Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Erikos Tamošaitienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo TAL1 apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo TAL1, atstovaujamo atstovo pagal įstatymą BAL2, ieškinį atsakovei HJM4 dėl neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sutrikdymu, atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

Atsakovė laikėsi nuomonės, jog jos sūnaus veiksmai, suduodant ieškovui į skruostą, vertintini kaip būtinoji gintis. Ieškovas pirmas atliko fizinius veiksmus prieš jos sūnų – pribėgo ir jį pastūmė, trenkė į pilvą ir galvą rankomis, o jos sūnus panaudodamas fizinę jėgą rankomis vieną kartą trenkdamas ieškovui apsigynė. Ieškovas neįrodė, jog jo patirti fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai turėjo įtakos jo gyvenimo kokybei, ir vien tik faktas, kad gydytojai po ieškovo apžiūros rekomendavo dvi savaites vengti aktyvaus fizinio krūvio, nesuponuoja išvados, kad ieškovui, pačiam esant kaltam dėl kilusio įvykio, atsirado neturtinė žala. Atsakovė teigė, kad ieškovo prašomas priteisti neturtinės žalos atlyginimas – 15 000 Eur yra per didelis ir neatitinka protingumo ir teisingumo principų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovo ieškinį atmetė, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 19 val. 50 min. adresu (duomenys neskelbtini), futbolo aikštelėje ieškovas, jo atstovas pagal įstatymą ir liudytojai ZLD5, GMD3, NNB6 žaidė futbolą ir žaidimo metu GMD3, spirdamas kamuolį, pataikė juo ieškovui į galvą. Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. 21 val. 38 min. ieškovas, lydimas atstovo pagal įstatymą, kreipėsi į gydymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų Vaikų skubios medicinos intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro 2-ą vaikų priėmimo-skubios pagalbos poskyrį.

Nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 10 d. ieškovo atstovas pagal įstatymą su pareiškimu kreipėsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ąjį policijos komisariatą.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 19 val. 50 min. adresu (duomenys neskelbtini), futbolo aikštelėje įvykusio įvykio. Ieškovas teigė, kad atsakovės sūnus GMD3 sudavė jam šešis smūgius dešinės rankos kumščiu į smilkinį, todėl ieškovas pajuto fizinį skausmą, jam buvo sutrikdyta sveikata ir dėl to ieškovas patyrė neturtinę žalą. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė su ieškovo reikalavimu nesutiko, nurodydama, kad ieškovas neįrodė pagrindų jos sūnaus (atstovės pagal įstatymą) civilinei atsakomybei kilti.

Dėl civilinės atsakomybės taikymo

CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti turi būti nustatyta civilinio delikto sudėtis, t. y. neteisėta veika, kuria padaryta žala, priežastinis ryšys tarp atsakingo už žalą asmens veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio (atsakingo už žalą) asmens kaltė.

Ieškovas tiek apeliaciniame skunde, tiek ieškinyje, patikslintame ieškinyje nurodo aplinkybes, kad nuo atsakovės sūnaus GMD3 suduotų smūgių kumščiu į smilkinį pajuto fizinį skausmą, todėl jis patyrė sveikatos sutrikdymą.

Ieškovas TAL1 duodamas paaiškinimus nurodė, kad su GMD3 ir ZLD5 ir jo draugais jis ir jo tėtis žaisdami futbolą komandomis žaidimą laimėjo. Teigė, kad GMD3 supykęs jam spyrė su kamuoliu į galvą. Ieškovas jo paklausė „Ką tu čia darai?“, o jis tada ieškovui dar sykį smūgiavo į smilkinį keturis kartus ir tada pabėgo. Ieškovas nurodė, kad jo tėtis pasakė kviečiantis policiją, o tada GMD3 grįžus atgal į įvykio vietą, jis ieškovui sudavė dar du smūgius į smilkinį. Ieškovas buvo išsigandęs ir verkė, nurodė, kad smūgiai buvo stiprūs labai skaudėjo, buvo mėlynė. Teigė, kad pargriuvo. Ieškovo teigimu, jam labai skaudėjo galvą ir jis su tėčiu vyko į ligoninę. Antrą dieną po įvykio vėmė, todėl vėl vyko į ligoninę, į kurią buvo paguldytas. Po įvykio nežaidė futbolo, bijojo eiti į stadioną, nėjo į mokyklą apie dvi savaites. Nurodė, kad dabar jaučiasi gerai.

Liudytojas GMD3 nurodė, kad spyrė kamuolį ir netyčia pataikė į ieškovą, šis vėliau jį užsipuolė, t. y. pradėjo mušti, kumščiais, per galvą, per petį, kur galėjo, porą kartų tikrai pataikė į galvą. Ieškovas nieko nesakė, užsipuolė ir apsiverkė. Po to kai ieškovas jį užsipuolė ieškovo tėvas stovėjo ir nieko nedarė, juokėsi. Liudytojas pradėjo gintis nuo ieškovo ir gindamasis ieškovui vieną kartą nestipriai trenkė į galvą. Liudytojas po to kai trenkė ieškovui vieną kartą į galvą pradėjo bėgti, vėliau buvo iškviesta policija. Nurodė, kad daugiau su ieškovu nekonfliktavo.

Liudytojas ZLD5 nurodė, kad brolis futbolo žaidimo metu norėjo jam pasuoti kamuolį, tačiau netyčia pataikė ieškovui į galvą. Tuomet ieškovas pradėjo bėgti paskui brolį ir du – tris kartus broliui trenkė, o brolis ieškovui sudavė smūgius vieną, gal du kartus ir pabėgo. Ieškovo tėvas sugavo brolį.

Liudytojas NNB6 nurodė, kad GMD3 su futbolo kamuoliu ieškovui netyčia pataikė į veidą. Tuomet ieškovas stvėrė GMD3 ir pradėjo jį mušti suduodamas kelis smūgius į galvą. Nematė, kad GMD3 būtų sudavęs smūgius ieškovui į galvą, jie tiesiog pasistumdė. Jokių konfliktų daugiau nebuvo.

Iš bylai pateiktos 2024 m. rugsėjo 7 d. vaizdo medžiagos matyti, kad po to, kai GMD3 spirdamas kamuolį pataikė ieškovui kamuoliu į galvą, GMD3 pasišalinant iš futbolo vartų, matyti, kaip ieškovas bėgdamas pastumia GMD3. Kitų ieškovo ir GMD3 veiksmų, t. y. veiksmų, vykusių po to, kai ieškovas pastūmė GMD3, vaizdo medžiaga nėra užfiksuota. Liudytojas ZLD5, duodamas parodymus, nurodė, kad po to, kai brolis spirdamas kamuolį netyčia ieškovui pataikė su juo į galvą, ieškovas užsipuolė GMD3 ir jam trenkė, o GMD3, siekdamas apsiginti, sudavė vieną smūgį ieškovui. Šios aplinkybės neneigia ir pats atsakovės sūnus GMD3.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2025 m. lapkričio 21 d., garso įrašo matyti, kad apklausiami ieškovas TAL1, liudininkai GMD3, ZLD5 ir NNB6 patvirtino, kad GMD3 spirdamas kamuolį pataikė ieškovui į galvą. Bylai pateiktais duomenimis, t. y. vaizdo medžiaga, nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. apie 19 val. 50 min. adresu (duomenys neskelbtini), futbolo aikštelėje futbolo žaidimo metu GMD3, spirdamas kamuolį, pataikė juo ieškovui į galvą, dėl šių aplinkybių ginčo tarp šalių nėra, todėl ši faktinė aplinkybė laikoma nustatyta.

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2024 m. rugsėjo 7 d. 21.38 val. nuvykęs į VšĮ (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikas ieškovas nurodė, kad po GMD3 pavartoto smurto jo atžvilgiu jį pykino, liejosi akyse. Iš 2024 m. rugsėjo 9 d. (duomenys neskelbtini) Ambulatorinio apsilankymo aprašymo matyti, kad vaiko apžiūros metu buvo pastebima galvoje skausminga kairė momeninė sritis, jaučiamas minkštųjų audinių patinimas. Vertinant ieškovo bendrą būklę buvo nustatyti koordinacijos sutrikimai. Nustatyta diagnozė: (duomenys neskelbtini) – kitų galvos sričių paviršinis sužalojimas, sumušimas, galvos sumušimas, dešinės akies kraujosruva.

Bylai taip pat pateikta ieškovui surašyta VšĮ (duomenys neskelbtini) universiteto ligoninės (duomenys neskelbtini) klinikų 2024 m. rugsėjo 10 d. stacionaro epikrizė, kurioje nurodyta, kad ieškovas skundėsi sveikatos būklės pablogėjimu, 2024 m. rugsėjo 8 d. vakare pradėjo vemti, jautė pykinimą, kitos dienos ryte dar sykį vėmė. Epikrizėje nurodoma, kad pacientas hospitalizuotas į Vaikų neurohirurgijos skyrių, atlikus sveikatos tyrimus sekta neurologinė būklė. Taikytas konservatyvus gydymas. Nesant indikacijų tolesniam gydymui, pacientas buvo išleistas namo, nustatytas namų tausojantis režimas 3–5 dienas, nurodyta vengti fizinio krūvio 2 savaites.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2026 m. kovo 3 d. atliktos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvadų 1 punkto matyti, kad ieškovui nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs kraujosruva dešinės akies junginėje ir minkštųjų audinių patinimu galvos kairėje momeninėje srityje, padarytas minėtas galvos sritis paveikus kietu buku daiktu (daiktais), prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ (duomenys neskelbtini) klinikų Vaikų priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, tai yra iki 2024 m. rugsėjo 7 d. 21.38 val. Minkštųjų audinių patinimas galvos kairėje momeninėje srityje galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį nukentėjusiajam kietu buku daiktu į galvos kairės pusės momeninę sritį, taip pat ir kumščiu, tiek ir pačiam nukentėjusiajam griūvant bei minėta galvos sritimi atsitrenkiant į kietą buką daiktą ar plokštumą. Nustatyti ir ekspertizės akto 1 punkte nurodyti kūno sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Įvertinus šalių teisme duotus parodymus ir liudytojų paaiškinimus, byloje esančius medicininius dokumentus, konstatuotina, kad dėl GMD3 TAL1 kumščiu suduoto smūgio į galvą ieškovui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

Taigi šiuo atveju 2024 m. rugsėjo 7 d. įvykio metu nepilnametis GMD3, gimęs (duomenys neskelbtini), sudavė nepilnamečiui ieškovui TAL1, gimusiam (duomenys neskelbtini), smūgį kumščiu į veidą ir jį sužalojo, tuo GMD3 pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tarp GMD3 veiksmų ir ieškovui padaryto sužalojimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje yra nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos.

Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-asis policijos komisariatas 2024 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodydamas, kad mažamečio GMD3 veikoje galimai įžiūrimi nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, požymiai, tačiau, remiantis to paties kodekso 13 straipsniu, jis negali atsakyti už padarytą veiką, kadangi už tokio pobūdžio nusikaltimus asmenys atsako, sulaukę 16 metų, todėl baudžiamasis procesas negali būti pradėtas. Žalos padarymo metu, t. y. 2024 m. rugsėjo 7 d., GMD3, gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo (duomenys neskelbtini) metų.

Ieškovas ieškiniu, patikslintu ieškiniu prašė iš atsakovės, t. y. GMD3 motinos, priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Iš šios konstitucinės nuostatos, inter alia, kildinamos prigimtinės tėvų pareigos įgyvendinti tėvų valdžią vaikų atžvilgiu. CK 3.155 straipsnyje nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Už vaiko auklėjimą ir priežiūrą tėvai atsako bendrai ir vienodai (CK 3.159 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Įstatymų nustatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą (CK 6.263 straipsnio 3 dalis). Šioje normoje įtvirtinta netiesioginė deliktinė atsakomybė, t. y. asmens civilinė prievolė atlyginti žalą, padarytą ne tiesiogiai jo paties, bet kitų asmenų. Tokia atsakomybė kyla ir tais atvejais, kai žalą padaro nepilnamečiai iki keturiolikos metų. Nagrinėjamu atveju deliktinės atsakomybės subjektai yra nepilnamečio iki keturiolikos metų tėvai, atsakantys už savo sūnaus ieškovui padarytą žalą. Pagal CK 6.275 straipsnio 1 dalį už nepilnamečio iki keturiolikos metų padarytą žalą atsako jo tėvai ar globėjai, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės.

Tėvų civilinė atsakomybė už nepilnamečių iki keturiolikos metų padarytą žalą atsiranda esant jų kaltei. Tėvų kaltė, skirtingai nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ši įstatyme įtvirtinta prezumpcija lemia ir įrodinėjimo naštos paskirstymo ypatumus, todėl tai, kad nėra jų kaltės, nagrinėjamu atveju privalo įrodyti atsakovai (nepilnamečio vaiko iki keturiolikos metų tėvai). Tėvų atsakomybės pagrindas yra kalta jų pačių veikla (veikimas ar neveikimas), pasireiškianti neveikimu ar netinkamu, nepakankamu veikimu, t. y. netinkama ir (ar) nepakankama vaiko priežiūra, neatsakingas požiūris į jo auklėjimą, tėvų valdžios nepanaudojimas ar neefektyvus jos panaudojimas, sudaręs sąlygas neteisėtam, žalą sukėlusiam vaiko elgesiui.

Atsakovė tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą laikėsi pozicijos, kad byloje nėra nei liudytojų parodymų, nei vaizdo įrašų, nei kitų įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovui buvo suduoti keturi ar šeši smūgiai. Atsakovė byloje neneigė, kad jos sūnus sudavė vieną smūgį ieškovui į veidą, tačiau teigė, kad šis veiksmas buvo sąlygotas išimtinai gynybinių veiksmų, kadangi ieškovas pirmasis pastūmė atsakovės sūnų, jam trenkė, o atsakovės sūnus gindamasis vieną kartą trenkė ieškovui į skruostą.

Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovės sūnus po įvykio būtų kreipęsis į medicinos įstaigą dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo. Priešingai, byloje esantys medicininiai duomenys patvirtina, kad dėl įvykio sveikatos sutrikdymas buvo padarytas būtent ieškovui. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju lemiamą reikšmę turi byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovės sūnus ieškovui sudavė smūgį į veidą, ir šio veiksmo sąsaja su ieškovui kilusiais sveikatos sutrikdymo padariniais. Todėl pripažintina, kad atsakovė neįrodė, jog tinkamai vykdė savo kaip motinos (tėvų) pareigą auklėti nepilnametį sūnų. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo nagrinėjamu atveju būtent atsakovė yra atsakinga už savo sūnaus GMD3 padarytą žalą (CK 6.275 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl materialios kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo šiuo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus.

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Absoliučių asmens vertybių – asmens sveikatos ir gyvybės – gynimo atveju pabrėžiama, kad esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo padariniai ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Priteisiamas neturtinės žalos dydis nustatomas visų pirma atsižvelgiant į kompensacinę neturtinės žalos paskirtį ir remiantis teisingo neturtines žalos atlyginimo idėja. Neturtinės žalos prigimtis lemia ir šios žalos įrodinėjimo specifiką. Neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Taigi, neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų. Sveikata – vienas fundamentaliausių teisės saugomų gėrių.

Konkrečiu atveju bylos medžiaga patvirtina aplinkybes, kad neturtinės žalos atsiradimo priežastis buvo ieškovo patirtas galvos sumušimas dėl GMD3 pavartoto smurto jo atžvilgiu bei netinkamas atsakovės, kaip motinos, pareigų atlikimas. Sužalojimas padarytas itin gyvybiškai pavojingoje ir itin jautrioje kūno vietoje – galvoje.

Ieškovas tiek ieškinyje, patikslintame ieškinyje, teik ir apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl prieš jį viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, pavartoto fizinio smurto jis patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir dvasinius išgyvenimus, nervinę įtampą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę įtampą, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Ieškovas dar iki šiol dėl paties įvykio aplinkybių labai stipriai išgyvena ir jaudinasi, suprastėjo jo atmintis, sulėtėjo mąstymo ir reakcijos laikas, iki šiol jį vargina nemiga, jaučiasi prislėgtas, nenori kalbėti apie įvykio aplinkybes, savo sveikatos sutrikimus, jam tai sukelia nemalonius jausmus ir išgyvenimus, priminimai apie įvykio aplinkybes jam sukelia susierzinimą, jaučiama įtampa, stresas, itin sumenko jo pasitikėjimas savimi bei kitais asmenimis, jautė iškreiptą savivertės suvokimą, todėl jam buvo teikiama psichologinė pagalba.

Byloje pateiktoje 2025 m. balandžio 9 d. psichologo išvadoje nurodoma, kad ieškovas patiria tam tikrų psichologinių sunkumų, tačiau „negalima nustatyti, ar visi šie sunkumai yra tiesiogiai susiję su konkrečiu incidentu futbolo stadione“.

Ieškovo teigimu, nuo 2024 m. rugsėjo 7 d. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. ieškovas dėl patirtų sužalojimų buvo gydomas ambulatoriškai namuose, nelankė mokyklos, taip pat neformalaus ugdymo užsiėmimų (duomenys neskelbtini) muzikos mokykloje.

Iš bylai pateiktos 2024 m. gruodžio 23 d. (duomenys neskelbtini) gimnazijos pažymos matyti, kad ieškovas nelankė fizinio ugdymo veiklos tris savaites – nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 7 d. Daugiau jokių kitų duomenų apie tai, kad ieškovui nebuvo galimybės lankyti bendrojo lavinimo mokykloje vykusių pamokų ar lankyti popamokinių užsiėmimų, bylai nepateikta. Darytina išvada, kad ieškovas po įvykio, kai GMD3 pavartoto prieš jį smurtą, nebuvo apribotas užsiimti mokymosi bendrojo ugdymo mokykloje, išskyrus fizinio lavinimo pamokas, ar popamokine veikla, todėl ją faktiškai galėjo tęsti.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylai pateiktų įrodymų visumą padarė išvadą, kad neįrodyti atsakovės (GMD3) neteisėti veiksmai ir ieškovui padaryta žala, todėl laikė neįrodytomis ir kitas atsakovės (GMD3) civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis) ir kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Ieškovui neįrodžius visų atsakovės (GMD3) civilinės atsakomybės sąlygų, teismas nusprendė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Tačiau teisėjų kolegija su paminėtomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka. Remiantis bylai pateiktais duomenimis, nustatyta, kad ieškovui buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, GMD3 pavartojus prieš jį smurtą. Todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylai pateiktus įrodymus ir nepagrįstai priėjo prie išvados, jog neįrodyti atsakovės (GMD3) neteisėti veiksmai ir ieškovui padaryta žala, todėl laikė neįrodytomis ir kitas atsakovės (GMD3) civilinės atsakomybės sąlygas. Teisėjų kolegijai nustačius priešingas aplinkybes ir padarius išvadą, kad byloje nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos ieškovo atžvilgiu, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas.

Nagrinėjamu atveju akcentuotina tai, kad ieškovas reikalauja neturtinės žalos, atsiradusios dėl vienos iš svarbiausių asmens neturtinių vertybių – sveikatos, pažeidimo. Teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose, sprendžiant dėl neturtinės žalos piniginės kompensacijos dydžio, be bendrųjų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų kriterijų (žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kt.), atsižvelgiama į specifines aplinkybes, tokias kaip sveikatos sužalojimo laipsnis, patirtos traumos pobūdis, sveikatos sutrikdymo turtinės ir neturtinės pasekmės, sveikatos sužalojimo būdas, ateityje galintys atsirasti įvairūs nukentėjusio asmens gyvenimo pokyčiai (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje, kitose srityse), taip pat kiti konkrečiu atveju reikšmingi faktoriai, kurie turi tiesioginę įtaką fizinių ar dvasinių išgyvenimų mastui ir stiprumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2010; 2011 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2011).

Teisėjų kolegijai nekilus abejonių dėl to, jog ieškovas dėl atsakovės sūnaus GMD3 neteisėtų veiksmų patyrė ieškinyje nurodytas pasekmes – fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, psichologinį diskomfortą, įtampą, nerimą, taip pat įvertinus aptartą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio santykinai panašiose bylose nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais, įvertinus visas minėtas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, jog ieškovo atžvilgiu atsakovas, sudavęs tik vieną smūgį ranka, nevartojo intensyvaus fizinio smurto, ieškovas tik vieną parą buvo gydomas stacionare, į tai, jog atsakovo neteisėtais veiksmais nebuvo sukeltos tokios pasekmės, kurių esmės nebūtų įmanoma pašalinti, be to, ieškovas duodamas parodymus 2025 m. lapkričio 21 d. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuo metu po įvykio jaučiasi gerai, nuspręstina, kad yra pagrindas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo iš esmės tenkinti ir nustatyti, kad iš atsakovės ieškovui priteistinas 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Tenkinti ieškovo reikalavimą priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlygimo dydį pagrindų nenustatyta. Nors ieškovas dėl atsakovės sūnaus (GMD3) pavartoto smurto patyrė skausmą ir jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, tačiau atsakovės sūnaus (GMD3) veiksmams įtakos turėjo ir paties ieškovo provokuojantis elgesys. Vaizdo įraše užfiksuota, kad po to, kai atsakovės sūnus spirdamas futbolo kamuolį pataikė ieškovui į galvos sritį, ieškovas, priėjęs prie atsakovės sūnaus GMD3, jį pastūmė. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į šioje nutartyje aptartų aplinkybių ir įvertintų įrodymų visumą daro išvadą, kad priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis ieškovui yra pagrįstas, atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, formuojamą teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, todėl laikytinas teisingu (žr. pvz., Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 28 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-44-563/2021; Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 21 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-42-966/2023; Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-261-1072/2024; Šiaulių apylinkės teismo 2026 m. sausio 23 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-55-1002/2026; ir kt.).

Kiti tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti šalių argumentai vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl bylos procesinės baigties

Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinys tenkinamas iš dalies ir iš atsakovės ieškovui priteisiama 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kita ieškinio reikalavimų dalis atmestina kaip nepagrįsta.

Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėto veiksmo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnio 1 dalis). Laikantis šio principo, neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tiesiogiai pačiam ieškovui TAL1. Priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise iki nukentėjusiojo pilnametystės nustatytinas jo atstovas pagal įstatymą BAL2.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta skolininko prievolė mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t. y. vadinamąsias procesines palūkanas. Prievolė mokėti vadinamąsias procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl, nustačius teisinį pagrindą atsakovei atlyginti neturtinę žalą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2024 m. spalio 17 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme

Šioje byloje panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų, šalių patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Priimtas sprendimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš esmės yra priimtas ieškovo naudai, todėl ieškovo turėtas ir pagrįstas bylinėjimosi išlaidas teismas visa apimtimi priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Šioje civilinėje byloje ieškovas, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl ieškinį patenkinus valstybei iš atsakovės priteisiamas 32 Eur žyminis mokestis (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 16 d. sprendimu Nr. (8.28Mr) ATP-C-2024-10306 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nuspręsta atstovui pagal įstatymą BAL2, atstovaujant nepilnamečio vaiko – ieškovo interesams, teikti antrinę teisinę pagalbą šioje civilinėje byloje. Iš bylai pateiktų pažymų (2025 m. rugsėjo 9 d. pažyma dėl patirtų valstybės išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą, patirta 354,17 Eur išlaidų; 2025 m. lapkričio 20 d. pažyma dėl patirtų valstybės išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą, patirta 533,33 Eur išlaidų; 2026 m. sausio 8 d. pažyma dėl patirtų valstybės išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą, patirta 566,67 Eur išlaidų; 2026 m. balandžio 7 d. pažyma dėl patirtų valstybės išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą, patirta 645,83 Eur išlaidų) matyti, kad valstybė iš viso patyrė 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų teikdama antrinę teisinę pagalbą ieškovui šioje civilinėje byloje.

Prašoma priteisti išlaidų advokato pagalbai apmokėti 2 100 Eur suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta, valstybei iš atsakovės priteistinas 2 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (CPK 93 straipsnis).

Pirmosios instancijos teisme negarinėjant šią civilinę bylą priteistinų procesinių dokumentų siuntimo išlaidos yra 9,91 Eur. Tenkinus ieškinį nurodytų išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 1, 2 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Minėta, jog CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2026 m. spalio 12 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė 2026 m. spalio 9 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, prašo valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos 262,50 Eur išlaidas teikiant antrinę teisinę pagalbą ieškovui.

Civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teisme išnagrinėjus iš esmės, Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. rugsėjo 24 d. nutartimi nutarta procesinį sprendimą priimti ir paskelbti 2026 m. lapkričio 4 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. spalio 9 d. pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų pateikta po bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos. Atsižvelgus į tai, kad minėta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepateikta iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalies nuostata, šios išlaidos negali būti priteisiamos. Esant tokioms aplinkybėms, po bylos išnagrinėjimo iš esmės apeliacinės instancijos teisme pabaigos pateiktą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2026 m. spalio 9 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų atsisakytina priimti, tačiau prašymas padavusiam asmeniui negrąžinamas, nes pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis.

Dėl sprendimo 66-67 punktuose nurodytų priežasčių atsisakytina priimti ir atsakovės atstovo 2026 m. rugsėjo 30 d. pavėluotai pateiktus duomenis apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, byla dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš esmės išnagrinėta ieškovo naudai, todėl atsakovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės HJM4, asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui TAL1, gimusiam (duomenys neskelbtini), 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą; 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. spalio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atmesti kitą ieškinio dalį.

Priteistų lėšų tvarkytoją uzufrukto teise iki ieškovo pilnametystės nustatyti jo atstovą pagal įstatymą BAL2, asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės HJM4 valstybei: 32 Eur (trisdešimt du eurus) žyminį mokestį, 9,91 Eur (devynis eurus 91 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, 2 100 Eur (du tūkstančius šimtą eurų) išlaidas už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą.