- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-29
- Bylos Nr.
- e2-1115-464/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00260-2020-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Malis“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „BRC finance“
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Malis“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-1530-230/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BRC finance“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Malis“ dėl automobilių grąžinimo nutraukus nuomos sutartis,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „BRC finance“ 2020 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama: 1) pripažinti, kad automobilių išperkamosios nuomos sutartys LT-2016/4930; LT-2016/4928; LT-2016/4926; LT-2016/4922; LT-2016/4920; LT-2017/4993; LT-2017/5041 yra nutrauktos teisėtai; 2) įpareigoti atsakovę UAB „Malis“ pateikti informaciją apie automobilius: Volkswagen Passat, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Skoda Octavia, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Mercedes-Benz ML 320, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Ford Mondeo, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Audi Q7, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Volkswagen Multivan, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Mercedes-Benz E 250, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau visi kartu – ir automobiliai) atsakant į šiuos klausimus: kur šiuo metu yra saugojami automobiliai; ar automobiliai yra perduoti tretiesiems asmenims; ar automobiliai nėra apgadinti; 3) įpareigoti atsakovę UAB „Malis“ grąžinti automobilius; 4) priteisti iš atsakovės 1 366 Eur žyminį mokestį.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad pagal šalių sudarytas septynias išperkamosios nuomos sutartis atsakovė įsipareigojo mokėti nuomos mokestį už automobilius, o sumokėjusi visas įmokas pagal grafikus, turėjo teisę kiekvieną automobilį išsipirkti. Atsakovei įsipareigojimų laiku nevykdant ieškovė keletą kartų atsakovę įspėjo dėl sutarčių nutraukimo, kol galiausiai 2019 m. gruodžio 10 d. vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo grąžinti neišpirktus automobilius. Tačiau atsakovė automobilių iki pat ieškinio pateikimo dienos nėra grąžinusi ir to neketina daryti iki kol nebus įpareigota tai padaryti teismo sprendimu.
3. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos – įpareigoti atsakovę UAB „Malis“ perduoti ieškovei UAB „BRC finance“ saugoti automobilius. Prašyme nurodė, kad sutartys yra nutrauktos, todėl atsakovė, žinodama apie nutrauktas sutartis ir negrąžindama automobilių, elgiasi nesąžiningai. Atsakovei neteisėtai naudojantis automobiliais, jų vertė mažėja dėl nusidėvėjimo. Be to, ieškovė yra gavusi užklausą iš trečiojo asmens dėl automobilio Audi Q7, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pateikė informaciją, kad nusipirko šį automobilį iš atsakovės. Taigi, automobilis buvo neteisėtai perduotas trečiajam asmeniui pagal pirkimo–pardavimo sandorį, o ši aplinkybė taip pat teikia pagrindą spręsti dėl atsakovės nesąžiningumo ir realios grėsmės, kad atsakovė ir toliau bandys perduoti ieškovei priklausantį turtą tretiesiems asmenims, taip apsunkindama teismo sprendimo vykdymą arba jį padarydama neįmanomu. Atsakovės nesąžiningą elgesį įrodo dar ir tai, kad automobilis Skoda Octavia, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikomas atsakovės buveinės adresu esančioje aikštelėje, dalyvavo eismo įvykyje, nes jo priekis yra stipriai apgadintas.
