- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2026-01-23
- Bylos Nr.
- 1-55-1002/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16673-2025-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Kaltinamasis
- M. A.
- Nukentėjusysis
- M. M.
- Advokatai
- Saulius Staškus
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Areštas (BK 49 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.6.2.2Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį (BK 140 str. 3 d.)
- 2.1.15.1.2Neturtinė žala
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1–3 d. ir kt.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, gyvena (duomenys neskelbtini), išsituokęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:
1) 2023-07-27 Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str., vadovaujantis BK 64-1 str. 1 d. paskirta bausmė – viešieji darbai 4 mėn., įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 val. per mėnesį visuomenės labui;
2) 2024-04-24 Šiaulių apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d. – 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. A. sukėlė fizinį skausmą mažamečiui, o būtent: 2025 m. sausio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia vieną kartą delnu sudavė į veidą ir du kartus diržu sudavė į sėdmenis mažamečiui M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, suėmė už pažastų ir pakėlė į viršų bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais laikotarpiais ne mažiau nei keturis kartus diržu sudavė į sėdmenis nukentėjusiajam M. M., taip sukeldamas M. M. fizinį skausmą.
Kaltinamasis M. A. teisme kaltu neprisipažino ir davė parodymus, kad iki L. A. sesers atsikraustymo, jis žmonai buvo pasakęs, kad su ja skirsis. Nurodytą įvykio dieną jo nebuvo namuose. M. M. jis užaugino, M. M. yra jo žmonos L. A. sūnus. Jį apkalba jo buvusi žmona L. A. dėl skyrybų, nes jis išėjo ir nebuvo namie beveik metus. Turi liudytojų, kurie tai gali patvirtinti. Greitai vyks teismo posėdis dėl skyrybų. Žmona buvo įspėta dėl skyrybų, nes jam jos šeima pastoviai darydavo spaudimą, kviesdavo jam policiją, buvo paskirtas orderis, nes neva jis smurtavo, nors jie susipyko telefonu. Yra teistas už smurtą prieš bendradarbę. Buvo išgėręs ir prisidarė bėdų, paleido jai iš kaitinimo aparato į akį. Daugiau nėra turėjęs teistumų. Žmona žinojo, kad yra teistas, žmona jam kenkia, kad jį pasodintų, žino, kad turi daug skolų. M. M. augino nuo metų ar dvejų, jis gimęs (duomenys neskelbtini) metais. Su vaiku santykiai normalūs, kai klauso, sutaria gerai, kai neklauso, yra bausmės, atimdavo planšetę, telefoną, nes jis buvo nupirkęs šiuos daiktus. Nedalyvavo vaiko apklausoje. Vaiku manipuliuoja mama, ji vaikui kažką prižadėjo, todėl jis taip ir sako. Jo žmona pati smurtavo prieš vaiką, to vaiko vos neatėmė, jis vaiką išgelbėjo. Vaikų teisių atstovai turėtų žinoti visą situaciją, nes ligoninėje žmona pakėlė ranką prieš vaiką ir tai jau yra ne pirmas kartas. Jis neturi tikslo smurtauti prieš vaiką. Vaikas neturi nuomonės, daro, kaip sako mama. Jis nemano, kad šiuo metu L. A. daro šį reikalą savo noru, čia prisidėjo jos seserys ir tėvas. Seserys J. ir S. . Motyvas toks, kad po operacijos jis nedirbo, prarado darbą dėl teistumo. Tas įvykis darbe jam sugadino gyvenimą. Žmonos šeima pastoviai jį smerkė, kad yra išlaikytinis, nes negalėjo susirasti darbo, visą laiką buvo registruotas Užimtumo tarnyboje. L. vyriausioji sesuo juos skųsdavo vaikų teisėms, turėjo dėl to problemų. M. M. niekada nėra mušęs. Jei ir tėvas būtų tam vaikui, nežino, kodėl turėtų mušti tą vaiką. Yra buvę, kad sau kažką darėsi, apie ką kalba vaikas savo apklausoje. Kai gyvenimas tampa nebemielas, taip gaunasi. Jokių vaistų apart nuo skausmo nevartoja. Pas psichiatrą nesilanko. Vaikas labai kalbus, jei būtų jį mušęs, jau anksčiau būtų pasakęs tai. Vaikų teisės anksčiau lankėsi, tai tikrai jau anksčiau būtų pasakęs. Vaikas viską pasako, kas vyksta namie. Liudytojų sąraše yra žmonos draugė, kuri pas juos yra buvusi kelis kartus atsigerti kavos, nežino, ką ji gali paliudyti. L. A. yra jo žmona, o R. Č. kažkokia žmonos draugė. Yra matęs ją vieną kartą. Jis nežino, ar R. Č. turi pagrindo jį apkalbėti. Jo esama draugė gali paliudyti, kad pati mama kelia ranką prieš vaiką ir ne kartą, ir jos vaiką mušė. Jis negali pripažinti kaltės, nes jis nėra kaltas. Paskutinį kartą buvo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) , kai buvo atvykęs paduoti pinigus. Viskas buvo iki įvykio, kuriuo yra kaltinamas, datos pasakyti negali. Nežino, kada paskutinį kartą buvo tuo adresu, gal gruodžio mėnesį. Tuose namuose nebuvo beveik metus laiko. Dar buvo tuose namuose lapkritį. Paskutinį kartą, jau kai buvo išduotas orderis, buvo atvykęs susirinkti daiktų. Kai jis buvo tuose namuose, M. M. buvo mokykloje. Kai buvo lapkritį tuose namuose, vaikas buvo. Vaiką dar buvo sutikęs, kai paskutinį kartą buvo namuose. Tuo metu jie pasisveikino ir viskas, vaikas išėjo į dienos centrą. R. Č. pažįsta, yra kelis kartus buvę svečiuose, ir R. yra buvusi pas jį svečiuose, bet jo peties nebuvo tuo metu. Nebuvo taip, kad jis būtų namuose ir pas juos ateitų R. Č.. Gal buvo grįžęs tuo metu, kai ji pas juos buvo. Gaunasi, kad vieną kartą buvo ją sutikęs pas save namuose, buvo užsukęs namo. Nežino, koks tai metų laikas buvo, buvo šilti orai. Gruodžio ir sausio mėnesį R. Č. savo namuose sutikęs nebuvo, jos nustojo bendrauti. Iš (duomenys neskelbtini) išsikraustė, kai buvo išduotas orderis ir negalėjo grįžti. Neprisimena, kokia tai buvo data. Nuo to karto tuose namuose nebuvo. L. A. sesuo skundė juos vaikų teisėms ir dėl to turėjo problemų. Jo santykiai su vaiku geri, jis tik su L. pykdavosi. Vaikų teisėms juos skundė, kad vaikas neprižiūrėtas, nepamaitintas. Nežino, ką nustatė vaikų teisės. Jis nėra to vaiko tėvas, yra antraeilis žmogus. Vaikų teisės daugiausia bendravo su L. , ne su juo. L. i buvo sunku su vaiku, su juo bendrauti, nes vaikas reiklus, sunkus. Kaltės nepripažįsta, nes tuo metu ten nebuvo ir nieko vaikui nedarė. Nei karto vaikui nebuvo sudavęs. Vaiko apklausoje nedalyvavo, negalėjo atvažiuoti. L. nuteikia vaiką prieš jį. Vaikas linkęs pasiduoti įtakai. Vaikas prieš jį nuteiktas, nes jam mama kažką pažadėjo. Pasakė, kad taip sakytų, nes taip reikia. Žino, kad taip yra, nes tai ne primas kartas. L. smurtavo prieš vaiką ligoninėje ir buvo atvykusios vaikų teisės, tai tada L. taip pat buvo įtikinusi vaiką, kad meluotų, kad taip nebuvo. Nuteikė vaiką, kad vaikas sakytų taip, kaip reikia jai.
