- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-27
- Bylos Nr.
- e2S-1248-1142/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01500-2026-8
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS, kodas 11315936, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių,
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
- 3.1.18.1.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės IES1 atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ,,Luminor Bank AS“, byloje išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovui ATS1 dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Ieškovė ieškiniu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje, įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis turtu: butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir butas), ir transporto priemone ,,Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė); įpareigoti atsakovą pakeisti sudarytą buto nuomos sutartį su nuomininku T. G., nurodant, kad nuomotoja, be atsakovo, yra ir ieškovė, atitinkamai nurodant, kad pusės nuompinigių sumos gavėja yra ieškovė, uždrausti atsakovui sudaryti ir pasirašyti naujas buto nuomos sutartis be ieškovės sutikimo ir dalyvavimo; įpareigoti atsakovą perduoti ieškovei buto raktų komplektą; įpareigoti atsakovą perduoti transporto priemonę, įregistruotą (duomenys neskelbtini) atsakovo vardu, ieškovei naudotis, iki teismas priims galutinį sprendimą šioje byloje. Ieškovė nurodė, kad neturi transporto priemonės, vienintelė santuokoje įgyta transporto priemonė registruota atsakovo vardu, ją naudoja tik atsakovas, jis nesudaro sąlygų ieškovei naudotis transporto priemone. Ieškovė negali naudotis bendru butu, neturi buto raktų, atsakovas vienvaldiškai, neinformavęs ieškovės, sudarė buto nuomos sutartį, gauna 300 Eur nuompinigių, tokia buto nuomos kaina neatitinka šiuo metu rinkoje esančių nuomos kainų. Be to, atsakovas gaunamų nuompinigių dalies nėra pervedęs ieškovei. Atsakovas atsiliepimu į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nurodė, kad prašymas negali būti tenkinamas, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių turinys akivaizdžiai nesuderinamas nei su pačios ieškovės ieškinyje suformuluotais reikalavimais, nei su laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi. Prašomos priemonės nėra skirtos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ir nėra būtinos ginčo turtui išsaugoti. Priešingai – jų taikymas iš esmės reikštų faktinės buto valdymo ir naudojimo situacijos pakeitimą, jau sudarytos nuomos sutarties modifikavimą ir atsakovo, kuris visą laikotarpį vienas rūpinosi butu ir vykdė su juo susijusius finansinius įsipareigojimus, teisių neproporcingą apribojimą. Toks ribojimas neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjamo ginčo esme, juolab, kad atsakovas teiks priešieškinį, kuriuo prašys butą natūra priteisti jam, o ieškovei priteisti atitinkamą piniginę kompensaciją. Todėl šių priemonių pritaikymas ne užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, bet priešingai – sukurtų papildomą šalių konfliktą, apsunkintų buto priežiūrą, nuomos santykių vykdymą ir su butu susijusių kreditinių įsipareigojimų dengimą. Transporto priemonė yra registruota atsakovo vardu, ja faktiškai visą laiką naudojasi atsakovas, rūpinasi transporto priemonės išlaikymu, priežiūra, draudimu, remontu ir kitomis eksploatavimo išlaidomis.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus regiono apylinkės teismas 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones, iki bus priimtas teismo sprendimas byloje, – įpareigojo atsakovą ATS1 netrukdyti ieškovei IES1 naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigojo atsakovą ATS1 perduoti ieškovei IES1 buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įėjimo durų raktus. Kitos prašymo dalies netenkino.
Spręsdamas klausimą dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis butu ir buto raktų komplekto perdavimo teismas nustatė, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise priklauso ieškovei ir atsakovui. Civilinė byla tarp šalių dėl santuokos nutraukimo dar nėra išnagrinėta, turtas nepadalytas, todėl preziumuojama, kad minėtas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir šiuo turtu tiek ieškovė, tiek atsakovas turi teisę naudotis bendrai, nepažeisdami vienas kito teisių ir teisėtų interesų. Teismas nurodė, kad atsakovo argumentai dėl konfliktiškų šalių santykių, aplinkybės, kad ieškovė savo noru (duomenys neskelbtini) išsikraustė iš minėto buto, nepaneigia ieškovės teisės naudotis nuosavybe ir teisinės būtinybės apsaugoti ieškovės neturtinį interesą nustačius, kad jis pažeidžiamas atsakovo veiksmais – pakeitus buto durų spynas ir tokiu būdu apribojus ieškovės teises naudotis butu.
Vertindamas atsakovo argumentus, kad ieškovė daugiau kaip dvejus metus neprisideda nei prie buto išlaikymo, nei prie su juo susijusių kredito įsipareigojimų, teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog vėl pradėjusi naudotis jai bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu turtu ieškovė nevykdys su juo susijusių prievolių, kita vertus, vien minėtų prievolių nevykdymas šioje byloje nesudaro pagrindo ieškovei riboti naudojimąsi butu. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja teisinis ir faktinis pagrindas taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiu butu.
Spręsdamas klausimą dėl įpareigojimo perduoti automobilį, teismas nurodė, kad transporto priemonė ,,Audi Q5“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu ieškovei ir atsakovui priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi yra įgyta jų santuokos metu, nėra priimto sprendimo dėl šalių santuokos nutraukimo, taip pat nėra sprendimo ir dėl turto padalijimo, todėl šiuo turtu naudotis turi teisę abi šalys lygiai. Tačiau sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą yra svarbu užtikrinti arba laikinai sureguliuoti ginčo šalių padėtį tik tiek, kiek tai būtina.
Teismas nustatė, kad atsakovas nuo 2023 m. (duomenys neskelbtini) naudojosi šalių automobiliu, šios bylos iškėlimo teisme metu automobilis yra atsakovo žinioje. Ieškovė, prašydama įpareigoti atsakovą perduoti automobilį, nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad atsakovas netinkamai juo naudojasi, keldamas grėsmę šalių turtui, kuris, kaip jau minėta, šiandien šalims priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškiniu prašo transporto priemonę priteisti atsakovo asmeninėn nuosavybėn, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo šios bylos nagrinėjimo laikotarpiui perduoti transporto priemonės faktinį valdymą ieškovei, nes toks reikalavimas niekaip neužtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Be to, iš atsakovo argumentų matyti, kad atsakovas neatsisako prisidėti prie šalių vaiko poreikių užtikrinimo ir yra pasirengęs nuvežti ieškovę ir šalių dukrą ten, kur reikia. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas (įpareigoti perduoti transporto priemonę) nagrinėjamu atveju neužtikrintų ieškinio reikalavimų ir jų taikymo atveju nebūtų pasiekti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiami tikslai, todėl šią prašymo dalį atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Spręsdamas klausimą dėl įpareigojimo pakeisti nuomos sutarties sąlygas, teismas nustatė, kad 2025 m. liepos 21 d. su T. G. sudaryta nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nuomos sutartis). Nuomos sutarties terminas – nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki 2026 m. liepos 31 d.
Teismas nurodė, kad ieškovės prašoma laikinoji apsaugos priemonė – įpareigojimas pakeisti buto nuomos sutartį, sudarytą atsakovo su trečiuoju asmeniu, yra nesuderinama su ieškovės ieškinyje suformuluotais reikalavimais, taip pat nėra tiesiogiai susijusi su pareikštais reikalavimais. Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė prašydama taikyti aptariamą laikinąją apsaugos priemonę siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o nuomos sutarties sąlygų keitimo, kuris tiesiogiai paliestų ir byloje nedalyvaujančio trečiojo asmens – buto nuomininko T. G. – teises ir pareigas, įskaitant mokėjimų atlikimo tvarką, sutarties šalių sudėtį, atsakomybės pasiskirstymą, komunikavimą dėl nuomos santykių ir kitas esmines sutarties vykdymo sąlygas.
Teismas konstatavo, kad ieškovės argumentai ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios išeina už nagrinėjamos bylos ginčo ribų, todėl šią prašymo dalį atmetė.
Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovė IES1 (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutarties dalį, kuria ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalis netenkinta, ir tenkinti šią ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių dalį: i) įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis turtu – transporto priemone ,,Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir transporto priemonė); ii) įpareigoti atsakovą perduoti transporto priemonę ieškovei naudotis, iki teismas priims galutinį sprendimą šioje byloje; iii) įpareigoti atsakovą pakeisti sudarytą buto nuomos sutartį su nuomininku T. G., nurodant, kad nuomotoja, be atsakovo, yra ir ieškovė, ir atitinkamai nurodant, kad pusės nuompinigių sumos gavėja yra ieškovė; iv) uždrausti atsakovui sudaryti ir pasirašyti naujas buto nuomos sutartis be ieškovės sutikimo ir dalyvavimo. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad įpareigojimas pakeisti buto nuomos sutartį, sudarytą atsakovo su trečiuoju asmeniu, yra nesuderinamas su ieškovės ieškinyje suformuluotais reikalavimais ar tiesiogiai susijęs su pareikštais reikalavimais. Taip pat nesutinka, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Nurodo, kad atsakovo be ieškovės sutikimo sudaryta buto nuomos sutartis galioja iki 2026 m. liepos 31 d. su galimybe ją pratęsti. Atkreipia dėmesį į tai, kad prašymu taikyti laikinąsias ieškovė nereikalavo pakeisti esminių sutarties sąlygų – kainos, termino, todėl akivaizdu, kad prašymas pagrįstas, skirtas būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ir nedaro esminės įtakos trečiojo asmens teisėms ir pareigoms. Be to, šiuo atveju teismo pareiga buvo paisyti vaiko, kurio gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, teisių ir interesų.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ieškovė prašydama taikyti aptariamą laikinąją apsaugos priemonę siekia ne būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, o nuomos sutarties sąlygų keitimo, nepaneigia fakto, kad ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą pakeisti buto nuomos sutartį susijęs su pareikštais reikalavimais ir siekiu apsaugoti turtines ar asmenines neturtines ieškovės ir vaiko teises. Esant tokiai faktinei situacijai ir teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių dėl buto nuomos sutarties pakeitimo, taip pat nepasisakant dėl draudimo atsakovui sudaryti naujas buto nuomos sutartis, gali susidaryti tokia situacija, kad atsakovas su buto nuomininku pratęs buto nuomos sutartį, turtas toliau bus naudojamas už rinkoje perpus mažesnę kainą, o teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, ieškovė turės spręsti sudarytos buto nuomos sutarties nutraukimo klausimą.
Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškovės prašymo – uždrausti atsakovui sudaryti ir pasirašyti naujas buto nuomos sutartis be ieškovės sutikimo ir dalyvavimo. Šis reikalavimas tiesiogiai susijęs su ginčo objektu, niekaip nepaveikia esamo nuomininko teisių, yra skirtas būsimo sprendimo įvykdymui užtikrinti. Pirmosios instancijos teismas nepasisakydamas dėl šio prašymo ir nemotyvavęs nutarties nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kuria įtvirtintas siekis užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, turtiniai interesai. Šiuo atveju atsakovo be ieškovės sutikimo sudaryta sutartis už perpus mažesnę nei rinkoje egzistuojančią kainą pažeidžia ne tik ieškovės, bet ir šalių vaiko interesus.
Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo perduoti transporto priemonę naudotis ieškovei, visiškai nepagrįstai rėmėsi tuo, kad ieškovė nepateikė jokių argumentų ir įrodymų, kad atsakovas netinkamai naudojasi transporto priemone ar kelia grėsmę šalių turtui, tačiau ieškovė ir nesirėmė šiais argumentais. Ieškovė aiškiai nurodė, kad atsakovas nuo pat 2023 m. spalio 23 d. naudojasi vienas šalių turtu, todėl, siekiant subalansuoti abiejų šalių teises, sąžininga sudaryti sąlygas ir leisti naudotis turtu ieškovei, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta.
Pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad atsakovas neatsisako prisidėti prie šalių vaiko poreikių užtikrinimo ir yra pasirengęs nuvežti ieškovę bei šalių dukrą ten, kur reikia, nepagrindžiamas jokiais įrodymais. Atsakovo atsakymas el. paštu ieškovei, kad gali nuvežti, kur reikia, prieštarauja atsakovo pateiktai pozicijai atsiliepime, kuriame atsakovas aiškiai deklaravo, kad dirba keliose darbovietėse ir transporto priemonė jam reikalinga, tai tik patvirtina, jog atsakovas neturės galimybės kaskart, kai bus poreikis, nuvežti ieškovę su dukra į gydymo įstaigą, būrelį ar kt.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad atsakovo vardu yra registruotas motociklas ,,(duomenys neskelbtini)“, kurį atsakovas naudoja, ir ieškovė neprašo taikyti jam laikinųjų apsaugos priemonių. Taigi, atsakovas gali be jokių apribojimų naudotis motociklu ir važinėti į darbą, todėl ieškovės prašymas perduoti jai naudotis transporto priemonę, įvertinant, kad su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, yra pagrįstas, proporcingas ir užtikrina vaiko interesus.