4. Ieškovė pažymėjo ir tokias aplinkybes, kad atsakovė nemoka nuomos mokesčių, o antstolis savo pažymoje yra nurodęs, kad atsakovės sąskaitose nėra piniginių lėšų, ji neturi registruoto turto, o kitas atsakovei priklausantis turtas yra areštuotas antstolių dėl jos atžvilgiu pradėtų 6 vykdomųjų bylų, atsakovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo biudžetui yra apie 2 000 Eur, o bendra jos skolų suma siekia apie 39 000 Eur. Iš to daro išvadą, kad automobilių vertė atsakovei yra didelė, todėl tikėtina, kad atsakovė ir toliau bandys automobilius perduoti ir / ar slėpti, taigi, priėmus ieškovei palankų sprendimą jo vykdymas bus apsunkintas arba nebeįmanomas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi ieškovės UAB „BRC finance“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino ir įpareigojo atsakovę UAB „Malis“ perduoti ieškovei saugoti iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo automobilius: Volkswagen Passat, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Skoda Octavia, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Mercedes-Benz ML 320, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Ford Mondeo, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Audi Q7, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Volkswagen Multivan, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini); Mercedes-Benz E 250, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Teismas sprendė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovė aiškiai suformulavo atsakovės prievolės atsiradimo faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamo reikalavimo atsakovei argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
7. Teismas nurodė, kad ieškovė yra ginčo automobilių savininkė, ieškinyje reiškianti reikalavimą įpareigoti atsakovę grąžinti jai automobilius, taigi ieškovės materialinis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su ginčo objektu. Ieškovė 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimu informavo atsakovę, kad automobilių išperkamosios nuomos sutartys dėl ginčo objektų yra nutraukiamos, o atsakovė turi pareigą po sutarčių nutraukimo nedelsiant grąžinti juos ieškovei, tačiau automobiliai ieškovei iki šiol negrąžinti, jie yra atsakovės dispozicijoje, atsakovė jais naudojasi, tokiu būdu mažindama jų vertę, šiems nusidėvint. Be to, teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina ir jos teiginius apie galimą vieno ginčo automobilio perleidimą trečiajam asmeniui, o kito – stiprų apgadinimą, kas suponavo teismo išvadą apie atsakovės nesąžiningą elgesį ieškovės atžvilgiu.
8. Teismas pakartojo ieškovės prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones akcentuojamą informaciją apie atsakovei pradėtas vykdomąsias bylas, apie jos turtą bei antstolių šiam turtui taikomus apribojimus, grindžiamą antstolio M. Petrovskio 2020 m. balandžio 29 d. pažyma apie vykdomo išieškojimo eigą, pripažindamas jas prastą atsakovės turtinę padėtį patvirtinančiomis aplinkybėmis, ir tokių aplinkybių pagrindu padarė išvadą, kad atsakovei ieškinio suma yra pakankamai didelė, o ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
9. Taigi, nustatęs abi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygas, teismas, vadovaudamasis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, įpareigojo atsakovę perduoti ieškovei saugoti automobilius.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė UAB „Malis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį ir priimti naują – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
10.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
10.2. Taikyta laikinoji apsaugos priemonė iš esmės sutampa su vienu iš ieškinio reikalavimu. Tik prevencinio ieškinio padavimo atveju teismas gali taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tuo tarpu skundžiama nutartimi teismas patenkino vieną iš ieškinio reikalavimų – įpareigojo atsakovą ieškovui grąžinti automobilius.
10.3. Grėsmė teismo sprendimo įvykdymui grindžiama spėlionėmis, kad šios laikinosios apsaugos priemonės netaikius, atsakovas gali nudėvėti, sugadinti ar sunaikinti automobilius. Priešingai nei nurodo ieškovė, automobilis Audi Q7 trečiajam asmeniui nebuvo parduotas už 6 800 Eur – atsakovė vykdo automobilių nuomos verslą, todėl automobilį Audi Q7 yra išnuomojusi ir minėta suma yra nuomos mokestis už visą nuomos santykių su trečiuoju asmeniu laikotarpį. Tuo tarpu automobilį Skoda Octavia atsakovė išperkamosios nuomos sutarties 5.1.5 punkto pagrindu remontuoja (remontui išleista 3 000 Eur suma), remontą planuojama baigti 2020 m. birželio 10 d.
