- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-1228-513/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02647-2026-0
- Bylos rūšis
- Civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2026 m. rugsėjo 3 d. Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IES1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės IES1 ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl 2025 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. EPK-916 panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė IES1 2026 m. kovo 3 d. pareiškė ieškinį dėl 2025 m. gruodžio 8 d. įsakymo Nr. EPK-916 panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteismo. Teismas 2026 m. kovo 19 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Ieškovė 2026 m. balandžio 2 d. pateikė patikslintą ieškinį. Teismas 2026 m. balandžio 10 d. nutartimi nustatė ieškovei 14 dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Ieškovė 2026 m. balandžio 27 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo ieškovė prašo 1) nurodyti atsakovui pateikti VDI vidaus nustatytą tvarką dėl lankymosi DGK darbuotojų pas gydytojus, darbo medicinos kortelei prasitęsti, už tai atsakingą DGK skyriuje darbuotoją ir įrodymus, kad darbuotojai su šia tvarka yra susipažinę pasirašytinai; 2) nurodyti atsakovui pateikti inforaciją kiek DGK skyriuje yra neįgalių darbuotojų ir pateikti tvarką dėl lankymosi DGK neįgalių darbuotojų pas gydytojus ir įrodymus, kad darbuotojai su ja yra susipažinę pasirašytinai; 3) įpareigoti darbdavį pateikti informaciją, kiek per paskutinius 3 metus iš VDI darbuotojų buvo gauta skundų Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyriuje dėl kolegų netinkamo pareigų vykdymo ar pan. (kad paneigti įtarimus dėl pirmininkės susidorojimo su neįgalia (duomenys neskelbtini), dėl jos dažnų, pirmininkės manymu, nedarbingumo laikotarpių, pasitelkus Vidaus tyrimų ir veiklos procesų kontrolės skyrių); 4) įpareigoti skyriaus vedėją pateikti informaciją – apskaitos žurnalą, kiek jos skyriaus darbuotojų pateikė informaciją dėl vykimo pas gydytojus dėl darbo medicininės patikros ir apskaitos žurnalą, dėl darbuotojų išvykimo darbo metu asmeniniais tikslais per 2025 metus; 5) įpareigoti darbdavį pateikti informaciją, kokius realiai teisinius, moralinius, emocinius, psichologinius, materialinius, nematerialinius ir pan, nuostolius patyrė, kad buvo skirta tokia didelės įtakos atlyginimui turinti nuobauda; 6) apmokėti tyrimo metu nustatytus viršvalandžius, 221,30 Eur neatskaičius mokesčių; 7) įpareigoti darbdavį pateikti visų DGK sekretorių ir pirmininkų 2024–2025 metais realiai dirbtą laiką (tą kuo puikiausiai gali padaryti institucijos IT skyriaus specialistai, kaip tai padarė, skundo tyrimo metu); 8) panaikinti įsakymą 2025 m. gruodžio 4 d. Nr. EPK-916; 9) išreikalauti iš skyriaus vedėjos įrodymus apie ieškovės darbo aptarimus, kuriuose nurodomos ieškovės darbo klaidos, ir tie aptarimai turi sutapti su jos nedarbingumo laikotrapiais, bent už paskutinius 5 metus ir tuo pagrįsti skundą į Sodrą; 10) pripažinti psichologinį, ekonominį smurtą bei diskriminaciją dėl negalios faktą; 11) priteisti negautas pajamas su delspinigiais už laikotarpį nuo 2025 m. liepos 22 d. iki 2025 m. spalio 31 d. 2014,26 Eur atskaičius mokesčius; 12) priteisti negautas pajamas su delspinigiais už laikotarpį nuo 2026 m. sausio 12 d. iki 2026 m. kovo 27 d. 1672,81 Eur atskaičius mokesčius; 13) priteisti iš atsakovo priedą už padidintą darbo krūvį už 2024 metais 3071,99 Eur, atskaičius mokesčius; 14) priteisti iš atsakovo priedą už padidintą darbo krūvį už 2025 metų I ketvirtį 530,72 Eur, atskaičius mokesčius; 15) priteisti iš atsakovo neišmokėtą materialinę išmoką už 2025 metus 4 MMA t. y. 2600,00 Eur atskaičius mokesčius; 16) priteisti iš atsakovo neišmokėtą materialinę išmoką už 2026 metus 3 MMA t. y. 2050,00 Eur atskaičius mokesčius; 17) įpareigoti patarėją atsakyti į 2025 m. kovo 24 d. pateiktą prašymą EPR-164 Klaipėdos DGK darbuotojų tarnybinį pranešimą; pateikti ir patį pranešimą ir atsakymą į jį; 18) priteisti neturtinę žalą 161000,00 Eur.