Kadangi konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti, tai ieškovės prašymas dėl buto nuomos sutarties pakeitimo ir prašymas uždrausti atsakovui sudaryti naujas buto nuomos sutartis be ieškovės sutikimo ir dalyvavimo, taip pat prašymas įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis šalių transporto priemone ir perduoti ją naudoti ieškovei, iki teismas išnagrinės ginčą, yra pagrįstas, susijęs su ieškinio reikalavimu ir orientuotas į ieškovės bei vaiko turtines ir neturtines teises.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
Ieškovė atskirajame skunde nenurodo naujų faktinių aplinkybių ar teisinių argumentų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ar procesinės teisės normas arba neteisingai įvertino bylos aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad reikalavimas pakeisti buto nuomos sutartį neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties. Ieškovė šiuo reikalavimu nesiekia užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymo, išsaugoti ginčo turto ar užkirsti kelio galimam jo perleidimui.
Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad šiuo metu sudaryta nuomos sutartis pažeidžia bendro turto interesus, mažina jo vertę ar kitaip kelia grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Vien deklaratyvūs teiginiai apie galbūt didesnę nuomos kainą ar galimą didesnę ekonominę naudą negali būti laikomi pakankamu pagrindu taikyti tokią išimtinę procesinę priemonę.
Nors ieškovė teigia siekianti apsaugoti tiek savo, tiek nepilnamečio vaiko turtinius interesus, jos faktinis elgesys šių teiginių nepatvirtina. Kaip nurodo pati ieškovė, iš buto ji yra išsikrausčiusi nuo (duomenys neskelbtini), tačiau nuo to laiko neprisidėjo prie kredito, paimto šiam būstui įsigyti, mokėjimo. Jeigu ieškovė iš tiesų būtų siekusi išsaugoti šį turtą ir užtikrinti jo ekonominį stabilumą, ji būtų prisidėjusi ne tik prie reikalavimų dėl buto administravimo ar nuomos sąlygų kėlimo, bet ir prie realių finansinių įsipareigojimų, susijusių su šio turto išlaikymu, vykdymo. Ieškovė nei ieškinyje, nei atskirajame skunde nieko nemini apie kreditinio įsipareigojimo vykdymą.
Pažymi, kad jeigu atsakovas nebūtų vykdęs kredito įsipareigojimų ir ėmęsis priemonių butui išsaugoti, būtų kilusi reali grėsmė šio turto išlaikymui, jo ekonominei vertei ir abiejų šalių, taip pat nepilnamečio vaiko interesams. Taigi ne ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės, o būtent atsakovo veiksmai iki šiol užtikrino, kad ginčo turtas būtų išsaugotas ir galėtų būti dalijamas ar kitaip vertinamas nagrinėjamoje byloje. Dėl šios priežasties nėra pagrindo riboti atsakovo galimybių administruoti butą, kadangi būtent jis faktiškai vykdo su šiuo turtu susijusias prievoles ir prisiima jo išlaikymo naštą.
Šalies argumentai
Ieškovė nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl jos prašymo uždrausti atsakovui sudaryti naujas buto nuomos sutartis be ieškovės sutikimo. Iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad teismas įvertino visą ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir likusios jo dalies netenkino.
Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad atsakovas ketintų perleisti butą, sudaryti akivaizdžiai nenaudingas nuomos sutartis ar kitaip veikti priešingai bendro turto interesams. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent atsakovas daugiau kaip dvejus metus vienas vykdo kredito įsipareigojimus, dengia buto išlaikymo išlaidas bei užtikrina jo išsaugojimą. Todėl absoliutus draudimas sudaryti naujas nuomos sutartis ne tik nebūtų susijęs su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, bet ir galėtų pakenkti pačiam ginčo turtui bei apsunkinti su juo susijusių finansinių įsipareigojimų vykdymą.
Pasisakydamas dėl transporto priemonės perdavimo ieškovei naudotis nurodo, kad toks reikalavimas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių paskirties. Ieškovė neprašo išsaugoti transporto priemonės, uždrausti ją perleisti ar kitaip apsaugoti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ji siekia perimti faktinį transporto priemonės valdymą ir naudojimą savo naudai iki galutinio bylos išsprendimo. Ieškovė neįrodo, kad transporto priemonės neperdavimas jai naudotis sukeltų realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, todėl vien jos nepasitenkinimas esama faktine naudojimosi tvarka negali būti laikomas pagrindu taikyti išimtinę procesinę priemonę.
