nušlifuoti), kad būtų užtikrintas lygus pagrindas, ir suklijuoti naują dangos sluoksnį. Dėl šių priežasčių kolegija nesutiko su teismo eksperto S. Mitkaus ekspertizės išvadose nurodyta išvada, kad „siekiant ištaisyti šiuos defektus, vietose, kuriose jie nustatyti, reikia perkloti PVC grindų dangą, išlyginant (nušlifuojant) pagrindo nelygumus“, t. y. pakanka fragmentiškai pašalinti kai kurias PVC dangos vietas (nurodomas 8,5 kv. m plotas iš viso 46 kv. m ploto), paviršių nušlifuoti ir pakloti dangą iš naujo.

Dėl nurodytų priežasčių, įvertinusi teismo eksperto S. Mitkaus ir eksperto D. Kalibato tyrimų išvadas, MB „Restauratoriai“ išvadas dėl sienų ir lubų bei grindų trūkumų pašalinimo, kolegija iš esmės vadovavosi MB „Restauratoriai“ darbų detalizacija bei sąmata, UAB „Grindų galerija“ 2025 m. liepos 4 d. komerciniu pasiūlymu dėl grindų dangos įrengimo su kai kuriomis korekcijomis, iš dalies atsižvelgdama ir į ieškovės darbų sąmatą, teismo eksperto S. Mitkaus sąmatą. Ekspertas D. Kalibatas, atlikęs privačią ekspertizę, trūkumų šalinimo sąmatos nepateikė, todėl kolegija ja nesivadovavo.

Spręsdama klausimą dėl lubų trūkumų šalinimo išlaidų, kolegija nustatė, kad ekspertas D. Kalibatas nurodė, jog: „deformacinių „šešėlinių“ siūlių nelygumus reikalinga tvarkyti demontuojant ir iš naujo įrengiant „šešėlinės“ siūlės profilius. Dažytus lubų paviršius reikalinga taisyti glaistant visą paviršių, kad paviršius būtų vienodas ir lygus, po to vėl dažyti.“ MB „Restauratoriai“ šiems darbams atlikti nurodė 1 726,68 Eur sumą (PVM neįskaitytas). Šalinant trūkumus būtina atlikti šiuos darbus: lubų gruntavimas – 141,69 Eur, lubų paruošimas – 640,93 Eur, lubų paslėptų siūlių remontas – 246,07 Eur, lubų dažymas emulsiniais dažais – 697,99 Eur. Spręsdama klausimą dėl sienų trūkumų šalinimo išlaidų kolegija pažymėjo, kad ekspertas D. Kalibatas nurodė, jog „dažytus sienų paviršius reikalinga taisyti glaistant visą paviršių, kad paviršius būtų vienodas ir lygus po to vėl dažyti. Langų rėmų ir angokraščių sankirtas užsandarinti tam skirtais elastingais sandarikliais/įrengti lango ir angokraščio sujungimo profilį.“ MB „Restauratoriai“ šiems darbams atlikti apskaičiavo 2 730,99 Eur sumą (PVM neįskaitytas). Šalinant trūkumus būtina atlikti šiuos darbus: sienų gruntavimas – 231,72 Eur, sienų paruošimas – 1 104,60 Eur, angokraščių paruošimas, įrengiant langų sujungimo profilį – 188,53 Eur, sienų dažymas emulsiniais dažais – 1 206,14 Eur. Spręsdama klausimą dėl grindų trūkumų šalinimo išlaidų kolegija nustatė, kad ekspertas D. Kalibatas nurodė, jog: „kadangi grindų danga yra klijuojama klijų mišiniu visame patalpos plote (~46 m²), siekiant ištaisyti defektus, dangą reikalinga pašalinti, įrengti išlyginamąjį sluoksnį, kad būtų užtikrintas lygus pagrindas ir suklijuoti naują dangos sluoksnį.“ MB „Restauratoriai“ šiems darbams atlikti apskaičiavo 2 484,32 Eur sumą (PVM neįskaitytas). Šalinant trūkumus būtina atlikti šiuos darbus: PVC grindų pašalinimas – 137,63 Eur, senų klijų pašalinimas – 123,73 Eur, pagrindo paruošimas – 399,83 Eur, grindų PVC lentelių klijavimas – 1 535,54 Eur, grindjuosčių įrengimas – 287,59 Eur. UAB „Grindų galerija“ 2025 m. liepos 4 d. komerciniu pasiūlymu už grindų remontą nurodė 4 760,14 Eur sumą (PVM įskaitytas). MB „Restauratoriai“ kitiems darbams atlikti apskaičiavo 728,59 Eur sumą (PVM neįskaitytas), kurią sudaro: grindų uždengimas – 188,26 Eur, langų, durų ir baldų uždengimas – 147,19 Eur, patalpų valymas po statybos darbų – 289,35 Eur, statybinių šiukšlių išvežimas – 103,79 Eur.