Kaltinamasis M. A. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, davė parodymus, kad turi žmoną L. A.. Su L. bendrų vaikų neturi. L. iš kitos santuokos turi mažametį sūnų M. M.. Šiuo metu su L. A. yra pateikę dokumentus į teismą dėl santuokos nutraukimo, teisme vykdoma mediacija. Tarp jo ir L. vyksta nuolatinis konfliktas, nors ir seniai su ja adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) rajono sav., nebegyvena. L. nuolatos prisigalvoja įvairiausių dalykų, kaltina jį, šmeižia neva jis jai padarė kažką blogo. Šiuo metu jam yra paskirtas orderis nesiartinti prie L. A., kadangi jam būnant (duomenys neskelbtini) mieste, kalbant su L. telefonu, jie susipyko, ir L. iškvietė policijos pareigūnus, neva jai grasina ir ji jo bijo. Kodėl L. A. nuolatos nori jam pakenkti ir apie jį pasakoja nebūtus dalykus, jis nežino, gal tai įtakoja jos liga, kas jai ką pasako, ji tą ir padaro, ji neturi savo nuomonės. Nuo praeitų metų gruodžio mėnesio jis adresu (duomenys neskelbtini) , nuolat negyvena. jis išvyko dirbti į (duomenys neskelbtini) rajoną ir ten gyvena adresu (duomenys neskelbtini) g., (duomenys neskelbtini) , pas draugę, kurios neminės. Adresu (duomenys neskelbtini) , yra likusių jo daiktų. Nuo gruodžio mėnesio gal kelis kartus yra grįžęs į namus tuo adresu. Šiuo metu žino, kad L. A. tuo adresu gyvena kartu su sūnumi M. M., savo seserimi S. P. ir S.sugyventiniu J. K.. Iš tų namų išsikėlė dėl nuolatinių nesutarimų su žmona L. ir dėl to, kad tarp J. K. ir jo yra buvę konfliktai, dėl ko J. K. negalėjo prie jo artintis ir su juo turėti jokių ryšių, tačiau jis apsigyveno jo namuose. Gruodžio mėnesį išvykęs į (duomenys neskelbtini) ten dirbo. Pamena, kad šių metų sausio mėnesį jis nė karto nebuvo grįžęs adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , todėl negalėjo panaudoti fizinio smurto prieš M. M., kaip nurodoma pranešime apie įtarimą. Apie santykius su mažamečiu L. sūnumi M. M. gali paaiškinti, kad M. M. augino nuo mažens. Niekuomet nebuvo smurtavęs prieš M. , buvo jam griežtas, kadangi jis sunkaus būdo vaikas, tačiau niekuomet nėra prieš jį smurtavęs fiziškai. Nežino, kodėl L. taip meluoja ir vėl bando jį šmeižti. Jis žino, kad šių metų pradžioje pati L. A. smurtavo prieš M. M.. Jiems tuomet gulint ligoninėje, L. M. sudavė į veidą. Jam žinoma, kad L. po šio smurto prieš savo sūnų išvarė iš ligoninės, dėl to buvo informuotos ir vaikų teisės, ir policija. L. pati sudavė savo sūnui, o dėl to kaltina jį. Tai yra tik šmeižtas ir L. kerštas jam. Kaltės visiškai nepripažįsta, kadangi nurodomu laiku jis net nebuvo grįžęs į (duomenys neskelbtini) miestą (b. l. 1 t. 157, 158).
Pateikus galutinį pranešimą apie įtarimą M. A. ir apklausus kaip įtariamąjį, davė parodymus, kad kaltės dėl jam pareikšto įtarimo jis visiškai nepripažįsta. Tai yra melagingi jo žmonos L. A. parodymai, kuri paveikė ir savo sūnų M. M., kad šis meluotų. Šiame ikiteisminiame tyrime jau yra davęs išsamius parodymus. Pagal naujai pareikštą įtarimą jis kaltės visiškai nepripažįsta, M. M. niekuomet nėra mušęs, naudojęs prieš jį fizinį skausmą. Niekuomet M. M. nėra trenkęs diržu per sėdmenis. Kai gyveno su savo žmona L. ir jos sūnumi M. , jis auklėdavo M. žodžiu, kadangi jis yra labai aktyvus ir išlepintas vaikas, tačiau prieš M. niekada nebuvo naudojęs jokio fizinio smurto. Atvirkščiai, M. M. atstojo tėvą ir buvo jam geras. Yra šmeižiamas, tai jo žmonos L. įtaka vaikui. Mano, jog L. ant jo yra pikta ir jį šmeižia dėl to, kad ją paliko ir gyvena su kita moterimi. Prie apklausos nori pridėti L. A. jam rašytas SMS žinutes šių metų sausio mėnesį (viso (duomenys neskelbtini) vaizdų nuotraukos), kaip ji kasdien jam rašinėjo SMS žinutes, kaip jį myli ir prašo grįžti į namus. Mano, jei L. A. jo būtų bijojusi, kad neva jis smurtauja prieš jos sūnų, ji jam tokių SMS žinučių nerašinėtų (b. l. 1 t. 166-167).
Liudytoja L. A. teismo posėdyje davė parodymus, kad M. A. yra sugyventinis. Šiuo metu kartu negyvena. Sutinka teismui papasakoti tiesą. Bendrų vaikų neturi. M. M. yra jos vaikas, kurį jis būdamas patėviu mušė. Paėmė vaiką į rankas, pakėlė į viršų ir pasakė, kad jei neklausys mamos, prilipdys jį prie lubų. Vaiko vardas ir pavardė M. M.. M. M. ištisai skriaudė M. A.. Vaikas bijodavo, net reikėdavo duoti jam vaistus, pirkti arbatas. Vaikas bijodavo pareiti namo, nes jį mušdavo diržu. Vaiką su diržu mušė M. A. dėl to, kad vaikas neklausė. M. – ne tėvas, neturi teisės mušti vaiko. Ji pati matė, kaip M. mušė jos vaiką, dar ir jo meilužė buvo, jis mušė ir meilužės vaiką. Meilužės vardas ir pavardė L. J.. Dar M. yra trenkęs vaikui iš rankos, pati matė ir vaikas tą patvirtino. Vaikas į teismą atvažiavo su ja ir draugu, laukia jos mašinoje. Vaikui dabar gerai sekasi gyventi, jaučiasi gerai, yra laimingas. M. M. mušė žiemą, buvo gal sausio mėnuo. Jei galėtų dalyvauti jos sesuo S. , ji galėtų daugiau papasakoti. Policijoje, kai ją apklausė, datą įvykio nurodė teisingai. Viskas įvyko namuose, virtuvėje. Namų adresas (duomenys neskelbtini) . Vaikas verkė pasikūkčiodamas, kai jį mušė. Iš karto niekur nesikreipė, nes buvo prigąsdinta ir prigrasinta. Pati gaudavo nuo jo į kailį. Žymių ant vaiko buvo, buvo ant veido paraudimas, matėsi pirštai. Tą įvykį matė ji ir R., kuri buvo pas juos namuose. M. A. tuo metu buvo blaivus. S. yra jos sesuo, ji gali patvirtinti, kaip M. bendravo su vaiku, nes gyveno kartu su jais. S. yra mačiusi smurtinį elgesį, kaip viskas buvo, ji yra viską sesei pasakojusi. Sesuo ir pati viską matė. S. būdavo pas juos, kai nebūdavo namie M. , nes ji taip pat jo bijojo. Pačio įvykio metu S.nebuvo. Vaikas S. i pasakojo apie įvykį, jie gerai sutaria. Šių metų sausį M. pas ją kaip ir gyveno, atvažiuodavo, kai ji turėdavo pinigų. Tą kartą, kai mušė vaiką, M. jau pastoviai negyveno pas juos, buvo atvažiavęs. Kai mušė vaiką, kaltinamasis buvo neblaivus. R. Č. nelabai matė įvykį. Buvo, kad vaiką M. mušė prie R.. Ji matė, kai vaikui davė per veidą, ranką, ir ji pati matė, buvo virtuvėje. R. yra jos draugė. M. A. pas ją nebegyvena, seniai jį matė.
Liudytoja L. A. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad M. A. yra jos vyras 3 metus laiko. Su juo bendrų vaikų neturi. Ji turu sūnų M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., kurio tėvas yra A. M.. Jos sūnus M. M. turi raidos sutrikimą, jam nustatytas vidutinis neįgalumas. Jos vyras M. A. jos sūnui yra patėvis. Šiuo metu M. A. yra taikytas galiojantis orderis, kuris kiek žino, išsikėlęs gyventi į (duomenys neskelbtini) r., pas naują savo draugę, tikslių duomenų bei adreso nežino. Šiuo metu su vyru yra susipykę. Po to įvykio, kaip buvo taikytas orderis jos vyrui M. A., buvo atvykę VTAS specialistai, kurie bendravo su jos sūnumi M. M. ir jis nurodė, kad patėvis jį yra mušęs. 2025 m. sausio mėnesį, tikslios dienos ir laiko nepamena, jų namuose virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , jos vyras M. A. vieną kartą iš rankos delno sudavė į skruostą ir sudavė du kartus su diržu į užpakalį jos sūnui M. M., po to matėsi paraudimai ant veido ir ant užpakalio Taip pat, tuo pačiu metu M. A. jos vaiką M. M. buvo suėmęs už pažastų, pakėlęs į viršų ir purtė jį kelias sekundes bei pasakė, kad jeigu neklausysi mamos, jis jį prilipdys prie lubų. Po įvykio GMP nesikreipė. Ji pati matė visą įvykį, tai įvyko labai greitai, tik spėjo pasakyti, kad nemuštų. Apie įvykį policijai nepranešė, nes bijojo savo vyro M. A., nes jis pasakė, kad jeigu praneš, tai gaus į veidą bei pasakė, kad ją sukapos su kirviu. Ji bijojo ir slėpė šį įvykį, niekam nesakė. M. M. po suduotų smūgių verkė, matėsi paraudusi oda, paraudimas laikėsi apie dvi dienas, po to pranyko, taip pat įvykio metu bijojo ir buvo išsigandęs. Jam skaudėjo iš 10 balų sistemos 5 balais. Šiais savo veiksmais M. A. jos vaikui sukėlė fizinį skausmą. Jos vyras M. A. prieš ją ir jos vaiką naudoja psichologinį smurtą, tai yra sako, kad niekam nieko nepasakotų, kas vyksta namuose, nes jis sako, kad pasikars ar nusižudys tuomet. Dažnai jai grasina sakydamas, kad jai padarys ką nors, užmuš, ar su kirviu sukapos, tačiau realių grasinimų nėra įvykdęs. Ji bijo savo vyro M. A., todėl kvietė policiją ir jam taikytas orderis, nes jis jai grasino, kad gaus į galvą ir ją užmuš. Ji taip pat turi neįgalumą 35 procentų, jai taip pat nustatytas raidos sutrikimas. Prašo įstatymo nustatytą tvarką nubausti jos vyrą M. A. (b. l. 1 t. 131-134).
2025-07-01 akistatos protokolas tarp liudytojos L. A. ir M. A.. Klausimas liudytojai L. A.: ar 2025 m. sausio mėnesį jūs matėte, kaip namuose adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , prieš jūsų sūnų M. M. buvo panaudotas fizinis smurtas? Jei taip, kas ir kokiu būdu jį prieš jūsų sūnų panaudojo? Atsakymas: taip, aš 2025 sausio mėnesį, tikslios dienos nepamenu, mačiau, kaip namuose adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , virtuvėje, M. A. smurtavo prieš mano sūnų M. M.. M. vieną kartą su delnu M. i sudavė per skruostą. Į kurį skruostą sudavė, aš nepamenu. Po to, kai M. M. sudavė į skruostą, dar sudavė su diržu (siauru, rudu) per užpakalį. Vieną kartą trenkė su diržu per užpakalį. M. prieš jos sūnų smurtavo dėl to, kad M. neklausė jos. Po suduotų smūgių M. i ant sėdmenų ir ant veido buvo likusios raudonos žymės. Daugiau M. jokių smūgių M. i nesudavė. Daugiau nėra mačiusi, kad M. prieš M. būtų smurtavęs. Klausimas įtariamajam M. A.: ar supratote L. A. duotus parodymus ir su jais sutinkate? Atsakymas: duotus parodymus supratau, su jais nesutinku visiškai. Aš nurodytu laiku, t. y. šių metų sausio mėnesį, jokio fizinio smurto prieš M. M. nenaudojau. Tuo metu manęs net nebuvo namuose, aš jau buvau išvykęs iš (duomenys neskelbtini) miesto gyventi kitoje vietoje, kurios nenoriu nurodyti L. i. Nežinau, kodėl L. taip meluoja, tačiau aš M. M. nemušiau, jam per veidą su delnu netrenkiau ir su diržu M. nemušiau (b. l. 1 t. 141-143).
Liudytoja L. A. papildomai davė parodymus, kad nori patikslinti parodymus. Akistatos metu, būdama susijaudinusi, ji pamiršo nurodyti, kad 2025 sausio mėn., kai M. A. smurtavo prieš jos sūnų M. M., jis tuo metu dar buvo suėmęs abejomis rankomis M. M. už pažastų ir jį pakėlęs į viršų purtė kelias sekundes. Pakėlęs į viršų jos sūnų, M. pasakė „da sykį mamas neklausysi, aš tave prilipdys prie lubų“. Po to, kai M. jos sūnų M. pastatė ant žemės ir jį paleido, M. verkė. Po šio veiksmo M. iškart apsikabino ir jį guodė, pati buvo išsigandusi. Po to M. tą pačią dieną išvyko iš namų ir negrįžo. Taip pat vėliau pergalvojusi prisiminė, kad M. M. per sėdmenis galėjo suduoti ne du, o vieną kartą. Nuo suduoto smūgio per veidą bei diržu per sėdmenis jos sūnus M. verkė. Kaip ir minėjo, jam ant veido ir ant užpakalio buvo likę paraudimai. M. pirmą kartą tą dieną smurtavo prieš M. , bent jau ji tą kartą tik yra mačiusi, o ir M. ankščiau niekada nesiskundė, kad M. prieš jį smurtavo. Pirmos apklausos metu dėl susijaudinimo nenurodė, kad tą dieną, kai M. smurtavo prieš M. , pas ją svečiuose tuo metu buvo jos draugė R., kurios pavardės ji nežino, bei jos telefono numerio nežino, tačiau dienos eigoje ji bandys gauti jos telefono numerį (b. l. 1 t. 145-146).
Liudytoja R. Č. teismo posėdyje davė parodymus, kad M. A. jai tik pažįstamas. Daugiau bendrauja su L. negu su M. . L. A. yra jos draugė. M. M. yra L. A. sūnus. 2024 metais prieš šventes jai parašė L. , kad ateitų pas ją. Ji pas L. atėjo gal kokią 19 valandą. Atėjo, pamatė M. prie butelio. M. A. sėdėjo, gėrė ir kalbėjo. Buvo gerai įkaušęs. M. A. buvo savo namuose. Ir tuo metu atsitiko įvykis, nemalonus. Nemalonu pasakoti, eina šiurpas kūnu, kad taip elgėsi su vaiku. M. A. visokiais žodžiais vadino vaiką, tempė už megztinio, liepė eiti vaikui praustis, uždavė per galvą. M. sakė vaikui, koks bus jis vyras, smirdės ir liepė eiti praustis. Vaikas pasikūkčiodamas nusiprausė ir M. liepė dar kartą vaikui eiti praustis. Ji M. i nieko nesakė, nes tai jų šeimos reikalai, ir ji nesikišo, bet jai drebėjo visas kūnas dėl tokio nepriimtino jai elgesio su vaiku. L. jos prašė pasilikti, o ji norėjo eiti namo. M. A. negerai elgėsi. Ji jiems nieko nesakė, nes čia jų reikalas. L. sakė M. i baigti. Vaikas išėjo ilsėtis, o ji išėjo į namus. Kas toliau vyko ar vyko, ji nežino. Teko matyti ir daugiau tokių atvejų, muštynių nebuvo, bet būdavo viskas jam sakoma necenzūriniais žodžiais. Vaikas sakydavo, kad klausys, iš baimės pats drebėjo. Jai pačiai buvo dėl to skaudu. Neturi pagrindo apkalbėti M. A.. M. A. ir jos vaiką norėjo ateiti paauklėti, bet ji neleido. M. taip kalbėdavo išgėręs. Blaivas M. buvo normalus. M. buvo girtas, buvo požymiai, stovėjo butelis ant stalo. Viskas buvo prieš šventes 2024 metais. M. A. su ranka davė per galvą M. M. ir su ranka pakėlė už marškinių, klausė vaiko, ar tu vyras, ko čia bliauni. Vaikas verkė. Diržo tuo metu nematė.
