Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-07-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-44-563/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-07-28
Bylos Nr.
1-44-563/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Olcvikienė
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
L. A.
Advokatai
Antanas Lekstutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-44-563/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-54360-2019-3Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.2; 1.2.4.6.2.2; 2.1.15.3.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 28 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Violeta Olcvikienė,sekretoriaujant Aistei Marcijonaieti,dalyvaujant prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei,kaltinamajam A. K.,

nukentėjusiajam L. A., jo atstovui advokatui Antanui Lekstučiui, atstovui pagal įstatymą V. A.,

psichologei Kristinai Černiauskaitei-Lohynovych,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Raseiniuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis aukštesnįjį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir VšĮ (duomenys neskelbtini), teistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. mušdamas nežymiai sutrikdė sveikatą mažamečiui, o būtent jis:

2019-12-19, apie 07.40 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sudavė kumščiu mažamečiui L. A. (gim. (duomenys neskelbtini)) į pilvo sritį, tuo padarydamas jam pilvo (pakrūtinio srities) sumušimą, sukėlusį nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad prieš tą įvykį sūnaus mokyklos auklėtoja pas jo sūnų rado elektroninę cigaretę, dėl ko jis pradėjo aiškintis iš kur pas tų vaikų atsiranda tos cigaretės. Išsiaiškino, kad ateina vyresnis, iš kito rajono, vaikinukas ir pardavinėja tiems vaikams elektronines cigaretes. Kelis rytus, važiuodamas į darbą, užsukdavo į mokyklą ir stebėdavo tų rūkančių vaikų susibūrimą. 2019-12-19 apie 7.50 val. jam reikėjo eiti į mokyklą pas direktorę, pas auklėtoją, todėl tą rytą priėjo prie rūkančių vaikų būrelio ir paklausė jų kur rasti A.. Dalis vaikų išsigando, paslėpė cigaretes, pasakė, kad nežino ir išėjo į mokyklą, o L. A. atsakė „koks tavo reikalas, dink iš čia“ ir pasipylė necenzūriniai žodžiai, įžeidinėjimai. Liepė L. A. apsiraminti, tačiau pastarasis jį pasiuntė ant trijų rusiškų raidžių. Tuomet paklausė L. A. kur jis gyvena, kad nuvesti ir pasakyti jo tėvams kaip elgiasi jų sūnus, į ką jis pasakė, kad ne jo (A. K.) reikalas ir pasiuntė. Supyko ant L. A. dėl jo nepagarbaus bendravimo su juo ir pastarajam pasakė, kad eitų kartu su juo į mokyklą, bet L. A. pradėjo bėgti. Pagavo L. A. už striukės gobtuvo ir, tokiu būdu pastarąjį laikydamas, nuėjo į mokyklą pas direktorę. Jiems einant į mokyklą L. A. draugai pradėjo šaukti „L. muša“, tačiau jokių smūgių L. A. nesudavė, aplinkui buvo daug žmonių, tėvai su vaikais. Tie vaikai, su savo rėkimais „L. muša, L. muša“, lydėjo juos iki pat direktorės. Tuo metu, direktorės kabinete dar buvo jos pavaduotoja, o vėliau atėjo ir socialinė pedagogė. Pas direktorę vedė L. A. už jo elgesį, už necenzūrinius žodžius, įžeidinėjimus. Atėję papasakojo direktorei visas įvykio aplinkybes. Direktorė pasakė, kad žino apie tuos vaikus, jų rūkymą, elgesį. L. A. buvo linksmas, direktorei aplinkybių, kad jis pastarąjį sumušė, nenurodė, o išėjęs iš direktorės susikirto su vaikais rankomis ir nubėgo, o jis (A. K.) liko. Su L. A. bendravimas vyko tik aikštelėje ir kol jie kartu ėjo pas direktorę. Jis ir L. A. į aikštelę atėjo vienu metu, tik iš skirtingų pusių. Iš tos vietos, kur jie buvo yra vienintelis