- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-19
- Bylos Nr.
- e2S-600-856/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01283-2026-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 3.1.14.8.3Atsisakymas priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos
- 3.4.6.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3571-1118/2026 pagal pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono savivaldybės administracija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Teismas 2026 m. balandžio 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų bei paskyrė pareiškėjui 500 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Minėta nutartimi teismas išaiškino, kad pareiškėjas per 14 dienų nuo nutarties priėmimo dienos gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti ar sumažinti.
Šalies argumentai
2026 m. balandžio 27 d. pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 20 d. nutarties panaikinimo, kuriuo kartu prašė panaikinti ir nutarties dalį dėl jam paskirtos baudos. Pareiškėjas prašymą dėl baudos panaikinimo grindė iš esmės tuo, kad bauda jam paskirta nepagrįstai, už bandymą ginti savo teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Atsižvelgiant į tai, kad klausimas dėl baudos panaikinimo ar jos sumažinimo turi būti teikiamas baudą paskyrusiam teismui ir ši nutarties dalis negali būti skundžiama atskiruoju skundu, klausimas dėl baudos panaikinimo spręstinas pirmos instancijos teismo, Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi netenkino pareiškėjo P. V. prašymo dėl baudos panaikinimo.
Teismas pažymėjo, kad Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, jog pareiškėjas ne pirmą kartą teikia Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmams skundus dėl antstolio veiksmų, kuriuos pirmosios instancijos teismas atsisako priimti motyvuojant tuo, kad pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų teikia tiesiogiai teismui, nesilaikydamas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 510 straipsnyje. Kaip nurodoma 2026 m. balandžio 24 d. nutartyje, kuria, be kita ko, pareiškėjui paskirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, vien per 2026 metus tokių skundų Telšių apylinkės teismui pareiškėjas yra pateikęs 89-is ir visus juos buvo atsisakyta priimti.
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad atsisakant priimti pareiškėjo skundus pareiškėjui buvo ne kartą išaiškinta, kaip turi būti pateikiami skundai dėl antstolio veiksmų ir kokios procedūros reikalinga laikytis, kokiais atvejais galima su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis į teismą. Apeliacinės instancijos teismai, išnagrinėję panašaus turinio pareiškėjo atskiruosius skundus ir išaiškinę skundų dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarką, pareikštus skundus atmetė, palikdami pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų, nepakeistas. Minėtose nutartyse apeliacinės instancijos teismai pakartotinai išaiškino pareiškėjui skundo dėl antstolio veiksmų įstatyme numatytą pateikimo tvarką, tačiau pareiškėjas ir toliau sistemingai teikė analogiškus skundus dėl antstolės veiksmų tiesiogiai teismui, nesilaikant tokiems skundams įstatyme nustatytos pateikimo tvarkos.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas konstatavo, kad toks pareiškėjo sistemingas skundų dėl antstolio veiksmų teikimas tiesiogiai teismui, nesilaikant tokiems skundams įstatyme nustatytos pateikimo tvarkos, laikytinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas P. V. (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 12 d. nutartį, taip pat reiškia nušalinimą visam teismui („visiems penkiems Apygardos teismų rūmams“). Surašytas atskirasis skundas savo turiniu nėra aiškus, matyti, kad apeliantas iš esmės atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas išsprendė nuobaudos klausimą priimdamas eilinę, kartotinę ir teisiškai nekorektišką nutartį, taikė ne tas įstatymų nuostatas, kurias turėjo taikyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas netenkino pareiškėjo prašymo dėl baudos panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas (apeliantas) atskiruoju skundu reiškia nesutikimą su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, nustatė, kad apeliantas tiksliai neįvardija pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar procesinės teisės normų taikymo pažeidimų ir/ar netikslumų, nenurodo jokių argumentų, kurie patvirtintų skundžiamos nutarties neteisėtumą. Be to, tinkamai nėra suformuluotas ir procesinis prašymas dėl teismo nušalinimo. CPK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas (žodžiu arba raštu) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau. Pagal CPK 68 straipsnio 4 dalį, nušalinimas gali būti pareiškiamas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams jų nagrinėjamose bylose. Taigi, sistemiškai aiškinant šias nuostatas, proceso įstatymas nenumato galimybės reikšti nušalinimą tais atvejais, kai reiškiantis nušalinimą asmuo nėra dalyvaujantis byloje asmuo, arba kai pareiškime nenurodoma, kokioje konkrečioje byloje reiškiamas nušalinimas, arba kai byla jau išnagrinėta, nepriklausomai nuo to, ar teismo procesinis sprendimas įsiteisėjęs, ar ne, arba kai byla teisme dar nepradėta (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2KT-21/2014). Nagrinėjamu atveju apeliantas pareiškė nušalinimą kartu su atskiruoju skundu, t. y. jau bylai pasibaigus, iš prašymo turinio nėra aišku, kokiam(-iems) konkrečiai teisėjui(-ams) reiškiamas nušalinimas (nors pareiškėjas nurodo, kad reiškia nušalinimą „visiems penkiems Apygardos teismų rūmams“, tačiau Lietuvoje neegzistuoja apygardos teismų rūmai), nenurodoma, kokioje konkrečioje byloje(-se) reiškiamas nušalinimas, taip pat nenurodyti jokie logiški motyvai nušalinimo taikymui pagal CPK 68 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako tokį prašymą priimti ir nagrinėti iš esmės.
CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pagal CPK 95 straipsnio 2 dalį, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
Pagal CPK 107 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuriam yra paskirta bauda, per keturiolika dienų nuo tokios nutarties priėmimo gali prašyti teismą, paskyrusį baudą, ją panaikinti arba sumažinti. Taigi, CPK 107 straipsnyje numatyta viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių, yra dalyvaujančio byloje asmens teisė pateikti prašymą dėl baudos panaikinimo ar sumažinimo. CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas (apeliantas) P. V. ne pirmą kartą teikia teismams panašaus pobūdžio skundus dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismai (pvz.; Šiaulių apygardos teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-71-650/2026, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-253-856/2026, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. gegužės 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-315-1051/2026, Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-683-965/2026, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-338-650/2026, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje e2S-409-883/2026, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-476-856/2026 ir kt.), išnagrinėję panašaus turinio pareiškėjo atskiruosius skundus ir išaiškinę skundų dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarką, pareikštus skundus atmetė, palikdami pirmosios instancijos teismo nutartis, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjo skundus dėl antstolio veiksmų, nepakeistas.
Minėtose nutartyse teismai ne kartą išaiškino apeliantui skundo dėl antstolio veiksmų įstatyme numatytą pateikimo tvarką, taip pat išaiškino pareiškėjui, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiaujančiam procesinėmis teisėmis, gali būti skiriama iki 5 000 Eur bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis), tačiau, kaip matyti, apeliantas ir toliau sistemingai teikia skundus dėl antstolio veiksmų tiesiogiai teismui, nesilaikant tokiems skundams įstatyme nustatytos pateikimo tvarkos.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų teismui pateikė nesilaikydamas tokiems skundams įstatyme nustatytos pateikimo tvarkos, kuri apeliantui ne vieną kartą yra išaiškinta, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantas, teikdamas skundus dėl antstolio veiksmų tiesiogiai teismui, ne sąžiningai siekia apginti savo materialines teises, o piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas apsunkinti teismų darbą. Tuo tarpu dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, jog apeliantas teikia panašaus pobūdžio skundus pakartotinai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad tokiu būdu apeliantas, nors ir siekia apginti savo galimai pažeistas teises, tačiau netinkamu būdu, neatsižvelgdamas į apygardos teismų nutartyse pateiktus išaiškinimus, apeliantas ignoruoja CPK nustatytą tvarką dėl antstolio veiksmų apskundimo, taip tik inicijuodamas naujas bylas teismuose, kuriose sprendžiamas tas pats klausimas. Todėl toks asmens elgesys pagrįstai pirmosios instancijos teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutartimi pripažintas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad apeliantas atskirajame skunde nenurodo jokių argumentų, susijusių su paskirtos baudos pagrįstumu ir (ar) teisėtumu, pagrindu ją sumažinti ar panaikinti.
Atsižvelgiant į tai, kad aukščiau nurodytais LITEKO duomenimis yra nustatytas apelianto sistemingas skundų dėl antstolio veiksmų teikimas tiesiogiai teismui, nesilaikant tokiems skundams įstatyme nustatytos pateikimo tvarkos, bei nustatytas sistemingas piktnaudžiavimas naudojantis procesinėmis teisėmis, todėl pirmosios instancijos teismas dėl tokio apelianto elgesio pagrįstai nenustatė pagrindo panaikinti paskirtą baudą.
Apibendrindamas nurodytus motyvus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas panaikinti apeliantui paskirtą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. gegužės 12 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.