Šalies argumentai
Ypač reikšminga aplinkybė yra ta, kad pačiame ieškinyje ieškovė prašo transporto priemonę priteisti atsakovui. Vadinasi, pati ieškovė pripažįsta, kad galutinis turto padalijimo rezultatas turėtų lemti transporto priemonės perdavimą atsakovui, tačiau kartu siekia iki bylos pabaigos faktiškai eliminuoti atsakovą iš naudojimosi šiuo turtu. Tokia pozicija yra akivaizdžiai nenuosekli ir nesuderinama su laikinųjų apsaugos priemonių paskirtimi.
Net ir vertinant ieškovės argumentus per vaiko interesų apsaugos prizmę, prašoma laikinoji apsaugos priemonė neatitinka proporcingumo ir mažiausiai ribojančios priemonės principo. Ieškovės nurodomi vaiko poreikiai gali būti užtikrinami kitais, mažiau atsakovo nuosavybės ir naudojimosi teises ribojančiais būdais, pavyzdžiui, šalių tarpusavio susitarimu dėl transporto priemonės naudojimo konkrečiais atvejais, atsakovo siūlomu pavėžėjimu arba kitomis alternatyvomis, įskaitant viešojo transporto ar kitų priemonių panaudojimą, ypač atsižvelgiant į tai, kad šalių gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, kur transporto infrastruktūra yra išvystyta.
Atsakovas ieškovei siūlė ir kitą alternatyvą – išnuomoti tokio paties arba panašaus senumo transporto priemonę, kuri galėtų būti naudojama ieškovės ir nepilnamečio vaiko poreikiams užtikrinti. Vis dėlto ir ši alternatyva ieškovei netiko. Tai rodo, kad ieškovės tikslas nėra vien objektyvus poreikis turėti transporto priemonę kasdieniams ar vaiko poreikiams užtikrinti, nes toks poreikis galėtų būti tenkinamas ir kitomis lygiavertėmis priemonėmis.
Šalies argumentai
Ieškovės prašymas perduoti jai transporto priemonę naudotis neatitinka proporcingumo, ekonomiškumo ir šalių interesų pusiausvyros principų. Tokia priemonė ne išsaugotų esamą padėtį, o ją iš esmės pakeistų, suteikdama ieškovei išimtines naudojimosi teises į turtą, kurį ji pati prašo priteisti atsakovui. Dėl šios priežasties nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti tokią laikinąją apsaugos priemonę.
Pasisakydamas dėl argumento, susijusio su vaiko interesais, nurodo, kad pats savaime abstraktus rėmimasis vaiko interesais nesudaro pagrindo automatiškai tenkinti bet kokį vienos iš šalių prašymą. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar prašoma priemonė yra būtina, proporcinga ir objektyviai reikalinga vaiko interesams apsaugoti. Nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad nepritaikius jos prašomų priemonių būtų pažeidžiami nepilnamečio vaiko interesai ar kiltų reali grėsmė vaiko gerovei.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas mano, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
Atsakovas kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė įrodymus – atsakovo ir ieškovės atstovių susirašinėjimo 2026 m. gegužės 4 d.–2026 m. gegužės 6 d. duomenis. Sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos reikšminga tai, kad įstatyme įtvirtintas naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui ribojimas. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytą išimtį ir nuspręsdamas dėl naujų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis jų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Pasisakydamas dėl naujų įrodymų pridėjimo apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog prašymo dėl įrodymų pridėjimo atsakovas nesuformulavo ir būtinybės apeliacinės instancijos teismui teikti įrodymus nepagrindė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateikti įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, o atsakovas turi teisę pateikti papildomus įrodymus pirmosios instancijos teismui, grįsdamas savo argumentus dėl ginčo esmės. Įvertinęs tai, kad atsakovas išimties iš bendrosios draudimo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme taisyklės taikymo nepagrindė ir nemotyvavo, o, kaip minėta, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ginčas nėra sprendžiamas iš esmės, apeliacinės instancijos teismas atsakovo pateiktus papildomus įrodymus priimti atsisako.