Liudytoja R. Č. ikiteisminio tyrimo metu davė parodymus, kad ji pažįsta L. A. apie 2-3 metus, seniau bendravo daugiau, dabar bendrauja mažai. Pažįsta ir L. vyrą M. A. bei L. sūnų M. M.. Su L. jau seniau nebendrauja, kadangi M. jai su ja bendrauti neleido. Tiksliai laiko ji nepamena, tačiau galėjo būti prieš 2024 metų Kalėdas ar Naujuosius metus, kai ji buvo nuėjusi pas L. A. į svečius adresu (duomenys neskelbtini) . Pamena, kad kai pas L. į svečius nuvyko, buvo vakaras, tačiau tikslaus laiko nežino. Tuo metu namuose buvo L. , jos vyras M. ir M. M.. Kai atvyko į jų namus, matė, kad M. A. buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir matė, kad namuose ant stalo buvo padėtas degtinės butelis. L. tuo metu buvo visiškai blaivi. Jai būnant pas L. namuose, M. pradėjo priekaištauti M. M., kad jis po valgio nenorėjo eiti nusiplauti rankų. Dėl to M. ant M. supyko ir virtuvėje, M. priėjęs prie M. , delnu vieną kartą sudavė jam per veidą. Nuo suduoto smūgio M. ant žemės nenugriuvo, pradėjo verkti. Kai M. pamatė, kad M. verkia, dar kartą rankos delnu sudavė M. i per galvą. Ji tuo metu sėdėjo virtuvėje ant kėdės ir į konfliktą nesikišo, tik L. bandė stoti į vidurį tarp M. ir M. , kad M. jo nebemuštų. Po suduotų smūgių matė, kaip M. dar suėmė ties krūtine už M. maikės ir tampydamas maikę M. i pasakė „neverk, tu esi vyras“ „pasiimsiu diržą, neatsisėsi“. Po to M. M. paleido ir berniukas verkdamas nubėgo į vonią praustis. Ji asmeniškai nematė, kad M. būtų M. M. suėmęs už pažastų ir jį pakėlęs į viršų ar jam diržu sudavęs per sėdmenis, tačiau gal iš tuo metu buvusio jo išgąsčio ji ne viską spėjo pamatyti, nežino. Tuo metu ji M. i nedrįso nieko pasakyti, matė, kad jis yra agresyvus, todėl jo bijojo. Kada tą dieną iš L. namų ji išvyko, nepamena, tačiau buvo kelias valandas, kadangi L. jos prašė pabūti jos namuose, nes bijojo M. . Dar jai prieš išeinant iš jų namų, M. jau snaudė dėl neblaivumo prie virtuvės stalo. (b. l. 1 t. 148-149).
Liudytoja L. J. teismo posėdyje davė parodymus, kad pažįsta M. A.. 2023 metais susipažino su šia šeima, kai M. dar buvo su L. , per socialinius tinklus. Buvo artima jų šeimos draugė. Šiuo metu su M. A. yra draugai, sugyventiniai. M. M. yra mačiusi, jam net pamokas padėdavo ruošti. Labai smagus, fainas berniukas. Aišku jo raida kitokia, bet ji atvažiuodavo ir su savo vaikais, jie kartu žaisdavo. Ji yra vairuojanti, o jų šeimoje niekas nevairavo, tai ji juos veždavosi pramogauti. Apie pateiktą kaltinimą žino, kad tuo metu M. jau ten nebegyveno, jis gyveno pas ją. Čia yra kalbama apie sausio mėnesį, o gruodžio mėnesį jis jau po truputį kraustėsi pas ją, šventes jau šventė kartu. (duomenys neskelbtini) yra L. A. adresas, M. ir L. ten kartu gyveno, o ji atvažiuodavo. Dėl smurtavimo prieš vaiką, jos akivaizdoje niekada to nebuvo, kad M. smurtautų prieš vaiką. Būdavo, kad jis žodžiu vaiką auklėdavo arba daugiausiai paimdavo vaiką už megztinio. Kad smurtautų, taip nėra buvę, pas ją irgi yra vaikai, ir nėra buvę, kad jiems pasakytų kažką blogo. Ji su pačia L. nustojo bendrauti rugpjūčio mėnesį praėjusių metų, nes buvo incidentas, kai vaikai kartu žaidė, jie labai garsiai nusijuokė, ir L. nubėgusi trenkė jos mažesniam vaikui per veidą ir M. i. Tada L. pastūmė jos kitą vaiką ir yra sužalotas dešinės rankos mažasis pirštelis. Jie buvo pas medikus, diagnozuotas sausgyslių nutrūkimas. L. dar ir jos sūnų sužalojo, todėl nustojo su ja bendrauti. R. Č. yra mačiusi vieną kartą. Įvykio metu M. tuose namuose nebuvo, jis buvo pas ją. Lapkričio mėnesį L. pati smurtavo prieš savo vaiką, turi dokumentus, ji gynė tą vaiką, kad jo neatimtų iš L. . Ji buvo M. laikinoji globėja, kol globos neperdavė L. sesei S. i. Šiuo metu su L. A. nebendrauja. L. ją tik darko, ji L. yra užblokavusi. Su ja nebendrauja nuo rugpjūčio mėnesio praėjusių metų. M. yra M. paėmęs už megztinio, nežino kaip tai nupasakoti, tiesiog paima ir kalba vaikui į akis. Vaiką sugriebdavo už rūbų ir tada paaiškindavo jam, ką jis blogai daro, bet, kad smurtautų, nėra buvę. Ji vieną kartą tai matė, kad M. M. sugriebė už rūbų ir paaiškino jam, ką jis blogai daro. Tai buvo praėjusiais metais, iki rugpjūčio mėnesio. Kai L. sužalojo jos vaiką, kreipėsi į daktarus, bet į policiją nesikreipė, nes M. ją sustabdė, nes jis su L. dar kartu kaip ir gyveno. Gydytojams pasakė, kad vaikas krito, pastumtas moters, ir susižalojo pirštą. Tyrimas pradėtas nebuvo, jokių bylų nenorėjo. Ji netinkamai atliko savo pareigą kaip vaiko atstovės, nes ji turėjo dėl jos kreiptis, bet ji L. pagailėjo. Su L. nustojo bendrauti, bet ji atvažiuodavo, kai M. paprašydavo kokios pagalbos. Ateidavo į namus, L. eidavo į kitą kambarį. Atvykdavo pas juos su tikslu padėti, kai M. to paprašydavo. Ji yra vairuojanti, reikėdavo kažkur nuvežti ar parvežti, visada padėdavo. Padėdavo vis tiek gaunasi visai šeimai, parveždavo juos apsipirkusius. Paskutinį kartą pas juos buvo lapkričio mėnesį, kai pati L. smurtavo prieš savo vaiką. Jai buvo gaila to vaiko, jį būtų atėmę, tai ji buvo jo laikina globėja. Įvykio metu, kuriuo yra kaltinamas M. , jis ten jau negyveno, o gyveno pas ją. Daugiau jis ten nebuvo, jis yra nevairuojantis, neturi ten kaip nuvykti. Tikrai M. to vaiko nesužalojo, jo ten nebuvo.
