- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-05-12
- Bylos Nr.
- e2S-1137-924/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00980-2026-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Paliokas
- Pareiškėjas
- A. U.
- Suinteresuotas asmuo
- V. J., J. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. U. atskirąjį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. U. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys V. J., J. J., antstolė Angelė Kvaraciejienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. U. (toliau – ir pareiškėja, išieškotoja) kreipėsi į Alytaus apylinkės teismą su pareiškimu dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kuriuo prašo nustatyti, kad skolininkui V. J. (toliau – ir skolininkas) ir jo sutuoktinei J. J. (toliau – ir skolininko sutuoktinė) priklauso po 1/2 dalį iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto: kelių transporto priemonės, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelių transporto priemonės, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelių transporto priemonės, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turtinių teisių pagal skolininko sutuoktinės 2019 m. gegužės 14 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – UAB) „Swedbank investicijų valdymas“, skolininko sutuoktinei mokamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių lėšų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Alytaus apylinkės teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi priėmė pareiškėjos A. U. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys V. J., J. J., antstolė Angelė Kvaraciejienė. Teismas sustabdė civilinę bylą Nr. e2VP-3491-558/2026 iki bus išnagrinėta Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-3345-393/2026 pagal pareiškėjų V. J. ir J. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
3. Teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-3345-393/2026 pagal pareiškėjų V. J. ir J. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Byloje numatytas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka 2026 m. balandžio 20 d. 9.00 val.
4. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje, kurioje bus nagrinėjama dėl vienam sutuoktiniui tenkančios turto dalies nustatymo, sprendžiant kilusį ginčą, būtina remtis materialiosios ir proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis ne tik skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymą, bet ir santuokos nutraukimą, sutuoktinių turto padalijimą, jas aiškinant sistemiškai, atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo tikslus, normų logines sąsajas. Teismo vertinimu, esminę reikšmę turi minėta teismo nustatyta faktinė aplinkybė – suinteresuotų asmenų, t. y. skolininko ir jo sutuoktinės santuokos nutraukimo bylos iškėlimas, kurioje tuo pat metu, be kita ko, visapusiškai ir išsamiai nagrinėjamas platesnio pobūdžio – viso sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, teismas nustatys, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iš bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.118 straipsnio 1–4 dalys). Šios aplinkybės turi esminę reikšmę šios bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, išsprendimui.
Žemesnės instancijos teismas
5. Teismas sprendė, kad esant tokiai situacijai, kokia yra šioje byloje, t. y. esant iškeltoms santuokos nutraukimo ir skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo byloms, yra tikslinga ir operatyvu pirmiau išnagrinėti santuokos nutraukimo bylą. Remiantis šiuo pagrindu, nagrinėjama byla stabdytina iki bus išnagrinėta Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-3345-393/2026 (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio 3 punktas, 166 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėja A. U. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. nutarties dalį, kuria sustabdyta civilinė byla, ir atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas tik formaliai vertino ankščiau pradėtą procesą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu bei neatsižvelgė į nesąžiningą suinteresuotų asmenų V. J. ir J. J. elgesį bei galinčias kilti pasekmes – galimą apeliantės teisių pažeidimą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri turi būti panaikinta dalyje dėl civilinės bylos sustabdymo.
6.2. 2026 m. sausio 7 d. antstolė, išnaudojusi visas priemones skolai išieškoti, raštu Nr. S-26-133-2094 kreipėsi į apeliantę prašydama informuoti ar ji ketina kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo esančioje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Antstolė išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą vykdo nuo 2007 m. kovo 9 d., nuo 2011 m. kovo 21 d. skolininkui apribota teisė disponuoti jo turimu nekilnojamuoju turtu, susidaręs įsiskolinimas 2026 m. vasario 19 d. buvo 11 661,25 Eur + 86,89 Eur/mėn. fiksuotas mokėjimas. Skolininkas ir jo sutuoktinė civilinėje byloje Nr. e2YT-3345-393/2026 dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teismui nurodė, kad skolininkas turi neįvykdytų prievolių apeliantei, kurios priverstinai vykdomos, išlaikymo ir kitų periodinių išmokų išieškojimas – 86,89 Eur/mėn. fiksuotas mokėjimas nuo 2007 m. kovo 9 d. Skolininkas ir jo sutuoktinė piktnaudžiauja procesu, santuokos nutraukimo byloje neatskleidžia bylai reikšmingos informacijos, klaidina teismą ir elgiasi nesąžiningai apeliantės atžvilgiu. Be to, sutuoktiniai teismui pateikė prašymą dėl kilnojamojo turto, t. y. trijų transporto priemonių padalijimo ir kompensavimo, tačiau nepasisakė apie CK 3.88 straipsnio 1 dalies nuostatas, kuriose nustatytas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas ir pajamos, kuris, siekiant nepažeisti kreditoriaus teisių, dalintinas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria civilinė byla sustabdyta iki bus išnagrinėta Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-3345-393/2026 pagal pareiškėjų V. J. ir J. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
9. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, taip pat turi atsižvelgti ir į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo ar atskiro procesinio klausimo išsprendimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-799-464/2017).
10. Apeliantė A. U. su atskiruoju skundu pateikė į bylą banko sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2026 m. kovo 26 d. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliantės pateiktais naujais įrodymais, sprendžia, kad jos pateikti nauji įrodymai nėra susiję su byloje sprendžiamu civilinės bylos sustabdymo klausimu, todėl nepriimami.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
11. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad antstolė Angelė Kvaraciejienė vykdomojoje byloje Nr. 0133/08/02448 pagal Prienų rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 22 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-412-34 vykdo 86,89 Eur/mėn. fiksuoto mokėjimo nuo 2007 m. kovo 9 d. išieškojimą iš skolininko V. J. išieškotojai A. U.. Atlikdama vykdymo veiksmus, antstolė nustatė, kad skolininkas V. J. yra sudaręs santuoką su J. J.. Antstolė 2026 m. vasario 19 d. Turto arešto aktu Nr. S-26-133-14819, areštavo skolininko sutuoktinės vardu registruotas transporto priemones VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turtinę teisę pagal pensijų kaupimo sutartį, sudarytą 2019 m. gegužės 14 d. su UAB „Swedbank investicijų valdymas“, darbo užmokestį ar kitas jam prilygintas išmokas, mokamas skolininko sutuoktinei, skolininko sutuoktinės banko sąskaitą, turto arešto mastas – 11 661,25 Eur. Skolininkui išsiųstas siūlymas iki 2026 m. kovo 11 d. pateikti antstolei sutikimą dėl turto dalies, kuris yra bendras su kitais asmenimis, nustatymo pagal CPK 667 straipsnį. Skolininkas apie minėtos teisės įgyvendinimą antstolės neinformavo. Antstolė 2026 m. kovo 12 d. Patvarkymu dėl turto dalies nustatymo esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje Nr. S-26-133-20682 pasiūlė išieškotojai iki 2026 m. balandžio 13 d. kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
12. 2026 m. kovo 17 d. Alytaus apylinkės teisme gautas pareiškėjos A. U. pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, kuriuo prašoma nustatyti, kad skolininkui V. J. ir jo sutuoktinei J. J. priklauso po 1/2 dalį iš bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe priklausančio turto: kelių transporto priemonės, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelių transporto priemonės, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kelių transporto priemonės, VIN kodas: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), turtinių teisių pagal skolininko sutuoktinės 2019 m. gegužės 14 d. sudarytą pensijų kaupimo sutartį su UAB „Swedbank investicijų valdymas“, skolininko sutuoktinei mokamo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų, skolininko sutuoktinės banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių lėšų.
13. Alytaus apylinkės teismas 2026 m. kovo 25 d. nutartimi priėmė pareiškėjos A. U. pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys V. J., J. J., antstolė Angelė Kvaraciejienė. Teismas sustabdė civilinę bylą Nr. e2VP-3491-558/2026 iki bus išnagrinėta Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-3345-393/2026 pagal pareiškėjų V. J. ir J. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
14. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, apeliantė A. U. pateikė atskirąjį skundą, kuriame nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai vertino ankščiau pradėtą procesą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu bei neatsižvelgė į nesąžiningą suinteresuotų asmenų V. J. ir J. J. elgesį bei galinčias kilti pasekmes – galimą apeliantės teisių pažeidimą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį, kuri turi būti panaikinta dalyje dėl civilinės bylos sustabdymo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė skundžia tik nutarties dalį, kuria buvo sustabdyta civilinė byla, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik šiuo aspektu.
15. Civilinės bylos sustabdymas – tai laikinas procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo sustabdymas neapibrėžtam terminui dėl aplinkybių, kurios nepriklauso nuo byloje dalyvaujančių asmenų ar teismo valios. Civilinės bylos sustabdymas visais atvejais lemia ilgesnę bylos nagrinėjimo trukmę, todėl nepagrįstas bylos sustabdymas gali pažeisti civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principus, prieštarauti siekiui išspręsti kilusius ginčus per kiek įmanoma trumpesnį laiką (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Dėl to CPK griežtai reglamentuoja civilinės bylos sustabdymo pagrindus, išskirdamas dvi bylos sustabdymo rūšis: privalomąjį (CPK 163 straipsnis) ir fakultatyvųjį bylos sustabdymą (CPK 164 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-724-330/2017). Minėtų bylos sustabdymo pagrindų esminis skirtumas tas, kad esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009). Tai reiškia, kad nustatęs CPK 163 straipsnyje įtvirtintus privalomuosius bylos sustabdymo pagrindus teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą. Pagal CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktą, teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka.
16. Kasacinio teismo praktika dėl CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkto aiškinimo yra suformuota. Joje išaiškinta, kad CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu galima sustabdyti civilinę bylą tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai; teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti; kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, t. y. kai kitoje civilinėje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Taigi, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455-611/2017).
17. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja pasirinko CPK 667 straipsnyje nustatytą išieškotojo teisių gynimo būdą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo, pareiškimą teismui teikė laikydamasi CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 667 straipsnio paskirtis – ne padalyti bendrąja nuosavybe esantį turtą, o tik nustatyti skolininko dalį jame tam, kad iš jos būtų galima išieškoti, ir taip vykdymo procese patenkinti kreditoriaus reikalavimą (CPK 667 straipsnio 4 dalis). Teismas, vykdymo procese nustatydamas skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, vadovaujasi CK trečiosios knygos normomis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis, CK 3.123 straipsnio 1 dalis, CK 4.92 straipsnio 1 dalis). Vykdymo procese yra nustatoma areštuotame bendrosios jungtinės nuosavybės turte skolininkui priklausanti turto dalis ir nėra dalijamas sutuoktiniams priklausantis turtas (kai, vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Taigi pagal CPK 667 straipsnį vyksta ne turto padalijimas, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios gali būti vykdomas išieškojimas. Nustačius skolininko turto dalį sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte, santuokos nutraukimo atveju, dalintino turto masė nesumažėja.
18. Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl galimybės stabdyti bylą, nagrinėjamą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, kai teisme nagrinėjama byla dėl santuokinio turto padalijimo (CK 3.116 straipsnis). Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, esant teisme iškeltoms santuokos nutraukimo, turto padalijimo ir vykdymo procese skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo byloms, teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo pagal CPK 667 straipsnio nuostatas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva spręsti dėl šios bylos sustabdymo, iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla. Kai sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepažeidžiant įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, teismas gali spęsti dėl šios bylos pirmesnio nagrinėjimo, o kitos sustabdymo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, patikrinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatė, kad Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-3345-393/2026 pagal pareiškėjų V. J. ir J. J. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Byloje numatytas teismo posėdis rašytinio proceso tvarka 2026 m. balandžio 20 d. 9.00 val. Teismas sprendė, kad esant tokiai situacijai, kokia yra šioje byloje, t. y. esant iškeltoms santuokos nutraukimo ir skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo byloms, yra tikslinga ir operatyvu pirmiau išnagrinėti santuokos nutraukimo bylą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjų V. J. ir J. J. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu teisme gautas ir teisėjo rezoliucija priimtas 2026 m. kovo 12 d., o pareiškėjos pareiškimas dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo teisme gautas 2026 m. kovo 17 d. Sutuoktiniai (bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviai), laikydamiesi įstatymų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą ir turto padalijimą bei kreditorių teises turto padalijimo byloje, siekia operatyviai ir nepažeidžiant įstatymo nuostatų pasidalyti santuokinį turtą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad esant iškeltoms santuokos nutraukimo ir skolininko turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo byloms, tikslinga ir operatyvu pirmiau išnagrinėti santuokos nutraukimo bylą. Šioje byloje, kurioje nagrinėjama dėl vienam sutuoktiniui tenkančios turto dalies nustatymo, sprendžiant kilusį ginčą, būtina remtis materialiosios ir proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis ne tik skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymą, bet ir santuokos nutraukimą, sutuoktinių turto padalijimą, jas aiškinant sistemiškai, atsižvelgiant į teisinio reglamentavimo tikslus, normų logines sąsajas. Esminę reikšmę turi suinteresuotų asmenų V. J. ir J. J. santuokos nutraukimo bylos iškėlimas. Toje byloje tuo pat metu, be kita ko, būtų visapusiškai ir išsamiai nagrinėjamas platesnio pobūdžio – viso sutuoktinių turto padalijimo klausimas. Išnagrinėjęs santuokos nutraukimo bylą, teismas nustatys, koks turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise (jei nebus paneigta CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, susijusi su konkrečiu CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nurodytu turtu), asmeninės nuosavybės teise, sudarytas balansas (sumokant (priteisiant) iš bendro sutuoktinių turto ir asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančio turto mokėtinas skolas) ir nustatyta bendro dalytino turto visuma (CK 3.118 straipsnio 1–4 dalys). Pirmiau nurodytos bei kitos svarbios aplinkybės, tarp jų – kada sutuoktiniai faktiškai nustojo tvarkyti bendrą ūkį, kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, turi esminę reikšmę bylos, kurioje reiškiamas siauresnio pobūdžio – skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo reikalavimas, išsprendimui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant iškeltai bylai dėl santuokos nutraukimo, minėtos bylos rezultatas, joje nustatytos aplinkybės neabejotinai yra svarbios šios bylos nagrinėjimo rezultatui, t. y. skolininko turto dalies individualizavimui bendrojoje nuosavybėje, kai yra aišku (nustatyta), koks turtas jai priskirtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).
20. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinė byla Nr. e2YT-3345-393/2026 buvo sustabdyta iki bus išspręsta Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2VP-3491-558/2026. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria sustabdyta civilinė byla Nr. e2VP-3491-558/2026, Alytaus apylinkės teismas privalo spręsti civilinės bylos Nr. e2YT-3345-393/2026 atnaujinimo klausimą.
21. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
22. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas teisės normas, reglamentuojančias privalomąjį bylos sustabdymo pagrindą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, naikinti ją apeliantės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.