Dėl teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis transporto priemone ,,Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti atsakovą šį turtą perduoti ieškovei naudotis, iki teismas priims sprendimą šioje byloje, taip pat įpareigoti atsakovą pakeisti sudarytą buto nuomos sutartį su nuomininku T. G., nurodant, kad nuomotoja, be atsakovo, yra ir ieškovė, ir nurodant, kad pusės nuompinigių sumos gavėja yra ieškovė, ir uždrausti atsakovui sudaryti ir pasirašyti naujas buvo nuomos sutartis be ieškovės sutikimo ir dalyvavimo – taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, teismas dalyvaujančių byloje ir kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos teisinių santykių bylose, be CPK 145 straipsnio 1 dalyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių, teismas gali taikyti ir kituose įstatymuose nustatytas priemones (CPK 145 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės gali būti skirtos ne tik būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimui užtikrinti, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnyje įtvirtinta teismo diskrecija, atsižvelgus į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šios teisės normos tikslas – apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus – yra aktualus visoms iš šeimos santykių kilusioms byloms. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šeimos santykių prigimtis ir teisinio reglamentavimo principai lemia, jog CK 3.65 straipsnyje įtvirtinta teisės norma laikytina bendrąja CK trečiosios knygos ,,šeimos teisė“ normų reglamentuojamiems santykiams, kartu – specialiąja kitų įstatymų atžvilgiu, todėl teismas gali joje nurodytas priemones taikyti visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko teisėms. Teismas gali imtis CK 3.65 straipsnyje nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis suinteresuotų asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva, kai būtina apsaugoti vaiko (vaikų) interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-71-687/2020). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (netaikymo) klausimą, teismas tik preliminariai vertina šalių nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, tačiau tarp šalių kilęs ginčas iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės.
Dėl įpareigojimo pakeisti nuomos sutartį ir uždrausti atsakovui sudaryti naujas nuomos sutartis
Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo įpareigoti atsakovą pakeisti nuomos sutartį, sudarytą su trečiuoju asmeniu, netenkino, nustatęs, kad prašoma laikinoji apsaugos priemonė yra nesuderinama su ieškovės suformuluotais reikalavimais, taip pat nėra tiesiogiai susijusi su pareikštais reikalavimais, nurodęs, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliantė pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog vien tai, kad apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir motyvais, nesudaro pagrindo manyti, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis yra neteisėta ar nepagrįsta.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principais. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad teismas taikytų tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, jog būtų užtikrintas būsimo teismo sprendimo įvykdymas, o teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Laikinosios apsaugos priemonės neturi varžyti proceso šalies teisių daugiau, negu būtina tikslui pasiekti, be to, jos turi būti tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais, užtikrinti šių reikalavimų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. rugpjūčio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-538-577/2025 20 punktas).
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, eliminuojant grėsmę jo įvykdymui ar pasunkėjimui. Todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas tokį procesinį prašymą, turi identifikuoti, ar egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimo nebus įmanoma įvykdyti ar kad jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1115-464/2020, 16 punktas).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovė ieškiniu prašo: 1) nutraukti ieškovės ir atsakovo santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos skyriuje, dėl atsakovo kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę; 3) santuokoje įgytą turtą: butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), ir 148/12435 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei atitinkamai atsakovui išmokant piniginę kompensaciją – 39 944,03 Eur; 4) transporto priemonę ,,Audi Q5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir motociklą ,,(duomenys neskelbtini)“ priteisti atsakovui; 5) priteisti ieškovei iš atsakovo 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; 6) nustatyti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; 7) priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui po 396 Eur periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę; 8) nustatyti atsakovo bendravimo su vaiku tvarką; 9) nustatyti, kad prievolė kreditoriui ,,Luminor Bank AS“ pagal kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) lieka solidaria ieškovės ir atsakovo prievole.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovės pareikštų reikalavimų pobūdį, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šiuo konkrečiu atveju ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais ir įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui neturi. Atskirojo skundo argumentai šių išvadų nepaneigia.
