Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2S-1404-965/2026

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2026-09-03
Bylos Nr.: e2S-1404-965/2026
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-05362-2026-7
Bylos rūšis: Civilinė byla

Teisėjas: Erika Tamošaitienė
Suinteresuotas asmuo: SUA1, SUA3
Pareiškėjas: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2S-1404-965/2026 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05362-2026-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6; 3.3.1.14; 3.3.2.5; 3.3.2.6.3; 3.5.18 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. rugsėjo 3 d. Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Tamošaitienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens SUA1 atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys SUA3 , SUA1 , antstolė Brigita Tamkevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui SUA3 priklauso 1/2 dalis sutuoktinės SUA1 turto, piniginių lėšų, esamų ir būsimų pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos, pašalpos ir kitokių išmokų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas pagal skolininko SUA3 prievolę; išreikalauti iš antstolės Brigitos Tamkevičienės vykdomąją bylą Nr. 0005/16/00626. Suinteresuotas asmuo SUA1 pateiktu atsiliepimu su prašymu nesutiko, tvirtindama, jog šiuo metu vyksta skyrybų procesas. Antstolė areštavo jos banko sąskaitą dėl sutuoktinio skolų, nors skolos susidarė ne dėl jos veiksmų. Pabrėžė, kad dėl sunkios finansinės ir šeiminės padėties neturi galimybės dengti buvusio sutuoktinio skolų, todėl prašo neįtraukti jos turto į bendrą nuosavybę su sutuoktiniu SUA3 .

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismas 2026 m. birželio 5 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir nustatė, kad skolininkui SUA3 bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine SUA1 priklauso ½ dalis sutuoktinės SUA1 turto, piniginių lėšų, esamų ir būsimų pajamų, gautų po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijos, pašalpos ir kitokių išmokų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas. Pagrindiniai nutarties argumentai: Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąją bylą dėl skolos išieškojimo iš skolininko SUA3 išieškotojos (pareiškėjos) naudai. Vykdydama vykdomąjį dokumentą, antstolė areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei SUA1 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas. Kadangi skolininkas iki antstolės nustatyto termino nepateikė Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, todėl antstolė pasiūlė pareiškėjai kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo. Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad skolininkas SUA3 ir suinteresuotas asmuo SUA1 yra sutuoktiniai. Pabrėžė, kad nors SUA1 pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutuoktiniai faktiškai kartu negyvena ir yra inicijuotas santuokos nutraukimo procesas, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad šalių santuoka būtų nutraukta įstatymų nustatyta tvarka. Atkreipė dėmesį į tai, jog faktinis sutuoktinių gyvenimas skyrium ir pradėtas santuokos nutraukimo procesas nepaneigia iš santuokos kylančių teisinių pasekmių, kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Nurodė, kad duomenų, jog sutuoktiniai būtų sudarę vedybų ar povedybinę sutartį, byloje nėra. Atsižvelgdamas į nustatytų aplinkybių visumą, taip pat vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnio 1 dalimi, 3.88 straipsniu, 3.117 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, kurie paneigtų sutuoktinių turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo, todėl pripažino, jog yra teisinis pagrindas pareiškėjos prašymą tenkinti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo SUA1 (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 5 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos prašymą palikti nenagrinėtą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsiliepimas

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į atsiliepime į pareiškėjos prašymą nurodytą aplinkybę, jog ji su sutuoktiniu nuo 2025 m. spalio 21 d. gyvena skyrium ir šiuo metu vyksta skyrybų procesas.

Šalies argumentai

Apeliantės teigimu, nuo 2026 m. gegužės 4 d. yra pradėta civilinė byla Nr. e2-12745-793/2026 pagal ieškovės SUA1 ieškinį atsakovui SUA3 dėl santuokos nutraukimo ir kitų su tuo susijusių reikalavimų. Vadinasi, pagal CK 3.127 straipsnį, sutuoktinių turto teisinio režimo klausimas yra nagrinėjamas minėtoje civilinėje byloje. Tuo tarpu skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas dėl to paties dalyko – sutuoktinių turto teisinio režimo – išnagrinėjo šią civilinę bylą.

