Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2026-11-19 · Civilinė byla Nr. 2S-2101-889/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-11-19
Bylos Nr.
2S-2101-889/2026
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15776-2026-5
Bylos rūšis
Civilinė byla
Teisėjai
Milda Valiulytė, Milda Skersienė
Suinteresuotas asmuo
IAK1, JAG2
Pareiškėjas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2101-889/2026Teisminio proceso Nr. 2-68-3-15776-2026-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.5; 3.3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. lapkričio 19 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų IAK1 ir JAG2 (JAG2) atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, suinteresuoti asmenys IAK1 ir JAG2.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir pareiškėjas, Tarnyba, Skyrius) kreipėsi į teismą ir pateikė patikslintą prašymą, kuriuo prašė išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį KGK3 (toliau – ir nepilnametis vaikas, (duomenys neskelbtini)), gimusį (duomenys neskelbtini), iš abiejų jo tėvų suinteresuotų asmenų IAK1 ir JAG2 (toliau – ir suinteresuoti asmenys, motina, tėvas).

Tarnyba nurodė, kad gimus vaikui buvo gaunami pranešimai apie galimą nepilnamečio vaiko nepriežiūrą. Tarnybos vertinimu, motina neužtikrina nuolatinės ir tinkamos vaiko priežiūros, nepakankamai bendradarbiauja su specialistais, nepriima siūlomos pagalbos ir nevykdo dalies jai nustatytų įsipareigojimų. Faktinę vaiko priežiūrą didžiąją laiko dalį vykdo vaiko senelis MRD4 (toliau – ir senelis). Tarnyba pažymėjo, kad (duomenys neskelbtini) atlikus vaiko situacijos vertinimą buvo nustatytas vaiko apsaugos poreikis. Nuo (duomenys neskelbtini) vaikui organizuota laikinoji priežiūra jo gyvenamojoje vietoje, ją užtikrinant seneliui. Šeimai buvo inicijuotas atvejo vadybos procesas, organizuotas mobiliosios komandos darbas, teiktos socialinės priežiūros paslaugos, individualios priežiūros darbuotojo pagalba, motinai teiktos rekomendacijos dėl vaiko kasdienės priežiūros, saugumo, sveikatos, tinkamos miego aplinkos ir emocinių poreikių užtikrinimo. Nepaisant taikytų priemonių, specialistai nenustatė pakankamų teigiamų motinos elgesio pokyčių, kurie leistų spręsti, kad ji gali savarankiškai ir saugiai rūpintis (duomenys neskelbtini). Tarnyba nurodė, kad pradėjus nagrinėti bylą buvo nustatyta ir įregistruota vaiko tėvystė, todėl klausimas dėl vaiko paėmimo turi būti sprendžiamas abiejų jo atstovų pagal įstatymą atžvilgiu. Tarnyba pažymėjo, kad vaiko tėvas gyvena (duomenys neskelbtini), su vaiku nuolat negyveno, jo kasdienėje priežiūroje nedalyvavo, reguliariai jo neišlaikė, todėl nėra duomenų, kad jis gali užtikrinti saugią bei nuolatinę (duomenys neskelbtini) priežiūrą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo IAK1 atsiliepimu su Tarnybos prašymu dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo nesutiko ir prašė jo netenkinti. Motina nurodė, kad myli savo vaiką, nori jį auginti ir yra pajėgi užtikrinti jo poreikius. Jos teigimu, ji turi gyvenamąjį būstą, dirba, gauna pajamas, perka vaikui reikalingus daiktus, rūpinasi jo sveikata ir materialiniu aprūpinimu. Motinos vertinimu, senelis siekia perimti vaiką, riboja jos galimybes savarankiškai priimti su vaiku susijusius sprendimus, trukdo jai bendrauti su sūnumi ir pateikia institucijoms tikrovės neatitinkančią informaciją. Nurodė, kad dirba siekdama užtikrinti vaiko materialinius poreikius, todėl jos nebuvimas namuose dėl darbo neturėtų būti laikomas atsisakymu rūpintis vaiku.

Suinteresuotas asmuo JAG2 atsiliepimu nesutiko su Tarnybos reikalavimu išduoti teismo leidimą paimti vaiką iš jo. Nurodė, kad vien aplinkybė, jog jis gyvena (duomenys neskelbtini) ir iki šiol nebuvo pagrindinis vaiką prižiūrintis asmuo, nesudaro teisinio pagrindo paimti vaiką iš tėvo. Jo teigimu, byloje nėra nustatyta, kad jis būtų smurtavęs prieš vaiką, kėlęs jam tiesioginę grėsmę ar netinkamai elgęsis su juo. Pažymėjo, kad vaiko paėmimas iš vieno iš tėvų negali savaime lemti kito iš tėvų teisių ribojimo, neįvertinus jo asmeninių galimybių ir pasirengimo rūpintis vaiku. Nurodė, kad siekia palaikyti ryšį su sūnumi ir dalyvauti jo gyvenime. Teigė, kad buvo atvykęs į Lietuvą, bendravo su vaiku ir siekė palaikyti su juo asmeninį ryšį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. spalio 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymą patenkino ir leido paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos ir tėvo. Nutarė nutartį vykdyti skubiai.

Teismas pažymėjo, kad byloje nustatyta motinos pasikartojantis neapibrėžtumas dėl faktinės atsakomybės už (duomenys neskelbtini) priežiūrą, motinos neatvykimas sutartu laiku, nepakankamas dalyvavimas kasdienėje priežiūroje ir nuolatinis pagrindinės atsakomybės perkėlimas seneliui. Teismas nusprendė, kad vaiko motina per laikotarpį nuo vaiko apsaugos poreikio nustatymo iki bylos išnagrinėjimo neparodė pakankamų elgesio pokyčių, leidžiančių konstatuoti, kad ji gali savarankiškai ir saugiai rūpintis (duomenys neskelbtini). Jai buvo teikiama įvairiapusė pagalba, sudarytos sąlygos gyventi kartu su vaiku krizių centre, organizuota laikinoji priežiūra pasitelkiant senelį, teiktos specialistų rekomendacijos ir sudaryti pagalbos planai. Tačiau motina neperėmė nuolatinės vaiko priežiūros, nepakankamai bendradarbiavo su specialistais, o nustatytų rizikos veiksnių visuma, neleido teismui daryti išvados, kad vaiko perdavimas jos savarankiškai priežiūrai šiuo metu būtų saugus. Teismas nusprendė, kad motinos atžvilgiu nustatyti ilgalaikiai ir nepašalinti vaiko priežiūros trūkumai, kurie, atsižvelgiant į itin mažą vaiko amžių, nepakankamus taikytų pagalbos priemonių rezultatus ir pagrindinės atsakomybės už vaiką perkėlimą seneliui, sudaro pagrindą konstatuoti realų pavojų nepilnamečio saugumui ir tinkamai raidai, jeigu jis būtų perduotas savarankiškai motinos priežiūrai.

Vertindamas tėvo padėtį, teismas atsižvelgė į tai, kad jis nuo vaiko gimimo nebuvo pagrindinis jo priežiūrą užtikrinantis asmuo, nuolat su vaiku negyveno, o byloje nėra objektyvių duomenų kurie patvirtintų, jog tėvas galėtų nedelsdamas perimti savarankišką (duomenys neskelbtini) priežiūrą. Teismas nusprendė, kad leidimo paimti vaiką iš abiejų tėvų išdavimas šiuo metu atitinka prioritetinius nepilnamečio interesus. Teismas pažymėjo, kad leidimo paimti vaiką išdavimas nereiškia, jog tėvai ateityje negalės jo auginti. Abu tėvai turi teisę ir pareigą imtis veiksmų, kurie leistų pašalinti nustatytus rizikos veiksnius, bendradarbiauti su Tarnyba ir socialinių paslaugų specialistais, palaikyti vaiko interesus atitinkantį ryšį su juo bei įrodyti gebėjimą tinkamai vykdyti tėvų pareigas. Vaiko grąžinimo galimybės turi būti vertinamos atsižvelgiant į realius tėvų elgesio pokyčius ir vaiko saugumo užtikrinimą.

Teismas konstatavo, kad nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.254 straipsnio 3 punkte įtvirtintas pagrindas, leidžiantis paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad abu tėvai šiuo metu neužtikrina tinkamos nepilnamečio vaiko priežiūros, o jo grąžinimas bet kurio iš tėvų priežiūrai, nesant pakankamų ir patikrintų saugumo garantijų, neatitiktų geriausių vaiko interesų ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsmę jo gyvybei. Teismas patenkino pareiškėjo prašymą ir leido paimti nepilnametį vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo IAK1 (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 19 d. nutartį ir pareiškėjo prašymą išduoti leidimą paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos ir tėvo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Nurodo, kad nustačius vaiko apsaugos poreikį ir nuo (duomenys neskelbtini) organizavus vaiko laikinąją priežiūrą jo gyvenamojoje vietoje, ją užtikrinant seneliui, nebuvo jokio pagrindo ją keisti ir motiną kartu su vaiku apgyvendinti krizių centre, taikant laikinąją priežiūrą socialines paslaugas teikiančioje įstaigoje, faktiškai iš karto žinant, kad dėl darbo pobūdžio apeliantė negalės nuolat ten būti arba lankytis. Faktiškai tik dėl to su vaiku buvo apgyvendintas ir vaiko senelis. Vaiko laikinosios priežiūros jo gyvenamojoje vietoje metu darbas su šeima vyko ir, prireikus, galėjo vykti toliau. Apeliantės teigimu, ji senelio pagalbos neatsisakė, niekada neatsisakė ir atsakomybės už (duomenys neskelbtini) priežiūrą bei neperkėlė pagrindinės atsakomybės seneliui. Senelis galėjo nepadėti, tuomet apeliantė būtų ieškojusi kitokių sprendimų dėl (duomenys neskelbtini) priežiūros.