Liudytoja S. P. teismo posėdyje davė parodymus, kad su M. A. yra pažįstama, jis buvo vedęs jos seserį. Jos sesuo L. A.. Kai gyveno pas savo sesę, ji savo akimis matė, kaip M. pasiėmė savo posūnį už pečių, jį pakėlė ir jam grasino, kad jei jis draskys mamai akis, jam blogai baigsis, ir jis jį prikibdys prie lubų. Tai yra ne pirmas atvejis. Buvo, kad ir ji buvo laikina sesers vaiko globėja. Tuo momentu jai sesė pasakojo, kad po grįžimo iš jos M. primušė vaiką. Vaikas tada labai verkė. M. ir pats jai yra pasakojęs, kad ne kartą yra gavęs nuo M. į kailį. M. netgi grasino jos sesei, prieš skyrybų procesą, kad jis atvažiuos pas ją ir nuneš jai galvą. Šiuo metu su A. nebendrauja. Negali pasakyti, ar šių metų sausio mėnesį M. dar gyveno pas sesę. Iš sesės žodžių žino, kad jis kaip ir buvo, bet kaip ir nebuvo, nes ji visą laiką būdavo viena su vaiku, o jis būdavo pas savo draugę (duomenys neskelbtini) . M. tikrai keldavo ranką prieš M. . M. labai bijojo M. , visas drebėdavo pamatęs. Kai M. atvažiavo pasiimti daiktų, tai M. pribėgo prie jos visas išsigandęs, o ji M. ramino, kad jam nieko nepadarys. Kaip M. mušė M. , tiesiogiai nematė, bet įsitikino 100 proc., kad tai yra tiesa, ką jai pasakojo M. , nes savo akimis matė, kaip M. pakėlė M. , purtė jį ir pasakė, kad dar sykį neklausys mamos, gaus į kailį. L. taip pat yra pasakojusi, kad M. buvo mušamas, kad stipriai gavo iš diržo paskutinį kartą. Ji įvyki matė gal vasario ar kovo mėnesį, šiais metais. Jis nuo gruodžio mėnesio pas L. negyveno, bet jis buvo grįžęs savaitei. Vaikas vien nuo tokio elgesio bėgo tekinas į savo kambarį verkdamas. Ji pas sesę atėjo gyventi gal vasario mėnesį ir jai sesuo pasakojo, kad M. negyveno ten jau kuris laikas, jis tik grįždavo trumpam laikui, sakydavo, kad jam komandiruotės ir nėra galimybių grįžti. Negali pasakyti, kada jis tiksliai išsikraustė ir visiškai nebegrįždavo pas jos seserį. Per Kalėdas ir Naujuosius metus jo namuose nebuvo. Jau nuo 2024 m. gruodžio jo nebūdavo namuose, bet jis trumpam grįždavo, kaip supranta, jį kažkas parveždavo. Pas jos seserį jis būdavo savaitę ar dvi, ir vėl išvažiuodavo, sakydavo, kad jam reikia dirbti. M. jai yra pasakojęs, kad M. skriaudžia Laimą, kad ją stūmė į šaldytuvą, kad prieš vaiką kėlė ranką, kad trenkė jam per veidą, pastoviai šaukdavo ant M. . Yra buvusi laikina M. globėja, nes L. , nesuvokdama pagal savo diagnozę, trenkė vaikui, būdama ligoninėje. Po to M. grįžo į savo namus. Dabar L. gerai gyvena su M. . M. labai geras vaikas, kai išėjo M. , M. atsigavo, klauso, susitvarkė jo emocinė būsena. L. dabar pati prižiūri vaiką.
Nukentėjusysis M. M., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, paaiškino, kad jis gyvena name, kur yra vartai ir dar vienas namas. Yra jų namas ir kitų namas. Gyvena mama, jis, teta S. , ji turi vyrą J. . J. gyvena kartu, jie turi mergaitę ir jos vardas L. Daugiau niekas negyvena. M. dabar gyvena kitur. Seniau gyveno L. ir M. name (duomenys neskelbtini) . Kažkada jis su mama miegojo, M. pasakė, kad eina į darbą. Pagyveno, išėjo ir daugiau nebegrįžo, susirado savo L. . Mama sakė eina į darbą, o jis pasakė, kad jis eina pas L. . Mama galvoja, kad į darbą. Jis su M. nesitarė, jis mušdavo ir trenkdavo per veidą. Kai gyveno M. pas juos, jis paėmė peilį ir pjaustė savo ranką, jis nesveikas. Jeigu jis neklausydavo, jis jį mušdavo ir sakė, jeigu neklausys, jis jį prilipdys prie sienos. Paėmė už pažastų (parodo) ir pakėlė. Jam skaudėjo. Yra pakėlęs ir sakė prilipdys prie sienos. M. išėjo pas L. . Per veidą davė seniau, kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Jis stovėjo savo kambaryje ir atėjęs M. davė per veidą. Sakė pasišnekės, nedavė į kailį, bet sudavė per veidą su delnu. Vieną kartą sudavė ir jam skaudėjo. Ant veido buvo žymė, atrodė kaip raudona ranka. Jis buvo supykęs ir raudonas. Kambaryje buvo mama, ji matė, kai jam sudavė. M. sakė, jeigu ką padarys, gaus į kailį. Mama apsikabino jį ir jis ją apsikabino. Kai jam buvo (duomenys neskelbtini) metų, jį pasveikino M. su gimtadieniu, telefonu. Jį pakėlė už pažastų virtuvėje. Virtuvėje buvo jis, mama ir M. . Jam skaudėjo (parodo pažastų srityje). M. jį mušdavo diržu. Kartais mušdavo, kartais ne. Jį su diržu mušė keturis kartus. Jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Su diržu mušė virtuvėje. Mušė per užpakalį, jam skaudėjo. Jis verkė. Diržas rudas, plonas. M. neatsiprašė, nenori, kad kartu gyventų. Nenori, nes jis jį muš. Mama susipyko su M. , jie buvo virtuvėje. Mama stovėjo prie šaldytuvo ir M. užsimojo kumščiu (b. l. 1 t. 124-125).
2025-05-14 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota kad, įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) . Apžiūrimas objektas yra gyvenamasis namas, kuris yra šviesiai kreminės spalvos. Į gyvenamąjį namą patenkama iš kiemo pusės, pro laukines rudos spalvos duris, kur jas atidarius matosi koridorius su kitomis rudos spalvos vidinėmis durimis. Įėjus į gyvenamąjį namą iš karto patenkama į virtuvę, kurioje matosi įvairūs baldai bei buities daiktai. Įvykio vietos apžiūros metu diržas nerastas. Fotografuota. Apžiūros metu niekas nepaimta (b. l. 1 t. 22-25).