Kolegija nusprendė, kad, apskaičiuojant trūkumų šalinimo išlaidas, vertintina vidutinė rinkos kaina, taip pat negalima situacija, kad atsakovai nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita. Atsižvelgė į tai, kad MB „Restauratoriai“ nurodytos kainos yra sutartinės ir nėra pagrįstos vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. D1-492 VšĮ Statybos sektoriaus vystymo agentūroje įregistruotomis ir paskelbtomis UAB „Sistela“ skaičiuojamųjų kainų nustatymo rekomendacijomis ir programine įranga SAMATA. Todėl kolegija, atsižvelgdama į viešojoje erdvėje esančias vidutines apdailos darbų kainas, į ginčo šalių proporcingumo principą, į tai, kad atsakovai keletą metų naudojasi ieškovės darbų nauda, nors ši ir turi trūkumų, į tai, kad šalinant trūkumus nebereikia tokio masto glaistymo, šlifavimo, gruntavimo darbų, atitinkamai sąnaudų, į ieškovės pateiktą jos atliktų darbų sąmatą, nustatė kitas apdailos darbų kainas, negu nurodyta MB „Restauratoriai“ ir teismo eksperto S. Mitkaus sąmatose.

Kolegija nagrinėjamu atveju nusprendė, kad lubų ir sienų paruošimo ir dažymo 7 Eur už kv. m su PVM kaina yra proporcinga ieškovės padarytiems trūkumams šalinti: (https://www.ekspertai.lt/glaistymo_darbai/patarimai/sienu_ir_lubu_glaistymo_kaina; https://www.ekspertai.lt/apdailos_darbai/patarimai/apdailos_darbu_kainos; https://www.ekspertai.lt/apdailos_darbai/patarimai/sienu_dazymo_kainos; https://www.ekspertai.lt/sienu_dazymas/patarimai/dazymo_darbu_kainos). Atitinkamai sumažino darbų trūkumų šalinimo kainas toliau nurodomose pozicijose: grindų uždengimo – nuo 188,26 Eur iki 30 Eur, langų, durų ir baldų uždengimo – nuo 147,19 Eur iki 30 Eur, patalpų valymo po statybos darbų – nuo 289,35 Eur iki 100 Eur.

Atlikusi korekcijas MB „Restauratoriai“ sąmatoje dėl lubų trūkumų ištaisymo, kolegija nustatė 359,09 Eur sumą (PVM įskaitytas) (50,87 kv. m lubų gruntavimas, lubų paruošimas, lubų dažymas emulsiniais dažais) arba 281,31 Eur (PVM neįskaitytas), atlikusi korekcijas MB „Restauratoriai“ sąmatoje dėl sienų trūkumų ištaisymo, kolegija nustatė 652,40 Eur sumą (PVM įskaitytas; 7 Eur × 93,2 kv. m) (93,2 kv. m sienų gruntavimas, sienų paruošimas, sienų dažymas emulsiniais dažais) arba 515,40 Eur (PVM neįskaitytas). Dėl grindų trūkumų šalinimo korekcijų kolegija neatliko, konstatavusi, kad darbų ir medžiagų kainos atitinka rinkos kainą, neviršija ieškovės sąmatoje nurodytų kainų. Tuo tarpu UAB „Grindų galerija“ 2025 m. liepos 4 d. komercinis pasiūlymas viršija ieškovės atliktų darbų sumą, minėtos įmonės siūlomos sumos priteisimas neatitiktų proporcingumo principo.

Įvertinusi visas atliktas korekcijas, kolegija konstatavo, kad trūkumų šalinimo kainą sudaro 5 046,70 Eur (PVM neįskaitytas). Bylos nagrinėjimo metu atsakovai teismo prašė neįtraukti PVM į ieškovės apskaičiuotą atliktų darbų sąmatą ir skolos sumą. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovų (vartotojų) statusą, į tai, kad ieškovė aiškiai nesuteikė informacijos, jog papildomai bus skaičiuojamas PVM, atsakovų prašymą tenkino. Šiuo atveju kolegija, proporcingai apskaičiuodama trūkumų šalinimo kainą, vadovavosi analogiškais argumentais. Įvertinusi tai, kad atsakovai yra fiziniai asmenys, kad trūkumams šalinti pirktinos (arba įkainotinos) medžiagos bei mechanizmai bus apskaičiuoti su PVM, medžiagų, mechanizmų, grindų uždengimo, langų, durų ir baldų uždengimo, patalpų valymo po statybos darbų kainą skaičiavo su PVM. Be PVM skaičiavo darbų kainą.