Apeliantė neneigė vartojusi alkoholį Tarnybos nustatytais atvejais, tačiau mano, kad jie vertintini kaip pavieniai ir nepagrindžia nei piktnaudžiavimo alkoholiu fakto, nei realaus pavojaus vaiko saugumui ir tinkamai jo priežiūrai. Nurodytais atvejais vaiko su apeliante arba iš viso nebuvo, arba šalia buvo kiti blaivūs asmenys – senelis ir močiutė. Todėl nurodyti neblaivumo faktai neturėtų būti vertinami kaip pažeidimai, kėlę grėsmę vaiko gerovei. Senelio pagalba niekada nebuvo nuolatinė vaiko priežiūros forma. Tokia nebent tapo, kai vaikas buvo perduotas senelio priežiūrai. Iki tol, kai tik apeliantė nedirbdavo, ji pati prižiūrėdavo vaiką ir nuolat su juo būdavo. Apeliantės vertinimu, nebuvo ir nėra pakankamo pagrindo leisti paimti vaiką iš šeimos, kurioje jam buvo ir yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi ir augti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens IAK1 atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo JAG2 prašo suinteresuoto asmens IAK1 atskirąjį skundą patenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš vaiko motinos, ir šią pareiškėjo prašymo dalį atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Suinteresuotas asmuo JAG2 sutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, jog vaiko paėmimas iš tėvų yra kraštutinė priemonė, taikoma tada, kai nėra galimybės vaikui išlikti jo tėvų globoje, nes tai būtų nesuderinama su geriausiais vaiko interesais.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo JAG2 (toliau – ir apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 19 d. nutarties dalį, kuria teismas nutarė išduoti teismo leidimą paimti nepilnametį vaiką iš vaiko tėvo, ir šią pareiškėjo prašymo dalį atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pats skundžiamoje nutartyje pripažino, kad Tarnyba atlikdama vertinimą visiškai neištyrė ir neįvertino tėvo gyvenimo bei būsto sąlygų (duomenys neskelbtini), neteikė tėvui pagalbos ir neatskleidė jo realių galimybių rūpintis vaiku. Suinteresuotas asmuo JAG2 (vaiko tėvas) nebuvo tinkamai įtrauktas į sprendimų priėmimo procesą instituciniu lygmeniu, jam nebuvo siūloma priimti vaiką ar įrodyti savo pasirengimą, taip pažeidžiant jo, kaip vaiko atstovo pagal įstatymą, teises. Byloje nėra nustatyta jokių faktinių duomenų ar įrodymų, kad vaiko tėvas atliktų neteisėtus veiksmus, piktnaudžiautų tėvų valdžia, keltų grėsmę vaikui ar atsisakytų juo rūpintis. Tėvas niekada neapleido vaiko, pagal galimybes teikė materialinį išlaikymą (pirko vežimėlį, kitus daiktus), domėjosi vaiko gerove, bendravo nuotoliu bei buvo atvykęs į Lietuvą (tai patvirtino ir byloje apklaustas kaip liudytojas vaiko senelis). Tėvas teismui paaiškino turintis tinkamas gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini). Tėvas įrodė, kad materialiniai sunkumai buvo laikini ir susiję su darbo užmokesčio neišmokėjimu iš darbdavio (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į suinteresuoto asmens JAG2 atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo IAK1 prašo patenkinti jos atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 19 d. nutarties. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

Apeliantė nesutinka, kad nepilnametis vaikas būtų perduotas jo tėvui ir išvežtas į (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad tėvas vaiku iš esmės nesirūpino, per visą laikotarpį nuo vaiko gimimo tėra pervedęs vaiko išlaikymui tik 200 Eur, neturi darbo ir yra išlaikomas savo tėvų (duomenys neskelbtini). Nors keletą kartų ir buvo atvykęs į Lietuvą vaiko aplankyti, tačiau tepabuvo su vaiku vos keletą dienų, nors tam turėjo daugiau laiko. Teigia, kad suinteresuoti asmenys yra susitarę, jog nepilnametis jų sūnus gyvens Lietuvoje kartu su apeliante. Mano, jog vaiko tėvas negalėtų užtikrinti (duomenys neskelbtini) tinkamos priežiūros, nes negebėtų juo tinkamai pasirūpinti, o tai pažeidžia vaiko interesus. Pažymi, kad vaiko tėvas ilgą laiką neigė vaiko tėvystę ir jos pripažinti nenorėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius prašo suinteresuotų asmenų atskirųjų skundų netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

Nurodo, jog bylos medžiaga patvirtina, kad Tarnybos specialistai atliko jiems teisės aktais pavestas funkcijas, vertino surinktą informaciją apie šeimą, bendradarbiavo su kitomis institucijomis. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju užtikrinti (duomenys neskelbtini), kuriam buvo nustatytas apsaugos poreikis, saugumą šeimoje pagalbos priemonėmis nebuvo galimybės ne dėl Tarnybos vengimo pagalbą šeimai suteikti, o dėl tėvų motyvacijos stokos dėti pastangas pasirūpinti mažamečiu vaiku.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirieji skundai netenkinami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas, nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais ir faktiniais pagrindais, neperžengdamas skundo ribų.

CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas pareiškėjo prašymą patenkino ir leido paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos ir tėvo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Iš byloje esančio Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nepilnamečio KGK3, gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra IAK1, o tėvas JAG2. Gimimo įrašo išrašas taip pat patvirtina, kad duomenys apie tėvą įregistruoti (duomenys neskelbtini). Taigi tėvystė oficialiai įregistruota jau pradėjus nagrinėti šią bylą teisme.

Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo ypatingą reikšmę teikia nepilnamečio KGK3 amžiui ir jo individualiems poreikiams. Vaikas, gimęs (duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo metu dar nėra sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Apeliacinės instancijos teismas pritaria šioms pirmosios instancijos teismo išvadoms, t. y., kad tokio amžiaus (duomenys neskelbtini) dėl savo fizinės ir psichologinės brandos yra visiškai priklausomas nuo jį prižiūrinčių suaugusiųjų; vaikui būtina nuolatinė, saugi ir jo poreikius atitinkanti priežiūra kiekvieną dieną, įskaitant nakties laiką, o galimi priežiūros trūkumai dėl itin mažo vaiko amžiaus gali sukelti ypač reikšmingas pasekmes jo sveikatai ir raidai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad šeima Tarnybai dėl galimo vaiko teisių pažeidimų yra žinoma. Tarnyboje gautas ne vienas pranešimas dėl galimų vaiko teisių pažeidimų – (duomenys neskelbtini) Skyriuje gautas (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų pranešimas, kuriame nurodoma, kad vaiko motina atsisakė naujagimio, o vėliau nurodė priešingai, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Skyriuje gautas vaiko motinos pranešimas, kuriame nurodoma, kad vaiko biologinis tėvas, kuriam nėra nustatyta tėvystė, nesirūpina vaiku, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Skyriuje gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad vaiko motina neleidžia vaiko matyti galimam biologiniam tėvui, kuriam nėra nustatytos tėvystės, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Skyriuje gautas policijos pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame nurodoma, kad vaiko galimam biologiniam tėvui, kuriam nėra nustatyta tėvystė, skirtas smurto artimoje aplinkoje orderis dėl vartojamo psichologinio smurto prieš vaiko motiną, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Skyriuje gautas pranešimas, kuriame nurodoma, kad vaiko motina galimai vartoja alkoholį, pastebima vaiko nepriežiūra, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) Skyriuje gautas SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos raštas, kuriame nurodoma, kad dėl motinos atsisakymo dalyvauti atvejo vadybos procese priimtas sprendimas socialinių paslaugų neskirti, nors šeimoje pastebima rizika dėl naujagimio, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) Skyriuje gautas policijos pranešimas, kad tarp vaiko motinos ir močiutės kilo konfliktas, kartu namuose buvo vaikas. Bendraujant su vaiko motina, jai iš burnos sklido alkoholio kvapas, patikrinus alkotesteriu blaivumą buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) promilės girtumas, reg. Nr. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini)Skyriuje gauta informacija, kad vaiko mamos nėra namuose, nepavyksta susisiekti, naujagimį prižiūri senelis, jam reikia į darbą, negali vaiko palikti vieno. Galimai mamai trūksta įgūdžių, reg. Nr. (duomenys neskelbtini).

Skyrius ((duomenys neskelbtini) ir ((duomenys neskelbtini)) atliko mažamečio vaiko situacijos vertinimą. (duomenys neskelbtini) nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, inicijuotas atvejo vadybos procesas, tačiau jo apeliantė atsisakė. (duomenys neskelbtini) atlikus mažamečio vaiko situacijos vertinimą, nustatytas vaiko apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas taikyti laikinosios priežiūros priemonę, mažametį laikinai apgyvendinant su seneliu adresu, (duomenys neskelbtini). Apeliantei pakartotinai inicijuotas atvejo vadybos procesas, sudaryta Tarnybos mobilioji komanda (toliau – ir MK).

(duomenys neskelbtini) Skyriuje registruotos MK rekomendacijos atvejo vadybininkui dėl tolesnio darbo su šeima organizavimo ((duomenys neskelbtini)). Darbo su vaiko motina metu MK specialistės įžvelgė galimus emocinės / psichinės sveikatos sunkumus. MK specialistės pažymėjo, jog darbo metu apeliantė neigė pagalbos šeimai poreikį, įvardijo, kad vaiku gali pasirūpinti savarankiškai. Buvo pastebima kintanti moters nuomonė dėl teikiamų paslaugų: iš pradžių jų atsisakė, vėliau svarstė galimybę lankyti konsultacijas, tačiau vėliau vėl nurodė, kad paslaugos nereikalingos. Moteris sutiko tik su individualios priežiūros darbuotojo paslauga. Pasiuntus psichiatro konsultacijos siekiant įvertinti tęstinės pagalbos poreikį, ji užsiregistravo poliklinikoje, tačiau MK darbo metu išsakė norą konsultacijos kreiptis į privatų gydytoją. Pastebėta, kad moteris nepakankamai rimtai įsisąmonina esamą situaciją.