10.4. Teismo taikyta didelės ieškinio sumos prezumpcija, kaip savaime sprendimo įvykdymo pasunkėjimą pagrindžianti aplinkybė, jau ne kartą paneigta naujausiais teismų praktikos pavyzdžiais. Be to, trijų bendrovės darbuotojų buvimas ar finansinės ataskaitos nepateikimas VĮ Registrų centrui nepatvirtina blogos bendrovės finansinės padėties. Ieškovės minimi 39 000 Eur dydžio skoliniai įsipareigojimai yra susidarę dėl nesutarimų su ieškove, o atsakovės banko sąskaitose lėšų nėra būtent dėl to, jog antstolis M. Petrovskis yra jas vykdomojoje byloje nuskaitęs. Visgi atsakovė ir toliau vykdo veiklą, įsiskolinimas socialinio draudimo fondo valdybai yra dengiamas pagal pasirašytą skolos išdėstymo grafiką.
10.5. Teismui nusprendus įpareigoti atsakovę grąžinti ieškovei automobilius, iš esmės bus apribota atsakovės veikla (automobilių nuoma tretiesiems asmenims), dėl ko ji negalės gauti jokių pajamų ir vykdyti įsipareigojimų tiek socialinio draudimo biudžetui, tiek ieškovei.
Atsiliepimas
10.6. Atsakovė nesutinka su ieškovės pozicija, kad iš esmės pažeidė išperkamosios nuomos sutartis ir ilgiau nei tris mėnesius nemokėjo išperkamosios nuomos mokesčio įmokų bei nevykdė piniginių prievolių pagal sutartis. Rengiant 2019 m. gruodžio 10 d. pranešimą dar nebuvo suėjęs trijų mėnesių terminas, per kurį atsakovė būtų nevykdžiusi įsipareigojimų. Per mėnesį atsakovės mokėtina išperkamosios nuomos įmokų suma sudaro apie 5 000 Eur, taigi susidariusi skola pagal išperkamosios nuomos sutartis, kurią ieškovė prašo priteisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose (10 269,30 Eur), nesudaro trijų mėnesių mokėtinų įmokų dydžio. Paskutinė atsakovės įmoka pagal sutartis sumokėta 2019 m. rugsėjo 12 d.
10.7. Ieškovės elgesys santykiuose su atsakove yra aplaidus, buhalterinės apskaitos dokumentai nėra tinkamai apskaitomi, dėl ko neva fiksuojamos skolos už pateiktas sąskaitas faktūras, nors iš tiesų tarp šalių egzistuoja vienarūšiai priešpriešiniai reikalavimai. Pavyzdžiui, atsakovė 2019 m. gruodžio 18 d. yra pateikusi 10 500 Eur sumos sąskaitą faktūrą Nr. MAL000713 už parduotą Automobilį VW Passat, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir 9 500 Eur sumos sąskaitą faktūrą Nr. MAL000714 už parduotą Automobilį VW Passat, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė nėra nei įtraukusi šių sąskaitų į apskaitą (į „UAB Malis apyvarta“) ir atitinkama apimtimi neįskaičiusi priešpriešinių reikalavimų, nei minėtus automobilius grąžina atsakovei.
10.8. Ne atsakovė yra nesąžininga, o pati ieškovė elgiasi visiškai nesąžiningai, nurodydama tikrovės neatitinkančias aplinkybes, taip pat pažeidžia sutartimis jai tenkančias pareigas. Priešingai nei nurodo ieškovė, automobilio išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT-2016/4926 dėl automobilio Mercedes-Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pasibaigusi 2020 m. sausio 1 d., atsakovė ją yra įvykdžiusi tinkamai (apmokėjusi sąskaitas), tačiau ieškovė neišduoda pabaigos akto. Skoliniai įsipareigojimai pagal automobilio išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT-2016/4922 dėl automobilio Ford Mondeo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2011 m. gamybos – VIN kodas (duomenys neskelbtini)) yra tinkamai įvykdyti ir tai patvirtina 2019 m. gruodžio 13 d. ieškovo išduotas pabaigos aktas. Automobilio išperkamosios nuomos sutartis Nr. LT-2016/4920 dėl automobilio Audi Q7, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra pasibaigusi 2020 m. sausio 1 d., atsakovė ją yra įvykdžiusi tinkamai (apmokėjusi sąskaitas).
