- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2S-496-803/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00177-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- A. Š.
- Skolininkas
- T. Š., A. Š.
- Kategorijos
- 2.3.2.6.2Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas
- 2.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.5.18Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens A. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-15957-1194/2023 pagal pareiškėjos (išieškotojos) Estijoje registruotos įmonės AS „Aktiva Portfolio“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje, nustatymo, suinteresuoti asmenys: skolininkas T. Š., A. Š. ir antstolė R. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja (išieškotoja) prašė nustatyti, kad skolininkui T. Š. priklauso ½ dalis jo sutuoktinės A. Š. gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių, esančių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Nurodė, kad Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. išdavė teismo įsakymą civilinėje byloje Nr. eL2-2506-783/2023 dėl skolos iš skolininko išieškojimo pareiškėjai. Išieškojimą pagal teismo įsakymą vykdanti antstolė nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką. Antstolė pateikė išieškotojai siūlymą, kuriame nurodė, kad antstolė turto arešto aktu Nr. S23-531 areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą: turtines teises į skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi pareiškimą tenkino ir nustatė, kad skolininkui T. Š. priklauso ½ dalis A. Š. darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių.
3. Teismas nustatė, kad byloje nėra duomenų, jog sutuoktiniai būtų nustatę kitokį, nei pagal įstatymus preziumuojamas, sutuoktiniams priklausančio turto teisinį režimą (CK 3.101–3.108 straipsniai). Kitų duomenų, kurie pagrįstų kitokį sutuoktinių turto teisinį režimą, nei preziumuojama aukščiau aptarto teisinio reguliavimo, byloje nėra. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, jog sutuoktinių dalys bendrame turte yra lygios. Pagal CK 3.123 straipsnį turtas padalijamas lygiomis dalimis, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymas leidžia nukrypti nuo lygių dalių principo. Teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo (CPK 185 straipsnis).
4. Antstolė, priėmusi įsakymą vykdyti, nustatė, kad skolininkas yra sudaręs santuoką, jo sutuoktinė pagal 2023 m. lapkričio 14 d. VSDFV duomenis gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Antstolė 2023 m. lapkričio 14 d. turto arešto aktu Nr. S23-531 areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą: turtines teises į skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Antstolė 2023 m. lapkričio 14 d. patvarkymu Nr. S-23-167-27064 pasiūlė skolininkui per 20 dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui sprendimo vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka, tačiau skolininkas į antstolės patvarkyme nurodytą siūlymą per nustatytą terminą nesureagavo.
5. Antstolė 2023 m. gruodžio 7 d. patvarkymu Nr. S-23-167-19817 pasiūlė išieškotojai kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo. Teismas padarė išvadą, kad skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis ir jam prilygintos išmokos bei daviniai yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Teismas nusprendė, kad skolininkui priklauso ½ dalis sutuoktinės darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Suinteresuotas asmuo A. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį ir civilinę bylą nutraukti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Suinteresuotas asmuo su skolininku nebegyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio. Šiuo metu tarp sutuoktinių vyksta mediacijos procesas dėl santuokos nutraukimo. Mediatorius šalių ginče paskirtas nuo 2023 m. lapkričio 29 d. Dėl to faktiškai tarp suinteresuoto asmens ir skolininko nebėra šeiminio gyvenimo, o visos suinteresuoto asmens gaunamos pajamos yra jo asmeninė nuosavybė.
7. Išieškotoja AS „Aktiva Portfolio“, skolininkas T. Š. ir antstolė R. D. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nustatyta skolininko turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).
9. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Panevėžio apylinkės teismas 2023 m. vasario 21 d. išdavė teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. eL2-2506-783/2023 dėl 681,09 Eur skolos, 61,30 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 46 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko išieškotojai AS „Aktiva Potfolio“. Išieškojimą vykdanti antstolė vykdomojoje byloje Nr. 0167/23/00741 nustatė, kad skolininkas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, jo sutuoktinė gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Antstolė 2023 m. lapkričio 14 d. turto arešto aktu Nr. S23-531 areštavo skolininkui ir jo sutuoktinei priklausantį turtą: turtines teises į skolininko sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
10. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko turto dalį, turimą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 666-667 straipsnių nuostatas teismui nutartimi nustačius bendrąja nuosavybe esančio turto skolininko turto dalį, išieškojimas nukreipiamas į šią skolininko turto dalį.
11. Sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, pagal kurį turtas sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 ir 3.88 straipsniai). Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3-5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita).
12. Byloje nustatyta, kad išieškotoja pareiškimą teismui dėl skolininko turto, esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, dalies nustatymo pateikė 2023 m. gruodžio 19 d. Suinteresuotas asmuo pateikė teismui duomenis, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrius 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimu pagal A. Š. prašymą ir T. Š. sutikimą paskyrė šalims mediatorių vykdyti privalomąją mediaciją civiliniame ginče dėl santuokos nutraukimo. Atskirajame skunde suinteresuotasis asmuo nurodė, kad su skolininku negyvena ir bendro ūkio neveda nuo 2023 m. rugpjūčio mėnesio, todėl jos gaunamos pajamos yra jos asmeninė nuosavybė.
13. Pagal CK 3.67 straipsnio 1 dalį santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos arba nuo notaro patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių įsigaliojimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai faktiškai nustojo kartu gyventi.
14. Pažymėtina, kad nustojimo sutuoktiniams tvarkyti bendrą ūkį momentas, nustatytinas santuokos nutraukimo byloje, yra svarbus sprendžiant klausimą dėl skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik iki bendro ūkio tvarkymo pabaigos gautam darbo užmokesčiui gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija.
15. Nagrinėjamoje byloje CK 3.67 straipsnio nustatyti padariniai taikomi išnagrinėjus santuokos nutraukimo bylą ir priklauso nuo to, ar santuoka bus nutraukta, o jei bus nutraukta dėl šeimos iširimo – tai koks šeimos iširimo momentas bus nustatytas teismo sprendimu. Šie argumentai patvirtina, kad, sprendžiant dėl sutuoktinio turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal CPK 667 straipsnį ir esant santuokos nutraukimo bylai, pirmiau turi būti išnagrinėtas klausimas dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo byloje.
Žemesnės instancijos teismas
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, teismas nustatys, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei nebus paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, susijusi su konkrečiu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu), asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iš bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 straipsnio 1–4 dalys). Pirmiau nurodytos bei kitos svarbios aplinkybės, tarp jų – kada sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turi esminę reikšmę bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, išsprendimui (LAT 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).
17. Šiuo metu Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, kad teisme būtų nagrinėjama skolininko ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo byla. Tačiau suinteresuotas asmuo pateikė duomenis, patvirtinančius, kad nuo 2023 m. lapkričio 29 d. tarp sutuoktinių vyksta mediacijos procesas dėl santuokos nutraukimo. Pagal Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalį privalomoji mediacija taikoma sprendžiant šeimos ginčus, nagrinėjamus ginčo teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Prie šeimos ginčų, kurie spręstini ginčo teisena priskirtinos bylos dėl santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės, ginčai, susiję su vaikų išlaikymu, jų gyvenamosios vietos ar bendravimo tvarkos su skyriumi gyvenančiu tėvu ar motina nustatymo bei kiti ginčai, kurie yra sprendžiami pagal CPK XIX skyriuje nustatytas taisykles.
18. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą sutuoktinis, norintis nutraukti santuoką, privalo prieš kreipdamasis į teismą, pasinaudoti privalomąja mediacija, o ne iš karto teikti ieškinį dėl santuokos nutraukimo teismui. Dėl to pripažintina, kad mediacijos proceso iniciavimas yra tam tikra santuokos nutraukimo bylos pradinė stadija. Apeliacinės instancijos teismas neturi duomenų, kokia šiuo metu yra skolininko ir jo sutuoktinės mediacijos proceso dėl santuokos nutraukimo stadija, ir ar šis procesas yra sėkmingas, t. y. ar šalims pavyksta susitarti dėl santuokos nutraukimo sąlygų, tame tarpe ir dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, ir teismui bus pateiktas prašymas nutraukti santuoką bendru sutikimu, ar visi su santuokos nutraukimu susiję klausimai toliau bus sprendžiami teisme, ar mediacijos procesas yra pasibaigęs ir nei vienas iš sutuoktinių nėra pateikęs teismui ieškinio dėl santuokos nutraukimo.
19. Atsižvelgdamas į būtinas nustatyti naujas aplinkybes, kurios gali būti pagrindu taikyti bylos sustabdymą reglamentuojančias CPK nuostatas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo nustatyta, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamų pajamų, panaikintina ir klausimas dėl turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktais, 338 ir 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
suinteresuoto asmens A. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl skolininko turto bendrojoje jungtinėje nuosavybėje dalies nustatymo pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.