Nustačius mažamečio laikinąją priežiūrą, Skyriuje ir toliau buvo gaunami pranešimai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų – (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), mažamečio motina dirba naktiniame klube administratore kelias naktis iš eilės, senelis abejoja, ar mama galės pasirūpinti (duomenys neskelbtini), kai toks darbo grafikas. Kadangi rizikos veiksniai neišnyko, situacija šeimoje nepasikeitė, laikina priežiūra su asmeniu pakeista į laikiną priežiūrą krizių centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Čia išimties tvarka su mama apgyvendintas ir senelis, kad padėtų prižiūrėti vaiką. Taip pat mama informuota, kad į krizių centrą nurodytu adresu turi atvykti iki 21.00 val. (duomenys neskelbtini), reg Nr. (duomenys neskelbtini), gautas pranešimas iš vaiko senelio, kad vaiko motina neatvyksta į krizių centrą pasirūpinti savo vaiku; (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), gautas prašymas iš vaiko senelio leisti rūpintis anūku ne krizių centre, nes vaiko mama net krizių centre neprižiūri vaiko; (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), gauta informacija iš krizių centro, kad laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) vaiko priežiūrą krizių centre didžiąją laiko dalį vykdė vaiko senelis. (duomenys neskelbtini) vaiko motina krizių centre praleido iki valandos laiko. Per minėtą laikotarpį krizių centro specialistai negalėjo taikyti motinos su vaiku stebėsenos dėl asmenų fizinio nebuvo institucijoje. Nakties metu krizių centre su vaiku likdavo vaiko senelis; (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), gautas policijos pranešimas, kad mama neblaivi, atsisako pasitikrinti neblaivumą; (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), gautas policijos pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) 14.12 val. vaiko mama yra neblaivi (alkotesteriu nustatytas (duomenys neskelbtini) prom. neblaivumas). Atvykus vaiko teisių apsaugos specialistams, buvo užpildyti dokumentai ir vaiką nuspręsta perduoti mamos tėvui, jis pasiėmė vaiką su savimi į (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini), reg Nr. (duomenys neskelbtini), gauta informacija iš LPF SOS vaikų kaimų Lietuvoje draugijos atvejo vadybininkės: įvertinus tai, kad teiktos pagalbos priemonės, socialinės priežiūros paslaugos, individualios priežiūros darbuotojo pagalba, mobiliosios komandos rekomendacijos ir krizių centro pagalba nepadėjo užtikrinti, kad motina realiai, nuosekliai ir saugiai perimtų vaiko priežiūrą, manytina, jog šiuo metu vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti būtina svarstyti laikinosios globos vaikui nustatymą. Tokia priemonė būtų proporcinga ir būtina siekiant užtikrinti mažamečio vaiko fizinį saugumą, nuolatinę kasdienę priežiūrą, sveikatos priežiūros tęstinumą, emocinį stabilumą ir galimybę augti aplinkoje, kurioje jo poreikiai būtų tenkinami laiku, nuosekliai ir atsakingai.

Tarnyboje (duomenys neskelbtini), reg. Nr. (duomenys neskelbtini), gautas (duomenys neskelbtini) centrinės institucijos pranešimas, kad (duomenys neskelbtini) nepilnamečių teismas (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą, kurio duomenimis, IAK1 ir JAG2 tėvystės teisės nepilnamečio sūnaus TAG5, gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu yra neterminuotai apribotos. Šiuo metu berniuko atstovai pagal įstatymą yra seneliai iš tėvo pusės VVG6 ir MCL7.

Tarnyba atsiliepime į suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus nurodo, kad nepilnamečiam vaikui nuo (duomenys neskelbtini) buvo taikoma laikina priežiūra. Neišnykus rizikos veiksniams, motinai buvo siūloma tęsti laikiną priežiūrą krizių centre. Nuo (duomenys neskelbtini) krizių centre išimties tvarka su vaiku ir mama buvo apgyvendintas senelis, tačiau vaiko motinai neatvykus į krizių centrą rūpintis vaiku ir nustačius jai girtumą (duomenys neskelbtini) laikina priežiūra krizių centre buvo nutraukta.

Dėl apeliantės atskirojo skundo argumentų

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma situaciją turi įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vaiko interesus nulemia vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jam turi būti suteikta galimybė turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti savo vystymuisi reikalingais dalykais, todėl kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko interesų turi būti įvertinama reikšmingų faktų visuma. Nustatant vaiko interesų turinį, reikia atsižvelgti į objektyvius kriterijus, visų pirma, įvertinti vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-444/2014). Sprendžiant tokio pobūdžio bylas, svarbiausia yra nustatyti vaiko interesus ir kas juos geriausiai galėtų užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015; 2017 m. spalio 6 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-280-969/2017, 33 punktas).

CK 3.2541 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai yra CK 3.254 straipsnyje nustatyti pagrindai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija VTAPĮ nustatyta tvarka gali paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Pagal CK 3.254 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatoma, kai vaiko: 1) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų yra dingę ir jų ieškoma (kol teismas tėvus pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais); 2) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų laikinai negali rūpintis vaiku dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių; 3) tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nesirūpina, nesidomi vaiku, netinkamai auklėja, naudoja smurtą arba kitaip piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui.