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog butas, esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui. Atsakovas su nuomininku T. G. 2025 m. liepos 21 d. sudarė nuomos sutartį (nuomos sutarties terminas nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki 2026 m. liepos 31 d.). Nors apeliantė argumentuoja, jog nuomos sutartis sudaryta be ieškovės sutikimo, atsakovas ieškovei nuomos mokesčio neperveda, prašo įpareigoti atsakovą pakeisti nuomos sutartį, teigia, jog reikalavimas įpareigoti atsakovą pakeisti sudarytą nuomos sutartį, atitinkamai ir reikalavimas uždrausti atsakovui be ieškovės dalyvavimo ir sutikimo sudaryti naujas buto nuomos sutartis yra susiję su pareikštais reikalavimais ir siekiu apsaugoti turtines ar asmenines neturtines ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko teises, objektyvių duomenų ir aplinkybių, leidžiančių pagrįstai manyti, jog netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių kyla reali grėsmė ieškovės ir (ar) šalių nepilnamečio vaiko interesams, nenurodė (CPK 178 straipsnis). Apeliantė nepaaiškina, kaip įpareigojimai pakeisti sudarytą nuomos sutartį ir draudimas sudaryti naujas buto nuomos sutartis susiję su būsimo teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimu, t. y. kokia forma ir būdu ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės skirtos būsimo teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti ir (ar) esamai ginčo situacijai sureguliuoti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės nurodomos aplinkybės, jog tenkinus ieškinį ieškovė turės spręsti buto nuomos sutarties nutraukimo klausimą, turtas toliau bus naudojamas už rinkoje perpus mažesnę kainą, įvertinus byloje pareikštų reikalavimų pobūdį, pačios savaime grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nepagrindžia.
Apeliantės argumentai, jog sudaryta nuomos sutartis pažeidžia ieškovės ir šalių nepilnamečio vaiko teises, pati savaime, nesant kitų duomenų, grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nepagrindžia. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovė su šalių nepilnamečiu vaiku bute negyvena, šiuo turtu nesinaudoja, jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovė negali užtikrinti šalių nepilnamečio vaiko teisės į saugias gyvenimo sąlygas, būtinas tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti, nenurodė ir šiomis aplinkybėmis būtinybės taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones neįrodinėjo. Byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo manyti, jog netaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti šalių nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys sudaro pagrindą manyti, jog tarp šalių kyla ginčų dėl naudojimosi bendru nekilnojamuoju turtu, tačiau jokie materialinio teisinio pobūdžio reikalavimai, susiję su šių nesutarimų išsprendimu, byloje nėra pareikšti, savo ruožtu laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kaip minėta, negali būti užtikrinami hipotetiniai, bylos nagrinėjimo dalyko nesudarantys reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-621-381/2019 20 punktą).
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nepagrįsti apeliantės argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl reikalavimo uždrausti sudaryti ir pasirašyti naujas nuomos sutartis. Sutiktina, jog pirmosios instancijos teismas atskirai šios ieškovės prašymo dalies neaptarė, tačiau, įvertinęs skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, jog šio reikalavimo pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 2020 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020). Argumentais, įpareigojančiais teismą motyvuotai į juos atsakyti, pripažįstami ne bet kokie teiginiai, o tik tie argumentai, kurie yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamam ginčui. Reikšminga yra tai, ar išdėstytais motyvais teismas atsakė į teisiškai reikšmingus klausimus. Šiuo konkrečiu atveju iš skundžiamos pirmosios instancijos nutarties turinio galima manyti, jog ieškovės prašymo uždrausti atsakovui sudaryti naujas buto nuomos sutartis pirmosios instancijos teismas netenkinto tais pačiais argumentais ir motyvais, kurių pagrindu buvo atmestas ieškovės prašymas įpareigoti atsakovą pakeisti jau sudarytos buto nuomos sutarties sąlygas, tai yra nustatęs, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės išeina už nagrinėjamos bylos ginčo ribų, neturi įtakos būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
Apibendrindamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei nepagrindus grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, aplinkybių, jog nepritaikius šių priemonių būtų pažeisti šalių nepilnamečio vaiko interesai. Apeliantės nesutikimas su pirmosios instancijos teismo nutartimi priešingų išvadų nesuponuoja.
Dėl įpareigojimo netrukdyti naudotis transporto priemone ir jos perdavimo
Ieškovė, be kita ko, byloje prašė įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis transporto priemone ir įpareigoti atsakovą perduoti transporto priemonę naudotis ieškovei iki galutinio teismo sprendimo priėmimo. Pirmosios instancijos teismas šio prašymo netenkino nurodęs, kad nėra pagrindo šios bylos nagrinėjimo laikotarpiui perduoti ieškovei transporto priemonės faktinį valdymą, nes toks reikalavimas niekaip neužtikrintų ieškinio reikalavimų ir jų taikymo atveju nebūtų pasiekti laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiami tikslai. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, neturi pagrindo su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutikti.
