Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedrės Seselskytės, Mildos Skersienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Erikos Tamošaitienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų KBC1 ir CFG2 apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams CFG2 ir KBC1 dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė „(duomenys neskelbtini)“ namai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.

Ginčo esmė

laikinai apriboti tėvų valdžią atsakovams KBC1 ir CFG2 (toliau – ir atsakovai) nepilnamečių vaikų MNL3, gimusio (duomenys neskelbtini), GFR7, gimusio (duomenys neskelbtini), DRE2, gimusio (duomenys neskelbtini), ir MOG2, gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir nepilnamečiai vaikai), atžvilgiu;

priteisti iš atsakovų išlaikymą kiekvienam vaikui po 100 Eur iš kiekvieno iš tėvų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją;

nustatyti nuolatinę globą nepilnamečiams vaikams ir jų globėju bei gaunamų lėšų administratoriumi paskirti valstybės įmonę Vilniaus vaikų socialinės globos namus „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Vilniaus vaikų socialinės globos namai, globos namai);

nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti Vilniaus vaikų socialinės globos namuose.

Nurodė, kad Tarnybai atsakovų šeima yra žinoma. Šeima nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2018 m. birželio 30 d. buvo įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, dėl vaikų nepriežiūros. Ieškovės nuomone, atsakovai vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip tėvų, pareigos. Dedant tėvams didesnes pastangas, padėtis šeimoje gali pasikeisti, todėl atsakovams prašo laikinai apriboti tėvų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Nurodė, kad iš atsakovų turi būti priteistas nepilnamečių vaikų išlaikymas, kiekvienam vaikui po 100 Eur iš kiekvieno iš tėvų. Teigė, kad nepilnamečiai vaikai yra likę be tėvų globos, nė vienas iš tėvų su vaikais negyvena. Laikinosios globos nustatymo pagrindai nėra išnykę ir nepilnamečiai negali būti grąžinti į tėvų šeimą, todėl, siekiant apsaugoti ir užtikrinti geriausius vaikų interesus, jiems būtina nustatyti nuolatinę globą ir paskirti nuolatinį globėją Vilniaus vaikų socialinės globos namus bei nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą globos namuose, kuriuose nepilnamečiai gyvena nuo 2024 m. gegužės 28 d.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Nepakankamai pagrįsta ir teismo išvada, kad atsakovė vengia atlikti savo pareigas vaikų atžvilgiu. Priešingai – byloje esantys duomenys patvirtina, kad net vaikams esant globojamiems motina reguliariai juos lankė; bendravo telefonu; domėjosi jų mokslu ir sveikata; nešė reikalingus daiktus; skyrė pinigų vaikų poreikiams; dalyvavo vaikų gyvenime tiek, kiek jai buvo leidžiama. Be to, teismas nepakankamai įvertino pačių vaikų nuomonę. Vaikai aiškiai nurodė jaučiantys stiprų emocinį ryšį su motina, išreiškė norą grįžti namo, pasakojo apie motinos rūpestį, bendrą laiką, pagalbą moksluose ir šeimos ryšį. Tokie paaiškinimai tiesiogiai prieštarauja išvadai, kad motina vaikais nesirūpina ar daro jiems žalingą įtaką. Teismas taip pat nepagrįstai visą neigiamą situaciją šeimoje faktiškai sutapatino su motinos elgesiu, nors didžioji dalis byloje minimų probleminių aplinkybių buvo susijusios būtent su ankstesniu vaikų tėvo elgesiu – alkoholio vartojimu, agresija, konfliktais ir smurtu artimoje aplinkoje. Teigia, kad byloje nėra duomenų, jog pati atsakovė būtų fiziškai smurtavusi prieš vaikus. Šiuo atveju byloje egzistavo aiškūs duomenys apie motinos motyvaciją, pokyčius ir galimybę užtikrinti vaikams saugią aplinką atskyrus juos nuo neigiamos tėvo įtakos, tačiau šios aplinkybės teismo buvo nepakankamai įvertintos. Todėl teismo išvada, kad atsakovė ir toliau vengia atlikti savo pareigas, piktnaudžiauja tėvų valdžia bei daro žalingą įtaką vaikams, neatitinka visapusiško ir objektyvaus byloje esančių įrodymų vertinimo standarto. Nepakankamai pagrįsta ir teismo išvada dėl materialinio išlaikymo neteikimo. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovai būtų visiškai atsiriboję nuo vaikų poreikių ar sąmoningai atsisakę juos remti.

