Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos PRS1 atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 12 d. nutarties pagal pareiškėjos PRS1 patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-27424-877/2025, suinteresuoti asmenys PRS2 , AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, akcinė bendrovė „Swedbank“, Aktiva Finance Group OU.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Kauno apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Kauno apygardos teismo vardu.

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Nesutinka su skundžiamos nutarties išvada, jog terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti turi būti skaičiuojamas nuo 2025 m. gruodžio 11 d. Tvirtina, jog terminas prašymui atnaujinti procesą turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai pareiškėja sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, sudarančias pagrindą proceso atnaujinimui, t. y. nuo tada, kai pareiškėja sužinojo ir suprato, jog pareiškėjas PRS2 pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo – 2021 m. sausio 21 d. Teigia, jog tada pareiškėja suprato, kad buvo suklaidinta ir kad iš jos siekiama nepagrįstai išieškoti reikšmingą pinigų sumą.

Sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog nebuvo pagrindo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Pareiškėja yra protinga, sveika, orientuota, taip pat turėjo kvalifikuotą teisininkę, todėl galėjo detaliai išanalizuoti visus sutarties punktus, teikti pasiūlymus dėl sutarties sąlygų keitimo ir pan., tačiau to nepadarė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo tvarkos, ribų ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pareiškėjos pateiktam atskirajam skundui išnagrinėti, pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Apeliacijos objektas – Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 12 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti ir atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-27424-877/2025, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Kauno apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-27424-877/2025 tenkino pareiškėjų PRS1 ir PRS2 prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu – nutraukė PRS1 ir PRS2 santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos biure (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino jų 2025 m. lapkričio 10 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių joje nurodytomis sąlygomis. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3 punktu pareiškėjai susitarė, kad PRS1 įsipareigoja PRS2 sumokėti 20 000,00 Eur piniginę kompensaciją už nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pagerinimus iki 2025 m. gruodžio 15 d.; pinigai pervedami į V. C. nurodytą banko sąskaitą ar / ir sumokami grynais pinigais, o 7 punktu pareiškėjai susitarė, jog „ PRS1 patvirtina, kad dukros L. C., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui už laikotarpį iki dukros pilnametystės yra gavusi iš PRS2 penkis tūkstančius eurų.“ Aptariamas teismo sprendimas įsiteisėjo 2026 m. sausio 13 d. 2026 m. sausio 16 d. gautas suinteresuoto asmens PRS2 prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo (DOK-30549). Jame nurodė, jog PRS1 iki 2025 m. gruodžio 15 d. turėjo pervesti 20 000,00 Eur, šiuo metu skolos likutis – 17 053,00 Eur. Jo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2VP-5071-877/2026. 2026 m. kovo 16 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo (DOK-30549) pagal Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 7 punktą (dėl 5 000,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui). Prašymo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2VP-12613-877/2026. Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2VP-12613-877/2026 nutarta sujungti Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas civilines bylas Nr. e2-5071-877/2026 ir Nr. e2-12613-877/2026 į vieną bylą, prie civilinės bylos Nr. e2-5071-877/2026 prijungiant civilinę bylą Nr. e2-12613-877/2026, sujungtai civilinei bylai paliekant numerį Nr. e2-5071-877/2026. Kauno apylinkės teismo 2026 m. balandžio 30 d. nutartimi civilinėje byloje e2-5071-877/2026 nutarta tenkinti PRS2 prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, o PRS1 prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo atmestas. Nutartis nėra įsiteisėjusi, kadangi yra gautas PRS1 atskirasis skundas.

Dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo ir prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino

Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik CPK XVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Pabrėždamas proceso atnaujinimo procedūros naudojimo ribotumą, kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas gali būti pagrįstas tais atvejais, kai siekiama išvengti esminių civilinio proceso teisės normų pažeidimų, galinčių lemti esmines materialiosios teisės taikymo klaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principui. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Nukrypimai nuo res judicata principo pateisinami tik tuomet, kai jų būtinybę lemia esminio ir įtikinamo pobūdžio aplinkybės (pavyzdžiui, 2015 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje Solomun prieš Kroatiją, peticijos Nr. 679/11, par. 47; 2007 m. sausio 18 d. sprendimo byloje Kot prieš Rusiją, peticijos Nr. 20887/03, par. 24). Su prašymo atnaujinti procesą padavimu susiję CPK 368 straipsnyje įtvirtinti terminai: 1) trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią prašymą atnaujinti procesą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis) ir 2) penkerių metų naikinamasis terminas, skaičiuotinas nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 368 straipsnio 2 dalis).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