VTAPĮ 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, nustatęs vaiko apsaugos poreikį arba gavęs atvejo vadybininko motyvuotą siūlymą imtis veiksmų ir įvertinęs jo pagrįstumą, vadovaudamasis VTAPĮ 365 straipsniu paima vaiką iš jo tėvų ar kitų vaiko atstovų pagal įstatymą ir CK 3.2541 straipsnyje nustatyta tvarka ir per 3 darbo dienas, o išimtiniais atvejais, kai tai objektyviai neįmanoma, – per 5 darbo dienas turi kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą (CK 3.254¹ straipsnio 2 dalis). Prašymas išduoti leidimą paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinto proceso tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti, atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijimas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Sutiktina, kad bet koks pokytis yra ilgas procesas, tačiau turi būti aišku, kokiomis priemonėmis ir kokio pokyčio siekiama, kokie galimi padariniai to pokyčio nepasiekus. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2014).

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje skundžiama nutartimi pareiškėjo prašymą dėl leidimo paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvų išdavimo tenkino CK 3.254 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu, konstatuodamas, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog abu tėvai šiuo metu neužtikrina tinkamos nepilnamečio vaiko priežiūros, o jo grąžinimas bet kurio iš tėvų priežiūrai, nesant pakankamų ir patikrintų saugumo garantijų, neatitiktų geriausių vaiko interesų ir toliau išlieka realus pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, galintis sukelti reikšmingą žalą vaiko sveikatai ar grėsmę jo gyvybei.

Apeliantės nesutikimas su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi atskirajame skunde yra iš esmės grindžiamas argumentais, kad nepilnamečio vaiko laikinoji priežiūra pas senelį buvo pakankama, todėl nebuvo pagrindo motiną su vaiku perkelti į krizių centrą; kad apeliantės alkoholio vartojimo atvejai buvo pavieniai ir nesukėlė realaus pavojaus vaikui, nes tuo metu juo galėjo pasirūpinti kiti kartu buvę blaivūs asmenys; kad apeliantė pati rūpinosi (duomenys neskelbtini), kai nedirbo; kad esant poreikiui apeliantė gali samdyti auklę (duomenys neskelbtini) priežiūrai, kai dirbs; kad apeliantė turi butą ir gali užtikrinti tinkamas sąlygas vaikui jame gyventi, be to, aprūpinanti vaiką materialiai.

Apeliacinės instancijos teismas apibendrinamas pirmiau aptartas faktines aplinkybes pažymi, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nustatytas (duomenys neskelbtini) apsaugos poreikis nebuvo grindžiamas pavieniais įvykiais. Priešingai, ilgą laiką buvo stebimas pasikartojantis motinos elgesys, keliantis abejonių dėl jos gebėjimo savarankiškai ir atsakingai užtikrinti (duomenys neskelbtini) poreikius. Nepaisant pakartotinai siūlytos pagalbos, socialinių paslaugų, mobiliosios komandos rekomendacijų ir sudarytų galimybių prižiūrėti vaiką kartu su seneliu, motina neparodė nuoseklaus pasirengimo perimti kasdienę (duomenys neskelbtini) priežiūrą. Ypač reikšminga tai, kad net ir sudarius sąlygas jai kartu su vaiku gyventi krizių centre faktinę priežiūrą vykdė senelis. Taigi pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės ir byloje pateikta Skyriaus duomenų visuma pagrindžia, kad motina, nepaisant jai teiktos pagalbos ir sudarytų sąlygų, nesugebėjo nuosekliai perimti (duomenys neskelbtini) kasdienės priežiūros ir užtikrinti jo saugumo bei būtinųjų poreikių tenkinimo, o taikytos pagalbos ir laikinosios priežiūros priemonės nebuvo pakankamos nustatytai rizikai pašalinti.

Nors apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentais, kad nepilnamečio vaiko laikinoji priežiūra pas senelį buvo pakankama, todėl nebuvo pagrindo motiną su vaiku perkelti į krizių centrą; kad jos alkoholio vartojimo atvejai buvo pavieniai ir realaus pavojaus vaikui nesukėlė, nes tuo metu juo galėjo pasirūpinti kiti blaivūs asmenys; kad pati rūpinosi (duomenys neskelbtini) nedirbdama, prireikus galėtų samdyti auklę, turi nuosavą būstą ir materialiai aprūpina vaiką, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių visumos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad vaiko kasdienė priežiūra bus realiai ir tinkamai užtikrinama. Nagrinėjamu atveju reikšminga ne vien apeliantės deklaruojama galimybė rūpintis vaiku, bet ir jos faktinis elgesys ir gebėjimas nuosekliai prisiimti atsakomybę už (duomenys neskelbtini) priežiūrą. Byloje nustatyta, kad, net ir sudarius sąlygas motinai kartu su vaiku gyventi krizių centre bei pasitelkti senelio pagalbą, faktinę vaiko priežiūrą vykdė būtent senelis. Todėl apeliantės nurodomos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nustatytos rizikos veiksnių vaikui.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į (duomenys neskelbtini) pagalbos plano Nr. (duomenys neskelbtini) turinį, iš kurio matyti, kad posėdžio metu, kai buvo sprendžiami su (duomenys neskelbtini) priežiūra, laikinosios priežiūros pabaiga ir tolesnio vaiko saugumo užtikrinimu susiję klausimai, apeliantė nurodė suprantanti, kokie klausimai aptariami, tačiau pažymėjo, kad tai jai nėra labai svarbu, nes ji yra peršalusi, galimai karščiuoja ir po naktinio darbo yra pavargusi. Šios aplinkybės vertintinos kaip papildomas duomuo, atskleidžiantis apeliantės požiūrį į tuo metu spręstų klausimų svarbą ir įsitraukimą į vaiko (duomenys neskelbtini) tinkamą priežiūrą ir saugumo (duomenys neskelbtini) užtikrinimą. Atsižvelgiant į tai, kartu su kitais byloje nustatytais duomenimis šios aplinkybės sustiprina abejones dėl apeliantės gebėjimo tinkamai įvertinti esamos situacijos rimtumą ir nuosekliai prisiimti atsakomybę už nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos duomenų visumą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta leisti paimti nepilnametį vaiką iš jo motinos, yra pagrįsta ir teisėta, todėl apeliantės atskirasis skundas netenkinamas.

Dėl apelianto atskirojo skundo argumentų

Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pats skundžiamoje nutartyje pripažino, jog Tarnyba atlikdama vertinimą visiškai neištyrė ir neįvertino tėvo gyvenimo bei būsto sąlygų (duomenys neskelbtini), neteikė tėvui pagalbos ir neatskleidė jo realių galimybių rūpintis vaiku. Suinteresuotas asmuo vaiko tėvas nebuvo tinkamai įtrauktas į sprendimų priėmimo procesą instituciniu lygmeniu, jam nebuvo siūloma priimti vaiką ar įrodyti savo pasirengimą, taip pažeidžiant jo, kaip vaiko atstovo pagal įstatymą, teises. Byloje nėra nustatyta jokių faktinių duomenų ar įrodymų, kad vaiko tėvas atliktų neteisėtus veiksmus, piktnaudžiautų tėvų valdžia, keltų grėsmę vaikui ar atsisakytų juo rūpintis. Tėvas niekada neapleido vaiko, pagal galimybes teikė materialinį išlaikymą (pirko vežimėlį, kitus daiktus), domėjosi vaiko gerove, bendravo nuotoliu bei buvo atvykęs į Lietuvą.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į šios bylos procesines aplinkybes. Tarnyba iš pradžių kreipėsi į teismą prašydama išduoti leidimą paimti nepilnametį KGK3 iš jo motinos. Bylos nagrinėjimo metu (duomenys neskelbtini) įregistravus JAG2 tėvystę, Tarnyba patikslino prašymą ir paprašė išduoti leidimą paimti vaiką iš abiejų jo tėvų.

Apeliantas pagrįstai nurodo, jog byloje nėra duomenų, kad po tėvystės įregistravimo Tarnyba būtų atlikusi savarankišką tėvo padėties vertinimą, nustatydama konkrečiai su juo susijusius rizikos ir apsaugos veiksnius, išsamiai įvertindama jo gyvenimo aplinką, galimybes rūpintis (duomenys neskelbtini) ir poreikį taikyti pagalbos priemones. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad Tarnybos atlikto vertinimo trūkumai savaime nepatvirtina, jog vaiko perdavimas tėvui šiuo metu būtų saugus ir atitiktų jo interesus.

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) gimus nepilnamečiui vaikui vaiko tėvas JAG2 gyveno (duomenys neskelbtini), o nepilnametis vaikas nuo gimimo faktiškai auga Lietuvoje. Tėvas su vaiku nuolat negyveno ir nebuvo pagrindinis jo kasdienę priežiūrą vykdantis asmuo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pagrindinė atsakomybė už vaiko priežiūrą teko motinai ir seneliui. Nors tėvas teismo proceso metu, teikdamas procesinius dokumentus, atsiliepimą į Tarnybos patikslintą prašymą, ir išreiškė norą auginti sūnų, dalyvauti jo gyvenime ir vykdyti tėvo pareigas, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra pakankamai duomenų apie nuoseklų jo dalyvavimą kasdienėje (duomenys neskelbtini) priežiūroje nuo jo gimimo, savarankišką rūpinimąsi jo sveikata, maitinimu, higiena ir kitais būtinais poreikiais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šios aplinkybės reikšmingos ne kaip savarankiškas tėvo netinkamumo įrodymas, bet vertinant jo faktinę patirtį ir pasirengimą nedelsiant perimti (duomenys neskelbtini) priežiūrą. Apeliacinės instancijos teismas šiai išvadai pritaria.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad vaiko tėvai dar iki tėvystės įregistravimo buvo sudarę susitarimą, kuriame aptartos tėvo pareigos dėl vaiko išlaikymo ir bendravimo su juo ((duomenys neskelbtini) Taikos sutartis ((duomenys neskelbtini))). Tačiau pats apeliantas bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jis nevykdo minėtos taikos sutarties sąlygos dėl išlaikymo po 400 Eur per mėnesį mokėjimo bei 5 punkte nustatytos bendravimo tvarkos. Dėl šių aplinkybių ginčo nėra. Iš byloje esančių duomenų ((duomenys neskelbtini) Tarnybinis pranešimas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir liudytojo MRD4 parodymų matyti, kad tėvas (duomenys neskelbtini) buvo atvykęs į Lietuvą, dvi dienas bendravo su vaiku ir dalyvavo jo priežiūroje. Tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, trumpalaikis apsilankymas ir bendravimas su vaiku negali būti tapatinami su nuolatine savarankiška (duomenys neskelbtini) priežiūra. Tokio apsilankymo metu nėra galimybės visapusiškai įvertinti, kaip tėvas užtikrintų vaiko priežiūrą dieną ir naktį, organizuotų jo maitinimą, higieną, sveikatos priežiūrą ir reaguotų į nenumatytas situacijas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų apie tėvo realų pasirengimą organizuoti ir įgyvendinti (duomenys neskelbtini) priežiūrą, užtikrinti jo priežiūrą darbo ar kitokio užimtumo metu, garantuoti jo saugumą. Šių aplinkybių reikšmė ypač didelė atsižvelgiant į tai, kad tėvas iki šiol nebuvo pagrindinis vaiką prižiūrintis asmuo, o vaikas yra itin mažo amžiaus – (duomenys neskelbtini).

