- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-252-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-54-3-01219-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- B. A., V. A., Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūra (Visaginas)
- Pareiškėjas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens B. A. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-8375-477/2022 pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą suinteresuotiems asmenims V. A., B. A. ir antstoliui Sigitui O. G., dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM) kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad skolininkui V. A. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine B. A. priklauso ½ dalis B. A. gaunamos nuo 2022 m. sausio 1 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus nuolatinės išmokos, prilyginamos darbo užmokesčiui.
2. Prašyme nurodė, kad antstolis vykdo išieškojimą VMI prie FM naudai dėl skolos išieškojimo, skolininkas – V. A.. Skolininkas šiuo metu nedirba, darbo užmokesčiui prilyginamų išmokų negauna, turto į kurį būtų pagrindas nukreipti skolų išieškojimą, neturi. Skolininkas yra vedęs, jo sutuoktinė B. A., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nuo 2022 m. sausio 1 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus gauna nuolatines išmokas, prilyginamas darbo užmokesčiui. Taip pat teigė, kad VMI prie FM 2022 m. gruodžio 7 d. gavo antstolio raštą, kuriuo išieškotojai VMI prie FM pasiūlyta kreiptis į teismą dėl skolininko V. A. turto dalies, esančios bendroje su kitais asmenimis nuosavybėje, nustatymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2022 m. gruodžio 9 d. nutartimi išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo tenkino ir nustatė, kad skolininkui V. A. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine B. A. priklauso ½ dalis B. A. gaunamos nuo 2022 m. sausio 1 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus nuolatinės išmokos, prilyginamos darbo užmokesčiui.
4. Teismas nurodė, kad vykdymo proceso normos nustato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje, taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią jungtinėje nuosavybėje. Kadangi buvo nustatyta, kad skolininkas V. A. ir B. A. yra sutuoktiniai, preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios. Todėl, atsižvelgęs į tai, nustatė, kad skolininkui V. A. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktine B. A., priklauso ½ dalis B. A. gaunamos nuolatinės išmokos, prilyginamos darbo užmokesčiui.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo B. A. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo; sustabdyti šią civilinę bylą iki kol bus išnagrinėta Utenos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-336-1147/2023.
5.1. Apeliantės teigimu, ji yra pareiškusi ieškinį dėl santuokos su V. A. nutraukimo. Byla nagrinėjama Utenos apylinkės teismo Visagino rūmuose (civilinė byla Nr. e2-336-l 147/2023). Ieškinyje nurodyta, kad atsakovas paliko šeimą 2020 m. liepos mėnesį (2020 m. rugsėjo 1 d. galutinai išsikraustė iš buto ir nuo to laiko jie karta nebegyveno), nuo 2020 m. liepos mėnesio, jokių turtinių santykių B. A. su juo nepalaiko jokių ryšių, neveda bendro ūkio. Dėl to mano, kad priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo, santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukels mažiausiai nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo teisme dienos.
5.2. Pasak apeliantės, kadangi sutuoktiniai nuo 2020 m. kartu negyvena, nustatymas, kad skolininkui V. A. priklauso 1/2 dalis B. A. gaunamos nuo 2022 m. sausio 1 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus nuolatinės išmokos, prilyginamos darbo užmokesčiui, yra neteisėtas.
5.3. Taip pat teigia, kad tarp civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo (Utenos apylinkės teismo civilinė byla Nr. e2-336-l 147/2023) ir civilinės bylos Nr. e2VP-8375-477/2022 yra prejudicinis ryšys, nes tik įsiteisėjus sprendimui dėl santuokos nutraukimo paaiškės, nuo kada bus taikomos teisinės pasekmės turtinėms sutuoktinių teisėms ir pareigoms, šios aplinkybės nustatinėjamos santuokos nutraukimo byloje priėmus sprendimą dėl santuokos nutraukimo, todėl, apeliantė mano, kad ši byla yra sustabdytina iki kol bus išnagrinėta Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų civilinė byla dėl V. A. ir B. A. santuokos nutraukimo.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
7. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgus į tai, kad apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo ir jo vertimą, o tokie rašytiniai įrodymai teismui prieinami informacinėje teismų sistemoje LITEKO (CPK 179 straipsnis), atsisakytina priimti šiuos kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus.
8. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – nutarties, kuria patenkintas išieškotojo prašymas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Byloje nustatyta, kad antstolis Sigitas O. G. vykdo skolos išieškojimą VMI prie FM naudai iš skolininko V. A.. Kadangi skolininkas darbo užmokesčiui prilyginamų išmokų negauna, turto į kurį būtų pagrindas nukreipti skolų išieškojimą, neturi, VMI prie FM gavo iš antstolio Sigito O. G. 2022 m. gruodžio 7 d. pasiūlymą Nr. S-22-168-48390 išieškotojai per 30 dienų laikotarpį nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje su sutuoktine B. A. nustatymo, nes B. A., Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, nuo 2022 m. sausio 1 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus gauna nuolatines išmokas, prilyginamas darbo užmokesčiui.