Nurodo, kad didžioji dalis neigiamų aplinkybių buvo siejama būtent su atsakovo ankstesniu elgesiu – alkoholio vartojimu, konfliktais bei netinkamu elgesiu šeimoje. Tačiau teismas nepakankamai įvertino, kad bylos nagrinėjimo metu situacija šeimoje jau buvo iš esmės pasikeitusi. Buvo nurodyta ir paaiškinta, kad atsakovas nebevartoja alkoholio; nebesmurtauja; siekia stabilizuoti savo gyvenimą; palaiko ryšį su vaikais; kartu su atsakove deda pastangas susigrąžinti vaikus į šeimą. Taip pat abu atsakovai įsidarbino, siekia stabilumo ir rodė motyvaciją keisti ankstesnį gyvenimo modelį. Byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovai būtų visiškai atsiriboję nuo vaikų poreikių ar sąmoningai atsisakę juos remti. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog motina nesugeba inicijuoti bendros veiklos ar nesupranta vaikų poreikių, prieštarauja pačių vaikų parodymams. Byloje esantys vaikų GFR7 ir MNL3 paaiškinimai buvo daug platesni nei vien abstrakti „meilė tėvams“. Vaikai konkrečiai nurodė, kad: mama jais rūpinosi; gamino maistą; padėdavo ruošti pamokas; leisdavo laiką kartu; šeima kartu švęsdavo šventes; kartu žaisdavo ir skaitydavo knygas; jie ilgisi namų aplinkos bei šeimos gyvenimo. Todėl teismo išvada, kad vaikai negalėjo nurodyti kitų aplinkybių, be meilės tėvams, neatitinka faktinių bylos duomenų. Mano, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės netinkamai įvertino bylai pateiktus įrodymus, todėl skundžiamas teismo sprendimas turi būti panaikintas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliantų apeliaciniai skundai netenkinami.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus ir reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgusi į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinusi ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

Dėl byloje nustatytų esminių faktinių aplinkybių

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečių vaikų MNL3, (duomenys neskelbtini), GFR7, gimusio (duomenys neskelbtini), DRE2, gimusio (duomenys neskelbtini), ir MOG2, gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovai.

Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 23 d. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nutartimi leido paminti nepilnamečius vaikus iš atsakovų. Po apskundimo ši nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 27 d. Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad visi nepilnamečiai vaikai nuo 2024 m. gegužės 28 d. apgyvendinti kartu „(duomenys neskelbtini)“ namų bendruomenės šeimynoje.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas ieškovės ieškinį patenkino – laikinai apribojo tėvų valdžią atsakovams nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nustatė nuolatinę globą nepilnamečiams vaikams ir jų globėju bei gaunamų lėšų administratoriumi paskyrė Vilniaus vaikų socialinės globos namus „(duomenys neskelbtini)“; nustatė nuolatinę rūpybą nepilnamečiam vaikui MNL3 ir jo rūpintoju bei gaunamų lėšų administratoriumi paskyrė Vilniaus vaikų socialinės globos namus „(duomenys neskelbtini)“; nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą Vilniaus vaikų socialinės globos namuose „(duomenys neskelbtini)“; priteisė iš atsakovų kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 100 Eur iš kiekvieno iš tėvų kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2025 m. kovo 10 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl laikinos tėvų valdžios apribojimo nepilnamečių vaikų atžvilgiu

Apeliantai nesutikdami su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniuose skunduose dėsto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovų šeimoje anksčiau buvusios nepilnamečiams vaikams netinkamos gyvenimo sąlygos yra pasikeitusios. Atsakovas yra nustojęs vartoti alkoholį, kartu su atsakove palaiko nuolatinį ryšį su vaikais, remia juos finansiškai. Apeliantai siekia susigrąžinti vaikus gyventi į šeimą, priima Tarnybos jiems teikiamą pagalbą. Atsakovė akcentuoja, kad nėra duomenų apie jos netinkamą elgesį su vaikais, jos vertinimu, šiuo metu vaikams yra sudarytos visos sąlygos į saugią gyvenamąją aplinką. Apeliantė, be kita ko, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 23 d. nutartimi dėl leidimo paimti vaikus iš šeimos, tačiau neįvertino, kad ši nutartis buvo priimta sprendžiant laikiną ir skubų apsaugos klausimą, esant tuo metu egzistavusiai situacijai. Šiuo metu, anot apeliantės, situacija yra iš esmės pasikeitusi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 18 straipsnio 1 dalyje, CK 3.155 straipsnyje, Vaiko teisių pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 4 straipsnio 7 punkte bei to paties įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos principinės vaiko teisių apsaugos nuostatos dėl prioritetinės tėvų pareigos užtikrinti vaikų teises ir interesus. Valstybė į privatų šeimos gyvenimą gali ir turi įsikišti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramą, reikalingą tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiūrai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir švietimo priemonių, siekiant apginti vaiką nuo priežiūros nebuvimo ar nerūpestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iš tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis). Šis atsakomybės už vaiko teisių apsaugą pasidalijamas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi būti įgyvendinamas per valstybės teikiamą pagalbą tėvams, kad šie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas šeimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę visų pirma augti savo šeimoje, o vaiko paėmimas iš šeimos turėtų būti taikomas tik išnaudojus visas priemones padėti šeimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos – nurodo, kad apeliantų šeima jai yra žinoma. Nuo 2016 m. kovo 16 d. iki 2018 m. birželio 30 d. šeima buvo įtraukta į Vilniaus miesto socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, priežastys, dėl kurių šeima buvo įtraukta į šią apskaitą, – socialinių įgūdžių stoka, vaikų nepriežiūra.

Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, situacija šeimoje visada buvo panaši, t. y. namuose trūko švaros, tvarkos, vaikai ne visada būdavo tinkamai prižiūrėti ir ugdomi, jiems trūko normalių sąlygų pamokų ruošai ir poilsiui, dėl netinkamos priežiūros ir dėmesio stokos vaikai į mokyklą ėjo kada norėjo, lauke būdavo iki vėlumos, laiką leisdavo apleistuose pastatuose. Bylai pateiktais duomenimis nustatyta, kad apeliantas dažnai piktnaudžiaudavo alkoholiu, ne kartą baustas dėl administracinių nusižengimų, taip pat buvo patrauktas ir baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 163 straipsnį dėl fizinio ir psichologinio smurto vartojimo nepilnamečių savo vaikų MNL3, GFR7 ir DRE2 atžvilgiu (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 18 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš bylai pateiktų duomenų matyti, kad atsakovui tęsiamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl BK 163 straipsnio ir 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų nusikalstamų veikų. Be aptartų duomenų, užfiksuotas ir galimas smurtas prieš vaikus jau nuo 2019 m. lapkričio 20 d.

2024 m. kovo 13 d. bendrauta GFR7 ugdymo įstaigoje. Berniukas nurodė, kad tėtis prieš jį vartoja fizinį ir psichologinį smurtą. Vaikas parodė ant rankos esantį įbrėžimą ir teigė, kad tėtis pirmadienį įbrėžė jam ranką šakute, taip pat nurodė, kad tėtis jam yra trenkęs į galvą. Vaikas pasakojo, kad tėtis dažnai ant jo ir kitų šeimos narių rėkia, grasina, jog išėjęs „visiems galvas nuraus“, o smurtą prieš mamą, vaiko teigimu, tėtis dažniausiai vartoja būdamas neblaivus. Vaikas nurodė, kad tėtis dažnai vartoja alkoholį. Berniukas teigė, kad tėtis prieš jį fiziškai smurtauja nedažnai, tačiau psichologinį smurtą vartoja labai dažnai. Vaikas nurodė, kad tėčio bijo, mano, jog tėtis jo nemyli. Taip pat nurodė, kad tėvui būnant namuose jaučiasi nesaugus, namuose negali pailsėti, nes tėvai nuolat tarpusavyje konfliktuoja.

2024 m. kovo 13 d. Tarnybos darbuotojui nepilnamečiai GFR7 ir MNL3 nurodė, kad šias dienas tėvą į namus mama įsileidžia, pirmadienį tėtis namuose liko nakvoti. Berniukai pokalbio metu nurodė, kad bijo būti namuose. Geranoriškai sutiko susidėti daiktus ir vykti kartu su specialistėmis. Papildomai bendrauta tarnybiniame automobilyje. Berniukai nurodė, kad tėtis smurtavo ir prieš juos. GFR7 nurodė, kad jis namuose būna mažai, nes namuose jaučiasi prastai, ypač kai yra tėvas. Nurodė, kad tėvas vartoja daug alkoholio. Berniukai nurodė, kad apie tai kalbėjosi ir su mama, tačiau mama nieko dėl to nedaro, nors vis pažada, kad tėvas negyvens kartu, nurodė, kad jau 2 metus mama sako, kad tėtis išeis. Nepilnametės MOG2 nuomonė nebuvo išklausyta dėl vaiko negalios.

2024 m. kovo 14 d. skambinta telefonu vaikų tėvui, abonentas buvo nepasiekiamas, po valandos abonentas jau buvo pasiekiamas, tačiau vyras neatsiliepė Tarnybos specialistams, todėl jo nuomonė išklausyta nebuvo.

2024 m. kovo 14 d. Tarnyboje gauta informacija iš VšĮ Respublikinės Vilniaus psichiatrijos ligoninės, kurioje nurodoma, kad minėtoje gydymo įstaigoje gydoma vaikų motina. 2024 m. kovo 19 d. buvo sudaryta mobilioji komanda (toliau – ir MK) darbui su vaikų atstovais pagal įstatymą.

Šeimai atvejo vadyba taikoma nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. Vadinasi, jau daugiau kaip aštuonerius metus valstybė aktyviai, ne tik stebėdama, siekia padėti šeimai pašalinti priežastis, lėmusias jos įtraukimą į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Pažymėtina, kad rezultatas galimas tik tada, kai darbas yra nuoseklus ir nuolatinis, šis darbas turi vykti planingai, į jį turi visapusiškai įsitraukti nepilnamečių vaikų tėvai – atsakovai.