Atskiruoju skundu apeliantė nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. nutartimi, teigdama, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo CPK 370 straipsnyje nustatytos proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarkos, pagal kurią pareiškimas dėl proceso atnaujinimo, kartu sprendžiant ir klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka.

Sutiktina su apeliantės argumentais, jog prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimas susideda iš trijų stadijų: 1) sprendžiamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimas (CPK 370 straipsnio 1 dalis); 2) nagrinėjamas prašymas dėl proceso atnaujinimo (CPK 370 straipsnio 2, 3 dalys); 3) atnaujinta byla nagrinėjama pakartotinai (CPK 370 straipsnio 4 dalis) (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-75-611/2024). Kiekvienoje iš šių procesinių stadijų atliekami tik tai stadijai priskirti procesiniai veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-308-823/2020, 23 punktas; 2024 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-53-1120/2024, 46 punktas). Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju negalima pritarti apeliantės pozicijai, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo CPK 370 straipsnyje įtvirtintos tvarkos, kadangi, anot apeliantės, prašymas dėl proceso atnaujinimo, kartu sprendžiant klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo, turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Apeliantė klaidingai supranta ir neteisingai interpretuoja CPK 370 straipsnyje įtvirtinus bylų dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo etapus.

CPK 370 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad spręsdamas prašymo atnaujinti procesą priėmimo klausimą, teismas patikrina, ar prašymas atitinka šio Kodekso 369 straipsnyje nustatytus šiam procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus. Jeigu prašymas atnaujinti procesą neatitinka jo formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba jeigu už jį nesumokėtas žyminis mokestis, teismas šio Kodekso nustatyta tvarka išsprendžia šio prašymo trūkumų pašalinimo klausimą, o kai yra šio Kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1, 2, 7 ir 8 punktuose numatyti pagrindai, atsisako prašymą priimti. Teismas, nenustatęs CPK 370 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindų, dėl kurių prašymas atnaujinti procesą negali būti priimtas, prašymą turi priimti, išsiųsti jo kopijas šalims ir tretiesiems asmenimis, paskirti prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą (CPK 370 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog, priėmus prašymą dėl proceso atnaujinimo, pasibaigia pirmoji stadija ir prasideda antroji – prašymas išsiunčiamas šalims ir paskiriama prašymo nagrinėjimo teismo posėdyje data. Prašymas atnaujinti procesą nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia prašymą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 370 straipsnio 3 dalyje toliau detalizuojama antroji prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadija – išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai. Procesą byloje atnaujinus, teismo nutartyje turi būti nurodytas atnaujinimo pagrindas. Sistemiškai aiškinant CPK 370 straipsnio nuostatas, darytina išvada, jog trečioji prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimo stadija prasideda tik tuo atveju, jei nusprendžiama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnyje įtvirtintu pagrindu(-ais) ir tik tada civilinė byla skiriama nagrinėti pakartotinai pagal bendrąsias Civilinio proceso kodekso taisykles, t. y. žodinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus bylos medžiagą ir remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teisme 2026 m. balandžio 21 d. gautas pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo (DOK-46268). Kauno apylinkės teismas 2026 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pašalinti aptariamo prašymo trūkumus. 2026 m. gegužės 11 d. apeliantė pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo (DOK-54679), kurį teismas 2026 m. gegužės 18 d. nutartimi priėmė (CPK 370 straipsnio 1 dalis), išsiuntė prašymo ir jo priedų nuorašus byloje dalyvaujantiems asmenims ir prašymą dėl proceso atnaujinimo paskyrė nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2026 m. birželio 5 d. 9 val., kaip numatyta CPK 370 straipsnio 2 dalyje. 2026 m. birželio 5 d. nutartimi nutarta atidėti procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2026 m. birželio 12 d. 11.30 val. 2026 m. birželio 12 d. priimta skundžiama nutartis, kuria nutarta netenkinti apeliantės prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir jos prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-27424-877/2025 atmestas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, daro išvadą, jog skundžiama nutartimi buvo užbaigta antroji bylų, nagrinėjamų dėl proceso atnaujinimo, stadija. Būtent šioje stadijoje turėjo būti sprendžiamas klausimas, ar yra pagrindas atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, tai pirmosios instancijos teismas padarė ir, nustatęs, jog teisinio pagrindo atnaujinti aptariamą terminą nėra, apeliantės prašymą atmetė, taip pat atmetė prašymą ir dėl proceso atnaujinimo. Pabrėžtina, jog pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, t. y. būtų pereita į trečiąją stadiją tik tada, jei pirmosios instancijos teismas būtų nusprendęs atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti ir nustatęs, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnyje įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas(-ai). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo CPK 370 straipsnyje nustatytos proceso atnaujinimo nagrinėjimo tvarkos atmestinas kaip nepagrįstas.

Apeliantės manymu, pirmosios instancijos teismas terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti nepagrįstai skaičiavo nuo 2025 m. gruodžio 11 d., kai šalys pateikė prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu. Mano, kad šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai pareiškėja sužinojo ir suprato, jog pareiškėjas PRS2 pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo – 2021 m. sausio 21 d.

Pagal CPK 368 straipsnio 1 dalį, prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. CPK 78 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. CIK-1/2019).

Prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui tenka pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis. Tokią pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-27424-877/2025 dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, remdamasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuris nustato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vertinant prašymo pateikimo terminą dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, paduodant prašymą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, CPK 368 straipsnyje nustatyto termino eiga dalyvavusiems byloje asmenims pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai byloje buvo priimtas ir paskelbtas teismo sprendimas (nutartis), kuriame teismas, pareiškėjų manymu, padarė aiškią teisės taikymo klaidą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011).

Nagrinėjamu atveju jau nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-27424-877/2025 buvo priimtas 2025 m. gruodžio 11 d., įsiteisėjo – 2026 m. sausio 13 d. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, taip pat vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu pateikti turi būti skaičiuojamas nuo Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimo priėmimo ir paskelbimo. Tuo tarpu pareiškėja su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą kreipėsi 2026 m. balandžio 21 d., t. y. praleidusi terminą šiam prašymui pateikti (CPK 368 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teisingai nustatė momentą, nuo kada turi būti skaičiuojamas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti.

Svarbu atkreipti dėmesį į aplinkybę, kadangi šiuo konkrečiu atveju terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuotinas nuo Kauno apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-27424-877/2025 priėmimo dienos – 2025 m. gruodžio 11 d., todėl kiti apeliantės nurodyti argumentai, jog aptariamas terminas turi būti skaičiuotinas nuo 2026 m. sausio 21 d., t. y. kai ji sužinojo ir suprato, jog pareiškėjas PRS2 pateikė prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, sprendžiant klausimą nuo kada pradedamas skaičiuoti terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, iš esmės yra teisiškai nereikšmingi. Nepaisant to, pabrėžtina, jog apeliantės nurodoma aplinkybė, kad terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo turi būti skaičiuojamas nuo 2026 m. sausio 21 d., kai ji sužinojo apie PRS2 pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, apskritai nėra susijusi su jos nurodomu proceso atnaujinimo pagrindu. Nors pareiškėja, prašo atnaujinti procesą civilinės bylos Nr. e2YT-27424-877/2025 dalyje dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, tačiau tai (savo sužinojimo momentą apie jos ir nepilnamečio vaiko interesų pažeidimą) sieja su suinteresuoto asmens prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikimu.

Kaip jau minėta šios nutarties 24 punkte, prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą.

Remiantis byloje esančiais ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu Kauno apylinkės teisme gautas 2025 m. lapkričio 11 d. (DOK-132111), kartu su prašymu buvo pateikta ir pareiškėjų 2025 m. lapkričio 10 d. sudaryta, pasirašyta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi PRS1 ir PRS2 prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu priėmė ir skyrė bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2025 m. gruodžio 11 d. 15 val. Kaip teisingai skundžiamojoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, apie paskirtą teismo posėdžio (rašytinio proceso tvarka) datą ir laiką pareiškėjų atstovėms pranešta 2025 m. lapkričio 14 d., išsiunčiant joms teismo pranešimus per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP). Kauno apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-27424-877/2025, dėl kurio dalies prašoma atnaujinti procesą, 2025 m. gruodžio 11 d. per EPP, be kita ko, išsiųstas, tiek pareiškėjos PRS1 atstovei advokatei Gitanai Butrimienei, tiek PRS2 atstovei advokatei Kristinai Česnauskienei, todėl, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 10 dalimi, laikytinas įteiktu 2025 m. gruodžio 12 d. Šios nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, jog 2025 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimas, jo turinys, įskaitant ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutarties sąlygos (be kita ko, ir dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo) buvo žinomos ne tik apeliantei, bet ir jos atstovei, todėl net ir po teismo sprendimo priėmimo apeliantė, manydama, jog patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių pažeidžia pareiškėjos, nepilnamečio vaiko interesus, turėjo realią galimybę pasinaudoti apeliacijos teise ir teismo sprendimą apskųsti apeliacinės instancijos teismui, o šia teise nepasinaudojus, pareiškėja turėjo galimybę CPK 368 straipsnyje nustatytu terminu, t. y. per tris mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo 2025 m. gruodžio 11 d., pateikti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Kadangi, kaip minėta, prašymas dėl proceso atnaujinimo grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktu, todėl aptariamą prašymą pareiškėja turėjo pateikti iki 2026 m. kovo 11 d., tuo tarpu nagrinėjamu atveju toks prašymas buvo pateiktas 2026 m. balandžio 21 d.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo praleistas kiek daugiau nei vieną mėnesį, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjos nurodytos termino prašymui dėl proceso atnaujinimo praleidimo priežastys (teisinio išsilavinimo neturėjimas, nepasinaudojimas profesionalaus teisininko pagalba pasirašant sutartį) nelaikytinos svarbiomis ir objektyviomis, sudarančiomis pagrindą aptariamą terminą atnaujinti. Šioje nutartyje jau nustatyta, kad apie civilinės bylos Nr. e2YT-27424/877/2025, kurioje buvo patvirtina šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių, nagrinėjimą, paskirtą teismo posėdžio datą ir 2025 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimo priėmimą, be kita ko, buvo pranešta apeliantės atstovei advokatei Gitanai Butrimienei, todėl aplinkybė, jog pareiškėjos atstovė nedalyvavo šalims pasirašant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nelaikytina objektyvia priežastimi, pateisinančia termino praleidimą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti. Šalims pirmosios instancijos teismui 2025 m. lapkričio 11 d. pateikus prašymą nutraukti santuoką bendru sutikimu ir patvirtinti santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, apeliantė buvo atstovaujama profesionalios teisininkės – advokatės – PRS1 teisinių paslaugų teikimo / atstovavimo sutartį su advokate Gitana Butrimiene sudarė 2025 m. rugsėjo 26 d., todėl net ir esant situacijai, jog buvę sutuoktiniai sutartį sudarė ir ją pasirašė nedalyvaujant pareiškėjos atstovei (įstatyme apskritai nėra įtvirtintas reikalavimas šalies atstovo dalyvavimas sutarties pasirašymo metu), niekaip neeliminavo pareiškėjos galimybės po sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių pasirašymo ir jos pateikimo pirmosios instancijos teismui, papildomai pasikonsultuoti su ja atstovaujančia advokate dėl sutarties sąlygos dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir, esant poreikiui, kelti klausimą dėl sutarties tikslinimo, jos papildymo, juo labiau, kad nuo aptariamos sutarties pateikimo pirmosios instancijos teismui iki teismo sprendimo priėmimo praėjo vienas mėnuo, tačiau jokių prašymų, pastabų dėl šalių pasirašytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių apeliantė pirmosios instancijos teismui nepateikė.

Pažymėtina, jog procesas gali būti atnaujintas, nustačius, kad egzistuoja abi privalomos įstatyme nustatytos sąlygos: prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminas nėra praleistas; ir yra proceso atnaujinimo pagrindas (CPK 370 straipsnio 3 dalis). Įstatymo nustatyto termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas sudaro savarankišką pagrindą atsisakyti atnaujinti procesą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog pareiškėja praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir nėra pagrindo šiam terminui atnaujinti. Nors, pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį, termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-823/2022), tačiau pasisakytina ir dėl apeliantės nurodomo proceso atnaujinimo pagrindo.

Šioje nutartyje jau minėta, jog apeliantė prašo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Teigia, jog, tvirtinant sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, buvo nepakankamai įvertinta nepilnamečio vaiko teisė į išlaikymą – nebuvo tinkamai nustatytas išlaikymo dydis ir išlaikymo forma, ir dėl to buvo padaryta aiški teisės taikymo klaida – netinkamai pritaikyti CK 3.192, 3.196 straipsniai, reglamentuojantys nuostatas dėl vaikų išlaikymo, taip pat pažeistas CK 1.5 straipsnis, 3.53 straipsnio 4 dalis, kadangi neišsiaiškinta, ar sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių atitinka tikrąją šalių valią.

CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte reglamentuota, kad procesas gali būti atnaujintas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojami visų bylos aplinkybių kontekste ir remiantis tokia analize daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2008). Tai, kokia teisės normos taikymo klaida kvalifikuotina kaip aiški pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, įstatyme neatskleista, ši sąvoka yra vertinamoji. Klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties išvada, kad Kauno apylinkės teismas, 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-27424-877/2025 patvirtinęs PRS1 ir PRS2 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nepadarė jokios aiškios teisės normos taikymo klaidos, sudarančios pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Kaip matyti iš 2025 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, šalys susitarė, jog PRS1 patvirtina, kad dukros L. C., gim. (duomenys neskelbtini) , išlaikymui už laikotarpį iki dukros pilnametystės yra gavusi iš PRS2 penkis tūkstančius eurų (sutarties 7 punktas). CK 3.192 straipsnio 1 dalis nustato, jog tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Pagal CK 3.196 straipsnio 1 dalį, teismas gali priteisti išlaikymą nepilnamečiams vaikams iš jų tėvų (vieno jų), kurie nevykdo pareigos išlaikyti savo vaikus, šiais būdais: 1) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; 2) konkrečia pinigų suma; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, jog PRS2 nepilnametės dukros išlaikymui sumokėjo konkrečią pinigų sumą – 5 000,00 Eur, t. y. šalys pasirinko CK 3.196 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą išlaikymo nepilnamečiui vaikui formą. Tai, jog, anot apeliantės, 5 000,00 Eur suma, skirta vaiko išlaikymui, neatitinka minimalių orientacinių išlaikymo dydžio kriterijų, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo padaryta teisės normos taikymo klaida, kuri daro teismo sprendimą neteisėtą. Kasacinio teismo praktikoje formuojamas kriterijus, jog nepilnamečio vaiko išlaikymui skirta suma turi siekti pusę vieno mėnesio minimalaus darbo užmokesčio, yra tik orientacinis, tai nurodo ir pati apeliantė, jis nėra privalomas ir besąlygiškai taikomas kiekvienu atveju, šalys yra laisvos susitarti dėl konkretaus išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio ir formos – tai ir buvo padaryta šalių sudarytoje, pasirašytoje ir teismui tvirtinti pateiktoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 13 punktu patvirtino, jog sutartis yra suprantama dėl jos turinio, patvirtinimo pasekmių ir laisva valia pasirašyta. 2025 m. gruodžio 11 d. sprendime teismas taip pat nurodė, kad „pareiškėjų santuokos nutraukimo pasekmių sutartis įstatymui neprieštarauja, nei vieno iš sutuoktinių, jų nepilnamečio vaiko ar trečiųjų asmenų teisių bei teisėtų interesų nepažeidžia“. Dar daugiau, kaip jau anksčiau minėta šioje nutartyje, pareiškėja, manydama, jog teismui pateikta tvirtinti santuokos nutraukimo pasekmių sutartis pažeidžia nepilnamečio vaiko interesus, jos sąlygos neatitinka tikrosios šalių(-ies) valios, ji turėjo teisę prašyti teismo šalių pateiktos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių tvirtinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka, taip pat turėjo galimybę iki paskirto teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka pateikti teismui prašymą dėl sutarties sąlygų tikslinimo, jų papildymo ir pan., tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, šia teise nepasinaudojo. Abiejų šalių valia buvo išreikšta jų sudarytoje, pasirašytoje ir teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, todėl Kauno apylinkės teismas, įvertinęs šias aplinkybes, taip pat sutarties turinį, jos sąlygas, ir nustatęs, jog sutartis nepažeidžia sutuoktinių, nepilnamečio vaiko interesų, neprieštarauja įstatymui, 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimu ją patvirtino.