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutartimi patikslinto ieškinio reikalavimą dėl 2025 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. EPK-916 panaikinimo atsisakė priimti. Teismas nustatė, kad 2025 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. EPK-916 konstatuota, jog ieškovė padarė darbo pareigų pažeidimą ir buvo informuota, kad per dvylika mėnesių padarius antrą tokį patį darbo pažeidimą, darbo santykiai gali būti nutraukiami vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Teismas pažymėjo, kad DK 58 straipsnio 4 dalyje nurodyto įspėjimo dėl galimo darbo sutarties nutraukimo tikslas – drausminti darbuotoją, informuoti jį, kad darbdavys neketina taikstytis su pasikartojančiais pažeidimais, o gavęs įspėjimą darbuotojas turėtų įvertinti savo veiksmus ir, norėdamas tęsti darbo santykius, juos atitinkamai koreguoti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019). Pirmasis darbdavio įspėjimas yra procedūrinis, informacinio pobūdžio pareiškimas, kuris savaime jį gavusiam asmeniui nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, todėl toks reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Jeigu darbdavys nuspręstų pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, darbuotojas, su tuo nesutikdamas, turėtų teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, kurie, be kita ko, vertintų tiek pirmojo, tiek ir antrojo darbo pareigų pažeidimo pagrįstumą ir teisėtumą. Dėl to teismas atsisakė priimti ieškinio reikalavimą dėl 2025 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. EPK-916 panaikinimo, kadangi ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė IES1 (apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti reikalavimą dėl 2025 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. EPK-916 panaikinimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino patikslinto ieškinio įrodymų ir netinkamai taikė teisės normas, visiškai neatsižvelgė į teisės aktus, reglamentuojančius darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, kasmetinių vertinimų reikšmę darbuotojų darbo užmokesčiui. Teigia, kad pateikė įrodymus, jog 2025 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. EPK-916sukėlė materialias pasekmes, nes kasmetinio vertinimo metu buvo įvertinta tik patenkinimai, o nuo tokio įvertinimo nukentėjo jos atlyginimo koeficientas, t. y. nustatytas darbo užmokestis yra mažesnis nei nustatomas tuo atveju, kai kasmetinio vertinimo rezultatas yra labai gerai. Atsakovė turi garso įrašą, kuriame DGK skyriaus vedėja aiškiai pasakė, kad ją įvertino blogai tik dėl to, kad ji turi darbo drausmės pažeidimą ir nors dirba labai gerai, tačiau kitaip vertinti negali, nes yra įsakymas dėl darbo drausmės pažeidimo. Dėl to visiškai nesupranta, kaip teismas, atsisakydamas priimti šį reikalavimą nesuvokia, jog kasmetinis vertinimas įtakoja darbuotojo atlyginimą ir sukelia dideles materialias pasekmes. Juo labiau, kad netenka teisės į teisminę gynybą, nes nesutinka su minėtu darbo drausmės pažeidimu. Tai yra numatyta Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatyme. Atsakovė Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimu atskirąjį skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą, skundžiamą nutartį palikti galioti. Argumentuoja, kad teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. Skundžiamu įsakymu ieškovė buvo informuota, kad per dvylika mėnesių padarius antrą tokį patį darbo pažeidimą, darbo santykiai gali būti nutraukiami vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu. Taigi, šis įsakymas nesukelia ieškovei jokių materialinių teisinių pasekmių, todėl įspėjimas negali būti ginčijamas teisme, nes negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinio reikalavimą, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2025 m. gruodžio 4 d. įsakymo Nr. EPK-916 panaikinimo. Nustatyta, kad šiuo įsakymu pripažinta, jog ieškovė, dirbdama nuotoliniu būdu ir nesilaikydama darbo grafiko, palikdama darbo vietą ir savo išvykimo nesuderinusi su tiesioginiu vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos darbo tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2006 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 1-100 (2025 m. gegužės 29 d. įsakymo Nr. EV-87 redakcija), 21 ir 54 punktų reikalavimus ir padarė darbo pareigų pažeidimą (1 punktas), ieškovė informuota, kad per dvylika mėnesių padarius antrą tokį patį darbo pažeidimą, darbo santykiai gali būti nutraukiami vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu (2 punktas).