Apeliantė mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti šiuo metu esamą situaciją, kuri, anot jos, yra pasikeitusi. Apeliantė akcentuoja, kad ji dalyvavo psichologo konsultacijose, lankė pozityvios tėvystės mokymus, bendradarbiavo su specialistais, laikėsi rekomendacijų, siekė nutraukti santykius su vaikų tėvu ir aktyviai palaikė ryšį su vaikais.

Bylai pateiktas 2025 m. vasario 6 d. Tarnyboje gautas Vilniaus vaikų socialinės globos namų „(duomenys neskelbtini)“ informacinis raštas apie MNL3, GFR7, DRE2 ir MOG2, kuriame nurodoma, kad vaikai atvyko į globos namus neturėdami jokių taisyklių, todėl jie nemokėjo elgtis viešose vietose, nežinojo, kaip reikėtų elgtis. Kalbantis su vaikais buvo sužinota, kad su jais namuose niekas nekalbėjo, tėvai gyveno savo interesais, o vaikai buvo palikti savieigai. Vaikai yra labai apleisti pedagogiškai, turintys didesnių ar mažesnių specialiųjų poreikių. Nuo pirmos vaikų apgyvendinimo „(duomenys neskelbtini)“ namuose dienos buvo pastebėta, kad tėvai stokoja įgūdžių tiek laikantis susitarimų su darbuotojais, tiek bendraudami su vaikais. Abu tėvai neprisideda prie vaikų aprūpinimo, išlaikymo nemoka. Rašte nurodoma, jog pastaruoju metu vaikai tapo ramesni, mažiau pyksta, mokosi spręsti konfliktus žodžiais, pradeda laikytis taisyklių, dienotvarkės, pareigingai lanko mokyklą, būrelius, mokosi tvarkytis, kartu su darbuotojais gaminti maistą. Laikinasis globėjas mano, kad šiuo metu nėra menkiausios galimybės vaikams augti biologinėje šeimoje, nes tėvų elgesys bei veiksmai kelia rimtų abejonių dėl vaikų galimybės grįžti į tėvų globą.

2025 m. lapkričio 21 d. Vilniaus vaikų socialinės globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ bendrauta su nepilnamečiu vaiku GFR7, vaikas nurodė, kad jau apsiprato gyventi šeimynoje, kurioje taisyklės vaikui yra priimtinos, jų jis laikosi. Vaiko teigimu, su mama jis bendrauja telefonu. Vaikas nurodė, kad mama jį lanko nedažnai, o iš mamos pasakojimų žino, kad jai sudėtinga susitarti dėl susitikimų. Vaikas pasakojo, kad anksčiau mamai atvykus jie kartu žaisdavo telefonais, tačiau dabar to nebedaro. Apie tėtį vaikas nurodė, kad šis anksčiau jam skambindavo, tačiau šiuo metu jam uždrausta su vaiku bendrauti. Vaikas nežinojo, dėl kokių priežasčių toks draudimas nustatytas, tačiau nurodė, kad tėtis sakė, jog jam „pripaišė bylą“ ir yra nepatenkintas jam nustatytu bendravimo draudimu. Tėtis supykdavo, kai būdavo neblaivus, o būdamas blaivus elgdavosi gerai. Nepaisant nustatyto draudimo, tėtis, vaiko teigimu, jam skambina ir jie kalbasi apie įprastus kasdienius dalykus.

2025 m. lapkričio 20 d. Vilniaus vaikų socialinės globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ bendrauta su nepilnamečiu vaiku MNL3, vaikas nurodė, kad gyvena vienas kambaryje, tačiau teigė norintis kambaryje turėti draugą, nes tuomet būtų galima kartu pasikalbėti ir žiūrėti filmus. Nurodė, kad jam labai patinka namas, jis niekuo nesiskundžia ir gyvenimo sąlygomis yra patenkintas. Kalbėdamas apie ryšį su mama, vaikas nurodė, kad mama jį lanko, nurodė, kad mamai leidžiama su juo bendrauti tik dalyvaujant socialinei darbuotojai. Pasak vaiko, mama atvykusi daugiau bendrauja su darbuotojais nei su juo. Bendraudami jie pasikalba apie mokslus, taip pat formuoja „Temu“ pirkinių krepšelį, kurį mama apmoka. Apie ryšį su tėčiu vaikas nurodė, kad tėtis skambina, tačiau ne dažnai. Vaiko teigimu, kartais tėtis užveža 10 ar 20 Eur, kuriuos vaikai turi pasidalyti tarpusavyje. Su tėčiu vaikas kalbasi įvairiomis temomis. Tikslaus susitikimų su tėčiu dažnio vaikas nurodyti negalėjo.

