- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-12
- Bylos Nr.
- e2S-439-650/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01082-2026-7
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- P. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Mažeikių rajono savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 3.1.14.8.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1Pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą
Š I A U L I Ų A P Y G A R D O S T E I S M A S N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Jurgelienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo (apelianto) P. V. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų, nurodytas procese suinteresuotas asmuo - Mažeikių rajono savivaldybės administracija.
Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės E. M. veiksmų. Skundu pareiškėjas prašė pripažinti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai prasilenkia su tiesa, neatitinka faktinės tikrovės, taip pat pripažinti, kad savalaikiai nenagrinėjant administracinių/tarnybinių ginčų, darbinių santykių, pažeidžiamos moralės, vertybių sistemos skalės, pripažinti trečius metus įšaldytiems apeliacinės instancijos procesams neteisėtumo požymius, taikyti reikalavimų užtikrinimo priemones, numatytas Administracinių bylų teisenos įstatyme, taip pat sustabdyti antstolės veiksmus, įpareigoti antstolę nedelsiant priimti patvarkymą skubiai padidinti vienkartinį neišieškotinos sumos dydį, pripažinti, jog tęstiniai veiksmai jo atžvilgiu yra neteisėti, nesielgti neteisėtai ir neversti pareiškėjo prievarta dalyvauti neteisingumo vykdyme. Taip pat pareiškimu prašė pripažinti, kad yra grobiama jo gyvenimo ateitis ir sustabdyti tokius veiksmus, panaikinti antstolės patvarkymą bei įpareigoti antstolę E. M. skubiai atstatyti disponavimą neišieškotinomis lėšomis, įpareigoti antstolę įgyvendinti įstatymą oriam pareiškėjo pragyvenimui užtikrinti ir apie tai jį informuoti, taip pat sustabdyti veiksmus, kuriais yra beviltiškai spaudžiamas ir provokuojamas. Skundu taip pat prašė sustabdyti visus išieškojimus pagal vykdomuosius dokumentus, paaiškinti pareiškėjui, kaip jam reikia gyventi neturint piniginių lėšų, išreikalauti iš antstolės vykdomąją bylą, panaikinti antstolės patvarkymą ir perduoti šį klausimą spręsti iš naujo, taikyti užtikrinimo priemones, areštuojant antstolės E. M. turtą ir pinigines lėšas.
Žemesnės instancijos teismas
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti. Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, nustatė, kad pareiškėjas su 2026 m. kovo 29 d. skundu dėl antstolės E. M. veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, t. y. nepasinaudojęs ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Proceso įstatyme nustatytų prielaidų pareiškėjui su skundu dėl antstolio veiksmų kreiptis tiesiogiai į teismą nenustatyta, pats pareiškėjas jų taip pat nenurodė.
Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka įstatymų nustatytų reikalavimų, t.y. skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėjas pateikė tiesiogiai teismui, nesilaikydamas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, todėl skundą atsisakyta priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
Atskiruoju skundu pareiškėjas P. V. (toliau – ir apeliantas) reiškia nesutikimą su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi, prašo skundo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo ne tam pačiam (teisėjui) teismui. Teikiamas ir prašymas taikyti užtikrinimo priemones, areštuojant antstolės E. M. turtą už pareiškėjui „krečiamas šunybes“. Surašytas atskirasis skundas yra didelės apimties (78 lapų), tačiau savo turiniu iš esmės nėra aiškus, matyti, kad jame dėstomi apelianto pamąstymai, nurodomos patarlės, priežodžiai ir cituojami filosofiniai teiginiai iš įvairių šaltinių, vartojamos įžeidžiančios teismą ir teisėjus frazės.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo argumentų Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ir nagrinėti pareiškėjo P. V. skundą dėl antstolės E. M. veiksmų. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjas (apeliantas) skundą dėl antstolio veiksmų pateikė tiesiogiai, nesilaikydamas išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu, nusprendė atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas (apeliantas) atskiruoju skundu reiškia nesutikimą su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi, prašo skundo priėmimo klausimą grąžinti nagrinėti iš naujo ne tam pačiam (teisėjui) teismui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo turinį, nustatė, kad apeliantas tiksliai neįvardija pirmosios instancijos teismo padarytų materialiosios ar procesinės teisės normų taikymo pažeidimų ir/ar netikslumų, nenurodo jokių realių argumentų, kuriais remdamasis daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas.