Apeliantės nurodyti argumentai, jog teismas, tvirtindamas sutartį neišaiškino pareiškėjai jos teisinių pasekmių, t. y. kad ji neteks teisės gauti išlaikymą nepilnamečiam vaikui ir kad nesumokėtos lėšos ateityje nebus išieškotos, laikytini nepagrįstais. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo patvirtintoje šalių sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių buvo aiškiai nurodyta, kad vaiko išlaikymui PRS2 sumokėjo 5 000,00 Eur sumą, t. y. tokiu susitarimu šalys susitarė dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio, formos ir kad išlaikymui skirta suma yra jau sumokėta. Tai paneigia apeliantės teiginius, jog ji prarado teisę gauti išlaikymą nepilnamečiam vaikui. Pabrėžtina, jog tuo atveju, jei šalys teismui pateiktoje tvirtinti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių nebūtų susitarusios dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio ir jo formos, tačiau, nepaisant to, tokia sutartis būtų patvirtinta, tai būtų galima pripažinti esmine teisės taikymo klaida. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju šalys dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui susitarė sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurią teismas patvirtino, todėl aplinkybė, kad po sutarties patvirtinimo praėjus daugiau nei keturiems mėnesiams apeliantė pradėjo abejoti, nesutikti su išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo padaryta esminė teisės taikymo klaida, sudaranti pagrindą atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

Nesutiktina su apeliantės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas atnaujinti procesą, iš anksto pasisakė dėl proceso atnaujinimo pagrindų pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vertino ar egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas proceso atnaujinimo pagrindas, t. y. ar teismas, priimdamas 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimą, padarė aiškią teisės normos taikymo klaidą, tačiau konkrečiai nevertino pareiškėjos nurodytų aplinkybių, susijusių dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pagrįstumu, tai būtų vertinama tik nusprendus atnaujinti procesą.

Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys ir į tai, nors ji atskirajame skunde proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2YT-27424-877/2025 būtinybę sieja su tuo, jog teismo 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimu patvirtinta sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlyga dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo (7 punktas) neatitinka nei pareiškėjos, nei nepilnamečio vaiko interesų, kadangi nustatytas išlaikymas nesiekia net minimalių įstatymo numatytų orientacinių išlaikymo kriterijų, tačiau pabrėžtina, jog iš esmės pasikeitus aplinkybėms, buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), kadangi dėl tam tikrų sąlygų, pavyzdžiui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo, teismo sprendimas neįgyja res judicata galios ir dėl jų pakeitimo buvusiems sutuoktiniams išlieka teisė kreiptis į teismą ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tačiau pabrėžtina, jog teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018). Vadinasi, nagrinėjamu atveju nustačius, jog neegzistuoja sąlygos atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2YT-27424-877/2025 dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui, pareiškėjai išlieka galimybė kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio, formos nepilnamečiam vaikui pakeitimo, kuris buvo nustatytas šalių sudarytoje ir 2025 m. gruodžio 11 d. teismo sprendimu patvirtintoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylos procesinės baigties

Apibendrindamas anksčiau nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias proceso atnaujinimo institutą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Suinteresuotas asmuo PRS2 pateiktu atsiliepimu į atskirąją skundą prašė priteisti iš apeliantės jo patirtas išlaidas dėl advokatės paslaugų. Nustatyta, jog iki civilinės bylos nagrinėjimo teismo posėdyje rašytinio procesinio tvarka suinteresuotas asmuo apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl, atmetus apeliantės atskirąją skundą, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas suinteresuotam asmeniui PRS2 nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2026 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.