2025 m. lapkričio 21 d. Vilniaus vaikų socialinės globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ bendrauta su nepilnamečiu vaiku DRE2, vaikas nurodė, kad jau apsiprato gyventi šeimynoje ir jam čia sekasi gerai. Vaiko pateikti atsakymai buvo trumpi, daugiausia apsiribojantys atsakymais „taip“ arba „ne“, vaikas dažnai atkartojo pateiktus teiginius. Kalbėdamas apie ryšį su tėvais, vaikas nurodė, kad mama jį aplankė vakar ir su ja „kalbam apie viską“. Apie tėtį vaikas nurodė, kad šis kol kas neatvyksta, galbūt dėl darbo, nes dirba naktinėmis pamainomis. Vaiko teigimu, tėtis kartais ateina prie mokyklos ir perduoda pinigų, tačiau tai daro nedažnai – vaikas prisiminė, kad taip buvo vieną ar du kartus.

2025 m. lapkričio 21 d. Vilniaus vaikų socialinės globos namuose „(duomenys neskelbtini)“ bendrauta su nepilnamete mergaite MOG2, mergaitė nuomonės išreikšti negali. Nustatytas vidutinis neįgalumas, pirmojo lygio nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Diagnozės: (duomenys neskelbtini). Globėja nurodė, kad mergaitę prižiūri įvairių sričių specialistai, kurie lankomi reguliariai. Mergaitei yra skiriamos sanatorijos. MOG2 buvo labiausiai apleistas vaikas. Mergaitės fizinė sveikata normalizavosi. Lankė šviesos, šildymo terapijas, jai buvo skiriami masažai. Mergaitę konsultuos LOR, logopedas. Darbuotojai pastebėjo, kad mergaitė bijo didelio triukšmo, šurmulio ir minios žmonių. Mergaitė bendrauja tiek su vaikais, tiek su darbuotojais.

Globėjas Vilniaus vaikų socialinės globos namai „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad vaiko mama šiuo metu vaikus lanko tik kartu su socialine darbuotoja. Pasak globėjo, mama kartais atvyksta iš anksto nesusitarusi – paskambina ir praneša, kad ateina, nors jai yra išaiškinta nustatyta bendravimo su vaikais tvarka. Tokiais atvejais ji į šeimyną neįleidžiama. Kai mama atvyksta kartu su socialine darbuotoja, šeimynoje ji paprastai būna iki dviejų valandų. Globėjos teigimu, šiuo metu mama vaikus lanko maždaug du kartus per mėnesį, o jos apsilankymų dažnumas padidėjo prasidėjus teismo procesui. Globėja nurodė, kad ankstesni mamos bendravimai su vaikais arba nevyko, arba nebuvo produktyvūs. Paskutinio apsilankymo metu mama pirmą kartą bendravo su visais vaikais. Iš pradžių bendravimas vyko gerai, tačiau situacija pasikeitė, kai buvo paliesta pinigų tema. Mama demonstratyviai padavė MLN3 10 Eur ir pasakė „padalinsi“. Dėl to tarp vaikų kilo konfliktas, pasireiškęs isterija, rėkimu ir ginču. Globėjos teigimu, mama į kilusią situaciją nesikišo, vaikų neramino ir specialistų pagalbos neprašė, tik nurodė, kad vaikai vėliau nurims. Vaikus teko raminti darbuotojams. Po to bendravimas faktiškai nevyko – vaikai išsiskirstė po kambarius, naudojosi telefonais, o mama išėjo. Globėja taip pat nurodė, kad mama ne visuomet tinkamai supranta vaikų poreikius ir jos bendravimas vaikams sukelia papildomą chaosą. Pasak globėjos, mama ne kartą buvo mokoma vaikams pinigus padalyti po lygiai, tačiau panašios situacijos kartojasi. Šiuo metu pastebima, kad mama pinigus dažniau perduoda MLN3, nors anksčiau juos perduodavo GFR7. Globėjos teigimu, darbuotojai, siekdami išvengti konflikto, vaikams pinigus padalijo po lygiai.

Iš bylai pateikto Respublikinio priklausomybės ligų centro 2025 m. lapkričio 11 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad atsakovas CFG2 į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialą pirmą kartą kreipėsi 2018 m. sausio 5 d., įpareigotas Lietuvos probacijos tarnybos. Pacientas lankėsi gydytojo konsultacijoje dėl alkoholio vartojimo. Pacientas probleminį alkoholio vaitojimą kategoriškai neigė. Pakartotinai tos pačios įstaigos įpareigotas gydytis kreipėsi 2021 m. rugsėjo 8 d. Iki 2022 m. gruodžio 30 d. reguliariai lankėsi gydytojo (1 k. per 3 mėn.) ir socialinio darbuotojo (1 k. per mėn.) konsultacijose. Trečią kartą dėl to paties įpareigojimo kreipėsi 2024 m. balandžio 25 d. Gydymo metu 2025 m. balandžio 11 d. pacientui atliktas šlapimo testas – užfiksuotas alkoholio vartojimas. 2025 m. liepos 24 d. užfiksuotas neblaivumas alkotesteriu – 0,07 promilės. Teigia, kad spontaniškai pavartojo alkoholio, kai susinervino. Paskutinį kartą pas gydytoją lankėsi 2025 m. rugpjūčio 21 d. Teigė, kad alkoholį vartojo vieną kartą 2025 m. liepos 23 d. Jaučia stiprų potraukį vartoti alkoholį, ypač stresinėse situacijose. Pageidauja medikamentinio gydymo, nes nori visiškai atsisakyti alkoholio vartojimo. Paskirtas medikamentas alkoholio vartojimo prevencijai (disulfiramas). Rekomenduotos psichologo konsultacijos, AA grupių lankymas, pakartotinis vizitas pas gydytoją numatytas po 3 savaičių, tačiau pacientas nesikreipė. Diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas ((duomenys neskelbtini)).

Iš 2025 m. spalio 22 d. pateikto pagalbos šeimai plano matyti, kad atsakovai neužtikrina visapusiškos vaikų priežiūros, ugdymo, saugių gyvenimo sąlygų. Atsakovai nelanko bendrų psichologo konsultacijų, nes, pasak jų, poreikio bendroms konsultacijoms nėra, nes kylančius konfliktus jie išsprendžia tarpusavyje. Atsakovas nelanko AA grupės, psichiatro, psichologo konsultacijų, nesilaiko blaivybės. Atsakovas atsisako ilgalaikės reabilitacijos, nes, pasak jo, jis nevartoja alkoholio. Atsakovai tik iš dalies vykdo planą, kuriuo yra įpareigoti teikti informaciją apie situaciją šeimoje, sudaryti sąlygas reguliariai lankytis namuose, pranešti apie pokyčius, laikytis pagalbos plano, vykdyti rekomendacijas. Atsakovai taip pat nesidomi vaikų emocine būsena, dienotvarke, neatsižvelgia į specialistų rekomendacijas. Atsakovė įpareigota stiprinti psichologinį atsparumą ir savarankiškumą padedant atpažinti bei mažinti kopriklausomybės požymius, susijusius su vaikų tėvo žalingu alkoholio vartojimu, jai rekomenduota konsultuotis su psichologu ar kitais specialistais tuo klausimu, tačiau plane nurodoma, kad šių įpareigojimų atsakovė nevykdo. Nuspręsta tęsti šeimai atvejo vadybą ir teikti socialinės priežiūros šeimoms paslaugą, tęsti nepilnamečiams vaikams laikinąją rūpybą.

Plėtodama kasacinio teismo praktiką, teisėjų kolegija nurodo, kad tais atvejais, kai yra sprendžiama dėl tėvų valdžios apribojimo, turi būti nustatomi ne tik kalti tėvų veiksmai ar neveikimas, sudarantys įstatyme nustatytą tėvų valdžios apribojimo pagrindą, bet taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys. Pažymėtina, kad tėvų elgesys turi pasikeisti ne epizodiškai, bet teigiami pokyčiai turi būti stabilūs ir apimti visas sritis: rūpinimąsi vaikų sveikata, auklėjimą, bendravimą su pedagogais, alkoholio vartojimo problemų sprendimą, švarios ir tvarkingos namų aplinkos sukūrimą ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-514-378/2020).

Teisėjų kolegijos vertinimu, aptarti duomenys apie vaikų bendravimą su tėvais patvirtina, kad vaikų ryšys su jais nėra nutrūkęs, tačiau vien tai neleidžia daryti išvados apie iš esmės pasikeitusią šeimos situaciją. Vaikai nurodo palaikantys ryšį su mama ir tėvu, tačiau jų bendravimas nėra reguliarus ir intensyvus, be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovui yra uždrausta matytis su nepilnamečiu vaiku GFR7 dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo, tačiau, kaip matyti, atsakovas šio draudimo nepaiso, vis tiek vaikui skambina, su juo susitinka prie mokyklos, kurioje vaikas mokosi. Teisėjų kolegijos nuomone, vaikų nurodytas noras ir toliau bendrauti su tėvais nepaneigia kitų byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su vaikų saugumo užtikrinimu šeimoje ir tėvo alkoholio vartojimo problema.

