Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutarties dalies dėl laikino išlaikymo dydžio civilinėje byloje pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės R. M. patikslintą priešieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, sutuoktinių turto padalijimo ir kitų klausimų išsprendimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank“, akcinė bendrovė „SEB“ bankas, Compensa Life Vienna Insurance Group SE, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei R. M. dėl santuokos nutraukimo ir atsakovės patikslintą priešieškinį ieškovui dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, sutuoktinių turto padalijimo ir kitų klausimų išsprendimo, tretieji asmenys akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Swedbank“, AB SEB bankas, Compensa Life Vienna Insurance Group SE, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei pagal atsakovės R. M. patikslintą priešieškinį, kuriame atsakovė prašo: 1) ieškovo ieškinį atmesti pilna apimtimi kaip neteisėtą ir nepagrįstą, patenkinant visiškai atsakovės patikslintą priešieškinį; 2) nutraukti ieškovo ir atsakovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) dėl ieškovo kaltės; 3) iš ieškovo priteisti 7 000 Eur neturtinę žalą; 4) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokos metu įgytą pavardę ,,M.“; 5) pakeisti Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-442-273/2022, priteistą išlaikymą iš ieškovo: priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams D. B. M. ir A. S. M., nustatant ieškovui 60 proc. bendro materialinio išlaikymo vaikui, mokant kiekvienam vaikui po 949 Eur periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 6) įpareigoti ieškovą periodines išmokas už kiekvieną vaiką po 949 Eur kiekvieno kalendorinio mėnesio 7 dieną pervesti į atsakovės banko sąskaitą; 7) nustatyti, kad atsakovė gautas vaikų išlaikymo periodines išmokas administruos uzufrukto teise; 8) nustatyti, kad atsakovės įsipareigojimai kreditorei AB „Swedbank“ pagal jos būsto paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) lieka asmenine atsakovės prievole; 9) priteisti atsakovei iš ieškovo 164 525,70 Eur kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančių lėšų panaudojimą ne šeimos poreikiams tenkinti ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu, t. y. priteisiant atsakovei butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)3 kambarių, 47.04 kv. m. ploto, ir priteisiant atsakovei butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 kambario, 30,49 kv. m. ploto.

Atsakovė patikslintame priešieškinyje pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) iš ieškovo iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo dienos priteisti nepilnamečiams vaikams D. B. M. ir A. S. M. laikiną materialinį išlaikymą po 949 Eur periodinėmis išmokomis, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka; 2) įpareigoti ieškovą periodines išmokas kiekvienam vaikui kiekvieno kalendorinio mėnesio 7 dieną pervesti į atsakovės banko sąskaitą; 3) nustatyti, kad atsakovė gautas periodines išmokas administruos uzufrukto teise; 4) padaryti įrašą viešame registre uždraudžiant iki teismo sprendimo pilno įvykdymo ieškovui perleisti nuosavybės teises į jo asmeninį turtą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1 kambario, 30,49 kv. m. ploto, 45 900 Eur vertės (Registrų centro 2025 m. sausio 1 d. duomenimis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2026 m. gegužės 26 d. nutartimi atsakovės R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkino iš dalies ir laikinai (iki galutinio sprendimo (nutarties) civilinėje byloje Nr. e2-1500-1191/2026 įsiteisėjimo dienos) pakeitė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18879-429/2021, iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-442-273/2022, priteistą išlaikymo dydį, ir laikinai padidino iš ieškovo A. M. nepilnamečiams vaikams D. B. M. ir A. S. M. priteistą materialinį išlaikymą kiekvienam vaikui iki 423,50 Eur, laikiną išlaikymą mokant kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvieno kalendorinio mėnesio 7 (septintą) dieną, priteisto laikino išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją; pavedė atsakovei R. M. laikino išlaikymo lėšas tvarkyti uzufrukto teise; iki galutinio sprendimo (nutarties) civilinėje byloje Nr. e2-1500-1191/2026 įsiteisėjimo dienos taikė laikinąją apsaugos priemonę – atliko įrašą viešame registre, draudžiantį ieškovui A. M. perleisti nuosavybės teises į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini); kitą atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį atmetė.

Teismas nustatė, kad šalys nuo 2020 m. spalio-lapkričio mėn. nebegyvena kartu, neveda bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18879-429/2021 iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-442-273/2022, išlaikymas šalių nepilnamečiams vaikams D. B. M. ir A. S. M. yra priteistas (po 310 Eur).

Teismas, spręsdamas dėl laikino vaikų išlaikymo dydžio, vadovavosi kasacinio teismo praktika, pagal kurią orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir nustatant vaiko poreikius prašantysis asmuo neturėtų būtų įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Teismo vertinimu, atsakovės prašoma priteisti iš atsakovo laikino išlaikymo suma (949 Eur) šioje proceso stadijoje laikytina per didele. Teismas pažymėjo, kad laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant nei nepilnamečių vaikų poreikių, nei tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, taip pat išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Vis dėlto preliminariai vertindamas byloje esančius duomenis teismas nustatė, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, duomenų apie ieškovo sveikatos sutrikimus, dėl kurių būtų apribotas jo dalyvumas ir galimybės dirbti, nėra. Atsakovė, vykdydama savo pareigą vaikams pagal savo finansines galimybes, užtikrina jų teisę į gyvenamąjį būstą, mitybą, avalynę, drabužius ir užtikrina kitus vaikų poreikius.

Teismas R. M. paskyrė priteisto laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams tvarkytoja uzufrukto teise.

Teismas taip pat sprendė, kad atsakovės teisėms apginti yra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios leistų išsaugoti nekilnojamojo turto objektą toje pačioje teisinėje padėtyje, t. y. iki galutinio sprendimo (nutarties) šioje byloje įsiteisėjimo dienos taikyti laikinąją apsaugos priemonę – atlikti įrašą viešame registre, draudžiantį ieškovui perleisti nuosavybės teises į butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė R. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutarties dalį dėl laikino išlaikymo dydžio ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš ieškovo laikiną išlaikymą po 949 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismas manytų, kad prašomas 949 Eur dydžio laikinas išlaikymas šioje proceso stadijoje yra per didelis, nustatyti didesnį laikino išlaikymo dydį, tačiau reikšmingai didesnį nei 423,50 Eur dydį. Taip pat prašo teismo numatyti pereinamojo laikotarpio nuo 2026 m. gegužės 15 d. iki 2026 m. gegužės 31 d. išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Teismo priteistas laikinas išlaikymas padidintas nuo faktiškai mokamų 403 Eur per mėnesį tik iki 423,50 Eur vienam vaikui, t. y. vos 20,50 Eur daugiau per mėnesį. Toks padidinimas objektyviai negali būti laikomas priemone, užtikrinančia iš esmės pasikeitusių vaikų poreikių tenkinimą ar skubią jų interesų apsaugą.

Ieškovas ne tik išlaiko vaikus mažesne dalimi turėdamas dideles finansines galimybes, bet ir nepatiria jokių su vaikų poreikių tenkinimu susijusių papildomų išlaidų.

Teismas konstatavo, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, neturi sveikatos sutrikimų ir turi galimybes gauti pajamas, tačiau visiškai neaptarė byloje esančių duomenų apie jo faktiškai gaunamas pajamas, kurios viršija 8 000 Eur per mėnesį. Dėl to nutarties išvada dėl laikino išlaikymo dydžio nėra pakankamai argumentuota. Teismas preliminariai nevertino paskutinių ieškovo teiktų ar paties teismo išreikalautų į bylą dokumentų, kuriuose preliminariai vertinant galima nustatyti, jog mažiausiai nuo 2025 metų ieškovas gauna 10 kartų didesnes pajamas nei 2026 m.

Teismas ignoravo atsakovės teikiamą informaciją, jog vaikų būsto užtikrinimas per mėnesį kainuoja neišvengiamą būsto nuomą, ne tik komunalinius mokesčius, ir iš esmės visus vaikų poreikius tenkina atsakovė skolindama pinigus iš trečiųjų asmenų, o ne pagal savo galimybes, tuo tarpu ieškovas nuo bylos pradžios nepatiria jokių papildomų išlaidų, susijusių su vaikų poreikių užtikrinimu, tik teikia išlaikymą pagal 2021 m. teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo.

Teismas nemotyvuoja, kodėl vaikų poreikiams tenkinti pakanka tik 20,50 Eur papildomos sumos vienam vaikui per mėnesį. Lieka neaišku, iš kokių lėšų atsakovė turėtų tenkinti ir toliau jai vienai tenkančius vaikų poreikius, kuriuos tiksliai įvardino teismas.

Teismas laikino išlaikymo dydį iš esmės nustatė remdamasis abstrakčiu minimalaus mėnesinio darbo užmokesčio kriterijumi, tačiau nepakankamai įvertino konkrečią nepilnamečių vaikų situaciją bei realias jų išlaikymo pasikeitusias išlaidas ir tėvų pajamas, nevertindamas preliminariai byloje esančių duomenų, susijusių su laikinu išlaikymo priteisimu.

Ieškovas savo kitam vos 1 metų amžiaus vaikui skiria 550 Eur per mėnesį išlaikymą. Tuo tarpu šioje byloje nepilnamečiams vaikams D. ir A. teismas nustatė tik 423,50 Eur laikiną išlaikymą. Tokia situacija suponuoja nepagrįstai nevienodą ieškovo vaikų materialinį aprūpinimą ir šalių vaikų diskriminaciją vėliau gimusio ieškovo vaiko atžvilgiu, neaišku, kokius preliminarius vertinimus teismui atlikus nenagrinėjant bylos iš esmės.

Teismas, nustatydamas laikiną išlaikymą, neįvertino dabar teikiamo išlaikymo periodiškumo ir nepagrįstai nenustatė pereinamojo laikotarpio išlaikymo teikimui. Tai reiškia, kad vadovaujantis teismo skundžiama nutartimi, ieškovas vaikus privalėjo išlaikyti nuo 2026 m. balandžio 14 d. iki 2026 m. gegužės 14 d., ieškovas faktiškai teikė išlaikymą iki 2026 m. gegužės 14 d., o toliau išlaikymas priteisiamas tik nuo 2026 m. birželio 1 d. Tai reiškia, kad nuo 2026 m. gegužės 15 d. vaikams išlaikymas nepriteistas ir 17 kalendorinių dienų 2026 metų gegužę vaikai negauna išlaikymo iš tėvo ir visa išlaikymo našta gula ant motinos pečių.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas A. M. prašo atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutarties dalies atmesti kaip nepagrįstą ir nutarties dalį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams D. B. M. ir A. S. M. palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Teismas, spręsdamas laikino išlaikymo dydžio klausimą, pagrįstai vadovavosi teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu kriterijumi – MMA dydžiu, ir nustatė po 423,50 Eur laikiną išlaikymą kiekvienam vaikui. Toks teismo vertinimas patvirtina, kad buvo užtikrinta nepilnamečių vaikų interesų apsauga: teismas pripažino laikino išlaikymo būtinumą ir padidino iki tol mokėtą išlaikymą. Atsakovės argumentas, kad išlaikymas padidintas tik 20,50 Eur, nėra teisinis nutarties neteisėtumo pagrindas.

Atsakovė nepagrindė, kodėl būtent 949 Eur kiekvienam vaikui yra būtinas laikinas išlaikymas. Ši suma apskaičiuota pagal atsakovės sudarytą poreikių lentelę, kurioje vieno vaiko mėnesio poreikiai įvertinti 1 581,11 Eur, šiai sumai pritaikius atsakovės pasirinktą 60 procentų proporciją.

Atsakovės nurodomos stovyklos, individualios pamokos, papildomas laisvalaikis, sveikatinimas ir kitos panašaus pobūdžio išlaidos pagal savo pobūdį priskirtinos individualizuotiems, papildomiems vaikų poreikiams, kurių realumas, būtinumas, tęstinumas ir proporcingumas tėvų turtinei padėčiai vertintini bylą nagrinėjant iš esmės. Vien tokių išlaidų įtraukimas į atsakovės sudarytą poreikių lentelę nesudaro pakankamo pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių stadijoje nustatyti atsakovės prašomą 949 Eur laikino išlaikymo dydį kiekvienam vaikui.

Atsakovės nurodoma aplinkybė, kad ji išlaiko pilnametį sūnų, nėra pagrindas didinti ieškovo laikiną pareigą nepilnamečiams vaikams šioje byloje. Šis klausimas gali būti reikšmingas vertinant bendrą atsakovės turtinę padėtį bylą nagrinėjant iš esmės, tačiau jis nekeičia laikinųjų apsaugos priemonių paskirties ir nepagrindžia 949 Eur laikino išlaikymo kiekvienam vaikui.

Atsakovė nepagrįstai laikotarpį nuo 2026-05-15 iki 2026-05-31 išskiria kaip savarankišką išlaikymo laikotarpį. Išlaikymas vaikams mokamas periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, todėl pasikeitus mėnesinio išlaikymo dydžiui konkretaus mėnesio eigoje turi būti skaičiuojama, kokia iki 2026 m. gegužės 26 d. galiojusio indeksuoto išlaikymo dydžio dalis ir kokia nuo 2026 m. gegužės 26 d. taikytino 423,50 Eur mėnesinio laikino išlaikymo dydžio dalis tenka atitinkamam laikotarpiui pagal dienų skaičių. Todėl atsakovės prašymas papildomai nustatyti išlaikymą už 2026-05-15–2026-05-31 laikotarpį yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo keisti skundžiamos nutarties dalies dėl laikino išlaikymo dydžio.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl laikinojo išlaikymo dydžio priteisimo.

Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo

Atsakovė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-18879-429/2021, Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-442-273/2022, 2025 m. rugsėjo 11 d. ieškovo atsiliepimą, ieškovo akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovės R. M. 2025 metų pajamų deklaraciją, šalių vaikų vidutinių mėnesio poreikių lentelę, 7. atsakovės būsto nuomos ir komunalinių mokesčių išlaidas patvirtinančius dokumentus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 31 d. sprendimą dėl išlaikymo atsakovės sūnui A. Ž. priteisimo, šalių vaikų vasaros atostogų organizavimo duomenis, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. vasario 26 d. nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo.

Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą bendrąją taisyklę, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2025 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-48-611/2025, 41 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės teikiami teismų sprendimai ir nutartys yra pasiekiami Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, kiti atsakovės pateikti nauji įrodymai nėra reikšmingi nagrinėjamo ginčo dalykui, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo išvadų teisėtumui ir pagrįstumui, nes nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesinį klausimą teismas nenagrinėja šalių ginčo iš esmės, atsakovės teikiamų naujų įrodymų į bylą nepriima ir jų su kitais byloje esančiais įrodymais nevertina.

Dėl atskirojo skundo argumentų

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus, be kita ko, į Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinių vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Pažymėtina, kad nepilnamečiams vaikams tėvų teikiamas išlaikymas turi būti nuolatinis ir reguliarus.

Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai nuspręsti dėl laikino išlaikymo dydžio. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai ir visapusiškai išsiaiškinti reikalingo ir būtino išlaikymo vaikui dydžio bei kokios tėvų galimybės teikti tokio dydžio išlaikymą. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaiko poreikiai pagal jo amžių, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintini išnagrinėjus bylą iš esmės (išklausius šalių paaiškinimus, įvertinus byloje pateiktus įrodymus, surinktą medžiagą). Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios tėvų pajamos, tikroji jų turtinė padėtis ir galimybės teikti išlaikymą, kokie yra realūs būtinieji nepilnamečio vaiko poreikiai. Laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui paskirtis – tarp vaiko tėvų vykstant teisminiam ginčui civilinės bylos nagrinėjimo metu užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir patenkinti bent minimalius bylos nagrinėjimo metu išliekančius kasdienius vaiko poreikius. Šioje proceso stadijoje, kai sprendžiamas klausimas tik dėl laikino išlaikymo priteisimo (laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), teismas tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį.

Apeliantė nesutikdama su skundžiamos pirmosios instancijos teismo dalimi, kaip esminius argumentus nurodo, kad teismo priteistas laikinas išlaikymas padidintas nuo faktiškai mokamų 403 Eur per mėnesį tik iki 423,50 Eur vienam vaikui, t. y. vos 20,50 Eur daugiau per mėnesį. Toks padidinimas objektyviai negali būti laikomas priemone, užtikrinančia iš esmės pasikeitusių vaikų poreikių tenkinimą ar skubią jų interesų apsaugą. Be to, apeliante akcentuoja, kad teismas netinkamai įvertino vaikų poreikius, neatsižvelgė į ieškovo finansinę padėtį.

Apeliacinės instancijos teismas, nesutikdamas su minėtais apeliantės argumentais, pažymi, jog iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18879-429/2021 iš dalies pakeistu Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-442-273/2022, šalių nepilnamečiams vaikams D. B. M. ir A. S. M. yra priteistas 310 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui. Apeliantės akcentuojama 403 Eur išlaikymo suma yra jau indeksuota 310 Eur suma, visgi, pažymėtina, kad indeksavimas - tai periodinių išmokų, nustatytų fiksuotu dydžiu (pinigais), perskaičiavimas siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas, kas iš esmės reiškia, jog indeksavimasis tik palaiko anksčiau priteistos sumos realią vertę dėl kainų lygio pasikeitimo. Apeliantės nurodytas indeksuotas išlaikymo dydis savaime neturi būti tapatinamas su teismo priteistu laikino išlaikymo dydžiu, nes priteisiant laikinąjį išlaikymą vaikams nėra vertinami konkretūs nepilnamečių vaikų poreikių pasikeitimai.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė teismų praktikoje nusistovėjusį minimalios mėnesinės algos dydžio (toliau – ir MMA) kriterijų būtiniausiems vaikų poreikiams užtikrinti. Teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, laikoma CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2006 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006 ir kt.). Plėtodamas nurodytą praktiką kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti pripažintinas MMA dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimu yra patvirtinusi 2026 metais taikomą 1153 Eur minimaliąją mėnesinę algą, kas atskaičius mokesčius sudaro 847 Eur. Įvertintina ir tai, kad ieškovė vaiko poreikiams tenkinti papildomai 2026 metais gauna po 129,5 Eur kas mėnesį valstybės vaikui mokamą išmoką pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą, bendra šalių vaikui šiuo metu išlaikyti skirtina suma sudarytų 717,50 Eur (847 Eur – 129,50 Eur), o vieno iš sutuoktinių – 358,75 Eur (717,50 Eur / 2).

