Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teisėjas Augustinas Mitkus, sekretoriaujant Vydai Dovydaitienei, dalyvaujant Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei I. P., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. A., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. P. 2026 m. balandžio 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3886-2026 (ROIK: 26298875936).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyr. tyrėjos I. P. 2026 m. balandžio 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3886-2026 (toliau – Nutarimas) pareiškėjas A. A. pripažintas kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, už tai, kad 2026 m. kovo 28 d. 11 val. 31 min., vairuodamas automobilį MERCEDES-BENZ, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva, 69,000 km., lenkė kitą priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį, sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, ir jam paskirta 200 Eur bauda bei administracinio poveikio priemonė – specialios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams. Teisme gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. A. skundas, kuriuo prašoma Institucijos Nutarimą pakeisti ir panaikinti paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės atėmimo. Skunde A. A. nurodė, kad su nutarimu nesutinka iš dalies, nes paskirta administracinio poveikio priemonė yra neproporcingai griežta, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Paaiškino, kad lenkimo manevrą pradėjo vietoje, kurioje kelio ženklinimas lenkimą leido — kelias buvo pažymėtas punktyrine linija. Kelio ruožas buvo tiesus ir ilgas, matomumas geras, eismo sąlygos palankios, paros metas šviesus. Priekyje važiavęs automobilis judėjo gerokai mažesniu greičiu, nei leistina už gyvenvietės ribų, todėl už jo buvo susidariusi automobilių kolona. Lenkimą pradėjo tik pravažiavęs gyvenvietės pabaigos ženklą. Tačiau tik jau atlikdamas lenkimo manevrą suprato, kad tarp jo eismo juostoje važiavusių transporto priemonių buvo per maži tarpai saugiai užbaigti lenkimo manevrą ir grįžti į savo eismo juostą iki sankryžos. Pradėjęs lenkimo manevrą, pagrindinį dėmesį sutelkė į saugų manevro atlikimą, priešpriešinį eismą ir saugaus atstumo išlaikymą. Manevro metu, artėjant prie sankryžos zonos ir atsiradus ištisiniam ženklinimui, objektyviai nebegalėjo saugiai nutraukti pradėto lenkimo manevro ir grįžti į savo eismo juostą. Tuo metu jo eismo juosta važiavo tanki automobilių kolona, o už jo taip pat buvo pradėtas kito automobilio lenkimo manevras. Staigus stabdymas ar bandymas agresyviai grįžti į savo eismo juostą būtų galėjęs sukelti didesnį pavojų eismo saugumui, todėl priėmiau sprendimą užbaigti jau pradėtą manevrą. Pažymėjo, kad lenkimas buvo pradėtas teisėtoje vietoje, eismo įvykis nekilo, niekas nenukentėjo, bylos duomenimis nebuvo sukelta realių žalingų pasekmių ar kitų eismo dalyvių priverstinio staigaus reagavimo, mano veiksmai nebuvo tyčiniai ar sąmoningai pavojingi. Per daugiau kaip 21 metų vairavimo stažą nėra sukėlęs eismo įvykių, nėra sistemingas Kelių eismo taisyklių pažeidėjas, jo atžvilgiu anksčiau nebuvo taikytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Vairavimo istorija rodo, kad nagrinėjamas įvykis yra atsitiktinio pobūdžio ir nebūdingas jo elgesiui kelyje. Mano, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Atsiliepime Institucija su skundu nesutiko. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies bei tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimo – pakeisti skundžiamą nutarimą, neskiriant administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-54-489/2018). Šiuo atveju įvertinus pareiškėjo asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo nurodytus argumentus ir remiantis teismų praktika, Institucijos nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, jog šiuo atveju sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, skyrimas ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytam laikotarpiui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Pažymėjo, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-39-1073/2019). Teismo posėdžio metu A. A. paaiškino, kad kovo 28 dieną važiavo nuo Kėdainių į Šiaulius. Susidarė mašinų kolona, kažkas stabdė eismą. Išvažiavus iš gyvenvietės, pamatęs ženklą, pradėjo lenkimo manevrą. Kelio ženklo, kad bus šalutinis kelias iš dešinės, nepastebėjo. Dėl to ir kilo tokia situacija. Lenkdamas pastebėjo punktyrines linijas, norėjo stabdyti, bet lenkė kitas automobilis, todėl reali galimybė tęsti važiavimą per ištisinę liniją. Stabdyti negalėjo. Situacija reikalavo labai greito reagavimo. Jo reakcija buvo tokia, kad reikia stabdyti. Per mažai laiko buvo reaguoti. Sekundžių dalimis. Grįžti nebegalėjo, nes paskui jį važiavo automobiliai, vienas šalia kito. Matė ženklą, kad gyvenvietės pabaiga. Kito to ženklo nematė. Tai jo paties kaltė. Lenkė nežymėtą pareigūnų automobilį. Už pareigūnų važiavo dar 6-7 automobiliai. Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė I. P. su skundo reikalavimais nesutiko, nurodė, kad asmuo padarė šiurkštų administracinį nusižengimą. Pareiškėjas prieš lenkdamas privalėjo įsitikinti ir stebėti kelio ženklinimus. Todėl skundo prašė netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir sprendimas priimtas pagal įstatymus ir jį priėmė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-14-139/2016). ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Šiuo atveju, iš byloje esančių duomenų matyti, kad Institucijos Nutarimu A. A. buvo pripažintas padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, už tai jam buvo paskirta 200 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones trims mėnesiams. Ginčo dėl minėto administracinio nusižengimo padarymo nėra, skunde keliamas tik administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašant sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