Tvirtina, jog, atsižvelgiant į tai, jog santuokos nutraukimo byla pradėta nagrinėti anksčiau nei ši civilinė byla, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 296 straipsnio 1 dalies 4 punktu, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą turėjo palikti nenagrinėtą.

Apeliantės manymu, nepanaikinus skundžiamos nutarties, susidarys situacija, jog vienu metu bus galiojantys du prieštaringi sprendimai – šioje civilinėje byloje nustatytas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės režimas ir santuokos nutraukimo byloje priimtas atskiras buvusių sutuoktinių dalinės nuosavybės turto režimas.

Atsiliepimas

Pareiškėja ir kiti suinteresuoti asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Teismas

konstatuoja: Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų, tvarkos ir ginčo esmės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis, teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju atskirajam skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos. Atskirojo skundo objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo Nustatyta, kad apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinį įrodymą – išrašą iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo apie Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2-12745-793/2026. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl naujų įrodymų priėmimo, pažymėtina, jog pateiktu dokumentu apeliantė įrodinėja skundžiamos nutarties nepagrįstumą, tvirtindama, jog santuokos nutraukimo byloje bus sprendžiami sutuoktinių (apeliantės ir skolininko / suinteresuoto asmens SUA3 ) turto teisinio režimo klausimai, todėl skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas negalėjo nagrinėti pareiškėjos prašymo ir nustatyti bendrosios jungtinės nuosavybės režimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateiktas įrodymas yra tiesiogiai susijęs su apeliacijos objektu ir neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl jis priimamas (CPK 314 straipsnis).

Dėl prašymo nustatyti skolininko turto dalį, priklausančią jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kai iškelta byla dėl santuokos nutraukimo

Žemesnės instancijos teismas

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. CPK 667 straipsnio 2 dalis, be kita ko, numato, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Skolininko dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi, kuriai įsiteisėjus, išieškojimas nukreipiamas į šią dalį (CPK 667 straipsnio 2, 3 dalys).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Padavus pareiškimą pagal CPK 667 straipsnį vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).

Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/16/00626 pagal Klaipėdos apylinkės teismo (buvęs pavadinimas Klaipėdos rajono apylinkės teismas) 2016 m. vasario 8 d. išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-295-903/2026 dėl 994,00 Eur skolos (žyminio mokesčio) išieškojimo iš skolininko SUA3 išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Antstolė 2026 m. kovo 31 d. turto arešto aktu Nr. S-26-5-13219 areštavo skolininkui SUA3 ir jo sutuoktinei – apeliantei SUA1 bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą – pinigines lėšas.

Antstolė 2026 m. kovo 31 d. priėmė patvarkymą Nr. S-26-5-13221 dėl skolininko turto dalies nustatymo, juo skolininkui SUA3 pasiūlyta per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo 2026 m. kovo 31 d. pateikti Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui iki nustatyto termino nepateikus antstolei tokio sutikimo, 2026 m. balandžio 28 d. patvarkymu Nr. S2-26-5-17972 antstolė pasiūlė išieškotojai per 30 dienų terminą, skaičiuojant nuo šio patvarkymo gavimo dienos, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12745-793/2026, pradėta pagal pareiškėjos (toje byloje ieškovės) 2026 m. gegužės 4 d. pateiktą ieškinį atsakovui SUA3 dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su tuo susijusių reikalavimų.

Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nuspręsdamas tenkinti pareiškėjos prašymą, padarė išvadą, jog byloje nėra duomenų, kurie paneigtų sutuoktinių turto bendrumo ir lygių dalių prezumpcijas, nenustatyta aplinkybių, kurios leistų nukrypti nuo lygių dalių principo. Taip pat pabrėžė, jog faktinis sutuoktinių gyvenimas skyrium ir pradėtas santuokos nutraukimo procesas nepaneigia iš santuokos kylančių teisinių pasekmių, kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo. Apeliacinės instancijos teismas su aptartomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent civilinėje byloje nustatyta aplinkybė, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra pradėtas apeliantės SUA1 ir jos sutuoktinio skolininko SUA3 santuokos nutraukimo procesas, apie kurią skundžiamos nutarties priėmimo metu pirmosios instancijos teismui buvo žinoma, buvo esminė, sprendžiant klausimą, ar yra pagrindas tenkinti pareiškėjos prašymą.

Žemesnės instancijos teismas

CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.116 straipsnio, reglamentuojančio turto padalijimo būdus, 1 dalyje nustatyta, kad vieno sutuoktinio ar jų kreditorių reikalavimu turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, gali būti padalytas sutuoktiniams jų susitarimu arba teismo sprendimu tiek susituokusiems, tiek ir santuoką nutraukusiems ar pradėjusiems gyventi skyrium. Pagal CK 3.59 straipsnį, remiantis CK 3.62 straipsnio 3 dalimi, teismas, nutraukdamas santuoką dėl sutuoktinių kaltės, be kita ko, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimą, jei turtas nepadalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.62 straipsnio 3 dalis)

Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai faktiškai nustojo kartu gyventi.

Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė dar pirmosios instancijos teismui teikdama atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, nurodė, jog nesutinka, kad iš jos darbo užmokesčio būtų išieškomos sutuoktinio SUA3 skolos, kadangi, be kita ko, sutuoktiniai faktiškai kartu nebegyvena nuo 2025 m. spalio 21 d. Atskirajame skunde apeliantė taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal jos ieškinį atsakovui SUA3 dėl santuokos nutraukimo, joje yra pareikštas reikalavimas dėl sutuoktinių turto ir kreditinių reikalavimų padalijimo, todėl, esant tokiai situacijai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo ir nustatyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės režimą. Apeliacinės instancijos teismas su šia apeliantės pozicija sutinka.

Sprendžiant šioje civilinėje byloje kilusį ginčą, būtina remtis anksčiau nurodytomis materialiosios ir proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis ne tik skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymą, bet ir santuokos nutraukimą, sutuoktinių turto padalijimą, jas aiškinant sistemiškai. Apeliacinės instancijos teismo manymu, nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turi nustatyta faktinė aplinkybė, kad Klaipėdos apylinkės teisme 2026 m. gegužės 4 d. iškelta civilinė byla pagal ieškovės SUA1 ieškinį atsakovui SUA3 dėl santuokos nutraukimo. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog faktinis sutuoktinių gyvenimas skyrium ir pradėtas santuokos nutraukimo procesas nepaneigia iš santuokos kylančių teisinių pasekmių, kol nėra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nustatyta, kad apeliantė (toje byloje ieškovė), prašydama nutraukti jos ir sutuoktinio SUA3 santuoką, be kita ko, po santuokos nutraukimo prašo padalyti kreditinius įsipareigojimus. Pabrėžtina, jog būtent šioje civilinėje byloje minėtą suinteresuoto asmens SUA3 994,00 Eur skolą išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurios pagrindu antstolės Brigitos Tamkevičienės kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. 0005/16/00626, santuokos nutraukimo byloje ieškovė SUA1 prašo pripažinti SUA3 asmenine prievole. Vadinasi, galima situacija, jog, teismui išnagrinėjus civilinę bylą iš esmės ir tenkinus aptariamą ieškovės reikalavimą, išieškojimas pagal šią prievolę iš apeliantės turto dalies apskritai nebūtų negalimas. Tuo tarpu skundžiama nutartimi dėl šios skolininko turimos prievolės buvo nustatyta, kad skolininkui SUA3 bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine SUA1 priklauso 1/2 dalis sutuoktinės turto, piniginių lėšų ir kt., į kurias gali būti nukreiptas išieškojimas.

Nagrinėjamu atveju taip pat svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog, nors pateiktu ieškiniu dėl santuokos nutraukimo ieškovė neprašo nustatyti, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo tada, kai jie faktiškai pradėjo gyventi skyrium (ieškinyje nurodoma, jog tai įvyko 2025 m. spalio 21 d., t. y. iki skundžiamos nutarties priėmimo), tačiau ši aplinkybė nepaneigia, jog santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimo metu, ieškovė gali tikslinti ieškinio reikalavimus, prašydama nustatyti nuo kada santuokos nutraukimas sutuoktiniams sukelia turtines teisines pasekmes. Be kita ko, pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos. Pabrėžtina, jog aptariama santuokos nutraukimo byla užvesta 2026 m. gegužės 4 d., t. y. iki šios civilinės bylos pradėjimo 2026 m. gegužės 28 d., todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent santuokos nutraukimo byloje bus visapusiškai, išsamiai nagrinėjamas platesnio pobūdžio – viso sutuoktinių turto ir turimų kreditinių įsipareigojimų padalijimo klausimas. Išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, teismas nustatys, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei nebus paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, susijusi su konkrečiu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu), asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iš bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 straipsnio 1–4 dalys).

Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog, esant iškeltai bylai dėl santuokos nutraukimo, ginčo teisenos tvarka nagrinėjamos bylos rezultatas, joje nustatytos aplinkybės neabejotinai yra svarbios šios bylos nagrinėjimo rezultatui, t. y. skolininko turto dalies individualizavimui bendrojoje nuosavybėje, kai yra aišku (nustatyta), koks turtas jai priskirtinas. Esant iškeltoms santuokos nutraukimo ir skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo byloms, tikslinga ir operatyvu pirmiau išnagrinėti santuokos nutraukimo bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013). Pažymėtina, kad tokia teismų praktika formuojama ir kitose byloje (pvz., Kauno apygardos teismo 2026 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1137-924/2026, Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-496-803/2024, 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1497-1012/2024, Panevėžio apygardos teismo 2023 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-252-739/2023 ir kt.).

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje apeliantės SUA1 ir SUA3 santuokos nutraukimo byloje CK 3.67 straipsnio nustatyti padariniai bus taikomi išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą iš esmės ir priklauso nuo to, ar santuoka bus nutraukta, o jei bus nutraukta – tai koks šeimos iširimo momentas bus nustatytas teismo sprendimu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie argumentai patvirtina, kad, sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį, kai tuo pačiu metu yra iškelta ir nagrinėjama santuokos nutraukimo byla, pirmiau turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto, turimų prievolių padalijimo santuokos nutraukimo byloje.

Pažymėtina, jog tuo atveju, kai negalima nagrinėti bylos, kol nebus išspręsta kita civiline tvarka nagrinėjama byla, teismas privalo šią bylą sustabdyti, iki įsiteisės teismo sprendimas (nutartis) kitoje byloje (CPK 163 straipsnio 3 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė.

Kiti apeliantės atskirojo skundo argumentai nelemia kitokios teismo išvados dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008).

Dėl procesinės bylos baigties

Apibendrindamas anksčiau šioje nutartyje nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens (skolininko) turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą, nepakankamai įvertino faktines bylos aplinkybes, reikšmingas aptariamo klausimo nagrinėjimui, todėl pareiškėjos prašymą tenkino nepagrįstai. Dėl nurodytų priežasčių yra teisinis pagrindas apeliantės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti skundžiamą nutartį ir klausimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Pirmosios instancijos teismui pasiūlytina spręsti civilinės bylos pagal pareiškėjos prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo sustabdymo tikslingumo klausimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsnio 1 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 ir 339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2026 m. birželio 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Erika Tamošaitienė