2025-05-16 Vaiko situacijos vertinimo sprendime. Vaiko (M. M.) situacijos aptarimas. 2025-05-08 10:07 val. su vaiku bendrauta jo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) . M. bendravo geranoriškai, drąsiai, buvo geros nuotaikos, tačiau dėl kalbos sutrikimų berniuko kalba neaiški, ne viską pavyko suprasti. Tvarkingai apsirengęs, švarus. Vaikas pasakojo, kad šiandien eis pas gydytoją, jam nieko neskauda, bet reikia pažiūrėti, kodėl pilvą skaudėjo. Teigė, kad mokykloje sekasi gerai, turi draugų, jo mokykloje niekas neskriaudžia ir jis kitų neskriaudžia. Namuose taip pat viskas gerai, ruošia pamokas, žiūri telefoną, jei būna geras, gauna pliusą ir prizą, jei elgiasi netinkamai, mama drausmina. Vaikas pasakojo, kad M. nebegyvena namuose, mama surinko jo daiktus, mama su juo buvo susipykusi, ir pyko, ir taikėsi su juo, tėtis sakydavo pakepk bulvių, mama kepdavo, pavargdavo, tėtis lovoj gulėdavo, mamai mėlynė ant kojos buvo, tėtis mušė mamą. M. matė, tėtis mušė mamą. M. matė. Paklausus berniuko, ar jo niekas neskriaudžia, teigė, kad jei jis būna negeras, reikia drausminti, o ne mušti. Bet jį norėjo taip paimti, ir taip padaryti jam tėtis M. (rodė pažastis ir sugniaužęs į kumštį megztinį). Taip pat buvo, kad mušė, kada tiksliai, pasakyti negalėjo, sakė jau seniai, bet jam trenkė į žandą iš delno, jam skaudėjo, verkė. Ne kartą yra trenkęs, teigė, kad du kartus. Pasakojo, kad sakė, jei nebūsi geras, gausi, kiek pavyko suprasti iš vaiko pasakojimo ir rodymo, jį buvo pakėlęs, suėmęs už pažastų ir purtė. Vaikas teigė, kad bijojo, buvo išsigandęs, jam skaudėjo. Pasakojo, kad jis ne į darbą eina, o pas L. būna, jis jam pinigų duoda. M. informavo, kad su savo antru tėčiu bendrauja, kalbasi per telefoną, per ,,messenger“ programėlę, paskambina jam tėtis, ir jis tėčiui paskambina. Pasak M. , mama jo neskriaudžia, nemuša, drausmina, jei negerai pasielgia, paima telefoną, ,,youtube“ negali žiūrėt tada (b. l. 1 t. 34-47).
Vaiko situacijos vertinimo sprendime M. mama L. A. paaiškino, kad skirsis su M. , nes jis smurtavo prieš M. , o vaikas bijojo sakyti tai vaiko teisėms, prieš pusę metų kažkur jam trenkė. Motina teigė, kad matė, iš delno trenkė per veidą, paskui iš diržo trenkė. Moteris teigė, kad jai buvo šokas, jam nieko nesakė, ir ją yra mušęs. Prieš du mėnesius pakėlė M. už pažastų, pakėlė ir sakė, jei neklausysi mamos ir gaus skambutį, grįš ir prilipdys prie lubų. Tai matė ir jos sesė S. P., nes gyvena dabar kartu. Šiandien paskambino, pradėjo koliotis, sakė, o dabar tai bus, nuneši galvą. Todėl paskambino policijai. Jo jau dvi savaitės nėra namuose, jis pas meilužę būna, dar vienai bobai vaiką padaręs yra, ir iš jos pinigų alimentus moka. Jis dabar negali artintis prie namų, bendrauti. Pasak moters, kalbėjo su socialine darbuotoja, kreipėsi dėl mediacijos, sukrovė jo daiktus, į namus nebepriims. Pasak moters, namuose sekasi neblogai, bet M. daugiau klauso S. . Deda pliusiukus, minusiukus, riboja naudojimą planšete, nervuojasi, bet stengiasi nustatyti ribas. Taip pat nurodė, kad kai M. prieš ją smurtavo, M. matė, teigė, kad koją buvo prakirtęs. Sakė, kad M. sakydavo, jei atsidursi krizių centre, paliks. Nesakė nieko niekam, nes bijojo, sakė, jei pasakysi kažkam, sudaužys. Pasak moters, visada bijojo vaikų teisių. Papasakojo, kad su biologiniu tėvu bendrauti sekas M. i gerai (b. l. 1 t. 34-47).
2025-05-08 gautame Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2025-05-07 pranešime apie galimą vaiko teisių pažeidimą nurodyta, kad skyrius į pranešimą reagavo teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Bendraujant su vaiko motina L. A., moteris informavo, kad prieš jos sūnų M. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., yra fiziškai smurtavęs jos sutuoktinis M. A.. Bendraujant su nepilnamečiu, vaikas patvirtino, kad jį M. du kartus yra mušęs. Pasakojo, kad jį norėjo „taip paimti, ir taip padaryti jam tėtis M. “ (rodė pažastis, ir sugniaužęs į kumštį megztinį). Taip pat buvo, kad mušė, kada tiksliai pasakyti negalėjo, sakė jau seniai, bet jam trenkė į žandą iš delno, jam skaudėjo, verkė. Ne vieną kartą yra trenkęs, teigė, kad du kartus. Pasakojo, kad sakė, jei nebūsi geras, gausi. Kiek pavyko suprasti iš vaiko pasakojimo ir rodymo, jį buvo pakėlęs, suėmęs už pažastų ir purtė. Vaikas teigė, kad bijojo, buvo išsigandęs, jam skaudėjo. Atsižvelgdami į tai, jog skyrius savo veikloje naudojamais metodais ir priemonėmis, neturi galimybės įvertinti ir nustatyti, ar šiuo atveju buvo padaryta nusikalstama veika, prašo ištirti nurodytas aplinkybes ir informuoti apie priimtus procesinius sprendimus ( b. l. 1 t. 9-11).
Įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) numatytais proceso veiksmais. Teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, ir juos įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 str. 1–5 d.). Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar nėra suklastoti, nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-458/2020).
Nors kaltinamasis M. A. neprisipažino padaręs jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, tačiau jo kaltę įrodo nukentėjusiojo M. M. ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, liudytojų L. A., S. P., R. Č. duoti parodymai ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai.
Kaltinamasis M. A. tek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamųjų posėdžių metu savo kaltę neigė. Nurodė, kad nurodytą įvykio dieną jo nebuvo namuose. Jį apkalba jo buvusi žmona L. A. dėl skyrybų. Vaiku manipuliuoja mama, ji vaikui kažką prižadėjo, todėl jis taip ir sako. Jis neturi tikslo smurtauti prieš vaiką. Vaikas neturi nuomonės, daro, kaip sako mama. M. M. niekada nėra mušęs, tai yra visiškas melas ir šmeižtas. Jis negali pripažinti kaltės, nes jis nėra kaltas. Paskutinį kartą buvo (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini) , kai buvo atvykęs paduoti pinigus. Vaikui nebuvo sudavęs. L. nuteikia vaiką prieš jį. Vaikas linkęs pasiduoti įtakai. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas atmeta ir vertina kaip neatitinkančius tikrovės, kaip kaltinamojo gynybinę poziciją.
Liudytoja L. J. teismo posėdyje davė parodymus, kad šiuo metu su M. A. yra sugyventiniai. Apie pateiktą kaltinimą žino, kad tuo metu M. jau ten nebegyveno, jis gyveno pas ją. Dėl smurtavimo prieš vaiką, jos akivaizdoje niekada to nebuvo, kad M. smurtautų prieš vaiką. Būdavo, kad jis žodžiu vaiką auklėdavo arba daugiausiai paimdavo vaiką už megztinio. M. yra M. paėmęs už megztinio, nežino kaip tai nupasakoti, tiesiog paima ir kalba vaikui į akis. Vaiką sugriebdavo už rūbų ir tada paaiškindavo jam, ką jis blogai daro, bet, kad smurtautų nėra buvę.
Kaltinamojo M. A. ir liudytojos L. J. parodymai yra paneigti teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl teismas jais remiasi tik ta apimtimi, kuri neprieštarauja teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams.
Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiojo M. M. mamos L. A. ir kaltinamojo M. A. santykiai yra konfliktiški, vyksta skyrybų procesas, šią aplinkybę patvirtino L. A. ir kaltinamasis M. A.. Tokiais atvejais, kai byloje šalių santykiai yra konfliktiški, kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys. Patikimais įrodymais tokiu atveju galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.
Aplinkybes, kuomet M. A. K., (duomenys neskelbtini) , namuose, tyčia vieną kartą delnu sudavė į veidą ir du kartus diržu sudavė į sėdmenis mažamečiui M. M. ir ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku suėmė už pažastų ir pakėlė į viršų bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais laikotarpiais ne mažiau nei keturis kartus diržu sudavė į sėdmenis nukentėjusiajam M. M., tiesiogiai matė nukentėjusiojo mama liudytoja L. A. ir pats mažametis nukentėjusysis M. M..
