- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- 2KT-21/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- East China Automobile Association Ltd
- Kategorijos
- 98.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su pareiškėjo East China Automobile Association Ltd 2014 m. balandžio 1 d. pareiškimu dėl Šiaulių apygardos teismo ir Šiaulių apylinkės teismo teisėjų nušalinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme 2014 m. balandžio 3 d. gautas pareiškėjo East China Automobile Association LTD pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo ir Šiaulių apylinkės teismo visų teisėjų nušalinimo nuo visų bylų (civilinių, baudžiamųjų, administracinių), kuriose nagrinėjami ginčai tarp pareiškėjo East China Automobile Association Ltd bei UAB „Vaivorykštė“ ir/arba UAB „ECCA Europe“ ir/arba A. V. ir/arba J. D. bei perduoti jas nagrinėti kitos apygardos teismams. Nušalinimo pareiškime nurodytos civilinės bylos Nr. 2A-204-440/2014, Nr. 2S-332-368/2014, Nr. 2S-313-357/2014, Nr. 2S-392-368/2014, Nr. 2S-421-154/2014, Nr. 2S-422-357/2014, Nr. 2S-472-368/2014, Nr. 2A-420-368/2014, Nr. 2S-459-372/2014, Nr. 2-382-124/2014, Nr. 2S-465-267/2014, Nr. 2A-477-154/2014, nagrinėjamos Šiaulių apygardos teisme ir civilinės bylos Nr. 2-1555-797/2014 bei Nr. A2.2-851-899/2014, nagrinėjamos Šiaulių apylinkės teisme. Nušalinimo pareiškimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-4754-641/2013 teisėjai R. M. nusišalinus nuo bylos nagrinėjimo, kitu teisėju buvo paskirtas teisėjas J. S., nors pagal bylos paskyrimo protokolą po teisėjos R. M. turėjo būti paskirta teisėja A. J.. Šiaulių apygardos teismas, atsakydamas į pareiškėjo skundą, nurodė, kad bylą buvo paskirta iš naujo ir bylų skirstymo taisyklių pažeidimų nenustatyta, tačiau byloje nėra teisėjo A. S. paskyrimo protokolo, todėl neabejotina, kad teisėjas buvo paskirtas neteisėtai. Ši aplinkybė patvirtina ne tik teisėjo J. S., bet ir Šiaulių apylinkės teismo pirmininkės G. J. bei l. e. Šiaulių apygardos teismo pirmininko V. K. šališkumą. Be to, iš teismo posėdžio metu teisėjo pasakytų frazių galima spręsti apie teisėjo glaudžius ryšius su UAB “ECAA Europe” atstovais. Buvusi Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėja A. M. teismo pirmininkui adresuotame rašte nurodė, kad yra dirbusi su UAB “Vaivorykštė” vadovu A. V.. Ši aplinkybė buvo pagrindas pakeisti ją kitu teisėju. Teisėja D. M. panaikino teisėjos A. M. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl akivaizdu, kad ji taip pat yra suinteresuota bylos baigtimi ieškovų naudai ir gali daryti įtaką kitiems teisėjams. Į pensiją išėjusi teisėja A. M. taip pat galimai darė ir/ar daro įtaką buvusiems kolegoms.Buvęs Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Ž. A. 2001 m. vasario 6 d. tarnybiniu pranešimu informavo Šiaulių miesto apylinkės teismo pirmininką B. K., kad 1986 m. kartu su A. V. baigė Vilniaus valstybinio universiteto Teisės fakultetą. Nors Ž. A. teisėju nebedirba, tačiau neatmestina, kad jis gali daryti įtaką buvusiems kolegoms dėl A. V. palankių teismo sprendimų priėmimo.Buvusi Šiaulių apylinkės teismo teisėja R. A., kuri nuo 2013 m. gruodžio 30 d. pradėjo dirbti Klaipėdos apygardos teisme, yra nusišalinusi nuo civilinės bylos Nr. 2-694-05/2002 pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui UAB “Transnetas” nagrinėjimo. Vienas iš atsakovų šioje byloje taip pat buvo A. V., todėl teisėja R. A. taip pat gali daryti įtaką buvusiems kolegoms, kas leidžia abejoti Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu.Lietuvos apeliacinis