Nors tokios pozicijos teismų praktikoje laikomasi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020 ir kt.), tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje taip pat pažymima, jog išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į vaiko interesų apsaugos prioritetą, preliminariai įvertinus byloje esančius duomenis apie abiejų tėvų turtinę padėtį, byloje esančius duomenis, preliminariai nustačius, jog ieškovas gauna ir gali gauti pakankamas pajamas vaikų poreikiams patenkinti, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino byloje esančių duomenų visumą, atsižvelgė į šiuo metu ieškovo teikiamą išlaikymą nepilnamečiams vaikams ir laikino išlaikymo dydį priteisė vadovaudamasis MMA kaip orientaciniu kriterijumi.

Pažymėtina ir tai, jog, kaip minėta, realius vaikų poreikius, išlaidas jiems užtikrinti ir šalių finansines galimybes teismas nustatys ir įvertins išnagrinėjęs bylą iš esmės. Teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos. Priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės, neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovės argumentai apie tai, jog ieškovas savo kitam vos 1 metų amžiaus vaikui skiria 550 Eur per mėnesį išlaikymą neturi lemiamos reikšmės sprendžiant klausimą dėl laikino išlaikymo dydžio šioje byloje. Kaip minėta, laikinojo išlaikymo paskirtis – užtikrinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas bei bent minimalių kasdienių jo poreikių patenkinimą, vykstant teisminiam ginčui ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės. Tuo tarpu konkretus vaiko poreikius bei tėvų galimybes atitinkantis išlaikymo dydis nustatomas bylą išnagrinėjus iš esmės, visapusiškai įvertinus šiam klausimui reikšmingų aplinkybių visumą.

Taip pat pažymėtina, kad vien aplinkybė, kad ieškovas kitam savo vaikui teikia atsakovės nurodomo 550 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį, nesudaro pagrindo spręsti, jog ir šioje byloje laikinas išlaikymas turi būti nustatytas ne mažesnis kaip 550 Eur. Skirtingų vaikų išlaikymo dydžiai negali būti sutapatinami, neįvertinus kiekvieno vaiko individualių poreikių, jo amžiaus, taip pat konkrečiu atveju reikšmingos abiejų tėvų turtinės padėties ir kitų aplinkybių.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovė taip pat netinkamai aiškina Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-18879-429/2021 iš dalies pakeistą Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-442-273/2022, kuria šalių nepilnamečiams vaikams D. B. M. ir A. S. M. yra priteistas 310 Eur išlaikymas kiekvienam vaikui bei pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties dalies galiojimą, akcentuodama pereinamojo laikotarpio būtinybę.

Pabrėžtina, kad iki skundžiama nutartimi nustatyto laikino išlaikymo taikymo pradžios išliko galiojanti ir vykdytina ankstesnė nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarka, numatyta Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-18879-429/2021 iš dalies pakeistame Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-442-273/2022, kurios pagrindu ieškovui nustatyta pareiga teikti vaikams išlaikymą. Atitinkamai, nuo skundžiamoje nutartyje nustatyto momento taikomas skundžiama nutartimi priteistas laikinas išlaikymas. Be to, kaip pagrįstai nurodė ieškovas atsiliepime į atskirąjį skundą, pasikeitus mėnesinio išlaikymo dydžiui konkretaus mėnesio eigoje turi būti skaičiuojama, kokia iki 2026 m. gegužės 26 d. skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo galiojusio indeksuoto išlaikymo dydžio dalis ir kokia nuo 2026 m. gegužės 26 d. taikytino 423,50 Eur mėnesinio laikino išlaikymo dydžio dalis tenka atitinkamam laikotarpiui pagal dienų skaičių.

Kiti atsakovės atskirojo skundo argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ginčijamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytiems motyvams ir plačiau jų nekartoja. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas nurodytus argumentus ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi priteisdamas laikiną išlaikymą iš atsakovo nepilnamečiams vaikams kiekvienam po 423,50 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki bus priimtas sprendimas dėl ginčo esmės, preliminariai tinkamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes ir taikė laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2026 m. gegužės 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.