10.9. Galimai susidarė tokia situacija, kad atsakovė mokėjo sąskaitas už nuomojamus aukščiau paminėtus septynis automobilius, tačiau ieškovė įmokas užskaitė pagal kitas išperkamosios nuomos sutartis, dėl kurių vykdymo kilo ginčas ir atsakovė atsisakė apmokėti tam tikras sąskaitas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
11. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės atskirojo skundo argumentais, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada dėl ieškinio prima facie (preliminaraus, tikėtino) pagrįstumo kaip vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos.
12. Viena vertus, apeliantė nepateikia kitokią jos nuomonę dėl ieškinio reikalavimų įvertinimo pagal prima facie doktriną pagrindžiančių argumentų, vien deklaratyviai tvirtindama, kad teismas nepagrįstai pripažino ieškinį tikėtinai pagrįstu. Kita vertus, pati apeliantė atskirajame skunde cituoja Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kuria remiantis teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų bei juos patvirtinančių įrodymų.
13. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių bei faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016; 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-27-370/2020).
14. Preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo kontekste teismas galėtų atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, šis yra pasirinkęs neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba kai prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kitaip tariant, tik tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pakankamai pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2020 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-831-516/2020).
15. Nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindo tokiam vertinimui, kad pagal ieškovės UAB „BRC finance“ suformuluotus ieškinio reikalavimus (ar bent dalį jų) negalėtų būti priimtas palankus ieškovei teismo sprendimas ar kad ieškovė būtų pasirinkusi savo galimai pažeistas teises ginti netinkamu būdu. Todėl atsižvelgiant į šio procesinio klausimo sprendimo ypatumus (teisinių argumentų vertinimas ir įrodymų tyrimas šioje proceso stadijoje neatliekamas), pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad ieškovė aiškiai suformulavo atsakovės prievolės atsiradimo faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamo reikalavimo atsakovei argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, todėl jos ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui
16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, eliminuojant grėsmę jo įvykdymui ar pasunkėjimui. Todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas tokį procesinį prašymą turi identifikuoti, ar egzistuoja grėsmė, kad teismo sprendimo nebus įmanoma įvykdyti ar kad jo įvykdymas iš esmės pasunkės. Konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neišeinant už pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimto būtent pagal pareikštus ieškinio reikalavimus, vykdymą.
17. Kaip nurodė ieškovė, ji su atsakove yra sudariusi išperkamosios nuomos sutartis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.503 straipsnio (nuomojamo daikto išpirkimas) 1 dalimi, įstatymai arba nuomos sutartis gali numatyti, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). Kaip matyti iš sutarčių, kurių nutraukimą ieškovė ieškiniu prašo pripažinti teisėtu, ir kurių sąlygos analogiškos, bendrųjų sąlygų 11.1.2 punktų, šalys susitarė, kad ieškovė turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, jei atsakovė ilgiau nei tris mėnesius nevykdo sutartyje nustatytais terminais bet kurios piniginės prievolės pagal sutartį, t. y kai tris mėnesius iš eilės yra pradelsta sumokėti bet kokia pagal sutartį ieškovei mokėtina suma. Prie ieškinio pridėtame ieškovės 2019 m. gruodžio 10 d. pranešime dėl vienašalio sutarčių nutraukimo ieškovė nurodžiusi, kad vėluojama atsiskaityti 162 dienas, vadinasi, daugiau nei tris mėnesius.
18. Tiek sutarčių bendrųjų dalių 11.3.2, tiek 11.3.3 punktuose įtvirtinta ieškovės teisė vienašališkai nutraukus sutartį reikalauti grąžinti automobilius. Taigi, ieškinio patenkinimo atveju ieškovės teisė atgauti automobilius būtų patvirtinta teismo sprendimu, ir priešingai, ieškinio atmetimo atveju šalys būtų grąžintos į iki vienašalio sutarčių nutraukimo buvusią situaciją (automobiliais teisėtai ir toliau naudotųsi atsakovė).
