- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-248-569/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01791-2024-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- D. B.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. B. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės D. B. ieškinį atsakovei VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijai dėl DGK 2024-03-21 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) M. P. sprendimo skirti įspėjimą už darbo pareigų pažeidimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė D. B. teisme pateikė ieškinį atsakovei VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijai dėl DGK 2024-03-21 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) M. P. sprendimo skirti įspėjimą už darbo pareigų pažeidimą, kuriuo prašė panaikinti DGK 2024-03-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) M. P. sprendimą skirti įspėjimą už darbo pareigų pažeidimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. balandžio 17 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovės D. B. ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka.
3. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nenurodė, ar įspėjimas dėl darbo pareigų pažeidimo sukėlė jai kokias nors materialines teisines pasekmes (pvz. ieškovės atžvilgiu priimtas neigiamas sprendimas dėl jos dalyvavimo konkurse į kitas pareigas, sumažintas darbo užmokestis, nemokami priedai ir pan., dėl ko ji patiria nuostolius, nutraukta darbo sutartis su ieškove ir kt.), kokias pasekmes sukėlė bei nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, o ieškovės teiginiai apie 2021 m. (iki 2024-01-10 įspėjimo) jai užkirstą kelią dalyvauti konkurse į medicininio auditoriaus pareigas neturi teisinės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo.
4. Teismas pažymėjo, kad bylos (ginčo) nagrinėjimo dalykas yra individualus darbo ginčas dėl teisės, o ieškinio dalykas – reikalavimas tam tikru būdu išspręsti darbo ginčą (pvz., pripažinti atleidimą teisėtu, priteisti darbo užmokestį ir kompensacijas ir t.t.). Todėl sprendė, kad ieškovės reikalavimas panaikinti DGK sprendimą nenagrinėtinas teisme.
5. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl įspėjimo dėl darbo pareigų pažeidimo panaikinimo negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokio ieškinio reikalavimo patenkinimas ieškovei nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, o reikalavimas dėl DGK sprendimo panaikinimo nenagrinėtinas teisme.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė D. B. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas taip pat, kaip ir ŠDGK, biurokratiškai pažvelgė į šią situaciją ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, motyvuodama tuo, kad ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.) ir kad apeliantei skirtas įspėjimas nesukėlė jokių teisinių pasekmių.
6.2. Pirmosios instancijos teismas netiesiogiai pripažįsta, kad apeliantei buvo skirta tarnybinė nuobauda, bet, anot teismo, ji yra neskundžiama, nes to nenumato Darbo kodekso (toliau – DK) 58 straipsnio 2 d. 2 p.
6.3. Teismas paima bet kokį, jam patinkantį, DK straipsnį ir juo vadovaudamasis atsisako priimti ieškinį. Su tokia interpretacija negalima sutikti, nes skundas turėjo būti nagrinėjamas ŠDGK, o tai atsisakius daryti, ieškinys turi būti nagrinėjamas teisme, nes ieškinys teismui paduodamas vadovaujantis ne DK 58 straipsnio 2 d. 2 p., o DK 233 straipsnio 1 d.
6.4. DK 58 straipsnis iš viso nenumato skundų padavimo tvarkos Darbo ginčų komisijai ar teismui. Tai yra numatyta DK 216-233 straipsniuose, todėl teismo argumentas, kad DK 58 straipsnio 2 d. 2 p. nenumato kreipimosi į teismą galimybės, jei yra skiriama drausminė nuobauda, yra netinkamas. Pagal tą patį DK 58 straipsnį nėra numatyta darbuotojo teisė kreiptis į teismą ir dėl darbo sutarties nutraukimo, nes darbo ginčus dėl teisės, o tiek drausminės nuobaudos skyrimas, tiek darbo sutarties nutraukimas, yra ginčas dėl teisės, darbuotojas gali skųsti Darbo ginčų komisijai ir teismui vadovaudamasis DK 216-233 straipsniais, o ne DK 58 straipsniu. Teismas atsisakė priimti ieškinį, vadovaudamasis DK 58 straipsnio 2 d. 2 p. ir CPK 137 straipsnio 2 d. 1 p., bet ignoravo ir netaikė sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo DK 216-233 straipsnių ir CPK 137 straipsnio 3 dalies, o tai reiškia, kad teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl buvo priimtas neteisėtas ir neteisingas sprendimas.
6.5. Nagrinėjamu atveju yra kilęs darbo ginčas dėl teisės, tai yra dėl lokalinių (vietinių) teisės aktų taikymo VŠĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninė“, būtent dėl 2021-12-09 VŠĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninės“ (duomenys neskelbtini) įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), VŠĮ „(duomenys neskelbtini) ligoninės“ (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Skundų nagrinėjimo viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje tvarka“ ir tai yra pagrindas nagrinėti darbo ginčą tiek Darbo ginčų komisijoje, tiek teisme.
6.6. Teismas privalėjo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą apeliantė privalo kreiptis. Tai nebuvo padaryta, todėl tokia nutartis negali būti laikoma teisinga ir teisėta ir aukštesnės instancijos teismo turi būti panaikinta, o klausimas perduotas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
6.7. Atsakovė laikosi pozicijos, kad darbuotojui jokių teisinių pasekmių nesukelia skirta drausminė nuobauda, ir tam pritaria darbo ginčų komisija, bet tokia išvada yra klaidinga, nes darbuotojui bet kokia drausminė nuobauda sukelia teisines pasekmes. Toks darbuotojas negali būti skatinamas, negali dalyvauti konkurse užimti aukštesnės pareigas, o pildant nepriekaištingos reputacijos deklaraciją, kuri būtina norint dalyvauti konkurse pareigoms užimti, darbuotojas privalo nurodyti, kokios drausminės nuobaudos buvo skirtos ir ar turi galiojančių drausminių nuobaudų. Toks darbuotojas laikomas neturintis nepriekaištingos reputacijos ir konkurse negali dalyvauti.
6.8. ŠDGK ir teismo nurodytas argumentas, kad darbuotojui skirta drausminė nuobauda nesukelia teisinių pasekmių ir tokiu atveju ieškinys negali būti nagrinėjamas, iš esmės prieštarauja Konstitucijos preambulėje įtvirtintiems teisingos ir teisinės valstybės principams bei Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, nes tik teismas gali vykdyti teisingumą. Jei piliečio teisės yra pažeidžiamos, jis turi teisę pažeistas savo teises ginti teisme, ir joks teisės aktas nenumato, kad teismui galima skųsti tik tokius veiksmus, kurie sukelia piliečiui teisines pasekmes. Tai yra netinkamas teisės aiškinimas naujo ir teisės akto kūrimas, o teismai turi vykdyti teisingumą, klausydami įstatymų, o ne kurdami naujus. Bet koks neteisėtas veiksmas piliečio atžvilgiu jam sukelia teisines pasekmes ir tai privalo nustatyti teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, pagrįstumo ir teisėtumo.
9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens, kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis).
10. Civiliniame procese teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytas pagrindų sąrašas yra baigtinis, o tai reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik nurodytoje proceso teisės normoje įtvirtintais pagrindais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-690/2018). CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad civilinis procesas pagal paduotą ieškinį negali būti pradedamas, kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka.
11. Nagrinėjamu atveju ieškovė teisme pateikė ieškinį atsakovei VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninei, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių darbo ginčų komisijai dėl DGK 2024-03-21 sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) M. P. sprendimo skirti įspėjimą už darbo pareigų pažeidimą, kuriuo prašė panaikinti DGK 2024-03-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) M. P. sprendimą skirti įspėjimą už darbo pareigų pažeidimą. Ieškiniu ieškovė prašo panaikinti DGK 2024-03-21 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės (duomenys neskelbtini) M. P. sprendimą skirti įspėjimą už darbo pareigų pažeidimą.
12. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad reikalavimas dėl įspėjimo dėl darbo pareigų pažeidimo panaikinimo negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokio ieškinio reikalavimo patenkinimas ieškovei nesukeltų materialiųjų teisinių padarinių, kadangi ieškovė nenurodė, ar įspėjimas dėl darbo pareigų pažeidimo sukėlė jai kokias nors materialines teisines pasekmes. Nurodė, kad DK 58 straipsnio 4 dalyje nurodytas pirmasis darbdavio įspėjimas yra procedūrinis, informacinio pobūdžio darbdavio pareiškimas, kuris savaime jį gavusiam asmeniui nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, įspėjimu darbdavys siekia prevencinių tikslų, t. y. užkirsti kelią galimam pakartotiniam darbo pareigų pažeidimui, kuris sudarytų pagrindą atleisti darbuotoją. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais.