takas. L. A. atėjo rūkydamas, po to matė, kad pastarasis įsikišo elektroninę cigaretę į kišenę. Paprašė pastarojo parodyti ką turi kišenėse, tačiau pats kišenių netikrino. Sakė direktorei, kad pastarasis turi cigaretę, tačiau L. A. parodžius direktorei kišenes, jose cigaretės nebuvo. Mano, kad žodinio konflikto metu L. A. perdavė tą cigaretę kitam vaikui. Mokykloje buvo apie porą valandų, kalbėjo su direktore, dalyvavo keliose pamokose, ieškojo A.. A. rado, nes kažkas iš L. A. draugų pastarajam pranešė, kad jo ieško. Po poros valandų išeidamas iš mokyklos matė, kas stovi policijos ekipažas. L. A. tėčio iki įvykio nepažinojo. Po to, po tam tikro laiko tarpo, jam paskambino tyrėja ir pasakė, jog jis sumušė vaiką. Su L. A. tėvais nebendravo. Matė specialisto išvadą dėl sužalojimų, tačiau L. A. nemušė. Mano, kad tie vaikai, kurie buvo kartu su L. A. ir juos lydėjo iki direktorės, pastarajam išėjus iš direktorės į klasę, vienas kitam trinktelėjo, kad specialiai padaryti sutrenkimus vienas kitam, kad jį nepagrįstai apkaltinti, apkalbėti. Mano, kad L. A. tikslingai jį apkalba, kadangi jo nepaleido, ieškojo jo draugo ir išsklaidė jo su draugais bendravimo, susibūrimo ratą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis L. A. parodė, kad išėjo iš namų ir kiemo aikštelėje pamatė savo klasiokus, o šalia jų esantį kaltinamąjį. Šiuo metu tiksliai neatsimena kaip ten buvo, bet priėjęs paklausė kas vyksta. Kaip suprato, kad kaltinamojo sūnui pardavė elektroninę cigaretę ir jis ieškojo A.. Kaltinamajam pasakė, kad A. nėra. Ar kiti ką nors sakė, nepamena. Kaltinamasis priėjo prie jo ir norėjo patikrinti jo kuprinę, tačiau jam neleidus, kaltinamasis jį šiek tiek palenkė į priekį, paėmė ranka jį už kaklo ir tuomet pradėjo tikrinti jo kuprinę. Kai kaltinamasis paėmė jį už kaklo, jis jautė skausmą, šaukė. Necenzūrinių žodžių kaltinamojo atžvilgiu nevartojo. Kaltinamasis patikrinęs jo kuprinę, pasiuntė jo draugus, kad jie eitų į priekį - į mokyklą. Kaltinamasis jį vedė skersgatviu tarp namų, vedė jį paėmęs už peties. Klausė kaltinamojo už ką jis su juo taip, po ko kaltinamasis vieną kartą ranka trenkė jam į pilvą ir paklausė ar jis dar turi klausimų. Kaltinamasis trenkė jam su dešine ranka, nes su kaire laikė jį. Po smūgio pajuto skausmą, pradėjo dusti, trūko oro. Po smūgio kaltinamasis jo paklausė „ar tave kažkas mušė?“, į ką jis atsakė, kad ne. Bijojo dar kartą gauti, todėl taip pasakė. Daugiau suduota smūgių nebuvo. Tik vieną kartą. Kaltinamajam po smūgio nieko nesakė. Kaltinamasis nuvedė jį pas direktorę. Neatsimena ar kaltinamasis jį vedė už kažko laikydamas ar ne, nes kai jam sudavė smūgį į pilvą, pastarasis jį paleido, nes jis parkrito ant žemės. Atėję į mokyklą iš karto nuėjo pas direktorę, kuriai kaltinamasis pasakė „šitas vaikas rūkė aikštelėje“. Vėliau jis nuėjo į pamokas. Po pirmos pamokos nuėjo pas seselę ir ji paskambino jo tėčiui. Tiksliai neatsimenu klausimų pas direktorę, bet lyg klausė jo apie rūkymą. Klausė ar rūkė, į ką atsakė, kad ne. Kaltinamasis toliau kalbėjo su direktore, o jį nusiuntė į klasę. Direktorė prašė jo papūsti, ką jis ir padarė, o parodyti kuprinės neprašė, gal tik kišenes. Nepasakė direktorei, kad kaltinamasis sudavė jam smūgį. Tik jo draugas A. N., būdamas už durų, šaukė, kad „kaip kaltinamasis drįsta mušti mažą vaiką“. Draugas šaukė koridoriuje, bet buvo girdėti pas direktorę kabinete, nes durys buvo pradarytos. A. N. matė kaip kaltinamasis paėmė jį už kaklo, o kai mušė - nematė. Į A. N. šauksmus direktorė nieko nesakė. Kaltinamasis, kai suėmė jį už kaklo, jį palenkė, patapšnodamas apčiupinėjo jo kuprinę. Nebuvo kalbos apie įvykį direktorės kabinete. Apie mušimą pasakė tik seselei. Apie įvykį nenorėjo sakyti prie kaltinamojo. Kaip kaltinamasis sudavė jam smūgį niekas nematė, nes pastarasis visus nusiuntė į priekį.