Apeliantas savo nesutikimą su skundžiama nutartimi grindžia neaiškiais motyvais, padrika argumentacija, dėl ko nėra aišku, kokias pirmosios instancijos teismas pažeidė teisės normas, priimdamas nepalankią nutartį apelianto atžvilgiu. Be to, tinkamai nėra suformuluotas ir procesinis prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (antstolės turto arešto), nenurodyti jokie logiški motyvai jų taikymui pagal CPK 144 straipsnio nuostatas, todėl apeliacinės instancijos teismas atsisako tokį prašymą nagrinėti iš esmės.
Skundžiama 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi apylinkės teismas atsisakė priimti pareiškėjo (apelianto) skundą dėl antstolio galimai neteisėtų veiksmų, kadangi nebuvo laikomasi CPK 510 straipsnyje nustatytos išankstinės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos.
CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Pagal CPK 512 straipsnį, skundas dėl antstolių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.
CPK 510 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Antstolio patvarkymas, kuriuo nepatenkintas skundas persiunčiamas teismui, yra neskundžiamas (CPK 510 straipsnio 3 dalis).
Pagal CPK 510 straipsnio 4 dalį, jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, pareiškėjui pateikus skundą teismui, pastarasis, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti.
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjas (apeliantas) nesutikdamas dėl antstolės E. M. veiksmų, remiantis CPK 510 straipsnio 2 dalimi turėjo skundą pateikti tiesiogiai antstolei per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą (t. y. ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo). Tik tuo atveju, jeigu antstolis neišnagrinėtų skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakytų patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperduotų teismui, asmuo (šiuo atveju pareiškėjas) turėtų teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo reikia teikti ir skundą dėl antstolio atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba netenkinęs neperdavė teismui.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino reikšmingas sprendžiamam klausimui aplinkybes ir tinkamai taikė proceso teisės normas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, tad naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas papildomai atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas P. V. ne pirmą kartą teikia teismams analogiškus skundus dėl antstolio veiksmų. Apeliacinės instancijos teismai (pvz.; Šiaulių apygardos teismas 2026 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-71-650/2026, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-253-856/2026, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-315-1051/2026, Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. balandžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-683-965/2026, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-338-650/2026, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi civilinėje byloje e2S-409-883/2026, Šiaulių apygardos teismas 2026 m. gegužės 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-476-856/2026 ir kt.), išnagrinėję pareiškėjo atskiruosius skundus ir išaiškinę skundų dėl antstolio veiksmų pateikimo tvarką, pareikštus skundus atmetė, palikdami pirmosios instancijos teismo nutartis nepakeistas. Minėtose nutartyse teismai išaiškino pareiškėjui skundo dėl antstolio veiksmų įstatyme numatytą pateikimo tvarką, tačiau matyti, kad pareiškėjas ir toliau sistemingai teikia analogiškus skundus dėl antstolio veiksmų tiesiogiai teismui.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pareiškėjas ne sąžiningai siekia apginti savo materialines teises, o piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdamas apsunkinti teismo darbą, juo labiau, kad jo procesiniuose dokumentuose vartojamos nepagarbios paties teismo atžvilgiu frazės (pvz., nurodoma pirmame lape, kad atskirasis skundas teikiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus, pridedant sakinį: „teisiškai ir moraliai degradavusiai/susinaikinančiai, pačiai iš savęs besityčiojančiai, valdžios institucijos grandžiai“). Tuo tarpu šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalis).
Pažymėtina, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui, piktnaudžiaujančiam procesinėmis teisėmis, gali būti skiriama iki 5 000 Eur bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį numatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Pagal kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013). Atsižvelgiant į tai, kad analogiški skundai teikiami pakartotinai, apeliacinės instancijos teismas dar kartą įspėja, kad tokiu būdu pareiškėjas nors ir siekia apginti savo galimai pažeistas teises, tačiau netinkamu būdu, neatsižvelgdamas į teismų pateiktus išaiškinimus, ignoruodamas CPK nustatytą tvarką dėl antstolio veiksmų apskundimo, vis inicijuodamas naujas bylas, kuriose sprendžiamas tas pats klausimas, dėl ko toks asmens elgesys gali būti pripažintinas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Pareiškėjui, siekiant ginti galimai pažeistas savo teises, siūlytina naudotis kvalifikuota teisininko pagalba, o neturint pakankamai lėšų, kreiptis dėl nemokamos ar iš dalies mokamos teisinės pagalbos suteikimo į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tam, kad profesionalus teisininkas padėtų tinkamai realizuoti teises vykdymo procese, nesutinkant su. antstolio veiksmais ir priimtais patvarkymais.
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2026 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.