13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsigaliojusiame naujame darbo kodekse neliko galimybės darbuotojams skirti drausmines nuobaudas. Taip pat drausminių nuobaudų skyrimo negalima numatyti darbo tvarkos taisyklėse ar kituose darbdavio dokumentuose kaip bloginančių darbuotojų darbo sąlygas. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad jai buvo skirta drausminė nuobauda. Šiuo atveju tik buvo konstatuotas darbo drausmės pažeidimas ir apeliantė įspėta, kad per DK nustatytą terminą, padarius antrą tokį pat darbo pareigų pažeidimą, su apeliante bus nutraukta darbo sutartis, vadovaujantis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu.
15. Pažymėtina, kad DK 58 straipsnio 4 dalyje nurodyto įspėjimo dėl galimo darbo sutarties nutraukimo tikslas – drausminti darbuotoją, informuoti jį, kad darbdavys neketina taikstytis su pasikartojančiais pažeidimais, o gavęs įspėjimą darbuotojas turėtų įvertinti savo veiksmus ir, norėdamas tęsti darbo santykius, juos atitinkamai koreguoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019 ir kt.). Tačiau tai nėra drausminė nuobauda. Todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pirmasis darbdavio įspėjimas yra procedūrinis, informacinio pobūdžio pareiškimas, kuris savaime jį gavusiam asmeniui nesukelia jokių materialinių teisinių pasekmių, įspėjimu darbdavys siekia prevencinių tikslų, t. y. užkirsti kelią galimam pakartotiniam darbo pareigų pažeidimui, kuris sudarytų pagrindą atleisti darbuotoją, o materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas.
16. Taigi, tik jeigu darbdavys nuspręstų pasinaudoti teise nutraukti darbo sutartį DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintu pagrindu, darbuotojas, su tuo nesutikdamas, turėtų teisę kreiptis į darbo ginčus dėl teisės nagrinėjančius organus, kurie, be kita ko, vertintų tiek pirmojo, tiek ir antrojo darbo pareigų pažeidimo pagrįstumą ir teisėtumą.
17. Apeliantė teigia, kad paskyrus jai drausminę nuobaudą – įspėjimą, mažiausia metus laiko ji neturės nepriekaištingos reputacijos statuso ir tuo bus ribojamos jos teisės siekti aukštesnių pareigų, dalyvauti konkursuose kitoms pareigoms užimti, būti skatinamai ar kitaip ribojant jos teises ir teisėtus interesus. Visų pirma dar kartą pakartotina, jog šis įspėjimas yra ne drausminė nuobauda, todėl apeliantei nesukels tokių neigiamų pasekmių, kaip jos nurodomos – nurodyti dalyvaujant konkurse apie esamas drausmines nuobaudas; netrukdys būti skatinamai, dalyvauti konkursuose ir t.t..
18. Nepagrįstais vertintini ir apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, vadovaudamasis DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nors, sprendžiant klausimą dėl ieškinio priėmimo turėjo taikyti DK 216-233 straipsnių ir CPK 137 straipsnio 3 dalies nuostatas.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju konstatavus, kad įspėjimas apie galimą atleidimą iš darbo už antrą tokį pažeidimą yra tik procedūrinis veiksmas, darbuotojui nesukėlęs jokių materialiųjų teisinių padarinių, darytina išvada, jog toks įspėjimas negali būti ginčijamas nei darbo ginčų komisijoje, nei teisme, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas įvertino DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas ir atsisakė ieškinį priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
20. Nepagrįstai apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą apeliantė privalo kreiptis. Kadangi teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl neturėjo pareigos nurodyti kito teismo, į kurį apeliantė turėtų kreiptis. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės nurodyti ir kitą instituciją. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo vertinti, kad teismas pažeidė proceso teisės normas.
Dėl procesinės bylos baigties
21. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento priėmimo klausimą, dėl to pagrįstai atsisakė priimti ieškovės ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.