Nors apeliantė nurodo, kad jos elgesys pasikeitė, ji dalyvavo konsultacijose, mokymuose ir bendradarbiavo su specialistais, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad šie pokyčiai yra pakankami ir tvarūs. Priešingai, pagalbos šeimai plane nustatyta, kad atsakovai tik iš dalies vykdo numatytas priemones, o atsakovė nevykdo jai nustatytų įpareigojimų, susijusių su psichologinio atsparumo stiprinimu ir su problemų, susijusių su vaikų tėvo žalingu alkoholio vartojimu, sprendimu. Be to, tėvų gyvenimas kartu nėra nereikšminga aplinkybė, vertinant vaikų saugumo užtikrinimą, ypač kai byloje nustatyta tėvo priklausomybė nuo alkoholio. Apeliantė nors ir teigia ketinanti nutraukti bendravimą su atsakovu, tačiau kita vertus apeliaciniame skunde neneigia su vaikų tėvu ir toliau bendraujanti, apleliuodama į tai, kad neva atsakovas keičiasi. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad atsakovo elgesys šeimoje būtų iš tiesų iš esmės pasikeitęs. Todėl teisėjų kolegija nusprendžia, kad apeliantės nurodomos aplinkybės apie jos asmeninį pokytį ir palaikomą ryšį su vaikais, vertinant kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog aplinkybės, dėl kurių vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, yra išnykusios ar iš esmės pasikeitusios.

Iš EŽTT jurisprudencijos dėl tėvų teisės į šeimos gyvenimo gerbimą taip pat matyti, kad sunkiai išsprendžiama tėvų alkoholizmo problema gali būti svarus pagrindas griežtai suvaržyti tėvų valdžią, pabrėžiant kertinę geriausių vaiko interesų apsaugos svarbą (žr. EŽTT 2000 m. vasario 8 d. sprendimą byloje Scott prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 34745/97).

Apeliantai apeliaciniuose skunduose teigia, kad nepilnamečiai vaikai GFR7 ir MNL3 apklausiant juos teisme nurodė, jog jie pageidauja augti šeimoje, myli savo tėvus ir nori būti grąžinti į šeimą.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2026 m. vasario 2 d., nustatyta, kad nepilnametis vaikas GFR7 nurodė, kad jam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Vaikas teigė, kad gyvendamas šeimos namuose jis su tėčiu ir mama sutarė gerai. Nurodė, kad po pamokų jis eidavo į dienos centrą, ten paruošdavo mokykloje užduotus namų darbus. Teigė, kad šeima laisvalaikiu kartu žiūrėdavo filmukus arba krepšinį. Mamai ir tėčiui vaikas jaučia meilę. Vaikas nurodė, kad su abiem tėvais norėtų bendrauti, o jeigu būtų kitaip, norėtų su tėvais susitikti vieną kartą per savaitę dėl tėvų ir jo paties užimtumo. Vaiko teigimu, nepatinkančių dalykų namuose nebuvo, viskas buvo gerai. Gyventi jis norėtų su mama.

Iš pirmosios instancijos teismo posėdžio, vykusio 2026 m. vasario 2 d., nustatyta, kad nepilnametis vaikas MNL3 nurodė, kad jam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) metų. Gyvenant šeimoje juo rūpinosi mama arba jis pats savimi pasirūpindavo, teigė, kad mama gamindavo maistą, o kartais ir jis pasigamindavo pavalgyti. Su mama gyvendamas jautėsi puikiai, su tėčiu sutardavo gerai. Vaikas teigė, kad laisvalaikiu jis su tėčiu ir mama išeidavo į kiemą, važiuodavo į parduotuves. Mamai ir tėčiui jaučia džiaugsmą. Norėtų gyventi su abiem tėvais. Su tėvais norėtų bendrauti savo namuose, norėtų ten grįžti gyventi.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad vaiko nuomonė yra viena iš bylai svarbių aplinkybių, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tačiau tai nereiškia, kad galutinį sprendimą priima vaikas. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, CPK 380 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-511-378/2016, 37 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-412-916/2020, 28 punktas).

Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl laikino tėvų valdžios apribojimo, vien vaikų noras gyventi su tėvais negali būti lemiamas. Vaikų išreikštas noras pirmiausia atskleidžia jų išlikusį emocinį ryšį su tėvais, tačiau nėra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad tėvai jau yra pajėgūs tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvų, pareigas ir užtikrinti vaikų interesus. Nors vaikų išreikštas noras būti su tėvais ir grįžti į šeimą yra reikšmingas, tačiau, įvertinus jį kitų byloje nustatytų aplinkybių kontekste, nėra pakankamas pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo nustatytą laikiną tėvų valdžios apribojimą.

Remiantis CK 3.180 straipsniu, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (1 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Esant sudėtingiems tėvų, globėjų ir vaiko santykiams bei neaiškiam laikui, kada gali išnykti aplinkybės, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia, ir ar iš viso taip gali atsitikti, teismas gali nenustatyti laikino tėvų valdžios apribojimo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Taikant CK 3.180 straipsnio 2 dalį ir laikinai apribojant tėvų valdžią, tokio apribojimo nustatymas neturi būti susiejamas su konkrečiu terminu. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešinga vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pabrėžtina, kad kiekvienu iš šių priešingų teisei veiksmų ar neveikimu tėvai daro ypatingą žalą vaikui. Žala neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015).