19. Įvertinęs pareikštų reikalavimų pobūdį, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su atskirojo skundo argumentais, kuriais keliamas ieškinio reikalavimų ir laikinosios apsaugos priemonės tapatumo klausimas. Ir nors pareiškus tokio pobūdžio reikalavimą grėsmė teismo sprendimo įvykdymui iš esmės galėtų būti argumentuojama poreikiu užtikrinti, kad ginčo automobiliai nebūtų sunaikinti ar nebūtų sumažinta jų vertė, nes esant palankiam ieškovei teismo sprendimui grąžintino turto galėtų nelikti arba jo vertė būtų gerokai sumažėjusi, visgi laikinoji apsaugos priemonė, kurios paskirtis – užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą, negali sutapti su pareikštais reikalavimais ar užtikrinti kitokius šalių interesus, be kita ko, jomis negali būti iš anksto įvykdytas teismo sprendimas, kuris dar net nėra priimtas. Ieškovė, pareiškusi prašymą dėl būtent tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo, kuri yra visiškai identiška vienam jos ieškinio reikalavimui, išdėstytam reikalavimų sąrašo 4 punkte, ir suformulavusi prašymą perduoti ginčo turtą ieškovei nelaukiant šio ginčo išnagrinėjimo baigties būtent tokio teisinio rezultato ir siekia.
20. Šiame kontekste pažymėtina, kad tik prevencinio ieškinio padavimo atveju (CK 6.255 straipsnis) teismas galėtų taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios iš esmės sutampa su ieškinyje pareikštais reikalavimais. Tačiau tokie atvejai yra išimtiniai ir susiję su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-781/2009; 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1700-464/2018).
21. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės iš esmės sutampa su byloje pareikštu vienu reikalavimu, todėl tokia laikinoji priemonė, kurios prašė ieškovė, t. y. įpareigoti apeliantę dar iki ginčo iš esmės išsprendimo perduoti ginčo objektu tapusį turtą saugoti ieškovei, skundžiama nutartimi pritaikyta nepagrįstai, taigi su šia atskirojo skundo dalimi apeliacinės instancijos teismas sutinka.
22. Be to, spręsdamas, ar grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ar jo pasunkėjimui egzistuoja, pirmiausia teismas privalėjo įvertinti ieškiniu reiškiamų reikalavimų, o kartu ir ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo vykdymo būdą ir sąlygas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, kaip vieną iš reikšmingų aplinkybių nurodė, kad ieškinio suma atsakovei, atžvelgiant į jos turtinę padėtį (turimus įsiskolinamus, ir vykdomus išieškojimus) laikytina didele ir vien dėl šios priežasties pripažino grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Su tokia teismo padaryta išvada taip pat nėra pagrindo sutikti. Kaip pagrįstai savo atskirajame skunde nurodo apeliantė, tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė padėtis nesuponuoja absoliutaus (savaime pakankamo) pagrindo laikinosioms apsaugos priemonėms pritaikyti (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017; 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235-943/2018; 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018).
23. Kaip matyti iš ieškinio turinio, pagrindiniai ieškovės UAB „BRC finance“ ieškinio reikalavimai pareikšti dėl jos iniciatyva atlikto išperkamosios nuomos sutarčių vienašalio nutraukimo pripažinimo teisėtu ir automobilių grąžinimo. Tokiu atveju didelė ieškinio suma, atsižvelgiant į ginčo dalyką, apskritai neturi jokios teisinės reikšmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes ieškiniu neprašoma priteisti jokių piniginių lėšų (ginčo turto vertės). Taigi, pirmosios instancijos teismas kaip pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nurodė nagrinėjamoje byloje susiklosčiusioje situacijoje teisiškai neaktualius argumentus, todėl dar ir šiuo aspektu skundžiama nutartis negali būti vertinama kaip teisėta ir pagrįsta.
