- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- e2S-310-638/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04270-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- R. J.
- Atsakovas
- viešajai įstaigai Marijampolės
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-8377-800/2019 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centrui dėl darbo ginčų komisijos sprendimo ir įsakymo dėl įspėjimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ieškinio esmė
1. Ieškovė prašė panaikinti darbo ginčų komisijos 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. DGKS-7102 ir ieškinį nagrinėti iš esmės bei panaikinti VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus M. Č. 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymą „Dėl įspėjimo R. J. Nr. V-97 (1.4.)“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 23 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju darbdavys konstatavo darbuotojo darbo pareigų pažeidimą, tačiau iš darbo neatleido, kitos poveikio priemonės nepaskyrė. Šis įsakymas ir įspėjimas nesukelia ieškovei tiesioginių teisinių pasekmių, tačiau gali turėti įtakos vertinant tolimesnį darbuotojos darbą. Ieškovei per dvylika mėnesių padarius tokį patį darbo pažeidimą, darbdavys galėtų darbuotoją atleisti iš darbo DK 58 straipsnyje 2 dalyje numatytu pagrindu. Darbdavys turi teisę atleisti darbuotoją iš darbo už tokį patį pakartotinį darbo pareigų pažeidimą tik įvykdęs pareigą nustatyti ankstesnįjį darbuotojo padarytą darbo pareigų pažeidimą, suteikti darbuotojui galimybę dėl šio pažeidimo pasiaiškinti ir per 1 mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos darbuotoją įspėti apie galimą atleidimą už antrą tokį patį pažeidimą (DK 58 straipsnio 4 dalis). Taigi įspėjimas yra procedūrinis veiksmas, atliekantis ir prevencinę funkciją, kurios darbdavys turi laikytis konstatavęs pažeidimą. Darbuotojui nepadarius pakartotinio tokio paties pažeidimo, įspėjimas jokios įtakos darbuotojo teisėms ir pareigoms neturi. Teismas padarė išvadą, kad toks ginčas negali būti nagrinėjamas teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Teismas pažymėjo, kad darbo pareigų pažeidimo konstatavimas ar įspėjimas apie galimą atleidimą už antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą nėra skundžiami darbo ginčams dėl teisės nustatyta tvarka. Jų teisėtumas darbo ginčus nagrinėjančiuose organuose (DK 216 straipsnis) gali būti nagrinėjamas tik tuo atveju, jei darbuotojas ginčytų atleidimą iš darbo už šiurkštų pareigų pažeidimą ar už pakartotinį pareigų pažeidimą DK 220 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. DK 216 straipsnis nustato, kad darbo ginčus dėl teisės nagrinėja darbo ginčų komisija ir teismas. Ieškovė prašė panaikinti VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus M. Č. 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymą „Dėl įspėjimo R. J. Nr. V-97 (1.4.)“. Teismas nurodė, kad ieškovės reikalavimas yra panaikinti individualų aktą, o ne įsakymu pripažintą jos darbo pareigų pažeidimą. Darbo kodekse neliko darbo drausmės pažeidimo instituto, todėl neteisinga tvirtinti, kad įsakymu išspręstas ginčas dėl teisės. Individualiaisiais ginčais dėl teisės nustatyta tvarka gali būti nagrinėjami tik ginčai dėl darbo sutarties nutraukimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Atskirajame skunde ieškovė prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Ginčijamas įsakymas, kuriuo paskirtas įspėjimas, būtent pažeidžia ieškovės teises. Dėl šio procesinio sprendimo kilęs ginčas turi būti nagrinėjamas teisme. Ieškiniu reikalaujama ne tik įspėjimo teisėtumo patikros, bet ir įstatymų saugomų teisėtų interesų apsaugos.
4.2. Darbdavio 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymas, kurį prašoma panaikinti ieškinyje, ieškovei sukėlė tokias teisines pasekmes kaip neapibrėžtumas dėl tolimesnio darbo VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre, skatinimo priemonių už gerą darbą tikėtiną praradimą, nepagrįstą ieškovės elgesį charakterizuojančios informacijos rinkimą ir/ar laikymą asmens bylose. Šios aplinkybės priimant skundžiamą nutartį nebuvo įvertintos.
4.3. Ieškovė, reikšdama reikalavimą panaikinti darbdavio 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymą, ginčija ir šiuo įsakymu pripažintą darbo drausmės pažeidimą. Šias aplinkybes patvirtina ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės bei pateikti teisiniai motyvai. Ieškinyje aiškiai išdėstyta, kad 2019 m. rugsėjo 9 d. V. Š. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo ieškovės atžvilgiu konstatuoti darbo pareigų pažeidimą ir dėl to priimti įspėjimą.
4.4. Teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, užkirto ieškovei kelią paneigti konstatuotą pažeidimą. Be to, konstatavus, kad skundžiamas įsakymas nesukėlė ieškovei jokių teisinių pasekmių, būtų paneigiama ieškovės teisė į saugią ir įprastą darbo aplinką ir ramią psichologinę būklę, nes net vienerius metus nuo įspėjimo apie galimą atleidimą ieškovė galėtų būti atleista už neaišku, kokį poelgį ar veiksmą.
4.5. Tokia teisinė situacija, kai darbdavys įspėjimu konstatuoja, kad darbuotojas pažeidė pareiginėse instrukcijose ir kituose teisės aktuose nustatytus reikalavimus ir tokiu būdu padarė darbo pareigų pažeidimą bei skiria įspėjimą dėl galimo atleidimo iš darbo padarius antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą, o darbuotojas nesutinka su konstatuotų darbo pareigų pažeidimu, DK 213 straipsnio 3 dalies prasme vertinamas kaip darbuotojo ir darbdavio nesutarimas, kylantis iš darbo sutarties vykdymo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.