10. Pirmosios instancijos teismas, 2022 m. gruodžio 8 d. gavęs išieškotojos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, 2022 m. gruodžio 9 d. skundžiama nutartimi pareiškimą tenkino.
11. Apeliantė su priimta nutartimi nesutinka, teigdama, kad nuo 2020 m. liepos – rugsėjo mėnesio su skolininku, t. y. sutuoktiniu, negyvena, bendro gyvenimo neveda, be to, yra pateikusi teismui ieškinį dėl santuokos nutraukimo.
12. Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo skolininkui per dvidešimt dienų nuo turto arešto akto surašymo dienos pateikti antstoliui Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendru skolininko ir kitų bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka. Skolininkui nepateikus antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo (CPK 667 straipsnio 2 dalis). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 straipsnio 3 dalis).
13. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 667 straipsnio paskirtis yra ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Paminėtina, kad pagal CPK 667 straipsnyje paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas, pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006).
14. Antstolis gali nukreipti išieškojimą į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje kai skolininko dalis dar nėra nustatyta tik tuomet, kai šį turtą areštavus bei aprašius yra nustatoma skolininko dalis šiame turte. Kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo antstolis gali pasiūlyti suinteresuotiems asmenims tuomet, kai turtas yra aprašytas ir areštuotas. Preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė kol nėra įrodyta kitaip (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, nuo jų dydžio nukrypti galima tik CK numatytais atvejais (CK 3.117 straipsnio 1, 2 dalys).
15. Apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatė, kad dar 2022 m. gruodžio 8 d., tą pačią dieną kaip ir išieškotoja su šioje byloje nagrinėjamu pareiškimu teismui, suinteresuotas asmuo B. A. kreipėsi į Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus su ieškiniu V. A. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, ieškinyje nurodydama, kad faktiškai santuoka nutrūko 2020 m. rugsėjo mėn., sutuoktinis paliko šeimą 2020 m. liepos mėn. Suinteresuoto asmens ieškinys teisme nebuvo priimtas, 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi nustatytas terminas trūkumams pašalinti, po trūkumų šalinimo ieškinys teisme priimtas 2022 m. gruodžio 29 d., t. y. iškelta civilinė byla dėl santuokos tarp B. A. ir V. A. nutraukimo.
16. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos įstatymo pripažįstami bendrąja jungtine nuosavybe. Be kita ko, tai pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tokios prigimties pajamos yra bendras sutuoktinių turtas, kai turi būti gautos ar jau yra gautos; taigi, šios sutuoktinio pajamos bendrąja jungtine nuosavybe yra nuo momento, kai jos išmokamos (gaunamos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2011).
17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, teismas nustatys, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei nebus paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, susijusi su konkrečiu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu), asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iš bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 straipsnio 1–4 d.). Pirmiau nurodytos bei kitos svarbios aplinkybės, tarp jų – kada sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turi esminę reikšmę bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).
18. Taigi nors santuokos nutraukimo teisiniai padariniai paprastai atsiranda nuo bylos dėl santuokos nutraukimo iškėlimo, teismas turi teisę nuspręsti, kad šie padariniai atsiranda nuo tos dienos, kai sutuoktiniai faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnis). Nustojimo sutuoktiniams tvarkyti bendrą ūkį momentas, nustatytinas santuokos nutraukimo byloje, yra svarbus sprendžiant klausimą dėl skolininko sutuoktinio darbo užmokesčio priskyrimo bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, nes tik iki bendro ūkio tvarkymo pabaigos gautam darbo užmokesčiui gali būti taikoma CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija.
19. Nors civilinė byla Utenos apylinkės teisme dėl santuokos nutraukimo tarp skolininko ir jo sutuoktinės teisme iškelta jau po skundžiamos nutarties priėmimo, byloje susiklostė situacija, kai išieškotojos pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir ieškinys dėl santuokos nutraukimo teisme gauti tą pačią dieną. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kai santuokos nutraukimo byloje siekiama įrodyti, kad santuoka faktiškai nutrūko iki ieškinio teismui padavimo, kas iš esmės paneigtų CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu gaunamos pajamos iš darbo užmokesčio yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, dabartinėje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima vienareikšmiškai spręsti, jog skolininkui priklauso ½ dalis suinteresuoto asmens (kito sutuoktinio) turto – pajamų, prilyginamų darbo užmokesčiui.
20. Esant šioms aplinkybėms, suinteresuoto asmens B. A. atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Civilinės bylos sustabdymo instituto paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatymo nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių buvimo teismas negali tinkamai išnagrinėti civilinės bylos, todėl pirmosios instancijos teismui siūlytina spręsti bylos pagal pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo sustabdymo tikslingumo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. gruodžio 9 d. nutartį panaikinti ir bylą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.