24. Pirmosios instancijos teismas nutartyje vien lakoniškai nurodęs, kad nutartis priimama ir vadovaujantis ekonomiškumo bei proporcingumo principais, šių savo teiginių taip pat nepagrindė jokiais motyvais. Tiek ieškovė, tiek apeliantė yra verslo subjektai, todėl, aptardamas minėtus principus, pirmosios instancijos teismas turėjo aptarti ir galimus padarinius, kurie kiltų ieškovei, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, bei padarinius, kurie kiltų apeliantei, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-936-823/2018). Kitaip tariant, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas turėjo įvertinti bei aptarti tiek ieškovės, tiek apeliantės teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. To teismui neatlikus, skundžiama nutartis stokoja pagrįstumo dar ir šiuo aspektu.
25. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi jų įvertinimas sudaro bylos nagrinėjimo iš esmės dalyką.
26. Nenustačius faktinių ir teisinių prielaidų taikyti tokias priemones, kurių prašė ieškovė ir kurias skundžiama 2020 m. gegužės 7d. nutartimi pritaikė pirmosios instancijos teismas, nutartis panaikintina, o ieškovės prašymas atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Visgi atkreiptinas dėmesys ir į tokią aplinkybę, kad CPK neriboja prašymų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimo skaičiaus. Todėl net teismo atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atveju nėra eliminuojama dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų teisė kreiptis su pakartotiniu prašymu, atitinkamai jį motyvuojant bei taip įgyvendinant savo procesines teises (CPK 42 straipsnis, 144 straipsnio 3 dalis, 245 straipsnio 3 dalis). Svarbu tai, kad pakartotinis prašymas būtų motyvuotas ir jame būtų nurodytos iš esmės naujos / papildomos aplinkybės, kurios nebuvo analizuotos teismų, sprendžiant prieš tai buvusius prašymus (ne)taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1028/2014; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1294-823/2018).
Dėl atskiruoju skundu skundžiamos 2020 m. gegužės 7 d. nutarties modifikavimo
27. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė 2020 m. gegužės 12 d., t. y. iki apeliantė pateikė atskirąjį skundą dėl skundžiamos 2020 m. gegužės 7 d. nutarties, pirmosios instancijos teismui padavė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (patikslinimo), kuriame prašė pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį – iš apeliantės UAB „Malis“ išreikalauti automobilius ir paskirti ieškovę UAB „BRC finance“ saugoti juos iki bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, nutarties dėl automobilių išreikalavimo vykdymą CPK nustatyta tvarka pavedant ieškovės pasirinktam antstoliui.
28. Kauno apygardos teismas 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi šį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (patikslinimo) atmetė ir nurodė, kad ieškovės prašomos pakeisti laikinosios apsaugos priemonės iš esmės nesiskiria, skiriasi tik jų formuluotė („įpareigoti atsakovę perduoti automobilius saugoti ieškovei“ ir „išreikalauti automobilius iš atsakovės ir perduoti juos saugoti ieškovei“), o tai neužkerta kelio priverstiniam tokios nutarties vykdymui. Be to, teismo vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad jos pasirinktas antstolis atsisako priimti vykdyti nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
29. Tačiau Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi buvo išspręstas ne tik ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (patikslinimo), bet ir apeliantės atskirojo skundo priėmimo klausimas. Pirmosios instancijos teismas, iš dalies sutikdamas su apeliantės (atsakovės) atskiruoju skundu dėl 2020 m. gegužės 7 d. nutarties, pasinaikino pirmiau taikytas laikinąsias apsaugos priemones dėl automobilio Ford Mondeo, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perdavimo ieškovei, taip pat papildomai nurodė, kad buvo taikytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodytos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus.
30. Vadinasi, nauja nutartimi pirmosios instancijos teismas sutiko su apeliantės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto ir pakeitė taikytų ribojimų apimtį, taip pat pakeitė (papildė) 2020 m. gegužės 7 d. nutartyje nurodytus motyvus. Ir nors 2020 m. gegužės 21 d. nutartis atskiruoju skundu atskirai nuo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties nėra skundžiama, tačiau ši 2020 m. gegužės 21 d. nutartis tapo sudėtine skundžiamos 2020 m. gegužės 7 d. nutarties dalimi. Todėl apeliacinės instancijos teismas turi pareigą pasisakyti ir dėl šios nutarties teisėtumo bei pagrįstumo.
31. CPK 334 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kokias teises turi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas gauto atskirojo skundo priėmimo klausimą. Įstatymų leidėjo valia, pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atskiruoju skundu, gali arba pats pasinaikinti skundžiamą nutartį arba, nesutikdamas su atskiruoju skundu, turi išsiųsti bylą su atskiruoju skundu ir atsiliepimais į jį nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Aptariama CPK norma nenumato galimybės pirmosios instancijos teismui veikti už apeliacinės instancijos teismą ir, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, tik iš dalies sutikti su atskiruoju skundu, ar, juo labiau, redaguoti (keisti) pirmiau priimtą savo procesinį sprendimą (šiuo atveju 2020 m. gegužės 7 d. nutartį), jo motyvuojamąją ir / ar rezoliucinę dalį. Kadangi 2020 m. gegužės 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismas tik iš dalies sutiko su atskiruoju skundu ir nepasinaikino ankstesnės 2020 m. gegužės 7 d. nutarties, vien pakeisdamas ja taikyto turto arešto mastą (turto, kurį teismas įpareigojo perduoti ieškovei, sudėtį), ir ši Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis, kaip sudėtinė skundžiamos teismo nutarties dalis, taip pat iš dalies panaikintina.
32. Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties dalis, kuria buvo išspręstas ieškovės UAB „BRC finance“ naujas prašymas dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (patikslinimo) bei procesinis atskirojo skundo priėmimo ir jo siuntimo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui klausimas, nėra sudėtine pirmesnės teismo nutarties dalimi, todėl jos teisėtumas bei pagrįstumas nevertinamas, paliekant galioti šią nutarties dalį nepakeistą.
Dėl prie atskirojo skundo pridėtų dokumentų
33. Apeliantė UAB „Malis“ prie atskirojo skundo pridėjo 2019 m. gruodžio 13 d. pabaigos akto, 2016 m. gruodžio 23 d. automobilio išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT-2016/4923, 2016 m. gruodžio 23 d. automobilio išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT-2016/4925 su priedu, 2019 m. spalio 30 d. PVM sąskaitų faktūrų Nr. BRCL 165077 ir BRCL 165078, priedo prie 2017 m. sausio 19 d. išperkamosios nuomos sutarties (įmokų grafiko), 2019 m. rugsėjo 24 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. AELT 00846, 2019 m. gruodžio 13 d. pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. LT-2019/20920 ir LT-2019/20919, 2019 m. gruodžio 18 d. sąskaitos faktūros Nr. MAL000713 ir MAL000714 kopijas.
34. Viena vertus, apeliantė atskirajame skunde nėra suformulavusi prašymo pirmiau išvardintus įrodymus pridėti prie bylos apeliacinės instancijos teisme, kita vertus, iš atskirojo argumentų ir pridėtų įrodymų turinio matyti, kad jais apeliantė siekia įrodinėti aplinkybes, sudarančias ginčo narinėjimo iš esmės dalyką. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nesprendžia jų pridėjimo prie bylos klausimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BRC finance“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties dalį, kuria atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Malis“ atskirasis skundas tenkintas iš dalies – Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 7 d. nutarties dalis, kuria taikyta laikinoji apsaugos priemonė ir atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Malis“ įpareigota perduoti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „BRC finance“ saugoti automobilį Ford Mondeo, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinta ir šioje dalyje priimtas naujas sprendimas – ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „BRC finance“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmestas, panaikinti.
Kitą Kauno apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.