teismas 2002 m. sausio 15 d. nutartimi visas civilines bylas dėl ginčų tarp J. T., V. J. T., UAB “Vaivorykštė” bei A. V., siekiant užtikrinti nešališką procesą, perdavė iš Šiaulių miesto apylinkės teismo Panevėžio miesto apylinkės teismui. Taip pat Lietuvos apeliacinis teismas 2002 m. vasario 27 d. nutartimi civilinę bylą Nr. 2-789-11/2002 pagal J. T. ieškinį atsakovui UAB “Vaivorykštė” nagrinėti apeliacine tvarka iš Šiaulių apygardos teismo perdavė nagrinėti Panevėžio apygardos teismui motyvuojant siekiu užtikrinti šalių teisę į nešališką teismo procesą ir išvengti nepageidaujamo poveikio bylą nagrinėjančio teismo darbui. Dalis nušalintųjų teisėjų Šiaulių apylinkės teisme ir Šiaulių apygardos teisme dirba iki šiol, todėl pareiškėjui yra pagrįstas pagrindas nepasitikėti šių teismų teisėjais.Pareiškėjas išnaudojo visas teisines galimybes siekdamas įrodyti teisėjo B. K., teisėjos V. V. bei A. V. tarpusavio ryšius kreipdamasi į Vilniaus universiteto rektorių, prašydamas pateikti informaciją apie visų su A. V., su B. K. bei su V. V. studijavusių (grupiokų, kursiokų), taip pat kartu bendrabutyje gyvenusių asmenų duomenis. Pareiškėjas gavo atsakymą, kad tokia informacija teikiama nebus, todėl teismas šiuo atveju turi būti aktyvus ir pats pareikalauti šių duomenų iš Vilniaus universiteto.Pareiškėjui kelia abejonių Šiaulių apylinkės teismo teisėjos V. Ž. bei Šiaulių apygardos teismo teisėjos V. V. veiksmai negrinėjant bylas ir sprendžiant bylose dalyvaujančių asmenų procesinius prašymus. Dėl abejones teisėjų nešališkumu keliančių aplinkybių patikrinimo pareiškėjas kreipėsi atitinkamai į Šiaulių apygardos teismą ir Lietuvos apeliacinį teismą. Šiaulių apylinkės teismo sprendimu A. V. už 72 000 Lt įgijo turtą, kurio vertė ne mažesnė kaip 16 mln. Lt. Todėl manytina, kad A. V. gali įtakoti ir įtakoja Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjus, nes tokie sprendimai ne tik prasilenkia su teisingumo vykdymu, bet galimai turi ir nusikalstamos veikos požymių.Buvęs Šiaulių apylinkės teismo teisėjas A. M. (šiuo metu dirba Šiaulių apygardos adminsitraciniame teisme), nagrinėdamas su pareiškėju susijusias bylas, yra padaręs procesinius pažeidimus, dėl kurių pareiškėjas kreipėsi į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją. Be to, teisėjo A. M. tėvas A. M. buvo UAB “Masada” – vienos iš UAB “Vaivorykštė” korporacijos įmonių – direktorius, todėl praktiškai neabejotina, kad A. V. artimai pažinodamas teisėjo tėvą A. M., gali daryti įtaką Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjams.Visos išdėstytos aplinkybės sudaro prielaidas pagrįstai abejoti Šiaulių apylinkės ir Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu. Šios abejonės nėra tik pareiškėjo nuomonė ar nepagrįsti nuogąstavimai ir pan. Ypač didelį nepasitikėjimą teisėjų nešališkumu sukėlė ankstesnėse bylose tarp J. T. ir UAB “Vaivorykštė” susiklosčiuosios aplinkybės, susijusios su teisėjų nešališkumo klausimų nagrinėjimu. Nors pareiškėjas nebuvo šių bylų proceso dalyviu, tačiau susiklosčiusios aplinkybės nepaliko pareiškėjo abejingu ir paskatino reikšti nušalinimus tiek Šiaulių apylinkės teismo, tiek Šiaulių apygardos teismo teisėjams. Šiuose teismuose susiklostę per daug A. V. palankių, tačiau teisine prasme nepagrįstų aplinkybių, todėl pareiškėjas nepasitiki ir nepasitikės Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo nešališkumu.
Šiaulių apygardos teismas, persiuntęs Lietuvos apeliaciniam teismui nušalinimo pareiškimą, nurodė, kad pagrindo abejoti Šiaulių apygardos teismo teisėjų nešališkumu, nėra.
Atsiliepimas
Ieškovai UAB “Vaivorykštė”, J. D., UAB “ECCA Europe” pateikė atsiliepimą į nušalinimo pareiškimą, kuriuo prašo nušalinimo pareiškimą atsisakyti priimti kaip pakartotinį arba atmesti, taip pat prašo skirti pareiškėjui 20 000 Lt baudą, 50 proc. baudos skiriant ieškovams. Ieškovai nurodo, kad pareiškėjas labai aktyviai naudojasi proceso įstatyme nustatytomis procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu, tame tarpe apeliacine tvarka skundžia neskundžiamas teismo nutartis bei prašo atnaujinti procesą nebaigtose arbe net nepradėtose nagrinėti bylose. Teismams atmetus nepagrįstus pareiškėjo ieškinius, pareiškimus ir prašymus, pareiškėjas teikia naujus, taip pat pakartotinai tuos pačius ar panašius pareiškimus, ieškinius ar prašymus. Šis nušalinimo pareiškimas paduotas tokiu apskaičiavimu, kad būtų sužlugdytas 2014 m. balandžio 2 d. posėdis Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-204-440/2014, kurioje dėl pareiškėjo pareikšto nušalinimo bylos nagrinėjimas neįvyko ir 2014 m. sausio 30 d. Be to, dėl šio nušalinimo pareiškimo 2014 m. balandžio 3 d. nebuvo nagrinėjama ir Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. 2S-332-368/2014.
Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.
Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). Nušalinus apylinkės teismo visus teisėjus bylos perdavimo kitam apylinkės teismui klausimą sprendžia atitinkamo apygardos teismo pirmininkas, priimdamas sprendimą, kuriam kitam šio apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančiam apylinkės teismui perduoti nagrinėti civilinę bylą. Apygardos teismo ir visų jo veiklos teritorijoje esančių apylinkių teismų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).
Kaip buvo minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartyje, kuria buvo išspręstas ankstesnis pareiškėjo nušalinimas, pareikštas Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo teisėjams, kiekvienas asmuo turi teisę į teisingą ir nešališką teismo procesą. Ši teisė reiškia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus; teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas). Siekiant užtikrinti šios teisės įgyvendinimą, proceso įstatyme yra numatytas teisėjo nu(si)šalinimo institutas. Teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Subjektai, sprendžiantys klausimus dėl teisėjų nušalinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiškiančio nušalinimą, subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nušalinimą turi teisę pareikšti byloje dalyvaujantys asmenys (CPK 68 str. 1 d., 42 str. 1 d.). CPK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas (žodžiu arba raštu) prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės. Vėliau pareikšti nušalinimą leidžiama tik tais atvejais, kada pareiškiantis nušalinimą asmuo apie pagrindą nušalinti sužino vėliau. Pagal CPK 68 straipsnio 4 dalį, nušalinimas gali būti pareiškiamas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams jų nagrinėjamose bylose. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas taip pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 str. 5 d.). Taigi, sistemiškai aiškinant šias nuostatas, proceso įstatymas nenumato galimybės reikšti nušalinimą tais atvejais, kai reiškiantis nušalinimą asmuo nėra dalyvaujantis byloje asmuo, arba kai pareiškime nenurodoma, kokioje konkrečioje byloje reiškiamas nušalinimas, arba kai byla jau išnagrinėta, nepriklausomai nuo to, ar teismo procesinis sprendimas įsiteisėjęs, ar ne, arba kai byla teisme dar nepradėta.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas East China Automobile Association Ltd kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą reikšdamas nušalinimą visiems Šiaulių apygardos teismo ir visiems Šiaulių apylinkės teismo teisėjams bylose, kuriose nagrinėjami ginčai tarp pareiškėjo East China Automobile Association Ltd bei UAB „Vaivorykštė“ ir/arba UAB „ECCA Europe“ ir/arba A. V. ir/arba J. D. bei perduoti jas nagrinėti kitos apygardos teismams. Nušalinimo pareiškime nurodytos civilinės bylos Nr. 2A-204-440/2014, Nr. 2S-332-368/2014, Nr. 2S-313-357/2014, Nr. 2S-392-368/2014, Nr. 2S-421-154/2014, Nr. 2S-422-357/2014, Nr. 2S-472-368/2014, Nr. 2A-420-368/2014, Nr. 2S-459-372/2014, Nr. 2-382-124/2014, Nr. 2S-465-267/2014, Nr. 2A-477-154/2014, nagrinėjamos Šiaulių apygardos teisme ir civilinės bylos Nr. 2-1555-797/2014 bei Nr. A2.2-851-899/2014, nagrinėjamos Šiaulių apylinkės teisme. Kaip minėta, nušalinimas turi būti reiškiamas konkrečioje byloje, todėl šia nutartimi bus sprendžiama dėl teisėjų nušalinimo tik tose bylose, kurių numeriai nurodyti nušalinimo pareiškime.
Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad minėta Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-7/2014 buvo išspręstas pareiškėjo East China Automobile Association Ltd pareiškimas dėl Šiaulių apygardos teismo ir Šiaulių apylinkės teismo teisėjų nušalinimo. Dalis argumentų, kuriais buvo grindžiamas pirmasis nušalinimo pareiškimas kartojami šiame nušalinimo pareiškime. Kadangi nušalinimo pareiškimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, šioje nutartyje neanalizuojami tie pareiškėjo argumentai apie Šiaulių apylinkės teismo teisėjo J. S. ir teismo pirmininkės G. J. šališkumą civilinėje byloje Nr. 2-4754-641/2013, apie A. V., teisėjų B. K. ir V. V. galimas sąsajas bei apie tai, kad 2002 m. sausio 15 d. ir 2002 m. vasario 27 d. nutartimis bylos dėl ginčų tarp J. T., V. J. T., UAB “Vaivorykštė” bei A. V. perduotos nagrinėti kitos apygardos teismams, kurie buvo aptarti sprendžiant dėl ankstesniojo pareiškėjo nušalinimo pareiškimo pagrįstumo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2KT-7/2014).
Dėl papildomai pareiškėjo nušalinimo pareiškime šiais aspektais nurodytų argumentų pažymėtina, jog civilinė byla Nr. 2-4754-641/2013 yra išnagrinėta 2013 m. spalio 28 d., jos nagrinėjimo metu nei teisėjui J. S., nei kitiems Šiaulių apylinkės teismo teisėjams nušalinimai nebuvo reiškiami, nebuvo keliamos abejonės dėl teisėjo J. S. paskyrimo po to, kai nuo bylos nagrinėjimo nusišalino teisėja R. M.. Kita vertus, Lietuvos apeliaciniam teismui Šiaulių apygardos teismas pateikė teisėjo J. S. skyrimo protokolą, iš kurio matyti, kad teisėjas paskirtas 2013 m. gegužės 24 d. automatizuotu būdu atsitiktine tvarka. Taigi, pareiškėjo teiginys, jog nėra abejonių, kad teisėjas paskirtas neteisėtai, yra paneigtas, dėl to nėra pagrindo spręsti nei apie teisėjo J. S., nei apie teismo pirmininkės G. J., nei apie visų kitų Šiaulių apylinkės teismo teisėjų šališkumą pareiškėjo atžvilgiu.
Pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie galimus buvusio Šiaulių apygardos teismo pirmininko B. K., teisėjos V. V. ir A. V. kolegiškus draugiškus santykius bei artimą pažintį, kaip ir anksčiau minėtoje 2014 m. vasario 5 d. nutartyje, laikomos subjektyvia nuomone paremtomis prielaidomis, nesudarančiomis šių teisėjų, o juo labiau – visų Šiaulių apygardos teismo teisėjų – nušalinimo pagrindo. Pareiškėjo prašymas teismui būti aktyviam ir kreiptis į Vilniaus universitetą išreikalaujant duomenis apie su A. V., B. K. ir V. V. kartu studijavusius ir/ar bendrabutyje gyvenusius asmenis netenkintinas, kadangi net ir pasitvirtinus aplinkybei apie šių asmenų studijas tuo pačiu laikotarpiu ar gyvenimą tame pačiame studentų bendrabutyje, vien dėl to spręsti apie šių teisėjų šališkumą nebūtų jokio pagrindo.
Faktas, kad civilinės bylos dėl ginčų tarp J. T., V. J. T., UAB “Vaivorykštė” bei A. V. 2002 metais buvo perduotos kitiems teismams, nesudaro prielaidų manyti, jog šis nušalinimo pareiškimas taip pat turi būti tenkinamas. Visų pirma, pareiškėjas nebuvo tose bylose dalyvaujantis asmuo; antra, 2002 metais šie teismai iš esmės patys nusišalino nuo tų bylų nagrinėjimo prašydami perduoti jas nagrinėti kitiems tos pačios pakopos teismams; trečia, dauguma tiek Šiaulių apylinkės teismo teisėjų, tiek Šiaulių apygardos teismo teisėjų, dirbusių 2002 metais, šiuo metu šiuose teismuose nebedirba.
Nušalinimo pareiškimo argumentai, jog Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjams ir Šiaulių apygardos teismo teisėjams galimai darys įtaką buvę šių teismų teisėjai A. M., Ž. A., R. A., A. M. ar jo tėvas, dirbęs vienos iš korporacijai UAB „Vaivorykštė“ priklausančių įmonės UAB „Masada“ direktoriumi, yra nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių argumentų, iš kurių būtų galima daryti prielaidas, kad šie asmenys turi suinteresuotumą bylose, kuriose reiškiamas nušalinimas, taip pat kad jie dėl to galėtų bandyti daryti poveikį bylas nagrinėti paskirtiems teisėjams.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams; niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo. Nei byloje dalyvaujantys asmenys, nei kiti teisėjai, tame tarpe ir teismo pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas, neturi teisės kištis į teisingumo vykdymą ir (ar) reikalauti priimti konkretų sprendimą ir (ar) pasiteisinti dėl bylos aplinkybių nustatymo, įrodymų įvertinimo ir (ar) priimto procesinio sprendimo. Priešingu atveju būtų pažeistas teismo ir teisėjo nepriklausomumo bei nešališkumo principas. Teisėjo konstitucinis statusas suponuoja tokį teisėjo elgesį, kad teisėjas vykdydamas teisingumą, turi būti nešališkas ir nepriklausomas, paisyti teisingumo ir kitų konstitucinių vertybių, neleisti kilti abejonėms dėl jo nešališkumo. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas preziumuojamas, todėl asmuo, siekiantis konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdamas nušalinimą. Šiuo atveju nušalinimo pareiškime nurodytos aplinkybės nesudaro prielaidų kilti abejonėms dėl teisėjų nešališkumo.
Dėl argumentų, kuriais nurodoma apie Šiaulių apygardos teismo teisėjos V. V., Šiaulių apylinkės teismo teisėjos V. Ž. bei buvusio Šiaulių apygardos teismo teisėjo A. M. nagrinėjant bylas padarytus procesinius pažeidimus, pareiškėjui dar kartą išaiškintina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas, kaip minėta anksčiau, negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad nušalinimo pareiškime išdėstytais argumentais preziumuojamas teismo nešališkumas nepaneigtas ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinės bylos Nr. 2A-204-440/2014, Nr. 2S-332-368/2014, Nr. 2S-313-357/2014, Nr. 2S-392-368/2014, Nr. 2S-421-154/2014, Nr. 2S-422-357/2014, Nr. 2S-472-368/2014, Nr. 2A-420-368/2014, Nr. 2S-459-372/2014, Nr. 2-382-124/2014, Nr. 2S-465-267/2014, Nr. 2A-477-154/2014, Šiaulių apygardos teisme ir bylos Nr. 2-1555-797/2014 bei Nr. A2.2-851-899/2014 Šiaulių apylinkės teisme gali būti nešališkai išnagrinėtos. Todėl tenkinti nušalinimo pareiškimą nėra pagrindo.
Atsiliepime į nušalinimo pareiškimą kita šalis prašo pareiškėjui skirti baudą už piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise. Teismo vertinimu, yra pagrįstų prielaidų manyti, kad pareiškėjas netinkamai įgyvendina savo pareigą sąžiningai naudotis jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis, veikti siekiant teisingo ir greito bylų išnagrinėjimo (CPK 42 str. 5 d.). Tokios prielaidos kyla dėl to, kad, pirma, šis nušalinimas grindžiamas iš dalies aplinkybėmis, kurios pareiškėjui buvo žinomos ir teikiant ankstesnį nušalinimo pareiškimą; antra, nušalinimas reiškiamas ne konkrečiose bylose ir ne konkretiems teisėjams, o visose Šiaulių apygardos teismo ir Šiaulių apylinkės teismo nagrinėjamose bylose, kuriose dalyvauja pareiškėjas ir UAB „Vaivorykštė“ ir/arba UAB „ECCA Europe“ ir/arba A. V. ir/arba J. D.; trečia, kai kuriose iš bylų dėl šio nušalinimo pareiškimo teko atidėti teismo posėdžius (pvz., Nr. 2A-204-440/2014, Nr. 2-332-368/2014). CPK numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą nušalinimo pareiškimą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išsprendimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu procesine nušalinimo teise ir už tai tokiam asmeniui gali būti paskirta iki 20 000 Lt bauda (CPK 69 str. 5 d., 95 str. 2 d.). Tačiau, reikšdamas šį nušalinimą pareiškėjas nurodė naujų argumentų, prašė išreikalauti naujų įrodymų (nors ir be teisėto pagrindo), todėl šioje procesinėje situacijoje nėra pakankamo pagrindo išvadai, jog nušalinimo teisę pareiškėjas įgyvendina nesąžiningai ir neteisėtai. Todėl nėra pagrindo pareiškėjui skirti baudą.
Be to pažymėtina, kad procesinėmis teisėmis piktnaudžiaujantis asmuo gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius (CPK 95 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
nutaria:
Atmesti pareiškėjo East China Automobile Association LTD 2014 m. balandžio 1 d. pareiškimą dėl Šiaulių apylinkės teismo ir Šiaulių apygardos teismo visų teisėjų nušalinimo.