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. N. parodė, kad jie buvo aikštelėje, kur susirenka, ir atėjo I. K. tėvas, paklausė jų kur A.. Kodėl jo ieško jiems nesakė. A. mokosi kitoje mokykloje, todėl jie nežinojo kur jis, atsakė, kad nežino. Po to priėjo L. A., paklausė kas vyksta, tuomet I. K. tėvas jo paklausė „kur A.?“. L. A. jam pasakė, kad nežino. Tuomet I. K. tėtis griebė L. A. už kaklo, apieškojo jo kuprinę, o jiems liepė eiti į priekį. L. A. nesikeikė. Jie visi nuėjo į priekį, todėl daugiau nieko nematė. Negali pasakyti kada tai įvyko, tik pamena, kad buvo po 8 val. ryto. Įvykis įvyko prie (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų kieme. Tuo metu ten buvo: jis, L. A., J., A., K., M. O., J., M.. Jie visi yra tos mokyklos mokiniai. L. A. prie jų priėjo šiek tiek vėliau. Prie jų pirmiau atėjo vyras, I. K. tėvas, o vėliau L. A.. Yra anksčiau matęs tą vyrą su I.. Nežino kodėl I. K. tėvas taip pasielgė su L. A., sugriebė jam už kaklo. Gal norėjo kažką surasti. Ko ieškojo nežino. I. K. tėvas patikrino visų jų striukes. Jam liepė parodyti kišenes. Pats tas vyras įkišo rankas į kišenes, ieškojo. Nežino kaip I. K. tėvas tikrino L. A. kuprinę. L. A. už kaklo jis paėmė iš nugaros viena ranka. L. A. jo klausė „ką aš padariau“. Iš jų pusės negražių žodžių nebuvo. Vyras kalbėjo su keiksmažodžiais. Jie nuėjo į mokyklą, ėjo priekyje. Koks buvo tarp jų ir L. A. atstumas nežino, gal apie 10-12 žingsnių. Ėjo neatsigręžęs. Jokių pašalinių garsų negirdėjo. I. K. tėvas su L. A. kažką šnekėjosi, bet jis negirdėjo. Atėjęs į mokyklą jis nuėjo į klasę, kurioje jam K. pasakė, kad I. K. tėvas trenkė L. A. į pilvą, po ko jis iš karto nuėjo į direktorės kabinetą ginčytis su I. K. tėvu. Ginčijosi, kad jis paėmė L. A. už kaklo, naudojo prieš jį smurtą. Buvo susinervinęs, todėl negali pasakyti apie ką ten kalbėjosi. Jam pasakė apsiraminti ir jį nuvedė į direktorės kabinetą. Jis garsiai keikėsi, vadino I. K. tėvą debilu. Po šio įvykio bendravo su L. A., tačiau apie įvykį su juo nekalbėjo. L. A. nieko nepasakojo, o jis ir neklausė.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja R. V. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) direktorė. Įvykio dieną kaltinamasis A. K. atėjo su savo sūnumi I. K., L. A. ir iš paskos atėjo A. N., kuris šaukė. Visas pokalbis vyko raštinėje, o jos kabinetas yra šalia. Durys buvo pravertos. Raštinėje buvo ji, A. K., minėti du vaikai minėti ir A. N.. A. K. atėjo su pretenzija, kad pardavinėjamos elektroninės cigaretės mažamečiams vaikams ir siūloma parūkyti mokyklos aikštelėje. Nepamena kiek tas pokalbis užtruko, tai buvo prieš pamokas gerokai, vaikai nuskambėjus skambučiui buvo išleisti į pamokas. Po ko toliau laukė su kaltinamuoju socialinės pedagogės, kad išsiaiškinti tą įvykį iki galo, o A. N. sėdėjo jos kabinete. Taip, jis sakė, kad vyras, tas tėvas (A. K.), trenkė L. A.. A. N. veržėsi į raštinę ir ji jį pasodino savo kabinete, nes buvo labai emociškai nusiteikęs. Su raštinėje likusiais asmenimis aiškinosi ar pardavinėja elektroninę cigaretę, ar rūkė. Tokių pokalbių mokykloje būna labai dažnai. Negali atkartoti žodžių ir kas ką pasakė tikrai nepasakys. Tai pirmas atvejis, kai tėvai sumuša mokinį. Įvykis įvyko namų kiemuose, o ne mokyklos kieme. Kas vyksta ne mokykloje, jie nesiaiškinasi. Šis įvykis susijęs su žalingais įpročiais. Į mokyklą atvykus socialinei pedagogei buvo nuspręsta aiškintis. Po ko pas ją atvyko seselė