Liudytoja L. A., duodama parodymus, vienodai aiškino aplinkybes, susijusias su smurtiniais M. A. veiksmais, teismo posėdyje nurodydama, kad M. M. skriaudė M. A.. Vaikas bijodavo, net reikėdavo duoti jam vaistus, pirkti arbatas. Vaikas bijodavo pareiti namo, nes jį mušdavo diržu. Vaiką su diržu mušė M. A. dėl to, kad vaikas neklausė. Ji pati matė, kaip M. mušė jos vaiką. Dar M. yra trenkęs vaikui iš rankos, pati matė ir vaikas tą patvirtino. Žymių ant vaiko buvo, buvo ant veido paraudimas, matėsi pirštai. Tą kartą, kai mušė vaiką, M. jau pastoviai negyveno pas juos, buvo atvažiavęs. Kai mušė vaiką, kaltinamasis buvo neblaivus. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. A. nurodė, kad 2025 m. sausio mėnesį, tikslios dienos ir laiko nepamena, jų namuose, virtuvėje, adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) , jos vyras M. A. vieną kartą iš rankos delno sudavė į skruostą ir sudavė du kartus su diržu į užpakalį jos sūnui M. M., po to matėsi paraudimai ant veido ir ant užpakalio Taip pat, tuo pačiu metu M. A. jos vaiką M. M. buvo suėmęs už pažastų, pakėlęs į viršų ir purtė jį kelias sekundes bei pasakė, kad jeigu neklausys mamos, jis jį prilipdys prie lubų. Ji pati matė visą įvykį, tai įvyko labai greitai, tik spėjo pasakyti, kad nemuštų. Apie įvykį policijai nepranešė, nes bijojo savo vyro M. A.. M. M. po suduotų smūgių verkė, matėsi paraudusi oda, paraudimas laikėsi apie dvi dienas, po to pranyko, taip pat įvykio metu bijojo ir buvo išsigandęs. Jam skaudėjo. 2025-07-01 akistatos metu tarp liudytojos L. A. ir M. A. liudytoja L. A. nurodė, kad M. vieną kartą su delnu M. i sudavė per skruostą. Į kurį skruostą sudavė, nepamena. Po to, kai M. M. sudavė į skruostą, dar sudavė su diržu (siauru, rudu) per užpakalį. Vieną kartą trenkė su diržu per užpakalį. M. prieš jos sūnų smurtavo dėl to, kad M. neklausė jos. Po suduotų smūgių M. i ant sėdmenų ir ant veido buvo likusios raudonos žymės.
Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 11 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausiamas mažametis nukentėjusysis M. M. nurodė, kad jis su kaltinamuoju nesutarė. M. A. jį mušdavo ir trenkdavo per veidą. Jeigu jis neklausydavo, M. A. jį mušdavo ir sakė, jeigu neklausys, M. A. jį prilipdys prie sienos. M. A. jį paėmė už pažastų (parodė) ir pakėlė. Vaikui skaudėjo. M. A. per veidą davė seniau, kai nukentėjusiajam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Nukentėjusysis stovėjo savo kambaryje ir atėjęs M. davė per veidą. Sakė pasišnekės, nedavė į kailį, bet sudavė per veidą su delnu. Vieną kartą sudavė ir nukentėjusiajam skaudėjo. Ant veido buvo žymė, atrodė kaip raudona ranka. Jis buvo supykęs ir raudonas. Kambaryje buvo mama, ji matė, kaip M. A. jam sudavė. M. sakė vaikui, jeigu ką padarys, gaus į kailį. Mama apsikabino vaiką ir vaikas mamą apsikabino. M. A. jį pakėlė už pažastų virtuvėje. Virtuvėje buvo jis, mama ir M. . Jam skaudėjo (parodo pažastų srityje). M. A. į mušdavo diržu. Kartais mušdavo, kartais ne. Jį su diržu mušė keturis kartus. Jam buvo (duomenys neskelbtini) metai. Su diržu mušė virtuvėje. Mušė per užpakalį, jam skaudėjo. Jis verkė. Diržas rudas, plonas.
Pažymėtina, jog šiuos nukentėjusiojo M. M. parodymus patvirtina byloje esantys 2025-05-09 Vaiko situacijos vertinimo sprendimas, iš kurio matyti, kad iš esmės analogiškas aplinkybes apie įvykį nukentėjusysis nurodė ir vaiko teisių apsaugos specialistams, t. y 2025-05-08, 10:07 val. su vaiku bendrauta jo gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) . M. bendravo geranoriškai, drąsiai, buvo geros nuotaikos. Vaikas pasakojo, kad tėtis M. (rodė pažastis ir sugniaužęs į kumštį megztinį). Taip pat buvo, kad mušė, kada tiksliai, pasakyti negalėjo, sakė jau seniai, bet jam trenkė į žandą iš delno, jam skaudėjo, verkė. Ne kartą yra trenkęs, teigė, kad du kartus. Pasakojo, kad sakė, jei nebūsi geras gausi, kiek pavyko suprasti iš vaiko pasakojimo ir rodymo, jį buvo pakėlęs suėmęs už pažastų ir purtė. Vaikas teigė, kad bijojo, buvo išsigandęs, jam skaudėjo (b. l. 1 t. 41-42). Iš Vaiko situacijos vertinimo sprendimo taip pat matyti, kad 2025-05-07, 13:56 val., su vaiko mama bendrauta šeimos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini) , (duomenys neskelbtini) . M. mama L. A. paaiškino, kad matė, kaip M. A. iš delno trenkė per veidą, paskui iš diržo trenkė. Moteris teigė, kad jai buvo šokas, jam nieko nesakė, ir ją yra mušęs. Prieš du mėnesius pakėlė M. už pažastų ir sakė, jei neklausys mamos ir gaus skambutį, grįš ir prilipdys prie lubų. Tai matė ir jos sesė S. P., nes gyvena dabar kartu (b. l. 1 t. 44).
Vertinant mažamečio nukentėjusiojo M. M. parodymus, pažymėtina, kad vaikas buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, taip pat vaikas savo pasakojimą dėl smurto panaudojimo jo atžvilgiu nurodė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistams. Teismas nukentėjusiojo parodymus vertina, lygindamas juos su kitais teisiamojo posėdžio metu patikrintais ir surinktais įrodymais. Byloje nebuvo nustatyta, kad vaikas melavo ar jam būtų darytas poveikis. Taip pat teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis M. A. smurtinius veiksmus atliko liudytojų L. A. ir R. Č. akivaizdoje.
Liudytoja R. Č. nurodė, kad yra L. A. draugė, ji 2024 metais atėjo pas L. A. į svečius. M. A. buvo neblaivus, gėrė alkoholį. M. A. visokiais žodžiais vadino vaiką, tempė už megztinio, liepė eiti vaikui praustis, uždavė per galvą. M. sakė vaikui, koks bus jis vyras, smirdės ir liepė eiti praustis. Vaikas pasikūkčiodamas nusiprausė ir M. liepė dar kartą vaikui eiti praustis.
Nukentėjusiojo M. M. teta, liudytoja S. P., teismo posėdyje taip pat patvirtino nukentėjusiojo ir jo mamos žodžius, paaiškindama, kad kai gyveno pas savo sesę, ji savo akimis matė, kaip M. pasiėmė savo posūnį už pečių, jį pakėlė ir jam grasino, kad jei jis draskys mamai akis, jam blogai baigsis ir jis jį prikibdys prie lubų. Tai yra ne pirmas atvejis. M. ir pats jai yra pasakojęs, kad ne kartą yra gavęs nuo M. į kailį. M. tikrai keldavo ranką prieš M. . M. labai bijojo M. , visas drebėdavo pamatęs. Savo akimis matė, kaip M. pakėlė M. , purtė jį ir pasakė, kad dar sykį neklausys mamos, gaus į kailį. L. taip pat yra pasakojusi, kad M. buvo mušamas, kad stipriai gavo iš diržo paskutinį kartą.