ANK 34 straipsnyje, be kita ko, nustatyta administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimo tvarka. Sutinkamai su straipsnio 3 dalimi asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai yra nurodyti ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Taigi administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, vis tik, būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos administracinio poveikio priemonės, t. y. paskirti tokią administracinio poveikio priemonę, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje yra įtvirtinta teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) teisė paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, švelnesnė administracinė nuobauda parenkama tokiais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, kurios leidžia vertinti veiką kaip mažiau pavojingą, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, arba asmenį, kuriam taikoma administracinė atsakomybė, vertinti išskirtinai teigiamai. Pagal vieningai šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos/administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-34-507/2015, 2AT-20-942/2016, e2AT-85-697/2016, 2AT-5-303/2017).

Pažymėtina, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017). Analogiški reikalavimai taikomi ir skiriant administracinio poveikio priemonę.

Išklausius pareiškėjo ir peržiūrėjus vaizdo įrašą byloje teismas visiškai sutinka su skunde išdėstytais argumentais. Matyti, kad pareiškėjas pradėjęs lenkti pareigūnų automobilį, ir už jų esantį kitą automobilį lenkimo metu pamatė kelių ženklą „Šalutinis kelias iš dešinės“, todėl turėjo rikiuotis dešinėn, kur tuo metu vienas paskui kitą važiavo minėti automobiliai, bet pastebėjęs, kad paskui jį tokį patį lenkimo manevrą atlieka dar vienas automobilis, pareiškėjas priėmė sprendimą baigti lenkimą per jau atsiradusią ištisinę liniją. Teismas pripažįsta, kad formalus pažeidimas buvo, tačiau įvertinus aukščiau išdėstytą situaciją konstatuoja, kad grįžimas į ankstesnę juostą tarp dviejų kitų automobilių turėjo būti atliekamas stabdant lenkimo metu, o tai būtų sukėlę grėsmę kitam, iš paskos važiuojančiam automobiliui. Pareiškėjas pažeidimą – baigimą lenkti per ištisinę juostą, padarė dėl kito, iš paskos važiavusio automobilio kaltės, nes jis lenkė kai jam matomumą blokavo pareiškėjo automobilis (Kelių eismo taisyklių 140.3 punktas), todėl būtent šią konkrečią situaciją vertina kaip aplinkybę, dėl kurios pareiškėjui nėra tikslinga skirti administracinio poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą tenkinti. Pakeisti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos I. P. 2026 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3886-2026 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės taikymo – ir netaikyti A. A. administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės, teisės vairuoti transporto priemones. Kitoje dalyje Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2026 m. balandžio 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3886-2026 palikti nepakeistą. Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.