Taigi, nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškinio pagrindą ir dalyką, spręstina, kad ieškiniu yra norima inicijuoti teisme darbo ginčą dėl įsakymo, kuriuo konstatuotas ieškovės darbo pareigų pažeidimas ir ieškovė įspėta apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad ginčijamas įsakymas pats savaime jokių teisių ir (ar) pareigų nei ieškovei, nei atsakovei nesukuria, ieškovės inicijuotas ginčas nėra nagrinėtinas teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), nes teismui ieškinį priėmus ir išnagrinėjus ieškovės teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta. Atskirajame skunde ieškovė su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir akcentuoja, kad aptariamas įsakymas turėjo tiesioginės įtakos ieškovės darbinės veiklos vertinimui, nuo kurio tiesiogiai priklauso jos darbo užmokesčio nustatymas. Įvertinus bylos duomenis ir atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su juo sutikti.
Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, kaip ir buvo padaryta nagrinėjamu atveju 2026 m. kovo 19 d. ir 2026 m. balandžio 10 d. nutartimis, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014 ir kt.).
Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sąvokos materialieji teisiniai padariniai ar materialusis teisinis reikalavimas nėra siejamos su pinigine išraiška, kokia nors materialia forma ar pan., kaip nepagrįstai šias sąvokas suvokia ieškovė. Priešingai, tai reiškia materialųjį teisinį efektą, t. y. suinteresuoto asmens subjektinių teisių ar pareigų modifikavimą – teisių ar pareigų sukūrimą, panaikinimą ar pakeitimą. Tuo tarpu, ieškovės teiginiai, kad ginčijamas įsakymas lėmė jos nepatenkinamą ar blogą įvertinimą, nėra susiję su ginčo dalyku, nes ieškovė nekelia ginčo dėl jos darbinės veiklos vertinimo rezultatų ir darbo užmokesčio koeficiento nustatymo.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019 pateiktu išaiškinimu, jog DK 58 straipsnio 4 dalyje nurodyto įspėjimo dėl galimo darbo sutarties nutraukimo tikslas – drausminti darbuotoją, informuoti jį, kad darbdavys neketina taikstytis su pasikartojančiais pažeidimais, o gavęs įspėjimą darbuotojas turėtų įvertinti savo veiksmus ir, norėdamas tęsti darbo santykius, juos atitinkamai koreguoti. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad pirmasis darbdavio įspėjimas yra procedūrinis, informacinio pobūdžio pareiškimas, kuris savaime jį gavusiam asmeniui nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, įspėjimu darbdavys siekia prevencinių tikslų, t. y. užkirsti kelią galimam pakartotiniam darbo pareigų pažeidimui, kuris sudarytų pagrindą atleisti darbuotoją, o materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Ir tik darbdaviui nusprendus nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, su tuo nesutinkantis darbuotojas turėtų teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, kurie, be kita ko, vertintų tiek pirmojo, tiek ir antrojo darbo pareigų pažeidimo pagrįstumą ir teisėtumą. Taigi, nėra teisinio pagrindo teigti, kad skundžiamo įsakymo priėmimas pats savaime pažeidė kokias nors ieškovės teises, todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
Pažymėtina, jog apygardų teismų praktikoje taip pat laikomasi nuoseklios pozicijos, kad įsakymas, kuriuo konstatuotas ieškovo darbo pareigų pažeidimas ir ieškovas įspėtas apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, pats savaime jokių teisių ir (ar) pareigų nei ieškovui, nei atsakovui nesukuria ir reikalavimas dėl tokio įsakymo panaikinimo nėra nagrinėtinas teisme (pavyzdžiui, Panevėžio apygardos teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-365-280/2018; Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1350-910/2019; 2025 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-282-863/2025; Kauno apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-310-638/2020; Šiaulių apygardos teismo 2024 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-248-569/2024).
Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį ir atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.