Atsižvelgdama į nurodytą kainos apskaičiavimo metodiką, kolegija nusprendė, kad galutinė trūkumų šalinimo kaina sudaro 5 625,86 Eur (2 757,91 Eur (mechanizmų, medžiagų, grindų uždengimo, langų, durų ir baldų uždengimo, patalpų valymo po statybos darbų kaina) + 21 proc. = 3 337,07 Eur; 3 337,07 Eur + 2 288,79 Eur (darbų kaina) = 5 625,86 Eur). Nustatyta suma proporcinga ieškovės ir atsakovų atstovų kainų vidurkiui (2 031,87 + 9 281,40 = 11 313,27 Eur / 2 = 5 656,64 Eur).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutarties dalį, kuria pakeista Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimo dalis, kuria priteista 2 031,87 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo atsakovams iš ieškovės ir 5 873,02 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ieškovei iš atsakovų, panaikinti, ir palikti dėl šios dalies galioti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nenustatė teismo eksperto S. Mitkaus parengto teismo ekspertizės akto trūkumų. Priešingai, citavo teismo eksperto metodine literatūra pagrįstas išvadas apie apdailos standartus ir jiems taikomus paviršiaus paruošimo reikalavimus (skundžiamos nutarties 42 punktas) bei buto apdailos trūkumų mastą (skundžiamos nutarties 43 punktas), nors ir nusprendė juo nesivadovauti. Atmesdamas teismo ekspertizės aktą ir pirmenybę teikdamas savo paties atliktai apdailos nuotraukų analizei ir specialistų parengtiems tyrimams, apeliacinės instancijos teismas iš esmės paneigė teismo ekspertizės instituto prasmę. Apeliacinės instancijos teismas teismo ekspertizės aktu turėjo vadovautis kaip vieninteliu patikimu byloje esančiu įrodymu.

Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai savo iniciatyva rinko atitinkamus įrodymus (internete viešai prieinamus duomenis apie ginčo rūšies darbų kainas, t. y. https://www.ekspertai.lt/ skelbimus ir pan.) ir iš jų nusprendė, kokia yra trūkumų šalinimo darbų kaina (atitinkamų darbų rinkos kaina). Įvertinęs savo iniciatyva internete surinktą informaciją, apeliacinės instancijos teismas trūkumų šalinimo išlaidas padidino nuo 2 031,87 Eur iki 5 625,86 Eur, nors bylos medžiagoje nėra nė vieno tokį dydį pagrindžiančio įrodymo. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas šiurkščiai pažeidė proceso teisės normas ir paneigė ieškovės teisę į tinkamą procesą, o nesuteikęs galimybės byloje dalyvaujantiems asmenims susipažinti su paties teismo surinktais įrodymais ir pareikšti savo nuomonę dėl jų, teismas ieškovės atžvilgiu priėmė siurprizinį sprendimą.

Ieškovė neabejotinai būtų pasinaudojusi galimybe pasisakyti dėl teismo surinktų įrodymų ir paaiškinti, kad duomenys minėtoje svetainėje yra nepatikimi (neaišku, kas juos įkėlė, ar juos įkėlę žmonės išmano apdailos darbų rinkos kainas). Ieškovė, siekdama paneigti šiuos duomenis, būtų galėjusi pateikti komercinius pasiūlymus ir atestuotų specialistų pagal statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo metodiką parengtas sąmatas. Šie įrodymai būtų padėję nustatyti objektyvią tiesą apie apdailos darbų rinkos kainas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad abiejų šalių reikalavimai buvo patenkinti iš esmės vienoda apimtimi, o atsakovai yra vartotojai, ir dėl to nusprendęs nepaskirstyti pirmosios instancijos teisme šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų, pažeidė CPK 94 straipsnio 1, 2 ir 4 dalis ir nukrypo nuo savo paties pacituotos kasacinio teismo praktikos. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą laikyti vienos ar kitos bylos šalies procesinį elgesį netinkamu, todėl nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Pats apeliacinės instancijos teismas nustatė (skundžiamos nutarties 77–78 punktai), jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos gerokai didesnės (daugiausia dėl ieškovės sumokėtų 2 420 Eur už teismo ekspertizę) už atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas. Dėl to, net apeliacinės instancijos teismui patenkinus ieškinio ir priešieškinio reikalavimus apylygėmis proporcijomis, pagal bendrąją taisyklę ieškovės naudai turėjo būti priteista 1 569,36 Eur (8 573,75 × 0,5421 – 5 625,86 × 0,5472). Atsižvelgiant į tai, kad, įskaičius visas priteistas sumas, pagal nutartį ieškovė atsakovams sumokėjo 652,54 Eur, neteisėtai nepriteista bylinėjimosi išlaidų atlyginimo suma laikytina iš esmės keičiančia bylos baigtį.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad įstatymas nustato teismui pareigą vertinti teismo eksperto S. Mitkaus ekspertizės aktą kartu su visais byloje surinktais įrodymais (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas šiuo atveju turėjo pagrindą nesivadovauti teismo ekspertizės aktu, nes jis nebuvo patikimas, o tyrimo eiga ir rezultatai neatitiko objektyvios situacijos.

Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai pagrindė savo nesutikimą su S. Mitkaus ekspertizės akto išvadomis ir visus nesutikimo motyvus išsamiai išdėstė skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad šiuo atveju buvo akivaizdūs teismo ekspertizės akto trūkumai, aiškiai prieštaraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams. Svarstydamas klausimą dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų, apeliacinės instancijos teismas visų kompetentingų specialistų išvadas išsamiai palygino vieną su kita. Ieškovės kasacinio skundo teiginys, jog apeliacinės instancijos teismas privalėjo vadovautis vien tik S. Mitkaus teismo ekspertizės aktu, prieštarauja CPK 185, 218 straipsniams.

Kasaciniame skunde dėl teismo savo iniciatyva netinkamai nustatytos darbų trūkumų šalinimo kainos, pažeidžiant proceso teisės normas, dėstomi argumentai neatitinka apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio. Pirma, apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad skaičiuoja trūkumų šalinimo kainą (5 656,64 Eur) pagal ieškovės ir atsakovų kainų vidurkį (2 031,87+ 9 281,40 = 11 313,27 Eur / 2 = 5 656,64 Eur) (skundžiamos nutarties 62–64 punktai). Antra, apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei teigia ieškovė, nustatydamas priteistinos sumos dydį, negalėjo vadovautis teismo ekspertizės aktu, nes apeliacinės instancijos teismo nustatytas trūkumų mastas buvo žymiai didesnis, negu buvo nustatyta teismo ekspertizės akte. Trečia, ieškovė, susipažinusi su atsakovų priešieškiniu, žinojo, dėl kokių konkrečių jos atliktų darbų kokybės yra ginčas, taigi, turėjo galimybę teikti savo sąmatas ar kitokius įrodymus pagal atskiras ginčijamas atliktų darbų pozicijas. Ketvirta, apeliacinės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje panaudoti duomenys yra iš viešai prieinamų šaltinių (https://www.ekspertai.lt/), kurie yra žinomi arba turėjo būti žinomi statybų verslu užsiimančiai ieškovei. Penkta, pastarieji duomenys buvo panaudoti kaip orientacinė lyginamoji priemonė vertinant byloje šalių pateiktus trūkumų šalinimo kainos apskaičiavimus. Šešta, kasaciniame skunde nepateikta jokių argumentų, kad pagal nustatytą darbų trūkumų mastą apeliacinės instancijos teismo priteista darbų trūkumų šalinimo suma yra per didelė.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas 2024 m. gruodžio 10 d. nutartimi atmetė atsakovų prašymą paskirti pakartotinę statybos techninę ekspertizę, taip buvo užkirstas kelias paneigti S. Mitkaus ekspertizės išvadas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas privačios ekspertizės aktas, pasirašytas eksperto D. Kalibato ir rangovo kvalifikaciją turinčios įmonės „Getelit“ vadovo, šį aktą apeliacinės instancijos teismas tinkamai įvertino kartu su S. Mitkaus ekspertizės išvada ir kitais į bylą pateiktais įrodymais. Jeigu S. Mitkaus teismo ekspertizės išvada būtų pripažinta vieninteliu patikimu įrodymu, kaip to ieškovė nepagrįstai prašo kasaciniame skunde, atsakovų atžvilgiu būtų pažeisti CPK 12 ir 17 straipsniuose įtvirtinti rungimosi ir šalių lygiateisiškumo principai.

Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išsamiai motyvavo, kodėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių pirmosios instancijos teisme neskirsto, jas palieka kiekvienai šaliai, nurodydamas, kad atsižvelgia į ieškinio ir priešieškinio reikalavimų patenkinimo proporcijas (jos faktiškai identiškos), į atsakovų statusą (vartotojai), į bylos specifiką, į tai, kad ieškovė prašė atsakovų sumokėti skolą, nors jos darbai atlikti su trūkumais. Be to, pagal skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ieškinio ir priešieškinio reikalavimų patenkinimo proporcijos yra faktiškai identiškos. Tai reiškia, kad CPK 93 straipsnio 1 dalies prasme teismo sprendimas nėra priimtas nei ieškovės, nei atsakovų naudai, todėl pagal bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme turėjo būti paliktos kiekvienai šaliai.

Šalies argumentai

Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad jos patirtos bylinėjimosi išlaidos yra didesnės už atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas daugiausia dėl ieškovės sumokėtų 2 420 Eur už teismo ekspertizę. Šis kasacinio skundo teiginys neatitinka tikrovės, nes ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme yra didesnės daugiausia dėl šalių turėtų skirtingo dydžio išlaidų už advokato pagalbą (ieškovės – 6 019,75 Eur, atsakovų – 2 000 Eur, Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 5 d. sprendimo 62–63 punktai). Nebūtų teisinga, protinga ir sąžininga, jei kasaciniame teisme bylinėjimosi išlaidos būtų paskirstytos atsakovų, kaip vartotojų, nenaudai, nes esą atsakovai (vartotojai) turėjo žymiai mažesnes išlaidas advokato pagalbai apmokėti, negu ieškovė, kuri yra statybų verslo subjektas. Be to, teismo ekspertizės išvados, už kurias ieškovė sumokėjo 2420 Eur, ir dėl darbų trūkumų masto, ir dėl jų šalinimo kainos apeliacinės instancijos teismo buvo pripažintos ydingomis.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo dalyką byloje, teismo vaidmenį įrodinėjimo procese ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingus faktus savo inciatyva (parinkdamas apdailos darbų kokybės lygį), nepagrįstai nesivadovavo teismo ekspertize, nors nenustatė jokių byloje atliktos teismo ekspertizės trūkumų, savo iniciatyva rinkdamas įrodymus iš viešai prieinamo tinklalapio ir neleisdamas dėl jų pasisakyti šalims, pažeidė materialiosios ir proceso teisės normas.

CPK 265 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas sprendimą, teismas turi įvertinti įrodymus, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos; CPK 270 straipsnio 4 dalyje ir 331 straipsnio 4 dalyje, reglamentuojančiose atitinkamai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų motyvuojamųjų dalių turinį, įtvirtinta, kad šioje teismo sprendimo dalyje, be kita ko, turi būti nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; pateikti argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje teismas turi pagrįsti išvadas, išdėstytas sprendimo (nutarties) rezoliucinėje dalyje, be kita ko, nurodyti argumentus, kodėl jis nelaiko patikimais ir nesiremia konkrečiais įrodymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-381/2024 36 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2025 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-62-823/2025 42 punktą). Visi šie veiksmai, kurių atlikimas reiškia galutinio teismo sprendimo priėmimą (CPK 260 straipsnis), negali būti tinkamai išspręsti, neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-531-248/2018, 21 punktas). Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl šalių sudarytos sutarties, iš kurios kildinami šalių priešpriešiniai reikalavimai, kvalifikavimo kaip vartojimo rangos sutarties. Vartojimo rangos teisės normomis (CK 6.672–6.680 straipsniai) reglamentuojami tie vartojimo rangos santykių ypatumai, kurie susiję su šių santykių, kaip vartojimo, pobūdžiu, t. y. vartotojo ir verslininko padėties nelygiavertiškumu. Vartojimo sutartinių santykių reglamentavimas, visų pirma, grindžiamas vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, samprata; specialiuoju vartojimo sutartinių santykių reglamentavimu siekiama atkurti sutarties šalių interesų pusiausvyrą, suteikiant vartotojui papildomas teisių apsaugos garantijas, kompensuojančias jo padėties, esant sutartiniams santykiams, nelygiavertiškumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-562/2014 ir joje nurodomą kasacinio teismo praktiką). Šie materialinėje teisėje įtvirtinti vartojimo sutartinių santykių reglamentavimo ypatumai daro įtaką ir ginčų, kylančių iš šių santykių, nagrinėjimui teisme (pvz., įstatyme įtvirtinta pareiga teismui ex officio (pagal pareigas, savo iniciatyva) vykdyti nesąžiningų sąlygų teisminę kontrolę, įrodinėjimo naštos paskirstymo ypatumai ir kt.). Tačiau ir šie procesiniai bylų nagrinėjimo ypatumai neatleidžia teismo nuo pareigos motyvuoti priimamą procesinį sprendimą ir užtikrinti procesines garantijas šalims.

Nagrinėjamu atveju analizuojant apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, matyti, kad, spręsdamas dėl darbų trūkumų šalinimo kainos, teismas vertino byloje esančius įrodymus – privačios ekspertizės aktą, teismo ekspertizės aktą ir privačios įmonės pateiktą darbų sąmatą, tačiau tinkamai nepagrindė, kodėl jais nesiremia. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad nėra pagrindo vadovautis teismo ekspertizės aktu, kiek tai susiję su lubų ir sienų paruošimu, nutarties 42 punkte vadovavosi vieninteliu argumentu – kad teismo ekspertizės akte, vertinant paviršiaus paruošimo standartą, taikytas Q2 lygis (kokybės standartas), nors buto apdailos darbai turėjo būti atlikti aukštesniu lygiu – Q4, nes atsakovai yra vartotojai.

Toks teismo argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, stokoja pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad, šioje byloje spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimo pagal atsakovų pasirinktą jų teisių gynimo būdą (sumažinti vartojimo rangos sutarties kainą), teismas turėjo nustatyti aplinkybę, ar kilo ieškovės atsakomybė už netinkamos kokybės darbus. Kitaip tariant, teismas turėjo nustatyti, kokie kokybės reikalavimai byloje taikytini ir kaip jie buvo pažeisti. Tik tai įvertinęs teismas galėjo spręsti dėl ieškovės atsakomybės apimties.

CK XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys“ normos nustato, kad vartotojams parduodamos prekės ir teikiamos paslaugos turi būti saugios ir tinkamos kokybės. Prekių ir paslaugų kokybės ir saugos reikalavimus nustato įstatymai ir kiti teisės aktai (CK 6.228¹³ straipsnio 1 dalis). CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ normos neįtvirtina specialių reikalavimų darbų kokybei.

CK XXXIII skyriaus „Ranga“ pirmojo skirsnio „Bendrosios nuostatos“ normos įtvirtina, kad rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus. Darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą. Jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis. Rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (CK 6.663 straipsnio 1, 2 dalys).

Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad įprastai lubų ir sienų apdailos darbams keliamus reikalavimus atitinka teismo ekspertizės akte nurodytas darbų kokybės lygis (Q2), ir tai yra tas kokybės standartas, kurį turėjo pasiekti rangovas, todėl kaina mažintina tokia suma, kuri reikalinga šiam kokybės lygiui pasiekti, taisant rangovo paliktus darbų trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada ir savo iniciatyva parinko aukštesnį darbų kokybės standartą (Q4), sprendime nenurodydamas motyvų, kokiu teisiniu pagrindu remdamasis prieina prie išvados, kad vartojimo rangos sutartimi buvo susitarta būtent dėl Q4 sienų ir lubų paruošimo kokybės. Tai nuspręsdamas teismas nenurodė rangovo atsakomybės už trūkumus (vertindamas juos pagal Q4 standartą) pagrindo, nes vien aplinkybė, kad užsakovai yra vartotojai, tokio atsakomybės pagrindo nesuponuoja. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismo vertinimas, jog ginčo atveju susiklostė svarbus atsakovų (vartotojų) lūkestis gauti tokį darbo rezultatą, kuris suteiktų estetinę bei praktinę vertę, nėra pakankamas ir tinkamas atliktų darbų kokybės lygiui apibrėžti.

Apeliacinės instancijos teismas, ginčijamoje nutartyje darydamas prielaidą dėl aukštesnės nei standartinės kokybės reikalavimo apdailos darbams taikymo, jos nepagrindė nei byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nei taikytinu teisiniu reguliavimu, dėl to pripažintina, jog netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas (CK 6.228¹³ straipsnio 1 dalis, 6.663 straipsnis). Šis apeliacinės instancijos teismo padarytas materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl, jo vertinimu, vartojimo rangos sutarčiai (kiek tai susiję su sienų ir lubų paruošimu) taikytino aukštesnio (Q4) kokybės standarto, be kita ko, nemotyvuotai atsisakė remtis teismo ekspertizės akto išvadomis.

Teismo ekspertizės aktas yra specialioji įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 216 straipsnis). Ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Tačiau eksperto išvadai, kaip įrodymų šaltiniui, CPK nenustatyta išankstinės įrodomosios galios, teismui ji nėra privaloma ir turi būti vertinama pagal vidinį teismo įsitikinimą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais (CPK 218 straipsnis). Vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto išvados turi susiformuoti visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Tai reiškia, kad įvertintini įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir eksperto išvadoje esančias aplinkybes, o atliekant šį vertinimą, atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumą, detalumą, išsamumą, patikimumą, prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindą eksperto išvadą vertinti kaip patikimą įrodymą arba priešingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto išvados yra nepagrįstos ir teismas jomis, kaip įrodymais, nesivadovaus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022 47 punktą).

Tačiau visais atvejais, atsisakydamas vadovautis teismo ekspertize, teismas turi nurodyti motyvus, dėl kurių ja nesivadovauja. Ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad teismo ekspertizė skiriama tada, kai ginčui išspręsti prireikia specialiųjų žinių, teismas negali nuspręsti atmesti teismo ekspertizės aktą kaip įrodymą be aiškių motyvų, kodėl ekspertizėje pateiktas specialiąsias žinias laiko nepatikimomis ir kuo remdamasis darys specialiųjų žinių reikalaujančias išvadas byloje. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2013; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-916/2022 47 punktą).

Teisėjų kolegija apibendrintai pažymi, kad kai byloje atlikta teismo ekspertizė, tačiau teismas nusprendžia visiškai ar iš dalies jos išvadomis nesivadovauti, iš teismo sprendimo motyvų turėtų būti aišku: 1) ar teismas nusprendė vadovautis teismo ekspertizės aktu (ar konkrečia jo dalimi), ar ne; 2) jeigu nusprendė nesivadovauti teismo ekspertizės aktu – kokia konkreti priežastis (priežastys) lėmė tokį procesinį sprendimą; 3) kuo remdamasis teismas nustatė minėtą priežastį (pavyzdžiui, jeigu teigiama, kad teismo ekspertizės akto išvada neišsami, turėtų būti nurodoma, kokios svarbios ginčui išspręsti aplinkybės teismo ekspertizėje nebuvo atskleistos; jeigu teigiama, kad teismo ekspertizė prieštarauja kitiems byloje esantiems įrodymams, tie įrodymai turi būti konkrečiai išvardyti ir išanalizuoti).

Ginčijamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismo atlikta teismo ekspertizės akto išvadų analizė, susijusi su nustatytais grindų trūkumais, stokoja argumentų, pagrindžiančių, kodėl teismas atsisako ja vadovautis. Viena vertus, vertindamas grindų dangos trūkumus, apeliacinės instancijos teismas sutiko, kad tiek teismo ekspertizės akte, tiek privačioje ekspertizėje padarytos išvados sutampa – vinilinė danga paklota ant netinkamai paruošto paviršiaus ir tai laikytina trūkumu. Tačiau, spręsdamas dėl darbų trūkumų šalinimo išlaidų, teismas nesutiko su teismo ekspertizės akto išvada, kad, siekiant ištaisyti šiuos trūkumus, pakanka fragmentiškai nulupti kai kurias vietas (nurodomas 8,5 kv. m plotas iš viso 46 kv. m ploto), paviršių nušlifuoti ir pakloti iš naujo dangą, ir nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog vinilinė danga yra klijuojama klijų mišiniu visame patalpos plote (46 kv. m), siekiant ištaisyti trūkumus, visą senąją dangą reikia pakeisti nauja.

Nurodytos apeliacinės instancijos teismo išvados vertinamos kaip prieštaringos: apeliacinės instancijos teismas nutartyje remiasi ta teismo ekspertizės akto dalimi, kuri, jo nuomone, sutampa su privačių ekspertų išvadomis, tačiau kitoje nutarties dalyje nurodo nesivadovausiantis teismo ekspertizės aktu dėl grindų trūkumų šalinimo apimties. Tačiau tokio selektyvaus rėmimosi teismas nepagrindžia, o jo nuoroda, jog tai lemia vien tarp šalių susiklostęs vartojimo teisinis santykis, tam pagrįsti taip pat nėra pakankama. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti savo atsisakymą remtis eksperto išvada (jos dalimi) ir tai sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismui priimant ginčo nutartį buvo pažeistos proceso teisės normos (CPK 218 straipsnis).

Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, savo iniciatyva rinkdamas įrodymus iš viešai prieinamo tinklalapio ir neleisdamas dėl jų pasisakyti šalims, pažeidė proceso teisės normas.

Tinkamo proceso principas reikalauja, kad teismo sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla ir asmens teisė į tinkamą teismo procesą, kuris yra būtinas reikalavimas siekiant teisingai išspręsti ginčą (Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d., 2006 m. sausio 16 d., 2008 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Atitinkamai ir CPK yra įtvirtinti tinkamo proceso užtikrinimo reikalavimai, kurių laikytis turi visi teismai.

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, taip pat teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas). Taigi proceso šalys, naudodamosi CPK įtvirtintu rungimosi, taip pat dispozityvumo principu (CPK 12, 13 straipsniai), pačios sprendžia, ar teikti į bylą įrodymus, kokius ir kiek jų teikti.

Pagal CPK 17 straipsnį, šalių procesinės teisės yra lygios. Šalių procesinio lygiateisiškumo principo turinį sudaro šie esminiai aspektai: teismas negali priimti sprendimo neišklausęs abiejų šalių ir abiem pusėms turi būti garantuojamos vienodos tiesos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-611/2021, 24 punktas).

Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, spręsdamas kilusį ginčą, kai nepakanka įrodymų faktinėms aplinkybėms nustatyti, negali remtis negatyviuoju įrodinėjimo naštos aspektu, pagal kurį šaliai tenka neigiamos pasekmės, jei ji nepateikia įrodymų savo teiginiams pagrįsti arba tam tikriems faktams paneigti, vien dėl to, kad šalies pateikti įrodymai teismui nėra pakankamai aiškūs ar tikslūs, prieš tai neįvykdęs jam tenkančios išaiškinimo pareigos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-823/2024 38 punktą). Taigi teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008; 2019 m. vasario 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-701/2019 22 punktą).

Kaip šioje nutartyje jau minėta, viena iš bylų kategorijų, kuriose teismas gali imtis aktyvaus vaidmens, išskirti vartojimo ginčai. Pažymėtina, jog vartotojų teisių apsauga yra konstitucinis valstybės ūkio tvarkymo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalis, CK 6.188 straipsnis), o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2008).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad aptariama bylą nagrinėjančio teismo teisė įrodymus rinkti savo inciatyva bei pareiga užtikrinti tinkamą įrodinėjimo proceso eigą negali būti aiškinamos taip, kad būtų paneigiama ir teismui perkeliama suinteresuotų bylos baigtimi dalyvaujančių asmenų pareiga įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindą. Aktyvus teismo vaidmuo procese nepaneigia šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principų, dėl to negali būti varžomos procesinės šalių garantijos – teikti įrodymus, duoti teismui paaiškinimus, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų byloje dalyvaujančių asmenų argumentams ir samprotavimams bei kt.

Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismui nusprendus nesivadovauti byloje esančiais įrodymais, sprendžiant dėl to, kokio dydžio darbų trūkumų šalinimo išlaidos turėtų būti priteisiamos, nurodytos šalių procesinės teisės buvo nepagrįstai suvaržytos. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamos nutarties 56 punkte nurodė, kad, atsižvelgdamas į viešoje erdvėje skelbiamas vidutines apdailos darbų kainas, į ginčo šalių proporcingumo principą, į tai, kad atsakovai keletą metų naudojasi ieškovės darbų nauda, nors ji ir turi trūkumų, į tai, kad šalinant trūkumus nebereikia tokio masto glaistymo, šlifavimo, gruntavimo darbų, atitinkamai sąnaudų, taip pat atsižvelgdamas į ieškovės pateiktą atliktų darbų sąmatą, nustatė kitą apdailos darbų kainą, negu nurodyta MB „Restauratoriai“ lokalinėje sąmatoje, kurią teikė atsakovai, ir teismo ekspertizės akto sąmatoje. Įvertinęs viešai prieinamame tinklalapyje pateikiamas kainas (ir pateikęs nuorodas į jas), teismas nusprendė, kad lubų ir sienų paruošimo ir dažymo jose nurodyta 7 Eur/kv. m kaina yra proporcinga ieškovės padarytiems trūkumams šalinti, o kitų darbų (tokių kaip grindų uždengimas, langų, durų ir baldų uždengimas, patalpų valymas po statybos darbų) kainas atitinkamai sumažino, atsižvelgdamas į pastarosios interneto svetainės nurodomas kainas.

Iš teismo motyvų matyti, jog bylos šalys (tiek ieškovė, tiek atsakovai) buvo pateikusios įrodymus, pagrindžiančius galimas darbų trūkumų šalinimo išlaidas, o teismas, vykdydamas pareigą užtikrinti tinkamą įrodinėjimo proceso eigą, įrodymų nepakankamumo byloje nenustatė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad apeliacinės instancijos teismas, prieš rinkdamas šiuos įrodymus, apie tai būtų informavęs šalis, o vėliau nustatęs terminą šalims dėl jų pasisakyti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas (CPK 12, 17, 42, 179 straipsniai).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgdama į šioje byloje nustatytas aplinkybes ir į kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą motyvuoti sprendimą nesivadovauti teismo ekspertizės išvadomis: nenurodęs teismo ekspertizės trūkumų, teismas pats padarė išvadas specialiųjų žinių reikalaujančiais klausimais (nurodė, kad teismo ekspertizės akte, vertinant paviršiaus paruošimo standartą, buvo pritaikytas netinkamas paviršiaus paruošimo kokybės lygis, ir taikė aukštesnį paviršiaus paruošimo standartą, nusprendė, kad reikia pakeisti ne dalį, o visą buto grindų dangą), tačiau tokių išvadų tinkamai nepagrindė. Be to, teismas savo iniciatyva rinko įrodymus ir nesudarė šalims galimybės dėl jų pasisakyti. Nurodyti materialiosios ir proceso teisės pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Bylą nagrinėdamas iš naujo, apeliacinės instancijos teismas, pirmiausia, turėtų motyvuotai nustatyti ginčo darbams taikytiną kokybės standartą, įvertinti, ar kurie nors teismo ekspertizės akte esantys duomenys turi trūkumų. Jei teismas motyvuotai nuspręstų teismo ekspertizės duomenimis ar jų dalimi nesivadovauti, tuomet, vertindamas tiek lubų, tiek sienų, tiek grindų apdailos trūkumų šalinimo išlaidų dalį ir apimtį ir nustatęs, kad byloje nėra kitų patikimų įrodymų, teismas turėtų spręsti dėl pakartotinės arba papildomos ekspertizės skyrimo (CPK 219 straipsnis), kadangi būsto apdailos trūkumų šalinimo apimties ir vertės klausimai yra susiję su specialiųjų žinių taikymu. Kadangi byla nagrinėjimo metu buvo priskirta nagrinėti kito teismo teisėjui (teisėjams), tačiau, vadovaujantis CPK 62¹ 62² ir 62³ normose įtvirtintomis normomis, bylos priskyrimas nagrinėti kito teismo teisėjui (teisėjams) nekeičia bylos teismingumo, byla perduodama nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui. Kasaciniam teismui nusprendus bylą perduoti nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai). Atitinkamai dėl to teisėjų kolegija nepasisako trečiuoju kasacinio skundo klausimu – dėl apeliacinės instancijos teismo sprendimo neskirstyti šalių pirmosios instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo Kauno apygardos teismui. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Donatas ŠernasEgidija TamošiūnienėAgnė Tikniūtė