Minėta, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti susijusios su ieškinio dalyku, o laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1936/2013; 2020 m. balandžio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-321-236/2020). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios taisyklės neturėtų būti paneigtos ir sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių, skirtų laikinai sureguliuoti ginčo situaciją, taikymo klausimus, t. y. neturėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės, savo esme nesusijusios su ginčo dalyku.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis (CK 3.65 straipsnis) šeimos byloje yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
CK 3.65 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigojimą vieną sutuoktinį netrukdyti kitam sutuoktiniui naudotis tam tikru turtu.
Apeliantė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą netrukdyti ieškovei naudotis transporto priemone ir šią transporto priemonę perduoti ieškovei naudotis iki teismo sprendimo byloje priėmimo – grindžia aplinkybėmis, jog atsakovas šiuo turtu naudojasi nuo 2023 m. (duomenys neskelbtini), todėl, siekiant subalansuoti abiejų šalių teises, sąžininga sudaryti sąlygas ir leisti naudotis turtu ieškovei, su kuria nustatyta šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta. Teigia, jog siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus atsakovui prašomi taikyti įpareigojimai yra pagrįsti. Mano, jog pirmosios instancijos teismas šią prašymo dalį atmetė nepagrįstai.
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų matyti, jog transporto priemonė ,,Audi Q5“, registruota atsakovo vardu, įgyta šalims esant santuokoje. Transporto priemone nuo 2023 m. (duomenys neskelbtini) naudojasi atsakovas, bylos nagrinėjimo teisme metu šia transporto priemone toliau naudojasi atsakovas. Iš byloje esančio ieškinio turinio matyti, jog ieškovė po santuokos nutraukimo prašo teismo transporto priemonę ,,Audi Q5“ priteisti atsakovui. Ieškovė prašymą taikyti laikinąją apsaugos priemonę iš esmės grindžia aplinkybėmis, jog ieškovė transporto priemonės neturi, su ja nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, todėl jai kyla poreikis, kol nepadalytas santuokoje įgytas turtas, naudotis transporto priemone. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovės nurodomos aplinkybės pačios savaime būtinybės taikyti jos prašomas laikinąsias apsaugos priemones nepagrindžia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje neužtikrintų ieškinio reikalavimų ir nepasiektų laikinosios apsaugos priemonėmis siekiami tikslų.
Būtinybės taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones nepagrindžia ir apeliantės akcentuojama aplinkybė, jog atsakovo vardu yra registruotas motociklas ir šiai transporto priemonei ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikyti neprašo. Pastebėtina, jog apeliantė prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo aplinkybėmis, jog atsakovo vardu yra registruota kita transporto priemonė, pirmosios instancijos teisme negrindė ir neįrodinėjo, todėl pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškovės prašymo pagrįstumo klausimą, neturėjo pagrindo šių aplinkybių vertinti.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė nepagrindė, jog, nepritaikius jos prašomos laikinosios apsaugos priemonės, būtų pažeisti šalių nepilnamečio vaiko interesai. Nors, kaip minėta, laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos byloje yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo, nagrinėjamu atveju vien ieškovės nurodomas abstraktus poreikis naudotis transporto priemone, kol santuokoje įgytas turtas nėra padalytas, savaime grėsmės šalių nepilnamečio vaiko interesams ar grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nepatvirtina. Aplinkybė, jog prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovė grindžia prioritetiniais vaiko teisių apsaugos ir gynimo principais, byloje nesant objektyvių duomenų, jog konkrečioms šalių nepilnamečio vaiko teisėms ar interesams kyla ar gali kilti grėsmė, laikinųjų apsaugos priemonių būtinybės nepagrindžia. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog asmuo, prašantis byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi procesinę pareigą tokį prašymą pagrįsti (CPK 178 straipsnis).
Apibendrinamas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas mano, jog šiuo konkrečiu atveju byloje duomenų, sudarančių pagrindą taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nėra, todėl konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino šios ieškovės prašymo dalies.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).
Dėl bylos procesinės baigties
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemonės, yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2026 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistą.