- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-08
- Bylos Nr.
- e2S-1497-1012/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06722-2024-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Jakutytė-Sungailienė
- Pareiškėjas
- M. G.
- Suinteresuotas asmuo
- I. K., O. K.
- Kategorijos
- 3.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) O. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutarties dalies, kuria pareiškimas tenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys – I. K. (I. K.), O. K., antstolis A. B.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas M. G. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti, kad skolininkui I. K. (toliau – ir skolininkas) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine O. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų, ½ dalis lėšų, esančių sutuoktinės O. K. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje akcinėje bendrovėje „Swedbank“, ir ½ dalis transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodyta:
1.1. antstolis A. B. vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko. Pareiškėjas gavo antstolio siūlymą kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso darbo užmokestis, lėšos sąskaitoje ir automobilis (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo O. K. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodė:
2.1. pagal tris vekselius, dėl kurių antstolis vykdo išieškojimą, skolininkas yra tik I. K., tai yra jo asmeninė prievolė, nes pinigus jis skolinosi savo asmeninėms reikmėms.
2.2. Ji su I. K. negyvena kartu ir neveda bendro ūkio nuo 2022 m. birželio mėnesio, kai išsinuomojo butą ir išėjo gyventi atskirai. Šiuo metu teisme yra nagrinėjama byla dėl santuokos nutraukimo. I. K. turi ir daugiau kreditorių, jo atžvilgiu taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo.
3. Pareiškėjas, reaguodamas į suinteresuoto asmens O. K. atsiliepimą, pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad prievolė pareiškėjui atsirado 2021 m. spalio mėnesį. Suinteresuoti asmenys – sutuoktiniai O. ir I. K., kreipėsi dėl santuokos nutraukimo tikslu apsunkinti pareiškėjui skolos išsiieškojimą. Pareiškėjo pareiškime nurodytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, turto teisinis režimas nėra pasikeitęs.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. gegužės 17 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir nustatė, kad I. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine O. K. priklauso ½ dalis šio turto, įgyto santuokoje ir areštuoto 2024 m. vasario 29 d. turto arešto aktu Nr. S-24-42-7655: (i) transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini); (ii) O. K. gaunamo darbo užmokesčio; (iii) O. K. lėšų, esančių akcinės bendrovės „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).
5. Teismas pažymėjo, kad suinteresuoti asmenys I. K. ir O. K. yra sutuoktiniai, areštuotą turtą suinteresuoti asmenys įgijo santuokos metu, I. K. turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nėra nustatyta. Pareiškėjas nesiekia įrodyti, kad skolininkas ir jo sutuoktinė yra bendrai atsakingi pagal prievolę. Skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymas sudaro prielaidas nukreipti išieškojimą būtent į skolininkui, o ne jos sutuoktinei priklausančią turto dalį. Be to, išieškoti iš turto, esančio bendroje su sutuoktiniu nuosavybėje, dalies pagal vieno sutuoktinio prievoles įstatymas nedraudžia (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). Sutuoktinė neteigia ir neįrodinėja, kad išieškojimas yra galimas iš asmeninės sutuoktinio nuosavybės. Patikrinus teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2024 m. gegužės 7 d. buvo gautas suinteresuotų asmenų O. K. ir I. K. pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių sutikimu ir šio pareiškimo pagrindu užvesta civilinė byla Nr. 2YT-12090-807/2024. Tačiau 2024 m. gegužės 13 d. nutartimi teismas nustatė terminą pareiškimo trūkumams pašalinti, o tai reiškia, kad civilinė byla pagal pareiškimą šios bylos nagrinėjimo dieną nėra iškelta.
6. Atsakant į argumentą dėl gyvenimo skyrium, sutuoktinių gyvenimas skyrium (separacija), kaip vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindų, gali būti patvirtintas tik teismo arba įsigaliojusia notaro patvirtina sutartimi dėl gyvenimo skyrium pasekmių. Teismui duomenys, patvirtinantys sutuoktinių gyvenimą skyrium (separaciją), nepateikti, Vedybų sutarčių registre žymų dėl gyvenimo skyriumi taip pat nėra. Taigi, suinteresuoto asmens O. K. argumentai dėl gyvenimo skyrium sutuoktinių turto teisiniam režimui teisinės reikšmės neturi ir jo nepakeičia.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Apeliantė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, kad skolininkui I. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine O. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų, ½ dalis lėšų, esančių sutuoktinės O. K. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje akcinėje bendrovėje „Swedbank“, ir šią prašymo dalį atmesti; nutarties dalį, kuria nustatyta, kad I. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine O. K. priklauso ½ dalis transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), įgyto santuokoje ir areštuoto 2024 m. vasario 29 d. turto arešto aktu Nr. S-24-42-7655 palikti nepakeistą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
7.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, kad apeliantės gaunamas darbo užmokestis ir lėšos banko sąskaitoje yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes apeliantė nuo 2022 m. birželio 30 d. nebegyvena su I. K., nebeveda bendro ūkio, apeliantė gyvena atskirai išsinuomotame bute. Šioms aplinkybėms įrodyti kartu su atskiruoju skundu teikia nuomos sutartį, pranešimą policijai ir policijos nutarimą.
7.2. I. K. pinigus iš pareiškėjo pasiskolino pagal vekseliu 2023 m., kai apeliantė su skolininku nebegyveno. Paskolos paimtos ne šeimos interesais, o asmeniniams skolininko interesams tenkinti.
7.3. Sutinka, kad pareiškėjas kaip skolininko kreditorius gali nukreipti išieškojimą į dalį santuokoje įgytos transporto priemonės (duomenys neskelbtini).
7.4. Apeliantė yra inicijavusi ištuokos bylą Vilniaus apylinkės teisme, bylos Nr. e2-12953-466/2024, faktiškai santuoka iširusi nuo 2022 m. birželio 30 d.
Atsiliepimas
8. Pareiškėjas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodoma:
8.1. Prievolė pareiškėjui faktiškai atsirado 2021 m. spalio 2 d., t. y. kai skolininkas I. K. ir skolininko sutuoktinė O. K. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį.
8.2. Pareiškėjas su skolininku I. K. susipažino 2021 m. pradžioje per bendrus pažįstamus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas su skolininku I. K. tapo itin artimais bičiuliais ir vienas kitą gerai pažinojo ir pasitikėjo, kartą I. K. atsiuntė pareiškėjui nuorodą į skelbimą apie Kanadoje parduodamus Redgum Magnificata galios monoblokus (audio stiprintuvus), prašydamas juos nupirkti savo vardu, nes tuo metu I. K. ir jo sutuoktinė neturėjo laisvų pinigų, tačiau skolą su palūkanomis pažadėjo grąžinti vėliau. Pareiškėjas, artimai susibičiuliavęs ir pasitikėdamas I. K., sutiko ir nupirko stiprintuvus 2021 m. rugsėjo mėn., sumokėdamas jų kainą pardavėjui, siuntimo mokesčius, muito mokesčius ir už muitinės procedūras tenkančius mokesčius, iš viso apie 4300 Eur. Visus mokėjimus pareiškėjas atliko iš savo asmeninės banko sąskaitos. Gavus stiprintuvus, 2021 m. spalio 2 dieną, I. K. atvyko į pareiškėjo namus ir juos pasiėmė.
8.3. Be to, pareiškėjas pardavė I. K. Oehlbach kolonėlių laidus (maždaug 60 Eur vertės), už kuriuos I. K. taip pat pažadėjo atsiskaityti vėliau. Taigi prievolė pareiškėjui atsirado dar 2021 m. spalio 2 dieną. Skolininkas taip pat raštu patvirtino, kad skola pagal vekselius pareiškėjui atsirado už paimtą turtą – audio stiprintuvus Redgum. Pareiškėjas perdavė audio stiprintuvus skolininkui, jo ir skolininko sutuoktinės bendroms reikmėms. Stiprintuvus skolininkas naudojo savo ir savo šeimos gyvenamojoje vietoje nuo 2021 m. spalio 2 dienos mažiausiai iki 2022 m. birželio 30 d., taigi skolininko sutuoktinė turėjo žinoti apie tai.
8.4. Po stiprintuvų ir kolonėlių laidų perdavimo I. K., I. K. su pareiškėju ir toliau artimai bendravo, susitikdavo tiek asmeniškai vienas pas kitą namuose arba pas bendrus pažįstamus, susitikimų metu I. K. vis žadant greitu laiku su pareiškėju atsiskaityti. Užsitęsus skolos grąžinimui, ir toliau tęsiantis pažadams dėl skolos grąžinimo, pareiškėjas paprašė I. K. išrašyti vekselius, užtikrinančius skolos ir palūkanų už užsitęsusios skolos sugrąžinimą. Neapmokėjus vekselių laiku, pareiškėjui buvo išduoti vykdomieji įrašai, kuriuos pareiškėjas pateikė antstoliui vykdyti 2024 m. vasario mėn. pradžioje, vykdomosios bylos antstolio A. B. kontoroje užvestos 2024 m. vasario 9 d.
Šalies argumentai
8.5. Skolininkas ir skolininko sutuoktinė iš principo kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo ne su tikslu išsiskirti, tačiau apriboti pareiškėjo galimybes atgauti iš jų skolą už pareiškėjo lėšomis skolininkui ir skolininko sutuoktinei nupirktą garso aparatūrą, kadangi skyrybų procesą pradėjo tik po antstolio veiksmų pradėjimo, taip apribojant pareiškėjo naudai vykdomos skolos išieškojimo galimybes.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
11. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutarties dalies, kuria nustatyta, kad skolininkui I. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine O. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų, ½ dalis lėšų, esančių sutuoktinės O. K. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje akcinėje bendrovėje „Swedbank“, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Skundžiamos nutarties dalis, kuria nustatyta, kad I. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine O. K. priklauso ½ dalis transporto priemonės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), įgyto santuokoje ir areštuoto 2024 m. vasario 29 d. turto arešto aktu Nr. S-24-42-7655, atskiruoju skundu nėra skundžiama, todėl ši nutarties dalis nėra apeliacinio nagrinėjimas dalykas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
13. Apeliantė pateikė naujus rašytinius įrodymus, kuriuos prašo prijungti į bylą – 2022 m. birželio 28 d. nuomos sutartis su priedu, 2022 m. gruodžio 19 d. el. laiškas, 2022 m. gruodžio 27 d. policijos nutarimas.
14. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis, 338 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, nutarties 37–38 punktai).
15. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje jau esančiais rašytiniais įrodymais, šalių dėstomais argumentais, sprendžia, kad apeliantės pateikiami įrodymai prijungiami prie nagrinėjamos bylos, nes pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos reikšmingoms aplinkybėms nustatyti.
Dėl skolininko turto dalies nustatymo
16. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjo pareiškimą dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo tenkino visiškai.
17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis).
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Paminėtina, kad pagal CPK 667 straipsnyje paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
19. CPK 667 straipsnis iš esmės taikomas tada, kai skolininkas fizinis asmuo turi bendro su kitais asmenimis turto ir kai nėra nustatyta skolininkui fiziniam asmeniui priklausanti bendro turto dalis. Dažniausiai poreikis nustatyti skolininkui fiziniam asmeniui priklausančią bendro turto dalį kyla tada, kai turtas yra įgytas santuokos metu ir fiziniams asmenims priklauso bendrąja jungtinės nuosavybės teise. Kaip nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.73 straipsnio 1 dalyje, bendroji jungtinės nuosavybės teisė yra tuomet, kai nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos. Kasacinis teismas yra nurodęs, nenustačius, kokia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės dalis yra skolininko, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio turto apimties ir jo vertės; dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį, kuri įeina į bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-504-421/2016, 16 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-1075/2020).
20. Antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta kitaip (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys).
21. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko I. K. išieškotojui (pareiškėjui šioje byloje) M. G. Vykdymo proceso metu antstolis 2024 m. vasario 29 d. Turto arešto aktu Nr. S-24-42-7655 areštavo I. K. ir O. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: O. K. į AB „Swedbank“ banko sąskaitą gaunamą darbo užmokestį; transporto priemonę, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Tą pačią dieną antstolis priėmė patvarkymą Nr. S-24-42-7656, kuriuo skolininkui pasiūlė nustatytu terminu pateikti notarine tvarka patvirtintą susitarimą dėl turto dalies nustatymo ar turto padalijimo. Nurodytų veiksmų skolininkas neatliko. Todėl, gavęs 2024 m. balandžio 18 d. antstolio siūlymą, nustatytu terminu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis, kreipėsi išieškotojas (pareiškėjas). Darytina išvada, jog pareiškėjas įgyvendino jam įstatymo leidėjo suteiktą teisę kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.
22. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalį asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas: 1) abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; 2) sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; 3) sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); 4) intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; 5) lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; 6) lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; 7) sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.
23. Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3-5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).
24. Byloje nustatyta, kad išieškotojas pareiškimą teismui dėl skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo pateikė 2024 m. balandžio 26 d. Apeliantė savo procesiniuose dokumentuose pirmosios instancijos teismui bei atskirajame skunde nurodė, kad su skolininku negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2022 m. birželio mėnesio, todėl jos gaunamos pajamos yra jos asmeninė nuosavybė.
25. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina, kad apeliantės ir skolininko santuokos nutraukimo bylą buvo siekiama inicijuoti nuo 2024 m. kovo 1 d. (c.b. Nr. e2YT-7939-465/2024, e2YT-8796-465/2024, 2YT-10442-807/2024, e2YT-12090-807/2024 – bendru sutuoktinių sutikimu nutraukti santuoką), šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12953-466/2024 pagal O. K. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kt. susijusių reikalavimų, ieškinys priimtas 2024 m. gegužės 24 d. Šie duomenys paneigia išieškotojo teiginius, kad apeliantė ir skolininkas iš tikrųjų nesiekia santuokos nutraukimo, bet tik nori apsunkti skolos išieškojimą. Iš civilinėje byloje Nr. e2-12953-466/2024 O. K. pateikto ieškinio turinio matyti, kad ji galimai įrodinės ištuokos byloje, jog faktiškai santuoka nutrūko nuo 2022 m. birželio mėnesio.
26. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai faktiškai nustojo kartu gyventi.
27. Pažymėtina, kad nustojimo sutuoktiniams tvarkyti bendrą ūkį momentas, nustatytinas santuokos nutraukimo byloje, yra svarbus sprendžiant klausimą dėl skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ir lėšų banko sąskaitoje priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik iki bendro ūkio tvarkymo pabaigos gautam darbo užmokesčiui bei lėšoms banko sąskaitoje gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija.
28. Nagrinėjamoje byloje CK 3.67 straipsnio nustatyti padariniai taikomi išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą ir priklauso nuo to, ar santuoka bus nutraukta, o jei bus nutraukta dėl šeimos iširimo – tai koks šeimos iširimo momentas bus nustatytas teismo sprendimu. Šie argumentai patvirtina, kad, sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiau turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje.
29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, teismas nustatys, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei nebus paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, susijusi su konkrečiu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu), asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iš bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 straipsnio 1–4 dalys). Pirmiau nurodytos bei kitos svarbios aplinkybės, tarp jų – kada sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turi esminę reikšmę bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).
30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl skolininko turto dalies apeliantės gaunamo darbo užmokesčio ir lėšų banko sąskaitoje atžvilgiu nustatymo, pirmiausia turi būti nustatyta, ar ištuokos bylos nagrinėjimo dalyką sudaro fakto, kad santuoka iširo 2022 m. birželio mėnesį, nustatymas. Atsižvelgiant į tai, kada faktiškai iširo skolininko ir apeliantės santuoka, spręstina ir dėl prievolių išieškotojui bendrumo (ne)buvimo, kas taip pat spręstina ištuokos byloje. Tik nustačius pirmiau minėtas faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas gali spręsti dėl išieškotojo pareiškimo dalies (ne)pagrįstumo šioje byloje. Atsižvelgdamas į būtinas nustatyti naujas aplinkybes, kurios gali būti pagrindu taikyti bylos sustabdymą reglamentuojančias CPK nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo nustatyta, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų bei lėšų banko sąskaitoje, panaikintina ir klausimas dėl šios turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutarties dalį, kuria nustatyta, kad skolininkui I. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine O. K. priklauso ½ dalis sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ar jam prilyginamų pajamų, ½ dalis lėšų, esančių sutuoktinės O. K. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje akcinėje bendrovėje „Swedbank“, panaikinti ir šią pareiškėjo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pareiškimo dalį dėl turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo perduoti spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 17 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.