D. Ž., visuomenės sveikatos specialistė I. A. ir pasakė, kad L. A. pasijuto blogai, kad jį, trenkdamas į pilvą, sumušė I. K. tėvas. Apie tai liepė pranešti L. A. tėvams. L. A. tėvas atvyko su policija. Policija pas ją net neužėjo. Viskas buvo išsiaiškinta visuomenės sveikatos specialistės kabinete. Nebuvo taip, kad liepė L. A. papūsti. Kadangi ne kartą buvo atėmę iš L. A. elektronines cigaretes įtarė, kad ir tą kartą jis galėjo rūkyti. Informavo socialinę, buvo vaiko gerovės posėdis. Negali pasakyti, bet greičiausiai L. A. nebuvo prašoma parodytis kuprinę, kišenes. Vykdyti apžiūrą ir daiktų patikrinimą gali tik socialinė pedagogė. Tą dieną socialinė pedagogė nebuvo apžiūrėjusi L. A., nes jis po pirmos pamokos iš karto išvyko su tėvu namo. Kai išgirdo iš A. N., kad A. K. trenkė L. A., kad kažkas tarp jų įvyko, tai apie tai pasidomėjo jų. Visas pokalbis vyko raštinėje. Tiek I. K. tėvas A. K., tiek A. N. labai emocionalūs, tai, būnant visiems raštinėje, vienas ant kito visokiais žodžiais vadinosi, tai ji A. N. atskyrė į savo kabinetą. Po to kalbėjo su A. N., aiškinosi situaciją, kas įvyko. Iš A. N. pasakymų nebuvo nustatyta, kad L. A. buvo mušamas. Pati neklausė L. A. ar jį mušė, nes jis pats nieko nesakė. Kai kalbėjo su A. N., tai L. A. jau nebuvo, jis buvo pamokose. Kreipėsi į I. K. tėvą A. K., kuris atsakė, kad tikrai nemušė L. A.. Kai klausė A. K. apie sumušimą, lyg L. A. tebebuvo kabinete ir apie tai, kad buvo mušamas nieko neaptvirtino. A. N. pas ją kabinete išbuvo visą pamoką. Šiuo metu neprisimena ką A. N. papasakojo, sakė, kad I. K. tėvas mušė L. A.. A. K. viską neigė. Daugiau su L. A. apie šį įvykį nekalbėjo, nesidomėjo. Apie šį įvykį aiškinosi socialinė pedagogė I. A.. Negali pasakyti ar L. A. po įvykio buvo ligoninėje. Nurodė ir tai, kad L. A. yra svarstytas vaiko gerovės komisijoje, pagautas, kad nešiojasi elektroninę cigaretę. Keletą kartų ji atimta. Negali pasakyti ar jis linkęs meluoti. Negali pakomentuoti ar galėjo sumąstyti tuos smūgius. L. A. nėra labai agresyvus, yra labai nemotyvuotas. Elgesys – gatvės vaikas. Nevalyvas, nesusitvarkęs, trūksta priežiūros. Agresyvus tikrai nėra. Tai buvo vienintelis atvejis, kai dėl L. A. būtų atėjęs mokinio tėvas su pretenzijomis.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja D. Ž. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) visuomenės sveikatos specialiste. L. A. kreipėsi į ją, kad suteiktų pirmąją pagalbą. L. A. atėjo pas ją per pirmą pamoką, sakydamas, kad jam skauda pilvo-krūtinės srityje. Ji jį apžiūrėjo, buvo nežymus paraudimas. Paklausė jo kas įvyko, pasakė, kad I. K. tėtis trenkė jam į pilvo sritį. Tada iš karto nuėjo pas direktorę, paskambino L. A. tėčiui, kuris neužilgo atvyko su policija. L. A. pasakojo, kad I. K. tėtis galvojo, kad jis pardavinėja cigaretes, kad iškraustė jo daiktus, kišenes, bet nieko nerado, nes neturėjo ir už tai gavo su kumščiu į pilvą. L. A. sakė, kad I. K. tėtis paėmė jį už kaklo, palenkė ir trenkė vieną kartą kumščiu į pilvą. Kiek pamena, L. A. sakė, kad vieną kartą trenkė. Direktorės kabinete, kai vyko aiškinimasis, pokalbyje nedalyvavo, jos niekas nekvietė. Taip pat nedalyvavo pokalbyje su policija ir L. A. bei jo tėčiu. Šis kartas jai buvo pirmas. Medicininės pagalbos ji nekvietė. Pridėjo L. A. prie pilvo ledą, palaikė ir viskas. Kai apžiūrinėjo L. A., sprando srities nežiūrėjo. L. A. sakė, kad jam skauda pilvą. Sakė, kad už sprando griebė, bet sprando nežiūrėjo. Pilvo sritį jam labai skaudėjo, todėl ją ir žiūrėjo. Ta vieta tarp krūtinės ir pilvo pradžios. Tiksliai negali pasakyti kuriuo laiku, per kurią pamoką pas ją buvo atėjęs L. A..