6. Byloje kilo ginčas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį konstatavus, kad toks ginčas negali būti nagrinėjamas teisme, teisėtumo ir pagrįstumo.
7. Bylos duomenimis, tarp ieškovės R. J. ir atsakovės VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro yra susiklostę darbiniai teisiniai santykiai 1997 m. liepos 1 d. darbo sutarties Nr. 139 pagrindu, pagal kurią ieškovė dirba(duomenys neskelbtini).
8. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė ginčija VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro direktoriaus M. Č. 2019 m. rugsėjo 23 d. įsakymą „Dėl įspėjimo R. J. Nr. V-97 (1.4.)“, kuriuo nustatytas ieškovės darbo pareigų pažeidimas ir ieškovė įspėta, kad darbo sutartis su ja gali būti nutraukta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą, jeigu per ateinančius dvylika mėnesių ji padarytų antrą tokį patį darbo pareigų pažeidimą.
9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Darbo ginčų komisija 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu Nr. DGKS-7102 ieškovės prašymą atsisakė nagrinėti. Darbo ginčų komisija sprendime konstatavo, kad ginčijamas dokumentas laikytinas įrodymu, kuris būtų vertinamas nagrinėjant darbo ginčą dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą teisėtumo, tačiau negali būti materialaus pobūdžio reikalavimo dalykas kol ieškovė nėra atleista iš darbo, t. y. kol nesukelia ieškovei konkrečių materialinių teisinių padarinių.
10. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais darbo ginčų komisijos argumentais sutinka. Naujos redakcijos Darbo kodekse neliko drausminės nuobaudos koncepcijos ir drausminių nuobaudų gradacijos nuo įspėjimo iki atleidimo iš darbo. Darbo pareigų pažeidimas gali būti arba šiurkštus, už kurį gali būti atleidžiama iš darbo ( DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktas) arba pakartotinis toks pats pažeidimas, kuris jau buvo padarytas ne anksčiau kaip per 12 mėnesių ( DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sistemiškai aiškinant Darbo kodekso 58 straipsnį darytina išvada, kad pirmasis darbo pareigų pažeidimas įstatymo leidėjo nelaikytinas sukeliančiu teisines pasekmes darbuotojui, atitinkamai šalių nesutarimas dėl tokio pažeidimo vertinimo nėra laikomas individualiu darbo ginču DK 213 straipsnio prasme.
11. Ieškovės nurodytos aplinkybės, tokios kaip neapibrėžtumas dėl tolimesnio darbo VšĮ Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centre, skatinimo priemonių už gerą darbą tikėtinas praradimas, nepagrįstas ieškovės elgesį charakterizuojančios informacijos rinkimas ir/ar laikymas asmens bylose ir pan., yra hipotetinio pobūdžio, labiau susijusios su ieškovės išgyvenimais ir subjektyviu situacijos vertinimu, bet ne materialiaisiais teisiniais padariniais (realia įtaka ieškovės teisėms ir pareigoms). Ieškovė kaip darbuotoja turi tinkamai vykdyti darbo pareigas nepriklausomai nuo to, ar jos atžvilgiu jau yra konstatuotas vienkartinis darbo pareigų pažeidimas. Duomenų, kad ieškovė dėl vienkartinio pažeidimo prarado kokias nors skatinimo priemones, nepateikta, jeigu taip būtų, ieškovė galėtų inicijuoti individualų darbo ginčą dėl skatinimo priemonių neskyrimo. Ieškovės elgesį charakterizuojanti informacija yra darbdavio renkama ir kaupiama bet kuriuo atveju, lygiai kaip ir visų kitų darbuotojų.
12. Ieškovė teigia, kad teismas, atsisakydamas priimti ieškovės ieškinį, užkirto ieškovei kelią paneigti konstatuotą pažeidimą. Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Darbdavio konstatuotas pažeidimas teisines pasekmes sukeltų tik tuo atveju, jeigu ieškovė per 12 mėnesių laikotarpį padarytų dar vieną tokį patį darbo pareigų pažeidimą ir darbdavys pritaikytų sankciją - atleidimą iš darbo. Tokiu atveju galėtų būti ginčijamas abiejų darbo pareigų pažeidimų faktas.
13. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir, pvz., Panevėžio apygardos teismas nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2S-365-280/2018. Taigi tuo atveju, jeigu atsakovė nuspręstų pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, ieškovė, su tuo nesutikdama, turėtų teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, kurie, be kita ko, vertintų tiek pirmojo, tiek ir antrojo darbo pareigų pažeidimo pagrįstumą ir teisėtumą. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas nesudaro prielaidų darbdaviui piktnaudžiauti teise, o pirmojo darbo pareigų pažeidimo nustatymas nesuteikia darbdaviui jokių privilegijų darbuotojo atžvilgiu.
14. Nagrinėjamos bylos atveju konstatuotina, kad atsakovės įsakymo, kuriuo nustatytas ieškovės darbo pareigų pažeidimas ir ieškovė įspėta apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą, priėmimas yra tik procedūrinis veiksmas, nesukėlęs ieškovei jokių materialiųjų teisinių padarinių. Todėl darytina išvada, kad toks atsakovės įsakymas negalėjo būti ginčijamas nei darbo ginčų komisijoje, nei teisme.
15. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.