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Nagrinėjamoje byloje pateiktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo abejoti dėl laikino tėvų valdžios apribojimo pagrįstumo: vaikų tėvo priklausomybė nuo alkoholio, jo smurtavimo šeimoje aplinkybės, vaikų patiriami neigiami išgyvenimai dėl tėvų tarpusavio konfliktų ir alkoholio vartojimo problemų, motinos nepakankamas gebėjimas atpažinti ir spręsti šias problemas bei apsaugoti vaikus nuo jų neigiamo poveikio, tik iš dalies vykdomas pagalbos šeimai planas, specialistų rekomendacijų ir teikiamos pagalbos nepakankamas išnaudojimas, taip pat epizodinis tėvų bendravimas su vaikais jiems gyvenant globos namuose. Šių aplinkybių visuma neteikia pagrindo manyti, kad tėvai šiuo metu turi pakankamai gebėjimų tinkamai rūpintis vaikais, užtikrinti jų saugumą, emocinę gerovę ir tinkamas gyvenimo sąlygas. Šioje nutartyje aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo nuspręsti, kad padėtis šeimoje iš esmės pasikeitė, todėl jų teisėjų kolegija neturi pagrindo vertinti kitaip, negu jas įvertino bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, laikinai apribojęs atsakovų valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Kartu pažymėtina, kad nėra duomenų apie atsakovo asmenybės ir elgesio pasikeitimus, kurie patvirtintų nuolatinį ir nuoširdų rūpinimąsi vaikais, smurto ir alkoholio vartojimo praktikos atsisakymą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju yra taikytinas laikinas tėvų valdžios atsakovams apribojimas nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nes bylos įrodymais patvirtinta, kad atsakovai nuolatos ir pasikartojančiu elgesiu vengė atlikti savo pareigą auklėti vaikus, atsakovas darė žalingą įtaką vaikų asmenybės formavimuisi savo amoraliu elgesiu (CK 3.180 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgdama į aptartų aplinkybių visumą teisėjų kolegija šiuo aspektu atmeta apeliantų argumentus kaip iš esmės nepagrįstus.

Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog tėvai, siekiantys, kad laikinas tėvų valdžios ribojimas būtų panaikintas, turi parodyti protingai įmanomą pažangą visose srityse, kurios buvo įvardytos kaip probleminės (tėvų pastangos išlaikyti ryšius su vaikais, domėtis jų reikmėmis, ugdymu, vystymusi, tinkamos gyventi aplinkos sukūrimas ir išlaikymas, ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Teismui sprendimu nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, toks sprendimas nėra res judicata (galutinis teismo sprendimas); atsakovai galės kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios panaikinimo, kai tik išnyks aplinkybės, dėl kurių jos nustatytos (CK 3.182 straipsnio 3 dalis). Nustačius laikiną atsakovų valdžios ribojimą nepilnamečių vaikų atžvilgiu, bus reikšmingas tolesnis atsakovų elgesys, kuris turės būti vertinamas pagal galimybes atkurti ryšius su vaikais, ypač buvusio ir būsimo elgesio moralinių vertybių kontekste, t. y. ar įvyks žymūs atsakovų moralinių vertybių ir juos atspindinčių jų poelgių pokyčiai.

Teisėjų kolegija pasisakydama dėl apeliantų apeliacinių skundų argumentų, kuriais jie nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, pažymi, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylą šiuo aspektu tarp šalių ginčo nebuvo. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgusi į tai teisėjų kolegija dėl apeliantų argumentų, kuriais jie nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria priteistas išlaikymas nepilnamečiams vaikams, nepasisako ir apeliaciniame skunde tuo klausimu nurodytų aplinkybių nevertina.

Papildomai akcentuotina, kad tėvų prievolė išlaikyti savo vaikus yra absoliuti, t. y. nepriklausomai nuo to, ar vaikas atskirtas nuo tėvų ar apribota jų valdžia (išskyrus vaiko įvaikinimą), tėvai (kiekvienas jų) turi teikti išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2014).

Šioje nutartyje aptartų motyvų pagrindų teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai, t. y. neva pirmosios instancijos teismas netinkami įvertino byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į tai, kad neva apeliantė nėra fiziškai smurtavusi prieš nepilnamečius vaikus ir kt., vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi esminės reikšmės, todėl dėl jų atskirai nepasisakytina.

Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisų Teismo praktikoje išaiškinta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus T. T. 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 61 punktas). Tokios pat pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinių skundų argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimą panaikinti, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Atmetus apeliantų apeliacinius skundus jų patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.