Teisėjai pagarsinus liudytojos parodymus, duotus 2020-02-25 ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 48), nukentėjusioji šiuos parodymus patvirtino. Nurodė, kad galėjo taip būti, kad L. A. pas ją atėjo po pirmos pamokos. Ikiteisminio tyrimo metu parodymai tikslesni. Negali pasakyti kokiu metu buvo atvykusi policija, nepamena, galimai antros pamokos bėgyje.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja I. A. parodė, kad ji yra socialinė pedagogė, kaltinamojo A. K. sūnaus klasės auklėtoja. Apie patį įvykį žino iš nuogirdų. Įvykio dieną į darbą atvyko 8.20 ar 8.30 val. ir rado bekalbančius darbuotojus, kad įvyko konfliktas. Tiek ir žino apie šį įvykį. Į ją, kaip į socialinę darbuotoją niekas nesikreipė. Vėliau aptarė su darbuotojais kas įvyko, jog vaikai buvo pagauti rūkantys daugiabučių kieme prie mokyklos. Eilinį kartą buvo tie patys vaikai. Jie rūko ne pirmą kartą ir buvo svarstyti. L. A. taip pat rūkė. Šis atvejis skirias tik tuo, kad įvyko konfliktas, žodinis ar nežodinis ji pasakyti negali, to fakto nematė. Apie įvykį jai pasakojo kolegos. Po to vaiko gerovės komisijoje buvo svarstyta dėl žalingų įpročių, dėl rūkymo. Po įvykio buvo kalbėta su vaikais, pati buvo nuvykusi po pamokos paklausti vaikų kas įvyko. Vaikai sakė, kad nieko nematė, nieko nežino, girdėjo, kad įvyko konfliktas ir jie nieko nedetalizavo. Tie patys vaikai eilę kartų yra rūkantys, skundžiami tėvų, kad jie platina elektronines cigaretes mokykloje, todėl sužinoti tiesą sunku. Žino, kad policija buvo mokykloje, ji pati juos palydėjo. Policija atvažiavo todėl, kad D. Ž. paskambino L. A. tėčiui ir pranešė, kad įvyko konfliktas, anot vaiko pasakojimo, kad jam trenkė. Policiją iškvietė pats L. A. tėtis. Su L. A. dirba nuolatos, jis nuolatinis jos klientas ir jis niekada jai nepasakojo apie tą įvykį. Klausė jo apie įvykį, bert pastarasis niekada nekalba apie jį, jis tiesiog nekalba, nežino kodėl. L. A. D. Ž. papasakojo apie įvykį, nes jis pas ją nuėjo pirmas. Tuo metu su L. A. susitikusi nebuvo. Su L. A. jos santykiai pakankamai geri. Susitiko su juo po to, kai jis grįžo iš ligoninės. Neprisimena po kurio laiko, ar po savaitės jie kalbėjo, ar po kelių dienų kai jis grįžo. Konkrečiai apie įvykius ar jie kalbėjo neprisimena. Gal ir kalbėjo, neatsimena. Sumušto L. A. ji nematė. Kai muštynės įvyksta mokykloje ar jos teritorijoje, jie apie tai žino. Šiuo atveju įvykis įvyko ne mokyklos teritorijoje. Tai patvirtino vaikai, pas kuriuos buvo nuėjusi per tą pačią pirmą pamoką ir jų paklausė. Kalbėjo su vaikais, kuriuos minėjo A. N., klausė kur jie buvo. Jie pasakė, kad buvo kieme prie daugiabučių. Klausė jų kas įvyko, jie sakė, kad įvyko konfliktas. Paklausus ar mušė – sakė, kad „mes nematėm“. Su I. K. tėčiu po šito įvykio nebendravo. Po įvykio bendravo su direktore, su administracija, su klasės draugais. Žino, kad L. A. gulėjo ligoninėje, o iš kur tai sužinojo, pasakyti negali, neprisimena. Jai atėjus į klasę vaikai nenorėjo kalbėti, sakė, kad įvyko konfliktas tarp L. A. ir I. K. tėvo. Vaikai prisipažino, kad rūkė kieme. Policijos darbuotojai nesiteiravo jos kas tas A. K. ir kur jį rasti. Negali pasakyti ar L. A. gali suorganizuoti savęs sumušimą. Nežino ką gali, o ko negali L. A.. Kartais linkęs pameluoti.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. A. parodė, kad L. A. yra jo sūnus. Apie įvykį sužinojo būdamas darbe. Po pirmos pamokos jam paskambino mokyklos seselė ir pranešė, kad jo sūnus sužalotas ir ar gali jį pasiimti. Daug aplinkybių jam nepasakojo, pasakė, kad suduota į pilvo sritį, taip pat paaiškino, kad direktorė neleido kviesti policijos, nes šis įvykis įvyko ne mokyklos teritorijoje. Tuomet jis pats iškvietė policiją ir atvažiavo į mokyklą. Atvyko prieš devynias. Pačias įvykio aplinkybes sužinojo iš pačio sūnaus. Išvežė jį į ligoninę, kadangi jam skaudėjo pilvą. Jam sūnus sakė, kad prieš einant į mokyklą, kiemo aikštelėje, kurioje buvo kiti vaikai ir kaltinamasis, priėjo ir jam paklausus kas vyksta, kaltinamasis pradėjo jį tikrinti. Po apieškojimo, kai nerado elektroninės cigaretės, kaltinamasis jo sūnų paėmęs už sprando tempė į mokyklą. Kiti vaikai ėjo priekyje, o jie abu gale, ėjo tarp namų esančio skersgatvio, ir šioje vietoje kaltinamasis trenkė jo sūnui į pilvą, po ko pastarasis sukrito, susirietė ant žemės. Sūnui nukritus, kaltinamasis paklausė ar viskas gerai, palaukė kol jis atgaus kvapą ir kartu nuėjo į mokyklą. Sūnus sakė, kad kaltinamasis nuvedė jį pas direktorę, po ko jis buvo paleistas į pamoką. Negali pasakyti, ar pas direktorę tikrino kišenes, žino tik tiek, kad prieš tai kaltinamasis buvo apieškojęs jo sūnaus kuprinę. Sūnus ligoninėje gulėjo dvi dienas. Civilinį ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti. Po įvykio jo sūnus bijojo išeiti į lauką, vėluodavo į pamokas, kad nesusitiktų su kaltinamuoju, kadangi pastarasis gyvena tame pačiame kieme kaip ir jie. Be to, kaltinamasis po kelių dienų po įvykio per kitus vaikus, tame pačiame kieme gyvenančius, perdavė jo sūnui grasinimus, kad dar su juo susitiks, perdavė linkėjimus. Apie tai sužinojo iš savo sūnaus, todėl nuėjo į tą pačią aikštelę ir paklausė vaikų ar taip ir buvo, jie patvirtino. Po kaltinamojo perduotos žinutės jo sūnui, paskambino tyrėjai, papasakojo apie grasinimus. Kaltinamasis turėjo jo telefono numerį, tačiau su juo nesusiekė. Su mokyklos direktore bendravo įvykio dieną, kai atvyko sūnaus ir kai buvo atvykusi policija. Jam būnant pas mokyklos seselę atėjo direktorė ir socialinė pedagogė, kurios tvirtino, kad nieko nebuvo, įvykis įvyko ne mokyklos teritorijoje, todėl jos į tai nesikiša. Apie tai ką darė su jo sūnumi direktorės kabinete nieko nekalbėjo, neaiškino, socialinė pedagogė tik pasakė, kad pas jo sūnų nieko rasta nebuvo. Nemano, kad sūnus jam melavo apie įvykio aplinkybes. Pats asmeniškai buvo radęs pas savo sūnų elektroninę cigaretę, o mokykloje jos radę nebuvo.

2020-01-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad L. A. nustatytas pilvo (pakrūtinio srities) sumušimas. Sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, sumušimas galėjo gautis vieną kartą suduodant kumščiu. Sužalojimas sukėlė L. A. nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 60)

Motyvuojamoji dalis

I. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikacija

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Išvardyti objektyvieji veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame straipsnyje nurodytų veikų. Ši nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, t. y. asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti.

Teismas, sistemiškai analizuodamas ir visumoje vertindamas byloje surinktus įrodymus, daro išvadą kad A. K. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu bei nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis A. K. neigė savo kaltę. Jis pripažino, kad tarp jo ir mažamečio L. A. kilo konfliktas, tačiau tvirtino, kad L. A. nemušė, kumščiu į pilvo sritį sudavęs jam nebuvo. Teigė, kad L. A. tyčia jį apkalbėjo keršydamas už tai, kad jo nepaleido, kad ieškojo jo draugo ir išsklaidė jo su draugais bendravimo, susibūrimo ratą. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip gynybinę versiją ir pastarojo siekį išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės, jo parodymus paneigia visuma ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų.

Nukentėjusysis L. A. teisminio nagrinėjimo metu, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir viso ikiteisminio tyrimo metu – apklausos metu – nuosekliai nurodė savo sužalojimo aplinkybes, tvirtindamas, jog jis buvo sužalotas tyčiniais bei smurtiniais A. K. veiksmais. Viso proceso metu mažamečio nukentėjusiojo L. A. nurodytos konflikto su kaltinamuoju A. K. aplinkybės ir smurtiniai pastarojo veiksmai buvo papasakotos nuosekliai ir iš esmės tapačiai. Nukentėjusysis L. A. nurodė, kad įvykio dieną, išėjęs iš namų, aikštelėje pamatė savo klasiokus, o šalia jų stovintį A. K.. Priėjęs prie jų paklausė kas vyksta. Kaip suprato, A. K. ieškojo A., kuris jo sūnui pardavė elektroninę cigaretę. A. K. pasakė, kad A. nėra. Po ko, A. K. priėjo prie jo tikslu patikrinti jo kuprinę, tačiau jam neleidus, pastarasis jį lenkdamas į priekį paėmė ranka jį už kaklo ir tuomet pradėjo tikrinti jo kuprinę. A. K. patikrinus jo kuprinę, šalia buvusiems draugams pasakė, kad jie eitų į priekį - į mokyklą. A. K. jį vedė skersgatviu tarp namų, vedė jį paėmęs už peties kaire ranka. Einant klausė A. K., kodėl jį vedasi, tuomet A. K. vieną kartą dešine ranka smogė jam į pilvą klausdamas ar jis dar turi klausimų. Po smūgio jis pajuto skausmą, pradėjo dusti, trūko oro. Paėjus A. K. jo paklausė ar jį kas mušė, į ką, būdamas išsigandęs, pasakė, kad nemušė. Būdamas pas direktorę nieko nesakė, nes nenorėjo sakyti prie A. K.. Pasijutęs blogai, po pirmos pamokos, nuėjo pas visuomenės sveikatos specialistę (med. seselę) ir ji paskambino jo tėčiui. Abejoti tokiais nuosekliais nukentėjusiojo L. A. parodymais teismas neturi pagrindo, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai. Nukentėjusiojo L. A. patirtus sužalojimus pilvo srityje, jų mastą, susidarymo mechanizmą, patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir byloje esanti 2020-01-08 specialisto išvada (duomenys neskelbtini) (b. l. 60). Apklausta teisme (duomenys neskelbtini) visuomenės sveikatos specialistė D. Ž. patvirtino, kad mokinys L. A., po pirmos pamokos, kreipėsi į ją prašydamas suteikti pirmąją pagalbą dėl skausmo pilvo-krūtinės srityje. Apžiūrėjus šią kūno dalį, matėsi nežymus paraudimas. Paklausus L. A. kas įvyko, pastarasis pasakė, kad I. K. tėtis trenkė jam į pilvo sritį. L. A. pasakojo, kad I. K. tėtis galvojo, kad jis pardavinėja cigaretes, kad iškraustė jo daiktus, kišenes, bet nieko nerado, nes neturėjo ir už tai gavo vieną kartą kumščiu į pilvą. Po ko ji nuėjo pas direktorę, pranešė apie įvykį ir paskambino L. A. tėčiui, kuris neužilgo atvyko su policija. Apklaustas (duomenys neskelbtini) mokinys A. N. patvirtino, kad nors jis pačio įvykio – smūgio sudavimo – nematė, tačiau su kitais draugais buvo aikštelėje, kai prie jų atėjo I. K. tėvas ir paklausė kur yra A.. Atsakė jam, kad nežino. Po to prie jų priėjo L. A., paklausė kas vyksta. I. K. tėvas jo paklausė kur A., L. A. jam pasakė, kad nežino. Tuomet I. K. tėtis viena ranka griebė L. A. už kaklo, apieškojo jo kuprinę, o jiems liepė eiti į priekį, į mokyklą. L. A. paklausė I. K. tėčio ką jis tokio padarė. Jie nuėjo į mokyklą, jis su draugais ėjo priekyje L. A. ir I. K. tėčio, ėjo neatsigręžęs. Atėjęs į mokyklą jis nuėjo į klasę, kurioje jam K., su jais buvusi mergina, pasakė, kad I. K. tėvas trenkė L. A. į pilvą, po ko jis iš karto nuėjo į direktorės kabinetą ginčytis su I. K. tėvu. Ginčijosi, kad jis paėmė L. A. už kaklo, naudojo prieš jį smurtą. Šio liudytojo parodymai papildo ir patvirtina nukentėjusiojo L. A. nurodytas aplinkybes. Be to, apklaustas nukentėjusiojo tėvas V. A. patvirtino, kad po pirmos pamokos jam paskambino visuomenės sveikatos specialistė (mokyklos med. sesuo) ir pranešė, kad jo sūnus L. A. sužalotas, jam buvo suduota į pilvo sritį. Iškvietė policiją ir atvažiavo į mokyklą. Pačias įvykio aplinkybes sužinojo iš pačio sūnaus L. A.. Sūnus sakė, kad prieš einant į mokyklą, kiemo aikštelėje, kurioje buvo kiti vaikai ir A. K., priėjo ir jam paklausus kas vyksta, pastarasis pradėjo jį tikrinti. Po ko, neradus pas jį elektroninės cigaretės, A. K. paėmė jo sūnų už sprando ir tempė į mokyklą. Kiti vaikai ėjo priekyje, o jie abu gale, ėjo tarp namų esančio skersgatvio, ir šioje vietoje A. K. trenkė jo sūnui į pilvą, po ko jo sūnus sukrito, susirietė ant žemės. Sūnui nukritus, A. K. paklausė ar viskas gerai, palaukė kol jis atgaus kvapą ir kartu nuėjo į mokyklą. Sūnus sakė, kad A. K. nuvedė jį pas direktorę, po ko jis buvo paleistas į pamoką. Jo sūnui skaudėjo pilvą, todėl išvežė jį į ligoninę, kurioje jis gulėjo dvi dienas. Kiti asmenys, kurie būtų matę, kad kaltinamasis A. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje prieš mažametį nukentėjusįjį naudojo fizinį smurtą – nėra. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais duotais teisme, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, apklausti liudytojai.

Taigi visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad A. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo prieš mažametį nukentėjusįjį L. A., nežymiai sutrikdė jo sveikatą. Tokia kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

II. Bausmės skyrimas ir kiti klausimai

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, kad A. K. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus, šiuo atveju mažamečio nukentėjusiojo sveikatai. Šios aplinkybės apibūdina padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Teismas nenustatė A. K. atsakomybę sunkinančių ar švelninančių aplinkybių. Teismas atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. K. asmenybę: jis dirba, praeityje teistas už smurtinio pobūdžio nusikaltimus, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią nuobaudą. Visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, A. K. asmenybę, jo socialinę padėtį, leidžia teismui spręsti, kad nagrinėjamu atveju jam tikslinga skirti BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą bausmę – piniginę baudą. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. K. teismas palieka jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (b. l. 109-110).

Dėl civilinių ieškinių

Šioje byloje mažamečio nukentėjusiojo L. A. atstovas pagal įstatymą V. A. pareiškė kaltinamajam A. K. civilinį ieškinį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad dėl A. K. neteisėtų veiksmų jo sūnus L. A. buvo išsigandęs, jautėsi nesaugus, pažeidžiamas, bijo pašalinių žmonių (b. l. 24).

Lietuvos respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fiziniai skausmai, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pagal šio straipsnio nuostatas, nustatydamas neturtinės žalos dydį baudžiamosiose bylose teismas turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjusiojo L. A. atstovas pagal įstatymą V. A. pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį kaltinamajam dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškinį grindžia tuo, kad A. K. neteisėtais veiksmais sukėlė jo sūnui L. A. išgąstį, nesaugumo jausmą, pažeidžiamumą bei bijojimą pašalinių žmonių. Teisiamojo posėdžio metu mažamečio nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos palaikė.

Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. K. nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, mažamečiui nukentėjusiajam L. A. buvo padaryti sužalojimai: pilvo (pakrūtinio srities) sumušimas, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, sumušimas galėjo gautis vieną kartą suduodant kumščiu (b. l. 60). Be patirto fizinio skausmo L. A. dėl kaltinamojo veiksmų jautė išgąstį, kaltinamasis jam sukėlė baimę, nerimą, stresą. Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą, veikos pobūdį, eigą, patirtą sužalojimą, į prašomos priteisti sumos dydį, į kaltinamojo A. K. materialinę padėtį, t. y. dirba, vienas augina mažametį vaiką. Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į tai, kad duomenų, jog dėl smurtinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam sveikata sutrikdyta negrįžtamai, byloje nėra. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, atsižvelgiant į esamą teismų praktiką, siekiant protingos nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo skirtingų interesų pusiausvyros, pareikštas ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies – mažamečio nukentėjusiojo L. A. naudai iš kaltinamojo A. K. priteistina 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo, šias lėšas pavedant tvarkyti įstatyminiam atstovui V. A.. Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas.

Byloje buvo pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl 98,13 Eur (b. l. 64-65, 66), kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti mažamečio nukentėjusiojo L. A. gydymo išlaidas Valstybinei ligonių kasai, išlaidų dydis patvirtintas gydymo paslaugų išrašu. Padarytos žalos dydis atitinka protingumo bei sąžiningumo kriterijus, kaltinamasis privalo atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą civiliniam ieškovui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje pareikštas ieškinys tenkinamas visiškai, priteisiant iš kaltinamojo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos naudai – 98,13 Eur, patirtai žalai atlyginti.

Dėl daiktinių įrodymų

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: dvi kompaktinės plokštelės su L. A. apklausų vaizdo ir garso įrašais, esančios baudžiamojoje byloje, - nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir nubausti 65 MGL (3250 Eur) dydžio bauda.

Nustatyti, kad nurodytą baudą A. K. savanoriškai privalo sumokėti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą (-us) privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda, I aukštas) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Išaiškinti, kad tokiu atveju, jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nukentėjusiojo L. A. atstovo pagal įstatymą V. A. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš A. K. priteisti nukentėjusiajam L. A. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti, šias lėšas pavedant tvarkyti įstatyminiam atstovui V. A.. Kitoje dalyje civilinį ieškinį netenkinti.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš A. K. priteisti Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 98,13 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus trylika euro centų) patirtai žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - dvi kompaktines plokšteles, esančias byloje, po nuosprendžio įsiteisėjimo, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Violeta Olcvikienė