Teismas sprendžia, kad mažamečio nukentėjusiojo M. M. ir liudytojų L. A., S. P. ir R. Č. parodymai iš esmės sutapo ir jais remiasi konstatuodamas kaltinamojo kaltę.
Fizinis skausmas yra minimali nusikalstamos žalos sveikatai riba. Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-164-895/2016, Nr. 2K-474-489/2016, Nr. 2K-227-788/2017 ir kt.).
Kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo padariniai pasireiškė viena iš nurodytų alternatyvų – fizinio skausmo nukentėjusiajam sukėlimu ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais šis skausmo pojūtis buvo išreikštas. Nukentėjusysis M. M., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, nurodė, kad kai M. A. jį paėmė už pažastų ir pakėlė, vaikui skaudėjo. Nukentėjusysis stovėjo savo kambaryje ir atėjęs M. sudavė jam per veidą, nukentėjusiajam skaudėjo. Ant veido buvo žymė, atrodė kaip raudona ranka. M. A. jį pakėlė už pažastų virtuvėje. Jam skaudėjo (parodo pažastų srityje). M. A. jį su diržu mušė keturis kartus. Mušė per užpakalį, jam skaudėjo. Jis verkė.
Liudytoja L. A. nurodė, kad M. M. po suduotų smūgių verkė, matėsi paraudusi odą, paraudimas laikėsi apie dvi dienas, po to pranyko, taip pat įvykio metu bijojo ir buvo išsigandęs. Nukentėjusiajam M. M. skaudėjo, iš 10 balų sistemos skausmą įvertino 5 balais. Šiais savo veiksmais M. A. jos vaikui sukėlė fizinį skausmą. Vaikas verkė pasikūkčiodamas, kai jį mušė.
Liudytoja R. Č. nurodė, kad M. A. su ranka davė per galvą M. M. ir su ranka pakėlė už marškinių, klausė vaiko, ar tu vyras, ko čia bliauni. Vaikas verkė.
Teismo vertinimu, vien šių duomenų visumoje vertinant mažamečio nukentėjusiojo M. M. ir liudytojų L. A., S. P. ir R. Č. parodymus, nėra pagrindo jais netikėti bei jais nesiremti, kadangi parodymai nuoseklūs ir išsamūs, pakankami nuskalstamai veikai atskleisti ir įrodyti, juos patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys. Visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią kaltinamojo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, be to, liudytojai šioje baudžiamojoje byloje buvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, jiems buvo išaiškinta pilietinė priedermė ir pareiga nurodyti tik teisingas įvykio aplinkybes, todėl teismas neturi jokio pagrindo netikėti liudytojų L. A., S. P. ir R. Č. duotų parodymų teisingumu.
Teismas, apibendrinęs aukščiau aptartus duomenis, konstatuoja, kad M. A. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino ir nurodytų aplinkybių pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia: suvokė pavojingą veikos pobūdį ir numatė padarinius, jų norėjo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.
Nukentėjusiajam dėl fizinio sąlyčio skaudėjo, šis pojūtis buvo aiškiai išreikštas, vaikas verkė, skundėsi skausmu, tokius nukentėjusiojo pojūčius (skausmą) kaltinamasis turėjo suvokti. Teismas pažymi, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiam vaikui smūgį, o šiuo atveju ne tik rankomis, bet dar ir pašaliniu daiktu (diržu), suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428-511/(duomenys neskelbtini) , 2K-474-489/2016).
Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis M. A. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Nusikalto būdamas teistas, todėl yra recidyvistas. Toks sprendimas priimtinas įvertinus tai, kad M. A. teistas pagal BK 284 straipsnį ir 140 straipsnio 1 dalį, nusikalto teistumui neišnykus.
Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamai veikai padaryti (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kita atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
Kaltinamasis M. A. nebaustas administracine tvarka, praeityje 2 kartus teistas. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus M. A. arešto bausmę. Bausmės trukmė, įvertinus aptartas aplinkybes, nustatytina maksimalaus dydžio.
Nagrinėjamu atveju kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamasis po jam šioje byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo būtų pažeidęs kitas visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ar teisės aktų reikalavimus, todėl darytina išvada, kad realus kaltinamajam paskirtos arešto bausmės vykdymas neatitiktų nei paties kaltinamojo, nei visuomenės, nei valstybės interesų, nes iš esmės įgyvendintų tik vieną iš bausmės tikslų – nubaudimą, kai ne mažiau svarbūs yra asmenų, pripažintų kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo, socialinės reabilitacijos ir resocializacijos tikslai. Šiuo atveju teismo aptarti duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslų galima pasiekti ir neizoliavus M. A. nuo visuomenės, jos vykdymą kaltinamajam atidedant. Įvertinus nusikalstamos veikos pavojingumą, jos padarymo aplinkybes, M. A. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų terminui. Teismas sprendžiama, kad šiuo atveju nėra būtina taikyti intensyvią priežiūrą. M. A. skirtini įpareigojimai, padėsiantys pasiekti bausmės tikslus.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir CK) 6.263 straipsnį, asmeniui, dėl kurio veiksmų ar neveikimo atsirado žala, kyla pareiga ją atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis).
Mažamečio nukentėjusiojo M. M. įgaliota atstovė advokatė R. R. byloje yra pareiškusi civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo M. A.. Nurodė, kad M. M. dėl nusikalstamų M. A. veiksmų patyrė neturtinę žalą, tai yra buvo mušamas, jautė fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą (1 t., b. l. 87–89).
Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis).
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. A. smurtavo mažamečio atžvilgiu, sukėlė jam fizinį skausmą, todėl teismui nekyla abejonių, kad dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų mažametis nukentėjusysis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir išgąstį, stresą, pažeminimą, neigiamus išgyvenimus, todėl jam neabejotinai neturtinė žala padaryta buvo.
Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad smurtas buvo panaudotas prieš mažametį vaiką, tai yra žmogų, kuris dėl savo amžiaus ir psichikos savybių negalėjo adekvačiai ir lygiaverčiai pasipriešinti vyresniam kaltinamajam. Svarstant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra darbingas ir gali dirbti, šiuo metu registruojasi Užimtumo tarnyboje. Teismo įsitikinimu, mažamečiui nukentėjusiajam gali ir turi būti priteistas 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nes toks dydis, teismo manymu, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, yra proporcingas ekonominei situacijai, neprieštarauja kasacinės bei apeliacinės instancijos teismų praktikai, yra adekvatus kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai ir nukentėjusio vaiko patirtiems išgyvenimams.
VGTPT mažamečiui nukentėjusiajam atstovauti paskirto atstovo – advokato išlaidos ir kaltinamajam paskirto advokato išlaidos, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiojo atstovo dalyvavimą užtikrino teismas, į tai, kad kaltinamasis ieškosi darbo ir pirmiausia privalo atlyginti priteistą žalą, iš kaltinamojo šioje byloje valstybei nepriteistinos. Proceso išlaidos už psichologo dalyvavimą nepilnamečio apklausoje iš kaltinamojo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendė:
M. A. pripažinti kaltu dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje, ir skirti – 90 (devyniasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, neskiriant intensyvios priežiūros, įpareigojant M. A. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;
- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholio).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 -2 straipsniu, M. A. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurias išklausyti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, M. A. pripažinti recidyvistu.
M. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus vykdyti nuosprendį.
Nukentėjusiojo M. M. įgaliotos atstovės advokatės R. R. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir M. M. iš kaltinamojo M. A. priteisti 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti. Šių nepilnamečio nukentėjusiojo M. M. lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo atstovę pagal įstatymą L. A..
Proceso išlaidų iš M. A. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą. Nurodyti prašymą apeliacinės instancijos teismui apeliacinį skundą nagrinėti žodinio ar rašytinio proceso tvarka.