Be to, gauti duomenys apie ankstesnį abiejų tėvų IAK1 ir JAG2 vaiką TAG5, gimusį (duomenys neskelbtini) Tarnybos (duomenys neskelbtini) Vaiko situacijos vertinimo sprendime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) nepilnamečių teismas priėmė sprendimą, kuriuo abiejų tėvų teisės TAG5 atžvilgiu neterminuotai apribotos, o jo atstovais pagal įstatymą paskirti seneliai VVG6 ir MCL7. Šių aplinkybių suinteresuoti asmenys neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šie duomenys reikšmingi vertinant ankstesnę abiejų tėvų pareigų vykdymo patirtį ir jų pasirengimą savarankiškai rūpintis kitu vaiku, todėl ši aplinkybė vertinama kartu su duomenimis apie faktinį tėvo nedalyvavimą nuolatinėje (duomenys neskelbtini) priežiūroje ir nepakankamai aiškų pasirengimą ją perimti.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad argumentas, jog apeliantas nėra smurtavęs prieš mažametį vaiką ir nėra nustatyta konkrečių jo netinkamo elgesio su šiuo vaiku atvejų, yra reikšmingas, tačiau savaime neatsako į klausimą dėl vaiko saugumo. Pavojus vaikui gali kilti ne tik dėl aktyvių tėvų veiksmų, bet ir dėl neveikimo, kai neužtikrinami būtini jo fiziniai, emociniai ir socialiniai poreikiai. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo metu byloje nustatytos aplinkybės neleidžia pagrįstai konstatuoti, kad nepilnamečio vaiko perdavimas apelianto priežiūrai būtų tinkamai parengtas ir kad jo saugumas tokiu atveju būtų patikimai užtikrintas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog apelianto padėtis iki šiol nebuvo individualiai ir pakankamai išsamiai įvertinta, ypač svarbu, kad Tarnyba nedelsdama imtųsi veiksmų jo realioms galimybėms rūpintis vaiku nustatyti, prireikus bendradarbiaudama su (duomenys neskelbtini) institucijomis. Tėvui turi būti sudarytos realios galimybės pateikti duomenis apie gyvenimo sąlygas, pasirengimą prižiūrėti vaiką, numatomas pagalbos priemones ir kitus reikšmingus klausimus. Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria nuspręsta leisti paimti nepilnametį vaiką iš jo tėvo, pagrįsta ir teisėta, todėl apelianto atskirasis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog mažametį vaiką paėmus iš jo tėvų ir toliau turi būti ir yra teikiama pagalba. Teismo leidimas paimti vaiką nesukelia negrįžtamų padarinių, t. y. situacijai pasikeitus vaikas nedelsiant grąžinamas į šeimą. Tai reiškia, kad nuolatinėje perspektyvoje pasikeitus šiuo metu susiklosčiusiai situacijai, suinteresuotų asmenų elgesiui, mažametis vaikas galės būti grąžintas tėvams. Šiuo aspektu kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad sprendžiant vaiko atskyrimo nuo tėvų klausimą vertintinos ne pavienės aplinkybės, o nuoseklus, pasikartojantis tėvo ar motinos elgesys įgyvendinant pareigas vaikui, šio elgesio pokyčiai bei jų stabilumas. Tais atvejais, kai dėl tėvų negalėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku į šeimos gyvenimą įsikiša valstybė ir per savo institucijas teikia tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai užtikrinti, turi būti vertinamas tėvų elgesys šios paramos teikimo kontekste ir konstatavus, kad taikytos priemonės neduoda rezultatų, sprendžiama dėl vaiko paėmimo iš šeimos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-402-378/2022, 44 punktas).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad suinteresuoti asmenys nepateikė teismui pakankamų įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, pagrįstai nusprendė, kad suinteresuoti asmenys negeba užtikrinti mažamečio vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui reikalingos aplinkos, ir pagrįstai konstatavo egzistuojant teisinį ir faktinį pagrindą tenkinti pareiškėjo prašymą dėl teismo leidimo paimti vaiką iš jo tėvų išdavimo. Vaiko tėvai neužtikrina vaiko poreikių, emociškai ir psichologiškai saugios socialinės aplinkos, šiuo metu mažamečio grąžinimas tėvams neatitiktų geriausių vaikų interesų.

Kiti apeliantų argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teismas išsamiau nepasisako.

Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atskirieji skundai netenkinami, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. spalio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Milda Skersienė